ADEI,E FABEE EI,AIIIE Ifr.

AZiI,ISH
l

'1-,
I
t
Il

t
i)
@#
l I

kllg(rs,sl6t,
(D

klad#di
MIeaIbe64 -d

6k
t *H
bib iotel<a

\
176 ] xarp ralsi,rr su vAIKArs, KAD JIE KLAUsyrv, rR KArp KLAUsyrrr KAD vArKAr KALBETU

ar megautis jais visq savaitE. Viskas priklauso nuo ravgs."

Ir to pakako.
Man daugiau niekada nebereikejo su juo kalbetis 5ia tema. Jis valgydavo
po du sausainius kiekvien4 darbo dien4 ir po tris savaitgalio dienomis.
AI sededavau su juo kiekvien4 vakarq, noredamas padeti atlikti
namq darbus, bet mes nuolat susibardavom. Vien4 vakarE a5 nuejau
! svetainE ir prade)au skaityti laikradti. Robis tare: ,jleveli, kada man
padesi?" Ai atsakiau: ,,Ai tikiu, kad jeigu skirsi pakankamai laiko, su-
Kai t4 vakara,jipaguldLiau miegoti, jis man
gebesi visk4 padaryti pats."
pasake: A5 visus namq darbus atlikau pats. Myliu rave, reveli."
5
Kit4 vakar4 jis man parei5ke, kad nori su manimi pasikalbeti. AI
atsakiau:,,Kas nutiko?"
Jis tare: ,,Nuo Siol ai noriu buti pats sau Seimininkas. Gerai?"
A5: ,,Sutarta."
Veliau t4 pari vakar4 a5 paraginau j! eiti miegoti: ,,Renkis pii.amqir
nepamirik iSsivalyti dantq."
Jis atsake: ,,Zinau, teveli. Ai pats sau ieimininkas, pameni?" Vien4l
jo man
Berr
iSgirsdz
kykl4."
Briu
rydiautr
sas?... Ir
prie i.al
Noriu,
plylusic
Briu
Mar
Briu
,,Kas
Briur
susirink
prieipier
 --

l-1
) Pa gyrimai

I oerrs

vien4 kart4 gyveno du septynmeiiai berniukai

Briusas ir Deividas. Abu ture-
jo mamas, kurios labai juos mylejo.
Berniukq diena prasidedavo skirtingai. pirmieji
todLiai, kuriuos Briusas
iSgirsdavo pabudgs ryte, budavo:
,,Tiroj pat kerkis, Briusai! ver paveruosi mo-
i
kykl4."
Briusas atsikeldavo, apsirengdavo (neapsiaudavo
tik batq) ir ateidavo pus-
ryiiauti' Jam mama sakydavo: ,,Kur ravo batai?
Nejaugi j mokykl4 eisi ba-
sas?... Ir paiirlrek, k4 tu apsirengeir
sis melynas -.grruk"" atrodo siaubingai
prie ialiq marikiniq.'. Briusai, mierasis, kas nutiko
tavo kernem? Jos suplyio.
Noriu, kad po pusryiiq jas persimaurum. Mano
vaikas ! mokykr4 neis su su-
plyiusiom kelnem. Atsargiai
isipirk sultiq. Neidpirk kaip visada!,,
Briusas iSliejo.
Mama supyko' valydama stal4, ji tare:
,,Neiinau, k4 su tavimi daryti.,,
Briusas kaLk4sumurmejo panoseje.
,,Kas iia dabar?", paklause mama. ,,Ir vel tu burbi.,.
Briusas pusrydius baige tyredamas. Thda
persimove kernes, apsiave barus,
susirinko savo knygas ir iiejo mokykr4.
i Mama suiuko: ,,Briusai, tu palikai
prieSpieiius!Jeigu tavo galva nebftq ant pediq,
esu dkra, kad pamirdtum ir
i4.,.

-
178 KAIP KALBETI sU VAIKAIS, I.dD JIE KLAUsYTp, IR KAIP KLAUSYT], KAD VAIKAI KALBETV

Briusas pasieme prieipiedius, ir jam beeinant pro duris mama primine:

,,Ziirek, mokykloje graLiai elkis." 1-(

Deividas gyveno kitoje gatves puseje. Pirmiausia pabudEs ryte jis i5girsda-
vo: ,Jau septynios valandos ryto. Ar noretum keltis dabar ar penkias minutes
dar paguleti?" Deividas apsiverte ant kito Sono ir iiovaudamas i5lemeno: ,,Dar t
penkias minutes." n
Veliau jis apsirenggs (tik be batq) ateidavo pusrydiauti. Mama: ,,Tir jau st
apsirengei. Tad beliko tik apsiauti batusl.. O ne, tavo kelniq sirlle prairusi. k,
Gali visas Sonas praplylti. Ar pastovdsi, kol uZsiqsiu, ar nori persimauti kitas?" jq
Deividas sekundelE pagalvojo ir atsake: ,,Po pusrydiq persimausiu." Tada jis ls
prisedo prie stalo ir lsipyle suldiq. Si.k ti"k iSpyle pro ial!.
,,Sluoste kriaukleje", tarstelejo mama ruoSdama jam prieSpiedius. Deividas re

pasieme Sluostgir nuvale stal4. Kol jis valge pusrydius, jiedu Snekudiavosi. Kai
baige, persimove kelnes, apsiave batus, susirinko savo knygas ir iSsiruole i
mokykl4. Tik prielpiedius pamirSo.
Mama suiuko: ,,Deividai, pamir5ai savo prieSpiediusl" lo

Jis parbego atgal ir padekojo mamai. Paduodama prielpietius mama tare:

,,lki pasimatymo."
Brius4 ir Deivid4 moke ta pati mokytoja. Per pamokas mokytoja klasei Il]
tare: ,,Vaikai, kaip jus jau iinote, kit4 savaitq mes Svgsime Kolumbo dien4.
Mums reikia savanorio, kuris padarytq spalvotE ,,Sveiki awykg" plakat4. Ji
pakabinsime ant klases durq. Mums taip pat reikia savanorio, kuris po spek-
taklio pilstytq vaisvandenius ir vaiSintq mrlsq svedius. Ir galiausiai mums rei-
kia savanorio, kuris nueitq pas trediokus ir juos pakviestq ! mtsq spektakli,
reikes pasakyti dienq, laik4 ir viet4, kur jis !vyks."
Kai kurie vaikai netrukus pakele rankas. Kai kurie kele rankas nedr4siai.
Kiti nekele i5vis.
Musq istorija baigta. Tai viskas, k4 mes Zinome. Galime tik spelioti, kas
vyko po to. Bet kai kas mus tikrai verdia susim4styti. Pagalvokite minutelg ir
atsakykite i Siuos klausimus:

t.Ar tiketina, kad Deividas pakele rank4 ir norejo btti savanoris?

z. Ar Briusas norejo?

