2008

Olimpinis stadionas, vadinamasis „paukšèio lizdas“

Vandens sporto rûmø „kubas“

Pekinas laukia olimpieèiø

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 1

Baltijai
reikia padëti
Prof. Vytautas OSTAÐEVIÈIUS
Prof. Vytautas Ostaðevièius ir Lietuvos
ambasadorius prie NATO Linas Linkevi-
èius pradeda tarptautiná seminarà
Lietuvos mokslø akademijoje
Dël uþdarumo ir aplinkos sàlygø Bal-
tijos jûra yra labai jautri tarðai, biologiniø
iðtekliø pereikvojimui ir kitoms þmogaus
ûkinës veiklos pasekmëms. Baltijos ba-
seine gyvena apie 85 mln. þmoniø, ið jø
apie 15 mln. – 10 kilometrø nuo jûros. Èia
intensyvus þemës ûkis, iðplëtota pramo-
në, prekyba, energijos gamyba, sausu-
mos ir jûrø transportas, komercinë þvejy-
ba, naudingøjø iðkasenø gavyba, povan-
deniniø vamzdynø bei naftotiekiø tiesi-
mas, turizmas bei rekreacija. Baltijos jûra
yra viena labiausiai þmogaus veiklos pa-
veiktø jûrø pasaulyje. Intensyvus iðtekliø
naudojimas ir kita antropogeninë veikla
kartu su natûraliais procesais sukelia
gamtai nebûdingas transformacijas ir ke-
lia rizikà Baltijos jûros regionui. Taèiau iki
ðiol nepakankamai surinkta informacijos
apie èia vykstanèius procesus, tarpusa-
vyje nëra susieti antropogeniniai ir geofi-
ziniai, cheminiai, klimato ir kiti veiksniai,
todël neþinoma jø sàveika ir galimi pada-
riniai jûros faunai ir florai bei kitoms susi-
siekianèioms ekosistemoms ir þmogui.
Dëmesys á Baltijos jûrà, kaip vidinæ ES ir
NATO jûrà (aplink jà telkiasi ES ir NATO
ðalys), atkreiptinas ir todël, kad jos dug-
ne tebëra po Pirmojo ir Antrojo pasauli-
niø karø paskandintos apie 40 tûkst. to-
nø cheminës amunicijos (aviacinës bom-
bos, artileriniai sviediniai, minos, dûmi-
nës granatos ir kt.) – apie 13 tûkst. tonø
2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
Baltijos jûra yra þemyninë ir viena labiausiai izoliuotø pasaulio
jûrø. Ji su Ðiaurës jûra jungiasi siaurais ir sekliais Danijos
sàsiauriais. Dël to jûros vandenys atsinaujina per 25–40 metø.
koviniø nuodingøjø medþiagø, kuriø po-
veikis jûrinei aplinkai dar nëra pakanka-
mai ištirtas. Rizikos veiksniø identifikavi-
mas, vertinimas ir analizë svarbi ne tik Bal-
tijos jûros regiono valstybëms. Todël, sie-
kiant paskatinti NATO nares bei ðalis part-
neres diskutuoti apie aplinkosaugos pro-
blemas Baltijos jûroje, atkreipti jø dëmesá
á ávairias rizikos rûðis bei sudaryti galimy-
bes keistis informacija, patirtimi, studijo-
mis ir idëjomis, 2008 m. geguþës 6–7 d.
Lietuvos mokslø akademijoje buvo su-
rengtas tarptautinis seminaras „Rizikos
analizë ir aplinkosauga Baltijos jûros re-
gione“. Seminaras suorganizuotas LR uþ-
sienio reikalø ministerijos ir Lietuvos
mokslø akademijos (LMA), NATO Euro- Palydovo nuotrauka – apskritimais
atlantinës partnerystës tarybos (Euro-At- paþymëtos naftos terðalø dëmës
lantic Partnership Council – EAPC) inicia- (vaizdas uþfiksuotas 2006-02-25)
tyva. Seminaro koordinatorius – Lietuvos
mokslø akademijos Technikos mokslø
skyriaus vadovas, KTU Aukštøjø techno-
logijø plëtros instituto direktorius prof. Vy-
tautas Ostaševièius, atstovaujantis Lietu-
vai NATO Mokslo taikai ir saugumui ko-
mitete. Prane-
ðimus ávairio-
mis aktualio-
mis temomis
skaitë prane-
ðëjai ið Rusi-
jos, Baltarusi-
jos, Nyderlan-
dø Karalystës,
Lenkijos, Lat-
vijos ir Lietu-
vos. Naftos dëmiø iðsidëstymo suvestinë,
gauta apibendrinus palydovo nuotrau-
Lietuvos kas, padarytas 2006–2007 metais.
pakrantës Laivyba jûroje yra pagrindinë tarðos
ruoþas naftos produktais prieþastis
Kurðiø Nerija
2000 m.
áraðyta á
UNESCO
pasaulio
paveldo
sàraðà
Taip dabar atrodo Tosmarës kanalas
Susirûpinimà dël galimo poveikio aplinkai kelia Rusijos árengtos naftos platformos
D6 eksploatavimas prie pat Lietuvos sienos ties unikaliàja Kurðiø nerija. Kokie
padariniai bûtø, jeigu ðioje platformoje ávyktø avarija?! Iðsiliejæ naftos terðalai
praþûtingi ir jûros sparnuoèiams
Iš visø Baltijos jûros regiono valsty-
biø Lietuva turi trumpiausià pakrantës
ruoþà (apie 100 km), o jos teritoriniai ir
ekonominës zonos vandenys sudaro tik
1,5 proc. viso Baltijos jûros ploto.
Latvijos mokslininkø teigimu Liepo-
jos jûrø uosto akvatorija, esanti tik 50 km
nuo Lietuvos sienos, yra labiausiai uþ-
terðta Baltijos jûros dalis rytiniame regio-
ne. Toksiškumo rodikliai šiame uoste yra
þenkliai blogesni lyginant su kitais labiau-
siai uþterðtais Latvijos uostais Rygoje ir
Ventspilyje. Jûrinës faunos ávairovë Lie-
pojos uoste labai maþa, o didþiausio tok-
siðkumo zonose (Tosmarës laivybiniame
kanale – praeityje tarybinio karinio jûrø
laivyno uoste) fauna praktiðkai iðnykusi.
Dël sovietø laivyno buvusios veiklos bei
uosto teritorijoje nuskendusiø laivø naf-
tos produktø bei sunkiøjø metalø kon-
centracija dumble ðiuo metu kelis kar-
tus virðija leistinas normas. Bendras uþ-
terðto dumblo kiekis siekia 650 000 m3.
Palikdamas ðá uostà tarybinis laivynas ið-
metë á vandená net akumuliatorius. Moks-
lininkø tyrimai atskleidë ryðkià priklauso-
mybæ tarp jûros organizmø išnykimo ro-
dikliø ir sunkiøjø metalø koncentracijos
lygio (iš Latvijos mokslininkø M.Balodës,
V.Jermakovo pranešimo).
Kitos mûsø kaimynës Kaliningrado
srities mokslininkas V.Sivkovas savo pra-
nešime pademonstravo tiek Baltijos dug-
no tyrimo rezultatus, tiek eutrofikacijos
proceso þalà Baltijos jûrai. Viena ið di-
dþiausiø Baltijos jûros problemø yra eut-
rofikacija, kai dël gausaus maisto me-
dþiagø kiekio vandenyje, ypaè pakran-
tës rajonuose, gausiai veisiasi dumbliai.
Vykstant šiam procesui, sumaþëjo jûros
Ið kosmoso darytoje Baltijos jûros
nuotraukoje aiðkiai matyti þali dumbliai,
aprëpæ didþiàjà jûros dalá
vandens skaidrumas, didesniuose gilu-
miniø vandenø plotuose pradëjo trûkti
deguonies, dël to pradëjo gaišti þuvys,
sumaþëjo biologinë ávairovë. Didëjanèio
vandenø biologinio produktyvumo pro-
blema ypaè aktuali Kurðiø marioms.
Mokslininkai Baltijos jûrà stebi ir ið
kosmoso. Palydovø nuotraukos leidþia
stebëti jûros dumbliø formavimàsi. Kitos
iš kosmoso darytos nuotraukos iðryðki-
na naftos terðalø vandens pavirðiuje ið-
sidëstymà.
Naftos terðalø pasekmës Sambijos
pusiasalio ðiaurës-vakarø pakrantëje
2005 m. vasará. 9 km pakrantës ruoþe
buvo rasti 263 nafta aplipæ paukðèiai
Þvalgomas ir jûros dugnas. Jame
randama ávairiø grësmæ aplinkai kelian-
èiø objektø.
Nors Lietuva niekada nebuvo seismi-
nëje zonoje, taèiau 2004 m. vykæs þemës
drebëjimas, kurio epicentras buvo Kali-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 3
ningrado srityje, netoli Baltijos jûros pa-
krantës, ne tik suardë geleþinkelio pyli-
mus, bet galëjo sukelti ir cunamá, kurio
liûdnus padarinius patyrë Ramiojo van-
denyno salø gyventojai per 2005 m. Ka-
lëdas. Taèiau Kaliningrado mokslininkai
tyrinëdami dugnà pastebëjo ádomø fak-
tà, kad iðilgai Kurðiø nerijos dugne su-
siformavo áduba, savo forma atkartojan-
ti Kurðiø nerijos kontûrus. Kadangi tai
stipriø povandeniniø sroviø, neðanèiø di-
delá smëlio kieká, tëkmës rezultatas, gal
bûtø ámanoma ðiuo smëliu papildyti Pa-
langos paplûdimá.
Baltarusijos mokslininkas Y.Solovje-
2004 m. rugsëjá ávykusio 5,1 balo þemës
drebëjimo Kaliningrado srityje pasek-
mës. Seisminiai reiðkiniai taip pat turi
átakos Baltijos jûrai
vas savo pranešime akcentavo á Baltijos
jûrà átekanèiø upiø poveiká, kuris tapo
diskusijø ir galimo bendro tarpvalstybi-
niø upiø, tokiø kaip Nemunas, tarðos pro-
blemø sprendimo projekto, kurá galëtø
finansuoti NATO, pagrindu. Tai leistø ma-
þinti Kauno mariø, á kurias atplukdoma
nemaþai terðalø ið Baltarusijos, tarðà bei
Kurðiø mariø, kuriø dugne nusëda ter-
ðalai ið Kaliningrado srities ámoniø, pro-
blemas.
Šiuo metu daug kalbama apie bûsi-
mà „Nord Stream“ kompanijos 1200 km
ilgio dujotieká Baltijos dugnu. Taèiau ne
visi þino, kad prielaidos tokiam objektui
atsirasti jau buvo aptartos 1997 m. bu-
vusio Rusijos prezidento, dabartinio mi-
4 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
paþásta, kad tai sukels
dideliø problemø tie-
siant dujotieká per ðiø
karo produktø nu-
skandinimo vietas.
Kai ðio seminaro pro-
grama buvo pristato-
ma NATO bûstinëje
Briuselyje, þurnalistus
suintrigavo informaci-
ja apie 90 metø po
Pirmojo pasaulinio
karo likusiø metaliniø
konteineriø su chemi-
niu ginklu bûklë. Jau
yra pasitaikæ atvejø,
Kurðiø Nerijos formà atkartojanèios jûros dugno ádubos kad pakrantëje ren-
(vagos), suformuotos povandeniniø sroviø, vaizdas (mëlyna kanèiøjø á gintarà pa-
spalva) naðius gabalëlius oda
buvo paveikta ðiø
nuodingø koviniø
medþiagø.
Lenkijoje kuriami
autonominiai povan-
deniniai aparatai kari-
nës amunicijos paieð-
kos, tyrimo ir nu-
kenksminimo dar-
bams vykdyti.
Lenkijos moksli-
ninkai taip pat spren-
dþia naftotiekiø ir du-
jotiekiø apsaugos
klausimus galimø te-
roristiniø atakø atve-
ju (Nigerijoje 1998 m.
500 þmoniø þuvo ir
100 buvo suþeista
Planuojamas „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jûroje
susprogus dujotie-
marðrutas bei galimos autonominiø povandeniniø aparatø
kiui, kai vagys pum-
veiklos zonos
pavo iš vamzdyno
nistro pirmininko V.Putino Kalnø pramo- dujas). Atliekami sprogimo poveikio te-
nës institute apgintoje disertacijoje „Stra- oriniai ir eksperimentiniai tyrimai norint
teginis naudingøjø iðkasenø panaudoji- ið kompozitiniø medþiagø sukurti skydus
mas kuriant regiono rinkos ekonomikos (paneles) vamzdynams apsaugoti.
santykius“. Ðiame darbe jis árodinëjo, Baltijos jûros aplinkosaugos srityje
koks svarbus naudingøjø iðkasenø ga- platûs tyrimai vykdomi Lietuvos moksli-
vybos ir transportavimo valstybinis regu- ninkø. Seminare ðios srities specialistai
liavimas. Kaip vëliau paaiðkëjo, ði politi- J.Barðienë, A.Rybakovas, L.Andreikënai-
ka buvo ágyvendinama jam tapus valsty-
bës vadovu. Ðiuo metu disertacija leng-
vai prieinama bet kuriam skaitytojui, o jos
kopijos seniai tapo „stalo knyga“ dauge-
liui vyriausybës ir Kremliaus funkcionie-
riø. Ðio darbo rezultatø praktinis realiza-
vimas ir yra 2000 m. priimtas sprendimas
tiesti dujotieká Baltijos jûros dugnu.
Lenkijos mokslininkai L.Rowinskis ir
L.Matuszewskis susirûpinæ po Pirmojo ir
Antrojo pasauliniø karø Baltijos jûros dug-
ne susikaupusiu cheminiu ginklu (apie 80
tûkst. tonø) ir daugiau kaip 16 000 kari-
nës amunicijos vienetø (aviacinës bom-
bos, artileriniai sviediniai, minos).
Net ir „Nord Stream“ kompanija pri- Sena jûrinë mina Baltijos jûros dugne
të, K.Jokðas, G.Lujanienë, J.K.Staniðkis, Pasaulyje didëjant susirûpinimui planetos klimato
J.Kruopinë, J.Dvarionienë, V.Arbaèiaus- kaita ir saugiø, aplinkos neterðianèiø energijos tiekimo
kas atkreipë dëmesá, kad pagrindiniai or- ðaltiniø aktualumui bei brangstant iškastiniam kurui,
ganiniø ir neorganiniø terðalø ðaltiniai Bal- daugelis ðaliø po beveik 20 metø pertraukos vël
tijos jûroje yra upiø nuotëkis, atmosferos renkasi branduolinæ energetikà, kaip vienà ekologið-
krituliai, terðalø iðsiliejimai, neteisëti ba- kiausiø, saugiausiø ir patikimiausiø energetikos ðakø.
lastiniø vandenø išpylimai iš praplaukian-
èiø laivø, pramoniniai ir buitiniai nuteka-
mieji vandenys, tarða ið þemës ûkio, mies- Svarbûs
tø, pramonës ámoniø, laivø avarijos bei
avarijos naftos terminaluose.
Iš toksiniø medþiagø, susikaupusiø
Baltijos jûroje, vyrauja sunkieji metalai ir
naujos atominës
elektrinës projekto
parengiamieji þingsniai

Dr. Gintautas Tadas Rimvydas

KLEVINSKAS MATULIONIS ŠTILINIS
AB ,,Lietuvos energija“, Branduolinës energetikos departamentas

2006 m. pabaigoje trys Baltijos ða- 2. Aikðtelës ir AE technologijos tie-

Autonominiai povandeniniai aparatai
jûroje palaidotos karinës amunicijos
paieðkai ir nukenksminimui
naftos organiniai teršalai. Palyginti su
Ðiaurës Atlantu, Baltijos jûroje yra dides-
nës sunkiøjø metalø koncentracijos. La-
biausiai ji uþterðta variu, ðvinu ir cinku.
Taip pat jûroje aptinkama ir pesticidø, ku-
rie, kaip ir sunkieji metalai, kaupiasi tiek
gyvenamojoje aplinkoje, tiek mitybos
grandinëje. Kasmet á jûrà patenka apie
20–70 tûkst. t naftos produktø. Apie 80
proc. ðiø terðalø pakliûva ið Baltijos ba-
seine esanèiø tarðos ðaltiniø tiesiai á jûrà
per atmosferà ir upiø nuotëká.
Lietuvos pajûriui kenkia ne tik þmogaus
ûkinë veikla, bet ir gamtos reiðkiniai (aud-
ros, uraganai), kurie ardo krantus, skatina
spartesná kopø slinkimà. Intensyviai ardo-
ma þemyninë jûros pakrantë.
liø energetikos kompanijos AB ,,Lie-
tuvos energija“, „Latvenergo AS“ ir
„Eesti energia AS“ parengë naujos
atominës elektrinës (NAE) projekto
Lietuvoje ágyvendinimo galimybiø stu-
dijà. Studijos rezultatai ir joje pateik-
tos išvados konstatavo, jog naujos
atominës elektrinës Lietuvoje projek-
tas pagrástas teisiniu, ekonominiu,
techniniu ir aplinkosauginiu poþiûriais.
2007 m. Lietuvos Respublikos Seimui
priëmus Atominës elektrinës ástatymà,
nebeliko kliûèiø statyti naujà atominæ
elektrinæ Lietuvoje. Taèiau nereikëtø
manyti, kad, priëmus ðá sprendimà,
atominë elektrinë netrukus gali bûti
pradëta statyti. Nors atominiø elektri-
niø statyba nuo ,,pirmojo betono“ á pa-
matus iðpylimo iki branduolinio kuro á
reaktoriø pakrovimo ir elektrinës sis-
temø galutinio iðbandymo trunka nuo
ketveriø iki ðeðeriø metø, prieð tai bû-
tina atlikti nemaþai svarbiø parengia-
møjø darbø. Juos sàlyginai galima su-
skirstyti á tris fazes:
1. Projekto plëtojimo. Ši fazë ap-
ima projekto ágyvendinimo organiza-
cijos sukûrimà, komandos ir darbø
grafiko sudarymà, projekto valdymo,
kokybës garantavimo sistemø sukû-
rimà ir kt.
këjo parinkimo. Tai – aikðtelës parin-
kimas ir reaktoriø technologijø rinkos
bei tiekëjø ávertinimas, konkursiniø do-
kumentø reaktoriø technologijai pirkti
parengimas.
3. Pasirengimo dalyvauti vieti-
niams dalyviams bei technologijø per-
davimui. Technologijø perdavimas ap-
ima tiekëjo þiniø apie projektà (pvz.,
kompiuteriø kodø, kuriais vertinamas
AE sistemø darbas, brëþiniø ir kt.) per-
davimà operatoriui. Ðios þinios bus la-
bai svarbios AE eksploatavimo metu.
Šiame straipsnyje detaliau apþvelg-
sime antràjà parengiamøjø darbø fa-
zæ, kurià ðiuo metu vykdo AB ,,Lietu-
vos energija“ Branduolinës energeti-
kos departamentas. Tai – susipaþini-
mo su naujos atominës elektrinës
technologija ir jos pasirinkimo paren-
giamieji darbai, planuojamos veiklos
poveikio aplinkai vertinimas bei tiria-
mieji darbai, susijæ su naujos atomi-
nës elektrinës galimø statybos vietø
(aikšteliø) tyrimais.
Susipaþinimas su naujos atominës
elektrinës technologija
Branduolinës energetikos raida
trunka jau penktàjá deðimtmetá. Jos

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 5

pradþia galima laikyti 1942 m., kai italø
fizikas E.Fermis (Enrique Fermi) Èikago-
je (JAV) suvaldë grandininæ branduoliø
dalijimosi reakcijà. Nuo tada prasidëjo
branduoliniø technologijø kûrimo era.
Per ðá laikotarpá sukurta ávairiø reaktoriø
technologijø, kurias galima suskirstyti á
keletà kartø.
Pirmosios kartos lengvojo ir sunkiojo
vandens reaktoriø technologijos buvo su-
kurtos 1950–1960 metais. Ðiuo metu I kar-
tos reaktoriø eksploatavimas visur yra nu-
trauktas, iðskyrus Didþiàjà Britanijà, ku-
rioje vis dar veikia Magnox tipo reakto-
riai. II kartos reaktoriai – tipiniai ðiuo metu
eksploatuojami lengvojo ir sunkiojo van-
dens reaktoriai, kuriuose naudojamas tiek
gamtinis, tiek ir prisodrintas uranas. Jø
pasaulyje yra daugiausia. Ðiuo metu pa-
saulinëje rinkoje siûlomos III/III+ kartos
reaktoriø technologijos yra lengvojo van-
dens (suslëgto ir verdanèio) bei sunkiojo
vandens. III (III+) kartos reaktoriai dar va-
dinami paþangiaisiais (advanced), kurie
savo ruoþtu skirstomi á evoliucinius (evo-
lutionary) ir pasyviuosius (passive).
III (III+) kartos reaktoriai nuo II kar-
tos reaktoriø skiriasi tuo, kad jø projek-
tai yra nemaþai patobulinti, ádiegtos pa-
syviosios saugos sistemos1 , kurioms ne-
reikalinga aktyvi kontrolë arba papildo-
mi reaktoriaus operatoriø veiksmai, sie-
kiant iðvengti avarijø arba jei ávyktø ne-
numatyti ávykiai atominës elektrinës eks-
ploatavimo metu. Ðiø sistemø veikimas
pagrástas fizikiniais reiðkiniais, t.y. natû-
ralia gravitacija, natûralia konvekcija ar
temperatûros ir slëgio skirtumais.
III ir III+ kartos reaktoriams bûdingos
ðios bendrosios savybës:
– siekiant paspartinti technologijos li-
cencijavimà, sumaþinti kapitalinius kað-
tus ir sutrumpinti statybos trukmæ, pro-
jektas yra standartizuotas kiekvienai tech-
nologijai;
– paprastesnis projektas uþ II kartos
reaktorius, todël paprastesnis eksploata-
vimas, maþesnis jautris eksploatavimo
metu atsirandantiems nuokrypiams;
– didesnis eksploatavimo naudingu-
mo koeficientas ir ilgesnë eksploatavimo
trukmë – tipinë III (III+) reaktoriø eksplo-
atavimo trukmë 60 metø, tuo tarpu II kar-
tos reaktoriø – 30–40 metø;
– dël patobulintø reaktoriaus sistemø
1
Tradicinës reaktoriø saugos sistemos yra ,,ak-
tyviosios“. Kad aktyviosios sistemos pradëtø veikti,
jas turi suþadinti iðorinis elektros arba mechaninës
energijos ðaltinis. Tik kai kurios sistemos funkcio-
nuoja pasyviai, pvz., slëginës sklendës/ventiliai. Ta-
èiau dël galimo ðiø sistemø gedimo reikalingos jas
dubliuojanèios sistemos. Pasyviøjø saugos sistemø
darbas priklauso tik nuo fizikiniø reiðkiniø, pvz., kon-
vekcijos, gravitacijos ar temperatûros ir slëgio skir-
tumø. Ðiø sistemø darbas nepriklauso nuo kitø inþi-
neriniø sistemø komponentø darbo.
6 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
III kartos reaktoriai
PWR EPR, 1660 MW
AREVA NP
BWR ABWR, 1300 MW
General Electric-Hitachi
PHWR EC-6, 700 MW
Atomic Energy of Canada Ltd.
PWR V-392 (VVER-1000), 1006 MW
Atomstroyexport
APWR, 1650 MW
Mitsubishi Heavy Industries
III+ kartos reaktoriai
BWR SWR-1000, 1254 MW
AREVA NP
PWR AP1000, 1099,5 MW
Westinghouse Electric
Company LLC
PHWR ACR-1000, 1085 MW
Atomic Energy of Canada Ltd.
BWR ESBWR, 1535 MW
General Electric-Hitachi
1 pav. Pagrindiniai paþangieji III (III+)
kartos reaktoriai ir jø gamintojai.
Santrumpos: PWR – suslëgto vandens reak-
torius, BWR – verdanèio vandens reaktorius,
PHWR – sunkiojo vandens reaktorius. Reaktoriaus
elektrinë galia nurodyta neto
þenkliai sumaþëjusi reaktoriaus aktyvio-
sios zonos išsilydymo ir radioaktyviøjø at-
liekø tikimybë ávykus avarijai;
– maþesnis poveikis gyventojams ir
aplinkai eksploatavimo metu ir ávykus
avarijoms;
– didesnis branduolinio kuro išdegi-
mo gylis – siekiama padidinti branduoli-
nio kuro sunaudojimà ir sumaþinti radio-
aktyviøjø atliekø kieká;
– kure naudojami išdegantys sugërik-
liai, siekiant pailginti branduolinio kuro re-
aktoriuje naudojimo trukmæ.
Kai kurie paþangieji III (III+) kartos re-
aktoriai ir jø gamintojai pateikti 1 paveiksle.
Pirmasis III kartos reaktorius pradëtas
eksploatuoti Japonijoje 1996 metais. Tai
– verdanèiojo vandens ABWR (Advanced
Boiling Water Reactor) reaktorius, kiti ðios
kartos reaktoriai ðiuo metu statomi Euro-
poje (pvz., suslëgto vandens reaktorius
EPR (European Pressurized Reactor)
Suomijoje, Prancûzijoje). Kitø tipø reak-
toriø statybos projektai (pvz., AP1000) jau
pradëti ágyvendinti Kinijoje ir JAV.
IV kartos reaktoriø technologijø plëto-
jimo pradþia galima laikyti 2001 m. liepà,
kai buvo ákurtas IV kartos tarptautinis foru-
mas (angl. GIF - The Generation IV Inter-
national Forum). Šio forumo pagrindinis
tikslas – suvienyti branduoliniø technolo-
gijø srityje pirmaujanèias pasaulio ðalis ir
sukurti naujos kartos branduolines tech-
nologijas ateities energetikos poreikiams
tenkinti. GIF narës steigëjos buvo Argen-
tina, Brazilija, Pietø Afrikos Respublika, Pie-
tø Korëja, Japonija, Prancûzija, Didþioji Bri-
tanija, JAV ir Kanada. 2002 m. prie ðios
organizacijos prisijungë Ðveicarija, po me-
tø – Europos atominës energijos bendrija
(EURATOM), o 2005 m. – Rusija bei Kini-
ja. Dabar GIF narës yra 13 ðaliø. GIF šiuo
metu atlieka išsamius IV kartos reaktoriø
technologijø mokslinio tyrimo darbus. Ið
esmës tiriamos 6 reaktoriø technologijos,
kurios gali bûti grupuojamos atsiþvelgus á
tai, kokie neutronai naudojami branduoli-
nei reakcijai palaikyti – lëtieji ar greitieji. Lë-
tøjø neutronø reaktoriai: aukštatempera-
tûris reaktorius (angl. VHTR – Very High-
Temperature Reactor), superkritinio van-
dens (angl. SCWR – Supercritical Water
Reactor) ir iðlydytø druskø reaktorius (angl.
MSR – Molten Salt Reactor). Greitøjø neut-
ronø reaktoriai – dujomis auðinamas grei-
tøjø neutronø reaktorius (angl. GFR – Gas-
cooled Fast Reactor), skystuoju natriu
aušinamas (angl. SFR – Sodium-Cooled
Fast Reactor) ir skystuoju švinu auðinamas
greitøjø neutronø reaktorius (angl. LFR –
Lead cooled Fast Reactor). Atlikus visus
programose numatytus mokslinio tyrimo
darbus bei bûtinus atominiø elektriniø me-
dþiagø, konstrukcijø ir technologijø ban-
dymus, šie reaktoriai bus pradëti eksplo-
atuoti tik 2030–2050 metais.
Kadangi IV kartos reaktoriai bus pra-
dëti eksploatuoti ne anksèiau kaip po 20–
30 metø, Lietuvoje naujai atominei elek-
trinei vertinamos ir nagrinëjamos poten-
cialios III(III+) kartos reaktoriø technolo-
gijos. Iðkëlus uþdaviná iðsirinkti tinkamiau-
sià, moderniausià ir patikimiausià reak-
toriaus technologijà, bûtina tinkamai pa-
sirengti reaktoriaus technologijos pirkimo
konkursui. Akivaizdu, kad prieð tai bûti-
na detaliai susipaþinti su rinkoje siûlomo-
Galimybiø studija
Susipaþinimas su atominës elektrinës
technologijomis
Technologijø vertinimas
Naujos AE pirkimo dokumentø rengimas
2 pav. Ryðys tarp susipaþinimo su atominës
elektrinës technologijomis, technologijø
vertinimo ir naujos AE pirkimo dokumentø
rengimo
mis AE technologijomis ir jø ypatumais.
AB ,,Lietuvos energija“ nuo 2007 m.
geguþës vykdo susipaþinimo su naujos
atominës elektrinës technologijomis pro-
jektà. Šio projekto svarbiausi tikslai:
– uþmegzti kontaktus ir nustatyti ben-
dradarbiavimo formas ir bûdus su poten-
cialiais reaktoriø technologijø tiekëjais;
 – identifikuoti rinkoje esanèias III (III+)
kartos reaktoriø technologijas ir ávertinti
gamintojø ir jø siûlomø technologijø pa-
rengtinumà;
– atnaujinti Galimybiø studijoje pateik-
tà informacijà apie branduolines techno-
logijas ir sudaryti prielaidas išsamiai áver-
tinti reaktoriaus technologijas.
Ryðys tarp susipaþinimo su atominës
elektrinës technologijomis, technologijø
vertinimo ir naujos AE pirkimo dokumen-
tø rengimo pateiktas 2 pav.
Ágyvendinant projektà (2007–2008 m.)
surengti susitikimai su potencialiais
III(III+) kartos reaktoriø technologijø tie-
këjais – Prancûzijos ir Vokietijos konsor-
ciumu AREVA NP, JAV kompanijomis Ge-
neral Electric-Hitachi ir Westinghouse
Electric Company LLC bei Kanados sun-
kiojo vandens reaktoriø gamintoja Atomic
Energy of Canada Ltd. Susitikimø metu
buvo nagrinëjami branduoliniø reaktoriø
ir kitø sistemø techniniai parametrai, bran-
duolinio kuro ciklo, branduolinës saugos
ir technologijø licencijavimo, projekto ágy-
vendinimo, þmoniø ištekliø, projektavimo
ir statybos bei kt. klausimai. Buvo suda-
ryta galimybë dalyvauti branduoliniø tech-
nologijø mokymo kursuose ir seminaruo-
se, kuriø metu nuodugniai susipaþinta su
PAV programos parengimas 2007 m. geguþë–liepa
Visuomenës informavimas, derinimas ir patvirtinimas 2007 m. liepa–lapkritis
Patvirtinta PAV programa 2007 m. lapkritis
PAV ataskaitos parengimas 2007 m. vasaris–rugpjûtis
Visuomenës informavimas, derinimas ir patvirtinimas 2007 m. rugpjûtis–2009 m. sausis
Sprendimas dël veiklos leistinumo 2009 m. vasaris
3 pav. Naujos atominës elektrinës poveikio aplinkai vertinimo grafikas
III(III+) kartos reaktoriø ypatumais ir pa- agentûra (TATENA), Lietuvoje suorgani-
grindinëmis savybëmis. Taip pat sureng- zavusi keletà aktualiø tarptautiniø semi-
ti susitikimai su Europos ir JAV energeti- narø atominiø elektriniø technologijø pa-
kos objektø ir atominiø elektriniø opera- sirinkimo ir vertinimo klausimais.
toriais, besirengianèiais ar jau pradëju- Susipaþinimo su atominiø elektriniø
siais ágyvendinti panaðius projektus – technologijomis procesas truko vienus
Suomijos TVO, Prancûzijos EdF, statan- metus. Atkreiptinas dëmesys, kad, pla-
èios EPR reaktorius, JAV Dominion, ke- nuojant parengiamuosius darbus, á ðá lai-
tinanèia statyti ESBWR reaktoriø, Èekijos kotarpá bûtina atsiþvelgti, nes sukaupta
CEÞ, Rumunijos SNN ir kitais. Jø patirtis informacija ir patirtimi bus remiamasi ren-
labai svarbi rengiantis Lietuvoje ágyven- giant naujos AE pirkimo dokumentus ir
dinti ðá sudëtingà projektà. Nemaþai pri- dalyvaujant atominës elektrinës techno-
sideda ir Tarptautinë atominës energijos logijos pirkimo konkurse.
4 pav. Naujos
atominës elektrinës
Lietuvoje alternatyviø
vietø aikðtelës
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 7

