Matematikos - Modulio - Įrodymo Metodai. Sekos - Įgyvendinimas (LP - 11-12 - KL)

Kalba netaisyta
Projektas „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis
mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo
pasauliui“, 2012 m.
1. MATEMATIKOS MODULIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS: UGDYMO

PLANAVIMAS, UGDYMO ORGANIZAVIMAS IR VERTINIMAS
1.2. Laisvai pasirenkami moduliai
Rūpindamasis, kad mokiniai įsisavintų pagrindines žinias ir gebėjimus, mokytojas negali

pamiršti ir aukštesniųjų gebėjimų ir gabių matematikai mokinių. Reikia daugiau dėmesio skirti
mokiniams, kuriems patinka spręsti sudėtingesnius uždavinius, kurie greičiau ir geriau už kitus
atlieka privalomas užduotis, įsisavina programoje numatytą medžiagą.
Geriausias būdas skatinti jų susidomėjimą matematikos mokslu – organizuoti užsiėmimus,
kuriuose nagrinėjama pagilinta ar platesnės apimties matematinė medžiaga. Šiuo atveju
mokytojams padės laisvai pasirenkami moduliai. Juose lavinamas loginis mąstymas, kalbinis
intelektas, universalūs matematinio tyrimo metodai. Tuo tikslu mokytojas turi mokiniams paruošti
papildomas individualias užduotis, rasti laiko spręsti sudėtingesniems uždaviniams, nagrinėti
papildomą medžiagą. Rekomenduoti mokiniams papildomą literatūrą reikėtų labai apgalvotai.
Būtina su mokiniu ją aptarti, nes mokinys, gavęs jam neįkandamą ar neįdomią medžiagą, ne tik
neims labiau domėtis matematika, bet ir visai nustos ja domėjęsis. Mokinius skatina gilinti
matematines žinias savarankiškai gauti rezultatai sprendžiant uždavinius, kuriuose tenka iš naujo
atrasti mokiniui nežinomą matematinį ,,atradimą“.
Geriausios gabių mokinių mokymosi formos:
 pranešimai apie išspręstus uždavinius;
 naujų problemų, uždavinių iškėlimas;
 diskusijos apie racionaliausius problemų sprendimo būdus.
1 modulis „Įrodymo metodai. Sekos“ supažindins mokinius su pagrindiniais įrodymo
metodais, kuriuos taikydami jie galės argumentuoti savo sprendimus.
2 modulis „Funkcinės lygtys“ praplės mokinių žinias ir gebėjimus, susijusius su
funkcijomis ir jų savybėmis.
Laisvai pasirenkamų modulių vertinimas gali būti įvairus:
a) formalus;
b) neformalus;
c) kaupiamasis;
d) diagnostinis.
Vertinant laisvai pasirenkamus modulius patartina organizuoti praktinius darbus, kurių
metu mokiniai atlieka užduotis, pateikia savo argumentuotus sprendimus ir juos pristato diskusijose
su bendraklasiais.
1
Kalba netaisyta
Laisvai pasirenkamas modulis ,,Įrodymo metodai. Sekos“
Plano pavyzdys
Tikslas:
 Plėtoti matematinio mąstymo, teorinių problemų sprendimo matematinę kompetenciją.
Uždaviniai:
 supažindinti mokinius su įdomesniais matematikos taikymais;
 skatinti savimoką.
Ciklas Trukmė Gebėjimai Metodai ir vertinimas
Dirichlė 8 val. Taikyti Dirichlė principą kaip Metodai: diskusija, tyrinėjimas,

principas įrodymo metodą. modeliavimas.
Pasirinktos uždavinio sprendimo
strategijos pristatymas.
Metodai: modeliavimas,
Sekos 9 val. Aprašyti realias ir matematines
savimoka.
situacijas aritmetinėmis ir
Dešimties uždavinių
geometrinėmis progresijomis
klasifikavimas pagal sprendimo
bei remiantis progresijų
būdą.
savybėmis išspręsti ir įvertinti/
patikrinti gautus rezultatus.
Neapibrėžtųj 7 val. Taikyti neapibrėžtųjų Metodai: atvejo analizė,

ų koeficientų koeficientų metodą, kaip savimoka.
metodas daugianarių skaidymo Paskirto uždavinio argumentuoto
daugikliais metodą. sprendimo pristatymas.
Metodai: valdomas atradimas,
Matematinė 9 val. Taikyti matematinę indukciją,
prasmingas mąstymas, savimoka.
indukcija kaip įrodymo metodą.
Išspręsto uždavinio įrodymo
etapų pristatymas.
Įskaita, diskusija, analizuojant pateiktų uždavinių sprendimus 2 val.
2
Kalba netaisyta
DIRICHLĖ PRINCIPAS
Dirichlė principas:
Jeigu (nk+1) saldainį sudėtume į k dėžučių, tai bent vienoje dėžutėje būtų ne mažiau kaip (n+1)
saldainis.
Teiginį įrodysime prieštaros metodu. Tarkime, kad visose dėžutėse yra ne daugiau kaip n
saldainių. Tada visose k dėžutėse būtų ne daugiau kaip nk saldainių. Tačiau jose yra (nk+1)
saldainis. Gautoji prieštara įrodo teiginį.
Dar paprasčiau šis principas atrodo, kai n  1 : jeigu (k+1) saldainį sudėtume į k dėžučių,
tai bent vienoje dėžutėje būtų ne mažiau kaip 2 saldainiai.
1 pavyzdys. Kvadrate, kurio kraštinė lygi 1, yra pažymėtas 51 taškas. Įrodykite, kad
1
skrituliuku, kurio spindulys , galima uždengti ne mažiau kaip tris pažymėtus taškus.
7
Sprendimas. Tiesėmis, lygiagrečiomis kvadrato kraštinėms, suskaidykime kvadratą į 25

vienodus kvadratėlius. Jų kraštinių ilgiai yra 0,2. Pagal Dirichlė principą („saldainiai“ čia yra
pažymėti taškai, o „dėžutės“ – 25 kvadratėliai) bent viename kvadratėlyje bus ne mažiau kaip 3
pažymėti taškai. Apie tokį kvadratėlį apibrėžkime apskritimą. Jo spindulys 0,1 2 yra mažesnis už
1 1
(nes 0,1 2   7 2  10  98  100 ).Todėl bent 3 taškus galima uždengti apskritimu, kurio
7 7
1
spindulys .
7
2 pavyzdys. Lygiakraščio trikampio, kurio kraštinė lygi 2, viduje yra 5 taškai. Įrodykite,
kad tarp jų yra du taškai, tarp kurių atstumas mažesnis už 1.
Sprendimas. Nubrėžę visas tris trikampio vidurio linijas, gauname keturis lygius
lygiakraščius trikampius, kurių kraštinės lygios 1. Pagal Dirichlė principą bent viename trikampyje
bus du taškai. Aišku, kad atstumas tarp jų yra mažesnis už 1.
3 pavyzdys. Stačiakampio, kurio matmenys 3  4 , viduje pažymėti 6 taškai. Įrodykite, kad

yra bent du taškai, tarp kurių atstumas mažesnis už 5 .
Sprendimas. Stačiakampį padalykime į 5 dalis, kaip parodyta paveikslėlyje. Pagal Dirichlė

principą bent vienoje dalyje bus mažiausiai du taškai. Įsitikinkime, kad atstumas tarp tų taškų
3
Kalba netaisyta
mažesnis už 5 . Sakykime, kad dalyje ABCDE yra du taškai. Atstumas tarp jų, aišku, yra
mažesnis už AC  AD  CE  5 . Tokį pat rezultatą gautume ir kitose stačiakampio dalyse.
4 pavyzdys. Yra 12 skirtingų natūraliųjų skaičių. Įrodykime, kad tarp jų yra du skaičiai,
kurių skirtumas dalijasi iš 11.
Sprendimas. Dalijant bet kokį skaičių iš 11, galima gauti tokias liekanas: 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6,
7, 8, 9, 10 (11 liekanų). Pagal Dirichlė principą („saldainiai“ čia skaičiai, o „dėžutės“ – liekanos)
tarp dvylikos natūraliųjų skaičių yra bent du, kurių dalybos iš 11 liekanos vienodos. Todėl šių
skaičių skirtumas yra dalijasi iš 11.
5 pavyzdys. Iškilojo aštuonkampio viduje yra pažymėtas taškas P. Per kiekvieną šio
aštuonkampio viršūnę ir tašką P nubrėžta tiesė. Įrodykime, kad yra daugiakampio kraštinė, kurios
nekerta nė viena iš šių tiesių.
Pastaba. Šiame uždavinyje turima mintyje, kad tiesė kerta daugiakampio kraštinę, jeigu ji
eina per vidinį šios kraštinės tašką.
Sprendimas. Nagrinėkime du atvejus.
1) Taškas P nėra aštuonkampio A1 A2 ...A8 įstrižainės taškas. Nubrėžkime įstrižainę

A1 A5 . Abiejose jos pusėse yra po 4 kraštines. Tegu P yra daugiakampio A1 A2 A3 A4 A5 viduje.
Tada tiesės PA 1 , PA 8 , PA 7 , PA 6 , PA 5 negali kirsti kraštinių A1 A8 , A8 A7 , A7 A6 , A6 A5 .