L
 PAGYRIMAI 179

I. Koks santykis tarp ro, kaip vaikas apie save galvoja, ir jo noro priimti
i5Sukius bei rizikuoti?
4. Ar susijg tai, kaip vaikas apie save galvoja ir kokius tikslus sau kelia?

Dabar noretiau pasidalyti savo minrimis. Yra vaikq, kurie sugeba atsiriboti
nuo paieminimq, patirtq namuose, ir priima gyvenimo i55[kius. Yra vaikq,
su kuriais namuose elgiamasi demesingai, radiau jie abejoja savimi ir nera lin-
kg priimti i55ukiq. Bet greidiausiai tie vaikai, kurie auga Seimoje, vertinandioje
jq pastangas, bus labiau linkE gerai apie save galvoti, susidoroti su gyvenimo
iSSukiais, kelti sau aukltesnius tikslus nei rie, kurie nera vertinami.
N. Brendenas knygoje ,,Pasitikejimo savimi psichologija' teige: ,,N6ra
reikimingesnio, svarbesnio, psichologing raid4 ir motyvacij4labiau lemiandio
veiksnio nei vertinimas, kuri Zmogus skiria pats sau.
verrinimas daro didiiulg !tak4 zmogaus mastymo procesams, emo-
..._Savgs

cijoms, trolkimams, vertybems ir tikslams. Tai yra vienintelis ir svarbiausias

io elgesi lemiantis komponenras."
]eigu vaikui svarbu gerai save verrinti, tai kaip tevai gali padeti? Ziro*^,
tinka visi igndi:iai ir principai, kuriuos iki Siol aprareme. Kiekvien4 kart4, kai
mes parodome pagarb4 vaiko jausmams, kiekvien4 kartq, kai leidziame jam
paiiam iSsprgsti problem4, priimti sprendim4, jis vis labiau savimi pasitiki.
Kaip dar galetume padeti vaikui? Be abejo, bttq naudi nga jipagirti. Ta-
diau tai gali buti sudetinga. Kartais pagyrimas gali sukelti netiketq reakcijq.
Paziurekite parys, ar tai tiesa. ]ums pateiktos keturios skirtingos hipote-
tines situacijos. Perskaitykite kiekvien4 situacij4 ir trumpai apraiykite savo
reakcijas gavus pagyrim4:

I situacija: Per pietus sulaukiate netiketo svedio. Paiildote vi5tienos sriubos ii

skardines, idedate Siek tiek likusios nuo vakarykidiq pietq vidtienos ir patie-
kiate tai su greito paruolimo ryLiais.
Jusq svedias suiunka: ,Jhs nuosrabus virejasl"
Jr.rsq vidine reakcija:
I 8O KAIP KALBETI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYTV, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBETV

IIsituacija. Jts ruoliates syarbiam susitikimui. Nusimetate megztini ir dLin-

sus ir apsivelkate nauj4 kostiumel!.
Pailstamas prieina prie jusq, nuzvelgia nuo galvos iki kojq ir taria: ,J[s
!
visada taip graLiai rengiatds."
Jusq vidine reakcija:

IIIsituacija. Jus lankote suaugusiqjq kursus. Po intensyvios diskusijos prieina

j[sq kolega ir sako: ,Jusq m4stymas puikus."
Jtsq vidine reakcija:

situacija. Jus neseniai pradejote Zaisti tenis4 ir kaip besistengtumdte,

IV
jusq padavimai vis dar prasti. Kamuoliukas dainiausiai [stringa raketes tinkle
arba nukrinta uiteniso korto ribq. Siandien i.aidLiateporoje su nauju Partne- tt

riu ir pirmas padavimas jums pavyksta. Jtsq partneris taria: ,,Ei, padavimas n

idealus." 1-

Jusq vidine reakcija: li

d
 PAGYRIMAI I 8I

Tikriausiai pastebejote, kad, be maloniq jausmq, gali kilti ir kitokiq reak-

CUI{:

Pagyrimas gali priversti suabejoti imogumi, kuris giria. (,Jeigu ji mano,

kad ai geras virejas, tai arba meluoja, arba nieko neiSmano apie ger4 mais-
t-
t4. )
i
Pagyrimas gali sukelti staigi4 atmetimo reakcij4. (,,Visada grai,iai rengiuo-
sil.. Reikejo mane pamatyti priel valandq.")
Pagyrimas gali i5g4sdinti. (,,O kaip aJ atrodysiu per kit4 susitikimE?")
Pagyrimas gali priversti atkreipti demesi ! musq silpnybes. (,,Puikus m4s-
tymas? Gal juokaujate? AI vis dar nemoku tinkamai sudeti figtrq.")
Pagyrimas gali sukelti nerimq ir slopinti aktyvum4. (,,Man daugiau nebe-
pavyks paduoti kamuoliuko taip gerai. Dabar a5 tikrai b[siu lsitempEs.")
Pagyrimas gali buti suvokiamas kaip manipuliacija. (,,Ko Bis Lmogus ii
mangs nori?")
A5 pamenu savo paties nusivylim4, kai stengdavausi pagirti vaikus. Jie at-
eidavo pas mane su pieliniu ir paklausdavo: ,,Ar gerai nupieiiau?"
Ai atsakydavau: ,,Koks graLrs pieiinys."
Jie toliau klausdavo: ,,Ber ar jis geras?"
A5; ,,Geras? Juk sakiau, kad jis graZus... fantastiSkasl"
Jie: ,,Tau jis nepatinka."
Kuo labiau a5 juos girdavau, tuo blogiau man sekesi. Niekada nesuprasda-
.,
vau jq reakcijq.
.e
Po pirmq keliq dr. Haimo Ginotto paskaitq aI pradejau suprasti, kodel
mano vaikai nepriimdavo mano pagyrimq iSkart, kai tik juos i}girsdavo. Jis
ts
mane iSmoke, kad i.odLiai, kurie skirti ivertinti - geras, graius, fantastiikas
-
verte mano vaikus jaustis taip pat nepatogiai, kaip tikriausiai jautetes jrls at-
likdami pratim4. Bet svarbiausia - naudingas pagyrimas turi dvi
dalis:
t. Suaugusysis maloniai apibudina, kq jis jaudia ar maro.
z. ISgirdgs apibudinim4, vaikas gali pagirti pars save.
Prisimenu, kai Sias teorines iinias pirm4 kart4 bandZiau pritaikyti praktil-
kai. Mano keturmetis griio ii vaikq darzelio, man po nosim pakilo lap4 su
pieituku pripeckeliotom keverzonem ir paklause: ,,Ar gerai nupie5iau?"