Poveikio aplinkai vertinimas
Branduolinës energetikos objek-
tø statybos ir eksploatacijos povei-
kis aplinkai privalo bûti ávertintas prieð
priimant sprendimà, ar tokia veikla
pasirinktoje vietoje yra leistina. Dël to
AB „Lietuvos energija“ 2007 m. pra-
dëjo naujos AE Lietuvoje poveikio ap-
linkai vertinimà.
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)
– tai konkreèios planuojamos ûkinës
veiklos potencialaus poveikio aplin-
kai numatymo, apibûdinimo ir áverti-
nimo procesas. Pagrindinis tikslas
yra garantuoti, kad atsakinga institu-
cija, priimanti sprendimà dël veiklos
leistinumo pasirinktoje vietoje (Lietu-
voje – Aplinkos ministerija), turëtø vi-
sà informacijà apie galimà reikðmin-
gà tos veiklos poveiká aplinkai ir ðio
poveikio sumaþinimo galimybes bei
bûtø susipaþinusi su visuomenës
nuomone.
PAV yra atliekamas dviem eta-
pais. Pirmame etape parengiama
PAV programa, kuri nustato PAV ata-
skaitos turiná, joje nagrinëjamus klau-
simus. 2007 m. liepà programa bu-
vo pateikta vertinti kompetentingoms
valstybës ir savivaldybiø institucijoms
(PAV subjektams) bei visuomenei.
Naujos atominës elektrinës PAV pro-
grama buvo svarstoma vieðuose su-
sitikimuose su visuomene ir moksli-
ninkø bendruomene Visagine ir Vil-
niuje. Valstybës institucijos ir visuo-
menë atitinkamai pateikë 138 ir 49
pasiûlymus ir pastabas. Prieš prade-
dant PAV studijà, PAV programà pa-
tvirtino Aplinkos ministerija.
Pagrindinës PAV studijos uþduo-
tys yra ðios:
– esamos aplinkos aprašymas;
– galimo poveikio identifikavimas
ir prognozavimas, jo prieþastys ir kil-
më, iðsamus poveikio analizavimas;
– poveikio reikšmingumo nusta-
tymas (ar jis leistinas, ar privalo bûti
numatytos maþinanèios bei kompen-
suojanèios priemonës ir kt.).
PAV studijos rezultatai bus pateikti
PAV ataskaitoje, kurià taip pat bus
praðoma ávertinti visuomenës ir PAV
subjektø. Poveikio aplinkai vertinimo
grafikas pateiktas 3 pav.
Svarbu ávertinti galimus naujos AE
(NAE) poveikius aplinkai ne tik Lie-
tuvoje, bet ir kitose valstybëse bei su-
teikti galimai poveiká patirsianèiø vals-
tybiø visuomenei bei institucijoms ga-
limybæ iðsamiai susipaþinti su pla-
nuojamu projektu. Kaip tai turi bûti
atliekama, nustato Konvencija dël po-
veikio aplinkai vertinimo tarpvalstybi-
8 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
Tikiu L
niame kontekste, kurià yra ratifikavu-
si ir Lietuva. NAE planuojama statyti
netoli Baltarusijos ir Latvijos valstybiø
sienø, tad NAE poveikio aplinkai ver-
tinimas sulaukë didelio ðiø valstybiø Artûras
dëmesio. Be to, PAV programà iðsa- POVILIÛNAS
miai nagrinëjo ir Estija, Suomija, Ðve- Lietuvos TOK
dija, Lenkija bei Austrija. Ðios valsty- prezidentas
bës pareiðkë ketinimus toliau aktyviai
dalyvauti vertinant NAE poveiká.
NAE PAV vertina atominës elek-
trinës, kurios galia nevirðys 3400 MW,
statybos ir eksploatacijos poveiká ap-
linkai: gyventojams, vandens siste-
moms, oro kokybei, dirvoþemiui, gy-
vûnijai, saugomoms teritorijoms,
kraðtovaizdþiui, kultûros paveldui ir Prieð keturiolika metø, kai Kinijos sos-
kt. Be to, išsamiai vertinamas povei- tinë Pekinas dalyvavo TOK rinkimuose
kis ne tik atskiriems Drûkðiø eþero ap- dël teisës rengti 2000 metø olimpines þai-
linkos komponentams, bet ir visai dynes, maþai kas abejojo, kad taip ir nu-
ekosistemai. Viena esminiø PAV stu- tiks. Nors Pekino kandidatûrà palaikë
dijos daliø yra auðinanèio vandens pats tuometinis Tarptautinio olimpinio ko-
modeliavimas, kuris nustato, kokiu miteto prezidentas Ch.A.Samaranchas
mastu NAE galës bûti tiesiogiai auði- (TOK prezidentas nebalsuoja), minima-
nama Drûkðiø eþero vandeniu. Verti- lia persvara nugalëjo Sidnëjus... Be jo-
namos ne tik alternatyvios auðinan- kios abejonës – tai buvo smûgis ne tik
èio vandens paëmimo bei išleidimo Kinijai, bet ir tuo metu didþiausià pasau-
vietos, bet ir netiesioginio aušinimo lyje sporto autoritetà turëjusiam TOK pre-
galimybës – statant elektrinës aušini- zidentui. Matyt, tuo metu daugumai TOK
mo bokštus. nariø „uþkliuvo“ þmogaus teisiø proble-
PAV vertina trijø tipø naujos jëgai- mos Kinijos Liaudies Respublikoje, ta-
nës technologines alternatyvas – su- èiau beveik niekas neabejojo, jog anks-
slëgto vandens reaktorius, verdanèio èiau ar vëliau daugiausia gyventojø tu-
vandens reaktorius ir suslëgto sun- rinti pasaulio valstybë priims olimpines
kiojo vandens reaktorius bei dvi teri- þaidynes savo ðalyje ir ne tik dël
torines alternatyvas dabartinës Igna- Ch.A.Samarancho noro...
linos AE pramoninës aikðtelës ribo- „Netikëkite tais, kurie sako, kad politi-
se. Vertinama ir vadinamoji „nulinë al- ka nedaro átakos sportui. Tai nesàmonë.
ternatyva“, t.y. situacija, kai nauja ato- Politika yra visur. Laikydamiesi pagrindi-
minë elektrinë Lietuvoje nebûtø sta- niø olimpinio judëjimo tiksle glûdinèiø
toma. principø ne tik rengdami olimpines þai-
NAE poveikio aplinkai vertinimas, dynes kas dvejus metus, bet ir skatinda-
kurio trukmë yra apytiksliai dveji me- mi taikios visuomenës, kuriai rûpi þmo-
tai, pateikia su projektu susijusià in-
formacijà visiems besidomintiems bei
sudaro sàlygas iðsakyti nuomonæ ir
pateikti pastabas. Labai svarbu PAV
atlikti kuo ankstesniame projekto eta-
pe, kad kartu su techniniais ir eko-
nominiais veiksniais á planavimo pro-
cesà bûtø átraukti ir galimo poveikio
aplinkai aspektai.
Naujos atominës elektrinës
aikðtelës studijos
NAE statybai reikalingø teritorijø
tyrinëjimas ir planavimas – taip pat
vienas ið svarbiø parengiamøjø dar-
bø fazës projektø. Elektrinë bûtø sta-
toma ðalia Ignalinos atominës elek-
trinës (IAE) blokø. NAE numatomos
alternatyviø vietø statybos ir pramo-
ninës aikðtelës yra IAE skirto þemës
sklypo ribose (4 pav.).
Nukelta á 24 p.
u Lietuvos sportininkais
olimpieèiais!
gaus orumo iðsaugojimas, kûrimà, mes
prisidedame prie taikesnio ir geresnio pa-
saulio kûrimo. Todël mes dalyvausime po-
litikoje“. Tai Ch.A.Samarancho þodþiai.
Neilgai truko (tik 7 metai) ir jo vado-
vaujamas Tarptautinis olimpinis komite-
tas nusprendë, jog Pekinas priims olim-
pines þaidynes 2008 metø rugpjûèio 8–
24 dienomis. Galima sakyti, jog didelæ
átakà tokiam sprendimui darë TOK rëmë-
Olimpinis baseinas
jai, norintys „uþkariauti“ Kinijos rinkà, ta-
èiau to paties nusipelnë ir Kinijos sporti-
ninkai.
Nëra jokiø abejoniø, jog Pekinas pui-
kiai susidoros su þaidyniø organizatoriø
vaidmeniu. Tuo galëjau ásitikinti pats, ne
kartà lankæsis olimpiniuose objektuose.
Kelios dienos prieð Atënø olimpiniø þai-
dyniø 2004 metais atida-
rymà dar vyko baigiamieji
darbai, o Pekine jau viskas
pastatyta. Ypaè norëèiau
iðskirti olimpiná stadionà,
vadinamà „paukšèio liz-
Èia gyvens
þaidyniø dalyviai
du“, ir vandens sporto rûmø „kubà“. Tai
unikalûs sporto objektai! Kaip ir olimpinis
kaimelis – pats geriausias iki ðiol matytas
olimpinëse þaidynëse.
Vis dëlto problemø yra. Viena ið jø –
didelis oro uþterštumas, nors Kinijos val-
dþia skiria labai daug lëðø oro sàlygoms
Pekine gerinti. Tikësimës, jog þaidyniø
metu bus padaryta viskas, kas ámanoma,
kad uþterðtumas nepakenktø sportininkø
sveikatai.
Kita problema – „þmogaus teisës“ Ki-
nijoje bei tabu Tibeto ir Taivano proble-
moms, ginklø pardavimas tokioms ða-
lims, kaip Sudanas ir kt. Kai kurie politi-
niai veikëjai siûlë net olimpiniø þaidyniø
boikotà, taèiau tikiu – nugalës sveikas po-
þiûris á ðià problemà, palaikantis geriau-
siø pasaulio sportininkø nuomonæ, kad:
„Olimpinës þaidynës – tai renginys, su-
teikiantis viso pasaulio sportininkams ga-
limybæ parodyti mums, koks gali bûti pa-
saulis, kai þmonës susiburia taikiai švæsti
savo bendrumo, o ne pabrëþti savo skir-
tumø. Negali bûti geresnio bûdo paraginti
Kinijà keistis ir sutvirtinti jau þengtus tei-
singus þingsnius nei per sportà“.
Tikiu, kad ir Lietuvos sportininkai, ku-
riø olimpinëse þaidynëse dalyvaus rekor-
dinis skaièius (per 70), ne tik deramai at-
stovaus Lietuvai, bet ir prisidës prie tei-
giamø pokyèiø ne tik Kinijoje, bet ir olim-
pizmo tikslo – „Sportu ugdyti harmonin-
gà þmogø siekiant sukurti taikià visuome-
næ, besirûpinanèià þmogaus orumo sau-
gojimu“ ágyvendinimo.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 9
 Þvaigþdës i
1 pav. Þvaigþdþiø evoliucijos diagrama

2 pav. Besiformuojanti þvaigþdë

Valdemaras MILKUS
Vilniaus universiteto Fizikos
fakulteto studentas

XX a. iðkëlus á kosmosà stotis ir erd-

3 pav. Sproginëjanti þvaigþdë
4 pav. Planetiðkasis ûkas
„Akies rainelë“
5 pav. Planetiðkasis ûkas „Katës akis“
6 pav. Krabo ûkas
vëlaivius, astronomams vël iðkilo naujos
máslës ir hipotezës. Ypaè daug informa-
cijos suteikë kosminiai aparatai, aplan-
kæ Saulës sistemos planetas, o dar dau-
giau – Hablo kosminis teleskopas, kuris
ne tik pateikë daugybæ áspûdingø nuo-
traukø, bet ir padëjo tikrinti, tikslinti ávai-
rias teorijas. Viena ið tokiø teorijø, kuri
iki ðiol dar nebaigta ir vis tikslinama, yra
þvaigþdþiø evoliucijos teorija.
Visos þvaigþdës, tarp jø ir Saulë, vys-
tosi panašiai, nes pagrindinis kriterijus,
lemiantis evoliucijos greitá, yra masë. Ma-
sei maþëjant gali pasireikðti ávairûs evo-
liucijos ir sudëties skirtumai. Pirmasis
þvaigþdþiø evoliucijos etapas – þvaigþ-
dëdara.
Visos þvaigþdës pradeda formuotis
ið tarpþvaigþdiniø dujø telkinio, kuris su-
darytas ið atskirø gniuþulø. Bet kuriame
telkinyje atsiranda tankio nevienodumø,
kurie pradeda traukti vienas kità (kon-
densacijos centrai). Vëliau tokios dalys
tiesiog „paklûsta“ gravitacijai ir medþia-
ga laisvai krinta á vidø (2 pav.), o tam,
kad vyktø medþiagos traukimasis, turi
bûti iðpildyta Dþinso gravitacinio nesta-
bilumo sàlyga, t.y. dujø kritimà palaikanti
gravitacija turi bûti atsveriama dujø pa-
sipriešinimo.
Krintant medþiagai, gravitacinë ener-
gija tampa potencine ðilumine energija.
Kadangi centre slëgis didëja, jis sustab-
do traukimàsi ir atsveria gravitacijà, pa-
kyla temperatûra. Taip susidaro bran-
duolys, kuriame gali ásiþiebti pirmosios

10 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7

 Þvaigþdës, planetos, galaktikos... Tokie objektai nuo senø laikø traukë þmogaus aká ir këlë
þavesá bei susidomëjimà. Mano dëmesys á dangø nukrypo jau ðeðtoje klasëje, kai biologijos ir
geografijos pamokose buvo kalbama apie Saulës sistemà ir Visatà. Vëliau mokytojai skatino
nepaleisti astronomijos ið rankø, todël baigæs vidurinæ mokyklà pasirinkau fizikos studijas ir
pasiryþau eiti link savo tikslo – astronomijos.
s ir þmogus
branduolinës reakcijos. Vëliau formuo-
jasi iðoriniai sluoksniai, kurie sudaro du-
jiná apvalkalà – kokonà. Tai trunka apie
10 mln. metø. Susidariusi proþvaigþdë
masæ sutraukia á save arba nubloðkia
tolyn ir ði iðsisklaido. Ji laikinai yra ne-
skaidri ir praleidþia tik šiluminius spin-
dulius. Kadangi šiluma sulaikoma ir ne-
praeina spinduliavimu, prasideda kon-
vekcija (šilumos perdavimas dujø srau-
tais). Taip þvaigþdë ateina á pagrindinæ
sekà, kuri evoliucijos diagramoje (1
pav.) paþymëta ilga siaura V juosta. Mû-
sø Saulë taip pat yra nykðtukë þvaigþ-
dë, priklausanti pagrindinei sekai. Jos
centre degdamas vandenilis iðskiria di-
dþiulæ energijà, palaikanèià mûsø pla-
netoje gyvybei palankias sàlygas.
Kuo didesnë þvaigþdës masë, tuo
sparèiau vyksta termobranduolinës sin-
tezës reakcijos – ið lengvøjø elementø
branduoliø susidaro vis sunkesni. Van-
denilis centre pradeda degti, kai tempe-
ratûra pasiekia 10 mln. laipsniø. Saulës
centre temperatûra siekia apie 15 mln.
laipsniø, ir tokia pastovia šiluma ji mus
„lepina“ jau apie 5 milijardus metø.
Kiekviena þvaigþdë turi palaikyti dvi
pusiausvyros sàlygas: vidiniø sluoksniø
slëgis atsveria iðoriniø sluoksniø svorá ir
per vienetiná laikà pagamintos energijos
kiekis lygus per vienetiná laikà iðspindu-
liuotai energijai. Prieðingu atveju þvaigþ-
dë gali pradëti plëstis arba susitraukti,
taip pat ir uþgesti.
Jaunoms þvaigþdëms bûdingas grei-
tas sukimasis aplink savo aðá, kai jos val-
do aplink save esanèià medþiagà (1
pav.). Jei jis viršija 500 km/s, nuo þvaigþ-
dës atsiskiria medþiagos þiedas, ið kurio
gali pradëti formuotis planetø sistema.
Pagal panaðià hipotezæ teigiama, kad
taip susidarë Saulës sistema, t.y. iš dujø
ûko, kuris pradëjo suktis, susidarë cen-
tras, kuriame susikoncentravo beveik vi-
sa medþiaga. Ið ûko „liekanø“ susidarë
planetos. Apskaièiuota, kad Saulës ma-
së 750 kartø didesnë nei visø planetø kar-
tu paëmus. Todël Saulë yra visos siste-
mos „valdovë“.
Þvaigþdei senstant ir spinduliuojant,
jos centre senka vandenilio atsargos. Su-
sidaro vis daugiau sunkesniø elementø.
Kad þvaigþdë iðlaikytø gravitacijos ir slë-
gio jëgø pusiausvyrà, þvaigþdës centras
turi susitraukti. Tuomet kyla branduolio
temperatûra, þvaigþdë palieka evoliuci-
jos diagramos pagrindinæ sekà ir perei-
na á milþiniø þvaigþdþiø sekà(0–III juos-
tos). Pati þvaigþdë vësta ir tampa labai
reta. Kartais þvaigþdës skersmuo padi-
dëja tûkstanèius kartø, todël ji gali tapti
reta kaip geriausias laboratorinis vakuu-
mas. Tuo metu branduolinës reakcijos
laikinai uþgæsta.
Kai þvaigþdës masë nedidelë, degi-
mo reakcijos prasideda ypaè stipriu he-
lio þybsniu, kurio metu iškart sudega apie
50 proc. helio. Prasidëjus ðioms reakci-
joms, vandenilio degimas pereina á sfe-
riná sluoksná, taigi þvaigþdë turi du ener-
gijos ðaltinius: centre dega helis, o ið-
orëje – „vandenilio likuèiai“. Kai þvaigþ-
dës masë didelë, helis pradeda degti ra-
miai, þybsnis neávyksta. Taigi po 5 mlrd.
metø Saulë taip pat iðsiplës ir sudegins
artimiausias planetas. Sudegus heliui ir
branduolyje likus vien tik angliai, þvaigþ-
dë ateina á asimptotinæ sekà ir dar labiau
pleèiasi. Jei helio degimo sfera priartëja
prie þvaigþdës regimojo pavirðiaus, ji nu-
simeta savo viršutinius sluoksnius, kurie
tampa planetiðkuoju ûku ( 4 ir 5 pav.),
pradeda pulsuoti ir tampa kintamàja ar-
ba sproginëjanèia þvaigþde ( 3 pav.).
Kai þvaigþdës masë didelë, joje dar
vyksta ilga reakcijø eilë, bet baigtis vie-
noda – galiausiai susidaro geleþis, ku-
riai suardyti ir tolesnëms reakcijoms su-
naudojama daugiau energijos, nei jos
pagaminama, todël reakcijos sustoja ir
þvaigþdë susitraukia – tampa baltàja
nykðtuke (VII juosta). Þvaigþdei staiga
susitraukus gali ásiþiebti greitos ir stip-
rios reakcijos, dël to þvaigþdë sprogsta
kaip supernova. Sprogimo galia yra fan-
tastinio dydþio, o pats sprogimas trun-
ka vos kelias minutes. Todël net uþ tûks-
tanèiø ðviesmeèiø sprogstanèios
þvaigþdës spindi kaip Venera ar Jupite-
ris (šviesmetis – atstumas, kurá ðviesa
nueina per vienus metus). Sprogimo
vietoje lieka išblaškyta medþiaga – su-
pernovos liekana ( 6 pav.) ir atomo bran-
duolio tanká turintis þvaigþdës centras –
neutroninë þvaigþdë. Kai ðios liekanos
masë nedidelë, ji galiausiai uþgæsta. Kai
masë didelë, susidaro juodoji bedugnë
– hipotetinë erdvës dalis, ið kurios neið-
trunka nei spinduliai, nei medþiaga. Ap-
link toká objektà susidaro diskas, sklei-
dþiantis visà elektromagnetinæ spindu-
liuotæ. Tik taip ámanoma aptikti juodàjà
bedugnæ. Taip uþgæsta þvaigþdës, spin-
dëjusios milijonus metø.
Pirmieji dangø sistemingai stebëti
pradëjo senovës Babilono ir Ðumerø ci-
vilizacijos þyniai. Jiems tai buvo ateities
pranaðas. Vëliau formavosi kitoks po-
þiûris á Saulæ, planetas, ir K.Ptolemëjas
sukûrë geocentrinës visatos modelá. Ðis
modelis iðbuvo nepaneigtas net iki XVI
amþiaus. Ir tik 1515 m., kai pasirodë pir-
mieji M.Koperniko raðtai apie heliocen-
trinæ dangaus sistemà, prasidëjo tikras
mokslo perversmas. Atradimai ëjo vie-
nas po kito ir vienas kità pagrindë ið es-
mës. Tai ir lëmë Ptolemëjo sistemos þlu-
gimà. Vëliau tokiø astronomø, kaip
V.Heršelis, E.Halis, E.Hablas ir kt., dë-
ka buvo suprasta, kad Saulë yra tik eili-
në maþa þvaigþdelë beribëje galaktiko-
je, o ði – taip pat tik viena ið didelës gau-
sybës. Dabar kosminiai aparatai lanko
kitas planetas, o aparatai „Voyager“ ke-
liauja á þvaigþdes. Atradimai vyksta kas-
dien, ir šiais laikais tai jau nieko neste-
bina, bet ar mes pagalvojame, kad tai
vyksta kartu su mumis? Manau, kiek-
vienas bent šiek tiek susimàsto, jog ir
tada, kai ilsimës po darbø, kaþkur erd-
vëje klajoja planetos, gimsta ar gæsta
þvaigþdës, Visatos platybëse skrieja
kvazarai. Ir pati Visata nëra statiðka – ji
pleèiasi, tik visi ðie procesai labai lëti ir
trunka milijonus metø.
Stebint ir gilinantis á problemas atsi-
rado noras rasti savo ,,kosmoso bro-
lius‘‘ ar bent suþinoti, ar mes vieni tokie
šioje Visatoje. Taip buvo pastebëtas di-
delis dësningumas, kad visos maþytës
skaitinës konstantos jau per pirmà Vi-
satos gyvavimo sekundæ susiklostë taip,
kad kaþkada ir kaþkur atsirastø gyvybë.
Toks didelis dësningumas vadinamas
antropiniu principu (gr. Anthropos –
þmogus).
Þvaigþdës ir Visatos paslaptys jau
nuo pirmøjø civilizacijos akimirkø buvo
stebëjimø objektas. Mes gyvename tik
akimirkà, bet jau spëjome pasiekti áspû-
dingø rezultatø visose mokslo ðakose,
ypaè fizikos bei astronomijos kryptyse.
Manau, kad ðiø srièiø atradimai yra
neišsenkami, ir reikia stengtis, kad trum-
pos mûsø gyvenimo akimirkos nebûtø
praëjusios veltui ir paliktø bent pëdsakà
ilgoje istorijoje.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 11

Planuojant
investicijas
uþsienyje Vaidotas MATUTIS
Ar investuotojas, planuodamas inves-
ticijas naujoje uþsienio ðalyje, domisi tos
ðalies bendra politologine situacija, t.y. tos
ðalies ekonomikos bei politikos tarpusa-
vio ryðiais bei sàveikomis? Ar tai reikalin-
ga ir kuo tos þinios gali padëti?
Atsakymas, ko gero, yra – tai reika-
linga ir padeda vertinant bûsimos inves-
ticijos perspektyvas bei rizikà, ir juo to-
liau, juo labiau. Pasaulinio informacijos
tinklo plëtra sudarë prielaidas laisvam
bei efektyviam finansiniø ištekliø ir infor-
macijos judëjimui. Toks nevarþomas kei-
timasis ištekliais, technologinëmis bei
inovacinëmis þiniomis sudaro prielaidas
þmogui vis maþiau bûti priklausomam
nuo socialinës aplinkos. Taèiau negali-
ma ignoruoti visuomenës átakos indivi-
do paþiûroms bei elgesiui.
Kintant sàlygoms, investuotojai vis
daugiau susiduria su analizës bei naujø
analitiniø metodø poreikiu, kad galëtø
ávertinti visà socialinæ-ekonominæ (plaèiau
politologinæ) ðalies aplinkà, kurioje gyve-
na individai, pretenduojantys aptarnauti
bûsimà investicijà.
Ávairûs psichologiniai bei sociologiniai
tyrimai rodo, kad kiekvieno individo ver-
tybiø sistema svyruoja priklausomai nuo
to, su kuo ir kokioje aplinkoje apie tai yra
diskutuojama, ar individo poþiûris yra tik
iðsakomas, ar já dar reikia argumentuoti,
o gal net atsakyti á atitinkamus kontrar-
gumentus bei pateikiamas prielaidas ir tei-
ginius. Todël, ko gero, labiau tiktø kalbëti
apie politiniø-visuomeniniø paþiûrø ska-
læ, atspindinèià visuomenës bei jos indi-
vidø poþiûrá á esamà visuomeninæ-ekono-
minæ sanklodà bei jø viltis, lûkesèius, po-
þiûrá á artimiausià ateitá, balansà tarp vi-
suomeniniø ir individualiø vertybiø. Ávai-
riose diskusijose bei pokalbiuose kiekvie-
nas ðalies gyventojas iðreiðkia savo pa-
þiûras, vertindamas esamà situacijà bei
formuluodamas savo lûkesèius bei atei-
ties vizijas, o patvirtina tai konkreèiais po-
elgiais konkreèiomis situacijomis.
Visi þmonës veikia vienas kità. Ðioje
þmoniø sàveikoje yra sukuriama didþiau-
sia pridëtinë vertë ir tik po to dalis jos yra
12 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
perkeliama kitiems ekonominiams objek-
tams. Tai glaudþiai susijæ su ekonomine
visuomenës sankloda bei verslo filosofi-
ja. Visa verslo filosofija yra orientuota á pel-
nà bei produkto pardavimà. Tikslas aið-
kus ir paprastas, taèiau, keièiantis bei to-
bulëjant darbo priemonëms, gamybos
procesams, ekonominei ir visuomeninei
sanklodai, keièiasi ir ðio tikslo siekimo
priemonës bei visuomenei pateikiami vie-
ðieji ðio tikslo motyvai.
Tai puikiai parodo tokie veikalai, kaip
M.Castellso trilogija „Informacijos amþius“
ar R.Jenseno veikalas „Svajoniø visuome-
në“, kuriø autoriai kuria prognozes rem-
damiesi istoriniais faktø nagrinëjimais, ávai-
riais sociologiniais, psichologiniais, poli-
tologiniais, ekonominiais tyrimais bei jø
metu iðryðkëjusiomis tendencijomis.
Jau Aristotelio laikais buvo iðkelta prie-
laida, kurios iki ðiol niekas nepaneigë, kad
vienintelë valstybë (POLIS) yra bendravi-
suomeninë þmogiðka sugyvenimo forma,
nes ðeimos pagrindinë funkcija yra dau-
ginimasis, o tai daro ir gyvûnai, na, o eko-
nomika irgi yra tik materialinio išgyveni-
mo forma, nes ir gyvûnai kaupia maisto
atsargas þiemai. Taigi valstybës pamatas
yra „idëja“, jungianti individus á visuome-
næ. Todël planuojant investicijà bûtina
kruopðèiai iðnagrinëti socialinæ-ekonomi-
næ arba politologinæ ðalies aplinkà, politi-
kos bei ekonomikos tarpusavio sàveikas
bei átakas ir tuo remiantis pasirinkti atitin-
kamus vieðuosius investicijos motyvus,
nuo kuriø labai priklausys bûsimos inves-
ticijos sëkmës perspektyvos bei rizikos.
Valstybinës ir ekonominës institucijos
yra tik negyvas instrumentø rinkinys, ku-
rio praktiná naudojimà lemia þmoniø, tu-
rinèiø galimybæ valdyti ðiuos instrumentus,
idëjos ir perspektyvos supratimas. Tuo re-
miantis ir yra suformuojama ðalies polito-
loginë aplinka. Visus šiuos þmones gali-
ma pavadinti átakingais visuomenës vei-
këjais, nes jie, naudodamiesi turimais in-
strumentais, nulemia esamà situacijà ir vei-
kia ateitá. Supaprastindami visuomeniniø
paþiûrø nagrinëjimà, átakingø visuomenës
veikëjø grupæ pagal jø galioje esanèius in-
strumentus galime suskirstyti á dvi beveik
vienodo dydþio grupes – politikus ir versli-
ninkus. Vieni jø valdo politinius ir valdþios
institucijø instrumentus, kiti – ekonominius
bei finansinius išteklius ir instrumentus.
Toks suskirstymas leidþia analizuojant at-
siþvelgti á paþiûrø formavimosi procesà.
Tæsdami analitiná aptarimà, padarysi-
me dar keletà apibendrinanèiø prielaidø,
leidþianèiø supaprastinti analizuojamø vi-
suomenës veikëjø paþiûrø statistiná pasi-
skirstymà. Politikus suskirstysime dar á dvi
grupes – senajai nomenklatûrai atstovau-
janèius politikus ir naujuosius novato-
riškus politikus. Šiai prielaidai, ko gero,
neprieðtarautø në vienas nors truputá po-
litika domëjæsis asmuo. Be to, dar pridur-
tø, kad nomenklatûriniø politikø yra daug
daugiau nei tø, kuriuos galëtume priskirti
naujiesiems politikams, siekiantiems
paþangos, vadinasi, ir paþangiø pokyèiø
visuomenës gyvenime.
Ekonomikos veikëjus, remiantis ana-
logiška prielaida, taip pat galima suskirs-
tyti á dvi grupes: tai nomenklatûrininkai ir
kuriantys pridëtinæ vertæ. Pagal verslo es-
mæ nomenklatûrininkai bûtø tie ekonomi-
kos veikëjai, kurie nieko nekuria, o uþdir-
ba kapitalà tik perskirstydami visuomenë-
je jau sukurtas gërybes. Tuo tarpu kurian-
tys pridëtinæ vertæ ekonomikos veikëjai bû-
tø tie, kurie uþdirba kapitalà gamindami ir
pateikdami rinkoms naujus produktus,
skatinanèius permainas bei plëtrà. Verta
pastebëti, kad nomenklatûrininkai sudaro
didesniàjà dalá ðios ekonomikos veikëjø
grupës. Taigi pagal èia iðdëstytas prielai-
das ðias dvi ekonomikos veikëjø grupes
aiðkumo dëlei galime pavadinti trumpiau
ir aiðkiau: perskirstytojai ir kûrëjai.
Laikantis tos paèios logikos senuosius
politikus, arba nomenklatûrininkus, prak-
tiðkai absoliuèiai visus taip pat galime pri-
skirti prie veikëjø, tik perskirstanèiø visuo-
menës gërybes ir ið to gyvenanèiø. Tuo
tarpu naujaisiais vadinamus politikus, ku-
riø ir taip maþuma palyginti su nomen-
klatûrininkais, dar reikëtø suskirstyti á per-
skirstytojus ir kûrëjus, nes toli graþu ne
visiems pavyksta apginti savo idëjas ir
nuomonæ, o norint iðsilaikyti daug leng-
viau ir paprasèiau prisitaikyti.
Taip vël visus visuomenës veikëjus su-
skirstëme á dvi grupes, kur perskirstytojø
grupë yra jau daug didesnë negu kûrëjø.
Dar reikia paþymëti, kad perskirstytojai yra
maþiausiai suinteresuoti kà nors keisti, jie
pageidautø ir toliau stabiliai sukti tà pinigø
maðinà, kurià ðiuo metu gali valdyti. Taigi
naujos investicinës idëjos, iðkëlus jos
viešuosius motyvus, palaikymo galima su-
laukti tik ið maþumos visuomenës veikë-
jø, tai yra ið kûrëjø grupës, nes jie ið keleto
protingø argumentø supranta vystymosi
bûtinybæ bei perspektyvos naudà. Tuo tar-
pu didþioji dalis visuomenës veikëjø, pri-
klausanèiø perskirstytojø grupei, naujà in-
vesticinæ idëjà pasitiks su neigiama pradi-
ne nuostata, kurià reikës áveikti norint rea-
lizuoti ir ágyvendinti ðià idëjà. Taigi bus rei-
kalingi papildomi argumentai. Priklauso-
mai nuo papildomø argumentø parinkimo
ir pateikimo nauja investicinë idëja toliau
gali bûti draugiðkai palaikoma arba bent
jau susilaukti neutralios reakcijos. Prieðin-
gu atveju vël reikia kalbëti apie lyderiø su-
siskaldymà bei susiprieðinimà, o tai kelia
grësmæ paèios investicijos sëkmingam re-
alizavimui. Lygiai tà patá galima pasakyti ir
apie kaimyniniø ðaliø bei átakingø pasau-
lio ðaliø visuomenës veikëjus, kurie taip pat
vertins naujà investicinæ idëjà, taèiau jau
per savo prizmæ ir atsiþvelgdami á globali-
zacijos procesus.
Reikëtø pateikti dar keletà glaudþiai su
tuo susijusiø pastebëjimø. Bet kurios ða-
lies visuomenës individø vertybiniø paþiû-
rø sistema yra paremta ilgalaikëmis tradi-
cijomis, todël jos laikinis kitimas yra labai
inertiðkas procesas. Tuo tarpu investicinë
idëja, iðkelta tokioje inertiðkoje visuome-
ninëje aplinkoje, savo raidos kelyje susi-
dûrusi su inertiðkumu, gali keistis palygin-
ti staigiais ðuoliais bandydama prisitaiky-
ti. Á tai bûtina atsiþvelgti prognozuojant jos
raidà. Taip pat reikia atsiþvelgti ir á globali-
zacijos procesø átakà, todël negalima kal-
bëti vien tik apie tai, kaip ði idëja vertina-
ma atskiros ðalies visuomenës nariø. To-
kià idëjà vertins ir kitos ðalys, tiek artimiau-
sios kaimynës, tiek ir kitos átakingos ar sie-
kianèios átakos ðalys. Jei kitø ðaliø visuo-
menës átakingiems veikëjams pasirodys,
jog ði idëja netenkina jø visuomenës rai-
dos vizijø, jie gali imtis veiksmø, kelianèiø
nuostoliø grësmæ šiam investitoriui.
Taigi panagrinëjome vienà ið pagrin-
diniø visuomenës procesø inertiðkumo
komponentø, kuris turi didelës átakos bet
kokios investicinës idëjos išplëtojimui ir
raidai. Gamtoje inertiðkumo mechaniz-
mas yra plaèiai iðnagrinëtas ir fizikiniuo-
se procesuose gan preciziðkai apraðytas
taikant matematinius modelius. Gaila, bet
visuomeniniams procesams ðiø matema-
tiniø modeliø tiesiogiai perkelti neámano-
ma, todël dar labiau iðryðkëja bûtinybë
naujø analitiniø metodikø, kurias galima
bûtø pakankamai patikimai taikyti nagri-
nëjant ir analizuojant visuomeninius pro-
cesus, vertinant visà socialinæ-ekonomi-
næ arba politologinæ ðalies aplinkà dar tik
planuojant investicijas bei prognozuojant
jos raidos rizikas.
2008-ieji – Skaitymo
metai Dalia TEIÐERSKYTË
Visada sakau: nekultûringas þmo-
gus – valstybës prieðas!
O kas yra kultûringas? Apibûdinti
galima ávairiai. Vienas sakys – tas, ku-
ris nesistumdo ir kurio kaklaraiðtis ne-
dëmëtas... Kitas – tas, kuris dalijasi su-
kauptomis gërybëmis... Treèias – tas,
kuris vaikðto á baþnyèià...
Aš gi šaukiu: TAS, KURIS SKAITO
KNYGAS!
Nes nekultûringas gerø neskaito...
Skaito – bet kà... O KNYGA yra bega-
linis gëris ir didelë sudedamoji tikro-
sios kultûros dalis.
Kartà, perskaièiusi eilinæ GERÀ
knygà ir euforiškai nusiteikusi, pasida-
lijau tuo dþiaugsmu su LR Seimo Ðvie-
timo, mokslo ir kultûros komiteto pa-
tarëja Rûta Kaèkute, ir prasidëjo tarp
mûsø diskusija apie skaitymo malonu-
mà, naudà, gërá... Ið susirûpinimo – KÀ
DARYTI, kad þmonës gráþtø prie dva-
siniø vertybiø, nusprendëme, kad (pir-
miausia) reikia visiems girdintiems at-
verti skaitymo naudà ir gërá. Ir pradë-
jome didelá, sudëtingà darbà.
Uþsakëme tyrimus. Gavome 72
puslapius nuoseklaus ir sàþiningo ty-
rimo rezultatø, ið kuriø paaiðkëjo, kad
apie 20 proc. Lietuvos þmoniø neskai-
to NIEKO. Maþdaug tiek pat skaito kar-
tais – bet kà, kas pakliûna á rankas:
þurnalà, laikraðtá, meilës romanà... Apie
35 proc. skaito privalomàjà literatûrà.
Tai – moksleiviai, studentai, mokyto-
jai, gydytojai, dëstytojai ir kt. Apie 15
proc. skaito populiariàjà literatûrà,
vadinamuosius ,,gliancinius” þurnalus,
detektyvus, lengvàjà literatûrà.
Tik 10–15 proc. Lietuvos gyvento-
jø þino, KÀ reikia skaityti. Ir skaito – rim-
tà, svarià literatûrà, klasikà, filosofinius
tekstus, gerus, elitinius savaitraðèius ar
mënraðèius, nuolat gráþta prie paèiø
svariausiø, geriausiø knygø, kurios au-
gina ir auklëja jau kelias kartas.
Išstudijavusios tyrimus, surengëme
tarptautinæ trijø dienø konferencijà, ku-
rioje dalyvavo net 11 Europos ðaliø.
Mes tarëmës ir mokëmës, kaip gráþti
prie knygos, kokie renginiai paveikiau-
si, kokiø priemoniø ir finansavimo rei-
kia, kad ,,ásisiûbuotume”.
Daugiau nei metus mynëme val-
dþios slenksèius, átikinëjome kolegas
ir pagaliau 2007 metø rudens sesijos
pradþioje parengiau LR Seimo nutari-
mà dël 2008-øjø paskelbimo SKAITY-
MO METAIS.
Nutarimui Seimas pritarë.
Ir tai buvo Pergalë!
Prie Kultûros ministerijos buvo su-
daryta darbo grupë, kuri parengë Me-
tø strategijà, planà, finansuojamø pro-
jektø sàraðà. Darbas darbà vijo. Skai-
tymo metai – didþiulë dovana ir nauda
visai Lietuvai. Bibliotekos gavo papil-
domus 3 milijonus fondams papildyti,
1,5 milijono iš biudþeto skirta projek-
tams finansuoti ir kt.
Iðleisti plakatai, knygø skirtukai,
bukletai, þenkliukai, nauji skaitytojø bi-
lietai, parengti lagaminai geriausiø kny-
gø visoms bibliotekoms, rengiamos
knygutës, kurias gaus naujagimiø ma-
mos, vëliau – prieðmokyklinukai, iðleis-
ta 50 000 vienetø maþø knygeliø, ku-
rias nemokamai gauna perkantis bilie-
tà á traukiná, rengiami susitikimai su ra-
ðytojais, skaitymai netradicinëse erd-
vëse... Per Lietuvà keliauja paroda
,,Skaitanti Lietuva”.
Didelis dþiaugsmas, kai girdþiu,
kad padidëjo knygø tiraþai, bibliotekø
skaitytojø skaièiai, svariau finansuoja-
mi raðytojai.
Pergalë yra tai, kad Skaitymo ska-
tinimo programa pratæsta iki 2011 me-
tø. Puikiai apie knygà ir jos svarbà pa-
sakë Geroji Lietuvos dvasia Justinas
Marcinkevièius:
,,Niekas taip nepasitarnavo þmo-
gui, niekas neiðkëlë taip aukðtai jo dva-
sios ir niekas tiek nekentëjo kartu su
þmogumi kaip knyga.
Kada nors knygos atëjimas pas
þmogø bus prilygintas Dieviðkosios
ugnies pagrobimui – nes kuo mes gi-
namës nuo tamsos ir smurto þvëriø,
jei ne knyga, kuo ðildom uþgrubusià
sielà, kieno, jei ne knygos, ðviesa mus
vedë ir veda pasaulio ir mûsø paèiø
ðirdies labirintais? Keista, kad lig ðiol
mes dar nepastatëm paminklo jai...”
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 13
 tûros yra erdvinës-laikinës struktûros – in-
formacija, kuri valdo procesus, juos tiks-
lingai nukreipia.
Pasaulá valdo ir nukreipia ne ðiurkðti
Interneto tinklalapiuose susiradus þodá „sinergetika“, atsiskleidþia jëga, o subtili informacija – tokià nedvip-
didþiulis ir painus keistø þiniø pasaulis. Keistø jau vien todël, jog greta rasmiðkà iðvadà daro ne visi sinergetikos
gausiø matematiniø formuliø bei sudëtingø brëþiniø iðvystame ir specialistai, o jø pasiekimus aptariantys
filosofinius svarstymus, ir ekonominiø ar politiniø prognoziø grindimà, filosofai.
ir tvirtinimus, jog bûtent sinergetika aiðkina ezoterinius ieðkojimus, ir Bûtent ðis teiginys fizikinius sinergeti-
svarstymus apie Romeo bei Dþiuljetos meilës peripetijas netiesiniu kos aspektus sieja su socialiniais ir net
poþiûriu, ir net reklamà apie sinergetika grindþiamø itin tiksliø prietai- humanitariniais.
sø gamybà bei krepðinio ar futbolo þaidimo strategijas. Sinergetika laikoma universaliu moks-
lu, ir jos universalumas pirmiausia sieja-

