Visuomenė
Tinkamai suplanuota aplinka
mažina nusikalstamumą
Visais laikais žmonija neišvengiamai susiduria su vagystėmis, plėšimais, nužudymais –
viskuo, ką mes dabar vadiname nusikalstamumu. Žmonės visada ieškojo būdų, kaip
nuo to apsisaugoti, – būdavo pasitelkiami grioviai, tvoros, miesto sienos ir stebėtojai
bokštuose. Tinkamai suplanuoti aplinką siekiant sumažinti nusikaltimų svarbu ir šiandien.
Ramutė ŠULČIENĖ
Pėsčiųjų take visiškai nėra apšvietimo. Gatvės šviestuvai
apšviečia tik kelią. Medžiai neleidžia prasiskverbti
šviestuvų skleidžiamai šviesai, ypač vasarą
Nusikalstamumą lemia daugybė veiksnių:
socialinės, ekonominės sąlygos, religiniai,
moraliniai įsitikinimai, teisinė situacija šaly­
je ir kt. Nusikalstamumą smarkiai veikia ir
aplinka: jos dizainas, patalpų ir atvirųjų erd­
vių paskirtis, pastatų tankumas bei aukštis,
gatvių tinklo išdėstymas, apšvietimas ir pan.
Mykolo Romerio universiteto teisės magis­
trantūros absolvento Jevgenijaus Semaško
teigimu, apie tai, kad tinkamai suprojektuotas
aplinkos dizainas gali tapti nusikalstamumo
prevencija, pradėta kalbėti maždaug prieš
pusę amžiaus. „1971 m. amerikiečių krimino­
logas Klarensas Rėjus Džeferis atskeidė, jog
nusikalstamumo esmė slypi pačioje aplinko­
je, t. y. nusikaltimo įvykdymą lemia tam tikros
aplinkos sąlygos, sudarančios prielaidas įvykti
nusikaltimui. Tai reiškia, jog tam tikra aplinka
gali paskatinti arba sumažinti nusikalstamu­
mą. Žinant, kokie veiksniai veikia prevenciš­
kai, pavyzdžiui, kaip svarbu bent minimaliai
atskirti savą ir svetimą erdves, galima iš anks­
to kurti saugesnę ir malonesnę gyvenamąją
vietą“, – tvirtina pašnekovas.
Kai nusikalsti nepatogu
J.  Semaško pasakoja apie pasaulyje vis
labiau populiarėjantį, bet Lietuvoje dar per
mažai taikomą aplinkos dizaino pritaikymo
nusikalstamumo prevencijai metodą. Jo
esmė – projektuoti naujas aplinkos erdves
arba keisti esamas taip, kad jos užtikrintų
16 Savaitė Nr. 4  2021 sausio 28 d.
kiekvienam žmogui saugumo jausmą, taip
pat padaryti bet kurią privačią ar viešą erdvę
nepatrauklią nusikaltėliams, kad ji priverstų
juos jaustis nepatogiai ir atgrasytų nuo nu­
sikaltimo padarymo.
„Šis metodas ypatingas tuo, kad sujungia
iš pirmojo žvilgsnio tarpusavyje nesuderi­
namas sritis – kriminologiją ir architektūrą,
aplinkos dizaino projektavimą,  – sako pa­
šnekovas.  – Toks neįprastas, bet labai įdo­
mus derinys reikalauja iš visuomenės kitokio
požiūrio į specialistų rengimą. Tai turėtų būti
naujos kartos specialistai. Dauguma moks­
lininkų yra įsitikinę, kad efektyvi nusikalsta­
mumo profilaktika galima tik sąveikaujant
šių sričių specialistams: kriminologijos, soci­
alinės pedagogikos, miesto planavimo, soci­
alinės vadybos ir miesto būsto sociologijos.“
J. Semaško įsitikinimu, ateityje aukštųjų ar
aukštesniųjų mokyklų studijų programose
turėtų atsirasti su nusikalstamumo preven­
cija per aplinkos dizainą susijusi mokomoji
disciplina. Deja, šiuo metu Lietuva tuo pasi­
girti negali. Lietuvos kriminologijos vadovė­
liuose aplinkos dizaino pritaikymo nusikals­
tamumo prevencijai metodas dažniausiai
net nėra aptariamas, nors šios žinios ir jų tai­
kymas galėtų duoti didelę naudą mažinant
nusikalstamumą ir nusikaltimų baimę.