I
 I8]- KAIP KALBETI SU VAIKAIS, KAD ]IE KLAUSYTV, IR KA]P KLAUSYTI, KAD VAIKAI KALBElV

Mano pirma reakcija buvo ,,Labai gerai." Bet tada prisiminiau. Ne, a5 turiu
apib[dinti. Pagalvojau, kaip galima apibudinti keverzong?
Ir pasakiau: ,,Nagi aI matau tu pieiei rat4ratErat1... vingius vingius vin-
gius ... ta5k4 ta5kE ta5k4 ta5k4 talk4 ta5k4 ta5k4 tadk4 ir brtklni brtkln!!"
,,Taip!", jis entuziastingai linktelejo.
AI pasiteiravau: ,,Ir kaip sugalvojai pieiti tokiu budu?"
Jis Siek tiek pagalvojo ir tar6: ,,Nes aI menininkas."
AI pamaniau: ,,Tai nuostabi paL.anga. Suaugusysis tik apib[dina ir vaikas
pats saYe pagiria."
Kitame puslapyje jts rasite daugiau pavyzdLiq, kaip veikia apibudinantis
pagyrimas.
Turiu prisipaiinti, kad i5 pradiiqiis naujas gyrimo metodas man kele itari-
mq. Netgi kai vien4 kartq jis man pasiteisino, pati mintis, kad savo pagyrimus
turiu pakeisti !apibudinimus, mane erzino. Kodel a5 turediau atsisakyti,,Pui-
kaus... Nuostabaus... Nepakartojamo..." Sie apibtdinimai man atrode tokie
nataralus, tai kam dar ielkoti kitll budq savo entuziazmui iSreiklti?
Bet al vis tiek bandiiau, i5 pradZiq i5 pareigos, bet po Siek tiek laiko aI
pastebejau, kad vaikai tikrai pradejo patys save girti. PavyzdLid:
AS. (UZuot sakiusi: ,,Diile, tu nepakartojama.") Tir parnatei, kad ku-
kurtzai, kurie nukainoti - trys skardines ui doler! - ii tiesq yra
brangesni uZ nenukainotus. AI Zaviuosi tavimi.
DZTLE. (Sypsodamasi.)AI gudri.
AS. (UZuot sakius: ,,Endi, tu nuostabus.") Tir man perdavei ponios
Vecchio iinutE. Ji buvo taip ai5kiai uZra5yta, ai puikiai suPratau,
kodel susitikimas buvo atidetas, kam tureiau paskambinti ir k4
jiems turejau pasakyti.
ENDIS. Taip, aI gana patikimas stnus.

Nebuvo jokiq abejoniq. Vaikai tikrai pradejo labiau saye suprasti ir vertinti
savo stipri4sias puses. Man to uZteko, kad taip darydiau ir toliau. Daug len-
gviau yra pasakyti ,,nuostabu", nei tikrai i tai paiiureti, pajusti ir po to detaliai
apibtdinti.

I
 PAGYRTMAT J r83

APIBODINANTIS PAGYRIMAS

Uiuot terting apibud)nhite. kq marore arjautiare.

T* yutituorkei
k*l iAtutotua ?L"t i?tti i, @q,bMk
lJo",ti. .pl"**(la i4
ywrbtkh utz auku
bua. ytihlo rwtu.liu*u.
k t to wiiu

ih iol,iku, Lwgw rrk Tau.dnh,rl

labu yaiu. Ldbtu kbtu .1n V,/atu, todcl ia,{.t/y d,ie1L*
tibroiw
yiy'a.
0t* w;ildys

Tu roiu graLku ei.lwoiiru. i,lm lebtui ?a.ttkn etluti:

wioadirutm
ji
,l**;,t;.
Ar h,loru a./a nzlp
tu,pylryjat

ll
 I84 KAIP KALBETI SU vAIKAIS, KAD JIE KLAUSYTV, IR KAIP KLAUSYTIJ I(AD VAIKAI KALBEIV

Atlikdami pateikt4 uiduot! pameginkite vartoti apibudinandius pagyrimus.

Kai skaitysite kiekvien4 situacrjq, neskubekite ir mintyse isivaizduokite, k4 bt-
tent padare jusq vaikas. Tada detaliai apibudinkite, k4 matote ir kq jaudiate.

I situacija. Mai.a mergyte pirmq kart4 pati apsirenge . Ji atsistoja prielais jus
tikedamasi, kad jus pastebesite.
Nenaudingai pagirkite

Pagirkite detaliai apibrldindami, k4 matote ir k4 jaudiate:

K4 vaikas galetq sau pasakyti?

II situacija. Jus pakviete i mokyklos spektakli, kuriame vaidina jtsq vaikas. Ji

arba jis atlieka karaliaus, karalienes arba raganos vaidmen! (pasirinkite vien4).
Po spektaklio jusq maZylis pribega prie jtsq ir klausia: ,,Ar spektaklis buvo
geras?"
Nenaudingai pagirkite

Pagirkite detaliai apibrldindami, kE matote ir k4 jaudiate?

I
 PAGYRTMAT I r85

K4 vaikas galetq sau pasakyti?

III situacija. Pastebejote, kad Siek tiek pagerejo jtsq vaiko palangumas. Jis
ralo palikdamas paraltes, ldemiai i5siaiSkina L.odL:rt+reikimes, paskuting uZ-
duoti atliko net viena diena anksdiau nei reikejo.
Nenaudingai pagirkite:

Pagirkite detaliai apibudindami, k4 marore ir k4 jaudiate?

K4 vaikas galetq sau pasakyti?

IV situacija. Kelias dienas blogai jaudiates ir gulite lovoje. Jusq dukte jums
nupieie atviruk4 su palinkelimu pasveikti, papuoie j! balionais ir iirdelemis.
Ji paduoda atviruk4 ir laukia jtsq reakcijos.
Nenaudingai pagirkite:
1 86 Ii{IP KALBETI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYTV, IR KAIP KLAUSYTIJ I'AD VAIKAI ICA'LBETV

Pagirkite detaliai apibudindami, k4 matote ir k4 jaudiate

L
K4 vaikas galetq sau PasakYti?

