Ar charakteris lemia žmogaus likimą?

Egzistuoja liaudiška patarle virtęs posakis, kad žmogus – savo likimo

kalvis. Įvairus žmonės kiekvieną dieną turi priimti įvairiausius svarbius
sprendimus, kurie gali padaryti įtaka mūsų gyvenimui. Kas nulemia šiuos
sprendimus? Galima teigti, kad greitas ir aiškus mąstymas ar žmogaus įgūdis
žvilgtelėti į savo gyvenimo ateiti, nulemia šiuos sprendimus. Kad ir kaip bebūtų,
klaidinga teigti, jog kiekvienas žmogus žiūri į gyvenimo iššūkius pro tuos pačius
akinių lęšius. Mūsų sprendimus beveik visada nulimę mūsų charakteris, kuris gali
tapti mūsų stiprus kardas prieš sunkumus arba atvirkščiai – duobė po mūsų
kojomis. Charakterio savybių svarba perteikiama Viliamo Šekspyro tragedijoje
„Hamletas“. Ofelija, dėl savo naivaus charakterio matė pasaulį tik kaip romanuose
išpasakotą pasaką. Jos tėvui mirus Hamleto rankom, ji nesugebėjo su tuo
susitaikyti ir išprotėjo, taip galiausiai įkritusi į vandenį ji paskendo. Kita vertus,
Hamletui, tragedijos pagrindiniam veikėjui, kurio charakteris gali būti apibūdintas
kaip geležinis, sužinojus apie savo tėvo mirties priežastį, išauga tik gilus keršto ir
pykčio sūkurys, kuriuo jisai vadovavosi visa savo likusį gyvenimą . Šis pavyzdys
parodo, jog savo likimo kalaviją žmogus sukuria pagal savo charakterio bruožus.
Taigi, mano nuomone, mūsų charakteris gali padėti arba „pakišti koją“ mūsų
gyvenimuose.