Kas ji, ta sinergetika? Kaip nepasi-

klysti jos labirintuose? Ir ar ámanoma
nepasiklysti?
Bandant atsakyti á ðiuos klausimus,
ima aiðkëti, jog trumpai á juos atsakyti ne-
ámanoma. Atsakymui á ðiuos bei kitus
klausimus yra skirta parengta spaudai
gan nemaþos apimties monografija „Si-
nergetinio pasaulëvaizdþio kontûrai“. O
èia tik labai trumpai ir populiariai aptarsiu
kai kuriuos klausimus.
Kas ji, ta sinergetika?
Pats þodis sinergetika kildinamas ið
graikø kalbos (synergia) ir reiðkia ben-
drà, kolektyvø veikimà, vyksmà (syn –
bendras, kolektyvus; energia – jëga, vei-
kimas, energija). XX a. pradþioje ðá þodá
á mokslà ávedë anglø neurofiziologas
È.S.Ðeringtonas (Ch.S.Sherrington), já
pavartodamas kolektyviam, darniam ner-
vø sistemos veikimui apibûdinti. Ðiuolai-
kinë tokios sàvokos prasmë siejama su
vokieèiø fiziku Hermanu Hakenu. Bûtent
jis sinergetikà apibûdino kaip mokslà, ti-
riantá bet kokios netvarkingos sistemos
elementø toká kolektyvø veikimà, kurio
metu vyksta saviorganizacija (saviranga)
– atsiranda makroskopinës erdvinës, lai-
kinës ar erdvinës-laikinës struktûros; be
to, tiriami tiek determinuoti (sàlygoti, nu-
lemti kokios nors sàlygos), tiek stochas-
tiniai (tikimybiniai, atsitiktiniai) procesai.
Ðiame sinergetikos apibûdinime ne-
sunku áþvelgti kelis itin prieðtaringus pro-
cesus. Matematiðkai jie daþniausiai ap-
raðomi fazinëje erdvëje, kuri neturi laiko
dimensijos. Bet juos galima pavaizduoti
ir laike kaip sudëtingø sistemø raidà, evo-
liucijà, kurios metu santykinai stabilias sis-
temos bûsenas keièia griûtys, krizës, ka-
tastrofos, kurios vieno ið sinergetikos pra-
dininkø, Nobelio premijos laureato I.Pri-
goþino (I.Prigogine) daþniausiai vadina-
mos bifurkacijomis. Jø metu ásivyrauja
chaosas, kurio metu sistema gali ir visið-
kai suirti, bet daþniausiai ji pereina á bent
vienà ið dviejø tolesnës tvarkingos raidos
bûviø. Bûtent todël I.Prigoþinas ir tvirtino,
jog chaosas gimdo (naujà) tvarkà.
Taigi vienas sinergetiniø procesø as-
Sinergetikos labiri
Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros docentas
pektø – sudëtingø sistemø elementø tar-
pusavio susiderinimas, vyksmo kolekty-
viðkumas, o antras – neiðvengiamos kri-
zës, katastrofos.
Vieni specialistai labiau akcentuoja bei
tiria ðiø procesø darnà (koherencijà), kiti
– griûtis, katastrofas, chaosà. Ir jau vien
dël to atsiranda tam tikri poþiûriø skirtu-
mai bei nesutarimai.
Nesutariama ir dël to, ar sinergetiniø
procesø esmëje glûdi kvantmechaninë
realybë, ar jie imanentiðki (bûdingi) ir mak-
ropasauliui. O labiausiai nesutariama
klausiant, kas nulemia sinergetiniø pro-
cesø kryptingumà ir net tikslingumà?
Taip, sinergetika á mokslà sugràþino te-
leologijos problemà! Teleologija – tai filo-
sofinë koncepcija, pasak kurios visi pro-
cesai pasaulyje yra tikslingi. Jos autorius
– Aristotelis, teikæs net keturis prieþastin-
gumo tipus, ið kuriø du (materialusis ir for-
malusis) buvo greitai pamirðti, o vienas –
teleologinis – kategoriðkai atmestas. Kla-
sikinëje fizikoje uþgimæs mechanistinis pa-
saulëvaizdis ið pasaulio tikslus ir jø sieki-
mà iðgujo. Gulintis pakelëje akmuo ar ðvy-
tinti danguje þvaigþdë jokiø tikslø turëti ne-
gali, – ðis poþiûris vyrauja ir dabar.
Taèiau, tiriant sudëtingø atvirøjø (t.y.
besikeièianèiø su aplinka energija) siste-
mø elgsenà, paaiðkëjo, kad ðià elgsenà
jei ne nulemia, tai bent reikšmingai veikia
galimi sistemos ... ateities bûviai, kurie nu-
kreipia sistemos raidà, jà tarsi pritraukia.
Tokie pritraukiantieji bûviai pavadinti keis-
taisiais atraktoriais, t.y. keistaisiais „trau-
kos centrais“. Ir jie, paaiðkëjo, yra chao-
so, kuriame egzistuoja slapta tvarka, bû-
viai. Toks chaosas pavadintas determi-
nuotuoju chaosu, ir jis labai primena kinø
daoistø apraðytàjá chundun, t.y. chaokos-
mosà. Savo ruoþtu determinuotajame
chaose atrastos fraktalinës struktûros kai
kuo primena Anaksagoro homojomerijas
ar Pitagoro monadas. Fraktalinës struk-
Doc. dr. Saulius KANIŠAUSKAS
mas su naudojamais matematiniais mo-
deliais, kuriuos vienodai sëkmingai gali-
ma pritaikyti tiek fizinëms, tiek biologi-
nëms, socialinëms ir net psichologinëms
sistemoms. Bûtent todël ðiuo metu siner-
getikos metodai taikomi ne tik techniko-
je, bet ir vadyboje, vieðajame ir privaèia-
me administravime, strateginiame plana-
vime, prognozavime ir t.t. Jais jau nau-
dojasi biologai, medikai, ekologai, psi-
chologai ir t.t. Sinergetinis màstymas
skverbiasi á kultûrà, menus. Jau galima
kalbëti net apie sinergetinæ pasaulëjau-
tà. Sinergetikos specialistai teigia, jog
daugumà sinergetikoje taikomø idëjø ga-
lima rasti archainëje kosmologijoje, ar-
chetipiniuose vaizdiniuose. Jos keliamos
problemos daugeliu atþvilgiø siekia pa-
èius giliausius tikrovës suvokimo klodus.
Taèiau kas yra ta tikrovë, jei visus jos
klodus galima apraðyti ið esmës vieno-
domis matematinëmis lygtimis?
Ar tikrovë tikrai tikroviðka?
Pasakojama, jog kartà Ðerlokas Holm-
sas ir daktaras Vatsonas uþsimanë pa-
skraidyti oro balionu.
Vëjas juos nuneðë á neþinomà vieto-
væ. Pagaliau pavyko nusileisti. Apsidairë,
regi: netoliese stovi vyriðkis.
– Kur mes esame? – paklausë dakta-
ras Vatsonas.
– Oro balione, kuris kà tik palietë þe-
mæ, – atsakë vyriðkis. Ir tuo pat metu oro
gûsis pakëlë balionà ir nuskraidino.
– Velniai rautø tuos matematikus! – py-
ko Šerlokas Holmsas.
– Ið kur jûs þinote, jog tas vyriðkis –
matematikas? – nustebo Vatsonas.
– Tik matematikai gali duoti teisingus,
bet nenaudingus atsakymus! – atðovë
Holmsas.
Tà patá tikriausiai galima pasakyti ir
apie logikus. Taèiau vienas ið jø – garsu-

14 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7

 sis matematinës logikos pradininkas ir fi-
losofas B.Raselas (B.Russell) – pastebë-
jo ir esminá skirtumà: matematikai net ne-
þino apie kà jie kalba, taip pat neþino, ar
tai, apie kà jie kalba, yra teisinga, tuo tar-
pu logikai bent þino, apie kà jie kalba...
Matyt, B.Raselas ðiais þodþiais pa-
prieðtaravo pats sau, nes bûtent jis tvirti-
no, jog matematika yra logikos dalis. Ir
jei Raselas teisus, tai iðeitø, jog ir logikai
vargu ar þino, apie kà jie kalba...
Kad ir kaip ten bûtø, skirtingai nei Ra-
selas, A.Einšteinas (A.Einstein) buvo ási-
rintuose
tikinæs, jog matematika visada teisi. Bet ji
teisi tik todël, kad neturi nieko bendra su
tikrove.
Taèiau galima suabejoti ir šia mintimi.
Nes jei matematika išties nieko bendra ne-
turi su tikrove, tada tektø sakyti, jog Visa-
tos struktûrà nusakanèios bei kitos Einštei-
no lygtys su tikrove irgi nieko bendra ne-
turi. O jei taip – tai kam jos reikalingos?..
Beje, kai Einšteino þmona apþiûrinë-
jo Maunt Palomaro observatorijoje (JAV)
tuo metu buvusá didþiausià pasaulyje te-
leskopà, ji pasiteiravo, kà su tuo milþinið-
ku prietaisu mokslininkai daro. Observa-
torijos direktorius iðdidþiai atsakë:
– Juo mes tiriame Visatos struktûrà.
– Ið tiesø? – nustebo garsiojo fiziko
þmona. – Mano vyras irgi tà daro, bet jis
Visatà tiria raðydamas formules ant seno
voko antrosios pusës.
Stebëtina, bet dauguma tø (galbût ið-
ties ant seno voko antrosios pusës uþra-
ðytø) formuliø vis dëlto pasirodë esanèios
„tikroviðkos“. Nebûtø jø – nebûtø sin-
chrofazotronø ir atominiø bombø, nebû-
tø mobiliøjø telefonø ir dar daug ko. „Die-
vas yra aukðèiausio rango matematikas“,
– Einšteinui yra priskiriami þodþiai. Nors
kai kurie mokslo istorikai abejoja jø au-
tentiðkumu ir net tuo, ar Einšteinas nenu-
plagijavo kitø mokslininkø darbø. Á klau-
simà, kodël jis pasirinkæs fizikà, Einðtei-
nas atsakæs: „Að noriu suþinoti, kaip Vieð-
pats sukûrë ðá pasaulá“. Jei pasaulyje re-
gima harmonija ir jei ta harmonija apra-
ðoma matematinëmis lygtimis (tà paste-
bëjo jau VI a. pr. Kr. gyvenæs Pitagoras
bei jo pasekëjai), tai tos tarsi nieko ben-
dra su tikrove neturinèios lygtys gali tapti
puikiu instrumentu jos tyrimuose.
Beje, garsusis rusø fizikas L.Landau
yra prasitaræs, kad ðiø laikø fizikui gerai
išmanyti fizikà në nebûtina – pakanka ge-
rai išmanyti matematikà. Kita vertus, fizi-
kinës chemijos pradininkas V.Nernstas
buvo giliai ásitikinæs, jog Einšteino sukur-
tosios specialioji ir bendroji reliatyvumo
teorijos yra net ne fizika ir net ne mate-
matika, o tik... filosofija.
Visi ðie ginèai jau priskirtini mokslo is-
torijai.
Taèiau ar ið tiesø jie – tik mokslo isto-
rija? Nejau klausimas, ar ið tiesø itin abst-
rakèios ir tarsi nieko bendra su tikrove ne-
turinèios lygtys gali duoti visiðkai teisin-
gus, bet nenaudingus atsakymus, jau pa-
mirðtas? O gal tie atsakymai ne tik teisin-
gi, bet ir naudingi?
Regis, jau pirmojoje XX a. pusëje ási-
liepsnojæs ginèas dël matematiniø abst-
rakcijø ir tikrovës ryðio atgimë XXI a. pra-
dþioje, ir atgimë moksle, dël kurio nesu-
tariama net dël to, ar jis iðties yra moks-
las, ar „tik“... filosofija.
Sinergetika: mokslas ar filosofija?
Nors sinergetikos iðtakos siekia XX a.
pradþià ir siejamos su prancûzø matema-
tiko bei fiziko Anri Puankarë (Anri Poincaré)
vardu, taèiau ji susiformavo tik 1970–1975
metais. Dabar ji vadinama ir „naujuoju“
mokslu, ir „postmoderniuoju“ mokslu, ir
„kitomis modernybëmis“, ir „2-ojo tipo“,
„postakademiniu“, „neklasikiniu“ moks-
lu, bet daþniausiai vartojamas sinergeti-
kos pavadinimas. Tiesa, Ilja Prigoþinas,
rusø kilmës belgø chemikas ir fizikas, iki
pat mirties niekaip nesutiko, kad bûtø
vartojamas pastarasis pavadinimas, ir
tvirtino, jog sinergetika esanti tik jo su-
kurtos disipatiniø (besisklaidanèios ener-
gijos) struktûrø teorijos dalinis atvejis. Ta-
èiau dauguma tyrinëtojø ásitikinæ, jog vis-
kas yra atvirkðèiai: bûtent disipatiniø
struktûrø teorija yra (kad ir labai reikšmin-
ga) sinergetikos dalis. Kad ir kaip ten bû-
tø, prigijo bûtent Hakeno ávestas termi-
nas sinergetika, ir sinergetikai dabar tai-
komi „postakademinio“, „neklasikinio“ ir
t.t. mokslo epitetai. Tiesa, nesutarimai
išliko iki šiol, nes sinergetika daþnai ta-
patinama ir su faziniø virsmø teorija, ir
su R.Thomo sukurtàja katastrofø teorija,
ir su E.Lorenzo chaoso teorija; ji sieja-
ma su B.Mandelbroto fraktalø teorija bei
J.Varelos autopoiesis koncepcija, su kur
kas anksèiau pradëtomis kurti saviorga-
nizacijos (savirangos), emergentinio evo-
liucionizmo teorijomis, ji laikoma artima
,
net kognityviajam (paþinimo) mokslui.
Jau vien pavadinimø gausa rodo, jog
tai, kas daþniausiai vadinama sinergeti-
Sinergetikos disciplina jau dëstoma daugelio Europos
universitetø fizikos ir matematikos fakultetuose, tarp jø
ir Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Artima jai
disciplina – netiesinës dinamikos pagrindai – dëstoma
Vilniaus pedagoginio universiteto fizikams.
ka, yra tarpdisciplininis mokslas, ir kiek-
vienos mokslo ðakos, kurios gelmëse su-
siformavo sinergetikos esminiai teiginiai,
atstovai yra ásitikinæ, jog bûtent jø teik-
tas pavadinimas geriausiai atspindi to
mokslo esmæ.
Sinergetikos disciplina jau dëstoma
daugelio Europos universitetø fizikos ir
matematikos fakultetuose, tarp jø ir Vil-
niaus universiteto Fizikos fakultete. Arti-
ma jai disciplina – netiesinës dinamikos
pagrindai – dëstoma Vilniaus pedagogi-
nio universiteto fizikams. Kita vertus, nors
sinergetika dëstoma ir Rusijos universi-
tetø fizikos fakultetuose, Rusijos mokslo
srièiø klasifikacijoje ji priskiriama ne moks-
lui, o... filosofijai! Ir dar, su (deja, jau mi-
rusiu) garsiu rusø sinergetikos specialis-
tu S.Kurdiumovu bendradarbiavusi filoso-
fë E.Kniazeva straipsná apie sinergetikà
paskelbë net „Ðiuolaikinës ezoterikos en-
ciklopedijoje“. O Maskvos universitete ið-
leistame straipsniø rinkinyje „Globalios
þmonijos problemos“ (2006) yra bent du
straipsniai, kuriuose árodinëjama, jog es-
mines sinergetikos idëjas galima aptikti
ir þydø mistikos ðedevre kabaloje.
Lietuviø teologas Èeslovas Kavaliaus-
kas (beje, apeliuodamas ir á S.Kurdiumo-
và) raðë apie galimybæ katalikiðkàjà te-
ologijà praturtinti sinergetikos idëjomis,
o staèiatikiø dvasininkas Bogdanas Rudi
sinergetikà pavadino „paskutine materia-
lizmo viltimi“.
Tad kas yra ta matematikos, fizikos,
chemijos ir t.t. terpëje uþgimusi sinerge-
tika – mokslas ar filosofija, o gal net mis-
ticizmo, teologijos atmaina?
Gamtos mokslø specialistai yra ásitiki-
næ, jog tai – universalus mokslas, geban-
tis apraðyti bet kokiø sudëtingø atvirø sis-
temø elgsenà, be to, grieþtas mokslas,
operuojantis ne tik sudëtingu matemati-
niu aparatu, bet ir sudëtingomis ið ávairiø
mokslo srièiø atkeliavusiomis sàvokomis.
Filosofai ðias mokslininkø pretenzijas
pripaþásta. Taèiau jie nepamirðta pakar-
toti J.Habermaso teiginio, jog bet kurioje
fundamentalioje mokslo srityje visad yra
ápinta ne maþiau fundamentaliø filosofi-
niø idëjø.
Tai, kad per itin trumpà laikà sinergeti-
ka tapo fundamentaliu mokslu, jau neabe-
joja niekas. Jos svarba lyginama su relia-
tyvumo teorijos ir kvantinës fizikos svar-
ba. Kalbama net apie sinergetinæ paradig-
mà, t.y. apie ið principo naujà ir jau vos ne
,
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 15
visuotinai pripaþástamà tikrovës suvoki-
mo bûdà, ryðkiai veikiantá ne tik tos tikro-
vës paþinimà, bet ir jos sampratà. Be to,
neklasikinis mokslas, kuriam pirmiausia
priskiriama sinergetika, yra laikomas
mokslinio racionalumo griovëju. Nes jis
susipina su metafizinëmis spekuliacijo-
mis, susiduria su visiškai kitokiais moks-
linio protavimo tipais bei racionalios pa-
tirties (buitinës, religinës, ezoterinës ir t.t.)
nemokslinëmis formomis.
Tai reiðkia, jog pastaraisiais deðimtme-
èiais ima nykti ribos ne tik tarp mokslo ir
filosofijos, bet ir tarp mokslo ir nemokslo.
Tai reiðkia, jog klausti, ar sinergetika pri-
skirtina mokslui, ar „tik“ filosofijai, nebëra
prasmës, lygiai taip pat kaip ir klausti, ar
teisus buvo V.Nernstas, teigæs, jog Einštei-
no teorijos esanèios tik filosofija. Viena ver-
tus, tiek Einšteino teorijos, tiek sinergeti-
ka kelia daugybæ filosofiniø klausimø, an-
tra vertus, jau ðiandien sinergetika patei-
kia nebanalius atsakymus á nemaþai mus
kamuojanèiø klausimø.
Sinergetiniai paradoksai gyvenime
Vienu svarbiausiø mokslo ir filosofi-
jos skirties kriterijø yra laikomas mokslo
gebëjimas iðaiðkinti sudëtingø sistemø
valdymo(si) principus, prognozuoti ir ap-
skaièiuoti. Tokie uþdaviniai keliami ir si-
nergetikai. Tad akivaizdu, jog sinergeti-
ka vis tiktai laikytina turinèiu didelá filoso-
finá krûvá mokslu, bet ne filosofija. Bet ir
ðio poþiûrio ðalininkai grieþtai pabrëþia,
jog sinergetikoje prognozavimas, skai-
èiavimai ir valdymas radikaliai skiriasi nuo
klasikinio prognozavimo, skaièiavimo ir
valdymo. Sinergetikos teikiami tiek gam-
tos, tiek socialiniø reiðkiniø aiðkinimai
daþnai atrodo paradoksalûs. Bûtent to-
dël ji ir vardijama „postakademiniu“,
„postklasikiniu“ ir t.t. mokslu.
Ðtai keletas pavyzdþiø.
Mes ásitikinæ, kad jei ðirdies dûþiø rit-
mas yra idealus, tai esame visiðkai svei-
ki. Bet sinergetikos specialistai sako, kad
jei taip yra, reikia tikëtis greito infarkto.
Mes ásitikinæ, kad jei kalëjime gresia
maiðtas, bûtina kuo skubiau já malðinti
jam dar neprasidëjus. Tuo tarpu jau da-
bar kai kuriuose JAV kalëjimuose jø va-
dovybë pasinaudoja sinergetikø teikia-
momis rekomendacijomis ir bræstantá
maiðtà... iðprovokuoja, paskubina. Ir jis
bematant savaime uþgæsta.
Mes ásitikinæ, jog kambariuose bûtina
palaikyti pastovià, sveikatos stabilumà uþ-
tikrinanèià temperatûrà. Taèiau atlikti tyri-
mai parodë, jog optimalios þmogui sàly-
gos yra tada, kai kambario temperatûra
kinta chaotiðkai. Pirmasis pasaulyje siner-
getikos principais veikiantis elektroninis
prietaisas buvo pagamintas 1992 m. „Sa-
nyo“ elektros kompanijos Japonijoje, ir
16 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
bûtent jis patalpose palaikë chaotiðkus
temperatûros svyravimus, kuriø dëka
þmoniø sveikata labai pagerëjo.
Mes ásitikinæ, kad kai esame uþsimo-
jæ savo bûtá pagerinti, tai ji nors paleng-
va ims gerëti. Bet sinergetikos specia-
listai tvirtina, jog vos tik pradësime savo
siekius ágyvendinti, gerovë ims staigiai
blogëti. O tada, kai atrodys, kad blogiau
bûti negali, bus dar blogiau. Ir tik tada,
kai „pasieksime dugnà“, ir tik tuo atve-
ju, jei mûsø tikslai bei motyvai tai pa-
siekti iðties bus aukðti, nelauktai ir spar-
èiai bûtis iðties ims gerëti.
Mes ásitikinæ, jog esame pajëgûs pla-
nuoti ir tuos planus ágyvendinti. Taèiau
H.Hakeno darbø Vokietijoje tæsëjas
K.Mainzeris atskleidë, jog net intenciona-
lumas bei valios laisvë irgi paklûsta siner-
getikos dësniams. Kai Vilniuje ar Alytuje
politikai tikslingai (intencionaliai) vykdo
miestø plëtros politikà, jiems atrodo, jog
toji plëtra priklauso tik nuo jø valios ir tar-
pusavio susitarimø. Taèiau Mainzerio
spræstos lygtys rodo, jog ta plëtra vyksta
savaime ir kiðimasis á jà (planavimas) nie-
ko nekeièia, jà tik pristabdo ar pagreitina.
Nors ðiuolaikinë (chaoso teorija grin-
dþiama) prognostika tapo kur kas patiki-
mesnë, bet á áspëjimus apie gresianèias
nelaimes beveik niekas neatsiþvelgia, ir
jos bûtinai ávyksta („Kasandros efektas“).
Sinergetikos teoretikai mano, jog tai su-
sijæ su vadinamuoju „dþiokerio efektu“.
Kai kuriuose þaidimuose kortomis nau-
dojama „dþiokerio“ korta, kuriai þaidëjas
gali suteikti bet kokià reikðmæ. Tai ið es-
mës pakeièia þaidimo eigà, ji tampa iš
principo nenuspëjama. Ar þmogaus sà-
monë nëra ta „dþiokerio korta“, kuri su-
griauna net tiksliausias prognozes? –
klausia sinergetikai.
Beje, vienas rusø akademikas nese-
niai pareiðkë, kad jei sinergetikai kalba
apie kaþkokius „dþiokerius“ ir pripaþás-
ta negalintys laiduoti þmoniø saugumo,
tai tokias teorijas, kurios implikuoja pa-
vojingas pesimistines nuotaikas, reikia
uþdrausti.
Kaip primena sovietinius laikus!..
Ðerlokas Holmsas á toká sovietinius
laikus primenantá teiginá tikriausiai taip
atsilieptø: „Jei vëjas ketina pakelti mû-
sø oro balionà, tai nejau tà vëjà reikia
uþdrausti?!“
Taip, sinergetikos teikiami tikrovës
aiðkinimai iðties ne visad itin optimistið-
ki vien dël to, kad pasak jos krizës, ka-
tastrofos yra neiðvengiamos. Taèiau ge-
riau tai þinoti ir tinkamai tam pasiruoðti,
nei reikalauti tà þinojimà uþdrausti. Juo-
lab kad sinergetika, jos dësnius taikant
visuomenei, prideda ir kità þmogui ver-
tingà þinojimà: aukðti idealai padeda
áveikti net ir baisiausias krizes.
Meèislovas JUÈAS
Zenonui I
Lietuviø istorijos mokslas atsirado pa-
vëluotai. Po Daukanto ir Valanèiaus lietu-
viø tautinio atgimimo laikais istorija uþsi-
ëmë daug kas. Bet tai buvo þavëjimasis
senove, o ne istorijos studijos, be istori-
jos mokyklos ir mokslingumo. Kritiðkosios
lietuviø istoriografijos pradininkai buvo
Maskvos universiteto auklëtiniai Ignas Jo-
nynas ir Konstantinas Jablonskis.
Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ ir
Kaune ákûrus Vytauto Didþiojo universi-
tetà, iðaugo jaunøjø istorikø bûrelis, bai-
gæs mokslus Lietuvoje ir pasitobulinæs Va-
karø universitetuose. Ta aktyvi istorikø ple-
jada: Z.Ivinskis, A.Ðapoka, K.Aviþonis,
J.Jakðtas, B.Dundulis ir kiti jau pasitrau-
kë ið gyvenimo ir paliko savo studijas at-
einanèioms istorikø kartoms.
Minime vieno þymiausiø to meto lie-
tuviø istorikø Zenono Ivinskio ðimto metø
gimimo sukaktá. Jis paliko titaniðkos ap-
imties savo darbø. Vien Romoje paskelb-
tuose keturiuose rinktiniø raðtø tomuose
sudëta 2,5 tûkstanèio jo turiningø studijø
puslapiø. Á rinktinius raðtus nepateko jo
abi disertacijos ir kita.
Z.Ivinskio moksliniai interesai chrono-
logiðkai apëmë XIII–XVI a. Lietuvos istori-
jos ðimtmeèius. Á vëlesnius laikus jis nu-
krypdavo tik aktualindamas viduramþiø,
renesanso ir ankstyvojo baroko epochas.
Tematiðkai sunku aprëpti visus jo suma-
nymus. Jaunas Z.Ivinskis tyrinëjo Lietu-
vos ûkio istorijà. Tam skirtos ir abi jo di-
sertacijos: daktaro – „Lietuvos valstieèiø
luomo istorija“, apginta Berlyne 1933 m.,
ir habilitacinë – „Lietuvos prekyba su prû-
sais“. Iki priverstinës emigracijos 1945 m.
jis dëjo pamatus ir Lietuvos XIII–XVI a.
valstybingumo istorijai bei istorinei geog-
rafijai. Emigracijoje, patekæs á Vatikano ar-
chyvus, jis pasuko savo interesus á Lietu-
vos baþnyèios istorijà.
Iðreikðdamas savo credo á istorijà,
Z.Ivinskis raðë: „Paprastai istorijoje akcen-
tai naujai perstatomi pagal gyvenamojo mo-
mento reikalavimus. … Objektyvumo sie-
kiàs istorikas negali ieðkoti kompromiso su
faktais. Kartais yra tai ypatingai sunku, kai
toji praeitis yra kitø politiðkai suinteresuotø-
jø skaudþiai þalojama. Taèiau kitø klaidos
neatpalaiduoja mûsø nuo pastangø siekti
objektyvios tiesos. Istorijoje, þinoma, nebe-
galima iðrasti naujø faktø. Kas yra ávykæ, kas
yra atsitikæ, jau niekuomet nebepakeièia-
 XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje lenkø ir rusø istorikai, universitetø profe-
soriai, paraðë daugybæ vertingø Lietuvos istorijos studijø ir paskelbë istori-
jos ðaltiniø. Tuo tarpu Lietuvos istorikai, uþdarius Vilniaus universitetà,
iðsisklaidë po Rusijos universitetus arba emigravo á Vakarus.
i Ivinskiui – 100 metø
Z. Ivinskis su þmona C. Griniûte-Ivinskiene
darbo kabinete
mi, nebeatmainomi. Praeities faktø nebe-
galima pakeisti. Taèiau galima ið praeities
iðkasti, surasti dabar nebeþinomø ar uþmirð-
tø faktø. Galima pateikti naujø aiðkinimø ir
vertinimø. Tat ðiuo atþvilgiu istorija negali
stovëti vietoje. Ið èia galima suprasti, kodël
kiekviena nauja generacija nori turëti savo
naujai paraðytà tautos þygiø istorijà“ (Rink-
tiniai raðtai, t. III, p.67).
Z.Ivinskis siekë maksimalaus objek-
tyvumo, pirmenybæ atiduodamas istori-
jos faktui, o tik po to jo interpretavimui.
Z.Ivinskis buvo pragmatikas. Jis atsi-
ribojo nuo istorijos idealizavimo, nuo ro-
mantinio poþiûrio á istorijà. Jis suprato,
kad mokslas daro paþangà ir ieðko prie-
þastingumo. Taèiau jis manë, kad lietu-
vio raðoma Lietuvos istorija skiriasi nuo
uþsienieèio, svetimtauèio. Anot jo, lietu-
viø istorikui turi bûti svarbiausia mintis
„kaip atsirado, išbujojo, silpo, atsigavo ir
vël buvo realizuota valstybingumo idëja
lietuviø tautoje”. O tai ir reiðkë þiûrëti á Lie-
tuvos istorijà lietuvio akimis.
Centrinë figûra senojoje Lietuvos isto-
rijoje buvo Vytautas Didysis. Apie já Z.Ivins-
kis raðë 1930 ir 1936 m. ir iki mirties (1971
m.), o 1978 m. Romoje iðleistoje Lietuvos
istorijoje, pakartotoje Vilniuje 1991 m. Lie-
tuvos istorijoje iki Vytauto mirties ið 500
puslapiø treèdalis teksto skirta Vytautui.
Anot autoriaus, Vytautas uþtikrino Lietuvos
vakarines sienas, pakeitë Lietuvos naudai
Jogailos pradëtà unijà su Lenkija, globojo
Lietuvos, ypaè þemaièiø, vyskupijas, pa-
laikë ryðius su universaliomis Europos jë-
gomis, skyrë tautinius prioritetus Lietuvos
valstybëje, vykdë reformas.
Greta Vytauto visuomet buvo Jogai-
la. Rusø istorikai peikë já uþ katalikybës
platinimà rusø þemëse, vokieèiai vadino
já barbaru, lenkai prikaiðiojo, kad ápainio-
jo Lenkijà á karus su Ordinu, lietuviai darë
já atsakingà uþ Lietuvos sulenkinimà.
Z.Ivinskis raðë: „Ne Jogaila kaltas dël su-
lenkëjimo, o jo didþiausi nuopelnai – Lie-
tuvos krikðtas ir Ordino nugalëjimas“. Tai
buvo jau naujas poþiûris á Jogailà.
Z.Ivinskis kelis kartus ir ávairiais aspek-
tais raðë apie Mindaugà – apie Mindau-
go karûnà, apie jo santykius su þemai-
èiais. Puikiai paþindamas valdovø karû-
navimo tradicijas Vakaruose, ypaè vokie-
èiø, jis perdavë Mindaugo karûnavimo
vaizdà Lietuvoje. Prieðo apkrikštytas Min-
daugas pasuko Lietuvà á Europà ir davë
gairæ ateièiai. Z.Ivinskis palietë ir labiau-
siai ginèytinà klausimà – ar buvo Lietuva
iki Mindaugo? Jis pastebëjo, kad XIII a.
pradþioje ið buvusios Lietuvos valdþios
iðsiskyrë aukðtaièiai ir þemaièiai, o Min-
daugas juos vël sujungë ir dar prijungë
rytuose rusø þemiø. Su Mindaugu þuvo
Lietuvos karalystë, bet ne valstybë.
Lietuvos valstybingumo temoje tilpo
lietuviø kovos ir þymesnës kautynës su
kryþiuoèiais. Anot Ivinskio, „mûðio laukuo-
se buvo uþtikrintas tautinis ir valstybinis
išlikimas“.
Atskiras studijas jis yra paskelbæs apie
Saulës, Durbës mûðius, didvyriðkà Pilënø
gynimà, Þalgirio mûðá. Beje, Þalgirio mû-
ðyje jis rado iki ðiol neiðspræstø problemø:
kariaujanèiø jëgø santykis, lietuviø pasi-
traukimas ið kautyniø – faktinis ar taktinis,
vadovybës klausimas – Jogaila ar Vytau-
tas, pasitraukimas nuo Marienburgo. Þal-
giris, anot jo, „Jogailos ir Vytauto sutarti-
nio veikimo vaisius“, atneðæs Þemaitijos
iðlaisvinimà. Dël rytø politikos jis pastebë-
jo, kad lietuviai „rinko rusø þemes“ á savo
valstybæ. Taigi rinko, bet ne nukariavo.
Lietuvos baþnyèios istorijos tema
Ivinskis ypaè daug pasidarbavo. Tai lë-
më dvi aplinkybës: jo katalikiðkas poþiû-
ris, susiformavæs studijø metais ir dirbant
Vytauto Didþiojo universiteto Teologijos
fakultete, ir esant emigracijoje Vatikane
jam atsivëræ archyvai ir bibliotekos.
Baþnyèios istorijos tematika Z.Ivins-
kio darbuose nepaprastai plati: Lietuvos
ir þemaièiø krikðtas, protestantizmo ið-
plitimas, katalikybës restauracija, vysku-
pø, ypaè Merkelio Giedraièio, ganytojið-
ka veikla, ðv. Kazimiero biografija, pirmø-
jø parapijø istorija.
Baþnyèios istorijoje Ivinskis taip pat sie-
kë objektyvumo, anot jo – „paèio neleng-
viausio vertinimo“. Antai bûdamas katali-
kas jis pripaþino, jog reformatai stiprino Va-
karø kultûros
kryptá, skatino
studijas univer-
sitetuose, suar-
tino Didþiàjà ir Maþàjà Lie-
tuvà, paþadino religiná gyvenimà, kû-
rë spaustuves, platino lietuviðkà þodá.
Dar viena Ivinskio darbø kryptis – is-
torinë geografija. Jis domëjosi Lietuvos
vietoviø istorija. Kaune likæs prieðkarinis
archyvas yra pilnas iðraðø ið kronikø apie
Lietuvos gyvenvietes, jø lokalizavimà. Jis
skelbë savo tyrimus apie vokieèiø pilis Ne-
muno deðiniajame krante, medines lietu-
viø pilis, áspûdingà mûro pilá Trakuose (at-
skira studija). Jis raðë apie Klaipëdos
kraðtà, Kurðà, prûsø etnosà.
Z.Ivinskio darbai yra gerai ir tiksliai fun-
duoti istorijos ðaltiniais, todël turi didelæ ið-
liekamàjà vertæ ir yra ilgaamþiai. Jis daug
dëmesio skyrë istorinei dokumentacijai ir
kronikiniam pasakojimui, labai vertino kiek-
vienà naujai surastà istorijos faktà. Ið èia
jo iðskirtinis dëmesys archyvams ir jø pub-
likacijoms. Tai liudija 1964 m. Romoje Ka-
talikø akademijos suvaþiavimo darbuose
jo paskelbti nauji ðaltiniø atradimai ir isto-
riografija. Jis iðvardijo vokieèiø institutus ir
seminarus, kurie uþsiëmë Rytø Europos,
taip pat ir Lietuvos istorija. Tai jis darë ne-
aplenkdamas darbø ir ðaltiniø publikacijø
ir sovietø Lietuvoje.
Z.Ivinskis gyvai domëjosi, kas vyksta
Lietuvoje. Tai rodo jo korespondencija su
prof. K.Jablonskiu. Jis ilgëjosi Lietuvos. Šei-
mos, þmonos ir sûnaus, sprendimu jo pa-
laikai (mirë 1971 m.) buvo pargabenti á Lie-
tuvà ir ilsisi Vilniaus Antakalnio kapinëse.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 17
 Egidijus BACEVIÈIUS Neþinoma „Þvejo“ skulptû
Kairiajame Danës krante esanèiame
liepø skvere yra seniausia uostamiesèio
dekoratyvinë skulptûra „Þvejas“. Pro jà
praeina bemaþ visi miesto sveèiai, karðtà
vasaros popietæ gretimai esanèiame
fontano tvenkinyje mëgsta pabraidþioti
vaikai, pavakaræ apšviestu nuleidþiamuo-
ju kriokliu-sienele groþisi miestieèiai.
Skulptûra jau ketvirtà deðimtá metø yra ta-
pusi Klaipëdos miesto simboliu: ji puo-
ðia atvirukus, nuotraukø albumus ir su-
venyrus ið pajûrio. Taèiau iki ðiol apie jos
atsiradimà, išsaugojimo istorijà smalsiam
miestelënui ir sveèiui beveik nieko neþino-
ma. Ji neaprašyta 1980 m. knygeliø seri-
joje „Ðiuolaikiniai lietuviø dailininkai“
išleistoje skulptoriaus K.Kisielio kûrybinë-
je biografijoje. Su „Þvejo“ pastatymu uos-
tamiestyje susijæ daugelio anuometiniam
Lietuvos ûkiui ir Klaipëdai nusipelniusiø
þmoniø vardai. Per jà galime paþinti da-
lelæ miesto istorijos. Apie skulptûros atsi-
radimo aplinkybes papasakojo pats au-
torius ir klaipëdieèiai ávykiø liudytojai: ar-
chitektas Petras Šadauskas, Eugenijus
Urbonavièius, ilgameèiai Klaipëdos
kraštotyrininkai fotografas Bernardas
Aleknavièius ir Vytas Tamoðiûnas, mies-
to istorikas ir aktyvus kovotojas uþ mies-
to istorinio paveldo iðsaugojimà Dainius
Elertas.
apsispræsta dël pastatymo vietos, kaip
ir dël galutinës eksponavimo koncepci-
jos. Þinybinës ástaigos kratësi ðios prie-
volës: baugino pirminio projekto dydis
ir galimos išlaidos. Ilgainiui dekoratyvi-
në skulptûra autoriaus nusivylimui buvo
kone uþmiršta ir palikta likimo valiai iki
geresniø laikø.
Apie „Þvejo“ skulptûros atradimo ir
pastatymo aplinkybes prisiminë 1962–
1980 m. vyriausiuoju Klaipëdos m. daili-
ninku dirbæs architektas P.Šadauskas (g.
1937 m.). Á Klaipëdà jis atvyko 1962 m.
rugpjûèio mënesá, baigæs Vilniaus dailës
institutà. 1963 m. iš komunalininkø jis
suþinojo apie uostamiesèio keliø eksplo-
atacijos valdybos teritorijos patvoryje Rus-
nës gatvëje uþmestà skulptûrà. Klaipëdo-
je tuo metu labai stokota monumentaliø-
jø ir dekoratyviniø maþosios architektû-
ros statiniø, puoðianèiø miestà ir kurian-
èiø jo ávaizdá. Tad suþinojæs apie „pasi-
metusià“ skulptûrà miesto dailininkas
ëmësi rûpintis ja. Këlë ðá klausimà vado-
vaujanèiose institucijose, kreipësi á uos-
tamiesèio þvejybines organizacijas, kol
sulaukë deramo dëmesio ir paramos.
Iðsaugota nuo sunaikinimo
Skulptûra ûkinio kiemo patvoryje ið-
gulëjo apie septynerius metus, vëliau bu-
vo perveþta á Bangø gatvæ ir per tà laikà
buvo gerokai paþeista – keliose vietose
suskilinëjo, paviršius buvo nukentëjæs
nuo korozijos. Jai atnaujinti reikëjo lëðø.
Jø nenorëjo skirti në viena þinybinë ástai-
ga. Dël to statymo darbai vyko vangiai.
Uostamiesèio aplinkos tvarkymo bûk-
lë ið esmës pradëjo keistis tik septintàjá
dešimtmetá, ypaè þenkliai tai vyko po 1970
m., kai Klaipëdos m. tarybos vykdoma-
jam komitetui pradëjo pirmininkauti Alfon-
sas Þalys (1926–2007). Jo pastangø dë-
ka Klaipëdos uosto kelios þvejybos ástai-
gos ir keliø valdyba skyrë pajëgas skulp-
tûrai sutvarkyti. Daugiausia piniginiø lë-
ðø ir darbo árangos skyrë anuomet kles-
tintis Lietuvos þuvies pramonës gamybi-
nis susivienijimas (vyresnës kartos klai-
pëdieèiø geriau þinomas kaip trumpinys
Litrybpromas) ir Baltijos laivø gamykla.
Skulptûros autorius tuo metu pelnë
pripaþinimà SSRS. Ágytas vardas paleng-
vino kûrinio ruošos darbus. P.Šadauskas
prisimena, kad restauruojant skulptûrà te-