Urvai, sienos ir grioviai
Pasak J. Semaško, primityviausi bandymai
pritaikyti aplinką prie žmogaus saugumo ga­
lėtų būti siejami su išorinių priešų baime dar
pirmykštėje bendruomenėje. Bijodami tapti
kitų genčių užpuolimo grobiu pirmykščiai
žmonės apsigyvendavo urvuose, kur galėjo
likti nematomi, būti sunkiau pasiekiami ir tuo
pačiu metu iš vidaus stebėti aplinkinę terito­
riją. Vystantis visuomenei žmonės išmoko
statyti pilis ir miestus, aptvertus gynybinė­
mis sienomis su aukštais bokštais, iš kurių
sargyba stebėdavo aplinkines teritorijas. Prie
miesto sienų iškasdavo gilius griovius arba,
priešingai, supildavo pylimus, taip sudarant
priešui papildomą barjerą.
„Miesto sienos reiškė ne tik kliūtį priešui,
bet ir duodavo ženklą, kad teritorija už šių
sienų kažkam priklauso. Taigi, žmonės sa­
vo saugumui vis efektyviau panaudodavo
aplinką ne tik ją stebėdami, bet jau ir at­
skirdami teritorijas. Dar senovėje žmonės
suprato, kad stebėjimas, teritorijų atskyri­
mas ir bendruomenės pagalba yra svarbūs
veiksniai, padedantys pasirengti priešo už­
puolimui iš anksto“,  – apie nepasikeitusius
principus kurti saugią aplinką kalba tyrėjas.
Naujas žvilgsnis į miestą
Miesto architektūros ir nusikalstamumo
ryšius puikiai atskleidė amerikiečių ir kana­
diečių žurnalistė Džeinė Džekobs. 1961 m.
ji išleido knygą „Didžiųjų Amerikos miestų
mirtis ir gyvenimas“, kurioje pažėrė daug
kritikos didžiųjų JAV miestų statybos prin­
cipams. „Trejus metus Dž. Džekobs tyrinėjo
didžiųjų miestų specifiką gyvai stebėdama
miestų gyvenimą: gyvenamuosius rajonus,
parkus, komercines erdves, kalbėjosi su
miestų gyventojais, – sako J. Semaško. – Ji
atskleidė daug nepatogios tiesos apie nu­
sikalstamumo klestėjimą Amerikoje, apie
teritorijų pasidalijimą tarp gaujų ir tai, kad
aplinka ir nusikalstamumas neabejotinai yra
susiję. Dž. Džekobs knygoje taip pat sufor­
mulavo pamatinius saugios miesto aplinkos
reikalavimus, apimančius viešųjų ir privačių
erdvių atskyrimą, stebėjimą ir naudojimo
įvairovę. Tai buvo naujo judėjimo pradžia.“
Knygoje pabrėžiama bendruomenės vaid­
mens svarba kuriant saugią aplinką. Pasak
pašnekovo, mes taip pat turėtume stiprinti
bendruomenės vaidmenį, padėti žmonėms
suvokti, jog bendruomenė – ne kokia nors
organizacija, o visi žmonės, gyvenantys
daugiabutyje, kvartale ar rajone. „Kaip sakė
Dž.  Džekobs, visi gatvės naudotojai kartu
Aptverta, sutvarkyta ir prižiūrėta erdvė – tai ženklas,
kad gyventojai itin rūpinasi teritorija ir yra budrūs čia
galinčioms įvykti nusikalstamoms veikoms

yra ir jos stebėtojai, pajėgūs patys palaikyti
tvarką ir saugoti vieni kitus bei juos supančią
aplinką. Tačiau tam, kad gyventojai pradėtų
rūpintis ir saugoti savo aplinką, pirmiausia
jie turi jaustis savo teritorijos šeimininkai“, –
tvirtina J. Semaško.
Fiziniai ir simboliniai barjerai
Tyrimai rodo, jog nusikalstamumas tel­
kiasi tam tikro tipo aplinkoje, ypač ten, kur
aukšti daugiabučiai namai, vyrauja nuoša­
lumas, uždarumas, daug vietų, kur galima
slėptis, tykoti, blogas apžvelgiamumas.
Nusikalstamumas gerokai didesnis ten, kur
nėra aiškių savos ir svetimos teritorijos ribų.
Net nedidelė tvorelė yra labai reikšminga,
nes tai yra ženklas, jog čia prasideda kito
asmens teritorija. „Saugumą didina ne tik
tokie barjerai kaip spynos, tvoros ar signali­
zacijos. Simboliniai barjerai – apželdinimas
aplink namus, ženklai, nedidelės tvorelės,
kilimėliai prie durų ir pan. – taip pat labai
veiksmingi. Jie fiziškai neriboja patekimo
į erdvę, tačiau suasmenina erdvę, nurodo
teritoriškumą ir praneša, kad šia erdve yra
rūpinamasi. Tiek simboliniai, tiek tikri barje­
rai potencialiems nusikaltėliams sudaro dar
vieną ir pagrindinį – psichologinį – barjerą,
kurio veikiamas asmuo galutinai nuspren­
džia, ar jis atsisakys savo nusikalstamų ke­
tinimų“, – teigia tyrėjas.
