Professional Documents
Culture Documents
Guram Gongadze - Geologiis Safuzvlebi
Guram Gongadze - Geologiis Safuzvlebi
Guram Gongadze - Geologiis Safuzvlebi
guram RonRaZe
mariam axalkaciSvili
geologiis safuZvlebi
saxelmZRvaneloSi Tanamedrove doneze aris ganxiluli geologiuri mec-
nierebis umTavresi mimarTulebebi. aqcenti gakeTebulia dedamiwisa da misi qer-
qis agebulebaze, am ukanasknelis nivTier Sedgenilobaze (mineralebi, qanebi),
dedamiwis SigneTSi da mis zedapirze mimdinare geodinamikur procesebze. wignSi
gadmocemulia dedamiwis geologiuri ganviTarebis istoria uZvelesi, arqeuli
droidan dawyebuli dRemde.
saxelmZRvanelo karg samsaxurs gauwevs sxvadasxva specialobis im studen-
tebs, romelTac geologiuri mecnierebis gacnoba da daufleba surT. amave dros
es wigni mniSvnelovnad daexmareba saSualo skolis geograf-maswavleblebs ge-
ologiur procesTa da movlenaTa Sinaarsisa da maTi amsaxveli terminebis swor
interpretaciaSi.
mixeil kakabaZe,
profesori, geologiur mecnierebaTa doqtori,
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis
wevr-korespondenti
winasityva 9
Sesavali 11
ZiriTadi sakiTxebi 49
sakontrolo kiTxvebi 52
5
geologiis safuZvlebi
6
sarCevi
7
geologiis safuZvlebi
8
vuZRvniT
didi maswavleblisa da aRmzrdelis,
qarTuli geologiuri skolis fuZemdeblis,
akademikos aleqsandre janeliZis, xsovnas
winasityva
9
erT-erTi fundamenturi dargis – geologiis arsis gagebasa da
aTvisebaSi.
avtorebi acnobiereben imasac, rom wigni ver iqneba dazRveu-
li garkveuli uzustobebisagan. amitom am mimarTebiT nebismier
SeniSvnas an winadadebas miiReben madlobiT.
avtorebi gulwrfel madlobas moaxseneben wignis recen-
zentebs, profesorebs beJan TuTberiZesa da mixeil kakabaZes,
agreTve redaqtors – asocirebul profesors guram quTelias,
saxelmZRvanelos detaluri gacnobis, sayuradRebo SeniSvnebisa
da saWiro rCevebisaTvis.
guram RonRaZe
mariam axalkaciSvili
10
Sesavali
11
la da bevri sxva ram. vfiqrobT, rom, mimarTulebis specifikidan
gamomdinare, pirvelsemestrel studentebs gauZneldebaT misi
Sinaarsis gageba da kargad aTviseba. amitom saxelmZRvaneloSi ar
ganvixilavT gamoyenebiTi geologiis sakiTxebs.
rac Seexeba sagans `geologiis safuZvlebi~, is ar aris mec-
nieruli disciplina. misi mizania, damwyeb studentebs zogadad
gaacnos geologiuri mecniereba yvela zemoT CamoTvlili mimar-
Tulebis TvalTaxedviT. amiT safuZveli eyreba momaval bunebi-
smetyvelTa (maT Soris dedamiwis Semswavlel mecnierebaTa pro-
filis studentTa) geologiur ganaTlebas, rac esoden saWiro da
sasurvelia am mecnierebaTa mWidro urTierTkavSiris gamo.
12
nawili I
dedamiwisa da misi qerqis agebuleba
13
geologiis safuZvlebi
14
Tavi 2. dedamiwis Sinagani agebuleba. geosferoebi
15
geologiis safuZvlebi
16
nawili I
17
geologiis safuZvlebi
18
Tavi 3. dedamiwis qerqis nivTieri Sedgeniloba
19
geologiis safuZvlebi
3.2. mineralebi
minerali (`minera~ – madnis natexi, laT.) aris gansazRvruli qimiuri
Sedgenilobisa da kristaluri aRnagobis mqone myari bunebrivi sxeuli, ro-
melic dedamiwis qerqSi an mis zedapirze mimdinare fizikur-qimiuri proce-
sebis produqtia. bunebaSi 4000-ze meti minerali arsebobs. mineralebis Sem-
swavlel mecnierebas mineralogia ewodeba.
mineralogiis kvlevis obieqti kristaluri aRnagobis mqone myari sxe-
ulebia, Tumca gamonaklisis saxiT Seiswavlis amorful (`amorfos~ – ufor-
mo, berZn.) sxeulebsac (mag., opali).
minerali garegnulad SeiZleba warmodgenili iyos mravalwaxnagovani
sxeulis, kristalis, saxiT. calkeul mineralebs maTTvis damaxasiaTebeli
forma gaaCniaT: qvamarils (NaCl) – heqsaedris (kubis), kvarcs (SiO2) – eqvs-
waxnaga prizmis, kalcits (CaCO3) – romboedris, skalenoedris, magnetits
(Fe3O4) – oqtaedris.
20
nawili I
21
geologiis safuZvlebi
22
nawili I
cxrili 3.1
simagre
minerali moosis absoluturi,
skaliT kg/mm2
23
geologiis safuZvlebi
24
nawili I
25
geologiis safuZvlebi
26
nawili I
cxrili 3.2
27
geologiis safuZvlebi
gens. Tumca didia maTi praqtikuli gamoyeneba. aseTebia: oqro Au, vercxli
Ag, spilenZi Cu, gogirdi S, platina Pt, grafiti C, almasi C da sxva.
sulfidebi. sulfidebi gogirdwyalbadis(H2S) marilebia. masSi gaer-
Tianebulia iseTi cnobili madneuli mineralebi, rogorebicaa galeniti PbS
(`galena~ – tyviis madani, laT.), sfaleriti ZnS, piriti FeS2 (gogirdis al-
madani), qalkopiriti CuFeS2 (spilenZis kolCedani), molibdeniti MoS2 (mo-
libdenis kriala), singuri HgS (arabulad drakonis sisxli), realgari AsS da
auripigemnti As2S3 (dariSxanis mineralebi), stibniti Sb2S3 (anTimoniti) da sxv.
halogenidebi qloris (qloridebi) an ftoris(ftoridebi) naerTebia.
aq, pirvel rigSi, davasaxeloT haliti NaCl (qvamarili, igive saWmeli mari-
li), aseve silvini KCl, fluoriti CaF2 da sxv.
Jangeulebi da hidroJangeulebi. es aris sxvadasxva elementTa
naerTebi JangbadTan an JangbadTan da hidroqsilis (OH) jgufTan. farTod
gavrcelebuli mineralebia, romelTac dedamiwis qerqis saerTo masis 17%
ukaviaT. am jgufSia mniSvnelovani madneuli mineralebi: magnetiti Fe3O4,
hematiti Fe2O3 (rkinis kriala), piroluziti MnO2, korundi Al2O3, limoniti
FeO(OH) · nH2O da sxv.
karbonatebi naxSirmJavas (H2CO3) marilebia. misi warmomadgenelia
dedamiwis qerqSi erT-erTi yvelaze gavrcelebuli minerali kalciti
CaCO3. kalcitis gamWvirvale saxesxvaobas islandiuri Spati (optikuri
kalciti) ewodeba. am klasis mineralebia aseve: aragoniti CaCO3, dolomiti
CaMg(CO3)2, magneziti MgCO3, spilenZis Semcveli wyliani karbonatebi –
malaqiti Cu2CO3(OH)2 da azuriti Cu3(CO3)2(OH)2, da sxv.
sulfatebi. am klasSi Semavali mineralebi gogirdmJavas (H2SO4) mari-
lebs warmoadgenen. maT Sorisaa cnobili minerali TabaSiri CaSO4·2H2O.
aseve: anhidriti CaSO4, bariti BaSO4 (mZime Spati) da sxv.
fosfatebidan yvelaze gavrcelebulia apatitis jgufis minerale-
bi: ftorapatiti Ca5(PO4)3F, qlorapatiti Ca5(PO4)3Cl, hidroqsilapatiti
Ca5(PO4)3OH da karbonatapatitebi anu fosforitebi (fosforis, anu agrono-
miuli madani), apatitis [CO3] jgufis Semcveli nairsaxeoba Ca5[PO4, CO3]3.
3.3. qanebi
qani aris mineralTa bunebrivi agregati, romelic warmoiqmneba dedami-
wis qerqSi an mis zedapirze mimdinare geologiuri procesebis Sedegad. qa-
nebis nivTier Sedgenilobas, agebulebas, klasifikacias, warmoSobis piro-
bebsa da dedamiwis qerqSi gavrcelebis kanonzomierebebs Seiswavlis mec-
niereba petrologia (`petros“ – qva, klde, berZn).
28
nawili I
29
geologiis safuZvlebi
30
nawili I
cxrili 3.3
31
geologiis safuZvlebi
32
nawili I
cxrili 3.4
33
geologiis safuZvlebi
a b
34
nawili I
35
geologiis safuZvlebi
36
nawili I
37
geologiis safuZvlebi
38
nawili I
daiki (`daiki~ damba, qvis kedeli, ingl.) SedarebiT mcire zomis viwro
da wagrZelebuli intruziuli sxeulia, romlis sigrZe aTeuli metrebidan
aseul kilometrebamde, xolo sigane aTeuli santimetridan 5-10 km-mde mo-
nacvleobs. daiki Semcveli qanebis napralebSia SeWrili da, amdenad, tipur
gamkveT sxeuls warmoadgens. saxelwodeba ki miiRo imis gamo, rom daikis mom-
cemi magmuri qani zedapirze mimdinare geologiuri procesebisadmi ufro
mdgradia, vidre misi Semcveli danaleqi qanebi, amitom am ukanasknelTa
daSlis SemTxvevaSi daiki maTSi kedeliviT aris amoCrili. daikebi fuZe, sa-
Sualo da mJave Sedgenilobis magmuri qanebiTaa warmodgenili. msoflioSi
yvelaze didi daikia zimbabveSi /samxreT afrika/, romelic 550 km-mde vr-
celdeba (sur. 3.8.1).
neki (`nek~ – yeli, ingl.) svetisebri formis sxeulia, romelic magmis
amomyvan arxs warmoadgens.
apofizi (`apofizis~ – ylorti, berZn.) intruzividan gamomavali, Semcv-
el qanebSi SeWrili patara gamkveTi ZarRvuli sxeulia.
aragamkveTi, TanxmobiTi intruziuli sxeulebis cnobili warmomadgen-
lebia: sili, lakoliTi, lopoliTi, fakoliTi.
lakoliTi (`lakkos~ – ormo, berZn.) sokoseburi an linzismagvari in-
truziuli sxeulia, romlis fuZe horizontaluria, xolo saxuravi – amo-
burculi. lakoliTis forma migvaniSnebs imaze, rom qveda fenebidan
napralSi momdinare magmam zeda Semcveli Sre ver gakveTa, Tumca amozniqa.
lakoliTebi SigneTSi SedarebiT nakleb siRrmeebze warmoiSoba (sur. 3.8.3).
lopoliTi (`lopas~ – Tasi, berZn.) lakoliTis msgavsi intruziuli sxe-
ulia, magram misgan gansxvavebiT Sreebi Cazneqilia. lopoliTis diametri
aTeuli kilometria, agebulia ZiriTadad fuZe Sedgenilobis qanebiT.