Uostamiesèio simbolis
Bronzinës skulptûros „Þvejas“ auto-
rius yra vilnietis skulptorius Kazys Kisie-
lis (g. 1926 m.). Ji buvo sukurta 1956 m.
organizuotam konkursui ir buvo sumany-
ta kaip didesnio projekto dalis. Jame
„Þvejas“ buvo 30 m aukðèio stilizuotoje
bangoje mariø krantinëje. Vieta numaty-
ta šiauriniame rage ir matoma ið praplau-
kianèiø laivø. Architektûrinë kompozicija
anuometinës šalies kûrybinës bendruo-
menës buvo gerai ávertinta. Skulptorius
su architektu D.Daukša buvo premijuoti.
Gipsinë þvejo skulptûra nulipdyta 1958
m., po keleriø metø padaryta jos bronzi-
në išlieja. Vëliau pastatymo darbai susto-
jo: prasidëjo menininkø kûrybinës ambi-
cijos, valdininkø ágeidþiai, pinigø stygius,
tad iki skulptûra iškilo ðiandienëje vietoje
praëjo net trylika metø.

Rasta iðmesta patvoryje

Išlieta bronzinë „Þvejo“ skulptûra
penkerius metus buvo saugota autoriaus
dirbtuvëse Vilniuje, vëliau ji buvo perveþ-
ta á Klaipëdà. Bet miesto þvejybos ámo-
nës skulptûrai ir pirminiam dideliam pro-
jektui stokojo pinigø, nebuvo galutinai Pagal autoriaus sumanymà taip turëjo atrodyti architektûrinë ,,Þvejo” kompozicija

18 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7

tûros istorija
ko atlikti paviršiaus tonavimà (bronzos at-
naujinimà), uþtaisyti suskeldëjusias vie-
tas. Pasak miesto architekto, pirminæ
„Þvejo“ kompozicijà meniniu poþiûriu dar-
kë šalimais suprojektuotos kelios þuvys.
Teko atsisakyti pirminio didingo projekto
ir apsiriboti kompromisiniu maþesniu be
stilizuotø bangø. Kadangi autorius pasta-
tyme nedalyvavo (jis nepritarë siûlomam
variantui), tad jà ruoðiant rûpinosi miesto
vyr. architektas, á pagalbà pasitelkæs dar-
bà su bronza iðmananèius specialistus.
Pagrindui – akmuo ið mariø
Atnaujinamai „Þvejo“ skulptûrai pa-
rinkta vieta Danës kairiosios krantinës
skverelyje. Apsisprendus dël pastatymo
vietos, „Þvejas“ buvo perveþtas saugoti
netoli remontuojamo Karlo tilto ir, pasak
V.Tamošiûno, kelerius metus iki 1968 m.
buvo medinëje karkasinëje dëþëje. Papil-
domai suprojektuotas apšviestas fonta-
nas su nuleidþiamàja sienele á Danæ. Iš
pradþiø bûta sumanymo „Þvejà“ statyti
ant iš po Antrojo pasaulinio karo išlikusio
„Borussia“ paminklo marmurinio cokoli-
nio postamento. (Paminklas „Borussia“
– Prûsijos karalystës moteriðka personifi-
kacija – atidengtas 1907 m. rugsëjo 23
d., pergalës prieš Napoleono armijà, taip
pat Memelio, kaip buvusios Prûsijos lai-
kinosios sostinës, ðimtmeèio proga. Pa-
minklas dar vadintas Nationaldenkmal ir
jo autorius buvo Berlyno dailës akademi-
jos profesorius, skulptorius Peteris Breu-
eris (1856–1930). Statula ir aplink jà sto-
vëjæ Vokietijai nusipelniusiø karþygiø ir po-
litiniø veikëjø biustai pastatyti 1913–1915
m. ir su pertraukomis stovëjo iki 1945 m.,
kai atëjæ rusø armijos kariai juos nuvertë á
Danæ.) 1968 m. „Borussios“ postamentas
buvo išardytas, cokolis saugoti nuveþtas
prie miesto projektavimo instituto, vëliau
kartu su kitomis marmuro plokðtëmis pa-
naudoti Pergalës aikðtës postamentui
iškloti, – priminë Dainius Elertas.
Þvejo skulptûros pagrindui buvo pa-
rinkta vietinë uoliena – gilinant uosto far-
vaterá, ið Kurðiø mariø dugno ties þiemos
uostu iškeltas riedulys. Iš pradþiø bûgð-
tauta, kad vandenyje iðgulëjæs akmuo ne-
pradëtø skilinëti, bet atlikus tyrimus nu-
spræsta, kad akmuo tinkamas, ir „Þvejas“
buvo pastatytas veidu á miestà. 1971 m.
þvejø ðventës metu skulptûra atidengta vi-
suomenei. Autorius atidarymo iðkilmëse
nedalyvavo. Paminklo atidengimo akimir-
kas nuotraukose áamþino ELT’os fotogra-
fas B.Aleknavièius ir Albinas Stubra. Jose
matome krantinëje abipus Danës susirin-
kusià minià, kalbà sakë miesto ir uosto bei liotekos periodikos skaityklà. Kûrinys su-
þvejybos vadovai, monumentà atidengë kurtas kartu su architektu Donatu Dauk-
paradine uniforma apsirengæ jûreiviai. ða. Uþ išskirtiná darbà autoriai pelnë vals-
Taip jau susidëjo aplinkybës, kad nau- tybinæ premijà. 1986 m. skulptoriui buvo
jos skulptûros atidengimo iðkilmës suta- suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio me-
po su prieð 36 metus pradëtomis ðvæsti no veikëjo garbës vardas. Kartu su archi-
Jûros ðventëmis. Bet tai nutiko visiškai at- tektais parengë Vingio parko Dainø est-
sitiktinai. rados komplekso projektà (1989 m.), su-
tvarkë áþymiø þmoniø kapavietes. Nuo
Jaunystës kûrinys 1992 m. jis buvo Vilniaus architektø stu-
dijos narys.
Skulptûra „Þvejas“ buvo pirmas stam-
bus jauno, 1952 m. LTSR valstybiná dai-
lës institutà baigusio skulptoriaus darbas.
Kûrinys priklauso realistinës skulptûros
krypèiai. 1964–1975 m. dailininko kûry-
bos tarpsná þenklina ir daugiau kûriniø
þvejo tema. Rûsti jûrø romantika dvelkia
iš apibendrintø, bet kartu individualizuo-
tø monumentaliø skulptûrø: „Þvejas“ (gip-
sas, 1964 m.), „Senojo þvejo“ biustas (kal-
dintas þalvaris, 1965 m.), dvi 1964 ir 1970
m. sukurtos „Þvejø figûros“, panaðios á
Danës krantinëje esantá pirmavaizdá, „Þve-
jo duktë Milda“ (akmuo, 1975 m.), „Þve-
jo galva“ (terakota, 1972 m.) ir „Pajûryje“
(granitas, 1975 m.).
Ypatingos priešistorës Danës skvero
„Þvejas“ neturëjæs, o ir pastatytas buvo
tik kaip paliudijimas apie senàsias uosta-
miesèio þvejybines tradicijas. Buvo ágy-
vendintas maþesnis pirminio sumanymo
variantas. Jis neágijo didesnio populiaru-
mo miestieèiø tarpe, apie já nesusikûrë pa-
traukli istorija.
Liko iðtikimas monumentaliajam
realizmui
Kazys Kisielis skulptûrà pradëjo stu- „Þvejas“ (sukurtas 1958 m.) yra tik maþa
dijuoti 1946 m. Kauno taikomosios ir de- pirminio sumanymo dalis (Egidijaus
koratyvinës dailës institute. Mokësi pas Bacevièiaus nuotrauka)
V.Polá, J.Këdainá, daug dirbo su P.Vaiva-
da, tæsë Juozo Mikëno lietuviðkosios re-
Dëmesys gimtajam kraðtui
alistinës skulptûros tradicijas. Nuo 1951
m. menininkas gyveno Vilniuje, èia mo- Skulptorius daugiau nei dvylika ávai-
kësi, pradëjo dirbti „Dailës“ kombinate. riø monumentaliø darbø yra padovano-
1955 m. jis tapo Lietuvos dailininkø sà- jæs savo gimtajam kraštui ir Panevëþio
jungos nariu ir dalyvavo ne vienoje res- miestui. Ramygalos centre „Sopulingo-
publikinëje ir sàjunginëje parodoje. Per ji“, Panevëþyje priešais poliklinikà „Þe-
ilgametá savo kûrybos laikotarpá skulpto- më Motina Taika“. Skulptorius dalyvavo
rius sukûrë daug ryðkiø skulptûrø ir mo- kuriant Sausio 13-osios aukø memoria-
numentaliø kompozicijø. 1965 m. meni- là Rokiðkio kapinëse, 2003 m. Panemu-
ninkas uþ skulptûras „A.Strazdas“ ir bius- nyje sukûrë monumentà „Laiminu. Þu-
tà „Senasis þvejas“ (Menininkø rûmø par- vusiems uþ laisvæ“, architektas G.Kau-
kas Vilniuje) apdovanotas SSRS Dailës linskas. 2006 m. išrinktas Panevëþio
akademijos sidabro medaliu. Kitas to pa- miesto garbës pilieèiu.
ties autoriaus darbas puošia Klaipëdos Bûtø graþu, kad jau garbingo amþiaus
skulptûrø parkà. Èia smiltainyje iðkaltas sulaukusiam K.Kisieliui Klaipëdos galeri-
mitologinis prûsø jûrø dievaitis „Bangpu- ja padëtø surengti personalinæ parodà.
tys“ (1977 m.). Kûrinys atliktas kartu su Lankytojai joje galëtø pamatyti ir pirminá
Klaipëdos vaikø dailës mokyklos dësty- „Þvejo“ maketà bei já ávertinti ðiandienos
toju Motiejumi Narbutu (1934–2005 m.). menininko þvilgsniu. Gal daugiau suþino-
Ne maþiau svarbi menininko kûrybi- jæ apie skulptûros atsiradimo aplinkybes
nëje biografijoje 1977 m. iš bronzos nu- ir jos autoriø, miestieèiai neliktø abejingi
lieta kompozicija „Martynas Maþvydas“. beatodairiškai naikinamam senojo uos-
Ji puoðia Nacionalinës M.Maþvydo bib- tamiesèio urbanistiniam paveldui.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 19
 Gyvûnø tyrinëjimu siekiant suprasti þmogaus
Pelë su poodiniu perskiepytu naviku
organizmo sandarà ir veiklà naudotasi jau
þiloje senovëje. Nuo seno þinoma vivisekcija –
gyvø padarø skrodimas norint pamatyti, kaip
veikia kai kurie jø organai. Bandymus su
gyvûnais tyrinëjant þmogaus fiziologijà ir
patologijà medicinos studijose ir moksliniuose
tyrimuose ádiegë prancûzø fiziologas Klodas
Bernaras (Claude Bernard) XIX amþiuje.

Eksperimentiniø gyvûnø
vaidmuo onkologijos Perskiepijamieji navikai netinka navi-
kø genezei tyrinëti, nes jie susiformuoja

raidoje
Prof. habil. dr.
Laima
GRICIÛTË
VU Onkologijos
institutas
Eksperimentinë onkologija atsirado
XIX a. pabaigoje, o XX a. tapo savarankið-
ka mokslo kryptimi. Dauguma bandymø
buvo atliekami su laboratoriniais gyvûnais:
pelëmis, þiurkëmis, þiurkënais, triušiais, re-
èiau – jûrø kiaulytëmis, šunimis, katëmis,
beþdþionëmis. Ávairiø rûðiø ir veisliø gyvû-
nai neretai suserga gerybiniais ir piktybi-
niais navikais. Laboratoriniø gyvûnø on-
kopatologija yra gerai iðtyrinëta, sponta-
niniai – daþniausiai pasitaikantieji navikai
– gerai paþinti. Tarp þmoniø ir gyvûnø na-
vikø yra nemaþa bendro: juos sudaro pa-
kitusios ir supiktybëjusios làstelës, jie au-
ga skverbdamiesi á aplinkinius audinius,
metastazuoja. Tiesa, gyvûnø, tarp jø ir la-
boratoriniø, patologijoje retai spontaniškai
pasitaiko navikø, kuriø daþniausiai aptin-
kama þmoniø patologijoje: plauèiø, skran-
dþio, gimdos kaklelio ir kt.
Eksperimentuoti su gyvûnais pradë-
ta dël dviejø prieþasèiø: pirma – siekta pa-
tikrinti, ar naviko audinyje yra já sukëlæs
pradas, kurá galima bûtø perkelti kitam gy-
vûnui, já uþkrësti ir antra – patikrinti, ar áta-
riamieji þmogui kancerogeniški veiksniai
gali sukelti navikus gyvûnams šitaip ásiti-
kinant, kad þmogus suserga bûtent nuo
tiriamojo veiksnio, o ne dël atsitiktinio ap-
linkybiø sutapimo. XIX a. pabaigoje jau
buvo stebëtas dervø, anilino junginiø ge-
bëjimas sukelti vëþá þmonëms.
Siekiant galimybës išsamiau tyrinëti
piktybiná navikà, iðlaikyti já ilgesná laikà,
imta auginti navikiná audiná perkeliant já
nuo serganèiojo sveikiems gyvûnams –
„perskiepijant“1 . Pirmieji piktybiniø na-
vikø perskiepijimo bandymai atlikti St.
Peterburgo (Rusija) Karo medicinos aka-
demijoje 1875–1877 metais. Akademi-
jos doktorantui veterinarijos gydytojui
M.A.Novinskiui pavyko perskiepyti arkliø
nosies ertmës vëþá kumeliukams, kalës
makðties miksosarkomà ðuniukams.
1989 m. bandymus su šunimis Vokieti-
joje pakartojo Wehr.Hanau, tais paèiais
metais sëkmingai perskiepijæs sponta-
niná plokðèialàsteliná ragëjantá þiurkës vë-
þá kitoms þiurkëms. Moor perskiepijo pe-
lës pienliaukës navikà ir sëkmingai skie-
pijo já toliau iki 17 generacijos. XX a. pra-
dþioje ávairiø navikø skiepijimai, daugiau-
sia pelëms ir þiurkëms, paplito ávairiose
piktybinius navikus tyrinëjanèiose labo-
ratorijose. Išvesta daug navikø: karcino-
mø, sarkomø kamienø. Vienas ið jø, su-
kurtas P.Erlicho, solidinis2 arba ascitinis3
vëþys naudojamas ávairiais tikslais iki
šiol. Nustatytos bûtinos navikø skiepiji-
mo sàlygos: bûtinas naviko susmulkini-
mas, perskiepijimas tik tos paèios veis-
lës jauniems gyvûnams. Navikai daþ-
niausiai skiepijami á poodá, reèiau á pilvo
ertmæ ar kitus organus.
1
Þodis „perskiepijant“ rašomas kabutëse
siekiant pabrëþti tai, kad navikø „perskiepijimas“
yra jø perkëlimas nuo gyvûno gyvûnui, o ne „skie-
pijimas“ – þodis, vartojamas kalbant apie infek-
cijas.
2
Augantis standaus mazgo pavidalu.
3
Perskiepytas á pilvo ertmæ, joje besiplëto-
jantis ir produkuojantis ascitiná skystá.
ne tame organizme, kuriame auga per-
skiepyti. Taèiau jie tinka navikø sandarai,
biocheminiø bei imuniniø pokyèiø navi-
ko audinyje ir gyvûno organizme augant
navikui tyrinëti. Kai kurie perskiepijamøjø
navikø kamienai panaudojami ir dabar, ty-
rinëjant antinavikinius vaistus ir kitus na-
viko plëtojimàsi slopinanèius ar skatinan-
èius veiksnius.
XX a. pirmàjá dešimtmetá aktyviai tyri-
nëtos viðtø sarkomos, siekiant iðskirti ið
naviko prieþastiná veiksná. P.Rousas JAV
ir Japonijoje 1909–1911 m. nustatë „fil-
truojamàjá veiksná“. Susmulkinus viðtø na-
vikà ir praleidus susiformavusià homoge-
ninæ masæ per filtrus, nepraleidþianèius
làsteliø, gautas skystis, kurá suleidus við-
toms atsiranda tokie pat navikai, kokie bu-
vo tie, ið kuriø gamintas filtratas. Toks pat
rezultatas gaunamas á viðtos organizmà
ápurðkus milteliø, pagamintø iš dþiovinto
naviko audinio, ar suleidus glicerininiø na-
viko ekstraktø.
Galimybë sukelti viðtø sarkomas ne-
làsteliniais filtratais atskleidë esant nuo
làsteliø atskiriamà kancerogeniná veiksná.
Tyrinëtojai jau tuo metu átarinëjo virusà.
Virusinës kilmës hipotezæ palaikë ir tai,
kad viðtas pavykdavo imunizuoti prieð na-
vikà sukeliantá filtratà. Galutinai tai patvir-
tinta buvo vëliau, o 1966 m., beveik po