Jas galėtų kirsti tik tiesės PA 2 , PA 3 ir PA 4 . Tačiau tiesių yra trys, o kraštinių – keturios. Pagal
Dirichlė principą bent viena kraštinė nėra kertama.
4
Kalba netaisyta
2) Taškas P yra įstrižainės AB taškas. Tada tiesės PA ir PB sutampa ir nekerta

daugiakampio kraštinių. Lieka 6 tiesės, kurios gali kirsti tik 6 kraštines iš 8.
6 pavyzdys. Keletas apskritimo lankų nuspalvinti raudonai. Nuspalvintų lankų ilgių suma
didesnė už apskritimo ilgio pusę. Įrodykite, kad yra toks apskritimo skersmuo, kurio galai
nuspalvinti raudonai.
Sprendimas. Nuspalvinkime mėlynai lankus, simetriškus raudoniems lankams apskritimo

centro atžvilgiu. Kadangi raudonųjų lankų ilgių suma didesnė už pusę apskritimo ilgio, tai ir
mėlynai nuspalvintų lankų ilgių suma didesnė už pusę apskritimo ilgio. Vadinasi, bus apskritimo
lankelių, nuspalvintų abiem spalvomis. Skersmens, kurio vienas galas nuspalvintas dviem
spalvomis, kitas galas nuspalvintas raudonai.
Uždaviniai savarankiškam darbui
1. Įrodykite, kad kiekvienoje aštuonių asmenų grupėje yra bent du asmenys, turintys šioje grupėje
po vienodą draugų skaičių.
2. Sodininkas trijų rūšių obuolius sudėjo į 25 dėžes. Kiekvienoje dėžėje yra tik vienos rūšies
obuoliai. Įrodykite, kad yra bent 9 dėžės su tos pačios rūšies obuoliais.
3. Įrodykite, kad tarp skaičių 2 n , n  1,2,3,... , galima rasti bent du skaičius, kurių skirtumas
dalijasi iš 2007.
5
Kalba netaisyta
4. Įrodykite, kad tarp bet kurių dešimties natūraliųjų skaičių galima rasti bent vieną skaičių, dalų iš
10, arba kelis skaičius, kurių suma dalijasi iš 10.
5. Kvadrato formos sklypelyje, kurio kraštinė yra 1 m, pasėtos 76 agurkų sėklos. Įrodykite, kad
bent 4 sėklos yra pasėtos kvadratėlyje, kurio kraštinė lygi 20 cm.
6. Kvadrato, kurio kraštinė lygi 1, viduje yra 5 taškai. Įrodykite, kad iš šių taškų yra bent du taškai,
1
tarp kurių atstumas mažesnis už .
2
7. Ar tiesa, kad iš 30 skirtingų natūraliųjų skaičių, ne didesnių už 50, visuomet galima išrinkti du
skaičius, iš kurių vienas yra du kartus didesnis už kitą?
8. Stačiakampio 4x5 viduje pažymėti 6 taškai. Įrodykite, kad iš jų yra bent du taškai, tarp kurių
atstumas mažesnis už 10 .
9. Skaičiai 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 suskirstyti į tris grupes. Įrodykite, kad nors vienos iš šių grupių
sandauga yra didesnė už 159.
10. Iškilojo dvylikakampio viduje yra taškas P. Per kiekvieną viršūnę ir tašką P nubrėžta tiesė.
Įrodykite, kad yra bent viena daugiakampio kraštinė, kurios nekerta nei viena iš tiesių.
11. Kiek mažiausiai taškų reikia pažymėti iškilojo dešimtkampio viduje, kad kiekvieno trikampio,
kurio viršūnės yra dešimtkampio viršūnės, viduje būtų bent po vieną tašką? Kaip tuos taškus
reikia išdėstyti?
12. Klasėje yra 30 mokinių. Mikas Petraitis diktante padarė 13 klaidų, o kiti – mažiau. Įrodykite,
kad bent 3 mokiniai padarė po vienodą klaidų skaičių (galbūt ir visai nepadarė klaidų).
13. Koks turėtų būti mažiausias mokinių skaičius mokykloje, kad bent du mokiniai švęstų savo
gimtadienį tą patį mėnesį ir tą pačią dieną?
14. Vienoje mokykloje yra 1076 mokiniai, kurie mokosi 43 klasėse. Įrodykite, kad yra klasė,
kurioje mokosi ne mažiau kaip 26 mokiniai.
15. Įrodykite, kad yra skaičiaus 2005 kartotinis, kurio visi skaitmenys tik vienetai ir nuliai.
16. Įrodykite, kad tarp bet kurių 65 natūraliųjų skaičių galima rasti 9 skaičius, kurių suma dalijasi iš
9.
17. Įrodykite, kad tarp bet kurių n natūraliųjų skaičių galima rasti keletą skaičių, kad jų suma
dalytųsi iš n, arba vieną skaičių, kuris dalytųsi iš n.
18. Futbolo pirmenybėse dalyvauja 30 komandų, kurios tarpusavyje susitinka tik po vieną kartą.
Įrodykite, kad bet kuriuo varžybų momentu yra bent dvi komandos, susitikusios po vienodą
skaičių kartų.
19. Nubrėžtos 7 atkarpos. Kiekviena iš jų ilgesnė už 10 cm, bet trumpesnė už 1 m. Įrodykite, kad iš
šių atkarpų galima sudaryti bent vieną trikampį.
6
Kalba netaisyta
20. Kiekviena iš devynių tiesių dalija kvadratą į du keturkampius, kurių plotų santykis 1:3.
Įrodykite, kad bent trys iš šių tiesių eina per vieną tašką.
21. Name gyvena 123 gyventojai. Jiems kartu 3813 metų. Ar visada galima iš jų išrinkti 100
žmonių, kuriems kartu būtų ne mažiau kaip 100 metų?
22. Įrodykite, kad yra toks skaičiaus 1977 kartotinis, kuris dešimtainėje sistemoje užrašomas tik
vienetais.
23. Raskite visus iškiluosius daugiakampius, turinčius savybę: statmens, nubrėžto iš daugiakampio
bet kurio vidaus taško į bet kurią kraštinę, pagrindas yra šioje kraštinėje, bet ne jos tęsinyje.
24. Vadinamosios Fibonačio sekos 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, ... kiekvienas narys, pradedant
trečiuoju, lygus dviejų prieš jį esančių skaičių sumai. Ar atsiras tarp pirmųjų 100000001 šios
sekos narių skaičius, kuris baigiasi keturiais nuliais?
25. Įrodykite, kad iš 986 skirtingų natūraliųjų skaičių, ne didesnių už 1969, visuomet galima paimti
tris tokius skaičius, iš kurių dviejų suma būtų lygi trečiajam. Ar šis teiginys liks teisingas, jei
skaičių 986 pakeisime skaičiumi 985?
ĮVAIRŪS ŽINIŲ APIE SKAIČIŲ AIBES TAIKYMO UŽDAVINIAI
1 1 1 1 1
1. Įrodykite nelygybę:    ...   .
1001 1002 1003 2000 2
1 1 1 1 1
2. Kuris skaičius didesnis:    ...  ar ?
201 202 203 300 2
3. Raskite keturženklius skaičius x97 y , kurie dalijasi iš 45.
4. Raskite penkiaženklius skaičius 34 x5 y , kurie dalijasi iš 36.
5. Prie skaičiaus 15 iš kairės ir iš dešinės prirašykite po vieną skaitmenį, kad gautasis keturženklis
skaičius dalytųsi iš 15.
6. Kurį skaitmenį reikia parašyti skaičiaus 100 dešinėje ir kairėje, kad gautasis skaičius būtų 72
kartotinis?
7. Duoti du natūralieji skaičiai a ir b. Įrodykite, kad:
a) prie jų sumos pridėję jų skirtumą, gausime lyginį skaičių;
b) iš jų sumos atėmę jų skirtumą, gausime lyginį skaičių.
1
8. Tėvas padalijo tam tikrą pinigų sumą vaikams, duodamas pirmam jų 1 Lt ir likučio, antram
6
1 1
– 2 Lt ir likučio, trečiam – 3 Lt ir likučio ir t. t. Visi vaikai gavo po lygiai. Raskite vaikų
6 6
skaičių ir pinigų sumą.
7
Kalba netaisyta
9. Pirmąjį trečdalį skrydžio laiko lėktuvas skrido 800 km/h greičiu. Viso skrydžio vidutinis greitis
700 km/h. Kokiu vidutiniu greičiu lėktuvas skrido likusią skrydžio dalį?
10. Parduotuvėje yra 2-jų rūšių riešutų. Vienų riešutų visas kiekis kainuoja tiek pat, kiek ir kitų
riešutų. Vienos rūšies riešutų 1 kg kaina 20 Lt, o kitos – 30 Lt. Kokia šių riešutų mišinio kaina?
n 2  2n
11. Su kokiomis sveikosiomis n reikšmėmis reiškinys lygus sveikajam skaičiui?
n3
12. Įrodykite, kad lygtis x 2  y 2  2002 neturi sveikųjų sprendinių.
13. Sodininkas turi mažiau kaip 1000 vaismedžių sodinukų. Jei jis medžius sodintų eilėmis po 37
vienetus kiekvienoje eilėje, tai jam liktų 8 medžiai, o jei jis į kiekvieną eilę sodintų po 43
medžius, tai jam liktų 11 medžių. Kiek iš viso medžių turi sodininkas?
14. Raskite visus dviženklius skaičius, kurių skaitmenų suma nepasikeičia padauginus skaičių iš 2.
15. Kokią liekaną gausime 200334 dalydami iš 9?
16. Skaičiaus n dešimtainiame užraše yra 63 skaitmenys. Visi šie skaitmenys yra tik dvejetai,
trejetai ir ketvertai, o dvejetų skaičius 21 didesnis už ketvertų skaičių. Raskite skaičiaus n
dalybos iš 9 liekaną .
17. Įrodykite, kad kiekvienas triženklis skaičius, užrašomas vienodais skaitmenimis, dalijasi iš 37.
18. Įrodykite, kad su kiekvienu natūraliuoju a reiškinys a 3  a dalijasi iš 3.
Rekomenduojama literatūra.
N. Vilenkinas, O. Ivaševas-Musatovas, S. Švarcburdas. Algebra ir matematinė analizė. 10-11.

