Adelija Garšvaitė 4c

Krikščionybė viduramžiais
26. 1)Nelaimės metu tikėjimas Jėzumi Kristumi jį išgelbėjo ir padėjo laimėti mūšį.
2)Krikštytis jį ragino karalienė
Tikėjimas- pagonybė. 3 tšk.

27. Įvykis – schizma 1054 m. Ar prašo datos?

Politinės:
1) Romos popiežiaus ir Konstantinopolio patriarcho nesutarimai – 1054 m. popiežius
paskiria arkivyskupą Sicilijai, kuri priklausė Konstantinopolio patriarchui.
2) Popiežius siekė būti aukščiausias valdžioje, o patriarchas nenorėjo pripažinti jo
autoriteto, laikė save svarbiausiu valstybės valdyme.
Religinės:
1) Katalikų bažnyčioje privalomas celibatas, stačiatikių – šventikai gali vesti iki įšventinimo,
privalomas celibatas vyskupams.
2) Katalikų bažnyčioje Šventoji Dvasia kyla kartu iš tėvo ir sūnaus, stačiatikių- Šventoji Dvasia
kyla tik iš tėvo ir siunčiama Kristui kaip tarpininkui. 5 tšk.
28. 1) Katalikybė
2) Stačiatikybė 2 tšk.
29. 1) Popiežius gali šalinti imperatorius 3 tšk.
2) Tik popiežiui visi kunigaikščiai turi bučiuoti kojas.
Paaiškinimas – imperatoriui nepatiko, kad popiežius yra už jį viršesnis.
30. Politinė – nenorėjo valdžioje nusileisti popiežiui. Ko norėjo? Skaityti kl.
Religinė – nenorėjo būti atskirtas nuo Bažnyčios. Ko norėjo? 1 tšk.
31. Šaltinyje A – krikščionybę priėmė valstybės valdovai. Tada apkrikštija visą tautą. 3 tšk.
Šaltinyje B – Bažnyčios kokios? valdžia vadovavo patriarchams, nepaklūstančius skelbdavo
eretikais.
Šaltinyje C – pasaulietinė valdžia turėdavo paklusti popiežiui.
Šaltinyje D – nepaklūstantys valdovai buvo ekskomunikuojami nuo Bažnyčios.
Krikščionybė viduramžiais buvo svarbi valstybės valdyme, nes Bažnyčios autoritetas buvo laikomas
svarbesniu nei patriarcho. 17 tšk. Iš 19 Įv.9