Emotyvistinė etika

Emotyvistinė etikos idėja – moraliniai ir aprikritai visi vertybiniai sprendimai tera juos formuluojančių
emocijų išraiškos.

Mūsų vertinimai = emocijos, emocinės nuostatos.

Teiginius galima skirstyti:

1) Faktinius empiriniu (nurodo į faktus, turi pažintinę prasmę, yra prasminiai ) ( Galima taikyti
teisingumo ir neteisingumo kriterijų)
2) Vertybiniai ( tiesiog mūsų emocijos, formuluojant moralinį teiginį aprašoma ne tikroji padėtis, o
mūsų jausmai, emocija) (negalima taikyti kaip teisingo neteising)

Emotyvistai remiasi moralinėms nuostatomis kurias jie perima iš mokslo teoretikų (loginis pozityvumas
susijas su loginio pozityvizmo filosofija, nes ji taip pat skiria vertybinius ir faktinius teiginius)

Emotyvistai pagrįstai konstatuoja, jog vertinimai yra kultūriškai determinuoti.

Atstovai: Ejeris, Stivensonas.

Epikurininkai

Epikurininkai – hedemonistinė etika. Tikslas – malonumas.

Kai pasikeičia laimės samprata ir Kai nebežinai kas gyvenime yra blogis, o kas gėris. Didžiausia iekiamybe
tampa malonumas.

Ataraksijos principas – hedonistu principas. Ataraksija – visu troškimu nuslopinimas.

Malonumas yra skirtomas. Jo rūšys:

1. Natūralūs ir butini
2. Naturalus bet nebutini
3. Nenaturalus ir nebutini

Norint pasiekti malonuma utenka pirmo ir reiketu atmesti antra ir trecia. Nes norint pasiekti malonuma
reikia minimaliai apsirupinti. Žmogui nereikia daug, visas kitas kas yra trokštama bet nereikalinga yra
nevertinga ir nebutina.

Tačiau pasiekti malonuma gali trukdyti baimes:

Mirties baime -

Gamtos butinumo baime –

Dievu baime –

Baime galima iveikti protu.

Stoikos

Stoikų principas – apatijos principas. Apatija – beaistriškumas.

Mokyklos įkūrėjas – Zenonas. Stoikas buvo Aleksandras Makedonietis.

Buti stoišku, tai visose gyvenimo situacijose išlikti apatisku visam. Protas yra pajegus valdyti jausmus ir
emocijas, to dėka galime išlikti ramus (stoiški).

Stoiku mokymo laikesi Markas Aurelijus. Jis išskyrė dvi svarbiausias tiesas:

1) Norint buti laimingu turi tureti toki poziuri „ Kaip tu ziuresi i savo gyvenima, tai toks tavo gyvenimas
ir bus“. Dauguma zmoniu mano kad isoriski dalykai yra patys svarbiausi gyvenime, taciau kai
pamato kad jie yra laikini, zmones tampa apatiski viskam.
2) Individai gali gyventi be išoriniu dalyku, todel moko stoicizmas, kad reikia apatiskai vertinti savo
padeti, nes vistiek viskas kas susije su isoriniais dalykai praeis, laikinumas sukelia apatiskuma.

Visi žmonės kurie vertina išoriniu dalykus turetu keisti poziuri, nes tai reiskia neramios sielos zmogu, apimta
patoso. Visi kitie ramios sielos zmones gali gyventi bet isoriniu dalyku ir išlikti apatiski viskam.

Stoikai nesmerkia eutanazijos, tačiau ir neskatina jos. Jie mano jei žmogus nusizude, del baimes gyventi, tai
jau yra amoralu ir pasipriešinta prigimčiai. Tačiau jei žmogu užpuola liga ir jo siela miršta tačiau gyvastis
išlieka, jie mano kad ligos atveju mirtis yra pateisinama.

Krikščioniškoji moralė

Krikščioniškoji moralė – anti – intelektualistinė. Jis išaukština ne prota, o tikėjima.

10 Dievo įsakymų yra pagrindinės sio etikos moralines priesaikos.

Kriskcioniskoti etika Remiasi Senuotu testamentu.

Kvintas turtolianas teigia, kad dauguma mano viskas, kas susije su Dievu yra absurdas, neitiketini dalykai ,
kurie gyvenime niekada negalejo ivykti. Taciau tikejimas yra toks stiprus, kad žmonės vistiek to tiki. Ir per
amzius niekas nesikeicia.