Kaunas, 1987. sk. III, §4 (p.106). Nr. 239-250.
SUNKESNI ARITMETINĖS IR GEOMETRINĖS PROGRESIJOS UŽDAVINIAI
1. S n – aritmetinės progresijos pirmųjų n narių suma. Apskaičiuokite S 250 , jeigu S100  S150 .
2. Raskite mažiausią triženklį skaičių, kurio skaitmenys sudaro didėjančią aritmetinę progresiją, o
skirtumas tarp skaičiaus, užrašyto tais pačiais skaitmenimis tik atvirkščia tvarka, ir šio skaičiaus
lygus 396.
3. Raskite aritmetinę progresiją  a n  , jeigu jos pirmųjų dešimties narių suma lygi 300, o pirmas,
antras ir penktas nariai sudaro geometrinę progresiją.
4. Triženklio skaičiaus skaitmenys sudaro geometrinę progresiją. Jeigu iš šio skaičiaus atimtume
792, tai gautume skaičių, užrašytą tais pačiais skaitmenimis, tik atvirkščia tvarka. Jeigu
ieškomojo skaičiaus antrąjį skaitmenį padidintume 2, tai gautojo skaičiaus skaitmenys sudarytų
aritmetinę progresiją. Raskite triženklį skaičių.
8
Kalba netaisyta
5. Penktojo ir keturiasdešimt pirmojo geometrinės progresijos narių sandauga lygi 0,001. Raskite
23-ą šios progresijos narį.
6. Raskite mažėjančios aritmetinės progresijos trečio ir penkiolikto narių santykį, jeigu šios
progresijos dvylikos narių, pradedant 13-u nariu, suma sudaro 40% jos pirmųjų dvylikos narių
sumos.
7. Trikampio vienas kampas lygus 120  , o kraštinės sudaro aritmetinę progresiją. Įrodykite, kad
kraštinių ilgiai proporcingi skaičiams 3, 5 ir 7.
8. Raskite nykstamąją geometrinę progresiją (bn ) , jeigu jos suma lygi 16, o progresijos (bn2 )
3
suma lygi 153 .
5
9. Raskite visus triženklius skaičius, kurių skaitmenys sudaro geometrinę progresiją, o jos
vardiklis – natūralusis skaičius, nelygus 1.
10. Duotos dvi geometrinės progresijos: 2, 7, 12, ... ir 3, 10, 17, ... . Raskite 50 pirmųjų sutampančių
abiejų progresijų narių sumą.
11. Raskite x n , jeigu:
xn  8
a) x n 1  , x 0  1 ; b) x n 1  2 x n  3 , x1  1 .
5
12. Kulinarijos parduotuvė gruodžio mėnesį pradėjo prekiauti nauju kulinarijos gaminiu – tortu
“Smaližius”. Per 26 darbo dienas buvo planuojama parduoti 4000 tortų. Pirmą dieną buvo
parduoti 105 tortai. Kiekvieną kitą darbo dieną buvo parduodama po 10 tortų daugiau negu prieš
tai buvusią dieną, ir planuoti 4000 tortų buvo parduoti anksčiau (per sveikąjį dienų skaičių). Po
to kiekvieną dieną buvo parduodama po 13 tortų mažiau negu buvo baigtas vykdyti planas. Kiek
procentų buvo viršytas tortų pardavimo planas?
13. Kolekcininkas turi 352 gintaro gabalėlius. Jie sudėlioti į dėžutes: į pirmąją dėžutę įdėta keli
gabalėliai, į antrąją dėžutę įdėta penkiais gabalėliais daugiau negu į pirmąją, į trečiąją įdėta 5
gabalėliais daugiau negu į antrąją ir taip toliau. Kiek gintaro gabalėlių pirmoje dėžutėje? Į kelias
dėžutes sudėti gintaro gabalėliai? (Atsakymas: 7 gintaro gabalėliai pirmoje dėžutėje; yra 11
dėžučių).
14. Karibų piratai, vadovaujami Juodojo Barto, užgrobė laivą, vežantį aukso krovinį. Piratų grobis –
25 502 500 auksinių monetų. Piratai nutarė grobį pasidalinti. Juodasis Bartas monetas išdėliojo
krūvelėmis, o krūveles išrikiavo: pirmoje krūvelėje – 1 moneta, antroje krūvelėje – 3 monetos,
trečioje krūvelėje – 5 monetos ir t. t. Mažiausiai nusipelnęs piratas gavo pirmą krūvelę, antrasis
piratas gavo kitas dvi krūveles, trečiasis – tolesnes tris krūveles ir t. t. Paskutinis piratas –
9
Kalba netaisyta
kapitonas Juodasis Bartas – pasiėmė likusias krūveles. Kiek buvo piratų? Kiek monetų teko
Juodajam Bartui?
15. Figūra sudėta iš degtukų. 1-oje eilėje yra 3 degtukai, 2-oje eilėje yra 7 degtukai, 3-oje eilėje yra
11 degtukų ir t. t. Kiek degtukų yra n-toje eilėje? Kiek eilių būtų sudėta iš 10 440 degtukų?
16. Trys skaičiai yra paeiliui einantys geometrinės progresijos nariai. Jeigu iš trečiojo skaičiaus
atimtume 4, tai gautume 3 paeiliui einančius aritmetinės progresijos narius. Jeigu dabar iš
antrojo ir trečiojo aritmetinės progresijos narių atimtume po 1, tai gautume paeiliui einančius
geometrinės progresijos narius. Raskite tuos skaičius.
17. Mėnesinis tarnautojo atlyginimas 2007 metais buvo 2000 Lt. Pagal darbo sutartį mėnesinis
atlyginimas kiekvienų metų pradžioje didinamas 5% ir pridedama 200 Lt. Apskaičiuokite
tarnautojo mėnesinį atlyginimą (2007+n) – taisiais metais. Nuo kurių metų tarnautojo
atlyginimas bus didesnis už 5000 Lt?
18. Stačiojo trikampio kraštinių ilgiai sudaro aritmetinę progresiją, į jį įbrėžto apskritimo spindulys
lygus r. Raskite aritmetinės progresijos skirtumą. (Atsakymas: d = r).
19. Įrodykite, kad bet kurių dviejų gretimų sekos a1 , a2 , a3 , ... narių sandauga taip pat yra sekos
narys, jei an  n 2  n  1 .
7
20. Seka a1 , a2 , a3 , ... , an , ... sudaryta pagal formulę an 1  0,5an  a . Su kuriomis a1
n
reikšmėmis seka { an } yra griežtai mažėjanti? (Atsakymas: ( 14 ; +∞)).
1 1 1 1
21. Ar galima iš skaičių , , , ..., n , ... išrinkti tokius skaičius, kurie sudarytų begalinę
2 4 8 2
1
geometrinę progresiją, kurios suma ? (Atsakymas: negalima).
5
22. Tarkime, kad d – aritmetinės progresijos skirtumas, o xm ir xn – jos nariai ( m  n ). Įrodykite,
xm  xn
kad d  .
mn
23. Apskaičiuokite sumą natūraliųjų skaičių, mažesnių už 100 ir nesidalijančių iš 3.
10
Kalba netaisyta
x2 x2
24. Nubraižykite funkcijos y  x    ... grafiką.
2
1  x 2 1  x  2
Rekomenduojama literatūra.
N. Vilenkinas, O. Ivaševas-Musatovas, S. Švarcburdas. Algebra ir matematinė analizė. 10-11.

Kaunas, 1987. II sk. §3. Nr. 102 (p. 58).
DAUGIANARIAI
1. DAUGIANARIŲ SKAIDYMAS DAUGINAMAISIAIS

Kintamojo x daugianariu vadinamas reiškinys
an x n  an 1 x n 1  an2 x n 2  ...  a1 x  a0 , (1)
kur ai ( i  0,1,2,..., n ) – realieji skaičiai (vadinami daugianario koeficientais).
Kai an  0 , tai daugianaris an x n vadinamas n-tojo laipsnio daugianario vyriausiuoju
nariu, koeficientas an – vyriausiuoju koeficientu, a0 – daugianario laisvuoju nariu.
Kai visi koeficientai lygūs nuliui, daugianaris vadinamas nuliniu daugianariu arba tiesiog
nuliu. Daugianario reikšmė, kai x  0 , lygi a0 , o kai x  1 , lygi – a0  a1  a2  ...  an . Kitaip
sakant, daugianario reikšmė, kai x  0 , lygi laisvajam nariui, o kai x  1 – visų koeficientų sumai.
Norėdami sutrumpinti užrašus, daugianarius žymėsime taip: F (x) , P (x ) , Q ( x ) , ... .
Pavyzdžiui, (1) daugianarį pažymėję simboliu F (x) ,
F ( x)  an x n  an1 x n1  an2 x n2  ...  a1 x  a0 , šio daugianario reikšmę, kai xc,
žymėsime F (c ) :
F (c )  an c n  an1c n1  an2 c n2  ...  a1c  a0 .
Daugianario šaknimi vadinama tokia kintamojo reikšmė, su kuria daugianario reikšmė lygi
nuliui.
Pavyzdžiui, x  1 yra daugianario F ( x)  x 3  x 2  x  1 šaknis, nes F (1)  0 .
Išskaidyti daugianarį dauginamaisiais – tai išreikšti jį daugianarių sandauga.
11
Kalba netaisyta
Pavyzdžiui:
1) x 3  x 2  x  1  ( x 3  x 2 )  ( x  1)  x 2 ( x  1)  ( x  1)  ( x  1)( x 2  1) ;
2) a12  b 4  (a 6  b 2 )(a 6  b 2 )  (a 3  b)(a 3  b)(a 6  b 2 ) .
Kai daugianario F (x) šaknys lygios c1 , c2 , c3 , ..., cn , tai

F ( k )  an ( x  c1 )( x  c2 )( x  c3 )  ...  ( x  cn ) .
Jeigu kai kurie ck lygūs, ck  c , tai sakoma, kad x  c yra daugianario kartotinė šaknis.
Pavyzdžiui:
F ( x)  x 4  5 x 2  4   x 4  x 2    4 x 2  4   x 2  x 2  1  4 x 2  1   x 2  1 x 2  4 
  x  1 x  1 x  2 x  2.
Taigi daugianario F ( x)  x 4  5 x 2  4 šaknys yra: –2; –1; 1; 2, o daugianario

G ( x)  x 3  x 2  x  1  x 2 ( x  1)  ( x  1)  ( x  1)( x 2  1)  ( x  1) 2 ( x  1) šaknis x  1 yra
kartotinė.
Tegul P(x) yra n-tojo laipsnio daugianaris: P ( x )  x n  an 1 x n 1  an  2 x n  2  ...  a1 x  a0 .
Jei x1 yra šio daugianario šaknis (teisinga lygybė P ( x1 )  0 ), tai jį galima išskaidyti taip:
P ( x)  ( x  x1 )  Q( x) , kur Q ( x ) yra ( n  1) -ojo laipsnio daugianaris:
Q( x)  x n 1  bn  2 x n  2  bn  3 x n  3  ...  b1 x  b0 .
Jeigu daugianaris Q ( x ) turi šaknį x2 , tai skaidymą galima tęsti: Q ( x)  ( x  x2 )  S ( x) ,

kur S(x) – (n–2)-ojo laipsnio daugianaris. Tada turėtume tokį P(x) skaidinį:
P( x)  ( x  x1 )( x  x2 )  S ( x) , čia S ( x)  x n  2  cn  3 x n  3  cn  4 x n  4  ...  c1 x  c0 .
Žinoma, ne visi daugianariai turi (realiųjų) šaknų. Čia pakanka prisiminti kad ir kvadratinį
trinarį x 2  px  q , kuris neturi (realiųjų) šaknų, kai diskriminantas D  p 2  4q yra neigiamas
skaičius. Tokio trinario negalima išskaidyti dauginamaisiais ( x  a ) ir ( x  b) .
Susipažinkime su vienu daugianario skaidymo dauginamaisiais būdu – vadinamuoju

neapibrėžtųjų koeficientų metodu.
12
Kalba netaisyta
1 pavyzdys. Daugianarį P( x )  x 3  3 x 2  4 x  4 išskaidysime dauginamaisiais ( x  a ) ir
( x 2  px  q ) ; čia a, p ir q – realieji skaičiai.
Sprendimas. Ieškokime skaičių a, p ir q, su kuriais galioja lygybė
x 3  3x 2  4 x  4  ( x  a)( x 2  px  q) . (1)
Sudauginę dvinarį su trinariu, turėsime lygybę
x 3  3 x 2  4 x  4  x 3  ( p  a ) x 2  (q  ap) x  aq ,
kuri galios su visais realiaisiais x, kai p  a  3 , q  ap  4 , aq  4 .

