Algirdas Kašėta 3E

12/19/2020

Pastraipa. Žmogaus ir gamtos ryšys literatūroje{ K.Donelaitis ,"Metai"}

K. Donelaitis poemoje „Metai“ atskleidžia, kad gamtos pasaulis rodo pavyzdį žmogui , jis turi lygiuotis į
ją. Kūrinyje yra akcentuojama, kad gamtos gyvenimas natūralus, ir tai yra dieviškasis idealas , o
svarbiausia vertybė– žmones supančios gamtos vertinimas, nes nuo jos priklauso būrų kasdieninis
gyvenimas. Poemoje aprašoma daug gamtos vaizdų, gyvių, kurių gyvenimo būdas yra lyginimas su
žmonių. Akcentuojami yra paukščiai , gandras ir lakštingala, kurie būrams rodo teisingą gyvenimo būdą.
Gandras- šio paukščio elgesys atskleidžia elgesio ypatumus tarp žmonių. Gandrienė yra mylima ir
gerbiama Gandro. Ji atlieka tik moteriškus darbus, kaip ir priklauso kiekvienai namų šeimininkei. Gandras
neleidžia dirbti sunkių darbų gandrienei, pats viską imasi daryti – taip atskleidžiama tradiciška šeima. Tuo
pačiu pasakojime pabrėžiama situacija ir pasekmės su gandru. Gandras randa po žiemos apgadintus savo
namus, jis nepabūgsta darbo ir puola jį taisyti. Gandro pavyzdys moko žmones darbštumo, atsakingumo.
Lakštingala- gražiausią balsą turintis paukštis, tačiau neišsiskirianti savo išvaizda nuo kitų paukščių. Ji
skatina nesipuikuoti savo išore, nes gražus yra tik žmogaus vidus. Gamta K. Donelaičio poemoje turi
keturis metų laikus nuo kurių priklauso žmogaus kasdienybė, darbų ritmas. Gamtos svarbą žmogui
poemoje pabrėžia „viežlybasis“ būras Pričkus. Jis teigia, kad svarbiausia būrui yra žemė. Taigi, „Metuose“
akcentuojama, kad žmogaus svarbiausia pareiga— gamtos vertinimas ir jos vertybių puoselėjimas.