Protas yra laikinas, o tikejimas amzinas ( teige turtolianias)

Anzelmas: Teige jog tikejimas yra auksciau visko, o protas yra kaip pagalbinis dalykas. Proto tiesu nei
logiskai isvesti is tikejimo tiesu, ir tikejimo tiesu neina logiskai isveti ir proto tiesu.

Kristivybes svarbiausios dorybes:

1. Įsakymai. Svarbiausias iš visų „Mylėk savo viešpatį Dievą“ arba „Mylės savo artimą“.
2. Nuolankumas. Tai kai žmogus nori padėti kitiems, tačiau kai jam reikia pagalbos ir kiti nori padeti
yra gėdinga ir jis nenori to. Nes tada jaučiasi menkesnis už kitus.
3. Atlaidumas. Meile niekada negali egzistuoti be atlaidumo.
 4. Kantrybe. Žmones be kantrumo tampa blogi ir niurus, jiems nesiseka. Del kantrybes nebuvimo mire
pirmasis zmogus (ieva. )
5. Miele. Nelygiavertiskumas, meiles nera lygiaverciu mainu.

Eutanazija: nėra uždraustas dalykas.

Pagal Toma Akvinieti savizudybe yra:

1) Savizudybe – nusizengimas pries dieva

2) Savizudybe – amorali, nes nusizengi pries savo prigimti
3) Kai zmogus nusizudo tai paveikia ir aplinkinius. Buna blogai ne tik jam bet ir visiems aplink ji.

Kanto etika

Kanto etika – dentologinė etika. (poelgiu)

Pagal kanta moralus elgesys yra toks elgesys, kuriuo mes egiames remdamiesi pareigos jausmu, taciau tai
neturi buti susijes su nauda, malonumu ar laime.

Kategorinis imperatyvas yra moralinio peolgio verte, kuri protas suformuluoja kaip kriteriju. Protas
fomuluoja kriteriju kaip suprantama kas yra gerai, o kas yra blogai.

Maksimos – tai tai kazkokios nuostatos, kuriomis žmones atlieka veiksmus.

Maksima – Subjektyvi nuostata, kuria zmogus naudoja savo gyvenime.

Kategorinis impertayvas versijos:

1) Pagrindine formulė – nedaryk kietiems to ko nenoretum kad su tavimi darytu. Moralinis elgerys yra
toks elgesys, kuris gali tapti kitiems pavyzdziu.
2) Gamtos dėsnio formulė – elkis taip kad tavo maksima per tavo valia taptu gamto desniu.
3) Savitiksliškumo formulė – elgis taip kad kiti zmones netaptu tau priemone, o butu tik tikslai.
Žmoniu veikla visada buna tikslinga. Mes tikslui pasiekti visada renkames priemones, taciau
priemones ir tikslai yra traktuojami moraliai.
4) Autonomijos formule – elkis tai kad tavo maksima tikslu viepatijoje butu kaip desnius kurianciu
nariu.

Kantas savo etikoje kaip svarbiausia tiksla iškelia zmogu.

A priori – iki patyrimo.

A pasteriori – kas duota iš patyrimo.

Empiristinė Hiumo etika

Hiumo empiristinė etika – hedonistinė etika(malonumu), taip pat empiristinė etikas (pojūčiu).

Bruožai:
 1) Hedoistinė etika. Malonu , tai kas malonu visiems.
2) Aiškinamasi, kodel kai kurie veiksmai sulaukia moralinio pritarimo, o kiti ne.

Svarbiausia yra žmonių gero, kitaip sakant visuotinė gerovė. Žmonės turėtų elgtis ne egoistiškai, o
altruistiskai ir socialiai, nes tokie poelgiai motyvuoti i gerove. Kiekvienas asmuo turetu padeti vienas kitam,
nes taip lengviau buti laimingu ir pasiektie viemuones gerove.

Empiristinio principo rekonstrukcijos nurodo i juslini – afektu darini. Hiume remiasi ekstensyvia simpatika
kaip moralinio jausmo pamato rekonstrukcija. Rekonstrukcijos punktai:

Afektas- juslinis pojutis.

1) Tiesioginiai – ( daiktai ) objektai kurie mums sukelia malonuma arba nemalonuma, kitaip sakant
mes juos ivertinam kaip gerus arba blogus.(rupertis ir dziaugsmas)
2) Netiesioginiai – (zmoniu veiksmai) tai veiksmai kuriuos sukelia asmuo, taciau jie nera su tavimi
susije, bet tau kelia simpatija arba antipatija. ( pvz meile arba nepykanta)

Hiumo etika yra empiristinė, todėl kad jis remiasi pojuciais - afektus. O hedonistine, nes susitelkia i
malonumu siekima.