Dabar, kai atlikote 5! pratim4, turbut geriau suPrantate, kaip vaikai priima
vertinanti pagYtim4.
,,Tu geras berniukas."
,fu puikus aktorius."
,,Tu pagaliau tampi nuostabiu mokiniu-"
ai
,fu toks rupestingas."
Jts turbut supranrate, kaip jie jaudiasi, kai isgirsta pagyrim4, apibrldinanti
ci

jq pasiekimus: b

,,Marau, utsivilkai marlkinius ir etikete liko ant nugaros; tu pats uZsisegei

I1

n
kelnes; tavo kojines vienodos; tu apsiavei batus. Kiek daug visko tu padarei!"
,Iu buvai tokia didinga karaliene! Tu stovejai tiesiai ir iididziai, o kai pra-
dejai savo iSkilming4 kalbq, tavo balsas uipilde vis4 auditorij4'"
,,Man arrodo, kad tu paskutiniu metu labiau stengiesi mokykloje.
Ai pa-
stebejau, kad tavo s4siuviniuose yra paraltes, uiduotis atlieki laiku, net grei-
diau nei reikia, ir radai bud4, kaip i5siaiSkinti LodLi,4reikimes."
,,Man patinka 5ie geltoni balionai ir raudonos Sirdeles. Jie mane pralinks-
mino. AI jau dabar geriau jaudiuosi - tik paiiurek i iuos'"

Yra dar vienas pagyrimo budas, kuris taip pat susijqs su apibudinimais' Es-
minis skirtumas yra tas, kad prie apibrldinimo mes pridedame vien4 ar du
iodiius, apibendrinandius vaiko elgesi'
 PAGYRIMAI r87

Sakinius galima uibaigti:

t paveikslelis: arba savikontroles.

tt paveikslelis: Iankstumu,
III paveikslelis: arba dr4sa.

Si. zodziai nera niekuo ypatingi. Nepamirikite, kad nera nei teisingo,
nei
klaidingo atsakymo. Svarbiausia rasti iod!, kuris vaikui ii t4 pasakytq
apie ii
pati, ko jis galb[t neiinojo priei tai.
Man asmenilkai 5is pagyrimo budas patinka tuo, kad jis labai lengvai
igy-
vendinamas. Tereikia tikrai tikrai ir tada
siai pasakyti, k4 matai ir

os kad jit sugeba blri punktu-

alus, Visa tai atsiduria jo emo-
cineje saugykloje ir negali iSnykd. Kit4 dien4 jrls galite ji pavadinti ,,blogu
berniuku bet neiitrinsite i5 atminties tq momenrq, kai jis
pradiiugino savo
mam4linkedamas jai pasveikti, arba kai daug mokesi ar surado
sprendim4,
nors buyo labai pavargEs
sie momentai, kai geriausios jo savybes buvo patvirtintos,
,,isiamzina', vai-
ko atmintyje. Jis gali vei juos prisiminti, kai pajunta abejones
arba neryirin-
gumq. Praeityje jis padare kaLk4, kuo didiiavosi.
Jis gali ir vel tai pakartoti.

I
I 8 8 KAIP KALBTTI SU vAI(AIS, KAD JIE KLAUsYTy, IR KAIP KLAUSYTIJ KAD VAIKAI KALBETV

APIBENDRINIMAS VIENU i,OOi,IV

Tu k&d

atdiru tuutu h*4ktuu.

ll
;
i
1

ru ad|n M Tu kan
/ //
@
o
"o.land.4,
m)oionyua.

-?
//
./4
 PAGYRTMAT I r 89

Pasipraktikuokite - iraiykite trtkstam4 iodi ar iodiius

pateiktuose paveiksleliuose.

1.

Tu uwua,lgn t/*.
TLOT'
Tarm
retbta

2. 3.

tu La/oa/t%frEal e*t ! tq konrer+a/, fu Tu ui.s.t$a,i

kni jp a,tta,wke, tu iifotrt
swro'daa bnq p.la/.t t4."
ita,t ka, ar; ta"l,m,u i t
I
j
I I
!
I

i
I
i

I I i
!

I
I "t

I
I 9O KAIP KALBTTI sU VAIKAIs, KAD JIE KLAUsYTq, IR KAIP KLAUSYTI, IITD VAIKAI KALBETg

UZDUOTIS
1. Mano vaiko savybe, kuri man patinka:

2.Jis ar ji neseniai nuveike kai k4labai verting4, ber aI neuisiminiau apie tai:

:. K4 galediau pasakyti, taikydama apibtdinandio pagyrimo igrldiius, kad

parodydiau, jog vertinu ji @r ja)?

<. Skaitykite 5 skyriaus anuqj4dali.

 PAGYRTMAT I t9t

SANTRAUKA

Vietoj bausmds

1 eprsoorNrrTE, K4 MATOTE.

,,A5 matau Svarias grindis, paklot4lov4 ir

tvarkingai ! lentynas sudetas knygas."

2. eprs0orNKrrE, K4 yeuirarr.

,,Tikras malonumas ieiti ! kambari!"

3. ArTBENDRTNKTTE vrENU L,ootru vArKo ELGEsJ,

VERT4 PAGYRIMO

,,Tu suruiiavai savo pie5tukus, kreideles bei

raiiklius ir sudejai juos i atskiras deZutes.
Tai rei5kia organizuorum4!"

I
r92 i r<Arp K,tsErI su vArcrs, KAD JrE KLAUsyrvj rR KArp KLAUSyrr, KAD vArKAr KALBETU

II oerrs.
KOMENTARAI, KLAUSIMAI IR TNVV PASAKOJIMAI

Mes daznai pastebime, kaip tevai mlsq grupese enruziasringai pasakoja vie-
nas kitam apie savo vaikq poelgius.

,,Donis jau tris dienas pats uzsistato zadintuvE ir keliasi ryte. Ai to-
kia laiminga, kad man nebereikia jo kelti."
,,Pastaruoju metu Liza paskambina namo, kai Zino, kad grii veliau.
Ad negaliu apsakyti, kiek daug man tai reidkial"

Kai paklauseme rdvq, ar jie pasake vaikams, kokie yra dekingi, daugelis tik j.9ui
guidiodavo pediais.
Karc
Atrodo, kad pagirti ui. ger4 elgesi nelprasta. Dainiausiai skubame kriti-
gali a
kuoti, bet delsiame pagirti. Tevai privalo tai pakeisti. Musq vaikq pasitikeji-
b*p
mas savimi yra per daug vertingas, kad butq paliktas likimo valiai ar patiketas labiar
nepaiistamiesiems. Tlrrbut pastebejote, kad aplinkinis pasaulis neskuba daly-
ti pagyrimq. Kada paskutinikart kitas vairuotojas jums pasake ,,Dekoju, kad
uiemete tik vien4 stovejimo aikSteles viet4. Dabar ir ai turiu kur pasistatyti
automobil!"? Mrlsq pasrangos bendradarbiauti priimamos kaip savaime su-
prantamas dalykas. Vienas neapsizilrejimas, ir esame ilkart pasmerkiami.
Bukime kitokie namuose. Supraskime, kad, be maisto, pasroges, ir dra-
buziq, savo vaikams dar turime duoti ir ,,ties4 apie juos". visas pasaulis jiems
karros, kuo jie blogi, - garsiai ir dainai. Musq pareiga yra uirikrintj, kad
vaikai iinotq savo ger4sias savybes.

Keletas ispejimq apie pagyrimus

amiir ir galimybiry lygl. Mai.as vaikas jau-
iia pasididiiavim4 savo pasiekimu, iei jr- \:
,,Paste-
biu, kad tu kasdien valaisi danris." Jeigu t4 pati pasakyrumet paaugliui, jis
turbut isiieistq. -) :-: _

--
 PAGYRTMAT L9 j

z. venkite tohiry pagyrimq, kurie primena nemaronias akimirkas arba nesikmes.

,,Pagaliau tu sugroiai muzikos kurinl taip, kaip jis ir ruretq skamberi!"
,,Siandien tu atrodai labai graLiai. K4 pasidarei?,,
,,AI niekada nemaniau, kad tu iilaikysi egzaminE- bet tu iilaikeir"
visada imanoma perfrazuoti pagyrim4 taip, kad b[tq akcentuojama vaiko
stiprybe:
,,Man tikrai labai patiko, tu grojai stipriai, ritmiikai.,,
,,[ tave malonu Liireti."
,,Ai iinau, kad tu labai daug mokeisi, jog illaikytum egzamin4.,,

3. Supraskhe' had perditas entuzirtzmas gali nukdyti uaikui patiam siekti tikslo.
Kartais nuolatinis tevq susijaudinimas ir didelis pasitenkinimas vaiko
veikla
gali atrodyti kaip spaudimas. Jaunuolis, kuris kasdien girdi, kad yra nuosra-
bus pianistas ir turetq groti carnagie saleje, gali pagalvoti:
,Jie apie tai svajoja
labiau, nei to noriu aI pats."

4. Pakartokite, k4 uaikas daro tinkamai. Jeigu nenorite, kad vaikas 5vilpautq,

nesakykite: ,,Tu tikrai zinai, kaip sukelti didiiuli triukim4 su iiuo
ivilpuku.,,
Jeigu nenorite, kad dukra liptq labai aukltai, nesakykite: ,,Tir tikrai iinai, kaip
treniruoti sayo raumenis." Neabejokite pagyrimas skatina vaik4 pakartoti
-
tinkamus veiksmus su dar didesnemis pastangomis. Tai labai galinga
priemo-
ne. Naudokite j! tikslingai.

Klausimai
t. Ai stengiuosi iSmokti girti, tadiau kartais uisimirstu ir man iisprrista:
,,Nuostabu, fantasti5k...." K4 turediau daryti?
Neslopinkite savo pirmos reakcijos. Jeigu j[s nuoiirdiiai diiaugiates (su5un-
kate ,,Puikul"), vaikas i5girs entuziazmq jtsq balse ir priims tai
kaip jrlsq jausmq
i3rai5k4. Thtiau jts visada galite paivairinti pirm4 reakcij4,
pagraLintij4, kad vai-
kas geriau suprasrq ivertinimo dydi: ,,stai grii.aunamo pavarggs
po sunkios dar-
bo dienos ir radau Svariai sutvarkyt4 kiem4. lyg budiau gavgs dovan4l.,
Jaudiuosi

fiil
rg4 KArp KALBETT SU VATKATS, KAD JrE KLAUSYTV, IR KAIP KLAUSYTI, L{D VAIKAI L{rBiTV

Su tam tikru specifiniu apibrldinimu jus patobulinote savo ,,Puiku"'

z. Kaip pagirti vaik4, kai jis galiausiai padaro tai, ko seniai tikdjotes?

Mano vyresnysis brolis, kai mes su Seima vykstame i keliong, dainiausiai

elgiasi taip bjauriai, kad visi jaudiames nelaimingi. Praeitq savaitE jis elgesi gra-
iiai. AI nenorejau jam sakyti, kad jis buvo ,,geras" ar kad ,,pagaliau jis pradejo
elgtis kaip imogus", tadiau a5 vis tiek norejau kaZkaip leisti jam suPrasti, jog
vertinu toki jo elgesio pokyti. Kaip galejau t4 padaryti nenuslopindamas jo?
Jrls visada esate saugts, kai atspindite savo jausmus. Jts galite pasakyti
jam: ,,Man itin patiko musq kelione Siandien." Jis supras kodel.

3. Ar gerai girti vaik4 sakant ,,A5 taip didiiuojuos tavimi"?

[sivaizduokite, kad jus savaitg moketes sunkiam ir svarbiam egzaminui

(testui). Kai suiinojote jo rezultatus, paaiSkejo, kad iSlaikete ir labai gerais
rezultatais. Paskambinq pranelti gerq naujienq draugei, i5girstate: ,,Ad taip
didZiuojuosi tavimi."
Kokia jrlsq reakcija? Mes pajuntame, kad kaikodel labiau pabreiiamas jos
pasididiiavimas nei musq pasiekimas. Gali buti, kad jus mieliau butumet
iSgirdq kai,k4panalaus i ,,Koks pasiekimas. Tu turbut be galo didZiuojies sa-

vimi".

4. Praejusi4 savaitg mano stinus gavo plaukimo apdovanojimE, tada jam

pasakiau: ,,AI nesistebiu. Vsada Linoiau, kad tu tai gali." Jis paiiurejo
i mane keistai. Ad maniau, kad skatinu ji labiau pasitik€ti savimi, ar a$
pasakiau kalkq ne taip?

Tevai labiau pabreLiasavo iinojim4, o ne vaiko pasiekimus, kai jam sako:

,Visada Linojar, kad tu tai gali." Vaikas gali pagalvoti: ,,Kaip mano tetis gale-
jo Zinoti, kad laimesiu? AI neZinojau."
Vaikui butq kur kas naudingiau iSgirsti, kaip apibtdinami jo paties lai-
mejimai: ,,Sis apdovanojimas simbolizuoja ne vieno mdnesio darb4 ir didZiuli
ryzt4.
 PAGYRTMAT L9 j

5. Mano stnus iI mangs iSgirsta daugybg pagyrimq, tatiau jis vis tiek bijo
galimos nesekm6s. Jis netenka savitvardos, jeigu k4 nors pabando ir jam
nepavyksta. Ar a5 galddiau kaip nors jam pad6ti?