20 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7


60 metø nuo fenomeno paskelbimo
P.Rousui buvo skirta Nobelio premija uþ
navikus sukelianèiø virusø atradimà.
Lygiagreèiai tyrinëti ir kiti navikai, ku-
riø pradu buvo átariamas virusas. Nema-
þai tirta ir Ðopo papiloma. Tai laukiniø triu-
ðiø odos nepiktybinis navikas, kurá gali-
ma sukelti naminiams triušiams belàste-
liniais filtratais. Filtratais perskiepijamø við-
tø sarkomø ir Ðopo papilomos tyrinëjimai
buvo virusø sukeltø navikø tyrinëjimø pra-
dþia. Virusø vaidmens vëþiui atsirasti tyri-
nëjimai ypaè suaktyvëjo po 1940 metø.
Eksperimentuojant bandyta árodyti, kad
virusai yra vos ne visø piktybiniø navikø
sukëlëjai, o kancerogeninës medþiagos
ir jonizuojantieji spinduliai tik iðprovokuoja
jø veiklà. Daug svarbiø darbø ðioje srityje
atliko L.Zilberis Sovietø Sàjungoje, M.Gu-
erenas Prancûzijoje, A.Dulbeco JAV. Pas-
tarasis tyrinëtojas su bendradarbiais 1975
m. gavo Nobelio premijà uþ atradimus,
susijusius su onkogeniniø virusø ir làste-
lës genetinës medþiagos sàveika.
Išsamiai studijuotas peliø pienliaukës
navikas, aprašytas J.Bitnerio apie 1936
metus. Autorius nustatë, kad kai kuriose
peliø veislëse šis navikas labai daþnas.
Tyrinëjant jo prieþastis paaiðkëjo, kad po-
linkis susirgti susijæs su pienu. Jei linku-
sios sirgti veislës naujagimiai atiduoda-
mi þindyti nelinkusioms sirgti pienliaukës
vëþiu pelëms, jø pienu þindyti peliukai su-
augæ retai suserga ðiuo naviku. Ir atvirkð-
èiai – jei nelinkusiø sirgti navikais peliø
naujagimius yra þindþiusios sirgti linku-
sios pelës, suaugæ susirgdavo ir jie. Nu-
Daugybiniai navikiniai mazgai þiurkës
þarnoje, sukelti di-metil-hidrazino
Histologinis
preparatas. Pelës
plautis su
daugybinëmis
adenomomis,
sukeltomis
uretano
statytasis kancerogeninis veiksnys pava-
dintas „pieno faktoriumi“. Vëliau paaiðkë-
jo, kad tai yra virusas, pavadintas reiðkiná
aprašiusio autoriaus J.Bitnerio vardu.
Virusinës kancerogenezës tyrinëjimai
bandymuose su gyvûnais gerokai pastû-
mëjo á prieká su vëþiu susijusias imunite-
to studijas.
1913 m. paskelbtas danø tyrinëtojo
J.Fibigerio straipsnis apie ikivëþinius pro-
cesus uosto sandëlio þiurkiø áskrandyje.
Autorius nustatë ðios patologijos prieþas-
tá: þiurkës ësdavo Azijos kilmës tarako-
nus (Blata orientalis), kurie patekdavo á
uosto sandëlá su prekëmis ið kolonijø. J.Fi-
bigeris atliko bandymà su laboratorinë-
mis þiurkëmis – maitino jas tarakonais ir
šitaip sukëlë jø skrandþiuose tokius pat
pokyèius, kokie buvo nustatyti uosto san-
dëliø laukinëms þiurkëms. Patologijos kal-
tininkais nurodyti indukuotose epitelio
išaugose aptikti neþinomi kirminai, ku-
riuos J.Fibigeris pavadino Spyroptera ne-
oplastica. Tai vienas ið eksperimentiðkai
iðtirtø parazitinës kilmës navikø atvejø.
1926 m. J.Fibigeriui buvo skirta Nobelio
premija – pirmoji uþ moksliná darbà vëþio
tyrinëjimo srityje.
XX a. pradþioje bandyta sukelti navi-
kus eksperimentiniams gyvûnams pa-
naudojant tuos veiksnius, kurie buvo nu-
statyti ar átarti kaip galimi þmoniø navikø
sukëlëjai: dervos, rentgeno spinduliai ir
kt. 1910 m. paskelbtas prancûzø tyrinë-
tojø M.Clunet su bendradarbiais darbas,
kuriame tyrinëjant rentgeno spinduliais
apšvitintas þiurkes buvo patvirtintas jø
kancerogeniðkumas. Duomenys apie triu-
ðiø ausø vëþá, atsiradusá ilgà laikà tepant
jas derva, dviejø Japonijos mokslininkø
K.Jamagivos ir K.Ichikavos paskelbti
1916 metais.
Laikotarpis nuo praëjusio ðimtmeèio
pradþios iki 1930 m. vëþio tyrinëtojø va-
dinamas „dervos era“, kadangi patvirti-
nus dervø kancerogeniðkumà jos ávairiais
bûdais buvo teikiamos laboratoriniams
gyvûnams, siekiant sukelti kancerogene-
zæ ávairiuose organuose.
Akmens anglies derva, kaip, beje, ir
kitos dervos, yra daugelio cheminiø jun-
Histologinis
preparatas.
Þiurkës nosies
antis su N-nitro-
sonornikotino
sukeltu polipu
giniø miðinys. Kai kurie tyrinëtojai manë,
kad bûtent dirginantis audinius cheminiø
medþiagø poveikis ir sukelia vëþá. 1929–
1933 m. iš dervos išskirti kancerogeniniai
angliavandeniliai dimetilbenzantracenas,
benzo(a)pirenas ir kiti. Ðie junginiai netu-
rëjo didelio dirginanèio poveikio, taèiau
sukeldavo navikus toje vietoje, kur jie bu-
vo áterpti á organizmà – tai vietinio povei-
kio kancerogenai. Prasidëjo laikotarpis,
kai tyrinëtojai naudojo vis daþniau ne tik
dervoje nustatomus cheminius kancero-
geninius junginius. Aptinkant juos darbo
aplinkoje, atmosferos ir uþdarø patalpø
ore, imta manyti, kad bûtent ðie kancero-
geniniai junginiai turi reikšmës atsirandant
visiems þmoniø navikams.
Toká ásitikinimà ypaè paskatino atra-
dimas, kad jau seniau þinomi junginiai nit-
rozaminai ir nitrozamidai yra kanceroge-
niški. N-nitrozaminai pasigamina nitrozi-
nantis antriniams ir tretiniams aminams.
Jie aptinkami dûmais uþterštame ore, gali
atsirasti ruoðiant maistà, ypaè konservuo-
jant mësà tradiciniais bûdais – jà sûdant
ir rûkant. Gali pasigaminti þmogaus or-
ganizme: burnos ertmëje, ðlapimo pûs-
lëje, kur esant infekcijai nitratai redukuo-
jasi á nitritus ir vyksta nitrozinimo proce-
sas. Gali susidaryti skrandyje, kai maþas
rûgðtingumas. Kadangi N-nitrozaminai
yra organotropiniai, t.y. bet kuriuo bûdu
patekæ á organizmà „pasirenka“ organus-
taikinius, vartojant ávairius N-nitrozaminus
laboratoriniams gyvûnams galima sukel-
ti ávairiø organø navikus. Kai kurie tyrinë-
tojai skelbë, kad bûtent N-nitrozaminai yra
daugumos þmogaus piktybiniø navikø
sukëlëjai. Kilo didþiausia nitratø baimë.
Nitrozaminø poveiká tyrinëjo šimtai moks-
lininkø, parengæ tûkstanèius publikacijø
apie ávairius N-nitrozaminø poveikio eks-
perimentuose in vitro ir in vivo aspektus.
A.Laccassagne 1932 m. pademonst-
ravo eksperimente su pelëmis estroge-
nø pertekliaus kancerogeniná poveiká. Vë-
liau tai árodyta þmoniø patologijoje.
1960 m. eksperimentuojant su þiurkë-
mis paaiðkëjo kancerogeninis asbesto ir
vinilchlorido monomero átaka.
Nukelta á 37 p.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 21
 Brazilija –
aplinkos ir
medicininës
Jonas SATKÛNAS
Lietuvos geologijos tarnyba
geologijos
aspektai
Tarptautinës geologijos
mokslø sàjungos (IUGS)
komisijos „Geomokslai
aplinkos formavimui” (GEM)
nariai IX Brazilijos geochemi-
jos kongrese Atibajoje.
Straipsnio autorius – pirmas
ið kairës
2007 m. spalio 19–23 d. Atibajoje
(Brazilija, San Paulo valstija) vyko IX Bra-
zilijos geochemijos kongresas, kuriame
dalyvavo daugiau kaip 800 dalyviø. Jo
metu taip pat vyko Tarptautinës medici-
ninës geologijos asociacijos surengti
kursai ir simpoziumai medicininës geo-
logijos temomis. Renginio metu (spalio
20–21 d.) vyko ir 4-asis metinis Tarptau-
tinës geologijos mokslø sajungos (IUGS)
komisijos „Geomokslai aplinkos forma-
vimui“ (GEM) pasitarimas ir seminaras
„Aplinkos geomokslai ir tarptautiniai
Þemës metai”. Spalio 24–28 d. GEM ko-
misija surengë tiriamàjà iðvykà á Panta-
nalo (Pietø Mato Grosso valstija) regio-
nà susipaþinti su didþiausios pasaulyje
tropikø pelkiø sistemos (ðlapynës) eko-
geologinëmis sàlygomis, galimybe dis-
tanciniais metodais nustatyti geologinës
ir hidrologinës aplinkos pokyèius ir su-
sieti juos su globalia klimato kaita.
Medicininës geologijos tyrimø sritis
Medicininë geologija – palyginti nauja
tarpdisciplininë tyrimø sritis, nagrinëjanti
geologiniø medþiagø ir procesø bei þmo-
niø (gyvûnø) ligø paplitimo ir daþnumo
(http://www.medicalgeology.org) sàsajas.
Aiðkiausiai medicininæ geologijà iliustruo-
ti galëtø geriamojo poþeminio vandens po-
22 Mokslas irir gyvenimas
Mokslas gyvenimas 2008
2008 Nr.
Nr. 77
didëjusiu fluoridø kiekiu pasaulyje geria
apie 200 milijonø þmoniø.
Lietuvos geologijos tarnyba ir Respub-
likinis mitybos centras 1999–2000 m. tyrë
poþeminio vandens kokybæ ðiaurës vaka-
rø Lietuvoje. Buvo tirta daugiau kaip 600
græþiniø vandens mëginiø kokybë. 223
vandenvietëse fluoridø koncentracija van-
denyje viršijo higienos normos reikalavi-
mus. Didþiausia fluoridø koncentracija
(6,52 mg/l) nustatyta Kretingos rajone. Ak-
menës, Maþeikiø ir Ðiauliø rajonuose apie
40 proc. tirtø vandenvieèiø nustatyta pa-
didëjusi fluoro koncentracija, o teritorijoje,
á kurià patenka Klaipëdos, Kretingos, Skuo-
veikio þmoniø sveikatai tyrimai. Lietuvoje,
kur vandentiekai naudojamas tik poþemi-
nis vanduo, yra net keletas sàsajø tarp
þmoniø sveikatingumo ir poþeminio van-
dens kokybës. Tipinis pavyzdys galëtø bûti
fluoridø koncentracijos anomalija šiaurës
vakarø Lietuvoje (Klaipëdos, Kretingos,
Skuodo, Plungës, Telðiø ir Kelmës raj.)
(Balèiûnienë ir kt., 2001).
Visuose gamtiniuose vandenyse yra
tam tikras ištirpusio fluoro kiekis. Jûros
vandenyje fluoro koncentracija siekia
1 mg/l, o upëse, eþeruose ir poþeminia-
me vandenyje fluoro kiekis paprastai ne-
viršija 0,5 mg/l. Taèiau neretai pasitaiko ið-
imèiø. Geriamajame vandenyje fluoras yra
beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tir-
pus, t. y. nesudaro jokiø drumzliø. Fluorui
nustatyti reikia specialiø analitiniø chemi-
kalø, laboratorinës árangos ir patirties, o jo
poveikis sveikatai yra lëtas, daþniausiai ku-
muliatyvus (kaupiamasis) ir negráþtamas.
Svarbiausios padidëjusio fluoro kiekio su-
keltos ligos yra dantø ir kaulø fluorozë.
1984 m., atlikusi plaèius tyrimus, Pa-
saulinë sveikatos organizacija (PSO) nu-
Pantanalas – didþiausia pasaulio tropikø ðlapynë
statë, kad, fluoro koncentracijai geriama- tûkstanèiø geochemiðkai labai skirtingø eþerø. Ji
jame vandenyje viršijant 1,5 mg/l, atsi- Amerikos þemyno centre, tarp Brazilijos, Bolivijos
randa vaikø dantø fluorozës pavojus, o Jos plotas drëgnuoju laikotarpiu apima 138 000 k
kai fluoro koncentracija virðija 10 mg/l – 11 000 km2. Pantanalo ðlapynës vaizdas sausojo
kaulø fluorozës pavojus. Vandená su pa- (2007 m. spalio 25 d.)
 do, Plungës, Telðiø ir Kelmës rajonai, apie
67 proc. tirtø græþiniø vandenyje fluoridø
koncentracija viršija 1,5 mg/l.
Tyrimais nustatyta, kad vandená su pa-
didëjusiu fluoro kiekiu geria per 90 tûks-
tanèiø ðiaurës vakarø Lietuvos gyventojø
(2,4 proc. visø ðalies gyventojø). Pagal gy-
venamàjà vietà gyventojai pasiskirstæ taip:
22 524 þmoniø gyvena kaimo vie-
tovëse;
67 588 yra miestø ir miesteliø gy-
ventojai.
Kaip tik šiuose rajonuose pastebimi
daþnesni dantø karieso ir fluorozës atvejai.
Kita tipinë poþeminio vandens koky-
bës problema, tiesiogiai veikianti grunti-
ná vandená vartojanèiø gyventojø sveika-
tà, – padidëjusi nitratø koncentracija van-
denyje. Nitratai – toksinis (cheminis) þmo-
gaus vartojamo geriamojo vandens rodik-
lis. Poþeminiame vandenyje didþiausia
leidþiama nitratø koncentracija (DLK) ne-
turi viršyti 50 mg/l vertës.
Gamtinëmis sàlygomis gruntiniame
vandenyje nitratø nedaug. Vykdant Vals-
tybiná poþeminio vandens monitoringà nu-
statyta, kad vidutiniškai smëlingø nuogu-
lø gruntiniame vandenyje nitratø randama
iki 1,5 mg/l, o molingø – 2,4 mg/l. Šias
reikšmes galima laikyti gamtiniu hidroche-
miniu fonu. Valstybinio monitoringo duo-
menys rodo, kad nitratø kiekis gruntinia-
me vandenyje kinta nuo 0,2 mg/l iki
pynë, apimanti ðimtus
ø. Ji plyti Pietø
vijos ir Paragvajaus.
000 km2, o sausuoju –
sojo sezono pabaigoje
Vandens iðtekliai suformuoja labai palankias
sàlygas bioávairovei klestëti. Kapibarø ir kaimanø
medþioklë ðiame regione uþdrausta jau 15 metø
22 mg/l. Didþiausios nitratø koncentraci-
jos randamos dirbamø þemiø, urbanizuo-
tø teritorijø poþeminiame vandenyje, ma-
þesnës – pievø, miškø poþeminiame van-
denyje (Arustienë, 2007).
Didesni nitratø kiekiai gruntiniame van-
denyje siejami su iðsklaidytàja ir sutelktàja
(koncentruota) tarša (Arustienë, 2007).
Intensyviausiai nitratais gruntinis van-
duo terðiamas koncentruotos tarðos ûkio
subjektø (gyvulininkystës kompleksø) veik-
los zonoje (DLK virðija net 45,7 proc. tirtø
mëginiø). Stambiø gyvulininkystës kom-
pleksø ûkinës veiklos rajonuose gruntinia-
me vandenyje nitratø koncentracijos 2–15
kartø didesnës uþ DLK geriamajame van-
denyje. Tarpinæ padëtá uþima ðachtiniø ðu-
liniø vandens kokybë. Dël ðachtiniø ðuliniø
netinkamos vietos parinkimo, blogos jø
prieþiûros per 30–40 proc. gyvenvietëse ir
kaimuose tirtø ðachtiniø ðuliniø vandenyje
nustatyta padidëjusi (> 50 mg/l) nitratø tar-
ða (Drulytë, 2007; Mièiudienë, 2001).
Be poþeminio vandens, þmoniø svei-
katai didelës átakos turi dirvoþemiø geo-
cheminë sudëtis, ypaè jø uþterðimas sun-
kiaisiais metalais arba atvirkðèiai – tam tik-
rø elementø stoka (Medical Geology...,
2003; Geology and Health..., 2003; Es-
sentials…, 2005). Tai tiesiogiai nemato-
mas aplinkos kokybës veiksnys, kuris tu-
ri bûti ávertintas pleèiant miestø teritorijas,
gyvenamuosius rajonus, industrines ar
þaliàsias zonas (Gregorauskienë, Satkû-
nas, 2005). Dirvoþemio uþterðtumo sun-
kiaisiais metalais ir þmoniø susirgimø sà-
sajas Lietuvoje tyræ ekologinës medicinos
specialistai (Ptašekas ir kt., 1997; 1998;
Ptašekas et al., 2004) nustatë gana pati-
kimà ryðá tarp sunkiøjø metalø koncen-
tracijø anomalijø, þmoniø ligø ir organiz-
mo raidos sutrikimø. Tokios koreliacijos
nustatytos sunkiaisiais metalais uþterðtuo-
se rajonuose Vilniuje ir Ðiauliuose.
Nors kai kurie miestø rajonai, ypaè bu-
væ pramoniniai, yra smarkiai uþterðti sun-
kiaisiais metalais, taèiau Lietuvos ir Euro-
pos geocheminiø atlasø duomenys rodo,
kad Lietuvoje tiek viršutinis dirvoþemio
sluoksnis, tiek ir podirvis, palyginti su Va-
karø Europos ðalimis, yra tris–šešis kartus
maþiau uþterštas sunkiaisiais metalais. To-
dël Lietuva pagal sunkiøjø metalø kieká dir-
voþemyje yra skirtina prie ðvariausiø Euro-
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 23
pos ðaliø kartu su Baltijos ir Skandinavijos
valstybëmis. Ðá faktà reikëtø plaèiau nau-
doti Lietuvos ekologiniam ávaizdþiui kurti,
taip pat plëtojant ekologinæ þemdirbystæ ir
didinant turizmo patrauklumà. Tuo tarpu in-
formacija apie Lietuvos geocheminæ ðvarà
yra nepakankama ir maþai naudojama.
Prie medicininës geologijos problemø
priskirtinos ir poþemyje besikaupianèios
dujos (metanas ar net anglies monoksi-
das). Tai specifinë problema, su ja susi-
duria ðuliniø kasëjai, kurie dël dujø iðsi-
skyrimo šuliniuose sumoka net savo gy-
vybe. Tokios nelaimës prieð kelerius me-
tus ávyko Vajotø (Jurbarko r.), Druþø (Ðir-
Iš vakarinës Amazonës baseino dalies
(šviesiai pilka spalva), apimanèios rytinius
Andø kalnø ðlaitus, kur vyrauja labai
intensyvi erozija, á baseinà patenka 97 proc.
neðmenø, kurie plukdomi vandenyno link.
Centrinëje baseino dalyje vyrauja intensyvus
dûlëjimas ir silpna erozija (Scarpelli, 2005)
vintø r.), Vladiðkiø (Kaiðiadoriø r.) kaimuo-
se. Ypaè daug poþemio dujø gali susi-
kaupti smëlio ar þvyro kloduose, slûgsan-
èiuose po molio sluoksniu. Minëti mirtini
atvejai ir ávyko molynø plotuose.
2003 m. Lietuvos geologijos tarnyba
kartu su Medicininës geologijos asociacija
Svarbûs
naujos atominës
elektrinës projekto parengiamieji
Atkelta ið 8 p.
Pagrindiniai projektavimo ir planavimo
tikslai yra šie:
– ávertinti potencialiø statybos ir pra-
moniniø aikðteliø tinkamumà iðdëstyti
branduolines technologijas ir energetinius
blokus;
– ávertinti potencialios aikðtelës tinka-
mumà statybos organizavimo aspektais,
taip pat:
24 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
surengë medicininës
geologijos kursus Vil-
niuje (Medical Geolo-
gy..., 2003). Nuo tada
Lietuvos specialistai
vis aktyviau dalyvauja
medicininës geologi-
jos darbuose, tyri-
muose, daugëja besi-
dominèiøjø.
Ekologinës aktua-
lijos Brazilijoje
Tipiniai Lietuvos
medicininës geologi-
jos pavyzdþiai iliust-
ruoja tik maþà aplin-
kos kokybës proble-
mø spektrà. Brazili- Bromo koncentracijø pasiskirstymo gëlame vandenyje þemëlapis
ja, kuriai bûdingi dideli Paranos valstijoje. Bromo anomalijos sutampa ir su chloridø bei
fluoridø anomalijomis (Licht, 2005)
socialiniai kontrastai,
gamtiniø sàlygø ávai-
rovë, urbanizacijos tempai, pramonës ir kal-
nakasybos mastai, turi ir daugiau aplinkos
kokybës problemø. Keletas svarbiausiø: pa-
virðinio vandens kokybës blogëjimas dël
nevaldomo atliekø kaupimo ir nevalomø
nuotëkø; poþeminio vandens telkiniø iðsiur-
bimas, virðijant jø atsistatymo galimybes,
kartu juos ir uþteršiant; tarša þalia nafta dël
iðsiliejimø pakranèiø zonose ar jos produk-
tais urbanizuotose teritorijose; ariamø dir-
voþemiø erozija (apimanti net 35 proc. ðiø
naudmenø); išsklaidytoji tarša kalnakasy-
bos, metalurgijos ir intensyvaus minerali-
niø tràðø naudojimo þemës ûkyje rajonuo-
se. Pastaraisiais metais Brazilija tampa vie-
na iš pirmaujanèiø ðaliø pasaulyje pagal ðilt-
namio dujø emisijà (apie 1,4 mlrd. t C ekvi-
valento), prie to labai prisideda masinis cuk-
raðvendriø auginimas etanolio gamybai (jø
lapø deginimas prieð nuimant derliø).
Arsenas aplinkoje
Þmoniø apsinuodijimai, susirgimai dël
þingsniai
• pagalbiniø teritorijø bei gamybiniø
baziø poreiká ir jø iðdëstymo galimybes,
• transporto infrastruktûrà ir jos orga-
nizavimo galimybes;
• darbo jëgos poreiká statybos metu
bei apgyvendinimo galimybes;
– parengti preliminarius siûlymus dël
su statyba susijusiø teritorijø planavimo.
Pirmojoje ataskaitoje buvo vertinamos
padidëjusio arseno kiekio (DLK –
0,01 mg/l) poþeminiame vandenyje þino-
mi daugelyje pasaulio vietø (Selinus,
2004), taip pat ir Amazonës baseine. Pla-
èiai apraðytas atvejis, kai praëjusio ðimt-
meèio 3-iàjá ir 4-àjá deðimtmeèiais, pradë-
jus tiekti arteziná vandená ið græþtiniø ðuli-
niø (apie 150 m gylio), Vakarø Bengalijo-
je (Indija) daugiau nei 600 000 þmoniø ið
400 kaimø buvo apnuodyti arsenu. Vë-
lesni tyrimai parodë, kad arseno šaltinis –
nuosëdiniø uolienø tarpsluoksniuose
esantys sulfidiniai (piritas ir kt.) minera-
lai, kurie oksidacijos metu (galbût dël po-
þeminio vandens lygio ir slëgio vandenin-
guose sluoksniuose paþemëjimo) iðsky-
rë arsenà. 1961–1985 m. padidëjusi ar-
seno koncentracija vandenyje apie
100 000 gyventojø Taivane sukëlë „juo-
dø pëdø“ ligà (galûniø gangrenà). Pa-
našûs apnuodijimo arsenu atvejai apra-
ðyti Antofagastos vietovëje Èilëje, kur apie
100 000 þmoniø 1959–1979 m. gërë van-
meteorologinës regiono sàlygos: oro drëg-
numas, temperatûra, slëgis, atmosferos
priemaiðø svyravimai, grunto áðalas, mik-
roklimatas ir detaliai analizuojamos geo-
morfologinës charakteristikos ir technoge-
niniai reljefo pokyèiai: gelmiø geologinë
sandara, kristalinio pamato uoliena, nuo-
sëdiniø uolienø bei kvarteriniø nuogulø ir
nuosëdø storymë. Be to, buvo ávertintas
tiriamos teritorijos seismingumas ir nagri-
nëjamas gruntø dinaminio praskydimo po-
tencialas bei hidrogeologinës sàlygos. Api-
bendrinus galima teigti, kad numatomø al-
ternatyviø vietø aikðteliø inþinerinës geo-
loginës sàlygos gana sudëtingos, todël re-
komenduojama tæsti inþinerinius geologi-
nius (geotechninius) tyrinëjimus bei áver-
tinti potencialiø aikðteliø tinkamumà pagal
 vûnø maisto gran-
dinæ. Kadangi gy-
ventojø tankumas
Amazonës baseine
maþas, dar nëra
patikimø duomenø
apie arseno povei-
ká þmoniø sveikatai,
taèiau neabejotina,
kad per maisto
grandinæ arsenas
gali patekti á þmoniø
organizmus. Taigi
aplinkoje dël natû-
raliø geologiniø sà-
lygø esanèio arse-
no galimas povei-
kis þmogui yra dar
Mirtingumo nuo kepenø vëþio rodiklio (1980–1997 m. vidurkis) gerai neištirtas me-
lokalizacija. Pastebëtas jo ryšys su geocheminëmis anomalijomis dicininës geologi-
(Licht, 2005)
jos poþiûriu.
dená, kuriame arseno koncentracija virði- Kiti aplinkos veiksniai ir þmoniø
jo didþiausià leistinà. Panašios nelaimës sveikata
buvo Laguneros regione (Meksika), Ar- Paranos valstijoje (plyti Brazilijos pie-
gentinoje 1955 metais. Visur arseno kon- tuose ir uþima 199 727 km2) nustatyta ap-
centracija poþeminiame vandenyje labai linkos kokybës veiksniø keliama rizika
viršijo leidþiamà normà. þmoniø sveikatai. Geocheminiø tyrimø
Á Amazonës baseino upes arsenas metu Paranos valstijos ðiaurës rytinëje da-
patenka ið Andø kalnø su upiø nuotë- lyje nustatytos dvi didelës fluoridø ano-
kiu. Nurodoma (Scarpelli, 2005), kad iš malijos pavirðinio vandens telkiniuose ir
Amazonës baseino (6 110 000 km2.) á At- dirvoþemyje (iki 8700 ppm F) (Licht,
lanto vandenynà kasmet pernešama 2005). Ðiø anomalijø prieþastys siejamos
daugiau kaip 5 t arseno. Dalis jo su giliau slûgsanèiais geologiniais dari-
išnešama kartu su nuosëdiniø uolienø niais, dël kuriø erozijos fluoridai su poþe-
dalelëmis, dalis – ištirpusi vandenyje. Ben- miniu vandeniu patenka á þemës pavir-
dras arseno kiekis siekia apie 1 mg/m3. ðiø. Pavyzdþiui, Sao Joaquimo do Pon-
Daugelyje ðaliø 10 mg/m3 yra maksima- talio vietovëje geriamajame vandenyje ið
li, t.y. didþiausia leistina arseno koncen- græþiniø buvo nustatyta iki 1,8 mg/l fluo-
tracija geriamajame vandenyje. ridø. Epidemiologiniai tyrimai regione pa-
Dël ðio natûralaus proceso arseno rodë endeminës dantø fluorozës papliti-
koncentracija Amazonës deltoje didëja. mà (ypaè tarp vaikø) – ji nustatyta net 63
Dël nuosëdø perklostymo ir hidrochemi- proc. tirtø gyventojø. Po ðiø tyrimø imta
niø procesø arsenas vis didesniais kie- ieðkoti kitø poþeminio vandens ðaltiniø.
kiais patenka á èia gyvenanèiø jûriniø gy- Ádomu, kad tame paèiame regione pa-
virðinio vandens sudëtyje nustatyta padi-
dëjusi chloridø ir bromo jonø koncentra-
cija. Pastaroji, tyrinëtojø nuomone, sietina
su intensyviu mineraliniø tràðø ir pesticidø
naudojimu medvilnës ir kavos plantacijo-
se. Ištyrus þmoniø sveikatà regione, nu-
statyta, kad dešimtyje Paranos valstijos
municipalitetø, esanèiø geocheminiø ano-
malijø teritorijose, bûdingas didþiausias
mirtingumo nuo kepenø vëþio rodiklis.
Minëtina ir aplinkos tarša švinu, nu-
statyta Ribeiros upës slënyje (San Paulo
valstija, pietø Brazilija), kur kelis deðimt-
meèius (iki 1996 m.) buvo eksploatuoja-
mos švino ir cinko šachtos, veikë rûdos
sodrinimo fabrikas.
1999–2000 m. atlikti ekogeocheminiai
ir þmoniø sveikatingumo tyrimai (Cunha
et al., 2005) švino poveikiui nustatyti. Bu-
vo paimti 335 vaikø (7–14 m. amþiaus),
gyvenanèiø rajonuose netoli ðachtø ir sod-
rinimo fabriko, kraujo mëginiai. Taip pat
atlikti ðvino koncentracijø tyrimai paviršinio
vandens telkiniuose, vandentiekyje, dir-
voþemyje. Tyrimo rezultatai parodë paste-
bimus ryðius tarp didelio švino kiekio, nu-
statyto kraujyje, ir gyvenvieèiø atstumo nuo
švino sodrinimo fabriko. Dël hidrogeoche-
miniø sàlygø (pH > 7) švino koncentraci-
ja paviršiniame vandenyje nebuvo didelë,
o upeliø nuosëdose – padidëjusi, taèiau
dar nekelianti grësmës þmoniø sveikatai.
Tuo tarpu dirvoþemio tyrimai parodë labai
dideles švino koncentracijas, kurios didë-
jo priklausomai nuo atstumo iki ðvino sod-
rinimo fabriko. Taigi tyrëjai padarë iðvadà,
kad Ribeiros slënyje dirvoþemiø uþterði-
mas ðvinu net tik potencialiai grësmingas
þmoniø sveikatai, bet ir patvirtintas medi-
cininiais tyrimais (Cunha et al., 2005).
Aprašyti atvejai iliustruoja aplinkos ko-
kybës ir þmoniø sveikatingumo sàsajas.
Tokie pavydþiai bûdingi daugeliui kitø pa-
saulio vietø ir liudija medicininës geologi-
jos, ekologinës medicinos tyrimø svarbà.

TATENA saugos standartø reikalavimus.
Šiuo metu rengiama ávertinimo studija, ku-
rios pagrindinës dalys yra šios:
– nustatyti išorinius veiksnius, ku-
rie gali sàlygoti radioaktyviøjø medþiagø
patekimà ið branduolinës energetikos ob-
jekto (BEO) á aplinkà, ir jø kokybinius bei
kiekybinius parametrus;
– ávertinti aplinkos savybes, le-
mianèias radioaktyviøjø medþiagø perne-
ðimà nuo ðaltinio (BEO) þmonëms;
– ávertinti gyventojø tankumà, pa-
siskirstymà bei kitas aplinkybes, kad bû-
tø galima ágyvendinti civilinës saugos prie-
mones bei išvengti radiologinio poveikio
gyventojams rizikos.
Galimi ir išoriniai veiksniai, kurie gali tu-
rëti átakos NAE saugai, projekto sprendi-
mams ir privalo bûti iðnagrinëti numatant
potencialiø statybos aikðteliø tinkamumà:
• seisminiai faktoriai;
• geotechninës sàlygos;
• meteorologinës sàlygos;
• vietovës uþtvindymo tikimybë;
• þmogaus sukelti iðoriniai ávykiai.
Kartu su minëtuoju vertinimu bus pa-
rengtas aikðtelës statybos sklypo apraðy-
mas (bûtina naujos AE pirkimo konkurso
dokumentø dalis) bei nustatytos statybvie-
tës parametrø reikðmës. Ði informacija rei-
kalinga konkurso dalyviams bei bûsima-
jam projektuotojui, kad, atsiþvelgus á ap-
linkà ir pateiktus duomenis ir reikalavimus,
bûtø galima parengti tinkamus pasiûlymus
bei suprojektuoti tokià AE, kuri atitiktø sta-
tybos aikðtelës sàlygas. Be to, remiantis
šiais rezultatais, ateityje bus galima atlikti
galimø iðoriniø ávykiø saugos analizæ.
Tikslinga atlikti ir NAE skirto sklypo/ø
ekogeologiná tyrimà. Ðio tyrimo tikslas –
nustatyti ankstesnës veiklos sklype pa-
sekmes, t.y. grunto uþterðtumà, poþemi-
nius kliuvinius ir kt.
Taigi akivaizdu, kokia svarbi yra pa-
rengiamøjø darbø fazë ir kiek trunka rei-
kalingø studijø parengimas, ávertinant sis-
teminimo ir analizës etapà, praktinius gi-
luminiø græþiniø ir seisminio mikrorajona-
vimo darbus bei iðvadø ir sprendiniø for-
mulavimà.
Atlikus šiuos darbus, galima pradëti
kità NAE projekto fazæ – pasirengimo da-
lyvauti vietiniams dalyviams bei techno-
logijø perdavimui.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 25

 Prof. dr. Libertas Klimka –
filosofijos prof. Stasio Ðalkauskio premijos l
Kiekvienas þmogus yra unikalus, ta-
èiau prof. L.Klimka – tikrai retas unikumas.
Kur tik jo nebûta, kokiø tik darbø nesiim-
ta, o kas negirdëjo jo svariø minèiø radijo
ar televizijos laidose, draugijose ir aso-
ciacijose, ekspedicijose, kelionëse, kny-
gø sutiktuvëse, konferencijose, parodø
atidarymuose, tradicinëse ir netradicinë-
se lietuviø, þemaièiø ir kalnënø ðventëse...
Geografai ir keliautojø draugija prie
Medininkø iðmatavo dar aukðtesná uþ Juo-
zapinæ kalnà, esantá greta. Kalno krikðty-
noms dirigavo pats prof. L.Klimka.
Vilniaus þemaièiø kultûros draugija ne-
gali leistis á kasmetinæ kelionæ po Lietuvà,
jeigu savo gretose neturi profesoriaus –
puikaus gimtojo krašto þinovo, dar jaunys-
tëje pësèiomis iðvaikðèiojusio visus kaimus
ir miestelius, aplankiusio piliakalnius ir pil-
kapius, baþnyèias, dvarus ir dvarelius.
Ne tiek daug rasime ir „tikrø“ vilnie-
èiø, kurie nuo pradinës mokyklos klasiø
èia augo ir brendo... L.Klimka su pagyri-
mu baigë Vilniaus universitetà ir 1963 m.
ágijo fiziko-radiofiziko kvalifikacijà. Gal kai
kam ir atrodys keista, kad Puslaidininkiø
fizikos instituto mokslinis bendradarbis,
apgynæs daktaro disertacijà „Karðtøjø krû-
vininkø rekombinacija bei rekombinaci-
nis nestabilumas germanyje per nikelio
ir pavirðinius centrus“, dabar yra vienas
iðkiliausiø etnologø, mokslo istorikø, nau-
jø moksliniø disciplinø – paleoastronomi-
jos ir etnokosmologijos – pradininkas Lie-
tuvoje, inicijavæs Etnokosmologijos mu-
ziejaus ákûrimà ir dabar jo mokslinis va-
dovas. Visa tai glûdi ið tëvø paveldëtuo-
se pradmenyse, jø gausioje istorinëje ir
lituanistinëje bibliotekoje. L.Klimkos ke-
lias á etnologijà ir etnokultûrà prasidëjo
nuo mokslo istorijos darbø, kraðtotyros
paveldo teorijos ir praktikos. Dabartiniu
LÞÛU – populiariausia
Lietuvos savivaldybiø vadovø kalvë
VðÁ „Naujosios vieðosios vadybos fon-
das“ su naujienø portalu DELFI atlikto ty-
rimo, kuris apþvelgë Lietuvos savivaldy-
biø vadovø – savivaldybiø merø ir admi-
nistracijos direktoriø iðsilavinimà, rezulta-
tai atskleidë, kad visi Lietuvos administ-
racijos direktoriai turi aukðtàjá iðsilavinimà
ir tik penki merai vadovauja savivaldy-
bëms, turëdami vidurinëse ir aukðtesnio-
siose mokyklose gautus atestatus. Iš ana-
lizës duomenø matyti, kad populiariau-
26 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
metu jø šio mokslininko ir pedagogo dar-
bø „aruode“ priskaièiuojama per 800.
Kokia ástabi jo parengtø kalendoriø se-
rija: „Lietuviðkasis mënulio iðminties kalen-
dorius“, „Lietuviø kalendorius“; uþ 1997 m.
etnologiná kalendoriø L.Klimkai paskirta
L.Ivinskio premija. Kasmet pasirodo vis nau-
jas kalendorius, prisodrintas lietuviø buities,
tradicijø, paproèiø ir iðminties klodø.
Buvæ profesoriaus studentai prisime-
na, kad paskaitos visada buvo ádomios ir
lankomos ne tik ið pareigos. Uþsiëmimai
vykdavæ lankant istorinius, kultûros pa-
veldo objektus, Vilniaus muziejus ir baþ-
nyèias. Etnokosmologijos moksliniame
muziejuje jis pravesdavæs iðskirtines prak-
tikas. Artimiausiuose L.Klimkos planuo-
se – studentø praktika Lenkijos Seinø
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
kraðte, kuriame reikia gaivinti lietuviðkus
muziejus ir padëti naujai besikuriantiems.
Nuo 2005 m. L.Klimka Lietuvos Res-
publikos Seimo patvirtintas Etninës kul-
tûros globos tarybos pirmininku. Naujo-
mis spalvomis, atspalviais ir turiniu atgijo
tæstinis ðios Tarybos informacinis leidinys
„Etninë kultûra“ – metraðtis, leidþiamas
nuo 2001 metø.
2005 m. L.Klimka tapo valstybinës Jo- këta. Premijos áteikimo iðkilmëse Frenke-
no Basanavièiaus premijos laureatu. lio rûmuose L.Klimka kalbëjo, kad apdo-
Na, o ðiemet – 2008 m. jam áteikta ir vanojimas „ápareigoja ir sustiprina tikëji-
filosofijos profesoriaus Stasio Ðalkauskio mà, kad esame teisingame kelyje, dirb-
premija, kuri skiriama uþ tautos kultûros, dami konkreèius praktinius etninës kul-
meno, mokslo ir filosofinës minties turti- tûros darbus“. S.Ðalkauskio palikimas da-
nimà. Tokia imli, pietizmo prisodrinta for- bar yra ypaè aktualus, kai Lietuvos kelyje
muluotë visiškai atitinka prof. L.Klimkos daug povandeniniø tëkmiø ir grësmiø, di-
mokslinës, pedagoginës, visuomeninës delë socialinë atskirtis, masinë migraci-
ir kultûrinës veiklos turiná. ja, nuvertintos dorovës normos. Profeso-
Stasio Šalkauskio premijos steigëjas rius pastebëjo, kad S.Ðalkauskis iðsakë
yra Lietuvos kultûros fondo Ðiauliø krað- veiksmø programà ir ja remiantis per 17
to taryba, premijos rëmëjai – Lietuvos kul- nepriklausomybës metø buvo galima
tûros fondas ir Ðiauliø miesto savivaldy- daugiau nuveikti. Filosofo mintyse ir þo-
bë. Ði nominacija profesoriui buvo neti- dþiuose galima rasti atsvarà ðiø dienø ne-
merø tokiø tik kas penktas (21,7 proc.).
Kitose valstybëse iðsilavinimà ágijusiø sa-
vivaldybiø vadovø Lietuvoje beveik nëra.
Tyrimo duomenimis, net du treèdaliai
sia Lietuvos savivaldybiø vadovø kalvë yra vadovø (60,5 proc.) yra baigæ universite-
Lietuvos þemës ûkio universitetas. Beveik tus, kuriuose mokoma daugiausia reali-
kas treèias savivaldybës vadovas (28,9 niø, techniniø ir veterinariniø dalykø (tarp
proc.) – LÞÛU absolventas. jø ir LÞÛU). Beveik 40 proc. Lietuvos sa-
Tyrimo rezultatai parodë, kad absoliuti vivaldybiø vadovø turi techninës, o dar
dauguma Lietuvos savivaldybiø merø (75 14 proc. – þemës ûkio krypties iðsilavini-
proc.) ir administracijos direktoriø (65,5 mà. Vadovams rekomenduotinø þiniø
proc.) yra baigæ sovietines mokymo ástai- (PVET – politologija, vadyba, ekonomi-
gas, taèiau kas treèias administracijos di- ka, teisë) atestatus yra ágijæ vos aðtuoni
rektorius (32,7 proc.) jau turi nepriklauso- Lietuvos merai ir treèdalis administracijø
mos Lietuvos mokyklos atestatà, nors tarp direktoriø (34,6 proc.).