 p  a  3,
Taigi reikia išspręsti lygčių sistemą 

q

 aq
 ap


4.
4,
(2)
4
Į antrą lygtį įrašykime q   (iš trečiosios lygties), ir (atlikę veiksmus) gauname lygtį
a
a 2 p  4a  4  0 . Toliau ją tvarkykime taip:
(a  2) 2  (a 2 p  a 2 )  0  (a  2) 2  a 2  ( p  1)  0.
Ši lygtis turi sprendinį: a  2, p  1 (kitų sprendinių mums net nereikia!). Tada q  2 .
Trejetas a  2, p  1, q  2 tenkina (2) sistemą. Gauname tokį daugianario P(x) skaidinį:
x 3  3 x 2  4 x  4  ( x  2)( x 2  x  2) .
2 pavyzdys. Raskite realiuosius skaičius b, c, p ir q, su kuriais lygybė

x 4  1  ( x 2  bx  c )( x 2  px  q ) teisinga visiems x.
Sprendimas. Sudauginkime kvadratinius trinarius ir (atlikę veiksmus) nagrinėkime

tapatybę
x 4  1  x 4  (b  p ) x 3  (bp  c  q ) x 2  (cp  bq ) x  cq .
Lygybė teisinga, kai b  p  0 , bp  c  q  0 , cp  bq  0 ir cq  1 .
1
Iš šių sąlygų gauname: p  b , q 
 1  2 1
; be to,  b  c  c  0, b  c  c ,
2
bp  c  q  0,  
    
cp  bq  0  bc  b  0 b
c 
1
  0.
c

 c  
 c
1
Matome, kad c>0 (iš pirmos lygties); tada b  0 ir todėl c  0.
c
13
Kalba netaisyta
1
Vadinasi, c  , c 2  1 , c  1 (mums užtenka vieno sprendinio), b 2  2 , b  2.
c
Apskaičiuojame p ir q: p 2 , q  1.
Gauname skaidinį: x 4  1  ( x 2  2 x  1)( x 2  2 x  1) .
2. DAUGIANARIŲ DALYBA
Prisiminkime sveikųjų skaičių dalybą. Kadangi 15  3  5 , tai 15 : 3  5 , o kadangi 16
daliklio 3 neturi, tai dalydami 16 iš 3 gauname 5 ir liekaną 1, t. y. 16 : 3  3  5  1 .
Panašiai yra ir su daugianariais.
1 teorema
Tarkime, kad A( x ) – bet koks daugianaris, B (x ) – nenulinis daugianaris. Tuomet

egzistuoja tokie daugianariai Q ( x ) ir R (x ) , kad A( x)  B( x)  Q( x)  R( x) ir daugianario
R ( x ) laipsnis yra žemesnis už daugianario B (x ) laipsnį.
Daugianariai Q ( x ) ir R (x ) , turintys nurodytas savybes, vadinami A( x) dalybos iš

B (x ) nepilnuoju dalmeniu ir liekana.
Jeigu daugianaris R( x) yra nulinis, tai A( x)  B ( x)  Q ( x) , ir sakoma, kad A( x)

dalijasi iš B ( x) be liekanos, o Q ( x ) vadinamas dalmeniu.
Dalijant daugianarį iš daugianario, dažnai patogu dalyti „kampu“, panašiai kaip dalijame
skaičius.
3 pavyzdys. Daugianarį A( x)  2 x 6  3 x 4  5 x 3  x  6 padalykite iš daugianario

B ( x)  x 4  3 x 3  5 .
Sprendimas. Dalijame „kampu“:
14
Kalba netaisyta
Vadinasi,
2 x 6  3 x 4  5 x 3  x  6  ( x 4  3x 3  5)( 2 x 2  6 x  15)  (50 x 3  10 x 2  31x  81) .
Kitaip sakant, nepilnasis dalmuo yra 2 x 2  6 x  15 , o liekana yra

( 50 x 3  10 x 2  31x  81) .
4 pavyzdys. Padalykime daugianarį P( x)  15 x 5  x 4  13x 3  8 x 2  13x  4 iš kvadratinio

trinario Q( x )  3x 2  x  4 .
Vadinasi, 15x5  x 4  13x3  8 x 2  13x  4  (3x 2  x  4)(5 x3  2 x 2  3x  1) .
Beje, daugianario dalybos iš dvinario x  a liekaną galima nustatyti net ir nedalijant.
2 teorema (Bezu teorema). Daugianario P(x) dalybos iš dvinario ( x  a ) liekana yra lygi P(x)
reikšmei, kai x  a .
P ( x)  ( x  a )  Q ( x)  P (a ) .
5 pavyzdys. Įrodysime, kad x 4  6 x 3  7 x  18 dalijasi be liekanos iš x  2 .
Sprendimas. Įrašę į x 4  6 x 3  7 x  18 vietoj x reikšmę 2, gauname 24  6  23  7  2  18 , t.

y. nulį. Todėl, remiantis Bezu teorema, x 4  6 x 3  7 x  18  ( x  a )  Q( x) .
6 pavyzdys. Raskime liekaną, kuri gaunama x n  a n padalijus iš x  a .
15
Kalba netaisyta
Sprendimas. Šį kartą reikia vietoj x įrašyti (  a ) . Gauname (  a ) n  a n . Šis reiškinys
lygus nuliui, kai n – nelyginis ir lygus 2a n , kai n – lyginis. Vadinasi, x n  a n dalijasi iš x  a be
liekanos tada, kai n yra nelyginis, o kai n lyginis, tai dalybos liekana 2a n .
3 teorema. Jeigu daugianario P ( x )  x n  an 1 x n 1  an  2 x n  2  ...  a1 x  a0 visi koeficientai
yra sveikieji skaičiai, tai kiekviena sveikoji daugianario šaknis yra laisvojo nario a0 daliklis.
Įrodymas. Sakykime, kad d yra sveikoji daugianario šaknis. Kadangi d yra P(x) šaknis, tai
P(d )  0 . Įstatome d į lygybę P( x)  x n  an1 x n1  an2 x n2  ...  a1 x  a0 . Tada
0  d n  an1d n1  an2 d n 2  ...  a1d  a0 . Iš čia a0  d (d n1  an1d n2  ...  a1 ) , a0 dalijasi iš d.
7 pavyzdys. Išskaidykime dauginamaisiais x 3  2 x 2  17 x  6 .
Sprendimas. Laisvojo nario (-6) dalikliai yra: 1;1;2;2;3;3;6;6 .
Šiuos skaičius įrašome į daugianarį P( x)  x 3  2 x 2  17 x  6 vietoje x ir tikriname, ar

kurie nors iš jų yra duotosios lygties šaknys: P (1)  24 , P (1)  8 , P(2)  40 , P (2)  12
, P (3)  48 , P (3)  0 , P(6)  36 , P (6)  192 . Vadinasi, (-3) yra lygties šaknis, todėl
daugianaris P(x) dalijasi iš x3 be liekanos. Padaliję turime:
x 3  2 x 2  17 x  6  ( x  3)( x 2  5 x  2) .
Kitas šaknis randame išsprendę lygtį x 2  5 x  2  0 .
3. RACIONALIŲJŲ LYGČIŲ SPRENDIMAS

Daugianarių skaidymas dauginamaisiais yra vienas iš racionaliųjų lygčių sprendimo būdų.
Jeigu pavyksta daugianarį išskaidyti pirmojo ir antrojo laipsnio dauginamaisiais, tai

atitinkamą lygtį išspręsti mokame. Kartais pavyksta įrodyti (remiantis išvestinėmis ar net be jų), kad
P(x), pavyzdžiui, visada teigiamas (taigi sprendinių nėra). Štai lygties 5 x 6  2 x 2  1  0 kairė pusė
visada teigiama. Arba štai lygties x 4  x 3  x 2  1  0 kairė pusė taip pat visada teigiama: kai x  1 ,
tai išraiškos x 4  x 2 ( x  1)  1 reikšmė taip pat visada teigiama; kai x  1 , tai išraiškos
x 3 ( x  1)  x 2  1 dėmenys teigiami; kai x  1 , tai išraiškos x 4  x 3  x 2  1 reikšmė lygi 2.
16
Kalba netaisyta
Daugianario P(x)  xn  an1xn1  an2xn2  .  a1x  a0 skaidinio P ( x)  P1 ( x)  P2 ( x)  ...  Pk ( x ) kiekvieno daugianario
Pi ( x ) , i  1,2,..., k , šaknys yra kartu ir daugianario P(x) šaknys, taigi racionaliosios lygties
P ( x )  0 sprendiniai.
Užduotys savarankiškam darbui
1. Raskite daugianario  5 x 2  3 x  1 1  2 x  4 x 
1999 2 2000
koeficientų sumą ir laisvąjį narį.
Ats. 1 ir -1.
2. Raskite daugianario 1  3x  2 x 2  1  2 x  3x 
2000 2 1999
koeficientų sumą ir laisvąjį narį.
Ats. 0 ir 1.
3. Įsitikinkite, kad daugianariai  x10  1 x10  1  x 20  x 3 ir  x  1  x 2  x  1 yra lygūs.

4. Įrodykite, kad:
a) x1999
 x1998  ...  x  1  x  1  x 2000  1 ; 
b) x 2000
 x1999  ...  x 2  x  1  x  1  x 2001  1 . 
5. Raskite daugianarių F ( x)  x50  x 49 ...  x  1 ir G ( x )  x  1 sandaugą.
Ats. x 51  1 .
6. Padalykite su liekana:
a) x 5  6 x 3  2 x 2  4 iš x 2  x  1 ;
b) x 7  1 iš x 3  x  1 ;
c) x 4  x 2  1 iš x  5 ;
d) x 4  64 iš x  3 .
7. Su kuria k reikšme daugianaris x 3  6 x 2  kx  12 dalijasi be liekanos iš x  4 ?
Ats. 11.
8. Ar daugianaris x 5  3x 4  4 x 3  2 x 2  5 x  5 dalijasi be liekanos iš x 2  3 x  2 ?