Erdvė, turinti šeimininką
Pasak pašnekovo, tvarkinga, prižiūrima
aplinka taip pat atgraso nusikaltėlius imtis
veiksmų. Tai yra ženklas, kad šis objektas ar
erdvė turi savininką, kuriam nebus tas pat,
jei įvyks nusikaltimas. Tai galioja ir privačios,
ir viešos paskirties erdvėms. Sakykime, jei
miesto parkas apleistas, neapšviestas, poten­
cialiems nusikaltėliams tai simbolizuoja, jog
ši erdvė niekam nerūpi, vadinasi, yra tinkama
jiems veikti. Jei parko augalija sutvarkyta, te­
ritorija apšviesta ir dar stebima vaizdo kame­
romis, piktų kėslų žmonės jos vengs.
„Neprižiūrima erdvė – apleisti statiniai, ga­
tvės – duoda ženklą, jog ji nekontroliuojama
ir kad rizika būti pagautam ir nubaustam yra
minimali, – teigia J. Semaško. – Tokia erdvė
greitai tampa asocialių ir nusikalstamų as­
menų dėmesio objektu. Anksčiau Lietuvoje
dažnai tekdavo matyti kiemuose paliktus
nevažiuojančius automobilius, kurie laikui
bėgant atrodydavo vis baisiau: iš pradžių nu­
leistomis padangomis, vėliau – nuimtais ra­
tais, išdaužtais langais, išimtomis durelėmis
bei sėdynėmis. Neretai tokius automobilius
padegdavo. Tai yra ryškiausias elgesio su ne­
prižiūrimu turtu pavyzdys. Juk automobilis
taip pat yra aplinkos elementas.“
Saugu, kai verda gyvenimas
Potencialius nusikaltėlius atbaido ir įspū­
dis, kad erdvė yra dažnai, aktyviai naudoja­
ma. „Teisėti naudotojai gali būti pritraukiami
įvairiais būdais, pavyzdžiui, skatinant steigti
lauko kavines, vykdyti lauko prekybą arba su­
kuriant gyventojams sąlygas įvairiai veiklai, –
galimybes apžvelgia J. Semaško. – Sakykime,
Vilniaus Bernardinų sode esantys fontanai su
suolais aplink juos, vaikų karuselių ir žaidimų
aikštelių zona, pėsčiųjų takai ir palei juos
įrengti stalo žaidimų vietos bei suoliukai pri­
traukia daugybę įvairiausios publikos. Ši pu­
blika užpildo visą parką ir tampa erdvės aki­
mis, todėl tvarkos pažeidėjai iš karto pajustų,
kad jie čia nepageidaujami ir netoleruojami.“
Pasak pašnekovo, siekiant mažinti nusikals­
tamumą, labai svarbu, kad rajonas neveiktų
izoliuotai. Turi būti mažinama ir fizinė izolia­
cija: plėtojami transporto keliai, viešojo trans­
porto maršrutai, tvarkomi pėsčiųjų takai ir
pan. Svarbu mažinti ir komunikacinę izoliaci­
ją – užmegzti pozityvius santykius su valdžia,
politinėmis organizacijomis, žiniasklaida.
Labiausiai trūksta apšvietimo
J. Semaško neseniai tyrė aplinkos poveikį
nusikalstamumui Vilniaus Karoliniškių rajo­
ne. Pasak pašnekovo, viena pagrindinių Ka­
roliniškių problemų yra nepakankamas pės­
čiųjų ir dviračių takų apšvietimas ar apskritai
apšvietimo nebuvimas. „Faktiškai apšviesti
tik automobilių keliai, gatvės žibintų šviesa
nukreipta į vieną pusę, t. y. į kelią. Situaciją
sunkina palei gatves ir pėsčiųjų bei dviračių
takus išaugę medžiai bei krūmai, kurie dar
labiau prislopina skleidžiamą šviesą“, – nusi­
kalstamą elgesį skatinančius aplinkos veiks­
nius rajone vardija tyrėjas.
J. Semaško sako pastebėjęs, jog kai kuriose
Karoliniškių vietose toliau nuo automobilių
kelių, pavyzdžiui, kiemuose tarp namų, ap­
švietimo apskritai nėra, automobiliams skir­
tos vietos kiemuose taip pat nėra apšviestos.