s laureatas
gerovëms. Etninë kultûra yra gyvas kul-
tûros vyksmas, „stabilus pagrindas, ku-
ris mus visada laikë, buvo seneliø ir tëvø
áskiepyta katalikiðkoji paþiûra á pasaulá“.
L.Klimka apgailestavo, kad gilesnio po-
þiûrio stoka pasireiðkia ir valstybiniø or-
ganizacijø poþiûryje á kultûrà. Patys kul-
tûros darbuotojai neprilygina etninës kul-
tûros profesionaliajai, kartais jos suprieði-
namos – tai nereikalinga atskirtis. „Dar tas
mûsø provincialumas – neva kas sava, tai
prasta. Mes nemokame pastebëti ðedev-
rø, kuriuos turime“. Premijos laureatas ap-
þvelgë tà paveldà, kuris yra mûsø pasidi-
dþiavimas ir garbë, paveldëta ið protëviø.
Lietuva – piliakalniø þemë, jø suskaièiuota
831, niekur nerasi kito tokio kraðto. Tai ro-
do didelæ meilæ savo kraðtui ir kovos uþ
laisvæ kainà. Nëra Europoje tokio kraðto,
kur bûtø tiek daug baþnyèiø, su tokia mei-
le ir vietos þmoniø pajauta pastatytø. Tai
dvasiniø kultûros ðedevrø objektai, á ku-
riuos reikëtø kreipti dëmesá visiems atvyks-
tantiems á Lietuvà. Mûsø etninë kultûra ypa-
tinga vëtrungëmis, verbomis, uþgavëniø
kaukëmis, papuoðalais, amatais, dvarø
parkais, tautodailës ávairove, ðvenèiø tra-
dicijomis. Neiðsenkama versmë lietuviø
kalbos turtai – kiek tokioje maþoje teritori-
joje yra tarmiø.
Prof. Libertui Klimkai ði premija buvo
áteikta ð.m. geguþës 16 d., minint prof.
S.Ðalkauskio 122-àsias gimimo metines.
Sveikintojai laureatà apibûdino kaip iðki-
lià asmenybæ, gebanèià perteikti moksli-
næ mintá, dvasinio pasaulio vertybes, ben-
dravimo prasmæ ir dþiaugsmà.
Povilas SAUDARGAS
Lietuvos mokslø akademijos
biblioteka, Etninës kultûros globos
tarybos sekretoriatas
Kur studijavo ðalies elitas?
Beveik 10 proc. Lietuvos þymiausiø ir
átakingiausiø þmoniø yra baigæ Lietuvos
þemës ûkio universitetà (8,4 proc.). To-
kius duomenis pateikia redakcijos „Kas
yra kas Lietuvoje“ atliktas tyrimas. Duo-
menø ðaltinis – daugiau nei 22 tûkstan-
èiai asmenybiø biografijø, átrauktø á „Kas
yra kas Lietuvoje“ iðleistus þinynus.
Á ðá asmenybiø sàvadà átraukiami dau-
giausia savo srityje nuveikæ þmonës – po-
litikai, verslininkai, menininkai, medikai,
pedagogai ir kt., kuriuos pagrástai galima
laikyti mûsø dienø Lietuvos elitu.
„Delfi“ informacija
Statybos leidimai internetu – greitai,
patogu ir prieinama
Ðalies gyventojai ir ámonës jau gali
internetu teikti paraiðkas su statyba su-
sijusiems dokumentams – statinio pro-
jektavimo sàlygø sàvadui, statybos lei-
dimui, leidimui tæsti sustabdytà statybà
– gauti. Internetu taip pat galima pateikti
praðymà pratæsti ir perraðyti statybos lei-
dimà kito asmens vardu, iðduoti stati-
nio pripaþinimo tinkamu naudoti aktà
ar paþymà apie nebaigtas statybas. Vi-
sas ðias paraiðkas savivaldybiø ir ap-
skrièiø virðininkø administracijoms ga-
lima nusiøsti net neiðëjus ið namø. Te-
reikia internetu prisijungti prie naujosios
statybos leidimø iðdavimo ir statybos
valstybinës prieþiûros informacinës sis-
temos „Infostatyba“ adresu https://pla-
nuojustatyti.lt.
Birþelio 3-iàjà startavusi „Infostaty-
ba“ iki rugpjûèio 20 d. veiks bandomuo-
ju reþimu. Ðiuo laikotarpiu vartotojai,
elektroniniu bûdu uþsisakæ paslaugà ið-
duoti statybos leidimà ar kità statybos
dokumentà, turi pateikti ir popieriná pa-
raiðkos variantà. Pasibaigus bandoma-
jam laikotarpiui, „popierinës“ paraiðkos
nebereikës. Naujàjà sistemà áteisinus,
ji nuo spalio mënesio pradës veikti eks-
ploataciniu reþimu. Taèiau jau ir dabar
suinteresuoti asmenys gali jungtis prie
„Infostatybos“ tinklapio per savo pasi-
rinkto banko internetinës bankininkys-
tës sistemà ir pateikti savivaldybës ar
apskrities virðininko administracijai pra-
ðymus iðduoti reikiamus statybos do-
kumentus.
„Vartotojai „Infostatybos“ privalu-
mus netruks ávertinti, – sako aplinkos
ministras Artûras Paulauskas. – Ji visø
pirma padës sutaupyti daug laiko ir ner-
vø. Planuojanèiam statyti namà þmo-
gui naujoji sistema sudaro galimybæ ið-
vengti biurokratiniø slenksèiø ir priklau-
somybës nuo nesàþiningai savo parei-
gas atliekanèio valdininko“. Pareiðkë-
jas nuo praðymo pateikimo momento
iki pat paslaugos suteikimo pats galës
stebëti visà dokumento iðdavimo eigà.
Prisijungæs prie „Infostatybos“, bet ku-
riuo laiku jis galës suþinoti, kokius to-
lesnius veiksmus pagal kompetencijà
atlieka apskrièiø virðininkø ir savivaldy-
biø administracijø darbuotojai, stebëti,
kad nebûtø vilkinamas dokumento ið-
davimas. Kitaip tariant, visi valdininkø
veiksmai bus matyti kaip ant delno –
jokiø pagundø piktnaudþiauti tarnyba.
Vartotojas „Infostatybos“ portalo
tinklalapyje ras visà jam reikiamà infor-
macijà – kaip prisijungti prie sistemos,
kokius dokumentus reikia pateikti su
praðymu ir kt. Taip pat jis galës perþiû-
rëti dokumentø formas, susipaþinti su
statybø sektoriø reguliuojanèiais teisës
aktais, paskaityti atsakymus á daþniau-
siai uþduodamus klausimus. Naujojo-
je sistemoje numatyta ir labai veiksmin-
ga savavaliðkø statybø prevencijos prie-
monë – þmonës, pastebëjæ galimai ne-
teisëtas statybas ar statybø paþeidi-
mus, galës apie tai á „Infostatybos“ por-
talà atsiøsti praneðimà ir tokiø statybø
nuotraukas.
Naujoji sistema taps puikia pagal-
bininke ne tik vartotojams, bet ir staty-
bos valstybinës prieþiûros pareigû-
nams. Jiems nebereikës gaiðti laiko rei-
kiamiems dokumentams ar duome-
nims rasti. Pareigûnai, naudodamiesi
informacine sistema, operatyviai gaus
visà su statyba, paþeidimais ir jø pada-
riniø ðalinimu susijusià informacijà. Tai
padës gerokai sparèiau dirbti ir daugiau
nuveikti. Suvestinës apie statybas bei
paþeidimus bus prieinamos ne tik pa-
reigûnams, bet ir fiziniams bei juridi-
niams asmenims.
Naujoji statybos leidimø iðdavimo
ir statybos valstybinës prieþiûros infor-
macinë sistema parengta ágyvendinant
Seimo patvirtintà Elektroninës valdþios
koncepcijà ir ðios koncepcijos ágyven-
dinimo priemoniø planà. Ðià sistemà
ásteigë Aplinkos ministerija, o valdo
Valstybinë teritorijø planavimo ir staty-
bos inspekcija. Programinæ „Infostaty-
bos“ árangà ádiegë UAB „Sintagma“.
Ið pradþiø naujoji statybos leidimø
iðdavimo ir statybos valstybinës prie-
þiûros informacinë sistema teiks, kaip
ir numatyta pagal minëtàjá planà, va-
dinamàsias treèiojo lygio elektronines
paslaugas – vartotojai praðymus pa-
teiks elektroniniu bûdu, o praðomi do-
kumentai jiems bus iðduodami ápras-
tu bûdu, t. y. popieriniu pavidalu. Ket-
virtojo lygio paslaugas, kai praðomi
dokumentai bus išduodami elektroni-
niais ryšio kanalais, ketinama pradëti
teikti 2010 metais. Iðsamesnës infor-
macijos apie „Infostatybà“ galima tei-
rautis tel. 8612 89416.
Aplinkos ministerijos
informacija
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 27