9. Su kuriomis a ir b reikšmėmis daugianaris x 4  3x 3  2 x 2  ax  b dalijasi be liekanos iš
x 2  3x  2 ?
Ats. a  30 , b  28 .
10. Įrodykite, kad  x  a  x  2a  x  3a  x  4a   a 4 yra tam tikro reiškinio kvadratas.
17
Kalba netaisyta
11. Įrodykite tapatybes:
a)  x  1 x  1  x 2  x  1 x 2  x  1  x6  1 ;
b) 1  x 4  1  2 x  x 2 1  2 x  x 2  ;
c) x8  1   x  1 x  1  x 2  1  x 2  2 x  1 x 2  2 x  1 .
12. Suprastinkite reiškinį  x 2  2 x  1 x 2  2 x  1 x 4  6 x 2  1 .
13. Išskaidykite kiek įmanoma mažesnio laipsnio dauginamaisiais šiuos daugianarius:
a) P ( x)  x ( x  1) 2  2 ;
b) Q( x)  x 4  4 x 2  3 ;
c) R( x)  x 4  x 2  1 ;
d) P( x)  2 x 4  x 3  4 x 2  x  2 ;
6
e) Q ( x)  x12  2 x  1 ;
f) M ( x)  4 x 4  5 x 2  1 ;
g) P( x)   x 2  x  3 x 2  x  4  12 ;
h) R( x)   x 2  x  1  3x x 2  x  1  2 x 2 .
2
14. Įrodykite, kad daugianaris P ( x)  x 4  2 x 3  5 x 2  4 x  4 yra kvadratinio trinario kvadratas

ir raskite tą kvadratinį trinarį.
   1
2
  1
2
 1
15. Įrodykite, kad 1  a    a  a   4  2  a  a 4 .
4
    
16. Suprastinkite reiškinius:

1 1 2x 4 x3 8x7
a)     ;
1  x 1  x 1  x 2 1  x 4 1  x8
 a 2  ax 2a 2  x 1 x 

b)  2   1
3 
 2 ;
 ax  x x  ax  a x  a 
3 3 2 2
a a 
x2  a2
c) 2a 2  3ax  2 x 2 .
2a  x a  2 x

2a  x a  2 x
17. Skaičius m, n ir p parinkite taip, kad būtų teisinga lygybė:
50 m n p
a)    ;
x  x  5 x  5 x x  5 x  5
x4 m n p
b)    .
x x  1 x  2  x x  1 x  2
18. Raskite kvadratinio trinario x 2  bx  c koeficientų b ir c reikšmes, su kuriomis šis trinaris

yra daugianario P( x)  2 x3  3x 2  7 x  4 daliklis.
18
Kalba netaisyta
19. Raskite daugianario x 6  4 x 4  x 3  2 x 2  5 dalybos iš x  3 liekaną.
20. Kam lygus koeficientas a, kai daugianario x 4  ax 3  4 x 2  x  1 dalybos iš x  2 liekana
lygi 7?
21. Įrodykite, kad daugianaris x 2 k  a 2 n , jei a  0 , nesidalija nei iš x  a , nei iš x  a .
22. Įrodykite, kad daugianaris x 2 k 1  a 2 k 1 dalijasi be liekanos iš x  a .
23. Raskite daugianario P( x)  x 4  mx3  8 x 2  nx  7 koeficientų m ir n reikšmes, su kuriomis
P(x) dalijasi iš kvadratinio trinario ( x 2  3 x  7) .
24. Išskaidę kairiąją pusę dauginamaisiais, nustatykite, kiek sprendinių turi lygtis
x 4  x 3  x 2  x  2  0 . Raskite šiuos sprendinius.
25. Esant kuriai koeficiento m reikšmei daugianaris x 4  x 3  mx 2  10 x  4 turi dvi šaknis, kurių
sandauga lygi 2?
MATEMATINĖS INDUKCIJOS METODAS
1. PILNOJI IR NEPILNOJI INDUKCIJA

Kai matematiniame teiginyje kalbama apie baigtinį objektų kiekį, teiginį galima įrodyti
patikrinus, ar jis teisingas kiekvienam objektui. Pavyzdžiui, teiginį ,,kiekvieno taisyklingojo
briaunainio viršū nių ir sienų skaičiaus suma yra 2 vienetais didesnė už briaunų
skaičių” galima įrodyti, atsižvelgus į tai, kad taisyklingų briaunainių yra tik penki
tipai: tetraedras, kubas, oktaedras, dodekaedras ir ikosaedras. Šiuos
briaunainius apibū dina lentelė:
Briaunainis Viršūnių skaičius Briaunų skaičius Sienų skaičius V-B+S

V B S
Tetraedras 4 6 4 2
Kubas 8 12 6 2
Oktaedras 6 12 8 2
Dodekaedras 20 30 12 2
Ikosaedras 12 30 20 2
Taigi koks bebūtų taisyklingasis briaunainis, visuomet V  B  S  2 .
19
Kalba netaisyta
Pilnąja indukcija vadinamas įrodymo metodas, kai teiginys patikrinamas išnagrinėjus baigtinį
skaičių atvejų, kuriais išsemiamos visos galimybės.
Nepilnąja indukcija vadinamas tyrimo metodas, kai teiginys patikrinamas išnagrinėjus baigtinį
skaičių pavyzdžių, kurie neišsemia visų galimybių.
Vis dėlto toks nagrinėjimas yra svarbus matematikoje: nors tuo neįrodoma, kad teiginys
yra teisingas, bet galima atspėti teiginio formuluotę, jeigu ši dar nežinoma.
Pavyzdys. Tarkime, kad S n  1  2  3  ...  n , ir raskime formulę, pagal kurią galima

apskaičiuoti šią sumą, nesudedant n dėmenų.
Sprendimas. Apskaičiuokime S1 , S 2 , S3 reikšmes:
S1  1 , S 2  1  2  3 , S 3  1  2  3  6 .
Iš šių reikšmių dar jokio dėsningumo nematyti. Skaičiuojame toliau:
S 4  S 3  4  10 , S 5  S 4  5  15 , S 6  S 5  6  21 , S 7  S 6  7  28 .
Ir dabar dar nieko nematyti. Išskaidykime sumų rezultatus pirminiais dauginamaisiais – gal
kas nors paaiškės?
S1  1 , S 2  3 , S 3  6  2  3 , S 4  10  2  5 , S 5  15  3  5 , S 6  21  3  7 , S 7  28  2  2  7 .
Dabar jau matome, kad S p tarsi dalijasi iš p, kai p  2 , p – pirminis skaičius.
Padalykime S n iš n:
3 5 7
S1 : 1  1 , S 2 : 2  , S3 : 3  2 , S4 : 4  S5 : 5  3 , S6 : 6  S7 : 7  4 .
2 2 2
3 5 7
Ką gi matome rezultatų 1, , 2, , 3, , 4 sekoje? Įžiūrėti taisyklę jau nesunku:
2 2 2
n 1 n(n  1)
an  , tada S n  n  a n  .
2 2
Ji tikrai tinka pirmosioms septynioms sumoms. O ar ji tinka aštuntajai sumai?
8  (8  1)
S 8  S 7  8  28  8  36 , tai tikrai .
2
20
Kalba netaisyta
n n  1
Manome, kad jau apčiuopėme taisyklę – keliame hipotezę, kad S n  ir galime ją
2
įrodyti matematinės indukcijos metodu.
Pastaba.
Sumą 1  2  3  ...  n sudaro n dėmenų, o šios sumos k-tasis dėmuo lygus k. Tokia suma
n
dažnai užrašoma taip: k
k 1
(Σ – sumos ženklas, kilęs iš didžiosios graikiškos raidės „sigma“ –
žodžio „suma“ graikiškojo vertinio pirmosios raidės).
n
Pavyzdžiui, sumą 1  2  3  ...  n galima parašyti taip:
3 3 3 3
k
k 1
3
.
n
Sandauga, kurią sudaro n dauginamųjų, žymima  A(k ) (Π – sandaugos ženklas, kilęs iš
k 1
didžiosios graikiškos raidės „pi“ – žodžio „sandauga“ graikiškojo vertinio pirmosios raidės).
 1  1  1   1 n  1
Pavyzdžiui,  1  2 
1  2 
1  2 
 ...   1  2 
  1  2  .
 1  2  3   n  k 1  k 
n 1
 n 

k 1
A(k )    A(k )   A(n  1) ,
 k 1 
n 1
 n 

k 1
A( k )    A(k )   A(n  1) .
 k 1 
1. Išnagrinėkite lygybes:
1  0+1
2+3+4  1+8
5+6+7+8+9  8+27
10+11+12+13+14+15+16  27+64
21
Kalba netaisyta
Pagalvokite, kokį bendrą dėsnį galima pritaikyti šiems pavyzdžiams. Išreikškite jį atitinkamais
matematiniais simboliais ir įrodykite.
2. Išnagrinėkite šių sumų reikšmes:

1, 1+3, 1+3+5, 1+3+5+7, ... . Ar yra paprasta taisyklė?
3. Išnagrinėkite šių sumų reikšmes:

1, 1+8, 1+8+27, 1+8+27+64, ... .Ar yra paprasta taisyklė?
4. Įsitikinkite, kad kiekvienas lyginis skaičius, didesnis už 2 ir mažesnis už 100, lygus dviejų
pirminių skaičių sumai.
5. Trijų trikampio kraštinių ilgiai atitinkamai lygūs natūraliesiems skaičiams l, m ir n, be to,
l  m  n . Kiek yra skirtingų trikampių, kai n  1,2,3,4,5 ? Raskite bendrą dėsnį, kuriuo
išreiškiama trikampių skaičiaus priklausomybė nuo n.