39
geologiis safuZvlebi
danaleq qanebs aqvs erTaderTi wolis forma. es aris Sre. Sre Semosaz-
Rvrulia rogorc qvevidan, ise zevidan. Sesabamisad, mas gaaCnia qvedapiri,
anu sagebi da zedapiri, anu saxuravi. arsebobs araerTi damaxasiaTebeli
niSani, romelTa mixedviT SeiZleba sagebisa da saxuravis amocnoba. sagebsa
da saxuravs Soris gavlebuli marTobi xazi ki gvaZlevs Sris sisqes anu sim-
Zlavres. simZlavris mixedviT gamoyofen Txel, saSualo, sqel da masiuri
Sreebriobis mqone danaleq qanebs.
danaleqi qanebis didi umetesoba wyalSi (zRvaSi, tbaSi da a.S.) warmoiSo-
ba. amitom maTi sawyisi ganlageba, anu Sreebrioba horizontuli an TiTqmis
horizontulia. mxolod mdinareTa deltebSi, kontinenturi beqobis cica-
bo zedapirze an zog sxva adgilSi Tu xdeba daxril SreTa warmoSoba.
40
nawili I
41
geologiis safuZvlebi
42
nawili I
43
geologiis safuZvlebi
bare wyebebs da iwvevs maT amozneqas antiklinis saxiT. aseT naoWs axasiaTebs
mZlavri guli da TaRur nawilSi Zalian gaTxelebuli gulis momyoli wye-
bebi. zogjer plastikurma wyebam SeiZleba momyoli wyebebi gaglijos kidec.
maSin miiReba diapiruli naoWi (antiklini) (sur. 3.15).
44
nawili I
45
geologiis safuZvlebi
46
nawili I
47
geologiis safuZvlebi
48
nawili I
ZiriTadi sakiTxebi
mineralebi
cneba mineralis Sesaxeb;
mineralTa gavrcelebis formebi: kristalebi (singoniebi: rombuli, mono-
klinuri, triklinuri, trigonuli, tetragonuli, heqsagonuri, kuburi)
da mineralTa agregatebi;
mineralTa fizikuri Tvisebebi:
feri;
xazis feri;
gamWvirvaloba;
elvareba /metaluri da arametaluri – miniseburi, sadafiseburi,
cximovani, mqrqali, almasiseburi/;
simagre. moosis skala: talki, TabaSiri, kalciti, fluoriti, apatiti,
orToklazi, kvarci, topazi, korundi, almasi;
tkeCadoba;
monatexi;
xvedriTi wona;
gemo;
suni;
xsnadoba da sxv.
mineralTa klasifikacia: warmoSobis, gavrcelebis, qanSi maTi raodeno-
brivi Tanafardobisa da rolis, Seferilobis, qimiuri Sedgenilobisa da
struqturis mixedviT.
49
geologiis safuZvlebi
qanebi
cneba qanebis Sesaxeb; monomineraluri da polimineraluri qanebi.
magmuri qanebi
magma da lava;
magmuri qanebis klasifikacia:
warmoSobis mixedviT: intruziuli (plutonuri da hipabisaluri) da
eqstruziuli (efuziuri, vulkanuri);
struqturis mixedviT: srulkristaluri, porfiruli, afanituri,
minebrivi;
SiO2 Semcvelobis mixedviT: ultrafuZe, fuZe, saSualo, mJave /Sesa-
bamisi qanebi/;
tuteebis (Na2O+K2O) Semcvelobis mixedviT.
danaleqi qanebi
klasturi danaleqi qanebi:
vulkanogenur-danaleqi qanebi /tufogenuri qviSaqvebi, vulkanuri
breqCiebi, tufitebi, tufebi/;
fsefitebi /lodebi, RorRi, dresva (daumuSavebeli) an kaWari, riye,
xvinWa (damuSavebuli)/ da fsefitoliTebi /konglomerati, pudingi,
breqCia, fanglomerati/;
fsamitebi /qviSa/-fsamitoliTebi /qviSaqvebi – monomineraluri,
polimiqturi: arkozuli da grauvakuri, tufogenuri, glaukoni-
tiani/;
alevritebi-alevroliTebi /liosi/;
pelitebi-pelitoliTebi /Tixebi: kaolinuri, hidroqarsuli, mon-
tmorilonituri da polimineraluri, argilitebi/.
organogenuli (biogenuri)danaleqi qanebi:
fitogenuri /diatomiti, qvanaxSiri/ ;
zoogenuri /marjniani kirqva, lumaSeli/;
fitogenur-zoogenuri / saweri carci/.
qemogenuri danaleqi qanebi / kirqvebi, dolomitebi, kaJebi, marilebi anu
evaporitebi/.
50
nawili I
metamorfuli qanebi
fiqlebrivi /aspiduri fiqali, filiti, kristaluri fiqali, gnaisi/;
arafiqlebrivi /marmarilo, anTraciti, kvarciti/.
51
geologiis safuZvlebi
sakontrolo kiTxvebi
52
nawili II
geodinamikuri procesebi
Tavi 4. fitva
53
geologiis safuZvlebi
54
nawili II
55
geologiis safuZvlebi
56
nawili II
57
geologiis safuZvlebi
58
nawili II
59
Tavi 5. gravitaciuli procesebi
60
nawili II
61
geologiis safuZvlebi
62
nawili II
63
geologiis safuZvlebi
bis ZirSi. ase unda iyos warmoSobili aTeuli milioni wlebis win Tbilisis
midamoebSi gaCenili e.w. „areulSreebrivi konglomerati“. ufro xSirad kon-
tinentur beqobze, seluri nakadebis msgavsad, eSveba talaxis nakadebi an
simRvrivis nakadebi.
64
Tavi 6. qaris geologiuri moqmedeba
(eoluri procesebi)
65
geologiis safuZvlebi
66
nawili II
67
geologiis safuZvlebi
68
nawili II
69
geologiis safuZvlebi
70
Tavi 7. miwisqveSa wylebis geologiuri moqmedeba
71
geologiis safuZvlebi
72
nawili II
73
geologiis safuZvlebi
sagebs Soris. mudmivi gajerebis zona is zonaa, sadac gruntis wyali yovelT-
vis aris. amitom am zonamde gaWril WaSi an WaburRilSi wyali mudmivad iqneba.
perioduli gajerebis zonaSi ki wyali drodadro daSreba (sur. 7.1).
rogorc wesi, gruntis wylebiT ikvebeba mdinareebi, Tumca zogjer
(wyaldidobisas), piriqiT, mdinare kvebavs gruntis wyals.
niadagisa da gruntis wylebi miekuTvneba uwnevo wylebs. amave katego-
rias ganekuTvneba SreTaSorisi uwnevo wylebi. aseTi wyali, marTalia, or
wyalgaumtar Sres Soris aris moqceuli, ris gamoc TiTqos wneviani unda
iyos, magram mas aqvs Tavisufali gantvirTvis are, ris gamoc wyalSemcveli
horizonti mTlianad ver ivseba wyliT, romelic am ukanasknelis fuZes ika-
vebs mxolod.
wneviani anu arteziuli wylebi. wneviani an, sxvagvarad, arteziuli
ewodeba wyals, rodesac wyalSemcveli horizonti moqceulia or wyalgaum-
tar Sres Soris da bolomde gajerebulia wyliT. saxelwodeba safrangeTis
erT-erTi provinciis, artuas saxelidan modis, romelsac Zvelad artezia
erqva. rogorc wesi, arteziuli wylebi kontinentur platformazea umetes-
ad gavrcelebuli, did siRrmeebze gvxvdeba da xSir SemTxvevaSi ar gaaCnia
gantvirTvis are. struqturebis TvalsazrisiT aseTi wylebi sinklinebsa da
monoklinebSi gvxvdeba.
rodesac wnevian wyals gantvirTvis are gaaCnia, arteziul auzSi mis gar-
da kidev ori are gamoiyofa: kvebisa da wnevis (sur. 7.2.a da 7.2.b). kvebis areSi
zedapirze gaSiSvlebulia wyalSemcveli horizonti, rac misi atmosferuli
wylebiT gavsebis saSualebas iZleva. es erTaderTi area, saidanac wyalSe-
mcveli horizonti ikvebeba. wnevis are is vrceli adgilia, sadac wyalSem-
cveli horizonti mTlianad gadafarulia wyalgaumtari SreebiT. swored
es aris wneviani wylis gaCenis mTavari mizezi. gantvirTvis areSi wneviani
wylis zedapirze amosvla anu drenaJi xdeba. cxadia, rom kvebis are hifso-
74
nawili II
metriulad ufro maRla unda iyos, vidre drenaJis are. rac ufro didia
sxvaoba am ori aris simaRleTa Soris, miT ufro Zlieri iqneba wylis wneva.
kvebisa da gantvirTvis aris SemaerTebeli xazi gansazRvravs wneviani wylis
piezometrul (`piezo“ – vawvebi, vkumSav, berZn.) dones, anu gviCvenebs imas,
Tu wnevis aris farglebSi konkretul wertilSi gaWril Wasa Tu WaburRil-
Si ra donemde amova wyali. Tu wnevian wyals gantvirTvis are ara aqvs, maSin
misi piezometruli donis maCvenebeli iqneba horizontaluri xazi, romelic
kvebis aris doneze gaivlis. Sesabamisad, wyali wnevis aris yvela wertilSi
Tanabar simaRles daikavebs. im SemTxvevaSi, rodesac piezometruli done
reliefis zedapirs zeviT adis, wyali SadrevaniviT amoCqefs. sxvaTa Soris,
wneviani wyali gantvirTvis areSic amoCqefs (e.w. aRmavali wyaro).
arteziuli wylebi mxolod calkeul wyalSemcvel horizontebSi rodi
gvxvdeba. ufro xSirad arteziul auzebTan gvaqvs saqme, rodesac ramdenime
wyalSemcveli horizontia erTmaneTis miyolebiT warmodgenili. cnobili
arteziuli auzebia parizis, moskovis da sxv. arteziuli auzebi saqarT-
veloSic aris.