Yra daugybe budq, kaip jus galetumete padeti:

(,,Nera ko nusiminti.")
pojudius.
,,Tave sugniuide projekro rezulrarai, nors tiek daug dirbai!"
Vaikas nurims, kai suprasite jo nusivylim4.
z Teuas arba mama turi priimti uaiko klaidas ir zuelgti I jas, kaip I suarbias
mokymosi proceso dalis.
Naudinga netgi atkreipti demesi i tai, jog klaida gali buti atradimas. Ji gali
pasakyti tai, ko anksdiau netinojai:
,,Per ilgai palikEs kiauiinikarltame vandenyje is minkitai virto gavai kie-
tai virt4 kiauiin!."
3. Tiuai turi Prxxmti lr sduo
Kai tevai save stipriai peikia (,,AI vel pamirlau raktus. Kas man darosi? Tai
taip kvaila. Kaip ai galiu buti toks bukagalvis? Ai niekada nepasimokysiu."),
vaikai padaro i5vad4, kad taip elgtis su savim, kai padarai klaid4, yra teisinga.
vietoj to, pateikime savo vaikams humaniSkesni, orienruot4 ! sprendimus
modeli. Kai mes padarome kaLkq, ko geriau nebttume darg, susiimkime ir
garsiai sau pasakykime:
,,Po galais, geriau jau nebtdiau pamiriEs to rakto... tai antras kartas... k4
galediau daryti, kad kit4 kart4 taip neatsitiktq... iinau, ai pasidarysiu antr4
rakt4 ir laikysiu ji slaptoje vietoje."

Kai tevai giria

vien4 vakar4 keletas tevq kalbejo apie tai, kaip lengva ger4 vaiko elgesi pri-
imti kaip savaime supranram4 dalyk4 ir kiek pasrangq reikia norint parodyti
dekingum4. Jie nusprende atkreipti demesi ir komentuoti bet koki4 teigiam4
vaikq veikl4. viena mama sudare s4ra54 dalykq, kuriq paprastai niekada ne-
bttq paminejusi savo penkeriq srJneliui:
 KALBTTII
I96 KAIP KALBTTI SU VAIKAIS, KAD JIE KLAUSYTV, IR KAIP KLAUSYTI, KAD VAIKAI

Sia savaitE Polas i5moko Lodi,,i5garavimas" ir suprato jo reikSmE.

Jis Svelniai Zaide su septyniq menesiq
kudikiu'
Jis netrikde ramybes ir tylos, kai aI pasakiau, kaip man to reikia.
Jis iSreiSke savo pykti i.odliats.

Kita mama mums PaPasakojo:

Kai jau ketinome iSeiti, DZoSua (trejq metq ir devyniq menesiq) uz-
siman6, kacl aI perskaitydiau jam pasak4. Pasakiau, kad neturiu laiko
skaityti, nes mes rurime iieiti, jis man atsakei: ,,AI nesakau, kad noriu
to d,abarprisi mums i5einant, aI to noriu, kai gr!5im'"
A5 jam pasakiau: ,,Dioiua, tu tikrai iinai skirtumartarp priei ir pot"
DZoSua iSdidiiai tare: ,Taip." Tada jis Siek tiek pam4ste ir pridtre:
,,Ir ad iinau, kada noriu sausainio. Priei vakarienE!"

Stai dar vienas pavyzdys. Tevas nusprende rimtai Yertinti savo septyneriq
metq dukters stiPriqsias vietas. Vien4 ryt4 jis iar tare:

,,AI matau mergaitE, kuri ryte gali atsikelti pati, pavalgyti pusrydius,
nusiprausti, apsirengti ir susiruolti i mokykl4 laiku. Stai kE aI vadinu
savarankiSkumu!"
po keliq dienq, kai ii valesi dantis, teciui rare: ,,Srai k4 ai vadinu
Svariais dantimis!"

Keletas tevq pastebejo, kad datni pagyrimai paskatina vaikus bendradarbiau-

ti ir sunkiau nei bet kada dirbti. Tevq patirtis:
Ai ir mano vyras vienq sekmadienio ryt4 norejome pamiegoti ilgiau, ir
du mtsq vaikai neatejo musq zadinti kaip anksdiau. Kai a5 atsikeliau,
nuejau pas juos ir pasakiau: ,,Bryn (jai se5eri), tau turejo buti labai sun-
ku neiti ! mamytes ir tevelio kambari. Tam reikia daug valios!"
Bryn man atsake: ,,AI Zinau, kas yra valia. Valia - tai, kai nori pa-
i.adinti mamytQ ir tevel!, bet iinai, kad to daryti nereiketq. Ir to ne-
darai."
,,Dabar a6 padengsiu stal4 ir pagaminsiu pusrydius!" Ir ji t4 padare.
 PACYRTMAI | ,gZ il

***
Maiklas pakviete mane ! savo kambar! parodyti, kad jis pirm4 kart4
pats pasiklojo lov4. I5 susijaudinimo jis Sokinejo aukStyn i.emyn. AI pa-
sigailejau jo ir nepasakiau, kad uZklotas nedenge pagalviq, kad vienoje
puseje jis sieke grindis, o kitoje kybojo per aukStai. A5 tiesiog pasakiau:
,,Oho, tu uiklojai beveik vis4 lov4!"
Kit4 ryt4 jis vdl mane pasikviete ir tar6: ,,Matai, al uZklojau ir pagal- I
ves bei iSlyginau kraitus!"
Man tai buvo nuostabu. visada galvojau, kad jeigu nori, kad vaikas
padarytq kaLka,geriau, reikia tiesiogiai nurodyti, k4 jis padare blogai'
Bet man tiesiog pasakius, k4 jis padard gerai, jis pats norejo padaryti
dar geriau.

Mane trupuri erzino,kad Hansas ni**,

neprisiima iniciatyvos atlikti
u

:rir+ namq ruo5os darbus. Btdamas devyneriq, manau, jis turetq prisiimti
daugiau atsakomybes.
Antradienio vakar4 ai papraliau jo padengti stal4. Dalniausiai reikia
j! nuolat raginti, kad visk4 pabaigtq iki galo, tadiau 5! kart4 jam nerei-
kejo jokio priminimo. Hansas girdejo, k4 pasakiau vyrui: ,,Frankai, ar
matei, k4 Hansas padare? Jis patiese staltieses, sudeliojo indus, salotq
duben!, serveteles, sidabrinius stalo irankius, ir jis netgi prisimine tavo
alqlJis labai atsakingas." Hansas neparode jokios reakcijos.
AJ uilipau i antr4 aukStq paguldyti i lovE savo jaunesnio stnaus ir
rau-
papraliau Hanso ateiti ui penkiolikos minudiq. Jis sutiko.
Po penkiolikos minudiq jis jau buvo virSuje savo lovoje. A( tariau:
,,A5 papraSiau tayEs ateiti ir buti lovoje ui penkiolikos minudiq, ir Stai
tu dia padiu laiku. Tikrai tave galima pavadinti zmogumi, kuris laikosi
duoto LodLio." Hansas nusiSypsojo.
Kit4 dienq Hansas atejo i virtuvg prieS pietus ir tard: ,,Mama, aI
atejau padengti stalo."
A5 buvau apstulbusi. Pasakiau: ,,Tu- atejai man nespejus taYQS pa-

kviesti. A5 tikrai tau dekinga!"