Hiumas teigia kad dauguma priimtu sprendimu kurie visiems atrodo priimtina – yra teisingi.

Hiumo etikos kritika:

1) Savanoriškumas – nera laisvo apsisprendimo.

2) Universalumas – nera universaliu moraliniunuostatu.
3) Besalygiskumas – viskas priklauso nuo sąlygu.
4) Universalus teisingumas – visda bus zmoniu kuriems tam tikri veiksmai nesukels malonumo.

Hiumas neišaukstina proto, o labiau išauktina malonuma ir siekiamybe jo.

Utilitaristinė etika

Utilitarizmas – teleologinė etika ( pasekmiu etika )

Norinti įvertinti ar zmogaus veiksmai atitinka moralines nuostatas, reikia pirmiausia ziureti į paseekmes
kurias jis sukes.

Pradininkas j.benthamas. Utilitaristine etika yra priesinga kanto etikai.

Poelgiu moralines vertes vertinimas buna pagal siuos principus:

1) Pasekmiu principai– zmoniu poelgiai niekada nera vertinami teisngi ar neteingi savaime - visada
pirmiausia atsizvelgiama i pasekmes kurias jie sukelia, tada jie buna ivertinami.
2) Naudingumo principas – kriterijus yra poelgio pasekmiu naudingumas realizuojant savaimine
gerybe.
3) Hedoizmas – tai zmoniu poreikiu ir interesu tenkinimas – malonumas.
4) Socialinis principas – teisinga yra tai kas yra naudinga visiems.

Ne visada kas teinga turi buti nausinga. Pastabos:

 1) Poelgiu ir taisykliu utilitarizmas
2) Hedonistines vertybes principas
3) Teleologine prignoze
4) Teisingumas
5) Teleologija ir moraline teologija

Nyces etika

Nyces etika – realiatyvizmas. Nera bendru moraliniu nuostatu. Morales ir moraliniu nuostatu geneologija.
Irodymas:

1) Nyces etikos nuostato yra labai kritiškos.

2) Nuostatos yra reliatyvios.

Nyce kritikuoja krikscioniskaja morale, taip pat poziuri kuri naudoja savokas „geras“ ir „blogas‘.

Nyce isskiria 2 morales tipus:

1) Vergu morale. „As vienas geriausias, visi kito blogi“ Aktyvus – geris, reaktyvus – blogis.
Vergu morale – auku morale.
2) Ponu morale (geras / prastas) Pirinis dalykas. – aktyvumas, pozityvumas.
Ponu morale – nugaletoju morale.

Nyce simpatizuoja antrajam morales tipui ponu moralei.

Nyce kritikuoja krikscioniskosios etikos principa „mylek savo artima“, nes nyciai atrodo jog iš šio pasakymo
kyla nepykanta artimajam. (Ressentimento – isanktinis nusistatymas)

Meile, yra kai zmogu myli toks koks jis yra, o ne toki koki nori ji padaryti.

Nešvari sąžine atsiranda tada, kai zmones netesi savo pazadu:

1) Nešvarios sazines zmogus, tas zmogus kuris pazda bet neistesi (silpnas zmogus)
2) Švarios sazines zmogus, tas kuris pazada is istesi (stiprus zmogus)

Nycy teigia kad silpnas zmogus yra prisirises zmogus. Laisvas neprisirises zmogus yra – kuribingas zmogus.

Emotyvistinė etika

Musu vertinimai emocijos, emocijos nuostatos

Emotyvistine ideja – moraliai ir apskritai visi vertybiniai sprendimai, tera formuluojancio emocine israiska.

Musu vertinimui yra emocijos, musu nuostatos tu esi blogas. Sprendimu arba nuostatu negalima vertinti
teigiamai arba neigiamai.

Yra du teiginiai :
Faktinis empirinis – ( nurodo į faktus, turi pazintine prasme, yra prasminiai) ( galiman skirstyti i neteisingu
arba teisingus kritirijus.

Vertybiniai – ( vertybes) jie nustato musu emocija ir todel ju negalima vertinti kaip teisingu neteisingu. Jie
skirti aprasyt musu emocijas)

Gincas del faktu yra paremtas, o del teziu ne. Diskusija del vertybiu yra negalima, nes kilus gincui vertybes
yra reiksimngesnes.

Toks etikos mokslas kuris megina irodyti kad bendru moraliniu nuostatu egzistavima negali egzistuoti,