mineraluri wylebi
75
geologiis safuZvlebi
7.1. karsti
miwisqveSa wylis geologiuri moqmedeba yvelaze efeqturad karstul
procesebSi vlindeba. Tumca amTaviTve unda SevniSnoT, rom karstul pro-
cesebSi miwiszeda (zedapiruli) wylebic monawileobs. am procesebis Sede-
gad miiReba reliefis metad specifikuri formebi, romelTac erToblivad
karsti ewodeba. es saxelwodeba adriatikis zRvis sanapiro zolSi arsebuli
kirqvis masivis saxelidan modis.
imisaTvis, rom karstuli procesebi aqtiurad warimarTos, ramdenime
pirobaa saWiro, romelTagan erT-erTi, SeiZleba iTqvas, yvelaze arsebiTi,
aris met-naklebad kargad xsnadi qanebis arseboba. yvelaze kargad ixsnebian
marilebi, pirvel rigSi, natriumis qloridi anu haliti, TabaSiri da kirqve-
bi, an, zogadad rom vTqvaT, qloridebi, sulfatebi da karbonatebi. zemoT
dasaxelebulTagan yvelaze kargad haliti ixsneba, Semdeg TabaSiri da bo-
los kirqva, Tumca yvelaze farTod kirqvis karstebia cnobili. saqme isaa,
rom kirqvebi dedamiwis qerqSi erT-erTi yvelaze gavrcelebuli qania, Tanac
xSirad gvxvdeba mZlavri dastebiT, sakmaod dabzarul-danapralianebuli.
es yvelaferi ki erTob xelsayrelia karstuli procesis warmarTvisaTvis.
karstuli procesebi ufro intensiurad mimdinareobs e.w. Ria karstis piro-
bebSi, roca karstvadi qanebi uSualod zedapirzea gaSiSvlebuli.
karstuli procesebis saboloo Sedegi karstuli formebis ganviTare-
baa. radganac es procesebi mimdinareobs rogorc miwis zedapirze, ise Sig-
neTSi, karstuli formebic orgvari saxisaa – miwiszeda (zedapiruli) da mi-
wisqveSa (Siga).
karstis zedapiruli formebidan aRsaniSnavia: karrebi, ponorebi,
karstuli Zabrebi (dolinebi), polieebi.
karrebi, martivad rom vTqvaT, miwis zedapiris „nakawrebs“ warmoadgens,
romelic kirqvis (an sxva karstvadi qanis) zedapiruli wylebiT gaxsnis Sede-
gad Cndeba. es aris sxvadasxva siRrmis (santimetrebidan 1-2 m-mde) ormoebi
76
nawili II
77
geologiis safuZvlebi
gruntis wylis sarkis TandaTan dawevis SemTxvevaSi am sarkis zeviT rCeba si-
carieleebi, romlebic saboloo saxiT karstul mRvimeebad mogvevlinebian.
karstul mRvimeebSi zogjer tbebic aris, zogjer nakaduli an mdinarec ki
miedineba. Sesabamisad, mRvimeebSi Cndeba tbiuri da mdinareuli naleqebi.
maT SeiZleba davumatoT Weris Camoqcevis Sedegad miRebuli naleqebi, an
karstvadi qanis gaxsnis Sedegad darCenili uxsnadi naSTi, e.w. terra-rossa
(wiTeli miwa). Zalian gavrcelebulia miwisqveSa wyaroebis siaxloveSi poro-
vani qanis – kirqvis tufis anu travertinis warmoSoba. yvela CamoTvlili
danaleqi qanis formireba karstuli mRvimis fskerTan aris dakavSirebuli.
da mainc, karstuli mRvimeebis mSvenebas nadeni formebi warmoadgens.
es formebi mravalnairia, Tumca kirqvis karsti ZiriTadad stalaqtitebi-
Ta da stalagmitebiT aris cnobili. maTi warmoSoba ki Semdegnairad xdeba
– zedapiridan CanaJoni wyali, romelic naxSirorJangiT aris gamdidrebu-
li, aqtiurad xsnis karstvad karbonatul qanebs da kalciumis bikarbonatiT
mdidrdeba. reaqcia midis cnobili formuliT: CaCO3+ H2O + CO2 Ca(HCO3)2.
karstuli mRvimis Werze gamosuli aseTi wylis wveTi umal kargavs naxSiror-
Jangs, ris gamoc wveTis periferiebze kirqva gamoileqeba – reaqcias zemoT
naCvenebis sapirispiro xasiaTi aqvs. wveTs meore wveTi Seenacvleba, meores
mesame da a.S. gamoleqvac grZeldeba Weridan qveviT, ris Sedegadac miiReba
yinulis lolos formis warmonaqmni (SuagulSi nasvretiT) – stalaqtiti.
igive wveTebi mRvimis fskerze dacemisas kvlav kirqvas gamoleqaven. aqac
nadeni forma Cndeba, oRond is zevidan qveviT ki ara, piriqiT, qvevidan ze-
viT izrdeba. es iqneba stalagmiti. stalagmitebi unasvretoa! zogjer sta-
laqtiti uerTeba stalagmits da viRebT svets (stalagnats).
dasasrul unda aRvniSnoT, rom karstuli procesebis codnas aqvs uaR-
resad didi mniSvneloba rogorc mecnierul, ise praqtikul RirebulebaTa
TvalsazrisiT. qalaqTmSeneblobis (binaTmSeneblobis) dros yovelTvis
unda gvqondes mxedvelobaSi is garemoeba, rom karstvad qanebSi xSirad
mosalodnelia fundamentis Caqcevebi. amave mizeziT karstuli reliefi
saSiSia sarkinigzo Tu saavtomobilo gzebis mSeneblobaSi. wyalsacavebis
mSeneblobisas karstul ubnebze mosalodnelia (da amdenad angariSgasawevia)
wylis danakargi. aucilebelia agreTve wiaRiseulis mopovebis dros samTo
gamonamuSevrebSi karstul wylebis movardnisagan Tavis dazRveva da sxv.
amave dros karstma SeiZleba bevri sikeTe moutanos adamians. sxvas rom
Tavi davaneboT, karstuli mRvimeebi saukeTeso turistuli obieqtebia da,
amdenad, qveyanaSi turizmis ganviTarebis saukeTeso saSualeba. es sakiTxi
Zalze mniSvnelovania bevri qveynisaTvis, maT Soris saqarTvelosTvisac, sa-
dac mravali SesaniSnavi karstuli mRvimea gamovlenili (afxazeTi, imereTi
da sxv.) da axal mRvimeTa gamovlenis saukeTeso perspeqtivebia. imave mRvi-
meebis gadaqceva SeiZleba bunebriv sanatoriumebad sxvadasxva daavadebaTa
gankurnebis TvalsazrisiT.
78
nawili II
79
Tavi 8. mdinari wylis geologiuri moqmedeba
80
nawili II
81
geologiis safuZvlebi
82
nawili II
83
geologiis safuZvlebi
84
nawili II
85
geologiis safuZvlebi
86
nawili II
87
geologiis safuZvlebi
88
Tavi 9. myinvaris geologiuri moqmedeba
Tanamedrove myinvarebs xmeleTis 11% (16,2 mln. km2) ukavia, xolo Sig
daculi yinulis masa Seadgens daaxloebiT 30 mln. km3-s. myinvarebi cnobilia
polarul mxareebSi, calkeul materikebze Tu kunZulebze da TiTqmis yvela
maRalmTian zonaSi (tropikul sartyelSic ki).
89
geologiis safuZvlebi
myinvarebis tipebi
90
nawili II
91
geologiis safuZvlebi
92
nawili II
93
geologiis safuZvlebi
94
nawili II
95
geologiis safuZvlebi
96
nawili II
97
geologiis safuZvlebi
98
nawili II
gamyinvarebis mizezebi
99
geologiis safuZvlebi
100
Tavi 10. okeaneebis da zRvebis geologiuri moqmedeba
101
geologiis safuZvlebi
102
nawili II
103
geologiis safuZvlebi
104
nawili II
105
geologiis safuZvlebi
106
nawili II
107
geologiis safuZvlebi
108
nawili II
109
geologiis safuZvlebi
110
nawili II
111
geologiis safuZvlebi
112
nawili II
113
geologiis safuZvlebi
napirdacvis problemebi
114
nawili II
115
endogenuri (Sigadinamikuri) procesebi
116
nawili II
117
geologiis safuZvlebi
118
nawili II
119
geologiis safuZvlebi
120
nawili II
121
geologiis safuZvlebi
122
nawili II
123
geologiis safuZvlebi
124
nawili II
125
geologiis safuZvlebi
126
nawili II
127
geologiis safuZvlebi
128
Tavi 12. metamorfizmi
129
geologiis safuZvlebi
130
nawili II
131
Tavi 13. miwisZvrebi
132
nawili II
133
geologiis safuZvlebi
miT ufro naklebi iqneba miwisZvris Zala zedapirze, Tumca, amave mizeziT is
ufro farTod gaiSleba da met teritoriebs moicavs.
miwisZvras uamravi mZime Sedegi mosdevs: 1. ryeviTi moZraobis gamo miwa-
Si Cndeba napralebi (rRvevebi), romelTa gaswvriv calkeuli blokebi urT-
ierTgadaadgildeba ; 2. okeaneSi momxdari miwisZvris Sedegad Cndeba cuna-
mi. es aris didi sigrZis talRa (100km-mde), romelic okeanis siRrmeSi war-
moiSoba, iq misi simaRle Zalian mcirea (1 m-mde), amitom Sua okeaneSi cunami
ar SeimCneva. napirTan moaxloebisas, zRvis siRrmis Semcirebis gamo, cunamis
siCqare klebulobs, katastrofulad mcirdeba misi sigrZec. samagierod, iz-
rdeba simaRle, romelic rig SemTxvevaSi aTeul metrs aRwevs. Cndeba saSine-
li Zalis giganturi talRa, romelic yvelafers anadgurebs. ZiriTadad
cunamis `damsaxurebaa~ adamianTa is didi msxverpli (60 000 kaci), rac lisa-
bonis 1775 wlis miwisZvras mohyva, xolo 1883 wels krakataus amofrqvevisas
swored cunamma Seiwira 36 000 kacis sicocxle; 3. miwisZvra iwvevs ngrevebs
(rogorc xmeleTze, ise zRvaSi), zvavebs, namzRvlevebs da a.S. zogjer aseTi
zvavebi giganturi zomisaa. 4. Zlieri miwisZvrebis dros xSiria kaSxlebis da
dambebis gagleja, rac wyaldidobis sababi xdeba; 5. miwisZvris dros zogjer
qalaqebSi Zlieri xanZari Cndeba. amgvarma xanZarma udidesi zarali miayena q.