I
I98 KAIP KALBETI sU VAIKAIS, KAD JIE KLAUsYTg, IR KAIP KLAUsYTI, KAD vAIKAI KALBTTy

Nuo tada aI pastebejau tam tikrus jo pokydius. Vien4 ryt4 jis pasi-
klojo lov4 man nepraiius, kit4 - apsirenge priel pusrydius. Atrodo, kad
kuo daugiau gerq jo savybiq pastebiu, tuo jam lengviau buti geram.

Ai taikiau atlygio sistem4. o,.k";;;art kai nerimaudavau, kad Meli-

sagali netinkamai elgtis, ai pasakydavau: ,Jeigu bfisi gera, ai nupirksiu
tau ledq, na$4i.aisl4ar k4 nors kit4." T4 vien4 kartq Melisa elgdavosi
gerai, bet kit4 kart4 aI ir vel turedavau k4 nors pai.adeti.
Pastaruoju metu a5 lioviausi sakyti: ,Jeigu brJsi gera, a5..." Dabar
sakau: ,, labai jei..." Ir kai ji padaro kq nors nau-
dingo, aI stengiuosi tai pabreiti.
PavyzdLiui, praejusi savaitgal! jai pasakiau, kad man labai pade-
a5

tq, jeigu atvykusiems i svedius seneliams parodytq, j"S )",labai lauke.

Kai sekmadieni jie atvyko, ji buvo nuostabi. Jiems ilvykus, a5 rariau:
,,Melisa, tu seneli ir senelg padarei labai laimingus, kol jie dia buvo. Tu
pasakojai jiems pokitq, pasiulei saldainiq ir parodei savo kramtomo-
sios gumos popiereliq kolekcijE. Tai tikras sveringumas!" Melisa tiesiog
Svytejo.
Taikant senqji bhd4, reultatq galima buvo pasiekti tik trumpam,
kol gaudavo atlygi. Naujasis budas leidiia jai jaustis geriau kaip asme-
nybei.

Vaikams pagyrimas butinas ypa(. tada, kai jiems nesiseka. Kiti du pavyzdLiai
apie tevus, kurie giria vaikus sunkiomis aplinkybemis.

Pernai (tredioje klaseje) Lizos ralysena buvo siaubinga. Mokytoja

man apie tai uisimine. Pasijutau taip, tarsi kritikuotq mane padi4. Nuo
tada kiekvien4 vakar4 sakydavau Lizai,kaip prastai atliko namq darbus
ir kaip negraLiai parale raides.
Po keliq menesiq Liza paraie raSteli mokytojai, kuriame prisipatino,
h
kad mokytoja jai patinka. Raltelio ji nepasirade. Kai ai uisiminiau, jog
Liza pamirSo pasiraSyti, ji atsake: ,,Mokytoja iinos, kad jis nuo mangs, ir

nes raiysena baisi." P

 PAGYRIMAI r99

Man persmelke SirdllVaikas pasake taip tikroviSkai, nes susitaike su

faktu, jog ralysena prasta ir negalima nieko pakeisti.
Perskaidiusi ,,Laisvi teyai - laisvi vaikai" aI viskq pradejau i5 pradiiq.
Kiekvien4 vakar4, kaiLiza man parodydayo namq darbus, aS jos nekriti-
kuodavau, o stengdavausi rasti bent vien4 warking4 sakini,Lodi, raidg ir pa-
girdavau jq. Po keliq menesiq jos raSysena pasikeite beveik Simtu procentql

Tai buvo diena, kai aI tikrri dzirl;;r, turddama bendravimo su vai-

kais lgtdZiq. AlvaLiavau namo su savo vaikais - dvejq, Se5eriq ir devy-
neriq metq amZiaus. Dlenifere, mano Se5iamete, nusprende atidaryti
plastiking spragesiq pakuotE ir, iinoma, pribarste vis4 automobili. [vai-
rios mintys sukosi galvoje: ,,Godus vaike... nejau negalejai palaukti, kol
mes gri5im namo... dabar Zitrek, k4 pridarei!"
Vietoj to, aI tiesiog garsiai pasakiau: ,,Automobilis spragesiq.
J! reikia
Kai grliome namo, DZenifere nuskubejo vidun dulkiq siurblio. Ta-
diau dainiausiai i5kyla ir daugiau kliudiq. Imdama dulkiq siurbl!, Die-
nifere nuverte augal4ir mano miegamajame pribarste Zemiq. To Se5ia-
metei buvo per daug. Ji visiSkai sugniuio ir pasipyle isteri5kos aSaras.
Vienu momentu ai neiinojau, k4 daryti. Tada pabandZiau apibrl-
dinti jos jausmus: ,,To jau per daug! . Koks nusivylimasl" Galiausiai
ji nurimo tiek, kad galetq pradeti valyti automobili, bet mintis apie
;l miegam4ji jos nepaliko.
Ji i5vale automobil! ir pakviete mane. UZuot veminus j4, aJ pasakiau:
,,Spragesiq buvo visame automobilyje, o dabar nematau ne vieno."
Ji buvo labai patenkinta savimi ir tare: ,,O dabar a5 einu valyti mie-
gamojo."
,,Stai kaip", aI tikrai nudZiugau.

Keletas tevq pastebejo, kad girti galima net paiiose netikediausiose situaci-
j ose - kai vaikai padaro kaLk4, ko daryti Uiuot barE vaikus, jie
primena pagyrimo vert4 elges! vlenos mamos pasakojimas:

I
2oo I x-q.tp KArsErr su vArKArs, KAD JrE KLAUsyrv, rR KArp KLAUSyrr, KAD vAlra{r KALBETV

Kai Karen man pasake, kad pamete metro biliet4, pirma mano reakcija
buvo aprekti jari. nertpestingum4. Bet ji atrode tokia nelaiminga, kad
aI pasakiau: ,,Pagalvok, Karen, daugiau kaip tris semestrus tu turejai ii
metro Til labai
Karen atsake: ,,Tikriausiai. Bet vis tiek daugiau nerizikuosiu. Kai
nusipirksiu nau)4, a5 laikysiu ji pinigineje."