Kada
atsirado ir iðnyks
Dr. Kazys GAIGALAS
Maþdaug prieð 12–10 tûkst. metø, ho-
loceno epochoje paskutiniajam ledynui
atsitraukus iki pietø Suomijos ir Ðvedijos
krantø, Baltijos tektoniniame duburyje
telkðojo didelis uþtvenktinis eþeras, gau-
siai maitinamas gëlo vandens srautø ir þe-
myno upiø. Svyruojant Þemës plutai re-
gione, atsiradus ryðiui su vandenynu ir
paðvelnëjus klimatui, gëlavandená eþerà
pakeitë druskinga ðaltavandenë Joldijos
jûra, toká pavadinimà gavusi nuo gausiau
paplitusio moliusko. Per trumpalaiká (500
m.) Joldijos egzistavimà (maþdaug prieð
10–9 tûkst. metø) Pranemunas dar tekë-
jo á pietvakarius, savo vandenis iðlieda-
mas á Istros, Priegliaus, Vyslos upynus ir
to meto poledyniná eþerà, vëliau tapusá
Aistmarëmis. Dabartinë ðiaurinë „lietuvið-
koji“ Nemuno deltos pusë susiformavo,
kai Pranemuno pakilæ vandenys prasiver-
þë po Vilkyðkiø galines morenas netoli
Rambyno ir nuo èia pradëjo tekëti vaka-
rø kryptimi. Tuomet atsirado ir Gilija – pir-
moji Nemuno deltos atðaka.
Po Þemës plutos tektoninio pakilimo
Joldijos jûra prarado ryðá su vandenynu,
neteko jûroms bûdingo druskingumo ir,
esant dideliam gëlo vandens pritekëjimui
ið þemyno, uþleido „vietà“ Anciliaus Bal-
tijos jûros laikotarpio eþerams. Ilgai eg-
zistavæ eþerai su gausiais Ancylus gen-
ties plautiniais moliuskais keletà kartø
transgresavo á ðiaurës rytus, didelëje teri-
torijoje reikðmingai keisdami savo ribas
ir hidrografiná tinklà.
Kita Baltijos ir jos gëlavandeniø lagû-
nø raidos stadija, pavadinta Litorino jûra,
formavosi atsiradus Danijos sàsiauriams
ir gerai vandens apykaitai su vandeny-
nu. Per aptariamàjá laikotarpá susidarius
iðtisinei Kurðiø nerijai, pietuose gëlavan-
denis eþeras ties Gilija susijungë su Bal-
tijos litorine álanka ðiaurëje prie Klaipë-
dos. Manoma, kad Litorinos jûros Lim-
nea stadija atitinka þmoniø bendruome-
nës bronzos amþiø, o Mija – istoriná lai-
kotarpá. Po viduriniojo holoceno pastebi-
mai atðalus klimatui ir áþengus á geleþies
amþiø, suaktyvëjo þemdirbystë, miðkø re-
tinimas, pastovesniø þmoniø bendruome-
niø ir jø buveiniø kûrimasis. Per holoce-
no epochà susiformavo Pabaltijo sausu-
mos reljefas, vandenø hidrografinis tin-
klas, augalijos ir gyvûnijos bendrijø kom-
28 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
Dabartiniø Kurðiø mariø ir Nerijos kopø susiformavimas –
unikalus gamtos reiðkinys, susijæs su viso Baltijos jûros
baseino geologine raida po ledynmeèio Vakarø Europoje.
Palyginti su kitomis jûrø lagûnomis, marios yra jaunos.
Tai – unikalus gëlavandenis ðedevras.
marios
pleksai, kuriø absoliuti dauguma rûðiø ið-
liko iki dabar.
Mariø akvatorija nyksta
Baigiantis holoceno epochai, dabar-
tiniuose Nemuno, Rusnës, Atmatos, Skir-
vytës, Minijos, Gilijos þemaslëniuose su-
sikaupë kontinentinës mineralinës ir or-
ganinës nuogulos – smëlis, molis, dum-
blas, durpës, sapropelis, klintinis tufas ir
kitokie eþerinës bei jûrinës kilmës neðme-
nys. Specialistams tiriant nuogulø iðsidës-
tymà ir sudëtá, paaiðkëja, kaip kaitaliojosi
klimatas, kraðto ekologija ir kokiu greièiu
visa Nemuno delta plito á vakarus mariø
akvatorijos sàskaita. Apytikrá vaizdà, kaip
atrodë Nemuno deltos regionas, kokias
marias rado aisèiø gentys, galima susi-
daryti ið reliktiniø eþerø, upiø senvagiø,
þiogiø iðsidëstymo, kuris parodytas kar-
tografiniuose þemëlapiuose. Gana inten-
syviai marios nyksta rytiniame pakraðty-
je dël naujø povandeniniø seklumø ir nau-
jø gurgþdø – verderiø zonos iðsiplëtimo
prieð intakø þiotis. Pavyzdþiui, 1957 m. pa-
vasará atvykæs dirbti á Rusnæ, mariø prie-
krantëje tarp Atmatos ir Skirvytës þioèiø
dar aptikau nemaþai gilokø álankëliø su
veðlia þoline augalija ir erdvias þûklavie-
tes. Ið tø vietø be dideliø pastangø galë-
jau áplaukti motorine valtimi á daugelá in-
takëliø – Vilkinæ, Statþiogá, Ulmà, Bundu-
linæ, Dumblæ, Pasagëlæ, pelkëjantá Dum-
blës eþerà. Keletà reliktiniø senvagiø ir ne-
maþø þuvingø þiogiø aptikau Briedþiø sa-
loje, Vytinio, Ðakutës, Skatulës, Vorusnës,
Naikupio, Rusnës ir Pakalnës natûralio-
se pievose. Pavasará ir vasaros pradþioje
ðiuose vandenyse nerðdavo fitofilinës þu-
vys – lydekos, karðiai, lynai, raudës, pla-
kiai, kuojos ir prieð iðplaukdami á marias
augdavo tø þuvø jaunikliai. Rusnës þve-
jai ir brakonieriai vandenyse gana sëkmin-
gai venteriais pagaudavo unguriø. Dabar
ekologinë situacija visoje mariø priekran-
tëje yra neigiamai pakitusi: dël upiø neð-
menø kaupimosi suseklëjo ir iðplatëjo vi-
sa priekrantë, vasarà paþemëjus vandens
lygiui, á pavirðiø iðlindo smëlio gurgþdø
virðûnës, áplaukimas valtimis á „maþuosius
vandenis“ tapo vargingas ar net visiðkai
neámanomas. Kasmet vis daugiau basei-
no þuvininkystei naudingø plotø dël upi-
niø neðmenø prarandama Kniaupo álan-
koje ir paèiose upëse. Prieð keletà deðimt-
meèiø Kniaupo akvatorijoje tuo paèiu me-
tu iðsitekdavo 3–4 traukiamieji 800 m il-
gio tinklai, o dabar netelpa ir du tinklai.
Reliktinis Krokø Lankos eþeras Atmatos,
Aukðtumalos ir Minijos tarpupyje, palygin-
ti su Kniaupo álanka, maþëja ir pelkëja
maþiau. Apie to eþero buvusá didelá plo-
tà prieðistoriniais laikais liudija Aukðtuma-
los, Rûgaliø, Rupkalviø, Þalgiriø nusausinti
polderinëmis sistemomis ávairiastoriai dur-
pynai. Ðie ir kiti Ðilutës rajono panemunës,
Leitës durpynai su juose auganèiais krû-
mais paskelbti telmologiniais draustiniais,
kuriuose ribojama ûkinë veikla.
Labai panaðûs limnologiniai pokyèiai
ávyko ir pietinëje mariø dalyje tarp Dei-
menos þioèiø ir Lieko Rago iðkyðulio. Èia
per pastaràjá tûkstantmetá susikûrë prû-
siðkojo tipo kaimai, venecijos, kuriuose
apsistojæ þmonës pragyveno ið þvejybos
verslo, gautos naudos ið pievininkystës
ir darþø prie patogiø sodybø. Per poka-
rio deðimtmetá tuose kaimuose „abori-
genø“ neliko, jø vietoje ásikûrë atvykëliai
ið Rusijos ir Lietuvos tremtiniai, neturëjæ
teisës sugráþti á tëviðkës sodybas. Atsi-
radus nemaþai þmoniø, sovietinë valdþia
prie visø didesniø intakø – Nemunyno,
Gilijos, Tovës, Inzës, Lûjos ir Karklës ástei-
gë kolûkius gausiems mariø þuvø iðtek-
liams eksploatuoti. Bûdamas vyresniuo-
ju þuvø apsaugos inspektoriumi, atlikda-
mas privalomà þvejybos verslo kontrolæ
ir rinkdamas duomenis disertacijai apie
þvejybos árankius ir jø naudojimo meto-
dus bei kraðtotyrinæ medþiagà, tuose
þvejø kolûkiuose – kraðto naujadaruose
apsilankydavau kateriu su 1 m grimzle.
To meto þvejai plaukiojo á marias kur kas
didesniais laivais, paliktais po karo ir at-
gabentais ið kitur. Visiðkai kitokià situa-
cijà tame pamario regione teko konsta-
tuoti po 25 metø. Dël intakø þioèiø uþ-
akimo, naujø seklumø ir gurgþdø atsira-
dimo prieð rytiná mariø krantà Agilos, Gy-
ventës, Tovës ir Lûjos „vokiðkøjø“ kaimø
neberadau, o man gerai paþástamo In-
zës kaimo þvejai ardë patogias etnogra-
fines sodybas ir këlësi gyventi á Karklëje
ásikûrusá didelá kolûká „Baltijos þvejys“.
Per praëjusio amþiaus antràjà pusæ te-
ko stebëti didoko reliktinio Tovës eþero
sunykimà, labai þuvingos Gaurinës
buchtos eutrofikacijà ir kitø maþesniø
vandens telkiniø, reikðmingø þuvø nerð-
tavieèiø uþpelkëjimà.
Kokiais tempais prieðistoriniais ir is-
toriniais laikais maþëjo Kurðiø mariø ak-
vatorijos plotas, þinios skurdþios, maþai
publikuotos. Vilniaus universiteto geog-
rafas ir kartografas E.Èervinskas moksli-
nëje publikacijoje nurodo, kad 1955 m.
mariø akvatorija buvo 161 020 ha, o pa-
tikslinta 1970 m. matavimu ji siekë 158
400 ha, arba sumaþëjo apie 1,62 procen-
to. Per pastaruosius deðimtmeèius dël ak-
tyvios ûkinës veiklos, Nemuno nuotëkio
patvenkimo polderiniø sistemø pylimais,
padidëjusios deltos atðakø krantø erozi-
jos ir kitokiø veiksniø smëlingi paplûdi-
miai ir povandeniniai seklumø lieþuviai su
Kurðiø mariø batimetrinë schema ir kiti
duomenys. Akvatorijos plotas 1931 m. –
1619 km2, 1955 m. – 1610,21 km2, 1970 m.
– 1584 km2. Mariø ilgoji aðis – 93 km, trum-
poji – 46 km, vidutinis gylis – 3,7 m, didþiau-
sias – 7,4 m, vandens masë apie 6 km3,
kasmet á jas áteka ~ 21 km3 gëlo vandens
(E.Èervinskas, 1972; R.Kunskas, 1978)
naujai besiformuojanèiais gurgþdais di-
dþiausius plotus ið mariø „atëmë“ ties At-
matos, Minijos, Vytinio ir Skirvytës þioti-
mis. Drástu prognozuoti, kad per gerà ðim-
tà metø mariø rytinis krantas pasieks Lie-
ko ragà, Eþios seklumà, o jo riba uþ Ven-
tës rago bus nutolusi á vakarus.
Laikas ekologinæ situacijà renovuoti
Þvelgiant per istorinio laikotarpio priz-
mæ, visokio politinio ir ideologinio sukir-
pimo valdþios Kurðiø mariø baseinà lai-
kë svarbiu kraðto gamtiniu ir ûkiniu re-
gionu ir stengësi já saugoti nuo pragaið-
tingø reiðkiniø poveikio. Kaip „iðmintin-
gojo“ þmogaus ûkinë veikla buvo regla-
mentuojama anksèiau, galima suþinoti
mokslo knygose, enciklopedijose ir tûks-
tanèiuose þurnalistiniø publikacijø. Prû-
sijos valdþia, atsiþvelgdama á unikalià
mariø geografinæ padëtá verslui ir preky-
bai plëtoti, visada dosniai rëmë laivinin-
kystæ: upiø þemupiuose valë ir gilino far-
vaterius, didesniø intakø (Nemunyno, Gi-
lijos, Inzës, Karklës, Skirvytës, Atmatos)
þiotyse XIX–XX a. árengë kapitalinius ðvy-
turius, laivø áplaukas tvirtino akmenimis
grástais ir ràstø molais, ávairiomis priemo-
nëmis stabdë krantø erozijà.
Per sovietmetá Lietuvos valdþios insti-
tucijos daugiausia rûpinosi Kurðiø mariø
baseino þuvø iðtekliø eksploatavimo ga-
limybëmis, normaliø hidrotechniniø sàly-
gø sudarymu þvejybiniams, transporto ir
keleiviniams laivams kursuoti. Didþiausiø
intakø farvateriai, áplaukø ruoþai sistemin-
gai bûdavo gilinami þemsiurbëmis, grun-
tas iðpilamas mariose arba ant upiø þio-
èiø krantø. Þemyninëje Nemuno ir Mini-
jos teritorijoje ypaè buvo stengiamasi plë-
toti þemës ûkio ðakas, þolës miltø gamy-
bà, neskiriant pakankamai dëmesio na-
tûralios ekologinës aplinkos iðsaugojimui
ir þuvininkystei. Dël tokios veiklos mario-
se nukentëdavo nemaþi plotai gerø kar-
ðiø ir sterkø nerðtavieèiø. Árengus polde-
rines sistemas be efektyviø uþtûrø prieð
vandens pumpavimo stotis, labai sumen-
këjo lydekø ir kitø vertingø þuvø iðtekliø
reprodukcija. Prie ðirdþiai nemaloniø fak-
tø priskiriu dviejø aukðèiausiø ðvyturiø
Skirvytës þiotyse suniokojimà po 1958 m.
neáprastai aukðto potvynio. Ðie unikalûs
inþineriniai statiniai ant keturkampiø gelþ-
betonio pamatø daugelá deðimtmeèiø ro-
dë jûreiviams kelià bet kuriuo paros me-
tu. Jie prie mariø buvo aukðèiausi.
Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo
laikotarpiu, siekiant iðsaugoti „originalø“
veikliojo homo sapiens performuotà krað-
tovaizdá, jo gamtinæ sistemà ir kultûros pa-
veldo vertybes, 1992 m. buvo ásteigtas 29
tûkst. ha Nemuno deltos regioninis par-
kas. Netrukus Aplinkos ministerijoje atsi-
radus saugomø teritorijø departamentui,
mariø 2-jø kilometrø ploèio literalinëje zo-
noje tarp Skirvytës ir Atmatos ásisteigë re-
zervatas, kuriame buvo draudþiama bet
kokia ûkinë veikla iðtisus metus. Kà gero
davë rezervato, botaniniø-zoologiniø ir ki-
tokiø draustiniø teritorijø iðplëtimas retø-
jø rûðiø augalø, paukðèiø, þinduoliø ben-
drijoms ir atskirø populiacijø apsaugai,
manau, suþinosime ið kitø parko koncep-
cijos rengëjø. Mano, kaip limnologo, þu-
vininkystës ûkio specialisto ir gamtosau-
gininko, svarbiausias tikslas yra paþvelg-
ti á tai, kaip pasikeitë ekologinë situacija ir
kà nedelsiant reikëtø taisyti.
Dël nutrûkusio sistemingo upiø farva-
teriø ir þioèiø valymo, limnologiniø ir ûki-
nës veiklos pokyèiø pastaruoju metu Ne-
muno deltos ir avandeltos vandenys sun-
kiai „alsuoja“ ir jø spartëjanti eutrofikacija
dël masinio þydëjimo nieko doro þuvinin-
kystei neþada. Esant totaliam þvejybos
verslo ir mëgëjiðkos pramoginës þûklës
draudimui, rezervate ir kitur prisiveisë
pûgþliø, trispygliø dygliø ir kitokiø men-
kaverèiø þuvø populiacijø. Be to, negai-
lestingai iðvijus tikrus bendroviø þvejus ir
ðiaip paprastus mirtinguosius ið „elitiniø“
þuvingø vietø – mariø priekrantës, Kniau-
po álankos, Krokø Lankos, nendrynai ir
upiø þemupiø krantai tapo bjauriais ðiukð-
lynais, kiek apsivalanèiais nuo terðalø tik
per aukðtus pavasario potvynius. Ilgainiui
ðiukðlës patenka á pamará ir Baltijà.
Apsiriboti draustiniø naudingumo de-
klaravimu Pamario kraðto gyvajai gamtai
ir þmonëms nebeuþtenka, atëjo laikas
pradëti dorai ir kvalifikuotai darbuotis. Vi-
sø pirma laivybai ir ekologinei aplinkai pa-
gerinti reikëtø renovuoti XIX a. árengtas
akmenines bunas – ðpygdambius, gana
efektyviai sulaikiusius upiø krantø eroziná
iðplovimà ir didþiøjø atðakø – Atmatos,
Skirvytës þioèiø uþneðimà. Tarpbuniuose
gausiai nerðdavo gerosios þuvø rûðys,
augdavo jaunikliai. Aktualu bûtø naujai
ávertinti kai kuriø polderiø reikalingumà,
draudimø visoje Nemuno deltoje ir Kur-
ðiø mariø priekrantëje biologiná-ekonomi-
ná bei gamtosauginá pagrástumà. Norint
ágyvendinti regioninio parko, be abejo, kil-
nià paskirtá, bûtina parengti naujà koncep-
cijà bei iðmintingà viso Pamario tvarky-
mo projektà-programà, finansuojamà Eu-
ropos Sàjungos ir kitokiø fondø. Tame do-
kumente galëtø atsirasti vietos ir nurody-
mui apie galimà iðkasto sàlyginai ðvaraus
grunto panaudojimà vëjø ir jûros nusiaub-
toms Nerijos kopoms ir paplûdimiams re-
novuoti, statybos projektams vykdyti ir ke-
liams taisyti. Mokslinio ávertinimo privalë-
tø susilaukti ir Konstitucinio Teismo 2007
m. liepos 5 d. nutarimas dël þemës refor-
mos sulaikymo Rusnës seniûnijoje ir ki-
tose þemës ûkio paskirties teritorijose. Ne-
naudojami, neturintys ðeimininkø þemës
sklypai tampa bjauriais ðabakðtynais, ne-
retai ir gaisravietëmis.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 29
 Rentgeno spinduliai buvo atrasti 1895 m., kai Vilhelmas
Konradas Rentgenas padarë pirmàjà rentgeno nuotraukà. Tai
buvo jo þmonos ranka. Uþ rentgeno aparato, leidþianèio
pamatyti gyvo þmogaus kaulus, atradimà V.Rentgenui buvo
áteikta pirmoji Nobelio premija, o paslaptingieji spinduliai
buvo pavadinti rentgeno spinduliais.
Rentgeno spinduliai yra 10-14–10-7 m
ilgio elektromagnetinës bangos, kurios
susidaro kintamø elektrinio ir magneti-
nio laukø sklidimo aplinkoje. Rentgeno
spinduliai gaunami rentgeno aparatuo-
se panaudojant ágreitintus elektronus,
kurie atsitrenkæ á anodà savo judëjimo
energijos nedidelæ dalá (0,1–5 proc.) ið-
spinduliuoja rentgeno spinduliø pavida-
lu. Rentgeno spindulius skleidþia radio-
aktyvieji izotopai, Saulë, planetos,
þvaigþdës ir kiti kosminiai rentgeno ðal-
tiniai.
Pirmieji rentgeno aparatai buvo nau-
dojami batø parduotuvëse. Jie padëda-
vo pirkëjams iðsirinkti batus ir buvo þi-
nomi kaip fluoroskopai. Taèiau, paaiðkë-
jus apie kenksmingà rentgeno spindu-
liø poveiká, ðis perversmà sukëlæs apa-
ratas buvo naudojamas tik medicinos sri-
tyje. Vëliau rentgenas buvo pritaikytas
pramonëje, oro uostuose, pasienio kon-
trolës postuose, fizikoje, technikoje bei
astronomijoje.
Oro uostai, pasienio kontrolës postai
Tarp ðiuolaikiniø apsaugos priemoniø
rentgeno aparatai uþima svarbià vietà.
Rentgeno tikrinimo áranga leidþia near-
dant objekto (lagamino, rankinës, siunti-
nio ir t.t.) perðviesti já ir gauti rentgenos-
kopiná vaizdà monitoriuje. Ávairios medþia-
gos skirtingai praleidþia rentgeno spin-
dulius, pvz., audiniai, popierius, guma
pralaidûs rentgeno spinduliams, metalai
ir kitos tankios medþiagos – ne.
Šiuolaikiniai rentgeno aparatai turi
specializuotà vaizdo kompiuterá, kuris pa-
deda atskirti ne tik metalinius objektus,
bet ir plastikinius. Áprastiniai rentgenos-
kopiniai vaizdai yra nespalvoti, taèiau,
esant reikalui, juos ámanoma apdoroti
skaitmeniniais metodais: nuspalvinti ir
išskirti átartinus objektus. Rentgeno apa-
ratai bûna stacionarûs, neðiojami bei ve-
þiojami. Tarp stacionariø labiausiai papli-
tæ yra konvejeriniai, kurie yra specialiai pri-
taikyti oro uostams ir kitoms svarbioms
tikrinimo organizacijoms.
1896 m. Paryþiaus medicinos fakul-
teto daktaras T.Bordas pirmà kartà pasiûlë
rentgeno spinduliø aparatais tikrinti átarti-
nus siuntinius muitinëje. Po metø moks-
lininkas Bureaux de Douanes panaudo-
jo rentgenoskopà tikrinti keliautojø baga-
30 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
nis skirtumas tarp rentgenoskopijos ir „at-
spindëjimo“ vaizdø sistemos yra rentge-
no spinduliø skvarbumas, kurie pastaruo-
ju metodu pro odà neprasiskverbia.
Rentgeno spi
uþ medicinos ribø
Julija BATURO, Saulius RUTKAUSKAS
þui, rankinëms bei kitiems gabenamiems
paketams ieðkant kontrabandiniø prekiø.
Dabar rentgeno bei gama spinduliai
praverèia daugybës ðaliø keliø kontrolës
punktuose vidiniam saugumui garantuoti.
Paprastai ðiø radiologiniø tyrimø metu
ieškoma narkotiniø medþiagø, sprogme-
nø, ginklø, cigareèiø, alkoholio, pavogtø
transporto priemoniø, juvelyriniø dirbiniø,
knygø, kaseèiø, videotechnikos, saugo-
mø ar neuþregistruotø gyvûnø, uþdraus-
tø augalø.
Keliø kontrolës punktuose bei oro
uostuose taikomi du tikrinimo bûdai: vi-
dinis ir išorinis.
Vidinis tikrinimas – rentgenoskopi-
ja. Pasitelkus radiologinius metodus pir-
mà kartà buvo išaiškinti ir sulaikyti kon-
trabandininkai, kurie gabeno per sienà
1 pav. Daugybiniai ðiuolaikiniai narko-
uþdraustas narkotines medþiagas tiesio-
tikø maiðeliai kontrabandininko virðkinimo
joje þarnoje, makštyje bei virškinimo trakte
trakte
paslëptuose specialiuose maišeliuose.
Pirmieji maišeliai buvo prezervatyvø ar Bagaþas, kroviniai, transporto prie-
chirurginiø pirðtiniø pirðtø formos, paga- monës. Keleiviø bagaþui tikrinti daþniau-
minti iš vieno ar keleto sluoksniø latekso. siai pasitelkiami rentgenoskopiniai vaiz-
Rentgenoskopijos metu buvo uþfiksuoti dai ir kompiuterinë tomografija (KT). Ba-
oro intarpai tarp latekso sluoksniø, kurie gaþe gabenami sprogmenys gali bûti pa-
neišvengiamai susidarydavo pakelius ga- matomi áprastinio rentgenoskopinio tyri-
minant (1 pav.). Kitos kontrabandinës pre- mo metu. Apdorojant vaizdus specialiais
kës, transportuojamos kûno ertmëse ar- skaitmeniniais metodais (pvz., KT), gali-
ba virðkinimo trakte, yra juvelyriniai dirbi- ma identifikuoti specifines medþiagas,
niai. Brangakmeniai yra gerai pastebimi pvz., narkotikus ar gyvûnus (2 pav.).
rentgeno spinduliø aparatuose, išskyrus Ðiandien daugybëje iðsivysèiusiø šaliø
deimantus, kurie sunkiai matomi juos pra- yra paplitusios SAIC korporacijos kontro-
rijus. Maþesni brangakmeniø gabaliukai lës sistemos (angl. Science Amplications
gali bûti slapta transportuojami po oda. International Corporation). Viena ið tokiø
sistemø yra Transporto priemoniø ir kro-
Išorinis tikrinimas – „atspindëjimo“ viniø tikrinimo sistema (angl. vehicle and
sistema. Iðorinio tikrinimo metu ieðkant cargo inspection system – VACIS). Spe-
uþdraustø daiktø pareigûnai gali naudo- cialûs árenginiai iðspinduliuoja siaurà spin-
tis dviem bûdais: tikrinti keleivá rankomis duliø srautà per tikrinimo objektà, o de-
arba pasinaudoti atspindëjimo technika. tektoriai perduoda informacijà apie spin-
Atspindëjimo technika – tai aukðtos ko- duliø sugërimà á kompiuteriø sistemà.
kybës spindulinis tyrimo metodas, kuris Gaunami vaizdai apdorojami, o paskui at-
naudojamas išorinei kontrabandai aptik- vaizduojami monitoriuje. Signalø transfor-
ti. Ši sistema greitai nustato metalo (pvz., macijos á vaizdus greitis yra iki 40 cm per
bombos vielà, ginklus), plastiko arba or- sekundæ, o vienos sistemos skanavimo
ganinæ (pvz., sprogmenis, narkotikus) greitis – iki 150 konteineriø per valandà.
medþiagas. Radiacijos dozë, gaunama Taip galima aptikti kontrabandà, sprog-
„atspindëjimo“ metu, labai silpna. Esmi- menis, ginklus ir kitus átartinus daiktus.
 VACIS sistema gali bûti mobili ir stacio-
nari, todël ji patogi, nes gali tikrinti ir
vaþiuojanèias, ir stovinèias transporto
priemones.
pinduliai
2 pav. Nedideliame lagamine matomi
paslëpti gyvûnai – salamandros
Rentgeno spinduliai amþiui
nustatyti
Radiologiniais tyrimo metodais gali-
ma ir þmogaus amþiø nustatyti, o tai svar-
bu teismo medicinai, civilinëms byloms,
migracijos ir socialiniams reikalams (3
pav.). Rentgeno spinduliø taikymas teis-
mo medicinoje padeda ne tik nustatyti
mirties laikà, bet ir identifikuoti neþinomus
palaikus, nuþudymo prieþastá bei aplin-
kybes. Tai gali praversti tiriant kriminali-
nes bylas. Amþius svarbus nustatant tin-
kamumà karinei tarnybai, pensijai gauti.
3 pav. Amþiaus nustatymas pagal rak-
tikaulio medialinio kraðto sukalkëjimà
Radiologinis amþiaus nustatymas ypaè
svarbus prieglobsèio ieškotojams, politi-
niams pabëgëliams ar nelegaliems imig-
rantams.
Daugelis radiologiniø amþiaus nusta-
tymo metodø remiasi griauèiø subrendi-
mu tam tikroje kûno srityje, pvz., amþiaus
nustatymas pagal griauèiø ir dantø su-
brendimà yra naudingas tik iki 25 metø.
Nuo vëlyvo dvideðimtmeèio iki vidurinio
trisdeðimtmeèio raktikaulio krûtinkaulinis
galas yra tinkamas amþiui ávertinti.
Rentgeno spinduliai restauracijoje
Rentgeno spinduliai plaèiai naudoja-
mi tirti senoviniams paveikslams, nusta-
tant jø kilmæ, paþeidimo prieþastis ir
ruošiantis juos restauruoti (4 pav.).
Paveikslo gruntas gana gerai pralei-
dþia rentgeno spindulius, todël vaizdas
aiðkus, gerai matomos kompozicijos de-
talës. Lyginant paveikslo rentgenogramà
su paveikslu, pastebimi þymûs kompozi-
cijos pakeitimai – dabar matomas Vainai-
tës-Gorskienës portretas uþtapytas ant ki-
to portreto. Pastarajame vaizduojamas vy-
ras, apsisiautæs karaliðkà rûbà – ðermuo-
nëliø mantijà ir pasukæs veidà á prieðingà
pusæ.
Rentgeno spinduliai kriminalistikoje
Mokslininkas Krisas Vorlëjus (Chris
Worley) iš Amerikos Los Alamos nacio-
nalinës laboratorijos sukûrë naujà meto-
dà, skirtà pirðtø atspaudams paimti nusi-
kaltimo vietoje. Šiuo metodu pirðtø at-
spaudus galima rasti ten, kur to negali-
ma buvo padaryti áprastais metodais.
Principas paremtas kai kuriø medþiagø
fluorescencija rentgeno spinduliuose
(angl. micro-x-ray fluorescence – MXRF).
Tradiciðkai, ieðkant pirðtø atspaudø,
pavirðius padengiamas milteliais, garais
ar skysèiu, kurie suteikia pirðtø atspaudø
linijoms spalvà ar padidina jø kontrastà
fone. Taèiau nuo odos, kai kuriø plastma-
siø ar tekstilës negalima nuimti kokybið-
kø ir aiðkiø pirðtø antspaudø tokiu bûdu.
Uþtat jie yra lengvai prieinami MXRF prie-
taisui, kuris išryškina atspaudus ëmus
ðvytëti þmogaus prakaite esantiems nat-
riui, kaliui ir chlorui. Šitaip gaunami skait-
meniniai atspaudø vaizdai, kadangi jø
druskos lieka ant liestø pavirðiø.
Rentgeno spinduliai fizikoje ir
technologijoje
Rentgeno defektoskopija svarbi me-
talurgams, kai rentgeno spinduliais ap-
tinkami liejinio defektai: iškilimai, tuštu-
mos, priemaišos, negrynos medþiagos,
taigi gaminio nestabilumas. Daþniausiai
rentgeno defektoskopija praverèia stiklo,
cemento, metalo gamyboje.
Rentgeno spinduliai spartina kai ku-
rias chemines reakcijas, medþiagø poli-
merizacijà, organiniø medþiagø krekingà
(radiacinë chemija).
Monokristalinë rentgeno difraktomet-
rija (rentgeno kristalografija) padeda nu-
statyti atomø padëtá kristalø grandinëje
pagal rentgeno spinduliø iðsibarstymà.
Perðvieèiant rentgeno spinduliais krista-
lus, iðaiðkinama jø vidinë struktûra, nu-
statomi kristaliniø gardeliø tipai, tiriami de-
fektai. Rentgeno kristalografija dar skirs-
toma á cheminæ kristalografijà (smulkiøjø
molekuliø kristalografijà) ir biokristalog-
rafijà (baltymø kristalografijà). Taip rent-
geno analize pavyksta iššifruoti sudëtin-
gø organiniø junginiø, kaip hemoglobi-
nas, struktûrà bei tikrà deimantà atskirti
nuo já imituojanèios klastotës. Rentgeno
spinduliais apšviestas natûralus deiman-
tas švyti, o dirbtinis fluorescenciniø savy-
biø neturi. Dabartinës kristalografinës sis-
4 pav. Vainaitës-Gorskienës portretas
temos turi savyje valdomus kompiuterius
su specializuotais aparatais bei progra-
momis, kurios reikalingos duomenims
apdoroti, molekuliø struktûrai nustatyti ir
gautiems rezultatams pateikti.
Rentgeno spinduliai archeologijoje
Rentgeno aparatai gali praversti ar-
cheologijoje, tiriant senovinius kapus, pa-
laikus, skaitant istorinius uþrašus. Pvz.,
„Canon“ kompanija sukûrë rentgeno
spinduliø principu veikianèià sistemà
CXDI-31, kuri leido mokslininkei Joann
Fletcher detaliai ištirti Egipte atrastà mu-
mijø kapavietæ ir atkurti aiðkius atvaizdus.
Naujosios technologijos sudarë sàlygas
tyrëjams prasiskverbti á mumijos sarko-
fago vidø be fizinio kontakto.
Rentgeno spinduliai astronomijoje
Iš kosminiø rentgeno spinduliø, ku-
riuos dideliais kiekiais iðspinduliuoja Sau-
lë, planetos, kometos, þvaigþdës, suþino-
ma apie kosminiø kûnø cheminæ sudëtá,
juose vykstanèius fizikinius procesus,
prognozuojamos magnetinës audros, as-
teroidø trajektorijos, stebimas þvaigþdþiø
formavimasis.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 31
 Mitybos normø klausimu
Norint iðsaugoti sveikatà, labai svarbu laikytis mitybos normø, taèiau praktiðkai tam nedaug skiriama dëmesio
Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË
Kadangi þmogaus organizmas su-
darytas ið tokiø pat medþiagø, kokias
gauname su maistu, sveikatos proble-
mø sukelia nors ir vienos medþiagos
trûkumas arba kai jos per ilgesná laikà
gaunama daugiau negu reikia orga-
nizmui papildyti. Kitais þodþiais tariant,
sveika þmogaus mityba laikoma tada,
kai ji yra subalansuota pagal eikvoja-
mà energijà ir visø maisto medþiagø
poreiká. Taèiau tai nëra paprasta, ka-
dangi apykaitos procesai, vykstantys
làstelëse, priklauso nuo ávairiø medþia-
gø tarpusavio santykio molekuliniu ly-
giu. Ðiuo metu, sukûrus naujus tyri-
mo metodus, leidþianèius paþinti làs-
telës bei paèiø maisto medþiagø mo-
lekulinës struktûros pokyèiø veikimà,
atsiranda daugiau galimybiø iðaiðkin-
ti susirgimø prieþastis ir kartu gerinti
þmoniø sveikatà.
Dauguma þmoniø jau suprato, kad
nuolatinis riebalø perteklius ne tik ne-
naudingas, bet ilgainiui tampa kenks-
mingas sveikatai, nors riebalai orga-
nizmui bûtini. Taèiau bendro riebalø
kiekio norma sveikos mitybos poþiû-
riu jau tampa praeitimi. Normos þino-
mos, kiek reikia gauti atskirø riebalø
rûgðèiø – soèiøjø, nesoèiøjø ir poline-
soèiøjø. Tobulëjant tyrimo metodams,
ðiuo metu svarbu þinoti ne tik atskirø
riebalø rûgðèiø, bet ir jas sudaranèiø
izomerø (turinèiø tà paèià elementa-
rià riebalø rûgðèiø cheminæ sudëtá, bet
dël atomø iðsidëstymo molekulëje be-
siskirianèiø fizinëmis ir cheminëmis
savybëmis) reikðmæ þmogaus sveika-
tai. Ðiuo metu mitybos mokslui þen-
giant á làsteliná lygá, atsiranda naujø ga-
limybiø uþkirsti kelià susirgimams.
Pastaruoju metu iðryðkëjo n-3 riebalø
rûgðèiø dienos normos. Pagal Pasau-
linës sveikatos organizacijos reko-
32 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
mendacijas per dienà suaugusiems –
300–500 mg, vaikams ir jaunuoliams
iki 18 metø kol kas dar nepatvirtinta,
gydomosios dozës – 1000–2000 mg
per dienà pagal gydytojø rekomenda-
cijas, kadangi perdozavimas sukelia
paðalinius reiðkinius. Konjuguota linolo
rûgðtis, kitais þodþiais tariant, linolo
rûgðties izomerø miðinys, ar tiesiog jos
derivatas, taip pat n-3 polinesoèiosios
riebalø rûgðtys tampa ypaè svarbiu ty-
rinëtojø dëmesio centru. Manoma, kad
linolo rûgðties suaugusiam þmogui
kasdien reikëtø gauti apie 1 gramà.
JAV tyrinëtojai mano, kad jø gyvento-
jai suvartoja per dienà per pusæ ma-
þiau – apie 500 mg. Linolo rûgðties kie-
kis priklauso ir nuo maisto produktø
technologijos, t.y. maisto gamybos,
kadangi temperatûrai veikiant jos mo-
lekulinæ struktûrà atsiranda skirtingi
izomerai. Prieð deðimtá metø buvo þi-
nomi aðtuoni konjuguotos linolo rûgð-
ties izomerai, o ðiuo metu jau skelbia-
ma keliolika. Intensyviai tiriant atskirø
izomerø veikimà, paaiðkëjo, kad tam
tikri izomerai pasiþymi ryðkiu antivëþi-
niu veikimu (kol kas eksperimentiškai).
O apskritai pastebëta, juo maisto me-
dþiagø nustatytos normos þmogui yra
maþesnës, tuo nuo jø tarpusavio san-
tykio làstelëse labiau priklauso átaka
vykstantiems apykaitos procesams.
Literatûroje skelbiama, kad pagy-
venusiø þmoniø kraujo plazmoje pa-
prastai aminorûgðties arginino kon-
centracija bûna maþesnë uþ suaugu-
siøjø normà. Ið arginino, kraujagysliø
endotelio làstelëse vykstant medþiagø
apykaitai, tiesiogiai susidaro azoto ok-
sidas, kuris yra bûtinas normaliam fi-
ziologiniam funkcionavimui. Arginino
veikimas pasiþymi tuo, kad ne tik pa-
gerëja kraujotaka, bet ir sumaþëja ga-
limybës kreðuliui atsirasti, jis veikia
kaip antioksidantas, ypaè maþinda-
mas hiperoksidacinius procesus ir kt.
Taigi dël arginino poveikio maþëja su
þmogaus amþiumi susijusios krauja-
gyslinës disfunkcijos. Todël vyresnio
amþiaus þmoniø mityboje arginino nor-
mos ypaè svarbios. Manoma, kad svei-
kam suaugusiam þmogui per dienà rei-
kia jo gauti 5–6 gramus. Argininas
maisto produktuose gana paplitæs, ta-
èiau ypaè jo gausu ávairiuose rieðutuo-
se. Jau prieð keletà deðimtmeèiø ið
sekcinës medþiagos tyrimø buvo nu-
statyta, kad pagyvenusiø þmoniø or-
ganizme paprastai bûna labai maþai
vitamino C, ir tai këlë mintá, kad vy-
resnio amþiaus þmonëms jo poreikis
didesnis. Anksèiau antioksidantai,
kaip ir oksidacinio streso bei reakty-
viøjø laisvøjø radikalø kaupimasis ir
neigiamas jø veikimas, nebuvo paþin-
ti. Taèiau pastaruoju metu, remiantis
molekulinio lygio tyrimais, tvirtinama,
kad vitamino C poreikis vyresniame
amþiuje yra gerokai didesnis. Bene
pagrindinë to prieþastis yra vitamino
C kaip ypaè ryðkaus antioksidanto vei-
kimas senesnio amþiaus þmoniø or-
ganizme, kadangi reaktyviøjø oksida-
cinio streso atmainø padaugëjimas la-
bai susietas su antioksidaciniu povei-
kiu. Vitaminas C dalyvauja kraujagys-
liø endotelio medþiagø apykaitoje ir re-
guliuoja azoto oksido pasigaminimà
ið arginino. Tai susieta su kraujagysli-
nëmis funkcijomis ir turi svarbià
reikšmæ širdies ir kraujagysliø fiziolo-
ginei funkcijai palaikyti bei patologi-
nei bûklei stabdyti.
Kad mityba bei kai kuriø maisto me-
dþiagø vartojimas turi didelës reikðmës
aterosklerozës atsiradimui bei jos plë-
totei, neabejoja niekas.
Viena ið svarbesniø tinkamos mity-
bos sàlygø – laikytis bûtinos organiz-
mui aminorûgðties metionino normø,
kadangi su maistu nuolat gaunamas
jo perteklius skatina aterosklerozës at-
siradimo procesus. Ðià aminorûgðtá
þmogus gauna su baltymingais gyvu-
linës kilmës maisto produktais, ypaè
mësos ir pieno (MG, 2005 m., Nr.11).
Paprastai šiuose maisto produktuose,
turinèiuose maþiau riebalø, yra daugiau
metionino. Visa tai verèia þmogø màs-
tyti apie mitybos normas, nuo pat vai-
kystës ugdyti tinkamus maitinimosi
áproèius. Nors vaiko amþiuje metioni-
no poreikis skaièiuojant 1 kg kûno svo-
rio yra apie du kartus didesnis, negu
suaugusiam þmogui.
Taigi maisto medþiagø sudëties ir jø
veikimo paþinimas verèia laikytis jau nu-
statytø ir þinomø normø. Tai turi tapti kas-
dieniu mitybos áproèiu visam gyvenimui.
O ateityje medþiagø apykaitos làstelë-
se tyrimai papildys dabartines rekomen-
duojamas mitybos normas.
 Kà matysime
atkurtuose Lietuvos valdovø
rûmuose
Bronius SLAVINSKAS
Likus tik metams iki atkurtø Lietuvos
Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø
iðkilmingo atidarymo, statytojai, architek-
tai, archeologai, istorikai, muziejininkai,
ávairiø mokslo ir kultûros institucijø specia-
listai intensyviai dirba prie interjerø, istori-
nës ir architektûrinës raidos didaktiniø eks-
pozicijø, lankytojø marðrutø. Didþiøjø ku-
nigaikðèiø rûmø menëse numatyta atkurti
visø – gotikos, renesanso ir ankstyvojo ba-
roko epochø interjerus su puošniomis
krosnimis, þidiniais, istoriniais baldais ir kt.
Vien kokliø surasta apie 7000. Tai viena
gausiausiø ir vertingiausiø kolekcijø Euro-
poje. Ávairûs radiniai padeda ne tik atkurti
autentiðkà jø vaizdà, bet ir praturtina þinias
apie Vilniaus Þemutinës pilies ir Lietuvos
valstybës klestëjimo laikus.
Galima tik priminti skaitytojui, kad
1795 m. lapkrièio 25 d. Gardino pilies nau-
juosiuose rûmuose paskutinysis Lenkijos
karalius ir Lietuvos didysis kunigaikðtis Sta-
nislovas Augustas Poniatovskis (1764–
1795) pasiraðë sosto atsisakymo dokumen-
tà. Abiejø Tautø Respublika nustojo egzis-
tavusi, ið Europos þemëlapio buvo iðtrintas
ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës var-
das. O didþiøjø kunigaikðèiø rûmai Vilniaus
Þemutinëje pilyje pradëti griauti tuojau po
Lietuvos valstybës sunaikinimo. Carinës
Rusijos administracija sàmoningai naikino
Lietuvos valstybës simbolius. Taèiau jau rû-
mus nugriovus XIX a. pirmojoje pusëje bu-
vo sukurta daug pieðiniø, grafikos darbø,
kuriuose greta stovinèios katedros pietinio
fasado vis dar buvo vaizduojami jau kelis
deðimtmeèius nebeegzistuojantys Valdovø
rûmai. Dailininkams ir raðytojams romanti-
kams ðie sunaikinti rûmai priminë buvusià
valstybæ ir ið kur ji buvo valdoma. Èia sto-
vëjo svarbiausia pagoniðka, o vëliau krikð-
èioniðka Lietuvos ðventovë.
Pirminiai tyrimai Vilniaus piliø teritori-
joje prasidëjo 1900 m. ir su didelëmis per-
traukomis (karai, okupacijos) vyksta iki
ðiol. Bet nuoseklûs archeologiniai, archi-
tektûriniai, istoriniai tyrinëjimai Valdovø rû-
mø teritorijoje prasidëjo nuo 1988 metø.
Jau pirmieji tyrinëjimo metai davë itin svar-
biø rezultatø: buvo atrasti medinio Vil-
niaus fragmentai, XIII–XIV a. datuoti se-
niausi Lietuvos rûmai. Ëmë aiðkëti, kad
Lietuvos valdovø rezidencija ðioje vietoje
buvo ákurta ne renesanso epochoje, kaip
buvo manyta anksèiau, o galbût kara-
liaus Mindaugo ir didþiojo kunigaikðèio
Gedimino laikais. Su Valdovø rûmø teri-
torijoje atkastais seniausiais ávairiø epo-
chø statiniø fragmentais, ávairiais arche-
ologiniais radiniais lankytojas ir pradës
savo paþintá su Lietuvos istorija.
Jau 2003 m., remiantis Lietuvos
Didþiosios Kunigaikštystës valdovø rûmø
atkûrimo ir paskirties koncepcija, parengti
„Lietuvos valdovø rûmø interjerø atkûri-
mo ir pritaikymo reprezentacinëms, mu-
ziejinëms ir edukacinëms funkcijoms pro-
gramos metmenys“, o 2007 m. – ekspo-
zicijø iðsamios schemos ir planai. Nese-
niai parengtas ir Valdovø rûmø istorinës
ir architektûrinës raidos didaktinës eks-
pozicijos projektas, kuriam pritarë LDK
valdovø rûmø atkûrimo ir paskirties klau-
simø komisija. Jos struktûra tokia:
1. Pilies periodas (Valdovø rûmø teri-
torijos raida iki XV–XVI a.sandûros).
2. Rûmø periodas (Valdovø rûmø rai-
da XVI–XVII a.).
3. Rûmø sunaikinimas, nebûtis ir at-
kûrimas.
Suplanuoti keturi teminiai ekspozici-
niai maršrutai. Stacionarios ekspozicijos
teikiamà informacijà papildys ir iðplës
kompiuteriø individualiuose terminaluose
ádiegta informacinë sistema.
Valdovø rûmuose buvo kaupiami aukð-
èiausio lygio meno rinkiniai. Todël dabar
nuolat jø ieðkoma ir pagal galimybes jie
ásigyjami. Istorinëse menëse bus ekspo-
nuojami atitinkamos epochos baldai, go-
belenai, paveikslai. Èia laikinas parodas
rengs ir kitø Europos ðaliø rezidencijos.
Valdovø rûmuose taip pat bus uni-
versali salë, kurioje vyks muzikos, teat-
rø, kiti kultûros renginiai. Garsioji opera
„Elenos pagrobimas“ buvo pastatyta Val-
dovø rûmuose XVII a. pradþioje. Yra iðli-
kæs operos scenarijus. Dabar bandoma
ðià operà atkurti. Ið viso pasaulio kultû-
ros paveldo institucijø kaupiama ikonog-
rafinë medþiaga, susijusi su Lietuva, jos
valdovais, valstybës istorija.
Valdovø rûmø
maketas
Taikomosios dailës muziejuje prista-
toma treèiàjá ir paskutinájá kartà atnaujinta
ir iðplësta nuo 2005 m. veikianti ilgalaikë
ekspozicija „Atkuriamiems Lietuvos Di-
dþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmams
dovanotos vertybës“. Parodoje galima su-
sipaþinti su daugiau kaip 200 naujausiø
XV–XVII a. eksponatø – retø istoriniø go-
tikos, renesanso, ankstyvojo baroko epo-
chø baldø, gobelenø, ginklø, ásigytø Val-
dovø rûmø interjerams ir jau po metø pa-
puoðianèiø atkurtos Lietuvos didþiøjø ku-
nigaikðèiø rezidencijos menes.
Valdovø rûmø vertybiø rinkiná ypaè pra-
turtino lituanistinës vertybës: XVI–XIX a. þe-
mëlapiai, graviûros, vaizduojanèios Lie-
tuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ, jos valdo-
vus bei miestus, XVII–XVIII a. valdovams
priklausiusios stiklo taurës ið Drezdeno
karaliðkøjø rinkiniø, papuoðtos Lenkijos,
Lietuvos ir Saksonijos spalvingais tapy-
tais herbais, taip pat vertingos knygos, ið
kuriø iðsiskiria III Lietuvos Statuto leidimas
lenkø kalba, Alberto Vijûko-Kojelavièiaus
„Lietuvos istorija“, Motiejaus Kazimiero
Sarbievijaus poezijos knyga, iliustruota
Peterio Pauliaus Rubenso graviûromis,
Kazimiero Semenavièiaus artilerijos me-
no vokiðkas leidimas ir kt.
Atnaujintoje parodoje numatoma eks-
ponuoti ir apie 1560 m. sukurtà þymiojo
Lietuvos kanclerio Leono Sapiegos bro-
liui Grigaliui priskiriamà paauksuotà si-
dabro tauræ, kurià Lietuvos Respublikos
Prezidentui Valdui Adamkui padovanojo
broliai Nicolas, George‘as ir Oliveris Orti-
zai ir kuri Prezidentûros buvo deponuota
saugoti Lietuvos dailës muziejuje.
„Iki jubiliejaus – 2009 m. daug ko ne-
spësime padaryti, – sakë interjerø ir eks-
pozicijø kûrëjai. Bus atkurtos tik kelios
menës. Priminsime, kad Krokuvos Vave-
lio pilies atstatymo darbai, prasidëjæ 1905
m., vyksta iki ðiø dienø.
Atkurtieji Valdovø rûmai taps naciona-
line kultûros ástaiga, tarnaujanèia Lietu-
vos valstybës reprezentacijai, palaikanèia
ir stiprinanèia viso pasaulio lietuviø tauti-
næ savimonæ. Jie turëtø tapti vienu svar-
biausiø Lietuvos tûkstantmeèio minëji-
mo renginiø ir programos „Vilnius – Eu-
ropos kultûros sostinë 2009“ akcentø.
Nuotraukas þr. IV þurnalo virðelyje
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 33
 Europos moksliniø tyrimø
erdvë: pradëtas Liublianos
procesas
Geguþës 29–30 d. vykusioje ES Kon-
kurencingumo taryboje jos moksliniø ty-
rimø dalies ministrai priëmë tarybos iðva-
dø tekstà ir taip patvirtino savo norà pra-
dëti Liublianos procesà, kuriuo siekiama
iki galo ágyvendinti Europos moksliniø ty-
rimø erdvës (EMTE) uþdavinius. Mintis
pradëti ðá procesà kilo Neformalioje kon-
kurencingumo taryboje, vykusioje Liub-
lianoje 2008 m. balandá, taèiau jo ðaknys
glûdi Lisabonos strategijos nuostatose.
Pagrindinis Liublianos proceso tiks-
las – rasti visoms ES valstybëms narëms
tinkantá sprendimà, kokia turi bûti nauja
politinë EMTE vadyba, galësianti sukurti
tikrà þiniø visuomenæ, ágyvendinti ben-
drà EMTE „Vizijà 2020“, stiprinti Euro-
pos mokslinius tyrimus bei gerinti jø ko-
kybæ, siekiant deramo Europos ekono-
minio konkurencingumo.
Visos ES valstybës narës svariai pa-
laikë Liublianos proceso inicijavimà, pa-
brëþdamos poreiká derinti nacionalines
ir ES programas moksliniø tyrimø srity-
je. Buvo ávardyti ir kiti svarbûs ðio pro-
ceso varikliai – regioninë partnerystë, vi-
suomenës dalyvavimas, o Portugalijos
moksliniø tyrimø, technologijø ir aukð-
tojo mokslo ministras Jose Mariano Ga-
go atkreipë dëmesá á bûtinybæ maþinti
biurokratinius barjerus.
Taigi, nors pagal bendras ES nuosta-
tas moksliniai tyrimai yra nacionalinës at-
sakomybës sritis, akivaizdu, kad ES vals-
tybës narës pradeda jausti smarkø porei-
ká vienyti jëgas, siekiant bendrø tikslø. Èia
svarbus tiek valstybiø tarpusavio susiþi-
nojimas, tiek produktyvi Europos Sàjun-
gos institucijø ir valstybiø nariø partnerys-
të, apie kurià kalbëjo ir ES moksliniø tyri-
mø komisaras Janezas Potoènikas.
Panašias nuostatas savo deklaraci-
joje iðreiðkë ir bûsimasis Europos Sà-
jungai pirmininkausianèiø ðaliø trio
(Prancûzija, Èekija ir Švedija). Doku-
mente sakoma, jog artimiausiu metu po-
litinëse diskusijose numatoma kalbëti
apie ðvietimo, mokslo, inovacijø ryðius
vadybiniu aspektu, apie geografinio EM-
TE iðsiplëtimo padarinius, apie mokslo
instrumentø kompleksiðkumà ir bûtinà
visø suinteresuotø EMTE dalyviø asoci-
juotà veiklà. Tokios temos, akivaizdu,
dominuos bûsimø konkurencingumo
tarybø darbotvarkëse, jose bus siekia-
ma apibrëþti bendros EMTE vadybos
gaires, nusakyti jos ilgalaikæ vizijà bei
galimas ágyvendinimo priemones.
Karina FIRKAVIÈIÛTË
LR nuolatinës atstovybës
ES mokslo ataðë
34 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
Dr. Marytë KUODYTË Þadeitas Kinijos ir Japonijos imperatoriø, a
Labai daþnai þadeitas neskiriamas nuo
nefrito, pavyzdþiui, Kinijoje abu ðie brangak-
meniai buvo vadinami jû, vëliau jie vadinti
freicui, t.y. karaliðkosios þuvies akmuo. Va-
karø Europa su þadeitu ir nefritu plaèiau su-
sipaþino, kai buvo uþkariautos Lotynø Ame-
rikos þemës. Abu ðie brangakmeniai vadinti
þadu, pavadinimas kildinamas ið ispanø kal-
bos þodþiø piedra deijada – inkstø akmuo,
arba ðono akmuo, nes Meksikos èiabuviai
manë, kad ðie brangakmeniai gydo ðono
skausmus. Meksikoje iki ðiol ið þadeito ga-
minami ne tik amuletai, bet ir kulto reikme-
nys, daþniausiai ðventøjø skulptûrëlës. Mek-
sikos ðventyklos gausiai iðpuoðtos þadeito
dirbiniais. Þadeitas Meksikoje vadinamas
kalèiuitliu. XVIII a. pradþioje þadà á Europà
jau veþë ir ið Kinijos. Kinijoje rastas ir pats
didþiausias þadeito luitas, kurio masë bu-
vo 160 t, tûris apie 80 m3 , puikios smarag-
do þalumos spalvos su melsvais, rusvais ir
kreminiais atspalviais.
Ádomu, kad iki pat apraðomojo laiko-
tarpio iðsilaikë þado terminas – taip buvo
vadinami þadeito ir nefrito brangakmeniai.
Þinomas Rusijos geologas A.Fersmanas
raðë, kad labai retas reiðkinys, kai du skir-
tingos cheminës sudëties mineralai taip
sutapatinami. Skirtingà ðiø mineralø che-
minæ sudëtá pirmà kartà pastebëjo 1869
m. prancûzø mineralogas A.Demuras.
Þadeitas kol kas maþai þinomas Rytø Eu-
ropoje, nes jo labai maþai áveþama.
Šis brangakmenis pasitaiko ávairiø þa-
lios spalvos atspalviø. Dël unikaliø fiziki-
niø ir mechaniniø savybiø – kietumo, gali-
mybës poliruoti iki veidrodinio þvilgesio,
plonø plokðteliø skaidrumo – þadeitas ga-
li bûti labai plaèiai naudojamas. Tai sun-
kiai iðgaunamas brangakmenis. Þinomos
kelios jo atmainos: þadas-albitas, tai þa-
deito, NaAl[Si2O6], ir albito, Na[AlSi3O8],
mineralø uoliena, randama Birmoje (My-
ianmare), kur jis vadinamas mau-sit-sit. Bir-
moje pasitaiko ir kita þado atmaina Jua-
nio þadas, taip vadinamas todël, kad ið-
gaunamas ir Kinijos Juanio provincijoje.
Birmoje þadeitas iðgaunamas jau ne vie-
nà tûkstantmetá. Birmoje randama ir þa-
deito atmaina imperatoriðkas þadas, pa-
siþymintis puikia smaragdo þalumo spal-
va, pusskaidrë þadeito atmaina. Þinomas
Meksikos imperatoriðkas þadeitas ir kitos
jo atmainos – melsvai þalsvos spalvos ir
juodos spalvos magnetitinis þadeitas, tu-
rintis magnetito kristalø intarpø. Ðiuo me-
tu daug þadeito iðgaunama Chotano pro-
vincijoje Turkestane ir Naujojoje Zelandi-
joje. Þadeitas kartais apibûdinamas ir pri-
klausomai nuo to, kiek uolienoje esama
grynojo þadeito – NaAl[Si2O6]; baltos spal-
vos þadeitas – kai jame yra 92–99 proc.
grynojo þadeito, þalios spalvos – kai 80–
85 proc., diopsido þadeitai – 50–80 proc.
ir omfacitai – 20–50 procentø. Puikûs þa-
deito kristalai bûna itin retai. Literatûroje
minimas telkinys Jungtinëse Amerikos
Valstijose, Kalifornijos valstijoje netoli Klo-
verdeilo miesto, kur iðgaunami itin puikûs
þadeito kristalai, tinkantys juvelyriniams dir-
biniams. Daþniausiai þadeitas randamas
smulkiø, vidutiniø ar stambiakristaliniø ag-
regatø pavidalo, ir tokios uolienos vadina-
mos þadeititais. Þalià spalvà þadeitui daþ-
niausiai suteikia geleþies jonø Fe3+ ar Fe2+
arba reèiau pasitaikanèios trivalenèio chro-
mo Cr3+ priemaiðos. Irstant þadeito uolie-
nai gamtinëmis sàlygomis, þadeitas gali
ágyti geltonà, oranþinæ, rudà, raudonà, ro-
þinæ ar violetinæ spalvà. Þadeito kietumas
pagal deðimtainæ Mooso skalæ gali bûti
6–7. Þadeitui bûdingas stikliðkas, matinis,
kartais ir perlamutrinis þvilgesys. Priklau-
somai nuo skaidrumo laipsnio, atspalvio
ir þalios spalvos intensyvumo brangakme-
niø rinkoje þadeitas skirstomas á tris rûðis:
pirmarûðis – imperial – skaidrus, pusiau
skaidrus ar persiðvieèiantis smaragdo þa-
lios spalvos, antros rûðies – comercial –
su juostelëmis, dëmelëmis, skaidraus þa-
deito intarpais neskaidriame fone ir tre-
èios – utility – ryðkiai þalios spalvos ne-
skaidrus þadeitas. Ávairiø þadeito atmainø
kainos taip pat labai skiriasi, jos svyruoja
nuo 1 dolerio uþ svarà (453,0 g) iki 1000
doleriø uþ karatà (0,2 g). Imperial þadeito
kaboðonas kainuoja apie 1340 doleriø. Bet
þinomos ir fantastinës sumos, sumokëtos
uþ þadeito dirbinius. 1980 m. Rangûne, Bir-
moje, vykusioje brangakmeniø mugëje ap-
dorotas imperial rûðies 750 karatø þadei-
to kristalas buvo parduotas uþ du milijo-
nus doleriø. Imperial tipo þadeito iðgau-
namas labai maþas kiekis, pavyzdþiui,
1978 m. Birmoje ið 43 424,5 kg neapdoro-
to þadeito uolienos imperial þadeito rûðis
tesudarë 146,5 kg, o utility – 32 422 kg.
Beveik visas Birmoje randamas þadeitas
 Þadeitas þmonijai þinomas labai seniai. Jau akmens amþiuje jis
buvo naudojamas ginklø ir ávairiø namudiniø árankiø – peiliø, kaltø,
gremþtukø gamybai bei strëliø antgaliams. Actekai þadeità laikë
ðventuoju akmeniu ir vertino já labiau uþ auksà. Dar ir dabar
Gvatemaloje, Meksikoje, Peru, Panamoje, Kosta Rikoje randama
dailës dirbiniø ir amuletø, pagamintø ið þadeito. Jie priskiriami
majø, olmekø, actekø kultûros paminklams.