san-franciskos (1906 w.) da q. tokios (1923 w.). xanZriT aranakleb dazaralda
1963 wels q. skople (makedonia).
ankorijis (alaska) miwisZvra Tavisi ZaliT erT-erTi uZlieresi iyo cno-
bil miwisZvraTa Soris. xolo mis mier miyenebulma materialurma zaralma
310 milioni amerikuli dolari Seadgina. cnobilia miwisZvrebi, romelTac
qalaqebi mTlianad daungreviaT, an sagrZnoblad mouoxrebiaT. aseTi iyo,
magaliTad, san-franciskos (1906 w.), aSxabadis (1948 w.), skoples (1963 w.),
taSkentis (1966 w.), buqarestis (1977 w.) miwisZvrebi.
ufro saSineli ki is aris, rom miwisZvraTa Sedegad uamravi adamiani
iRupeba. daRupulTa ricxvi yovelwliurad saSualod 10 000 kacs Seadgens.
iuneskos monacemebiT, 1926-1950 wlebSi miwisZvris Sedegad 310 000 kaci
daiRupa, xolo materialurma zaralma 10 mlrd. dolari Seadgina. adamian-
Ta msxverplis TvalsazrisiT Semzaravia CineTSi momxdari miwisZvrebi. 1556
wels momxdari miwisZvris Sedegad iq daiRupa 830 000 kaci, xolo 1976 wels –
650 000. am TvalsazrisiT aranakleb saSineli iyo tokios (1923 w., daiRupa 160
000 kaci) da lisabonis (1775 w., daiRupa 60 000 kaci) miwisZvrebi.
gasuli aTwleulebis ganmavlobaSi kavkasiaSi ramdenime katastrofuli
miwisZvra moxda, maT Soris gansakuTrebiT mniSvnelovania 1988 wlis spita-
kis miwisZvra (7.0 magnituda, 9-10 bali), ris Sedegadac 25,000 adamiani daiRu-
pa. saqarTveloSi aRsaniSnavia 1920 wels qalaq goris midamoebSi momxdari
miwisZvra (magnituda – 6.2, 8-9 bali), romelmac 150-mde adamiani imsxverpla.
aseve 1991 wlis raWis miwisZvra (magnituda 7.0, 9 bali), daiRupa daaxloebiT
134
nawili II
miwisZvrebis prognozireba
135
geologiis safuZvlebi
136
Tavi 14. liTosferos mTavari
struqturuli erTeulebi
137
geologiis safuZvlebi
138
nawili II
139
geologiis safuZvlebi
140
nawili II
141
Tavi 15. liTosferos teqtonikuri moZraoba
15.1.filebis teqtonika
XX saukunis samociani wlebis miwuruls sxvadasxva qveynis mecnierTa
(geologTa da geofizikosTa) rudunebiT Camoyalibda metad saintere-
so koncefcia, romelic imdenad dasabuTebulad da damajereblad xsnis
liTosferos moZraobis metad rTul sakiTxebs, rom geologiuri Teoriis
rangi daimsaxura. am Teorias Tavdapirvelad `axali globaluri teqtonika“,
cota mogvianebiT ki `filebis teqtonika“ ewoda.
vidre `filebis teqtonikis“ arss SevexebodeT, mokled gavecnoT a. vege-
neris `materikebis dreifis“ hipoTezas, romelic safuZvlad daedo axal
Teorias. aRsaniSnavia, rom yvela sxva hipoTeza liTosferos an miwis qer-
qis Semadgeneli nawilebis umniSvnelo gadaadgilebas Tu aRiarebda. maSin,
rodesac vegeneris hipoTezis dedaarsi, rogorc amas saxelwodebac gviCve-
nebs, dedamiwis qerqis msxvili struqturuli erTeulebis masStabur moZra-
obaze miuTiTebs. amitomac vegeneris es Sexeduleba mobilizmis (`mobil“
moZravi; frang.) saxeliTaa cnobili, winaaRmdeg yvela sxva danarCen avtor-
Ta fiqsizmisa (`fiqsus“ – myari, ucvleli, laT.).
a. vegeneris hipoTeza ramdenime mniSvnelovan faqts eyrdnoboda: 1) kon-
tinentebis moxazulobis msgavseba. es, pirvel rigSi, exeboda samxreT ameri-
kasa da afrikas. marTlac, imdenad didia msgavseba samxreT amerikis aRmosav-
leT da afrikis dasavleT kideebis moxazulobaSi, rom miaxloebisas es ori
142
nawili II
143
geologiis safuZvlebi
144
nawili II
145
geologiis safuZvlebi
146
nawili II
147
geologiis safuZvlebi
148
nawili II
15.2. orogenezisi
rogorc ukve iTqva, orogenezisi mTebis warmoSobas niSnavs. es proce-
si ki mimdinareobs liTosferuli filebis konvergentul an, sxvagvarad,
kontinentebis aqtiuri kideebis zonebSi, romelTac adre dReisaTvis
149
geologiis safuZvlebi
15.3. epeirogenezisi
liTosferuli filebis moZraoba Tavisi xasiaTiT ZiriTadad hori-
zontaluria, Tumca zogan is vertikalurSic gadadis (subduqciis zonaSi
liTosferuli filis mantiaSi Casvla, an filaTa Sejaxebisas danaoWebis
Sedegad struqturebis zeviT amozidva).
magram cnobilia liTosferuli filebis meore saxis moZraobac, ro-
melic mxolod vertikaluria. esaa epeirogenezisi (`epeiros“ – xmeleTi,
berZn.), romelic sityvasityviT xmeleTis warmoSobas niSnavs. amdenad, es
termini TiTqos srulad ver asaxavs movlenis Sinaarss, radganac filebis
vertikaluri moZraoba gulisxmobs rogorc maT azevebas da, Sesabamisad,
xmeleTis warmoSobas, ise, piriqiT, daZirvasac da am SemTxvevaSi xmeleTis
nacvlad zRvis gaCenas. miuxedavad amisa, es termini SemorCa geologiur
literaturas Tavisi farTo (awev-daweva) SinaarsiT.
epeirogenezisi, orogenezisisagan gansxvavebiT, ki ar cvlis dedamiwis
qerqis (liTosferos) Sinagan struqturas, aramed mxolod mis deformacias
(gaRunvas) iwvevs.
ra aris epeirogenezisis mizezi da ra iwvevs mas? myari liTosfero Zevs
plastikur asTenosferoze da nawilobriv Caflulic aris masSi. maT So-
ris damyarebulia izostaziuri wonasworoba (`izos“ – Tanabari, `stazis“
– mdgomareoba, berZn.). raime mizeziT am wonasworobis darRvevis SemTx-
vevaSi liTosfero iwyebs aRmaval an daRmaval moZraobas, vidre kvlav ar
damyardeba izostaziuri wonasworoba. mizezi ki bevrnairi SeiZleba iyos. am
procesis amsaxveli Tanamedrove da geologiuri warsulis kargi magaliTe-
bic arsebobs. cnobilia, rom skandinaviis teritoria dRes zeviT miiwevs,
Tanac centralur nawilSi ufro didi tempiT, periferiebze ki – naklebiT.
150
nawili II
151
geologiis safuZvlebi
ZiriTadi sakiTxebi
fitva
gravitaciuli procesebi
152
nawili II
153
geologiis safuZvlebi
geodinamikuri procesebi
endogenuri (Sigadinamikuri) procesebi
magmatizmi, miwisZvrebi, metamorfizmi, liTosferos teqtonikuri moZraoba
magmatizmi
magmatizmi: intruziuli da efuziuri (vulkanizmi);
vulkanebis amofrqvevis produqtebi: Txevadi /lava – dabawruli anu
pahoehoe, aa-lava, baliSa anu pilou-lava/; myari /piroklastebi-
154
nawili II
metamorfizmi
miwisZvrebi
okeanuri qerqi;
kontinenturi qerqi;
subokeanuri da subkontinenturi qerqi;
naoWa sartylebi anu orogenebi da kratonebi/fari+baqani/;
Suaokeanuri qedebi da abisaluri vakeebi (Talasokratonebi).
155
geologiis safuZvlebi
orogenezisi
moZravi sartyeli ;
geokratuli da Talasokratuli periodebi;
orogenetuli ciklebi: kaledonuri, hercinuli, kimeriuli, alpuri;
epeirogenezisi
156
nawili II
sakontrolo kiTxvebi
157
geologiis safuZvlebi
158
nawili III
dedamiwis geologiuri ganviTarebis istoria
159
geologiis safuZvlebi
160
Tavi 16. sicocxle dedamiwaze
161
geologiis safuZvlebi
wyalSi, ufro zustad ki zRvaSi gaCnda. swored zRva iyo is garemo, sadac si-
cocxlis Casaxva, an Casaxva Tu ara, ganviTareba daiwyo. ara mxolod aTeuli
da aseuli milioni wlebi, aramed miliardi wlebic ki gaxda saWiro imisaT-
vis, rom sicocxle zRvidan xmeleTze damkvidrebuliyo. yovelive amis dama-
dasturebeli utyuari sabuTebi Semonaxulia dedamiwis qerqis amgeb qanebSi.
162
nawili III
dRes cocxal organizmTa 2 300 000 saxeobaa cnobili. mecnierTa azriT, axa-
li saxeebis aRmoCeniT es cifri SeiZleba 30 milionamde avides. saxeobaTa ar-
sebobis asaki daaxloebiT 1-20 milion wels Seadgens. Tu gaviTvaliswinebT
dedamiwaze sicocxlis arsebobis xangrZlivobas (3700 -3800 mln. weli), maSin
ganamarxebul saxeobaTa ricxvi erTob STambeWdavi iqneba. zogi mkvlevris
monacemebiT, gadaSenebul saxeobaTa maqsimaluri ricxvi SeiZleba oTxi
miliardic ki iyos. dReisaTvis ki namarxi organizmebis sul raRac 200 000
saxeobaa cnobili. marTalia namarx saxeobaTa sakmaod didi nawili jer kidev
dedamiwis qerqis amgeb qanebSia damarxuli da amdenad mkvlevarTaTvis uc-
nobia, magram miuxedavad amisa, zemoT dasaxelebuli cifri Zalian mcirea
da bevri sxva momentis gaTvaliswinebiT aSkarad miuTiTebs ganamarxebis
erTob dabal procentze. am sakiTxTan dakavSirebiT unda aRiniSnos, rom
gansakuTrebiT kargad namarxdebian is organizmebi, romlebic mineralur
skelets ikeTeben (sxvadasxvagvari moluskebi an marjnebi da sxva), xolo Za-
lze cudad – uskeleto an TiTqmis uskeleto organizmebi (meduzebi, Wiebi,
mwerebi da a.S.).
paleontologia namarxi organizmebis calkeuli jgufebis uSualo Ses-
wavlis paralelurad ikvlevs maTi cxovrebis pirobebs (paleoekologia),
maTi geografiuli (sivrcobrivi) ganawilebis kanonzomierebebs (paleo-
biogeografia), xolo sicocxlis evoluciuri ganviTarebis safuZvelze
dayrdnobiT sazRvravs dedamiwis qerqis amgebi qanebis calkeuli wyebebis
geologiur asaks (biostratigrafia). aqedan gamomdinare, fasdaudebe-
lia is wvlili, romelic paleontologias Seaqvs dedamiwis geologiuri
ganviTarebis kvlevis saqmeSi. aRsaniSnavia isic, rom sicocxlis evolucia
dedamiwaze am ukanasknelis geologiuri ganviTarebis istoriis erT-erTi
umniSvnelovanesi nawilia.
paleoekologia warmodgeba terminidan „ekologia“ („oikos“ – saxli,
sacxovrebeli, berZn.), xolo es ukanaskneli Seiswavlis organizmisa da gare-
mos urTierTobas.
garemos nebismieri ubani, iq mcxovrebi organizmebiT anu biosiT, war-
moadgens ekosistemas, romelic ori ZiriTadi komponentisagan – bioce-
nozisa da biotopisagan Sedgeba. biotopi („bios“ + „topos“ – adgili, berZn.)
gulisxmobs daaxloebiT erTnairi pirobebis mqone garemos, romelSic orga-
nizmTa garkveuli kompleqsi binadrobs, xolo biocenozi („bios“ + „cenozi“
– saerTo, berZn.) mocemul konkretul biotopSi mcxovreb organizmTa er-
Tobliobaa. ekosistema iqneba, magaliTad, okeane an Tundac biosfero mTeli
Tavisi biotopuri Tu biocenozuri mravalferovnebiT da aseve ekosistemaa
wylis patara gubec ki masSi mobinadre baqteriebisa da mikro- da makroorga-
nizmebis TiTo-orola saxeobiT. aSkaraa, rom biocenozi da biotopi mWidro
163
geologiis safuZvlebi
164
nawili III
165
geologiis safuZvlebi
166
nawili III
167
geologiis safuZvlebi
168
nawili III
a
b
169
geologiis safuZvlebi
170
nawili III
171
geologiis safuZvlebi
172
nawili III
3 5
1 2
b
sur.16.5. foraminiferebi:
a – Fusulina (C2-3); b – Globigerinida:1-4 – Globigerina (E-Q),
5 – Orbulina (N-Q); c – Nummulites (E)
173
geologiis safuZvlebi
c
a
174
nawili III
175
geologiis safuZvlebi
a b
d
c
176
nawili III
c
b
f
d
e
h a
177
geologiis safuZvlebi
e g
h i j
178
nawili III
a b d e
f c g
h i j k
179
geologiis safuZvlebi
a
c
180
nawili III
a b c d
f
e
g h i j k
181
geologiis safuZvlebi
d
a c
182
nawili III
a b
a b
183
geologiis safuZvlebi
h 1 2 h
b e
a
c
i
f
d
g 1 g 2
184
nawili III
a b
185
geologiis safuZvlebi
186
nawili III
187
geologiis safuZvlebi
188
nawili III
189
geologiis safuZvlebi
190
nawili III
191
geologiis safuZvlebi
192
Tavi 17. paleogeografia
faciesuri analizi
193
geologiis safuZvlebi
194
nawili III
195
Tavi 18. geoqronologia
(geologiuri welTaRricxva)
196
nawili III
197
geologiis safuZvlebi
198
nawili III
199
geologiis safuZvlebi
cxrili 18.1
geoqronologiuri skala
eoni era periodi geol.asaki
(eonoTema) (eraTema) (sistema) (mln.wl)
meoTxeuli
(anTropogenuri)
kainozouri Q
– 2.5 –
KZ
neogenuri N
– 25 –
paleogenuri E
– 65 –
fanerozouli
carculi K
mezozouri – 145 –
iuruli I
MZ – 205 –
PH
triasuli T
– 250 –
permuli P
– 300 –
karbonuli C
– 360 –
paleozouri devonuri D
– 410 –
PZ siluruli S
– 440 –
ordoviciuli O
– 500 –
kambriuli є
– 540 –
gvianproterozouri venduri V
– 680 –
proterozouri PR2 rifeuli R
– 1600–
PR adreproterozouri
PR1
– 2500–
neoarqeuli AR4
– 2800–
mezoarqeuli AR3
arqeuli – 3200–
AR paleoarqeuli AR2
– 3600–
eoarqeuli AR1
– 4000–
200
dedamiwis geologiuri ganviTarebis istoria
arqeulidan dRemde
201
geologiis safuZvlebi
202
nawili III
kareliis Wrili
PR
2500 mln. w.
marmariloebi,kaJiani qanebi,
AR4
grafitiani fiqlebi, rkinis kvarcitebi
6000 m
da sxv.
lopiuri
(kolis ) seria
gnaisebi, kristaluri fiqlebi,
AR3 amfibolitebi
3200 mln. w.
9000 m
3600 mln. w.
203
geologiis safuZvlebi
204
Tavi 20. proterozouri eoni
205
geologiis safuZvlebi
206
nawili III
207
geologiis safuZvlebi
2500-3000 m
simZlavre
jamuri
animikuri bazaluri konglomeratebi
PR12
seria dolomitebi
tilitismagvari konglomeratebi,
grauvakebi, kvarcitebi
2100 mln. w.
10000 m
kontinenturi terigenuli naleqebi
huronuli PR11
kvarcitebis didi sisqis dastebi
seria
2500 mln. w.
AR
PR2
1600 mln. w.
AR 2500 mln. w.
208
nawili III
209
geologiis safuZvlebi
venduri V
680 mln. w.
kirqvebi, kvarciani qviSaqvebi,
dolomitebi,kaJis linzebi,
fiqlebi, qviSaqvebi, cianobiontebi:
5600 m
karatavis Conophyton, Inzeria,
R3 alevroliTebi. feradi kirqvebi
seria Gymnosolen da sxv.
da mergelebi, arkozuli da
kvarciani qviSaqvebi, gamofitvis
qerqi
1000 mln. w
dolomitebi, kirqvebi;
fenebrivi sideritebi, sxvadasxva
filitismagvari fiqlebi, doneze
alevritebi, dolomitebi, cianobiontebi:
6650 m
kirqvebi; Baicalia,
iurmatinis R2 kvarcitebi, konglomeratebi, Conophyton,
seria
filitebi; Iacutophyton da sxv.
subaeraluri fuZe da mJava
vulkanitebi da maTi tufebi;
1350 mln. w.
210
nawili III
1300 m
polimiqturi qviSaqvebi, alevroliTebi, argiliTebi;
R3 magmuri qanebi ar aris!
2000 m
R2 wiTeli feris terigenuli naleqebi kirqvebis
SuaSreebiT. bazalturi lavebi, gabro-diabazebi.
3500 m
kirqvebis SuaSreebiT, tufogenuri qviSaqvebi, bazaltis
ferfli (calke horizontia), doleritebis silebi da
Stokebi
є 1 – qvedakambriuli
540 mln. w.
laminariani Sreebi – Laminarites-is Semcveli
1000 m
furcela Tixebi;
100-
211
geologiis safuZvlebi
212
nawili III
213
Tavi 21. fanerozouli eoni
214
nawili III
215
geologiis safuZvlebi
216
nawili III
217
geologiis safuZvlebi
218
nawili III
montenuaris Wrili
O1
mwvane feris qarsiani qviSaqvebi tremadokuli
asakis trilobitebiT (Euloma)
500 mln. w.
qviSaqvebi da fiqlebi zedakambriuli trilobitebiT
є3
aTaseuli metrebi
(Olenus)
219
geologiis safuZvlebi
220
nawili III
221
geologiis safuZvlebi
ordoviciulis danawileba
zeda O3 aSjiluri
karadokuli
ordoviciuli Sua O2 landeiluri
O lanviruli
areniguli
qveda O1
tremadokuli
222
nawili III
S – konglomeratebi da qviSaqvebi
440 mln. w.
O3 aSjiluri polimiqturi qviSaqvebi; 500 m
mJava efuzivebi da
vulkanoklastoliTebi. qviSaqvebi,
areniguli 1200 m
gravelitebi, fiqlebi
O1 ------------------------------------------
fiqlebrivi argilitebi
trilobitebiTa da
tremadokuli 500m
graptoliTebiT;
223
geologiis safuZvlebi
є1 qvedakambriuli
224
nawili III
225
geologiis safuZvlebi
226
nawili III
227
geologiis safuZvlebi
dauntonuri
zeda
(prJidolis)
S2
siluruli ludlouuri
S
qveda uenlokuri
S1 landoveruli
D1 – qveda devonuri
410 mln. w
kontinenturi wiTeli qviSaqvebi
(Sig ostrakodebi, orgvarad
dauntonuri 900m
msunTqavi Tevzebi – Diploni).
feradi mergelebi da fiqlebi
(Lingula da sxv.)
S2
kirqvebi (Sig braqiopodebi,
stromatoporoideebi, marjnebi),
ludlouuri 500m
karbonatuli Tixebi, argiliTebi;
graptoliTebiani fiqlebi);
228
nawili III
estoneTis Wrili
D2 –Suadevonuri
410 mln. w.
S22 xarvezi
229
geologiis safuZvlebi
230
nawili III
231
geologiis safuZvlebi
232
nawili III
233
geologiis safuZvlebi
234
nawili III
zeda famenuri
D3 franuli
emsis
qveda
zigenuri
D1
Jedinuri
235
geologiis safuZvlebi
236
nawili III
237
geologiis safuZvlebi
karbonuli – C
360 mln. w.
qviSaqvebi, Tixebi, mergelebi
D2-D3 kirqvebi (Sig: marjnebi, eqinodermatebi,
700 m
briozoebi, braqiopodebi, orsagdulianebi,
gastropodebi)
410 mln. w.
siluruli – S
238
nawili III
ardenebis Wrili
qvedakarbonuli – C1
360 mln. w.
famenuri lagunur – kontinenturi Tixebi da
qviSaqvebi. fiqlebi
D3
franuli kirqvebis da fiqlebis morigeoba;
239
geologiis safuZvlebi
240
nawili III
241
geologiis safuZvlebi
21.1.6.karbonuli periodi – C
karbonuli periodi xasiaTdeba dedamiwaze qvanaxSiris pirveli didi
sabadoebis farTo gavrcelebiT. periodis saxelwodebac swored qvanaxSir-
Tan aris dakavSirebuli.
sazRvrebi. karbonuli sistema gamoiyo 1822 wels ingliseli geolo-
gebis, u. konibirisa da u. filipsis, mier. stratotipuli Wrilebi dasavleT
evropaSia.
karbonuli periodi daiwyo 360 milioni wlis win da dasrulda 300 mil-
ioni wlis win. Sesabamisad, misi xangrZlivoba 60 milion wels Seadgens.
cocxali buneba – karbonulSi mkveTrad mcirdeba roli im organizmebi-
sa, romlebic adrepaleozourSi aRmavlobas ganicdidnen. karbonulis
dasawyisamde, devonuri periodis miwuruls, gadaSendnen fsilofitebi –
xmeleTis floris uZvelesi warmomadgenlebi. karbonulis dasawyisSi grap-
toliTebis ukanaskneli saxeobebi amowyda. am periodSi wamyvani poziciebi
daTmes trilobitebma da giganturma kibonairebma. Semcirda nautiloidee-
bis raodenoba.
erT dros florisa da faunis maRalganviTarebul jgufebs karbonul-
Si sxva jgufebi enacvleba. gansakuTrebiT unda aRiniSnos xemcenareebis
swrafi evolucia, rac gaxda safuZveli qvanaxSiris umdidresi sabadoebis
formirebisa. isic aRsaniSnavia, rom Suakarbonul epoqaSi xerxemlian cxov-
elTa axali klasi gaCnda reptiliebis (qvewarmavlebi) saxiT. magram xem-
cenareebica da qvewarmavlebic (didi nawili) xmeleTis bioss miekuTvneba.
242
nawili III
243
geologiis safuZvlebi
sarTuli
sistema seqcia dasavleT
ruseTi aSS ISC
evropa
gJeluri
C3 stefanuri gJeluri
kasimovis kasimovis
pensilvaniuri
moskovuri moskovuri
karbonuli C2 vestfaluri baSkiruli
baSkiruli
C
serpuxovis namiuruli serpuxovis
C1 vizeuri vizeuri misisipuri vizeuri
turneuli turneuli turneuli
244
nawili III
245
geologiis safuZvlebi
246
nawili III
247
geologiis safuZvlebi
mezozour-kainozouri
248
nawili III
249
geologiis safuZvlebi
250
nawili III
251
geologiis safuZvlebi
252
nawili III
permulis danawileba
sarTuli
sistema seqcia
ruseTi dasavleT evropa
TaTruli
zeda
yazanuri cexStaini
P2
ufuri
permuli
P kunguruli
qveda arTinskuli
rotligende
P1 sakmaruli
aseluri
253
geologiis safuZvlebi
250 mln. w.
wiTeli da Wreli qviSaqvebi,
alevroliTebi, Tixebi – kontinenturi
wyeba faunisturi da floristuli simZlavre
P2 naSTebiT (iSviaTad zRviuri naleqebis aseuli
SuaSreebiT). metri
{wyebaTa simZlavreebi dasavleTidan
aRmosavleTisaken (uralisaken) izrdeba!}
254
nawili III
255
geologiis safuZvlebi
triasuli – T
250 mln. w.
qviSaqvebi (e.w. verukanos qviSaqvebi), Tixiani
fiqlebi, kirqvebi (e.w. belerofoniani kirqvebi),
P2 dolomitebi, bitumizirebuli kirqvebi.
600m
wyebebSi sakmaod mdidari organikaa daculi
(goniatitebi, braqiopodebi, gastropodebi,
kirqviani wyalmcenareebi
256
nawili III
blomad aris goniatitebi da, rac mTavaria, Tbili zRvebis moyvaruli braq-
iopodebi – Richthofenia da sxv.
tipuri orogenuli bunebisaa julfis (naxiWevanis avt. respublika,
iranis sazRvarTan axlos) midamoebis permuli, romelic intensiurad dan-
aoWebuli, mZlavri kirqvebiT aris warmodgenili. qanebSi daculia braqio-
podebis, goniatitebis, orsagduliani moluskebis mdidari fauna. permuli
kirqvebi am regionSi sruli TanxmobiT anacvleben qveSmdebare karbonul
wyebebs da TviT aseve Tanxmurad gadadian triasul naleqebSi.
orogenuli tipis permuli cnobilia agreTve dRevandeli wynarokeanuri
naoWa sartylis aRmosavleT nawilis Crdilo (kordilierebi) da samxrul
(andebi) zolebSi.
klimati. klimaturi zonalobis TvalsazrisiT adre- da gvianpermuli
epoqebi erTmaneTisagan TiTqmis ar gansxvavdeboda. orive SemTxvevaSi kar-
gad gamoiyofoda ekvatoris CrdiloeTiT da samxreTiT mdebare tropikuli,
zomieri da polaruli sartylebi.
zRviur faunistur kompleqsebze dayrdnobiT SeiZleba gamoiyos sami
paleobiogeografiuli olqi – borealuri, antiborealuri da maT Soris
mdebare – xmelTaSuazRviuri. borealur olqs ekava Crdilo ganedis zom-
ieri da polaruli sartylebi, xmelTaSuazRviurs – teTisis zoli, xolo
antiborealuri olqi ganTavsebuli iyo samxreT zomier da polarul sar-
tylebSi. teTisis zRvebSi foraminiferebis, braqiopodebis, marjnebisa da
marjnebismagvari orsagdulianebis (rudistebis) mdidari fauna cxovrobda.
257
geologiis safuZvlebi
258
nawili III
259
geologiis safuZvlebi
260
nawili III
261
geologiis safuZvlebi
262
nawili III
263
geologiis safuZvlebi
264
nawili III
265
geologiis safuZvlebi
266
nawili III
riodi daiwyo 250 mln. wlis win da dasrulda 205 mln. wlis win, e.i. misi xan-
grZlivoba 45 mln. welia.
cocxali buneba. SeiZleba iTqvas, rom biosis ganviTarebaSi triasuli
erT-erTi mniSvnelovani gardatexis periodia. aq dasrulda biosis ganviTa-
rebis paleozouri etapi da daiwyo mezozouri etapi, Tanac am ukanasknelis
aSkara dominirebiT. miuxedavad aseTi gancxadebisa, unda SevniSnoT, rom
triasulSi vxvdebiT paleozourisaTvis erTob damaxasiaTebel formebs,
iseTebs, rogoricaa: amarTuli nautiloideebi (Tavfexiani moluskebidan);
spiriferidebi (braqiopodebidan); stegocefalebi (amfibiebidan); kala-
mitebi, gvimrebi da Svitebi (umaRlesi mcenareebidan). triasulSi farTod
iyo gavrcelebuli qvewarmavlebis cnobili warmomadgeneli Lystrosaurus.
mcenareebidan triasulSi ganviTarebas agrZeleben (Tanac ufro maRa-
li tempiT) SiSvelTeslianebi, romlebic, faqtobrivad, mTeli mezozouri
eris ganmavlobaSi batonobdnen – ginkgoebi, cikadinebi, benetitisnairni,
wiwvovanebi (fiWvisebrni, kviparosisebrni).
uxerxemlo cxovelebidan, pirvel rigSi, ceratitebi unda dava-
saxeloT. rogorc viciT, ceratitebi Tavfexiani moluskebis – amonitebis
erT-erT jgufs warmoadgenen. ceratitebi permul-triasulis sazRvarze
gaCndnen, Tumca maTi ayvaveba-ganviTarebisa da Semdgom gadaSenebis xanad
triasuli periodi iTvleba.
mniSvnelovani cvlilebebi xdeba marjnebis klasSi – paleozouris mi-
wuruls gadaSenebulma tetrakoralebma gza dauloces heqsakoralebs,
romlebmac adretriasulidan daiwyes arseboba. triasulidan iwyeba aRmas-
vla orsagduliani da mucelfexiani moluskebisa, romlebic marTalia,
paleozouris dasawyisSi gaCndnen, magram maT SesamCnev evolucias swored
triasulSi daedo safuZveli.
triasulSi iyvnen uxerxemlo cxovelTa sxva tipebis warmomadgenlebi,
Tumca maTi evoluciis tempi im droisaTvis sakmaod dabali iyo. davasaxeloT
met-naklebad mniSvnelovani jgufebi: nautiloideebi, orToceratidebi,
belemnitebi (Tavfexiani moluskebidan), zRvis SroSnebi da zRvis zRarbebi
(kaneklianebidan), fexsaxsrianebisa da foraminiferebis (erTujredianebi)
zogi warmomadgeneli.
xerxemliani cxovelebidan sakmaod mravladaa Tevzebi – Zvliani Tev-
zebi, majafarflianebi (Crossopterygii), xrtilianebi.
rogorc zeviT aRiniSna, amfibiebi warmodgenilia stegocefalebiT.
triasulSi grZeldeba qvewarmavlebis evolucia. Cndeba axali jgufe-
bi – iqTiozavrebi (T1-Si), pleziozavrebi (T2-Si), niangebi (T3-Si). gviantria-
sulSi Cndebian dinozavrebi. aseve T3-Si iwyeben arsebobas ZuZumwovrebi
(romelTa namarxebi cnobilia inglisSi, SveicariaSi, CineTsa da samxreT af-
rikaSi).
267
geologiis safuZvlebi
triasulis danawileba
sarTuli
sistema seqcia
germania aRmosavleT alpebi da azia
retuli
zeda
keiperi noriuli
T3
karniuli
triasuli Sua ladinuri
T T2
muSelkalki
anizuri
qveda oleniokuri
buntzandStaini
T1 induri
268
nawili III
I – iuruli
205 mln. w.
wiTeli da mwvane mergelebis, qviSaqvebis,
TabaSiris, Tixebis morigeoba. qveda nawilSi
300-700 m
qvanaxSiris fenebi (kolenkeiperi) namarxi
keiperi
zRviuri bivalviebiT)
300-400 m.
a. ooliTuri kirqvebi (Sig: ceratitebi,
krinoideebi, bivalviebi, braqiopodebi)
fuZis konglomerati
wiwvovan mcenareebs.
xlarTuli Sreebrivoba!
wyebis zeda nawilSi – kirqvis SuaSreebi
ceratitebisa da bivalviebis CanarTebiT
250 mln. w.
zeda permuli – P2
269
geologiis safuZvlebi
270
nawili III
271
geologiis safuZvlebi
indoCineTis Wrili
250 mln. w.
272
nawili III
273
geologiis safuZvlebi
274
nawili III
iurulis danawileba
kaloviuri
Sua (dogeri)
baTuri
iuruli mura
baiosuri
I I2
aalenuri
toarsuli
qveda (liasi)
plinsbaxuri
Savi
sinemiuruli
I1
hetanguri
275
geologiis safuZvlebi
K – carculi
145 mln. w.
sxvadasxva tipis TeTri kirqvebi,
mergelebi, dolomitebi,
malmi 300-500 m
I3 liTografiuli qva (zolenhofenSi, Sig
– Archaeopteryx da bevri sxva.)
276
nawili III
qveda iura (igive Savi iura anu liasi) ZiriTadad Savi feris Tixiani
fiqlebiT aris warmodgenili. wyeba mdidaria namarxi organizmebiT. es gan-
sakuTrebiT amonitebs exeba, romelTa Soris qveda iurulis sxvadasxva sar-
Tulis saxelmZRvanelo namarxebs vxvdebiT (magaliTad, Amaltheus margaritatus).
amonitebTan erTad bevria bivalviebi (inoceramebi), braqiopodebi, kri-
noideebi (zRvis SroSnebi), zRviuri qvewarmavlebi (iqTiozavrebi, plezio-
zavrebi).
qveda iuras TanxmobiT agrZelebs Sua iura (mura iura, anu dogeri), ro-
melic ZiriTadad karbonatuli faciesiT aris warmodgenili. wyeba Seicavs
Sua iurisaTvis damaxasiaTebel amonitur faunas (Parkinsonia, Oppelia da sxv.).
zeda iura (igive TeTri iura anu malmi) ZiriTadad sxvadasxva tipis
kirqvebiT aris daxasiaTebuli. sainteresoa aRiniSnos, rom q. zolenhofe-
nis maxloblad wmindamarcvlovan kirqvebSi, romelTac liTografiul qvas
uwodeben, napovnia mravalferovani faunis naSTebi (cxadia, namarxebis sax-
iT), maT Soris frinvelebis pirveli warmomadgeneli – arqeopteriqsi (Ar-
chaeopteryx). faunidan aRsaniSnavia agreTve marjnebi da Rrublebi, romle-
bic rifis mSeneblebad gvevlinebian.
SvabeTis iuruli udavod zRviuri naleqebiT aris daxasiaTebuli, ra-
sac mdidari zRviuri fauna (amonitebi, marjnebi, Rrublebi, orsagduliani
moluskebi) gvidasturebs.
qanebi horizontul ganlagebaSia. ar aris araviTari kvali magmuri qa-
nebisa. wyebaTa jamuri simZlavre 470 metramdea. yvelaferi es udavod
miuTiTebs SvabeTis iurulis epikontinentur bunebaze.
epikontinenturi bunebis iuruli cnobilia: londonis auzSi, parizis
auzSi, vogezebSi, SvarcvaldSi, poloneTSi, litvaSi, ukrainaSi, ruseTis
platformaze, akvitanur da ronis auzebSi.
Rrma zRvis anu orogenuli faciesis iuruli dakavSirebulia imdroin-
del moZrav sartylebTan. am mxriv gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs
xmelTaSuazRviuri moZravi sartyeli, sadac iuruli gavrcelebulia at-
lantis okeanis aRmosavleT sanapirodan samxreT-aRmosavleT aziamde (ra
Tqma unda, ara uwyveti zolis saxiT). orogenuli iurulis gavrcelebis erT-
erTi saukeTeso regioni kavkasia, kerZod kavkasionis naoWa sistemaa.
277
geologiis safuZvlebi
Savi
I1 aspiduri fiqlebi 2500 m
iura 205 mln. w.
jamuri
PZ simZlavre
6450 m
278
nawili III
279
geologiis safuZvlebi
amdenad, xsenebuli droisaTvis (daaxl. 150 mln. wlis win) dedamiwaze iyo oTxi
kontinenti: lavrazia, samxreT amerika + afrika, antarqtida+avstralia,
indoeTi (indostani). am kontinentebs Soris iyo: atlantis okeane, indoe-
Tis okeane, okeane teTisi. formireba daiwyo Crdilo yinulovanma oke-
anem. wynari okeane gars uvlida kontinentebs (sur. 21.10).
280
nawili III
281
geologiis safuZvlebi
282
nawili III
carculis danawileba
maastrixtuli
kampanuri
zeda santonuri
K2 koniakuri
turonuli
senomanuri
carculi
K
alburi
apturi
qveda baremuli
K1 hotrivuli
valanJinuri
beriasuli
283
geologiis safuZvlebi
K2
95 mln. w.
K1al alburi mergelebi (amonituri fauniT)
K1b beriasuli
mergelovani kirqvebi (Hoplites boissieri)
PZ 145 mln. w.
qveda carcis simZlavre aq (e.w. vokonciur ormoSi) 2000 m-ia, Tumca per-
iferiebisaken Txeli zRvis naleqebSi gadavdivarT.
284
nawili III
E
65 mln. w.
kaJiani TeTri carci amonitebiT
koniakur – (iSviaTia), mikrasterebiT,
maastrixtuli belemnitebiT. qanebSi daculia
K1 alburi 95 mln. w.
285
geologiis safuZvlebi
286
nawili III
287
geologiis safuZvlebi
288
nawili III
289
geologiis safuZvlebi
290
nawili III
291
geologiis safuZvlebi
292
nawili III
293
geologiis safuZvlebi
294
nawili III
paleogenis danawileba
oligoceni qaturi
E3 rupeluri
priabonuli
eoceni bartonuli
paleogeni E2 luteciuri
E
ipruli
Taneturi
paleoceni
zelandiuri
E1
daniuri
295
geologiis safuZvlebi
296
nawili III
zedacarculi – K2 km2-m1
297
geologiis safuZvlebi
298
nawili III
299
geologiis safuZvlebi
300
nawili III
301
geologiis safuZvlebi
neogenis danawileba
sarTuli
sistema seqcia qveseqcia
ICHCH aRm.parateTisi
aRCagiluri
plioceni zeda piaCencuri
(kuialnikuri)
N2
qveda zankliuri kimeriuli
mesinuri ponturi
zeda
tortonuli meoturi
sarmatuli
neogeni konkuri
seravaliuri
N Sua
mioceni karaganuli
N1 langiuri Cokrakuli
Tarxnuli
burdigaluri
kowaxuris
qveda
sayaraulos
aqvitanuri
kavkasiuri
302
nawili III
moTeTro-nacrisferi Tixian-qviSiani
N1kn konkuri 15 m
kirqvebi. blomad Pholas, Ervilia (bivalviebi)
303
geologiis safuZvlebi
moyviTalo-ruxi saSualomarcvlovani,
mkvrivi arakarbonatuli kvarcian-
qarsiani qviSaqvebi karbonatuli
qviSaqvebis konkreciebiT. qanebi
N1 s sayaraulo 130 m
Txeli an saSualoSreebrivia. mdidari
moluskuri fauna, romelSic dominireben
pektunkulusebi (Pectunculus) da kardiumebi
(Cardium)
N1 k –kavkasiuri
304
nawili III
305
geologiis safuZvlebi
306
nawili III
307
geologiis safuZvlebi
308
nawili III
309
geologiis safuZvlebi
310
nawili III
311
geologiis safuZvlebi
312
nawili III
313
geologiis safuZvlebi
ZiriTadi sakiTxebi
sicocxle dedamiwaze
hipoTezebi dedamiwaze sicocxlis gaCenis Sesaxeb. a. oparinis hipo-
Teza `panspermiis Teoria~;
namarxi organizmebi; fosilizacia;
paleontologia da misi kvlevis mimarTulebebi /paleoekologia,
paleobiogeografia, biostratigrafia/;
organuli samyaros klasifikacia / samefo, tipi, klasi, rigi, ojaxi,
gvari, saxeoba(saxe)/;
organuli samyaros samefoebi /baqteriebi, cianobiontebi, sokoebi,
mcenareebi, cxovelebi/ da maTi daxasiaTeba.
paleogeografia
faciesuri analizi: liTofaciesuri da biofaciesuri analizi
`aqtualisturi meTodi~.