Tai sudaro prielaidas užpuolimams ir kitoms
nusikalstamoms veikoms. Pašnekovas įsitiki­
nęs, jog Karoliniškių rajone būtina sustiprinti
natūralaus ir mechaninio stebėjimo strategi­
jas, panaudojant tiek natūralią, tiek dirbtinę
šviesą. Tai galima būtų padaryti pakeičiant
ne visą stulpą, o tik viršutinę stulpo dalį, įren­
gus į abi puses nukreiptą dvigubą šviestuvą,
kaip padaryta šalia senųjų Laisvės prospekte
esančių požeminių perėjų.
Netvarka traukia netvarką
Kita Karoliniškių rajono problema  – ne­
pakankama aplinkos priežiūra. „Daugumai
Karoliniškėse esančių gyvenamųjų pastatų
ir šalia jų esančioms konstrukcijoms aiškiai
trūksta priežiūros, jiems reikia elementaraus
kosmetinio remonto,  – konstatuoja J.  Se­
maško.  – Netinkamai prižiūrimose vietose
paprastai galima pamatyti besimėtančių
šiukšlių, tuščių degtinės butelių. Karoliniš­
kėse esančių 12-os aukštų gyvenamųjų
pastatų cokoliniai aukštai buvo ir iki šiol yra
pamėgti asocialių asmenų, nes jie ten tarsi
turi stogą virš galvos, sienos sulaiko vėją, be
to, tokia erdvė yra faktiškai nestebima. Pro­
blemos sprendimu tapo šių aukštų pertvar­
kymas į komercinės paskirties patalpas, deja,
tai padaryta dar ne visur.“
Visuomenė
Kai kurie langai išdaužyti, sienos išpaišytos…
Nesutvarkyta aplinka tarsi magnetas traukia asocialius
asmenis, jie čia neretai renkasi
Apie nepakankamą aplinkos priežiūrą sig­
nalizuoja gausybė grafičių. Pasak pašneko­
vo, jeigu erdvės neatskirtos jokiais barjerais
ir neturi jokių teritoriškumo požymių, namai
kenčia nuo sienų terliotojų. „Su grafičių pro­
blema nesusiduriama vietose, kur daugia­
bučių gyventojai paprastai rūpinasi erdve
ir ją suasmenina atskirdami erdvę per sim­
bolinius barjerus: įrengiant neaukštas tvore­
les, pasodinant krūmus arba paprasčiausiai
apželdinant ir gražiai sutvarkant teritoriją.
Geras grafičių prevencijos pavyzdys yra ste­
bėjimo kameros prie parduotuvių, „Sodros“
pastato ir kitur. Be abejo, nėra galimybės
įrengti vaizdo kamerų kiekviename kampe,
tačiau jas galima įrengti problemiškiausiose
vietose, sakykime, požeminėse perėjose“, –
svarsto tyrėjas.
Maži žingsniai – geri rezultatai
J. Semaško pamini ir gerų pavyzdžių, ati­
tinkančių aplinkos dizaino pritaikymo nusi­
kalstamumo prevencijai metodą. Pavyzdžiui,
kiemuose esančios vaikų žaidimų aikštelės
matyti pro aplinkinių pastatų langus. Gyven­
tojai įstiklina balkonus, visur patekimą į laip­
tinę riboja telefonspynės ar kodinės spynos.
Karoliniškių ugdymo įstaigų teritorijos ap­
tvertos aukštomis permatomomis tvoromis.
Anksčiau per žemas tvoras lipdavo dykinė­
jantys jaunuoliai ir asocialūs asmenys, terito­
rijoje vartodavo alkoholį, sienas apipiešdavo
grafičiais. Šiuo metu tokių problemų nebėra.
Rajone gerėja apšvietimas, daugėja vaizdo
stebėjimo kamerų.
„Reikėtų paminėti gyventojų sukurtus
nedidelius gėlynus, tvoreles, pasodintus
krūmus, kitą augaliją prie namų. Iš to kai
kas net mėgsta pasijuokti, bet iš tikrųjų šie
simboliniai barjerai aplinkoje puikiai atlie­
ka savo darbą ir atbaido potencialius nusi­
kaltėlius bei asocialius asmenis. Daugelis
gyventojų net nenutuokia, kad tvarkydami
ir prižiūrėdami aplinką, sodindami gėlynus
šalia namų ir pan. daro įnašą į nusikalstamu­
mo prevenciją. Šie pavyzdžiai parodo, kaip
minimaliomis sąnaudomis galima išvengti
tūkstantinių išlaidų remontui ir užtikrinti
saugumą bei nusikaltimų prevenciją“, – tvir­
tina J. Semaško.
Savaitė Nr. 4  2021 sausio 28 d. 17