6. Šiuos reiškinius parašykite kaip sumą:
5
1 4 n
1 n
(1) k
1)  ; k  k (k  1) ; 
a
2) ; 3) 4) .
k 1 k k 1 k 1 k 1 k4
7. Šias sumas parašykite taikydami simbolį Σ:

1 1 1 1
1)    ;
1 2  3 2  3  4 3  4  5 4  5  6
1 1 1 (1) n 1
2) 1     ...  .
2 2 32 4 2 n2
8. Šiuos reiškinius parašykite kaip sandaugą:
5
k 6
 1 n
k3 1 n
1)  2)  1  3  ; 3)  3 k 2
; ; 4) .
k 1 2k  1 k 1  k  k 1 k  1 k 1
9. Šias sandaugas parašykite, taikydami ženklą Π:

1 3 5 7 9
1)     ;
2 4 6 8 10
 1  1  1  1
2) 1  3 1  3 1  3   ...  1  3  .
 2  3  4   n 
2. MATEMATINĖ INDUKCIJA
Matematinė indukcija (arba matematinės indukcijos metodas) yra įrodymo metodas,
naudojamas įrodant, kad koks nors teiginys yra teisingas visiems natūraliesiems skaičiams.
22
Kalba netaisyta
Šis metodas remiasi vadinamuoju matematinės indukcijos principu:
Jeigu teiginys A(n) , n  N :
1) teisingas, kai n = 1, ir
2) iš teiginio teisingumo, kai n = k, išplaukia teiginio su n  k  1 teisingumas,
tai teiginys teisingas su visomis natūraliosiomis n reikšmėmis.
Dažnai matematinės indukcijos principas laikomas aksioma, t. y. visiškai aiškiu ir

nereikalaujančiu įrodymo. Iš tikrųjų, jei teiginys A(n) teisingas, kai n = 1, tai jis teisingas, kai
n  1  1  2 ; kadangi jis teisingas ir kai n = 2, tai jis teisingas ir kai n  2  1  3 , ir t. t. Vadinasi, jis
teisingas bet kuriam natūraliajam n.
Kartais matematinės indukcijos principas laikomas teorema, kurią galima įrodyti remiantis
tokia natūraliųjų skaičių aksioma:
Kiekvienoje natūraliųjų skaičių aibėje yra mažiausias elementas.
Ši aksioma taip pat labai aiški: pavyzdžiui, natūraliųjų lyginių skaičių aibės mažiausias
elementas yra 2; natūraliųjų nelyginių skaičių aibės mažiausias elementas yra 1; natūraliųjų skaičių,
dalių iš 7, mažiausias elementas yra 7, ir pan.
Matematinės indukcijos principo įrodymas remiantis mažiausiojo aibės elemento aksioma
atrodytų taip:
Tarkime, kad su tam tikru natūraliuoju skaičiumi matematinės indukcijos principas yra
neteisingas. Nagrinėkime aibę visų natūraliųjų skaičių n, su kuriais matematinės indukcijos
principas neteisingas. Sakykime, kad mažiausias elementas joje yra k. Skaičius k negali būti lygus 1
(nes A(1) teisingas), todėl mažesniems už k teiginys teisingas, taigi A(k  1) teisingas. Bet tada
A(k ) teiginys teisingas – prieštara.
Pirmas indukcijos etapas yra įrodyti, kad pirmasis teiginys iš begalinės teiginių sekos
yra teisingas.
Antrasis etapas yra įrodyti, kad jei kuris nors teiginys yra teisingas, tai ir sekantis teiginys
begalinėje sekoje yra teisingas. Taip įsitikinama, kad visi sekos teiginiai pradedant pirmu yra
teisingi.
Iliustruokime situaciją domino kauliukais. Tarkime, kad turime ilgą sustatytą domino
kauliukų eilę ir žinome, kad:
1. Pirmas domino kauliukas nuvirs.
2. Nuvirtus bet kuriam domino kauliukui nuvirs sekantis jo kaimynas.
23
Kalba netaisyta
Tada galime būti tikri, kad būtinai nuvirs visi domino kauliukai. (Ar teko matyti tokių
bandymų per televiziją?)
1 pavyzdys. Įrodysime, kad su visais natūraliaisiais n teisinga lygybė
n
n(n  1)
 k  1  2  ...  n 
k 1 2
. (1)
Sprendimas. Iš pradžių patikrinsime šią lygybę , kai n  1 . Su šia n reikšme (1) lygybės
1 2
kairiąją pusę sudarys tik vienas dėmuo 1, o dešinioji tos lygybės pusė įgis reikšmę  1.
2
Vadinasi, kai n  1 , lygybė teisinga. Tarkime, kad ji teisinga, kai n  k , t. y. teisinga

lygybė
k (k  1)
1  2  ...  k  . (2)
2
Įrodysime, kad tuomet (1) lygybė teisinga, kai n  k  1 , t. y. kad galioja lygybė
(k  1)(k  1  1) (k  1)(k  2)
1  2  ...  k  (k  1)   . (3)
2 2
Iš tikrųjų, pirmųjų k dėmenų sumą pakeiskime pagal (2) formulę (kuri pagal prielaidą yra
teisinga). Gauname:
k (k  1) k (k  1)  2(k  1) (k  1)(k  2)
1  2  ...  k  (k  1)   (k  1)   , (3)
2 2 2
t. y. gauname (3) lygybę.
Remiantis matematinės indukcijos principu, (3) lygybė teisinga su visais k.
24
Kalba netaisyta
Tokiu pat būdu galėtume įrodyti aritmetinės ir geometrinės progresijos n-tojo nario ir
pirmųjų n narių sumos formules. Pavyzdžiui, aritmetinės progresijos n-tojo nario formulė
an  a1  d ( n  1) (4)
įrodoma šitaip:
1) su n  1 turime a1  a1  d (1  1) ;
2) jei ak  a1  d (k  1) , tai ak 1  ak  d  a1  d (k  1)  d  a1  d ((k  1)  1) ,
o tai ir reikėjo įrodyti. Remiantis matematinės indukcijos principu, (4) teiginys įrodytas.
Beje iš (4) formulės išplaukia, kad su bet kuriuo k, kai 1  k  n , teisinga lygybė
ak  an  k 1  a1  an .
Tikrai, ak  ank 1  a1  d (k  1)  a1  d (n  k )  a1  a1  d (n  1)  a1  an .
Remiantis šia lygybe, nesunku rasti aritmetinės progresijos pirmųjų n narių sumą S n .
Būtent, panariui sudėję lygybes
S n  a1  a 2  ...  a n 1  a n ,
S n  a n  a n1  ...  a 2  a1 ,
gauname 2S n  (a1  a n )  (a 2  a n 1 )  ...  (a n 1  a 2 )  (a n  a1 )  n(a1  a n ) .
n(a1  a n )
Todėl S n  .
2
Žinoma, šią formulę nesunku įrodyti ir tiesiogiai matematinės indukcijos metodu.
Geometrinės progresijos pirmųjų n narių sumos  n

formulę irgi nesunku įrodyti
matematinės indukcijos metodu. Ši formulė, kai q  1 , yra tokia:
b1 q n  b1
  b1  b1q  ...  b1q
n 1
 . (5)
n q 1
b1 q  b1
Kai n  1 , ji teisinga, nes 1 q 1
 b1 . Tarkime, kad (5) formulė teisinga, kai
nk:
25
Kalba netaisyta
b1 q k  b1

k

q 1
.
b1 q k  b1 b1 q k  b1  b1 q k 1  b1 q k b1 q k 1  b1
Tuomet     b1 q   b1 q  
k k
.
k 1 k q 1 q 1 q 1
Taigi (5) formulė teisinga, kai n  1 , ir iš jos teisingumo, kai n  k , išplaukia, kad ji
teisinga, kai n  k  1 . Vadinasi, ji teisinga su visais n  N .
qn 1
Iš (5) formulės išplaukia, kad 1  q  q 2  ...  q n1  (užtenka paimti b1  1 ).
q 1
bn
n 1 1
b b b b 2
b k
a n bn  an
Įrašę į šią lygybę q  , gauname 1   2  ...  k  ...  n 1   n 1 .
a a a a a b a (b  a )
1
a
bn  an
Todėl a n 1  a n 2 b  ...  a n  k b k  ...  b n 1  .
ba
Iš čia gauname pravarčią tapatybę
(b  a )( a n 1  ...  a n  k b k  ...  b n 1 )  b n  a n . (6)
Jos atskiri atvejai – tai greitosios daugybos formulės:
(b  a )(b  a )  b 2  a 2 , ( 6 )
(b  a)(b 2  ab  a 2 )  b 3  a 3 . ( 6 )
2 pavyzdys. Apskaičiuokime sumą:
1 1 1 1
   ...  , kai n – bet kuris natūralusis skaičius.
1 3 3  5 5  7 (2n  1)  (2n  1)
Sprendimas. Pažymėkime šią sumą Sn . Norėdami atspėti sumos S n formulę,
apskaičiuokime kelias pirmąsias sumos reikšmes S1 , S 2 , S 3 , S 4 , ... .Panagrinėkime šiuos

skaičius, suformuluokime hipotezę ir ją įrodykime matematinės indukcijos metodu.
26
Kalba netaisyta
1 1
S1   ;
1 3 3
1 1 1 2 1 2
S2    S1     ;
1 3 3  5 35 3 35 5
1 1 1 1 2 1 3
S3     S2     ;
1 3 3  5 5  7 57 5 57 7
1 1 1 1 1 3 1 4
S4      S3     .
1 3 3  5 5  7 7  9 79 7 79 9
Pažiūrėję į šias sumas, pastebime, kad skaitiklyje yra ieškomosios sumos numeris, o
vardiklyje – antrasis dauginamasis, parašytas paskutinio dėmens vardiklyje. Vadinasi, galime iškelti
hipotezę:
1 1 1 1 n
   ...   . (1)
1 3 3  5 5  7 (2n  1)  (2n  1) 2n  1
Matematinės indukcijos metodu įrodysime, kad ši lygybė yra teisinga.
(1) lygybę pažymėkime simboliu A(n) .
1 1
1. Teiginys A(1) yra teisingas, nes S1   .
3 2 1  1
2. Tarkime, kad teiginys A(k ) yra teisingas. Įrodykime, kad taip pat teisingas teiginys
A( k  1) ; čia k – bet koks natūralusis skaičius.
1 k 1 k (2k  3)  1
S k 1  S k     
(2k  1)(2k  3) 2k  1 (2k  1)( 2k  3) (2k  1)( 2k  3)
(k  1)( 2k  1) k 1
  .
(2k  1)( 2k  3) 2(k  1)  1
Patikrinome abu matematinės indukcijos principo reikalavimus. Vadinasi, lygybė
1 1 1 1 n
   ...   yra teisinga remiantis matematinės indukcijos
1 3 3  5 5  7 (2n  1)  (2n  1) 2n  1
principu.
1. Įrodykite, kad, kai (bn ) – geometrinė progresija, kurios vardiklis lygus q, tai bn  b1q n 1 .
2. Sandauga 1  2  3  ...  n žymima kaip n ! (skaitome n faktorialas). Įrodykite, kad
1 1 !+ 2  2 !+ 3  3 !+ n  n !  (n  1) !.
27
Kalba netaisyta
3. Matematinės indukcijos metodu įrodykite, kad teisingos šios lygybės:
n n  1 2n  1
a) 12  2 2  32  ...  n 2  ;
6
2
 n(n  1) 
b) 13  23  33  ...  n3    ;
 2 
n 2n  1 2n  1
c) 1  3  5  ...   2n  1 
2 2 2 2
;
3
4n 2n  1 2n  1
d) 2 2  6 2  3 2  ...  (4n  2) 2  ;
3
1
e) 1  2  3  2  3  4  3  4  5  ...  n(n  1)(n  2)  n(n  1)( n  2)(n  3) ;
4
1 1 1 1 n
f)    ...   ;
1 2 2  3 3  4 n(n  1) n  1
1 1 1 1 n
g)    ...   ;
1  4 4  7 7  10 (3n  2)(3n  1) 3n  1
1 1 1 1 n
h)    ...   ;
45 56 67 (n  3)( n  4) 4(n  4)
7 7 7 7 1
i)    ...    1;
1  8 8  15 15  22 (7 n  6)(7 n  1) 7 n  1
1 1 1 1 1 1
j)    ...    ;
4  8 8  12 12  16 4n(4n  4) 16(n  1) 16
12 22 32 n2 n(n  1)
k)    ...   .
1 3 3  5 5  7 (2n  1)(2n  1) 2(2n  1)
3. TAPATYBIŲ IR NELYGYBIŲ ĮRODYMAS MATEMATINĖS INDUKCIJOS