314
nawili III
315
geologiis safuZvlebi
sakontrolo kiTxvebi
316
terminTa saZiebeli
a arqeociaTebi 174
abisaluri 29, 103, 114 arqeuli 201
abisopelaguri 108 asTenosfero 16
abisaluri vake 103 aspiduri fiqali 37
ablacia 93 asterozoebi 222
abrazia 108 astroblemebi 131
aeraciis zona 73 atoli 113
avgiti 26 afanituri 29
avlakogeni 209 aqtualisturi meTodi 194
avtoqtoni 47 aqcesoruli 25
akumulacia 68, 83, 94
alevritebi 33 b
alevroliTebi 33, 35 bazalti 30, 31
almasi 28 baTialuri 108, 114
aloqtoni 47 baTipelaguri 108
alpidebi 150, 304 baToliTi 38
aluvioni 83 bari 111
ameTvisto 22 barxani 68
amonitebi 181 baqani 139, 140
amfibiebi 186 baqteriebi 165
amfibolebi 26 belemnitebi 181
anabiozi 161 benetitisnairni 170
andeziti 30, 31 benTosi 106, 107
anTraciti 37 bentonituri 36
antekliza 140 biogenuri 32, 36
antecedenturi xeoba 85 biostratigrafia 163, 197
antiklini 42-45 biotiti 26
antiklinoriumi 45 biotopi 163
apatiti 28 biocenozi 163
apofizi 39 birTvi 17
argilitebi 36 birTvianebi 165
arteziuli 74 blastoideebi 184
arqeozouli 201 breqCia 34
arqeopteriqsi 189 brunviTi elifsoidi 13
317
geologiis safuZvlebi
g graniti 29, 30
gabro 30, 31 graptoliTebi 185
gadaSeneba 190-192 grauvakuri 35
gaiotebi 103 grafiti 28
galaqtika 159 gruntis wyali 72-74
galeniti 28 gutenbergis zedapiri 16
gamozidvis konusi 80, 81
gamofitvis qerqi 58 d
gamoyenebiTi geologia 11 daiki 38, 39
gamyinvareba 90, 97, 99 daJangva 55
ganamarxebuli wyali 72 dedamiwis qerqi 16, 137
gantvirTvis are 73 devis qvabebi 83
garedinamikuri 53 dezintegracia 53
gareniJarianebi 180 deluvioni 80
gastropodebi 178 desqvamacia 54, 55
gaxsna 56 deflacia 65, 66
gajerebis zona 73 deflaciuri qvabulebi 66
geizeri 124, 125 diagenezisi 114
geizeriti 124 diatomeebi 106, 167
geodinamikuri 53 diatomiti 36
geoidi 13, 14 diatrema 123
geologia 11 divergentuli 145
geosinklini 150 dizunqtiuri 41, 46
geosferoebi 15, 16 dinamikuri geologia 11
geoqimia 19 dinozavrebi 187, 188
geoqronologia 160, 196-200 dioriti 30
gvari 164 dipnoebi 186
gvimrismagvarni 170 dislokacia 41
glaukoniti 35 diuna 68, 69
gletCeri 89 dolinebi 76, 77
glosopterisi 170 dolomiti 28, 37
gnaisi 37 draikanterebi 67
gogirdi 28 drumlinebi 95
gondvanisi 98 duniti 30
goniatitebi 181
grabeni 48 e
graveliti 34 egzaracia 93
gravitaciuli 60-64 egzogenuri 25, 53
granatebi 26 evaporitebi 37
318
terminTa saZiebeli
319
geologiis safuZvlebi
kalciti 28 l
kamebi 96 labradoriti 128
kaneklianebi 183 lava 29, 118
kaolinuri Tixebi 36 aa-lava 119
karbonatebi 28 baliSa lava (pilou lava) 119
kareluri 209 dabawruli lava 119
karkasuli silikatebi 26 pahoehoe lava 119
karrebi 76 lavrazia 212, 213
karsti 76 lavrencia 212, 219
karstuli mRvimeebi 77-79 lavuri nakadi 40
karstuli Zabrebi 77 lakoliTi 39
karus kompleqsi 250 laminariebi 167
katagenezisi 114 laramuli 283, 286, 289
katarqeuli 201 laterituli 58
kvarci 26 laxari 63
kvarciti 37 lepidodendronebi 169
liTosfero 17
kimberliti 123
likopodiumismagvarni 168, 169
kimeridebi 150
limnoglacialuri 96
kirqvis tufi 78, 124
linza 41
klarki 19
liosi 35, 36, 68
klasi 164
litoraluri 108
kldezvavi 61
lumaSuli 36
klifi 109, 110
kokoliToforidebi 167
m
kolizia 147
maari 124
konglomerati 34
magma 29
kondensaciuri 72
magmatizmi 116
konvergentuli 145
magmuri 29
kontinenturi beqobi 101, 102
magnetiti 28
koproliTi 162
magnitostratigrafia 197
korazia 65, 66
magnituda 133
krateri 121 magnituri anomalia 213
kratoni 139-141 mantia 16
krinoideebi 184 margaliti 179
kripi 60-62 marmarilo 37
kriptozouli 214 marjnebi 175, 176
kristaluri fiqali 37 marjniani kirqva 36
marjnis rifebi 112, 113
320
terminTa saZiebeli
321
geologiis safuZvlebi
322
terminTa saZiebeli
323
geologiis safuZvlebi
324
terminTa saZiebeli
325
literatura
S. adamia, v. alfaiZe, a. Wabukiani, geoteqtonika. Tsu gamomcemloba, 2000.
b. TuTberiZe, mineralogia. Tsu gamomcemloba, 2010.
n. mrevliSvili, saqarTvelos geologia. Tsu gamomcemloba, 1997.
n. mrevliSvili, istoriuli geologia. wigni I. Tsu gamomcemloba, 2003.
n. mrevliSvili, istoriuli geologia. wigni II. Tsu gamomcemloba, 2009
n. sxirtlaZe, petrografia mineralogiis safuZvlebiT. Tsu gamomcemloba, 1984.
saqarTvelos teritoriisTvis damaxasiaTebeli bunebrivi stiqiuri movlenebi-
sa da riskebis atlasi, http://drm.cenn.org/index.php/ka/2012-03-28-07-09-00/2012-06-08-
06-42-47
v. qoiava, liTologia. Tsu gamomcemloba, 1988.
g. RonRaZe, paleontologia. Tsu gamomcemloba, 2008.
al. janeliZe, istoriuli geologiis mokle kursi. `codna~, 1963.
al. janeliZe, zogadi geologiis mokle kursi. `codna~, 1972.
Аллисон А., Палмер Д., Геология. “Мир”, 1984.
Апродов В.А., Вулканы. “Мысль”, 1982.
Бейли Дж., Седдон Т., Доисторический мир. Оксфордская библиотека. “Росмэн”, 1998.
Богданов Ю.А., Каплин П.А., Николаев С.Д., Происхождение и развитие океана. “Мысль”, 1978.
Болт Б., Хорн У., Макдоналд Г., Скотт Р., Геологические стихии. “Мысль”, 1978.
Владимирская Е.В. и др., Историческая геология с основами палеонтологии. “Недра”, 1985.
Гамкрелидзе И.П., Вновь о тектоническом расчленении территории Грузии, Труды геологиче-
ского ин-та Грузии, нов. сер., вып. 115, Тбилиси, 2000.
Диц Р., Холден Дж. Распад Пангеи., В кн.: «Новая глобальная тектоника». М. 1974.
Добровольский В.В., Якушова А.Ф., Геология. “Просвещение”, 1979.
Животные и растения залива Петра Великого. Отв. редактор А.В. Жирмунский. “Наука”, 1976.
Катастрофы и история земли. Под редакцией У. Берггрена и Дж. Ван Кауверинга. “Мир”, 1986.
Константинов А.С., Общая гидробиология. “Высшая школа”, 1986.
Короновский Н.В., Якушова А.Ф., Основы геологии. “Высшая школа”, 1991.
Левитес Я.М., Общая геология с основами исторической геологии СССР. “Недра”, 1986.
Леонов Г.П., Историческая геология. Изд-во МГУ, 1980.,
Лоуэнстам Г., В кн.: «Проблемы палеоклиматологии». “Мир”, 1968.
Михайлова И.А., Бондаренко О.Б., Палеонтология. МГУ, 2006
Михайлова И.А., Бондаренко О.Б., Обручева О.П., Общая палеонтология. МГУ, 1989.
Опарин А.И., Происхождение жизни. “Мецниереба”, 1985.
Рауп Д., Стенли С., Основы палеонтологии. «Мир», 1974.
Симпсон Д., Темпы и формы эволюции. «Иностранная Литература», 1948.
Тинтилозов З.К., Карстовые пещеры Грузии. “Мецниереба”, 1976.
326
literatura
Ушаков С.А., Ясаманов Н.А., Дрейф материков и климаты Земли. «Мысль», 1984.
Фейрбридж Р., Чилингар Д., Бисселл Д., В кн.: «Карбонатные пароды», т. 1, «Мир», 1970.
Ферхуген Дж., Тернер Ф. и др., Земля. Введение в общую геологию. т.1-2. “Мир”, 1974.
Хайн В.Е., Ломизе М.Г., Геотектоника с основами геодинамики МГУ, 1995.
Хайн В.Е., Короновский Н.В., Ясаманов Н.А., Историческая геология. МГУ, 1997.
Якушова А.Ф., Славин В.И., Хайн В.Е., Общая геология. МГУ, 1988.
Frederick K. Lutgens., Edvard J. Tarbuck., Illustrated by Dennis Tasa., Essentials of Geology, Pear-
son., 2015.
Plummer Charles C., Mc Geary Dawid., Physical Geology. WCB, 1993.
http://www.stratigraphy.org/ICSchart/ChronostratChart2016-12.pdf
http://nea.gov.ge/uploads/slides/55acefac5dd4d.pdf
http://www.webmineral.com/
https://www.mindat.org/
http://ngm.nationalgeographic.com/2008/11/crystal-giants/shea-text
http://www.brooklyncollegegeology.com/fourth/images/glassy.jpg
http://www.ecosystema.ru/08nature/min/2_5_2_1=1.jpg
http://pirate.shu.edu/~schoenma/images/breccia..1JPG.jpg
http://mavdisk.mnsu.edu/larsop2/geog101/MassWasting/CreepNoaa.jpg
http://web.archive.org/web/20090419132349im_/http://www.volcano.si.edu/images/full/017019.jpg
http://www.globalgeopark.org/UploadFiles/2012_5_4/Alxa%20_B.jpg
https://www.viajejet.com/wp-content/viajes/la-transformacion-del-desierto-del-sahara.jpg
https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Karst_Dent-de-Crolle-8.jpg
http://yznaj-ka.ru/nauka/kak-ustroena-vselennaya/peshhera-speleolog-stalaktity-stalagmity-
otlichiya-samye-glubokie-peshhery/#
http://www.water.ca.gov/floodsafe/ca-flood-preparedness/images/santarosa_mtns800.jpg
http://www.daviddarling.info/images2/meander.gif
https://classconnection.s3.amazonaws.com/613/flashcards/977613/jpg/glacice1323512659935.jpg
https://glaciers1011r1.wikispaces.com/Firn
http://images.slideplayer.com/32/9833538/slides/slide_7.jpg
http://luirig.altervista.org/cpm/albums/geolus-46/27590-Alaska-Glaciers--Folds-in-Malaspina-
Glacier--which-is-northwest.jpg
http://www.jchl.co.uk/photos/greenland/Valley.jpg.htm
https://cdn.travel2next.com/wp-content/uploads/kluane-national-park-11.jpg
http://www.uh.edu/~jbutler/physical/plates1.gif
http://geoggers.weebly.com/uploads/2/0/8/6/20867924/3225659_orig.jpg?159
http://geo.web.ru/druza/l-Cypr_Boolyubov.jpg
http://www.bestourism.com/img/items/big/7610/The-Blue-Lagoon-in-Turkey_Superb-view_13178.jpg
https://s-media-cache-ak0.pinimg.com/236x/86/94/cd/8694cdfbd691825eaf4c637d293bcf6a.jpg
http://www.lpi.usra.edu/publications/slidesets/hawaiivolcanoes/images/hawaii05.jpg
327
geologiis safuZvlebi
https://lh5.googleusercontent.com/-chFO_1hyKqA/VCARlT9_kHI/AAAAAAAAFoQ/D6U_
pwI9j3s/w878-h659-no/VS_001.jpg
http://geoman.ru/books/item/f00/s00/z0000077/pic/000158.jpg
https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/47/Yellowstone_Castle_Geysir_Edit.
jpg/399px-Yellowstone_Castle_Geysir_Edit.jpg
http://geoman.ru/books/item/f00/s00/z0000077/pic/000108.jpg
http://academic.brooklyn.cuny.edu/geology/grocha/plates/images/distribution.jpg
http://3.bp.blogspot.com/-iNkkvtgYyIs/T7qSgB-XMKI/AAAAAAAAAFI/pCypehpDa0g/s1600/
seismografii.png
http://otvetprost.com/files/uploaded/u594/pochemu-vymerli-dinozavry-2.jpg
http://www.miketaylor.org.uk/dino/history/extras.html#1
http://www.newswise.com/images/uploads/2016/08/29/Pterosaurflying.jpg
https://www.amnh.org/var/ezflow_site/storage/images/media/amnh/images/dinosaurs-landing-
pages/archaeopteryx-700x350/2230988-1-eng-US/archaeopteryx-700x350_imagelarge.jpg
http://planetpixelemporium.com/images/mappreviews/earthmapthumb.jpg
328
guram RonRaZe
mariam axalkaciSvili