1.

Subjektyvieji veikos požymiai

Baudžiamoji byla: 2K-357-139/2016;

Byloje dalyvaujantys asmenys: Valstybė v N.T

Faktinės aplinkybės: N. T. 2014 m. balandžio 23 d., apie 00.21 val., siekdamas pagrobti
svetimą turtą, perlipęs per tvorą, įsibrovė į J. A. aptvertą ir vaizdo kamera filmuojamo
kiemo teritoriją ir nuo vandens cisternos pagrobė svetimą turtą – J. A. priklausančią
vaizdo kamerą.

N.T išteisintas.
Bylos problema: Subjektyvieji veikos požymiai

Teisinis klausimas: Ar galima asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178

str 2d, jei padaryta veika neatitinka subjektyviųjų požymių ir tikslas nėra nukreiptas į
svetimo turto užvaldymą, pagal kurį taikoma sankcija?
Atsakymas: Ne, N.T veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2
dalyje, požymių, psichinio santykio su veiksmais pagrindas buvo svetimo turto
pagrobimas.

Teisės taisyklė: kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad
kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

LAT argumentai (esmė): Šiame kontekste pažymėtina, kad vagystė kaip nusikalstama
veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą, tai pagrindinis
tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo ir yra susiję ir subjektyvieji
nusikalstamos veikos požymiai.
2) Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl tyčios požymio N. T. veiksmuose buvimo, t.
y. kad jis turėjo tikslą ir norėjo pagrobti nukentėjusiajam priklausančią vaizdo kamerą,
padarė formaliai, jos tinkamai nemotyvuodamas. Šis teismas kaltinamojo paaiškinimus,
kad jis neturėjo tikslo pagrobti kamerą, įvertino kaip jo paties poziciją ir savo veiksmų
interpretaciją ir nurodė, kad teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo veiksmų atitikties
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytiems objektyviesiems ir subjektyviesiems
nusikalstamos veikos požymiams.
2. Dėl kaltės, jos rūšies ir formos
Baudžiamoji byla: 2K-P-498-746/2015;

Byloje dalyvaujantys asmenys: Valstybė v M.Š

Faktinės aplinkybės: M.Š, Utenoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių
eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo trys žmonės, dvejiems žmonėms
nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą
keturiolikai metų, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – dvejiems metams.
Bylos problema: kaltė, jos rūšys ir formos.

Teisinis klausimas: Ar galima kvalifikuoti netiesioginę tyčią, jei asmuo pripažįsta kaltę ir
nesiekia išvengti padarinių remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais kartu
pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kartu nėra abejonių dėl objektyvių sudėties
požymių?
Atsakymas: taip, jei pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai
įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas
Kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.

Teisės taisyklė: Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine

tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė,
kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo,
bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

LAT argumentai (esmė): 1) Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir

tai, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs
nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių
padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą ir pan. Kaip ir kiekvienoje
baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus
sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos
nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma; nustatant
subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir
atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys.
2) Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne
vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis
suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios
paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo
siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai)
nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir
išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį,
intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan.