BIOLOGIJA

DNR IR RNR

1- iRNR (informacinė RNR molekulė) – matricinė RNR (mRNR) – informacija kurioje užkoduota
priminė baltymo struktūra.
2- Ribosoma
3- Polipeptidas
4- tRNR (transportinė RNR)
5- tRNR antikodonas
6- iRNR kodonas

Kodonas – vieną amino rūgštį koduojanti tripletas

Antikodonas – Specifinis tRNR nukleotidų tripletas, specifiškai komplementariai sąveikaujantis su

mRNR kodonu, koduojančiu atitinkamos aminorūgšties įtraukimą į baltymo molekulę.

Genas – koduoja informaciją apie polipetido ar baltyno amino rūgščių seka arba infromaciją apie
nekoduojančias RNR.

Chromosoma – ląstelės branduolio struktūra, kuriojeyra genetinės informacijos vienetai – genai.

Sudaryta iš chromatidžių, DNR molecule ir baltiminis dangalas.

Haploidinis chromosomų rinkinys – viengubas chromosomų rinkinys 23 chromosomos

 Somatinės chromosomos (autosomos) – tai visos ląstelės išskyrus lytinės. Nervinės ląstelės, raumenų
ląstelės.

Diploidinis rinkinys – tai dvigubas chromosomų rinkinys 46 chromosomos

Lytinė chromosoma – užkoduota informacija apie lytį

Genų raiška – tai genetinių procesų visuma, pagrindžiančių organizmo požymio susidarymą pagal
geno DNR nukleotidų sekoje užkoduotą informaciją.

Kariotipas – susistemintas chromosomų rinkinys pagal dydį ir formą.

Genetinis kodas – Sistema taisyklių pagal kurias nurašoma DNR ar RNR molekulėse nukleotidų
informacija, reikalinga baltymų sintezei.

Transkripcija – genetinės iformacijos nurašymas nuo genų DNR ar į iRNR molekules. (iRNR)

Transliacija – polipetido sintezė ribosomoje pagal nuo geno į iRNR nurašytą genetinė informacija
(poleptidinės sekos paverčiamos į baltymus)

DNR – fiksuoja mūsų augimą, pokyčius ir funkcijas

TRANSKRIPCIJA (a, b, d) (branduolyje)

RNR polimerazė kurios pagalba gauname RNR

TRANSILIACIJA (f, e) (Ribosomose)

Ant iRNR atsisėda ribosomos. Vyksta antikodo ir kodono sąveika. Antikodonas atneša tRNR. Taip pat
antikodono nukleotidai komplimentarūs antikodonui.

a) DNR molekulė, esanti branduolyje, išsivynioja, nuo jos fragmento iRNR nurašo informaciją.
b) iRNR bręsta.
c) iRNR keliauja į baltymo sintezės vietą.
d) tRNR perneša aminorūgštis į baltymo sintezės vietą.
e) komplimentarios kodono ir antikodono bazės poruojasi.
f) atitikus kodono kodams, amino rūgštis jungiama prie peptido.

Polimerazė -fermentas, sintetinantis nukleorūgščių polimerus.

Genetinio kodo savybės:

1. Genetinis kodas yra universalus, t.y. visų organizmų genetinis kodas yra vienodas. Jis palaiko tą
pačią hipotezę apie bendrą visos gyvybės kilmę. Išimtis – mitochondrijų ir plastidžių genetinis
kodas, nes jame yra nesutapimų su branduolio genetiniu kodu.
2. Genetinį kodą kodas yra tripletinis.
3. Genetinis kodas yra išsigimęs

RNR nėra universalus dėl uracilo. DNR nėra uracilo uracilas keičia timiną.

Tripletas, kuris koduoja baltymo sintezės pradžią vadinams – inicialiniu, pabaigą – terminaliniu.

Replikacija – chromosomų dvigubėjimas

Tą pačią amino rūgšti gali koduoti keli tripletail, taip yra išvengiama klaidų.

Skirtumai tarp vyro ir moters genomo:

Norint ištirti moters genomą, užtenka nustatyti 23 chromosomų nukleotidų seką, o vyro – 24

Moters ląstelės branduolyje nėra Y chromosomos nukleotidų sekos, o vyrų – yra

Moters ląstelės branduolio genomą sudaro mažiau nukleotidų nei vyro

MEJOZĖ IR MITOZĖ

MITOZĖ MEJOZĖ
Įvyksta per vieną ląstelės dalijimasi Vyksta per gametogenezę lytinių

liaukų (gonadų) ląstelėse

Vyksta visose somatinėse ląstelėse Po dviejų dalijimųsi susidariusiose

lytinėse ląstelėse yra redukuotas

(viengubas) chromosomų rinkinys

(2n>n)

Homologinių chromosomų Homologinių chromosomų,

rekombinacija nėra įprastas reiškinys neseserinių chromatidžių

rekomendacija – būtinas

elementas

Dukterinėse ląstelėse išlaikomas Susideda iš dviejų vienas po kito

dvigubasis chromosomų rinkinys vykstančių ląstelės dalijimųsi

(2n >2n)

Homologinių chromosomų Homologinės chromosomos

poravimasis nėra įprastas reiškinys. suiformuoja

MITOZĖ
Piešiniuose pavaizduotos ląstelės ciklo dalys: c (1) ir metafazė (2), palygink šių fazių
chromosomas. 
Atsakymo komentaras

Interfazėje chromosomos yra siūliškos, tokia forma patogesnė vykdyti DNR dvigubėjimą, o ląstelei
dalijantis chromosomos yra kompaktiškos ir ryškios. G1 stadijos metu ląstelė auga, kaupia medžiagas,
sintetina organeles, jų padvigubėja.

interfazės G1 stadija (1pav.)

metafazė (2pav)

Metafazėje kiekviena chromosoma sudaryta iš 2 DNR molekulių, o interfazėje G1 kiekvienas

chromatino siūlas sudarytas iš 1 DNR molekulės

Interfazėje G1 chromatino siūlai prieš DNR replikaciją, o metafazėje – chromosomos po

replikacijos

Interfazėje G1 chromosomos siūliškos, o metafazėje – ryškios, sudarytos iš dviejų

chromatidžių

Augalinė ląstelė turi tvirtą sienelę, todėl dukterinių ląstelių membranos ir sienelės formuojasi ląstelės

viduje.

Augalinės ląstelės citokenezė:

 Ląstelėje ties viduriu susiformuoja dukterinių ląstelių sienelės ir plazminės membranos

 Dalijimosi sąsmauka nesusidaro, bet formuojasi ląstelės plokštelės

 Ląstelė turi tvirtą ląstelės sienelę, sudarytą iš celiuliozės, todėl sąsmauka nesusidaro
Citoplazmos dalijimasis vadinamas citokineze. Gyvūnų ir augalų ląstelėse citokinezė vyksta skirtingai.

Augalų ir grybų ląstelės turi tvirtą ląstelės sienelę, todėl ties viduriu susiformuoja ląstelės plokštelė.

Gyvūnų ląstelės sienelės neturi, todėl ląstelės plokštelė nesusidaro.

Dvi identiškos ląstelės susidaro, nes:

Identiškos ląstelės susidaro ne dėl padidėjusio organelių skaičiaus, o dėl vienodos paveldimos

informacijos perdavimo dukterinėms ląstelėms.

Mitozės profazės metu:

 Chromatinas ima tankėti

 Susiformuoja chromosomos sudarytos iš sesrinių chromatidžių

 Iš centriolių mikrovamzdelių susidaro mitozės verpstė. Ji lemia pasiskirstymą tarp dukterinių

ląstelių.

 Išnyksta branduolėlis, branduolio apvalkalas sustrūkinėja.

Mitozės metafazės metu

 Chromosomos tampa tankiausios.

 Seserinių chromatidžių pečiai atsikyria, bet juos vis dar laiko CENTROMERA

 Verpstės, siūlų tempiamos į priešingus verpstės polius, išdėsto ląstelės pusiaujo plokštumoje

suformuodamos METAFAZINĘ PLOKŠTELĘ

Mitozės anafazės metu:

 Mitozės anafazės metu į priešingus polius nukeliauja išsiskyrusios seserinės chromatidės,

turinčios vienodą genetinę informaciją

 Kai ląstelė ruošiasi dalytis, interfazės S stadijoje įvyksta DNR replikacija: kiekviena DNR molekulė

pagamina savo kopiją

Mitozės telofazės metu:

 Verpstės išnyksta ir aplink kiekvieną dukterinį chromosomų rinkinį susidaro nauja branduolio

apvalkalas.

 Chromosomos išsivynioja ir virsta išsisklaidžiusiu chromatinu.

 Ląstelės dvigubėja po mitozinio dauginimosi

MEJOZĖ
Po mitozės susidaro genetiškai identiškos ląstelės. Po I mejozės susidariusios ląstelės turi perpus

mažesnį dvigubų chromosomų skaičių. Po II mejozės chromosomų skaičius nebesikeičia.

Kiaušialąstes prisitaikymas, kad galėtų atlikti savo funkcijas:

Kiaušialąstė susidaro po mejozinio dalijimosi.

Kiaušialąstę supančiuose dangaluose yra junginių, kurie leidžia atpažinti tik savo rūšies

spermatozoidus.

Trynyje kiaušialąstė turi sukaupusi maisto medžiagų, kurios būtinos gemalui vystytis.

Spermatozoido prisitaikymas, kad galėtų atlikti savo funkcijas:

Spermatozoidas turi uodegėlę, kuri padeda jam gana greitai judėti ir pasiekti kiaušialąstę

Galvutę ir uodegėlę jungiančioje dalyje yra mitochondrijų, jose vyksta ląstelinis kvėpavimas,

kurio metu išskiriama judėjimui reikalinga energija

Galvutės priekinę dalį dengia akrosoma, ji išskiria fermentą proteazę, kuris pratirpdo

kiaušialąstės dangalus, kad spermatozoidas galėtų prasiskverbti į kiaušialąstės vidų

Bivalentus sudarančios homologinės chromosomos persikryžiuoja ir

apsiveja viena kitą, kai kuriose vietose chromatidės nutrūksta ir neseserinės
chromatidės apsikeičia fragmentais. Šis procesas vadinamas krosingoveriu

(perkryža). 5

Išskiria fermentą proteazę

Pratirpdo kiaušialąstės

dangalus
 Dvi chroamtidės kurios sudaro chromosomą vadinamos seserinėmis.

homologinių chromosomų apsikeitimas fragmentais vadinamas krosingoveris.

Paveiksle pavaizduota II mejozė, nes matyti, kad dalijasi dvi haploidinės ląstelės ir susidaro keturios
haploidinės ląstelės. II mejozės metu genetiškai skirtingos seserinės chromatidės atsiskiria ir pasiskirsto į
naujai susidarančias ląsteles.

II mejozė, nes anafazėje dalijasi centromeros, verpstės siūlai traukia skirtingą genetinę informaciją

turinčias chromatides į priešingus polius

II mejozė, nes po dalijimosi iš dviejų haploidinių ląstelių susidaro keturios haploidinės ląstelės

II mejozė, nes dalijasi dvi haploidinės ląstelės, susidariusios po I mejozės

Prieš I dalijimąsi vyksta interfazė, S stadijoje vyksta DNR replikacija, kiekviena DNR molekulė pagamina savo kopiją

(sudvigubėja). I anafazė. Kiekvieną polių pasiekia tik viena chromosoma iš homologinės poros, t. y. polius pasiekia

haploidinis (viengubas – 1n) chromosomų rinkinys, bet kiekvieną chromosomą sudaro dvi chromatidės. Po I

mejozės dalijimosi nedvigubėja DNR. II anafazėje chromosomos dalijasi, dalijantis centromeroms, ir chromatidės,

vadinamos dukterinėmis chromosomomis, keliauja į priešingus ląstelės polius.

Sinapsė - tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti. Dažniausios sinapsės tarp

vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito, bet būna kitokių sinapsių.

I metafazė
Metafazės metu mikrovamzdelių verpstės skaidulos prisitvirtina prie homologinių chromosomų
centromerų ir priešingų ląstelės polių; Tai yra priešingai nei vyksta mitozės metu, kai seserinių
chromatidžių centromeros yra pritvirtintos prie mikrovamzdelių priešinguose poliuose.

I anafazė

Šioje fazėje besidubliuojančios homologinės chromosomos atsiskiria, nes dėl verpstės mikrovamzdelių
jos „traukiamos“ link priešingų ląstelės polių. Tada kiekviename poliuje randamas atsitiktinis
chromosomų derinys, tačiau kiekvienos homologinės poros tik vienas narys.

I anafazės metu seserinės chromatidės lieka prisijungusios viena prie kitos per savo centromeras, o tai
skiriasi nuo mitozės, nes mitozinės anafazės metu seserinės chromatidės yra atskirtos priešinguose
ląstelės poliuose.

I telofazė

Šiuo metu chromatidės „dekondensuojasi“, tai yra, mikroskopu jos tampa mažiau matomos,
prarandamos būdingos formos. Branduolio apvalkalas yra pertvarkomas ir įvyksta dukterinių ląstelių,
turinčių haploidinį chromosomų skaičių, bet susidedančios iš pasikartojančių chromosomų (su dviem jų
chromatidėmis), citokinezė arba atskyrimas.

Tarp I telofazės ir kito miozinio dalijimosi yra trumpas laikotarpis, žinomas kaip interkinesis, nors jis
pasitaiko ne visuose organizmuose.

Antrasis miozinis skirstymas

Antrojo dalijimosi metu seserinės chromatidės yra atskiriamos, kaip tai įvyksta mitozės metu, tačiau DNR
nebuvo pakartota anksčiau.
II profilaktika

II fazė yra labai panaši į mitozinę fazę. Šiame etape nėra homologinių chromosomų sąjungos ir nėra
kryžminimo.

II fazėje chromatidės vėl tampa matomos, tai yra, chromatinas kondensuojasi. Verpstės pluoštai sklinda
iš kiekvieno poliaus, pailgėja link centrinių junginių, jungiančių seserines chromatides.

Galiausiai branduolio apvalkalas išnyksta ir mikrovamzdeliai iš priešingų polių pasiekia kiekvienos

chromatidės centromerą ir jie yra išlyginti ląstelės pusiaujo plokštumoje.

II metafazė

II metafazė nuo I metafazės skiriasi chromatidžių, kurios rikiuojasi pusiaujo plokštumoje, skaičiumi. I
metafazėje matomi tetradai, o II - tik tos pačios chromosomos seserinės chromatidės, kaip ir mitozinėje.

II anafazė

Šiame etape seserinės chromatidės išsiskiria, kai jos pasislenka priešingų ląstelės polių link. Nuo šio
momento kiekviena chromatidė laikoma nepriklausoma chromosoma.

II telofazė

Tuomet telofazės pradžioje branduolio apvalkalas atsinaujina ant nesikartojančio homologinių

chromosomų rinkinio, kuris buvo pasiskirstęs kiekviename ląstelės poliuje, po kurio įvyksta citokinezė
arba dukterinių ląstelių atsiskyrimas.

Miootinis diploidinės ląstelės dalijimasis gamina keturias haploidines ląsteles, kurių kiekvienoje yra
skirtingas genų derinys, nes vyko rekombinacija.

GAMETOGENEZĖ – lytinių ląstelių (gametų) susidarymas, kuris vyksta lytinėse liaukose: kiaušidėse ir

sėklidėse. Yra dvi gametogenezės formos:

1) Spermatogenezė – spermatozoidų susidarymas, kuris vyksta sėklidėse.

2) Oogenezė – kiaušinėlių susidarymas kiaušidėse.

Oogenezė
OOGENEZĖ
Trunka labai ilgai, bei su ilga pertrauka. Procesas prasideda dar mergaitės embrione. Diploidinės
pirminės lytinės ląstelės migruoja į būsimą kiaušidę, kur jos dauginasi mitozės būdu (tokios
besidalijančios ląstelės yra oogonijos). Kiekvieną oogoniją apsupa vienas sluoksnis epitelinių ląstelių, bei
susidaro užuomazginiai folikulai. Vėliau oogonijos pradeda dalintis pirmuoju mejozės dalijimusi, tačiau
šis sustoja pasibaigus konjugacijai ir krosingoveriui. Homologinės chromosomos gana stipriai išsivynioja.
Nuo jų ima intensyviai nurašinėti genus ir sintetinti baltymus. Pirminis oocitas pastoviai kaupia maisto
medžiagas ir auga kol įgyja būdingą kiaušinėlio sandarą - sudaro skaidriąją zoną ir pomembranio
pūsleles. Tuo tarpu somatinės ląstelės auga stadijoje G1, kai chromosomos dar vienchromatidės. Visi
šitie procesai vyksta dar vaisiuje. Pirmieji kiaušinėliai pradeda bręsti lytinės brandos metu, kai
prasideda menstruacijos. Kiekvieno ciklo metu toliau tęsiasi 15-20 pirminių folikulų brendimas. Juose
baigiasi pirmasis mejozės dalinimasis ir chromosomos vėl susivynioja, išnyksta branduolio apvalkalas.
Susidaro dvi skirtingo dydžio haploidinės ląstelės. Ovuliacijos metu antrinis oocitas išeina iš pratrūkusio
folikulo ir pakliūva į kiaušintakį. Kai haploidiniai ootidės ir spermatozoido branduoliai pasiruošia susilieti,
ootidė vadinama subrendusiu kiaušinėliu.

SPERMATOGENEZĖ
tai biologinis procesas kurio metu iš spermatogonijų, sėklidės prielipe esančių ląstelių – pirmtakių,
vystosi vyriškos lytinės ląstelės – spermatozoidai.
Būdingos 3 fazės:

 mitozė. Mitozės būdu palaikomas pastovus spermatogonijų kiekis.

 mejozė. Mejozės metu iš vienos spermatogonijos susidaro 4 haploidinės ląstelės
 diferenciacija – spermiogenezę. Spermiogenezės metu įvyksta trys svarbiausi pakitimai:
o Ląstelės branduolys kondensuojasi, histonai pakeičiami protaminais.
o Iš Goldžio aparato kilmės pūslelių susidaro akrosoma.
o Vystosi žiuželis, aplink jį išsidėsto mitochondrijos, citoplazma fagocituojama
greta esančių Sertoli ląstelių.
Spermatogenezė pastoviai vyksta subrendusio vyro sėklidėse esančiuose sėkliniuose kanalėliuose.
Prasideda lytinio brendimo pradžioje, kai berniukui būna 11-14 metų, kuomet testosteronas suaktyvina
miegančias nespecializuotas diploidines pirmines lytines ląsteles spermatogonijas. Tuomet
spermatagonija dauginasi mitoziškai, taip sudarydama po dvi naujas ląsteles: spermatogovinją ir
spermatocitą. Pirminis spermatocitas dalinas mejoziškai. Po pirmojo mejozės dalijimosi susidaro dvi
haploidinės ląstelės, dar vadinamos antriniais spermatocitais. Antriniai spermatocitai dalinasi antruoju
mejozės dalinimusi ir susidaro keturias haploidinės, bet dar nediferencijuotos ląstelės spermatidės.
Vėliau spermatidės subręsta, įgyja būdingą sandarą ir virsta spermatozoidais. Iš viso spermatozoido
formavimasis trunka apie
 G. MENDELIO DĖSNIS
I G. Mendelio dėsnis – požymių vienodumo dėsnis

Recesyvinis (nedominuojantis) genas žymimas mažąją raide (a)

Dominuojantis genas žymimas didžiąją raide (A) – nulemia spalvą

Heterozigotinis – tai kai vienas iš genų yra dominuojantis, o kitas yra recesyvinis

Homozigotinis – tai genas kai bau genotipai yra vienodi

Alelinis genas – lemiantis genas

Fenotipas – atrodymas

Genotipas - iš tėvų paveldėta organizmo genų visuma, esanti chromosomose ir save

atstatančiose citoplazmos struktūrose; vienas genas gali dalyvauti daugelio požymių
susidaryme, daugelis genų gali dalyvauti vieno požymio susidaryme.

Monohibridinis kryžminimas – tai kryžminimas, kurio metu yra stebima kai paveldimas vienas ar
kitas genotipas.

Analizuojamas kryžminimas yra atliekamas kai norima išsiaiškinti ar individas yra homozigotinis
ar heterozigotinis.

Nevisiškas dominavimas – tai kai heterozigotiniai individai yra tarp tarpinių homozigotinių.

Jeigu norime nustatyti ar palikuonys yra tos pačios rūšies bet turi išorinių skirtumų reikia
nustatyti jų vaisingumą.

Atliekant monohibridinį kryžminimą, stebimas tik vieno požymio paveldėjimas, pavyzdžiui, žirnių žiedų spalva.
Kryžminant homozigotinį organizmą, turintį dominuojantį požymį (BB), su homozigotiniu organizmu, turinčiu
recesyvinį požymį (bb), jų pirmos kartos palikuonys turės heterozigotinį genotipą (Bb) su dominuojančiu
požymiu. Tai – G. Mendelio pirmos kartos palikuonių vienodumo taisyklė.

Tarpusavyje sukryžminus du F11 kartos heterozigotinius organizmus (Bb), F22 kartos palikuonių požymiai

pagal fenotipą išsiskiria santykiu 3:1, o pagal genotipą – 1:2:1. Tai – G. Mendelio požymių išsiskyrimo dėsnis.
 Monohibridinio kryžminimo atvejai

Tėvų genotipai Gametos F11 genotipai Susidariusių genotipų santykis F11 fenotipai

AA X AA Visos A Visi AA Visi su dominantiniu požymiu
AA X Aa A; A ir A; a AA; Aa 1:1 Visi su dominantiniu požymiu
AA X aa A; A ir a; a Visi Aa Visi su dominantiniu požymiu
Aa X Aa A; a ir A; a AA; 2Aa; aa 1:2:1 3:1
Aa X aa A; a ir a; a Aa; aa 1:1 1:1
aa X aa Visos a Visi aa Visi su recesyviniu požymiu

Gametos – tai yra lytiniai haploidiniai organizmai daugialąsčiai, kuriuos sukelia mejozė iš lytinių
ląstelių (arba meiocitų, jei tai diploidinės ląstelės)

Tėviniai organizmai žymimi P raide.

Pirmo vaiko genotipas neturi įtakos antro vaiko genotipui. Tėvų gametos turi vienodas galimybes

dalyvauti apvaisinimo procese. P ♀ Bb X ♂ Bb, akių spalva pagal fenotipą išsiskiria santykiu 3:1 (3/4

rudomis akimis ir 1/3 mėlynomis

Kada pagal G. Mendelio pirmos kartos palikuonių vienodumo taisyklę visi individai bus vienodi? 

Jei vienas iš tėvų yra dominantinė homozigota, o kitas – recesyvinė homozigota

 LYTIES PAVELDIMUMAS
Daltonizmas – tai įgimtas spalvinės regos sutrikimas, spalvinio matymo oda, spalvinis aklumas,
dažniausiai raudonai spalvai. Lytinėse chromosomose.

Hemofilija – kraujo nekrešėjimas. Lytinėse chromosomose.

Lemiantis genas yra recesyvinis.

KRAUJO GRUPĖS PAVELDIMUMAS:

Io – pirma kraujo grupė IoIo – O (I kraujo grupė)

IA – antra kraujo grupė IAIO(heterozigotas) ; IAIA (homozigotas) – A(II)

IB – trečia kraujo grupė IBIO(heterozigotas); IBIB(homozigotas) – B (III)

IAB - ketvirta kraujo grupė IAIB – AB (IV)

EGZAMININĖS UŽDUOTYS
1) Kokios medžiagos sudaro RNR nukleotidą? 1

Angliavandenis deoksiribozė, azotinė bazė timinas yra tik DNR nukleotidų sudėtyje.
Fosfatas, ribozė, adeninas

2) Kiek vandens molekulių bus panaudota polipeptido, sudaryto iš 25 aminorūgščių,

hidrolizei? 

Hidrolizė – cheminė reakcija arba procesas, kurio metu cheminis junginys reaguoja su vandeniu.
Reakcijos metu polipeptido molekulei skylant į 25 aminorūgštis reikės 24 vandens molekulių.
24

3) Kuris teiginys teisingai paaiškina pateiktą nukleorūgščių bazių seką UUGCUCG? 3

Ši nukleorūgštis yra RNR, nes yra nukleotidų U. RNR nukleotidas sudarytas iš angliavandenio
ribozės, fosfato grupės ir azotinės bazės.
Šioje nukleorūgštyje yra angliavandenis ribozė

4) Kokia organinė medžiaga gyvūninių ląstelių membranoms suteikia stangrumo? 4

Visų rūšių ląstelių membranas sudaro fosfolipidų dvisluoksnis su įsiterpusiais baltymais.

Cholesterolis aptinkamas tik gyvūninių ląstelių membranose ir suteikia joms stangrumo.
Cholesterolis

5) Schemoje pavaizduoti aerobinio kvėpavimo

etapai. Kas pažymėta skaičiais 1 ir 2? 5
Raide XX pažymėta glikolizė. Jos metu ląstelės citoplazmoje
be deguonies skaidoma gliukozė (1) ir išsiskiria 2 ATP
molekulės (2).

1 – gliukozė, 2 – ATP
6) Mokiniai atliko tyrimą. Raudonojo svogūno
epidermio gabalėlius pamerkė į 1 M sacharozės tirpalą. Po 20 min. ląsteles stebėjo
pro mikroskopą ir matė piešinyje parodytą vaizdą. Kurį procesą stebėjo mokiniai? 6
Mokiniai pro mikroskopą stebėjo svogūnų ląstelėse nuo sienelės atsitraukusią plazminę
membraną, t. y. plazmolize

7) Schemoje pavaizduotas anaerobinis
kvėpavimas ląstelėje. Koks substratas (1) naudojamas
šiam kvėpavimui ir koks susidaro produktas (2)? 

Aerobinio ir anaerobinio kvėpavimo metu substratas naudojamas tas pats, t.y. gliukozė.
Gliukozę skaidant be deguonies skilimo produktas anglies dioksidas susidaro vykstant
alkoholiniam rūgimui. Todėl skaičiumi 2 yra pažymėtas etanolis.

1 – gliukozė, 2 – etanolis

8) Kaip susidaro naujos mitochondrijos? 8

Mitochondrijų gyvavimo trukmė yra ribota – jos gyvena tik keletą parų. Pavyzdžiui, širdies
raumens ląstelių mitochondrijos gyvena 6 paras, kepenų ląstelių – 8 paras. Naujos
mitochondrijos susidaro dalijantis ląstelėje jau esančioms mitochondrijoms. Mitochondrijos
dalijasi pusiau. Dalijimasis prasideda, kai vidinėje membranoje susidaro įdubimas. Jis ilgėja ir
padalija matriksą. Taip mitochondrija pasidalija.
ADalijantis ląstelėje esančioms mitochondrijoms
 9) Žmogaus eritrocitai – eukariotinės ląstelės, neturinčios branduolio. Subrendę žmogaus
eritrocitai neturi ir kai kurių kitų eukariotinėms ląstelėms būdingų organelių. Kurios struktūros,
būtinos ląstelių dalijimuisi, neaptiksime žmogaus eritrocituose? 9

Subrendę žmogaus eritrocitai neturi ląstelės branduolio. Branduolys išstumiamas formuojantis

eritrocitams. Be branduolio eritrocitai neturi ir mitochondrijų, Goldžio komplekso,
endoplazminio tinklo, centriolių. Centriolės būtinos ląstelės dalijimuisi, jos padeda judėti
chromosomoms. Ląstelėje būna dvi centriolės. Prieš ląstelei dalijantis abi centriolės nukeliauja į
priešingus ląstelės polius ir ten dalyvauja susidarant dalijimosi verpstei.

Centriolių

10) Dėl kurio proceso į ląstelę pro plazminę membraną pateks baltymų molekulės? 10

Baltymų molekulės yra stambios ir į ląstelę patenka kartu su išorine membrana, susidarius
endocitozinei pūslelei.

DEndocitozės
Mokinys pradėjo sportuoti. Visą mėnesį kas dieną po valandą jis praleidžia treniruoklių salėje.
Kokius pokyčius galima pastebėti reguliariai sportuojančio mokinio mitochondrijose? 11

Reguliarūs fiziniai pratimai didina mitochondrijų skaičių raumenų ląstelėse. Mitochondrijos yra
atsakingos už energijos gamybą, todėl, didėjant jų kristų skaičiui, didėja jėga ir ištvermė.
DPadidėjo kristų skaičius

Paveiksle pavaizduotas chloroplastas, matomas elektroniniu mikroskopu. Koks galėtų būti šio

chloroplasto ilgis mikrometrais (µm)? Naudokis paveiksle pateiktu masteliu. 12

Norėdamas sužinoti paveiksle matomo chloroplasto dydį, išmatuok jo ilgį liniuote ir,
naudodamasis nurodytu masteliu, apskaičiuok chloroplasto ilgį mikrometrais (µm).
BApie 7 µm

Kuriose šios
ląstelės organelėse
yra DNR molekulių
? 13

Ne tik branduolys
turi DNR, bet ir
chloroplastai bei
mitochondrijos turi
mažas žiedines
DNR molekules –
plazmides. Kitos
ląstelės organelės
DNR neturi.

BChloroplastuose ir
mitochondrijose

Koks procesas
pavaizduotas
paveikslėlyje, kodėl
taip manai? 

Bivalentus
sudarančios
homologinės
chromosomos
persikryžiuoja ir
apsiveja viena kitą,
kai kuriose vietose
chromatidės
nutrūksta ir neseserinės chromatidės apsikeičia fragmentais. Šis procesas vadinamas
krosingoveriu (perkryža).
BKrosingoveris, nes chromosomos yra persikryžiavusios

Tiriamo organizmo ląstelė prieš dalijimąsi turėjo 23 chromosomas, po dalijimosi susidariusių

neidentiškų ląstelių branduoliuose yra po 23 chromosomas. Nurodyk įvykusį procesą. 15

Po mitozės susidaro genetiškai identiškos ląstelės. Po I mejozės susidariusios ląstelės turi perpus
mažesnį dvigubų chromosomų skaičių. Po II mejozės chromosomų skaičius nebesikeičia.
CII mejozė

Kuriuo
skaičiumi
pažymėtas
organizmas yra
prisitaikęs
vykdyti dujų
apykaitą visu
kūno
paviršiumi
greičiausiai? 16

Skaičiumi Nr. 3
pažymėta
ameba yra
vienaląstis
organizmas,
kurio
paviršiaus
plotas,
palyginti su
tūriu, yra
didžiausias.

Kaip epidermio ląstelės susijusios su fotosintezės procesu?

Lapo epidermio ląstelėse nėra chloroplastų, jos yra plokščios, kad geriau praleistų, o ne sugertų
šviesos energiją.
Epidermio ląstelės yra plokščios ir skaidrios

Kas neturi įtakos vandens tekėjimo greičiui stiebu? 18

Visi išvardyti veiksniai, išskyrus osmosą, turi įtakos transpiracijos stiprumui, o kartu ir vandens
tekėjimo stiebu greičiui.
Osmosas

Kurių grupių donoro ir recipiento kraujui susimaišius, atliekant kraujo perpylimą, įvyks
didžiausia eritrocitų agliutinacija? 19

Esant galimybei, recipientui visada reikia perpilti tos pačios grupės kraują. Neturint tos pačios
grupės kraujo, pilamas tos grupės kraujas, kuris recipientui sukels minimalią eritrocitų
agliutinaciją.

BA donoro ir B recipiento

Kurioje kraujo dalyje aptinkami antikūnai anti-A ir anti-B? 20

Limfocitai antikūnus išskiria į kraujo plazmą.

AKraujo plazmoje

Kurio augalo lapai prisitaikę absorbuoti daugiau krintančios šviesos energijos? 21

Paparčio lapas yra plonas, turi didelį paviršiaus plotą, todėl veiksmingai absorbuoja šviesos
energiją. Kitų augalų lapai storesni, jų mažesnis paviršiaus plotas šviesos energijai sugerti.
Dauguma kaktusų lapų apskritai neturi.
APaparčio

Lenktynininkas patyrė galvos traumą. Jam buvo pažeista vidinė ausis, iš kurios informacija apie
kūno padėtį siunčiama į smegenėles. Kodėl sutriko lenktynininko judesių koordinacija? 22

Iš pusiausvyros receptorių, esančių vidinėje ausyje, informacija apie kūno padėtį siunčiama į
smegenėles, o jos siunčia nervinius impulsus į raumenis. Susitraukdami raumenys atkuria arba
palaiko pusiausvyrą.
DSmegenėlės, negaudamos informacijos iš pusiausvyros receptorių, nesiunčia nervinių impulsų į
raumenis, todėl jie neatkuria pusiausvyros
Berniukas palietė karštą puodo dangtį ir staiga atitraukė ranką. Kurioje CNS dalyje esantys
jutiminiai centrai padėjo suprasti, kad dangtis karštas? 23

Momeninėje skiltyje yra odos (atkeliauja informacija iš lytėjimo, spaudimo, skausmo receptorių)
ir raumenų jutiminiai centrai, kontroliuojantys lytėjimo, spaudimo, temperatūros ir skausmo
pojūčius.
ADidžiųjų pusrutulių momeninėje skiltyje

Tarkime, kad geriausiai prisitaikiusių prie esamų aplinkos sąlygų individų skaičius populiacijoje
per artimiausius keletą metų padidės kelis kartus. Kokia gamtinės atrankos forma pasireikš šioje
situacijoje? 24

Kai aplinkos sąlygos nesikeičia ir prie jų prisitaikę organizmai sėkmingai dauginasi, veikia
stabilizuojančioji atranka.
DStabilizuojančioji atranka

Kokiais numeriais pažymėti

kaulai susiję su skraidymu ir
būdingi tik paukščiams? 25
Skaičiumi 33 pažymėta
ketera – kaulas, prie kurio
prisitvirtinę sparnų
pakeliamieji ir nuleidžiamieji
raumenys.
Skaičiumi 44 pažymėtas
pastaibis – paukščio kojos
dalis tarp blauzdos ir pirštų.
Pastaibis padeda pakelti
kūną ir sušvelnina smūgį
paukščiui tupiant.

C3, 4

Kuris sistematinis
rangas apima giminingus
būrius (gyvūnų) arba eiles (augalų, grybų)? 26
Klasės sistematinis rangas sujungia giminingus būrius (gyvūnų) arba eiles (augalų, grybų).
AKlasė

Kurių organizmų ląstelėms būdingi augalų ir gyvūnų karalystėms priskiriami požymiai? 27

Grybų, kaip ir augalų, ląstelės turi sienelę, be to, kaip ir gyvūnų ląstelės neturi chloroplastų, o
gliukozę kaupia glikogeno pavidalu.
AGrybų

Paveiksle pavaizduota mitozinio ciklo dalis. Kokia tai fazė? 28

Profazėje ima irti branduolio apvalkalas, centriolės juda į priešingus ląstelės polius, formuojasi
dalijimosi verpstės siūlai.

Profazė arba Ankstyvoji profazė

Kaip vadinama viengubą chromosomų rinkinį sudaranti, visa koduojanti ir
nekoduojanti DNR nukleotidų seka? 29

Genomą sudaro ne tik baltymus koduojanti, bet ir visa nekoduojanti DNR nukleotidų seka.
Genomas arba genomu
Įsivaizduok, kad skirtingų organizmų kūno forma yra kubas. Tarkime, kad kraštinės ilgis
centimetrais yra toks pat, kaip ir kubo numeris. Kuriuo skaičiumi pažymėto kubo paviršiaus
ploto ir tūrio santykis yra didžiausias? 
Kūno paviršiaus ploto ir tūrio santykis rodo, kiek paviršiaus (kvadratiniais vienetais) tenka
vienam tūrio vienetui (kubiniais vienetais). Kubo, kurio visos kraštinės yra 1 cm ilgio, tūris – 1
cm33. Kubo paviršiaus plotą sudaro 6 kvadratai (vienas viršuje, vienas apačioje ir keturi iš šonų).
Vieno kvadrato plotas – 1 cm22, o šešių – 6 cm22. Taigi
kubo paviršiaus ploto 6 cm22 ir jo tūrio
1 cm33 santykis yra 6:16:1.
Atsakymas: 1

Kokio vitamino trūkumas gali sukelti šiuos avitaminozės

požymius: kaulų minkštėjimas, sumažėjęs atsparumas infekcijoms, nagų ir plaukų
lūžinėjimas? 31
Atsakymo komentaras

Vitaminas D svarbus pasisavinant kalcį, todėl jo trūkumas sukelia kaulų minkštėjimą.

Kaip vadinama organizmų grupė, turinti bendrų morfologinių, fiziologinių savybių, galinti laisvai
kryžmintis ir turėti vaisingų palikuonių? 32

Vienos rūšies santykinai izoliuota organizmų grupuotė vadinama populiacija. Tos pačios
populiacijos individai tarpusavyje gali laisvai kryžmintis ir turėti vaisingų palikuonių, tačiau
nesudaro rūšies.

Nurodyk mitochondrijų (1) ir branduolio (2) panašumus. 33

Apvalkalą, sudarytą iš dviejų membranų ir DNR, turi eukariotinės ląstelės branduolys,

mitochondrijos ir chloroplastai.
AApvalkalas sudarytas iš dviejų membranų

BTuri DNR

Paveikslėlyje pavaizduota šiltakraujų ir šaltakraujų gyvūnų kūno temperatūros skalė. Šaltakraujų

ir šiltakraujų gyvūnų ląstelėse mitochondrijų ir kristų skaičius jose skiriasi.
Nurodyk teisingus teiginius apie šių gyvūnų mitochondrijas ir kristų skaičių jose. 34

Šaltakraujai gyvūnai, kitaip negu šiltakraujai, negeba palaikyti pastovios kūno temperatūros.
Šaltakraujų gyvūnų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Šiltakraujai gyvūnai
yra gerokai aktyvesni negu šaltakraujai. Be to, šiltakraujai gyvūnai turi išlaikyti pastovią kūno
temperatūrą, todėl jie nuolat naudoja ATP energiją, susidarančią vykstant ląsteliniam
kvėpavimui. Daugiausia ATP molekulių pagaminama būtent mitochondrijų kristose, todėl
šiltakraujų gyvūnų ląstelėse mitochondrijų ir kristų jose yra daugiau negu šaltakraujų.

AŠiltakraujų gyvūnų ląstelėse mitochondrijų ir kristų, esančių mitochondrijose, yra daugiau

DŠaltakraujų gyvūnų ląstelėse mitochondrijų ir kristų, esančių mitochondrijose, yra mažiau

Ankstyvą pavasarį, kai javų lauke ilgai stovi vanduo, dalis želmenų žūsta. Kodėl? 35

Augalų šaknų ląstelės kvėpavimo reakcijų metu turi gauti pakankamai energijos, kad galėtų
aktyviai siurbti mineralines medžiagas iš dirvožemio. Užmirkusioje dirvoje dujų apykaita
sulėtėja, šaknų ląstelėse trūksta deguonies, vyksta tik anaerobinis kvėpavimas, kurio metu
išsiskiria mažas kiekis energijos ir ląstelėms kenksmingas alkoholis.
AUžsistovėjus vandeniui šaknų ląstelėms pradeda trūkti deguonies dėl sulėtėjusios dujų
apykaitos

CUžsistovėjus vandeniui kurį laiką javų želmenys kvėpuoja tik anaerobiškai ir dėl to sumažėja
gaunamos energijos kiekis
DUžsistovėjus vandeniui atmosferos deguonis nepatenka į šaknų ląsteles ir dėl to sutrinka
ląstelinis kvėpavimas

Koks dalijimasis pavaizduotas paveiksle, kodėl? 36

Paveiksle pavaizduota II mejozė, nes matyti, kad dalijasi dvi haploidinės ląstelės ir susidaro
keturios haploidinės ląstelės. II mejozės metu genetiškai skirtingos seserinės chromatidės
atsiskiria ir pasiskirsto į naujai susidarančias ląsteles.

AII mejozė, nes anafazėje dalijasi centromeros, verpstės siūlai traukia skirtingą genetinę
informaciją turinčias chromatides į priešingus polius

BII mejozė, nes dalijasi dvi haploidinės ląstelės, susidariusios po I mejozės

CII mejozė, nes po dalijimosi iš dviejų haploidinių ląstelių susidaro keturios haploidinės ląstelės

Kurie teiginiai apie genomą yra teisingi? 37

Genomą sudaro haploidinio genų rinkinio visuma. Jam priskiriami visi genai: koduojantys
baltymus, koduojantys RNR ir nieko nekoduojantys.
BHaploidinio (viengubo) genų rinkinio visuma, būdinga biologinių organizmų rūšiai
DTai organizmo baltymus koduojanti ir nekoduojanti genetinė informacija, įrašyta DNR
nukleotidų sekoje

Kurie teiginiai apibūdina iškvėpimą vabzdžio organizme? 

Vykstant iškvėpimui susitraukiantys pilvelio raumenys padidina oro slėgį trachėjose. Oras
iškvepiamas pro kvėptukus pilvelio šonuose.
BPilvelio raumenys susitraukia

COras pro kvėptukus juda iš didesnio slėgio į mažesnį

DOro slėgis trachėjose ir oro maišuose padidėja

Žiemos metu, ypač mažesniuose užšalusiuose vandens telkiniuose, žuvims ima trūkti deguonies
ir jos pradeda dusti. Kokie veiksniai lemia deguonies koncentracijos mažėjimą? 

Po ledu vandens temperatūra išlieka beveik pastovi, tačiau oro deguonis dėl ledo nebegali tirpti
vandenyje. Ir, jei dar ant ledo yra sniego, vandens augalai bei dumbliai nebegauna užtektinai
šviesos fotosintezės procesui. Fotosintezei sulėtėjus, žuvims pradeda trūkti deguonies.
CDėl šviesos stygiaus po ledu sulėtėja fotosintezės procesas

DLedas trukdo oro deguoniui tirpti vandenyje

Kurie teiginiai tinkamai apibūdina AB kraujo grupę? 40

AB grupės kraujas eritrocituose turi A ir B antigenų, bet kraujo plazmoje neturi antikūnų (nei
anti-A, nei anti-B). Perpylus AB grupės kraują į kitos grupės kraują, įvyktų eritrocitų agliutinacija
(sulipimas į krūvas).
CAB grupės kraujyje yra A ir B antigenų

DAB grupės kraujas yra tinkamas perpilti tik į AB grupės kraują

Kodėl žuvų taukus reikia vartoti gydytojo nurodytomis dozėmis? 41

Riebaluose tirpstantys vitaminai kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje, kepenyse, todėl gali
sutrikdyti organų veiklą, sukelti hipervitaminozę.
AJuose daug vitamino D, kuris gali kauptis organizme

CJuose yra daug vitamino A, kuris gali kauptis organizme

Kurie požymiai būdingi egzokrininėms liaukoms? 42

Egzokrininės liaukos yra išorinės sekrecijos, todėl negamina hormonų, reguliuojančių
humoralines organizmo funkcijas.
ATuri nutekamuosius latakėlius

BGaminamas medžiagas išskiria į kūno paviršių, kūno ertmes

Kodėl pasmegeninė liauka priskiriama endokrininėms liaukoms? 43

Visos vidaus sekrecijos liaukos savo gaminamas biologiškai aktyvias medžiagas išskiria į vidinę
organizmo terpę sudarančius skysčius: kraują, limfą, audinių skystį.
Pasmegeninė liauka gamina hormonus, kurie išskiriami į kraują

Ši liauka neturi nutekamųjų latakėlių, savo gaminamas biologiškai aktyvias medžiagas išskiria į
pro ją tekantį kraują

Moksleiviai elektroniniu mikroskopu tyrinėjo skirtingų audinių – nervinio, riebalinio, epitelinio ir

kraujo – ląsteles. Kuo nervinės ląstelės sandara skyrėsi nuo kitų tirtų ląstelių? 44

Pagrindinė nervinės ląstelės funkcija yra perduoti nervinius impulsus, kuriems susidaryti
reikalingas didelis energijos kiekis, todėl joje daug mitochondrijų. Nervinis impulsas sklinda
nervinėmis ataugomis, kurios yra trumposios - dendritai ir ilgoji - aksonas.
ALąstelė turėjo ataugas

DLąstelėje buvo daugiau mitochondrijų

Galvos smegenų didieji pusrutuliai atsakingi už sąmoningą žmogaus veiklą. Kurie teiginiai
teisingai apibūdina didžiųjų galvos smegenų pusrutulių funkcijas?

Kvėpavimą, širdies plakimą, kraujagyslių tonusą reguliuoja pailgosios smegenys.

Kontroliuoja raumenų judesius, leidžia mums sąmoningai valdyti griaučių raumenų darbą

Reguliuoja kitų galvos smegenų dalių veiklą

Analizuoja regimąją informaciją ir siunčia į kitas smegenų skiltis

Palygink smegenėlių ir galinių smegenų didžiųjų pusrutulių sandarą. Kuo panašios šios smegenų
dalys? 
Smegenėlių ir galinių smegenų didžiųjų pusrutulių išorėje yra pilkoji medžiaga, sudaryta iš
nervinių ląstelių kūnų ir dendritų, o po pilkąja medžiaga yra baltoji medžiaga, sudaryta iš
nervinių ląstelių ilgųjų ataugų.
Smegenėles, kaip ir galinių smegenų didžiuosius pusrutulius, dengia smegenų žievė

Po smegenėlių ir po didžiųjų pusrutulių žieve yra baltoji medžiaga

Jaunuolio mama yra gydytoja. Ji nerimauja, kad sūnus, ruošdamasis egzaminams, daug mokosi
ir geria energinius gėrimus. Kodėl susirūpino studento mama? 

Energiniuose gėrimuose yra stimuliuojamųjų cheminių medžiagų, neleidžiančių mediatoriui pasišalinti iš

sinapsinio plyšio, todėl čia jo padaugėja, sutrikdoma natūrali mediatorių sintezė.

Energinės medžiagos neleidžia mediatoriams pasišalinti iš sinapsinio plyšio, todėl sutrinka
nervinio signalo perdavimas sinapsėje

Padidėjus mediatoriaus kiekiui sinapsiniame plyšyje sutrinka natūrali mediatorių sintezė, todėl
sutrinka nervinio signalo perdavimas

Sutrinka nervinio signalo perdavimas sinapsėje, nes sutrikus natūraliai mediatorių sintezei
išsivysto priklausomybė

Nuo ko priklauso atrankos forma, vykstanti populiacijoje?

Gamtinės atrankos formos priklauso nuo aplinkos sąlygų. Nekintant aplinkos sąlygoms,
populiacijai būdinga stabilizuojančioji atranka. Radikaliai pakitus aplinkos sąlygoms –
kryptingoji. Esant skirtingoms aplinkos sąlygoms (teritorijoje) – išskiriančioji.
Nuo aplinkos sąlygų stabilumo

Nuo aplinkos sąlygų kaitos

Kokios yra simpatrinio rūšies susidarymo būdo priežastys? 

Vykstant simpatriniam rūšies susidarymui, mutacijų atsiranda tarp tos pačios rūšies populiacijos
individų. Dėl įvykusių mutacijų nebegali kryžmintis tos pačios rūšies individai (reprodukcinė
izoliacija).
Reprodukcinė populiacijos individų izoliacija

Populiacijoje vykstančios mutacijos

Mikorizė – abipusiškai naudingas grybų ir augalų šaknų ryšys. Kuo šis ryšys naudingas augalui, o
kuo grybui? 50

Grybai yra maisto medžiagas skaidantys ir siurbiantys heterotrofai. Skaidydami organines

medžiagas, jie tiekia augalams išskirtus tirpius azoto junginius. Iš augalų grybai gauna organinių
medžiagų ir vitaminų.
Grybas tiekia augalams tirpius azoto junginius

Grybai iš augalų gauna angliavandenių ir vitaminų

Skirtingų organizmų ląstelės yra įvairiai prisitaikiusios prie gyvenamosios aplinkos.

Gėlavandeniai pirmuonys turi pulsuojančiąsias vakuoles. Kodėl būtent šioje aplinkoje
gyvenantiems pirmuonims ypač svarbios šios vakuolės? 51
Į gėluose vandens telkiniuose gyvenančių protistų ląsteles osmosiškai skverbiasi vanduo iš
aplinkinio hipotoninio tirpalo. Ląstelės pulsuojančiosiomis vakuolėmis šalina jo perteklių, taip
užtikrinama pastovi medžiagų koncentracija ląstelėje.
Vanduo aktyviai juda į ląsteles, todėl būtina jo perteklių pašalinti

Pulsuojant vakuolėms, palaikoma pastovi druskų koncentracija ląstelėje

Nurodyk savybes, būdingas tik žinduoliams. 52

Pastovi kūno temperatūra būdinga ir paukščiams, kvėpavimas plaučiais bei vidinis vystymasis –
paukščiams ir ropliams, ne tik žinduoliams.
Dantų diferenciacija

Kūnas, padengtas kailiu

Pieno liaukos

Nurodyk paveikslėlyje vaizduojamų organizmų reikšmę miško ekosistemai. 53

Skruzdės minta įvairiu maistu: gyvais organizmais, augalų dalimis, sėklomis, kritusiais gyvūnais.
Taip jos prisideda prie miško kenkėjų mažinimo, pagreitina kritusių gyvūnų skaidymą. Skruzdės
saugo augalams kenkiančius amarus, turėdamos iš to naudos – saldaus skysčio. Miško
ekosistemai šis jų ryšys žalingas. Nepamiršk, kad reikšminga gali būti ne tik nauda, bet ir žala.
ASunaikina daug vabzdžių, taip pat ir miško kenkėjų

BSaugo amarus, nes šie joms išskiria saldų skystį

DDetritaėdės, naikina gyvūnų nuokritas

Ūkininkas didelį kiekį azotinių trąšų išbėrė ant laukų prieš pat prasidedant liūtims. Visos trąšos
sutekėjo į mažą vandens telkinį. Surikiuok eilės tvarka, kokie reiškiniai vyks šioje vandens
ekosistemoje, patekus dideliam kiekiui trąšų. 54

Dėl trąšų poveikio pradeda sparčiai augti vandens augalai ir dumbliai. Gilesniuose sluoksniuose
negavę šviesos dumbliai žūsta. Skaidytojai gausiai maitinasi žuvusiais dumbliais, dauginasi ir
naudoja deguonį. Ima žūti deguonies stygiui jautrūs organizmai.

 Apačioje esantys dumbliai žus ir nusės dugne

 Pradės sparčiai daugintis skaidytojai, vandens telkinyje mažės deguonies
 Pradės gaišti žuvys ir vandens bestuburiai

Paveikslėlyje schemiškai pavaizduoti šaknies ir stiebo skerspjūviai. Kuriais skaičiais pažymėtais

audiniais teka vanduo su ištirpusiomis organinėmis medžiagomis abiem kryptimis iš lapų į šaknis
ir iš šaknų į lapus? 55

Vanduo su ištirpusiomis organinėmis medžiagomis abiem kryptimis iš lapų į šaknis ir iš šaknų į

lapus teka karniena / rėtiniais indais.

B3 ir 4
Kas neturi įtakos vandens judėjimui medienos vandens indais aukštyn? 

Dėl kapiliarumo vanduo turi savybę siaurais vamzdeliais kilti aukštyn, bet nedaug. Vykstant
osmosui augalo ląstelės vakuolė prisipildo vandens, ląstelės membrana spaudžiama prie
sienelės (turgoras).
DTurgoras

Paveikslėlyje schemiškai pavaizduotas transpiracijos tyrimas. Kaip reikėtų pakeisti tyrimo

sąlygas, norint ištirti oro drėgmės įtaką transpiracijai? 57

Tiriant oro drėgmės įtaką transpiracijai, visos bandymo sąlygos turi būti vienodos, išskyrus oro
drėgmę aplink augalą. Ant jo uždėtas plastikinis gaubtas didina oro drėgmę.

AAbu augalus laikyti vienodoje temperatūroje

DNuo vieno augalo nuimti plastikinį gaubtą

Jei ilgą laiką augalo žiotelės būtų užsivėrusios, sutriktų dauguma funkcijų. Kuri
funkcija nėra tiesiogiai susijusi su žiotelių varstymusi? 

Visos išvardytos funkcijos yra susijusios su žiotelių pravirumu ir transpiracija. Nuo transpiracijos
tiesiogiai priklauso vandens ir mineralinių medžiagų judėjimas (transportas) augale. Užsivėrus
žiotelėms, augale beveik sustotų dujų apykaita, o karštą dieną augalas negalėtų vėsintis
garindamas vandenį.
Organinių medžiagų transportas

Susiek vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimą toje pačioje medžio šakelėje skirtingais
metų laikais: 1) pavasarį, 2) vasarą, 3) rudenį. 
Mediena – tai apytakos audinys, pernešantis iš šaknų vandenį ir jame ištirpusias mineralines
medžiagas. Išimtiniais atvejais ja gali keliauti cukrus, reikalingas jauniems ūgliams augti, bei
šaknyse sintetinamos organinės medžiagos. Ankstyvą pavasarį daugelio medžių mediena
perneša cukraus tirpalą, kuris susidaro iš stiebuose ir šaknyse sukaupto krakmolo.

Vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis ir organinėmis medžiagomis juda aukštyn mediena

 Vanduo su ištirpusiomis medžiagomis juda žemyn karniena ir aukštyn mediena
 Vanduo su ištirpusiomis organinėmis medžiagomis daugiausia juda žemyn karniena

Naudodamasis žiniomis apie aplinkos sąlygų įtaką fotosintezei ir remdamasis grafiko

duomenimis, patark seneliui, kaip galima pagerinti pomidorų augimą šiltnamyje, nekeičiant
temperatūros ir apšvietimo? 60
Komposte yra daug
mikroorganizmų,
skaidančių organines
medžiagas. Vykstant
skaidymo procesui,
išsiskiria anglies
dioksido dujos. Didėjant
CO22 kiekiui aplinkoje,
sparčiau vyksta
fotosintezė, todėl
greičiau auga
pomidorai.

Į dirvožemį įterpti
komposto
Grafikas vaizduoja vitamino C kiekio mažėjimą bulvėse, saugomose maisto produktų sandėlyje.
Apskaičiuok, kiek
procentų vitamino C
išliko bulvėse, jei
sandėlyje jos buvo
laikytos šešias
savaites

Veikiami aplinkos
veiksnių vitaminai
skyla į
paprastesnius
junginius arba
reaguoja su
įvairiomis
medžiagomis.
Daugumą jų
neigiamai veikia
saulės spinduliai,
kitiems kenkia sąlytis su oru (deguonimi). Kuo ilgiau veikia nepalankūs veiksniai, tuo mažiau
produktuose lieka vitaminų.
ATS 75

Teisingas atsakymas:
75

Lentelėje pateiktas asmenų, sergančių ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu
skaičius 1 000 gyventojų. Apskaičiuok, kiek vidutiniškai per metus 18–44 m. gyventojų sirgo
gripu 2006–2009 metais (gautą rezultatą suapvalink pagal matematinę apvalinimo taisyklę ir
nurodyk sveikąją jo dalį). 62
Reikia apskaičiuoti, kiek 18–44 m. gyventojų sirgo gripu iš viso, sudedant 2006, 2007, 2008 ir
2009 m. ligos atvejus. Gautą skaičių 493,21 padalyk iš 4 ir sužinosi vidurio. Ats:123

Teisingas atsakymas:
123

Diagramoje pateikta informacija apie B moters, kuri maitinasi įvairiu maistu, gaunamų medžiagų
kiekį. 100 proc. atitinka rekomenduojamą normą. Kaip pasikeistų diagramoje nurodytų
medžiagų kiekis, jeigu ši moteris būtų vegetarė? Nurodyk, kurie pateikti teiginiai teisingi. 63
Vegetariškai besimaitinantis žmogus gauna mažai baltymų, o jų biologinė vertė yra maža. Todėl
jis privalo valgyti ankštinių daržovių, riešutų, javainių, kuriuose yra daugiau baltymų.

Augaliniame maiste labai trūksta vitamino B1212, nes jo yra tik gyvūniniuose maisto
produktuose.

Sumažėtų cholesterolio kiekis

Sumažėtų riebalų kiekis

Sumažėtų vitamino B1212 kiekis

Diagramoje pateikiamos vidutinės temperatūros (°C) prognozės Vilniuje, remiantis šiltnamio
dujų emisijos scenarijumi skirtingais metų laikais. Kokias išvadas, remdamasis diagrama, gali
padaryti apie klimato kaitos tendencijas Vilniuje? 

Iš diagramos matyti, kad vidutinė metinė temperatūra Vilniuje augs ir XXI a. pabaigoje bus 3,0–
3,2 ºC aukštesnė nei 1995 m. vidurkis, pavyzdžiui, 1995 m. pavasario vidutinė temperatūra buvo
apie +6 ºC, 2085 m. prognozuojama apie +9 ºC. Ryškiausi temperatūros pokyčiai vyks žiemą, nes
1995 m. vidutinė žiemos temperatūra buvo 3–4 ºC šalčio, o 2085 m. prognozuojama, kad bus
pliusinė, t. y. artima +1 ºC .

Prognozuojama, kad vidutinė metinė temperatūra augs ir XXI a. pabaigoje bus maždaug 3 ºC
aukštesnė negu 1995 metais

Prognozuojama, kad XXI a. pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra bus pliusinė