METODU
1 pavyzdys. Įrodysime, kad tapatybė
1 1 1 1 1 1 1 1
1    ...      ... 
2 3 4 2n  1 2n n  1 n  2 2n
yra teisinga, kai n – bet kuris natūralusis skaičius.
Sprendimas. Tapatybę su n pažymėkime A(n) .
1 1
1) A(1) teisinga, nes 1   .
2 2
28
Kalba netaisyta
2) Tarkime, kad A(k) teisingas. Reikia įrodyti, kad teisingas A(k+1):
 1 1 1 1 1  1 1 1 1 1 1 1 1
1     ...        ...     .
 2 3 4 2k  1 2k  2k  1 2k  2 k  2 k  3 2k  1 2k 2k  1 2k  2
Reiškinį, esantį skliaustuose, keičiame į jam lygų reiškinį (pagal prielaidą):
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1
  ...       ...    .
k 1 k  2 2 k 2 k  1 2k  2 k  2 k  3 2k 2k  1 2 k  2
1 1 1
Išprastinkime vienodus dėmenis. Lieka įrodyti, kad   , o tai akivaizdu.
k  1 2k  2 2k  2
2 pavyzdys. Įrodykite, kad n 3  5n dalijasi iš 6, kai n – bet kuris natūralusis skaičius.
Teiginį „ x n  n 3  5n dalijasi iš 6“ pažymėkime A(n) .
1. Teiginys A(1) yra teisingas, nes x1  13  5  1  6 dalijasi iš 6.

2. Tarkime, kad teiginys A(k ) yra teisingas. Įrodykime, kad taip pat teisingas teiginys
A( k  1) (k – bet kuris natūralusis skaičius).
Iš tikrųjų,
xk 1  (k  1) 3  5(k  1)  k 3  3k 2  3k  1  5k  5  (k 3  5k )  3k (k  1)  6  xk  3k (k  1)  6
( xk  k 3  5k ).
Kaip matome, x k 1 sudaro trys dėmenys. Pirmasis šios sumos dėmuo dalijasi iš 6
(remiantis prielaida), antrasis narys taip pat dalijasi iš 6, nes sandauga k (k  1) yra lyginis skaičius
(du vienas paskui kitą einantys natūralieji skaičiai), trečiasis narys dalijasi iš 6. Vadinasi, x k 1
išraiškoje visi trys dėmenys dalijasi iš 6. Todėl ir x k 1 dalijasi iš 6. Remiantis matematinės
indukcijos principu teiginys A(n) įrodytas.
3 pavyzdys. Įrodysime, kad bet kurių trijų iš eilės einančių natūraliųjų skaičių kubų suma
dalijasi iš 9.
Įrodymas. Sąlygoje kalbama apie sumą S n  n 3  (n  1) 3  (n  2)3 . Teiginys A(n): suma S n

dalijasi iš n.
1. Teiginys A(1) yra teisingas, nes S1  13  23  33  36 dalijasi iš 9.
2. Tarkime, kad teiginys A(k) teisingas: suma S k  k 3  (k  1) 3  (k  2) 3 dalijasi iš 9.
Įrodysime, kad teisingas teiginys A(k+1): S k 1 dalijasi iš 9.
29
Kalba netaisyta
S k 1  (k  1) 3  (k  2) 3  (k  3) 3  (k  1) 3  (k  2) 3  k 3  9k 2  27k  27 
 (k 3  (k  1) 3  (k  2) 3 )  9(k 2  3k  3).
Kadangi abu dėmenys dalijasi iš 9, tai iš 9 dalijasi ir suma S k 1 . Remiantis matematinės

indukcijos principu, teiginys A(n) teisingas.
4 pavyzdys. Įrodysime, kad už pirkinį, kurio kaina m litų, kai m>3 ( m  N ), galima
atsiskaityti turint pakankamai 2 ir 5 litų monetų.
Įrodymas. Pirkinio kainą užrašykime formule m  3  n , n  1, 2, 3, ... ir taikykime

matematinės indukcijos metodą.
1. Teiginys teisingas, kai n  1 (pirkinys kainuoja 4 litus ir už jį galima sumokėti 2

monetomis po 2 litus).
2. Sakykime, kad už pirkinį galima atsiskaityti 2 ir 5 litų monetomis, kai jo kaina lygi
n  3  k litų.
Reikia įrodyti , kad už pirkinį galima atsiskaityti, kai jo kaina lygi n  1  4  k litų.
Galimi du atvejai:
1) sumoje 3+k yra 5 litų monetų;

2) sumoje 3+k nėra 5 litų monetų (tada joje yra bent dvi 2 litų monetos).
Pirmu atveju vieną 5 litų monetą pakeičiame į 3 dviejų litų monetas; antru atveju dvi 2 litų
monetas keičiame į vieną 5 litų monetą. Abiem atvejais suma padidės 1, t. y. taps 4+k.
Remiantis matematinės indukcijos principu teiginys teisingas su visais natūraliaisiais

skaičiais n.
5 pavyzdys. Plokštumoje per tašką M išvesta n nesutampančių tiesių. Įrodykite, kad jos
dalija plokštumą į 2n dalių.
Įrodymas.
1. Viena tiesė plokštumą dalija į dvi dalis. Taigi teiginys teisingas su n  1 .

2. Tarkime, kad teiginys teisingas, kai per tašką M išvesta k tiesių, t. y. bet kurios per M
išvestos k tiesių plokštumą dalija į 2k dalių.
Reikia įrodyti, kad bet kurios per M išvestos k+1 tiesės dalija plokštumą į 2(k+1) dalių.
Mintyse išmeskime vieną tiesę. Lieka k tiesių, ir jos pagal indukcijos prielaidą dalija plokštumą į 2k
dalių. Dabar grąžinkime išmestąją tiesę į savo vietą. Ji yra tarp dviejų iš ankstesniųjų k tiesių, ir
30
Kalba netaisyta
kryžminius kampus tarp jų dalija į dvi dalis. Vadinasi, prisideda dvi plokštumos dalys, ir pasidarys
2k+2 dalių.
Remiantis matematinės indukcijos principu teiginys teisingas su visais natūraliaisiais

skaičiais n.
6 pavyzdys. Nustatykime, su kuriais natūraliaisiais n galioja nelygybė 2n  n 2  1 .
Sprendimas. Pirmiausia atkreipkime dėmesį, kad nelygybė negalioja su n  1 ( 21  12  1

), taip pat ji negalioja su n  2 ( 22  22  1 ), su n  3 ( 23  32  1 ) ir su n  4 ( 24  42  1 ). Kai
n  5 , gauname 25  52  1 . Matematinės indukcijos metodu įrodykime, kad nelygybė 2n  n 2  1
galioja su visais natūraliaisiais n  5 .
Nelygybė 2n  n 2  1 galioja su n  5 .
Tarkime, kad ši nelygybė galioja su n  k ( k  5 ), t. y. 2k  k 2  1 . Įrodysime, kad tada

galioja nelygybė 2k 1  (k  1) 2  1 .
Iš tikrųjų,
2 k 1  2  2 k  2(k 2  1)  (k  1) 2  1  (k 2  2k  1)  1  2k 2  2  (k  1) 2  1  k 2  2k  (k  1) 2  1, nes
k 2  2k  k ( k  2)  0 , kai k>2 (ir juo labiau, kai k  5 ).
Pagal matematinės indukcijos principą teiginys teisingas su visais natūraliaisiais skaičiais

n  5.
Taikydami matematinės indukcijos metodą, įrodysime Bernulio nelygybę.
1 teorema. Jeigu x  1 , tai su visomis natūraliosiomis n reikšmėmis teisinga nelygybė
1  x  n  1  nx . (1)
Įrodymas. Kai n  1 , tai nelygybė atrodo taip: 1  x  1  x . Aišku, kad ji teisinga.

Tarkime, kad ji teisinga, kai n  k :
1  x  k  1  kx . (2)
Kadangi x  1 , tai 1  x  0 .Dauginame abi (2) nelygybės puses iš 1  x :
1  x  k 1  1  kx 1  x   1   k  1 x  kx 2 . (3)
Kadangi kx 2  0 , tai iš (3) gauname
31
Kalba netaisyta
1  x  k 1  1   k  1 x .
Taigi iš (1) nelygybės teisingumo, kai n  k , išplaukia kad ji teisinga ir kai n  k  1 .

Vadinasi, remiantis matematinės indukcijos principu, ši nelygybė teisinga su visais n  N .
Pavyzdžiui, iš (1) nelygybės išplaukia, kad
1,005200  1  0,005
200
 1  200  0,005  2 ,
0,99410  1  0,006
10
 1  10  0,006  0,94 .
1. Matematinės indukcijos metodu įrodykite, kad teisingos nelygybės:

n
n
a)    n! ;
3
b) 2 n  4  (n  4) 2 ;
1 1 1
c)   ...   1;
n 1 n  2 3n  1
1 1 1 1
d)    ...   n;
1 2 3 n
1 3 5 2n  1 1
e)    ...   ;
2 4 6 2n 3n  1
1 1 1 1 2n  1
f)    ...   ;
1! 2! 3! n! n
1 1 1
g) 2
 2  ...  2  1 .
2 3 n
2. Įrodykite, kad nors ir koks būtų natūralusis skaičius n, egzistuoja natūralieji skaičiai
x1 , x2 ,..., xn , tenkinantys sąlygą x n21  x12  x 22  ...  x n2 .
n n 2 n3
3. Įrodykite, kad su visais natūraliaisiais n skaičius   yra natūralusis.
3 2 6
4. Nustatykite, su kuriais natūraliaisiais skaičiais n galioja nelygybė 2n  4n  5 .
1
5. Įrodykite, kad su visais natūraliaisiais skaičiais n galioja nelygybė (1  a) n  , kai
1  na
0  a 1.
6. Matematinės indukcijos metodu įrodykite, kad su kiekvienu natūraliuoju skaičiumi n:
a) n 3  11n dalijasi iš 6;
b) n 5  n dalijasi iš 5;
c) 6 2 n 1  1 dalijasi iš 7;
32
Kalba netaisyta
d) 33n  2  2 4 n 1 dalijasi iš 11;
e) 4 n  15n  1 dalijasi iš 9;
f) 7 2 n  1 dalijasi iš 48;
g) 14n3  9n 2  n dalijasi iš 6;
h) 11n 1  122 n 1 dalijasi iš 133.
7. Skaičių seka a 0 , a1 ,..., a n ,... sudaroma pagal tokį dėsnį: pirmieji du skaičiai a 0 ir a1 yra
žinomi, kiekvienas paskesnis lygus dviejų prieš jį esančių skaičių sumos pusei. Įrodykite,
kad
2a1  a0 a a
an   (1) n1 1 n10 .
3 3 2
8. Sekos a1 , a 2 ,..., a n ,... skaičiai gaunami šitaip: a1  2 , a n  3a n 1  1 . Įrodykite, kad
an 
1
2

5  3n 1  1 . 
n2
9. Seka a1 , a 2 ,..., a n ,... apibrėžta šitaip: a1  2 ir a n 1   a n . Įrodykite, kad
n
a n  n( n  1) .
10. Sekos narius sieja lygybė a n1  2a n  a n 1  0 , a1  5 , a 2  7 . Įrodykite, kad a n  2n  3 .