Net ir apsimestinis pagyrimas svarbus, nes jis pai.adinavaiko ryLt4.

Kristinai altuoneri. Kiek atsimenu, ji visada bijojo ramsos. DaugybE

kartq paSokdavo i5 lovos, kad nueitq ! voniq, atsigertq vandens ar tie-
siog paZiuretq, ar mes visi esame namuose.
Praejusi4 savaitE gayome jos paiangumo ataskait4. Ten buvo pilna
pagyrimq. Ji praleido vis4 dien4 geredamasi ja ir vis skaitydama. pried
eidama miegoti, ji man pacitavo ir pridtre: ,, kuri atsakin-
82, moka dirbti kartu su kuri laikosi
nius, kuri skaito ketvirtos klases knygas, bet yra tik tredioje klaseje_ ji
nebijos to, ko ntralAl einu miegori."

li uimigo t4 vakarq ir mes jos nemateme iki ryto.

Ad labai laukiu susitikimo su mokytoju per atvirq durq vakar4 mo-
kykloje, kad galediau jam pasakyti, kiek daug jo todLiai reilke vienai
mai.ai mergaitei.

Brianui devyneri, jis visada Or".;;rs bei stokojo pasitikejimo savi-

mi. Pastaruoju metu jis man pasakodavo apie savo pojrldius, o aI sren-
giausi nieko nepararineri, prielingai - pagirdavau ji. priei dvi dienas
mes pasikalbejome:

BRAJANAS. Mama, ai turiu problemq su ponia I. Ji vis4laik4 kabine-

5i,
jasi prie manEs ir laido replikas apie mane visai klasei.
rllI
MAA4A. AK.
gar
BRAJANAS. Ar atsimeni, kai aI apsikirpau, ji pasake visai klasei: ,,Ziu-
rekite, mtsq mokykloje naujas berniukas."
MAMA. Hmm.
 I'AGYRIMAI I zor

BRAIANAS. Ir kai aI nuejau su naujomis spalvotomis kelnemis,

ji pasa-
ke: ,,Nagi paZiurekite iporrA [mantriosios Kelnes.,,
MA^4A. (Negalidama atsispirti pagundai.) Kaip tu manai, ar tau
verrerq su ja pasikalbeti?
BRAJANAS. Ai jau kalbejau. AS jos paklausiau: ,,Kodel jts nuolat prie
manQs kabinejates?" Ji atsake: ,,Dar viena tokia pastaba ir
ai nusiqsiu rave pas mokyklos direktoriq.,.
Mama, aI pasijutau labai blogai, k4 man daryti?
Jeigu
aJ nueisiu pas direktoriq ir visk4 jam papasakosiu, ji
tikrai nepaliks mangs ramybeje.
MAMA. Hmm.
BRAJANAS. Na gal ai iSkgsiu. Liko tik trisdeiimt dienq.
MAMA. Tas tiesa.
BRAJANAS. Ne, a3 tiesiog negaliu to pakgsti. Gal geriau
tu eik su ma-
nimi i mokykl4.
MAMA. manau, tu
labai tavimi
kad tu (Pabutiuoju ir apkabi-
nu.)

Kit4 dien4
BRAIANAS' Mama, man taip gera! Ai nuejau pas direktoriq
ir jis pa-
sake, kad esu dr4sus, jog atelaupas ji, ir kad jis laimingas,
jog esu pakankamai stiprus ir kad nenuve.inau jo
bei pa-
sidalijau savo problema. Juk tam jis ir yra!
N.{AMA. Tir susitvarkei su iia sunkia situacija vienas pats!
B RAJANAS. (D iddiuodamas is sauimi.)
Tikrai taipl
fl

sis pavyzdys parodo rrenerio pagyrimq

!tak4 jo treniruojamai futbolo ko-
mandai. Po rungtyniq kiekvienas komandos devynmetis
ir dedimtmetis narys
gaudavo laiik4. Toliau pateikiamos iltraukos is trijq laiikq:
 202 I rlrp r.treE:tl su vArKAIs, KAD JIE KLAUSYTV, IR KAIP KLAUSYTI' KAD vAIKAT KALBTTV

Rugsejo 16 d.

Mieli Tomahaukai,
Sekmadien! jts buvote tikri STIPRUOLIAi. Puldami mes lmuleme

5e5is lvardius - daugiausia per visas rungtynes Siais metais.

Gindamiesi
jie
iSlaikeme kamuoli prielininkq aikites puseje per visas rungtynes'
imuie tik vien4 ivarti'
teniruote vyks vileto lauke SeStadien!, 10.00-11.15 val. ryte. Iki pa-

simatymo.
NuoSirdZiai
teneris Bobas Gordonas

Spalio 23 d

Mieli Tomahaukai,

TAI BENT RUNGTYNE,SITAI BENT KOMANDA!

i5
Mtsq ,,olandiSkojo sriliaus" gynyba uzkirto keliE vienos geriausiai
smrlgiuojandiq komandq puolimui, negana to, jrls vos kelis kartus lei-
dote jiems imuiti lvardius. Musq ataka buvo tikrai gerai suderinta,
net penki L.aid,qai !mu5e lvardius. Be ro, didzioji dalis 5iq ivardiq buvo
gero perdavimo bei pozicinio iaidimo rezultatas. 5i pergale i5 tikrqjq
buvo komandos pergale, prie kurios reiklmingai prisidejo kiekvienas
iaidejas.

Mes vis dar antroje vietoje, atsiliekame vienu talku nuo Ponkq, ir mums
liko dar dvejos rungrynes. Tadiau nesvarbu, kaip baigsis sezonas, jts
visi galite didiiuotis savo iaidimu.

Musq treniruotd vyks Vileto lauke Sestadien!, 10.00-11.15 val. ryte. Iki
pasimatymo.

Nuolirdiiai
Treneris Bobas Gordonas

I
I
 PAGYRTMAT 2O1

Lapkridio 18 d.
Mieli NUGALETOJAI,
Sio savaitgalio rungtynes buvo labiausiai jaudinandios, kokias esu kada
nors matEs. Visus merus Tomahaukai nuostabiai puole ir gynesi. 5i sa-
vaitgali jie parode savo nuosrabia Sird! ir kovotojq dvasi4. Nors atrode,
kad nebera laiko, jts nepasidavete ir iSkovojote pergalg, kurios tikrai
nusipelnete.

Sveikinu jus visus. Jrls esate nugaletojai - kiekvienas ir visi drauge.

NuolirdZiai
Treneris Bobas Gordonas

tF