11. Skaičių poros ( a; b) , ( a1 ; b1 ) , ... , (a n ; bn ) , ... sudaromos pagal dėsnį:
ab a b a  bn 1 a  bn 1
a1  , b1  1 , ... , a n  n 1 , bn  n , ... .
2 2 2 2
2  1  2  1 
Įrodykite, kad a n  a  (b  a )1  n  , bn  a  (b  a)1  n .
3  4  3  24 
12. Įrodykite tapatybes:

1 1 1 1 1 1 n
a)  3  ...     ...   ;
2 2 4 4
3
( 2n )  2n n  1 n  2
3
2n 2n  1
n 1 n
x x2 x4 x2 1 x  x2
b)   ...    n ;
1  x 2  1  x 4 1  x8 1 x2 1 x 1 x2
n
1  x  1  x 2 1  x 4 ...1  x 2   1 x  x
n 1 n
1
c) 2
 x 3  ...  x 2 .
13. Fibonačio skaičių seka apibrėžiama taip: a0  0 , a1  1 , a n 1  a n  a n 1 .

Įrodykite, kad
a) an 2  a0  a1  ...  a n  1 ;
b) a 2 n 2  a1  a3  ...  a 2 n1 ;
33
Kalba netaisyta
c) a 2 n1  1  a 2  a 4  ...  a 2 n ;
d) an an1  a12  a22  ...  an2 ;
e) a n 1 a n  2  a n a n 3  (1) n ;
f) a n2  a n 1 a n 1  (1) n 1 .
2  a n2
14. Seka apibrėžta sąlygomis: a1  10 , a n 1  . Įrodykite, kad su visais n  N teisinga
2a n
nelygybė a n  a n 1 .
15. Seka apibrėžta taip: a0  0 , an1  2  an . Įrodykite, kad su visais n  N teisinga
nelygybė a n  a n 1 .
16. Įrodykite nelygybes ( n  N ):
a) 2 n  n ;
b) 2 n  2n  1 ( n  3 );
c) 2 n  n 3 ( n  10 ).
17. Plokštumoje nubrėžta n tiesių taip, kad nė viena iš šių tiesių nėra lygiagreti kitai ir jokios
n( n  1)
trys neina per vieną tašką. Įrodykite, kad šios tiesės dalija plokštumą į 1  dalių.
2
18. Įrodykite, kad n apskritimų, esančių vienoje plokštumoje, dalija plokštumą ne daugiau kaip į
n 2  n  2 dalių.
34

Matematikos - Modulio - Įrodymo Metodai. Sekos - Įgyvendinimas (LP - 11-12 - KL)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Matematikos - Modulio - Įrodymo Metodai. Sekos - Įgyvendinimas (LP - 11-12 - KL)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Kalba netaisyta

1. MATEMATIKOS MODULIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS: UGDYMO

1.2. Laisvai pasirenkami moduliai

Rūpindamasis, kad mokiniai įsisavintų pagrindines žinias ir gebėjimus, mokytojas negali

Ciklas Trukmė Gebėjimai Metodai ir vertinimas

Dirichlė 8 val. Taikyti Dirichlė principą kaip Metodai: diskusija, tyrinėjimas,

Neapibrėžtųj 7 val. Taikyti neapibrėžtųjų Metodai: atvejo analizė,

Sprendimas. Tiesėmis, lygiagrečiomis kvadrato kraštinėms, suskaidykime kvadratą į 25

3 pavyzdys. Stačiakampio, kurio matmenys 3  4 , viduje pažymėti 6 taškai. Įrodykite, kad

Sprendimas. Stačiakampį padalykime į 5 dalis, kaip parodyta paveikslėlyje. Pagal Dirichlė

Sprendimas. Nagrinėkime du atvejus.

1) Taškas P nėra aštuonkampio A1 A2 ...A8 įstrižainės taškas. Nubrėžkime įstrižainę

Tada tiesės PA 1 , PA 8 , PA 7 , PA 6 , PA 5 negali kirsti kraštinių A1 A8 , A8 A7 , A7 A6 , A6 A5 .

2) Taškas P yra įstrižainės AB taškas. Tada tiesės PA ir PB sutampa ir nekerta

Sprendimas. Nuspalvinkime mėlynai lankus, simetriškus raudoniems lankams apskritimo

Uždaviniai savarankiškam darbui

ĮVAIRŪS ŽINIŲ APIE SKAIČIŲ AIBES TAIKYMO UŽDAVINIAI

N. Vilenkinas, O. Ivaševas-Musatovas, S. Švarcburdas. Algebra ir matematinė analizė. 10-11.

SUNKESNI ARITMETINĖS IR GEOMETRINĖS PROGRESIJOS UŽDAVINIAI

reikšmėmis seka { an } yra griežtai mažėjanti? (Atsakymas: ( 14 ; +∞)).

23. Apskaičiuokite sumą natūraliųjų skaičių, mažesnių už 100 ir nesidalijančių iš 3.

N. Vilenkinas, O. Ivaševas-Musatovas, S. Švarcburdas. Algebra ir matematinė analizė. 10-11.

1. DAUGIANARIŲ SKAIDYMAS DAUGINAMAISIAIS

an x n  an 1 x n 1  an2 x n 2  ...  a1 x  a0 , (1)

kur ai ( i  0,1,2,..., n ) – realieji skaičiai (vadinami daugianario koeficientais).

Kai an  0 , tai daugianaris an x n vadinamas n-tojo laipsnio daugianario vyriausiuoju

nariu, koeficientas an – vyriausiuoju koeficientu, a0 – daugianario laisvuoju nariu.

Norėdami sutrumpinti užrašus, daugianarius žymėsime taip: F (x) , P (x ) , Q ( x ) , ... .

Pavyzdžiui, (1) daugianarį pažymėję simboliu F (x) ,

F (c )  an c n  an1c n1  an2 c n2  ...  a1c  a0 .

Pavyzdžiui, x  1 yra daugianario F ( x)  x 3  x 2  x  1 šaknis, nes F (1)  0 .

Išskaidyti daugianarį dauginamaisiais – tai išreikšti jį daugianarių sandauga.

2) a12  b 4  (a 6  b 2 )(a 6  b 2 )  (a 3  b)(a 3  b)(a 6  b 2 ) .

Kai daugianario F (x) šaknys lygios c1 , c2 , c3 , ..., cn , tai

Taigi daugianario F ( x)  x 4  5 x 2  4 šaknys yra: –2; –1; 1; 2, o daugianario

Tegul P(x) yra n-tojo laipsnio daugianaris: P ( x )  x n  an 1 x n 1  an  2 x n  2  ...  a1 x  a0 .

Jeigu daugianaris Q ( x ) turi šaknį x2 , tai skaidymą galima tęsti: Q ( x)  ( x  x2 )  S ( x) ,

Susipažinkime su vienu daugianario skaidymo dauginamaisiais būdu – vadinamuoju

Sprendimas. Ieškokime skaičių a, p ir q, su kuriais galioja lygybė

Sudauginę dvinarį su trinariu, turėsime lygybę

kuri galios su visais realiaisiais x, kai p  a  3 , q  ap  4 , aq  4 .

Taigi reikia išspręsti lygčių sistemą 

2 pavyzdys. Raskite realiuosius skaičius b, c, p ir q, su kuriais lygybė

Sprendimas. Sudauginkime kvadratinius trinarius ir (atlikę veiksmus) nagrinėkime

Lygybė teisinga, kai b  p  0 , bp  c  q  0 , cp  bq  0 ir cq  1 .

Gauname skaidinį: x 4  1  ( x 2  2 x  1)( x 2  2 x  1) .

Panašiai yra ir su daugianariais.

Tarkime, kad A( x ) – bet koks daugianaris, B (x ) – nenulinis daugianaris. Tuomet

Daugianariai Q ( x ) ir R (x ) , turintys nurodytas savybes, vadinami A( x) dalybos iš

Jeigu daugianaris R( x) yra nulinis, tai A( x)  B ( x)  Q ( x) , ir sakoma, kad A( x)

3 pavyzdys. Daugianarį A( x)  2 x 6  3 x 4  5 x 3  x  6 padalykite iš daugianario

Sprendimas. Dalijame „kampu“:

Kitaip sakant, nepilnasis dalmuo yra 2 x 2  6 x  15 , o liekana yra

4 pavyzdys. Padalykime daugianarį P( x)  15 x 5  x 4  13x 3  8 x 2  13x  4 iš kvadratinio

Vadinasi, 15x5  x 4  13x3  8 x 2  13x  4  (3x 2  x  4)(5 x3  2 x 2  3x  1) .

Beje, daugianario dalybos iš dvinario x  a liekaną galima nustatyti net ir nedalijant.

5 pavyzdys. Įrodysime, kad x 4  6 x 3  7 x  18 dalijasi be liekanos iš x  2 .

Sprendimas. Įrašę į x 4  6 x 3  7 x  18 vietoj x reikšmę 2, gauname 24  6  23  7  2  18 , t.

6 pavyzdys. Raskime liekaną, kuri gaunama x n  a n padalijus iš x  a .

3 teorema. Jeigu daugianario P ( x )  x n  an 1 x n 1  an  2 x n  2  ...  a1 x  a0 visi koeficientai

7 pavyzdys. Išskaidykime dauginamaisiais x 3  2 x 2  17 x  6 .

Sprendimas. Laisvojo nario (-6) dalikliai yra: 1;1;2;2;3;3;6;6 .

Šiuos skaičius įrašome į daugianarį P( x)  x 3  2 x 2  17 x  6 vietoje x ir tikriname, ar