ø, aristokratø brangakmenis

3 pav. Aukø vazos, iðraiþytos ið jûros

1 pav. Imperial þadeito vaza, pagaminta
Kinijoje apie 1885–1880 m.
daugelá metø buvo pardavinëjamas Hon-
konge, tik 1963 m. Birmos vyriausybë pati
ëmë rengti brangakmeniø aukcionus. Þa-
deito dar randama Gvatemaloje, Japoni-
joje, Honsiu saloje.
Ið þadeito gaminami ne tik kulto reik-
menys, bet ir vazos, taurës, papuoðalai:
apyrankës, þiedai, karoliai, koljë. 1925 m.
Didþiosios Britanijos sostinëje Londone
ásikûrë firma S.Marchant@son, kuri orga-
nizuoja Kinijos ir Japonijos keramikos ir
meno dirbiniø parodas ir pardavimus.
Jø parodø kataloge galima susipaþinti
ir su Senosios Kinijos ar Japonijos meno
dirbiniais ið þadeito. 1 pav. matome 18,2
cm aukðèio vazà, iðraiþytà ið imperial rû-
ðies þadeito. Jos rankenëlës yra dramblio
galvos pavidalo, ant jø pakabinti þiedai. Va-
zos pavirðiuje aukðtu reljefu iðraiþyta 11 dra-
konø su ilgomis uodegomis. Ant vazos
dangtelio – du drakonai. Marchant@son
firmos ekspertai spëja, kad ði vaza galëjo
2 pav. Aukø vaza ið þaliojo þadeito,
pagaminta Kinijoje apie 1700–1760 m.
bûti dovana Kinijos valdovams, nes ji pa-
daryta labai aukðtos klasës akmenraiþiø.
2 pav. matome apvalià, kiek suplotos
formos 8 cm aukšèio, 16 cm skersmens
su 8,3 cm skersmens kiauryme aukø vazà,
iðraiþytà ið jûros þalumo þadeito. Vaza de-
koruota 9 sparnuotø ðikðnosparniø atvaiz-
dais. Po jais yra iðraiþyta dvi veidrodþiø po-
ros ir ðikðnosparniai, snapuose laikantys
magines lenteles. Aukø vaza yra þmonijos
kuklumo ir geraðirdiðkumo simbolis, daþ-
niausiai ji bûna padëta greta Budos statu-
lø. Ðikðnosparnis, fu, simbolizuoja laimæ, o
skaièius devyni, jiu – sëkmæ, palankumà
vyriðkajai giminei ir imperatoriaus nepriklau-
somybæ, todël daugelis imperijos objektø
buvo dekoruojami 9 drakonø atvaizdais, 9
drakonais dekoruoti apsiaustai buvo skirti
tik imperatoriui. 9 drakonai Kinijos mituose
siejami ir su skaièiumi 81 (9x9), t.y. 9 dra-
konai turi 9 sûnus, tai ákûnijo visø Kinijos
imperatoriø svajones turëti kuo daugiau vy-
riðkos lyties palikuoniø.
3 pav. matome aukø vazos dugnà, kurá
puoðia puikiai iðraiþytos skiauterëtos ban-
gos, sklindanèios ið vazos dugno centro.
Pirmoji þadeito siunta á Pekinà áveþta
1784 m., kai buvo pasiraðyta sutartis su
Birma. Kinijoje ið þadeito raiþomi ne tik ka-
raliðkieji indai, bet ir dievø skulptûros. Þa-
deitinio Budos ðventykla Ðanchajuje – vie-
na didþiausiø budistø ðventyklø Kinijoje.
Ðventykloje esanti Þadeitinio Budos sta-
tula yra þmogaus ûgio, vaizduoja tradici-
ne poza sëdintá sukryþiuotomis kojomis ir
ant jø padëtomis rankomis Budà. Statula
yra 1,90 m aukðèio, 1,34 m ploèio, iðraiþy-
ta ið balto, vietomis pilkðvo þadeito uolie-
nos. Statulos akys, antakiai, kojø ir rankø
nagai padaþyti. Þadeito luitas, ið kurio pa-
vandens þalios spalvos þadeito, dugno
atvaizdas
daryta statula, buvo rastas Birmoje apie
1850 metus. Birmoje þadeitas daþniausiai
aptinkamas upiø neðamuose luituose.
Berlyno muziejuje galima iðvysti XVI–
XVII a. Indijos akmenraiþiø ið þadeito pa-
gamintà fleità. Pastaruoju metu þadeito uo-
lienos pradëtos naudoti saunose ir pirtyse,
nes þadeitas pasiþymi dideliu tankiu, kietu-
mu, atsparumu temperatûrø pokyèiams, jis
neabsorbuoja vandens, lëtai atvësta.
Rytieèiai tiki mistinëmis þadeito galio-
mis. Þmogaus aplinkoje esantys þadeito dir-
biniai esà neða jam sveikatà. Manoma, kad,
ávykus nelaimingam atsitikimui, þadeito
amuletas pats suskils, bet iðsaugos gyvy-
bæ ir sveikatà jo savininkui. Kinijoje þadei-
tas daugelá amþiø buvo prieinamas tik aris-
tokratams. Jis buvo laikomas visø brangak-
meniø protëviu, simbolizuojanèiu penkias
esmines dorybes: kuklumà, dràsà, teisin-
gumà, iðmintá ir gailestingumà. Kinijos ir Ja-
ponijos imperatoriai puoðësi þadeito pa-
puoðalais, miegojo ant pagalviø ið þadeito
ir valgë ið þadeito indø. Þadeitas anksèiau
vertintas labiau nei nefritas, jis dar átakin-
gesnis, dieviðkesnis Plutono valdomø þe-
mës gelmiø brangakmenis. Þadeitas laiko-
mas kolektyvinio darbo ákvëpëju. Senovë-
je tikëta, kad þadeitas gali padëti net keisti
klimatines sàlygas, skatinti augalø augimà.
Tikëta, kad jis gali padëti normalizuoti þmo-
gaus kraujospûdþio svyravimus. Tai bran-
gakmenis – stabilizatorius, kurá galima nau-
doti netradicinëje medicinoje. Þadeitui pri-
skiriamos galios stiprinti nervø sistemà, ge-
rinti kraujo sudëtá, stiprinti vyrø potencines
galias, gydyti inkstø ir ðlapimtakiø negala-
vimus. Pastaruoju metu itin populiaru árengti
vadinamàsias þadeito pirtis. Tai garsûs San-
dûnovo pirèiø kompleksai Maskvoje, Niu-
jorke „Juvineks“ kompleksas.
Kinijoje tikëta, kad þadeito milteliai, su-
maiðyti su vandeniu, gali iðgydyti visus vi-
dinius negalavimus, kad sustiprina kûnà,
apsaugo nuo nuovargio, ilgina gyvenimà,
o jei þmogus iðgeria ðio gërimo prieð pat
mirtá, apsaugo kûnà nuo suirimo.

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 35

 Feroelektrikø simpoziumas Vilniaus u
Prof. Jonas GRIGAS,
Simonas GREIÈIUS
Birþelio 15–19 d. Vilniaus universite-
to Centriniuose rûmuose vyko tarptauti-
nis feroelektrikø fizikos simpoziumas. Tai
devintasis Rusijos, Nepriklausomø vals-
tybiø sandraugos, Baltijos ðaliø ir Japo-
nijos simpoziumas. Simpoziumo pagrin-
diniai organizatoriai yra Vilniaus univer-
siteto mokslo prorektorius prof. Jûras Ba-
nys, Fizikos fakulteto profesorius Jonas
Grigas, dr. Rièardas Sobiestijanskas ir
kiti feroelektrikø laboratorijos mokslo dar-
buotojai bei doktorantai.
Ðie feroelektrikø simpoziumai vykda-
vo paeiliui Rusijoje ir Japonijoje nuo 1976
metø. Jiems pradþià davë Nobelio pre-
mijos laureatas Aleksandras Prochoro-
vas ir Japonijos feroelektrikø fizikos pra-
dininkas Jinzo Kobayashi. Pirmasis sim-
36 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
poziumas vyko Novosibirske, toliau Ky-
oto (1980), Novosibirske (1984), Tsuku-
boje (1988), Maskvoje (1994), Noda
(1998), St. Peterburge (2002) ir Tsuku-
boje (2006). Pastarajame buvo nuspræs-
ta, kad ketveri metai — jau pernelyg il-
gas laikotarpis ðiame telekomunikacijø
ir interneto amþiuje, tad nuo 2008 m. sim-
poziumas vyks ne kas ketverius, o kas
dvejus metus.
Ðiuose simpoziumuose buvo aptaria-
mi ávairûs feroelektrikø fizikos fundamen-
tiniai ir jø taikymo praktiniai klausimai, tai-
pogi plëtojamas mokslinis bendradarbia-
vimas tarp Rusijos, Baltijos ðaliø ir Japoni-
jos mokslininkø. Nuo 1980 m. daugelyje
ðiø simpoziumø ið Lietuvos praneðimus
skaitë prof. Jonas Grigas. Paskutiniame
simpoziume Japonijos mokslo miesto Tsu-
kubos universitete, kuriame dirba 3 No-
belio premijos laureatai, atsiþvelgiant á Vil-
niaus universiteto Feroelektrikø laborato-
rijos darbuotojø indëlá á feroelektrikø tyri-
mus ir aktyvø dalyvavimà tarptautinëse
konferencijose, buvo nutarta ðá simpoziu-
mà organizuoti Vilniaus universitete.
Vilniaus universitetas praplëtë simpo-
ziumo ðaliø ribas. Simpoziume dalyvavo
150 mokslininkø ið 23 ðaliø – Rusijos, Ja-
ponijos, Baltijos ðaliø, Ukrainos, Lenkijos,
Èekijos, Vokietijos, Anglijos, Slovënijos,
Suomijos, Prancûzijos, Portugalijos, Ko-
rëjos, Pakistano ir kitø. Buvo perskaityti
4 plenariniai ir 29 kviestiniai þymiausiø Eu-
ropos ir Azijos ðaliø feroelektros specia-
listø praneðimai, taip pat 54 þodiniai ir
daugiau kaip 60 stendiniø praneðimø fa-
ziniø virsmø ir feroelektrikø fizikos bei jø
taikymo elektronikos priemonëse ir infor-
macinëse technologijose.
Ypatingos nuotaikos simpoziumui
suteikë senasis Vilniaus universiteto ar-
chitektûros ansamblis. Siauri ir painûs
koridoriai, nedidelës puoðnios salës – tik-

universitete
ras kontrastas ðiuolaikinei betono ir stik-
lo architektûrai – kûrë jaukià, kamerinæ
atmosferà, kurioje dalytis naujausiais
moksliniais laimëjimais daug smagiau.
Neapsieita ir be nesklandumø. Dël
JAV prezidento Dþ.Busho vizito Jungtinë-
je Karalystëje laikinai buvo sutrikæs oro
uostø darbas, ir buvo kilæs pavojus, kad
neatvyks þymus Oksfordo universiteto
profesorius R.Cowley, turëjæs skaityti vie-
nà svarbiausiø simpoziumo praneðimø.
Laimei, viskas baigësi gerai, R.Cowley at-
vyko laiku ir perskaitë puikø praneðimà.
Tarptautinis simpoziumas – tai ne vien
moksliniai praneðimai, bet ir puiki galimy-
bë pristatyti ir pareklamuoti savo ðalá. Ða-
lia mokslinës programos vyko ekskursi-
jos, koncertai ir kiti kultûriniai renginiai,
leidæ simpoziumo dalyviams pabendrauti
neoficialioje aplinkoje, susipaþinti su Vil-
niaus universiteto istorija ir dabartimi bei
Lietuvos mokslu ir kultûra.
Eksperimentiniø gyvûnø
vaidmuo onkologijos
raidoje Atkelta ið 21 p.
1961 m. nustatytas mikotoksinø ir af-
latoksinø kancerogeniðkumas. Tyrinëji-
mai pradëti, kai vienoje kalakutø fermo-
je Anglijoje prieð Kalëdas – tradicinæ ka-
lakutienos valgymo ðventæ iðdvësë dau-
guma paukšèiø. Visiems jiems nustaty-
tas kepenø vëþys. Paaiðkëjo, kad ligos
prieþastis buvo ið vieno ir to paties ðalti-
nio teikiamas kalakutø lesalas, kurio su-
dëtyje buvo ir supelijusiø þemës riešutø.
Bûtent ðis pelësiø grybelis Aspergilus fla-
vus gamina aflatoksinus.
Bandymai su naujai nustatytais kan-
cerogenais daþniausiai bûdavo atlieka-
mi naudojant peles, þiurkes, þiurkënus,
triuðius, reèiau – jûrø kiaulytes, ðunis,
beþdþiones ir kt. N-nitrozaminø kance-
rogeninis poveikis buvo árodytas kelioli-
kai gyvûnø rûðiø, tarp kuriø buvo þuvys
ir ropliai. Kancerogenezës proceso ir re-
zultatø lyginimas sukeliant juos ávairiems
gyvûnams panaudojus vienodus povei-
kius sudaro galimybæ ávertinti anatomi-
niø ir fiziologiniø ypatumø reikðmæ vë-
þio genezëje.
Pradëti kurti eksperimentiniai þmo-
niø plauèiø, skrandþio, gimdos, sme-
genø ir kitø navikø modeliai. Navikams
sukelti naudoti tie poveikiai, kurie áta-
riami ar árodyti sukeliantys þmogaus na-
vikus. Atsirado galimybë gauti duome-
nø apie ávairiø organø navikø patoge-
nezæ, histogenezæ, ikinavikinius poky-
èius ir panaudoti tuos modelius veikiant
navikø atsiradimà skatinanèius ar slo-
pinanèius poveikius. Išvestos naujos la-
boratoriniø gyvûnø veislës. Vienos ið jø
labiau, kitos maþiau linkusios sirgti kai
kuriø organø navikais, skirtinga jø imu-
ninë bûklë. Bandymø tikslai ávairûs, ty-
rinëtojai pasirenka gyvûnø veisles pa-
gal darbo tikslà.
Bandymø su gyvûnais dëka nusta-
tytas daugelio cheminiø junginiø kan-
cerogeniðkumas, patvirtinta daugybës
átariamø veiksniø galimybë sukelti vëþá.
Be to, tyrinëjant ávairius kancerogene-
zës ir navikø plëtros aspektus, nustatyti
kai kurie bendri onkologijos dësniai:
- nustatyta kancerogeninio
veiksnio kiekio (dozës, koncentracijos)
reikðmë navikui atsirasti;
- nustatyta, kad vieni kanceroge-
niniai cheminiai junginiai veikia vietiškai,
kiti – organotropiškai;
- nustatytas kai kuriø kanceroge-
nø transplacentinis poveikis;
- árodytas nevienodas ávairiø rû-
ðiø ir veisliø gyvûnø atsakas á tø paèiø
kancerogenø poveiká;
- nustatyta galimybë taikant pa-
pildomus poveikius skatinti ar slopinti
vëþio formavimàsi ir plëtojimàsi;
- iðtyrinëti ikinavikiniai pokyèiai,
sudaræ galimybæ paskelbti: „nëra vëþio
be ikivëþio“. Tai, beje, pagrindinë klini-
kinës vëþio profilaktikos prielaida, tame
tarpe – gimdos kaklelio profilaktiniø ap-
þiûrø sëkmës pagrindas.
Darbus su eksperimentiniais gyvû-
nais atliko tûkstanèiai tyrinëtojø, dau-
giausia – patologø, pagrindusiø kelià
ðiuolaikinei eksperimentatoriø, dau-
giau dirbanèiø in vitro nei in vivo, veik-
lai ir pateikusiø nemaþai praktiniø re-
komendacijø vëþio profilaktikai ir gy-
dymui tobulinti.
Visa tai, kas suþinota, tyrinëjant eks-
perimentinius gyvûnus, reikalavo ne-
maþø aukø: gyvûnai kentëjo skausmà,
buvo þudomi, nesulaukæ natûralios
mirties. Tyrinëtojai (ne vien tie, kurie dir-
bo onkologijoje) visuomet tai jautë, ta-
èiau, siekiant padëti þmogui, teko au-
koti „maþesniuosius brolius“. Ne vel-
tui eksperimentiniams gyvûnams yra
pastatytas ne vienas paminklas: šuniui
– St.Peterburge, pelei – Kinijoje,
beþdþionei taip pat Kinijoje su uþrašu:
„Laboratoriniams gyvûnams, kurie þu-
vo, kad þmonës bûtø sveiki“.
Šiuo metu eksperimentinë onkolo-
gija yra daugiau biochemikø, imunolo-
gø, citologø ir genetikø nei patologø
rankose. Dabar nustatytos grieþtos tai-
syklës, kaip laboratoriniai gyvûnai turi
bûti priþiûrimi, kaip jie turi bûti tausoja-
mi, kad maþiau kentëtø eksperimentuo-
jant. Siekiama, kad eksperimentuose
gyvûnø bûtø naudojama kaip galima
maþiau. Taèiau, nors didþiausia ávairiø
biologiniø, taip pat ir onkologiniø tyri-
mø dalis atliekama in vitro, làstelës ir
molekuliniame lygyje, visiškai atsisaky-
ti eksperimentiniø gyvûnø negalima.
Làstelës ir molekulinë biologija yra svar-
bi bei vaisinga tyrinëjimø kryptis. Taèiau
daugialypë ir daugiastadijinë kancero-
genezë, kaip ir kai kurie kiti patologi-
niai procesai, visiškai suprasti gali bûti
tik vertinant juos audiniø ir organizmo
lygmenyje. Taigi kai kurie tyrinëjimai tu-
ri bûti vis dar vykdomi panaudojant eks-
perimentinius gyvûnus.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 37
 Kurðënus ið tylaus susikaupimo, ku-
ris daþnai primena savotiðkà kasdienos
apsnûdimà, gerokai iðblaðko, iðjudina tra-
dicinë Puodþiø diena. Ðios ðventës lau-
kia, jai ruoðiasi ne tik miestelënai, bet ir
apylinkiø, visos Þemaitijos ir toliau nuo
jos gyvenantys keramikai, puodþiai bei
ðio amato gerbëjai. Ir niekas neásivaizduo-
ja, kad ði laukiama, nuotaikinga ðventë
galëtø vykti kur nors kitur. Puodþiø diena
ir Kurðënai yra vienas nuo kito neatskiria-
mi. Ðià tiesà átvirtino ðimtmeèiai, kurie
Puodþiø
skaièiuojami nuo miesto paminëjimo is-
toriniuose ðaltiniuose.
Kaip ir Kurðënams priskirtas garbingas
epitetas – Puodþiø miestas. Jau nuo seno
miesto garbës
pilietë
Julius NORKEVIÈIUS
viename turgaus pakraðtyje puodþiai rikia-
vo savo gaminius. Pirkëjø akys raibsta nuo
spalvø margumo, formø grakðtumo. O gar-
sai, kai pirkëjai pradëdavo tikrinti puodo
kokybæ, susiliedavo á nepakartojamà cho-
rà. Ne taip paprasta iðsirinkti graþiausià,
geriausià moliná indà. Juolab kad istorijos
ðaltiniai primena, jog bûdavo turgaus die-
nø, kai puodþiai pirkëjams siûlë daugiau
kaip pusdevinto tûkstanèio àsoèiø, puo-
dyniø, dubenëliø, vazonø. O kur dar ðvil-
piantys, melodingai ûkèiojantys ðuniukai,
arkliukai, paukšèiukai.
Ðiømetë miesto ðventë prasidëjo keliø
dienø teoriniu-praktiniu seminaru
puodþiams, kuriame patirtimi dalijosi þino-
mi ðalies keramikai. Puodþiø puode tituluota
pastaraisiais metais Gruzdþiuose gyvenanti
ir dirbanti Regina Mataitienë. Vilnietës ke-
ramikës Genovaitës Jacënaitës autorinë pa-
roda, kurià pradeda keturiø darbeliø ciklas
„Kurðënø keistuoliai“, kiekvienà lankytojà áti-
kino, kad ið molio ne tik puodus, bet ir kai
kà ádomesnio galima nulipdyti.
38 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
Ðventës baigiamasis akcentas – mies-
to Garbës pilieèio inauguravimo iðkilmës.
Ðio garbingo vardo medalis, kurio svarbi
detalë – meninis puodas, jau puoðia þino-
mø puodþiø Vlado Turausko, Broniaus Ra-
decko, poeto Vacio Reimerio, kalbininko
Vytauto Vitkausko, pedagogës kalendo-
riø muziejaus ákûrëjos Danutës Lukienës,
literatûrologo, knygø leidëjo Stasio Lips-
kio krûtines. Ðio garbingo apdovanojimo
septintu numeriu paþymëtame liudijime
dþiu verksmu praneðë savo atëjimà á gy-
venimà. Dailininkës charakteris lyg ir lei-
dþia pranaðauti, kad tada buvo ðilta, sau-
lëta. Lietingà ir vëjuotà dienà gimusysis tur-
bût negalëtø nuolatos ðypsotis, su visais
bûti draugiðkas, nuoðirdus, paprastas.
Genovaitë Jacënaitë Kurðënø viduri-
næ mokyklà baigë 1951 metais. Brandos
skaitome: „Kurðënø miesto seniûnija ir Kur- atestate puikavosi vien penketai. Tad ga-
ðënø miesto visuomeninë taryba Garbës lëjo rinktis bet kurio dalyko studijas. Svy-
pilieèio vardà suteikia Lietuvos dailininkø ravo tarp matematikos ir dailës. Nugalë-
sàjungos narei keramikei docentei Geno- jo Dailës institutas ir tapyba. Bet svajo-
vaitei Jacënaitei. Garbës vardas suteikia- nës neiðsipildë, nes, kaip pati juokauda-
mas uþ gimtojo miesto meno, etnokultû- ma sako, neuþteko vien katino su pele
ros ir istorijos vertybiø puoselëjimà, akty-
vià kultûrinæ ir meninæ veiklà, nuolatiná rû-
pestá Kurðënuose gyvenanèiais tautodai-
lininkais”. Dokumentà pasiraðiusieji meras
Vytautas Gedmantas, visuomeninës tary-
bos pirmininkë Daiva Miliauskienë linki,
kad Garbës pilieèio vardas bûtø padëka
uþ didþiulius nuopelnus Lietuvos
kultûrai ir Kurðënams.
– Mano pirmà kartà pamatytas
dangus buvo Kurðënø dangus, pir-
mos pëdos ámintos Kurðënø molë-
toj þemëj. Pagrindines gyvenimo tie-
sas ir vertybes ádiegë ðeima ir Kur-
ðënø mokytojai, – dëkodama uþ
pagerbimà prisipaþino Ge-
novaitë Jacënaitë.
Dabar neámanoma pa-
sakyti, kokia prieð sep-
tyniasdeðimt penke-
rius metus buvo pir-
moji vasaros die-
na, kai bûsimoji
keramikë skar-
 nupieðti, kai konkursas Birþelio viduryje duris atvërusi paro-
didþiulis. Jau ruoðësi da „Dovana Maþeikiams“ lankytojams pri-
vaþiuoti namo, kai su- stato XX a. ðeðtàjá-devintàjá deðimtmeèiais
laukë pasiûlymo rinktis Genovaitës Jacënaitës sukurtus darbus.
tekstilæ ar keramikà. Dalis jø eksponuojami pirmà kartà. Tokia
Mergina daug negal- retrospektyvinë paroda, atspindinti anks-
vodama pasirinko pas- tesniø keturiø deðimtmeèiø meniniø ieð-
taràjà dailës specializa- kojimø kelià, – pirmoji dailininkës kûrybi-
cijà. Nepasidavë jo- nëje biografijoje.
kiems ákalbinëjimams – Su ðia jau 28-àja paroda, kuri yra tik
keisti pasirinktà specia- maþytë mano kûrybos dalis, po penkias-
lybæ. Ir nesigaili, kad deðimt septyneriø metø gráþtu á savo Ðven-
anuomet uþsispyrusi tàjà Þemæ – Þemaitijà ir Tëviðkæ – Kurðë-
kartojo, kad studijuos nus, – sakë Genovaitë Jacënaitë, pristaty-
tik keramikà, seniausià dama ekspozicijà lankytojams. – Tebûnie
dailës specialybæ. Jau tai didelës skolos gimtinei gràþinimo da-
daugiau kaip pusðim- lelë. Jei ðie mano darbai paskatins kà nors
tis metø, kai Genovai- nusiðypsoti, paþvelgti kitomis akimis á gy-
të Jacënaitë minko molá. Keramikë savo venimo paradoksus, galësiu manyti, kad
kasdienos veiklà labai filosofiðkai, ið kar- pasiekiau tikslà, nes ðiandien labai trûks-
to net nesuprantamai apibûdina: ta ðypsenos ir geranoriðkumo.
– Aš þudau molá! Klausiausi dailininkës ir taip norëjosi
Pamaèiusi nustebusá paðnekovo vei- jai priminti kaimynø berniuko, uþbëgusio
dà, paaiðkina: á kuklios sodybos kiemà ir padavusio mo-
– Molis, kol jo neišdegi, yra gyvas. lio Morei rankà, klausimà: „Þmoge, þmo-
Tu já iðdegei, tu já nuþudei. Jis jau nieka- ge, ar tu kalbi?“ Panaðiai nori pasielgti
da nepasikeis, nieko kito ið jo nebepa- daugelis, uþsukæ á Genovaitës Jacënai-
darysi. O jeigu að suteikiau prastà pavi- tës dirbtuves, kurios Pilies gatvës didelio
dalà ir daviau jam per maþai gyvybës, namo senovinio kiemo paèiame gale. Au-
kas tuomet? torë ðiandien nesuskaièiuoja, kiek nulip-
Genovaitës Jacënaitës darbus gerai dë ávairiausiø figûrëliø. Keramikës bute,
vertina parodø organizatoriai ir jø lanky- dirbtuvëse ant palangiø, stalo, lentynose
tojai. Pirmoji personalinë dailininkës pa- rikiuojasi bendradarbiai, paþástami, gat-
roda surengta 1974 m. Vilniuje. Vilnieèiai vëje, kelionëse sutiktieji. Genovaitë yra
turëjo bene daugiausia progø susipaþin- prasitarusi, kad kartais nori kuo greièiau
ti su keramikës kûryba. Jie matë ir temi- baigti pokalbá su paþástamu, draugu ar
niams konkursams pasiûlytus molinukus. bendradarbiu ir skubëti á dirbtuvæ, griebti
Dailininkës darbai buvo eksponuoti Klai- molá, kol ið atminties nedingo dëmesá pa-
pëdoje, Panevëþyje, Plungëje, Telðiuose, traukæ sutiktojo veido bruoþai, atspindin-
Renave, Þemaièiø Kalvarijoje. Ðiomis die- tys charakterá. Þmoniø portretai nuspal-
nomis nemaþai Genovaitës Jacënaitës vinti dailininkës ðvelniu humoru.
pieðiniø, eskizø, lipdiniø iðkeliavo á Plate- Ant dirbtuvës palangës skrydþio lûku-
lius, Maþeikius. Tiesa, ðiame mieste dai- riuoja paukðèiai. Tarp jø bene daugiau-
lininkës kûryba pirmà kartà pristatyta sia varnø.
1994 m., atidarant naujàsias – Mëgstu ðiuos paukðèius. Visokiø jø
muziejaus patalpas. Pernai esu pridariusi. Geri jos padarai: netyko,
ji Maþeikiams padovanojo kol kas kà iðmes, o amþinai susirûpinu-
savo kûrybos dalá – dau- sios, amþinai kaþko ieðko, o kas ieðko,
giau kaip 400 dirbiniø. tas ir suranda, – apie varnas kalba ðvel-
Ðios dovanos viena ið niai, motiniðkai, tarsi paglostydama jas,
prieþasèiø – senti- kaip ir kiekvienà savo molinukà.
mentai jos ðviesaus Lentynose – ávairûs pasakø herojai. Vi-
atminimo maþeikið- sà ðià triukðmingà iðraiðkingø veikëjø mi-
kio vyro tëviðkei. nià puoðia, o gal saugo didesnës
ar maþesnës kera-
minës vazos, þvakidës. Jiems laikà skai-
èiuoti padeda puoðnûs, ávairiaspalve gla-
zûra padabinti laikrodþiai.
Netoliese grupë nepaprastai skirtingø
vyrø, susëdusiø petys á petá. Bet aprengti
beveik vienodai. Tik vienoje stalo pusëje bal-
tos dëmës vienur, o kitiems – kitur. Be ko-
mentarø supranti, kad vienaip paþenklinti
niekada nepritars kitiems. Ðià mintá patvirti-
na ir darbo pavadinimas – „Apvalus sta-
las“. O gal tai mûsiðkio Seimo posëdis?
Autorë pakraipo galvà ir neþinai: prita-
ria ar ne. Á ilgas kalbas nesileidþia ir rodo
ant ðachmatø lentos ásitaisiusá sutartinai
giedantá angeliukø chorà. Vienas lyg ir ne-
pritaria, todël ant jo kaktos kalasi ragiukai.
Dëmesá patraukia juodos it kovarniai, plëð-
rios kaip vanagai „megztos beretës“ ir…
– Kûryboje dailininkë siekia, kad kiek-
viena jos sukurta skulptûra turëtø savità
nuotaikà. O èia jau kaip gyvenime – dide-
lë charakteriø, formø, iðraiðkø ávairovë, –
sako muziejininkas Vytautas Ramanaus-
kas. – Þiûrëdamas á dailininkës Genovai-
tës Jacënaitës skulptû-
ras, supranti, kad
tokius darbus gali kurti tik geras, turintis
humoro jausmà þmogus.
Daugelis darbø ið keramikës dirbtu-
viø iðkeliavo ne tik á muziejus. Didelës ap-
imties pano puoðia Vilniaus rajono Mari-
jampolio, Alytaus 7-àjà vidurines mokyk-
las, sostinës „Berþelio“, Maþeikiø vaikø
darþelius. Vilniaus keliø statybos valdy-
bai dailininkë sukûrë graþø keramikos
laikrodá. Tai neiðsami geografija, kur ið-
keliavo Genovaitës Jacënaitës kûrybos
atspindþiai. Ji kartu su prof. Libertu Klim-
ka iðleido gausiai iliustruotà knygà „Se-
novës dievai ir mitinës bûtybës“. Bièiuliai
ragina parengti gyvenimiðkø miniatiûrø,
originaliø posakiø, palyginimø rinkiná.
– Keramika visuomet man buvo lais-
valaikio darbas. Patikëkite, jausmas,
kad dirbi savo malonumui, yra nepa-
prastai brangus, – netikëtas prisipa-
þinimas apibendrina ir atskleidþia
Puodþiø miesto garbës pilietës kas-
dienës veiklos sëkmës paslaptis.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 39
 Pasaulinis
esperantininkø
þurnalistø kongresas
Vilniuje
Doc. Algimantas PILIPONIS
Vilniaus technikos kolegijos
direktorius, LES valdybos narys,
þurnalistas esperantininkas
Ð iandien visas esperantininkø pa-
saulis þino, kad Lietuva – esperanto gim-
tinë. Universalios tarptautinës bendravi-
mo kalbos projektø þmonijos istorijoje
buvæ bemaþ 1000.
Modernioji, gyvuojanti jau 120 metø
tarptautinë kalba, kaip þinoma, buvo baig-
ta kurti vaizdingame pietø Lietuvos mies-
telyje Veisiejuose. Èia kurá laikà gyveno,
dirbo ir kûrë talentingas akiø gydytojas
Lietuvos
þurnalistø
sàjungos
pirmininkas
Dainius
Radzevièius
(kairëje) ir
Lietuvos
esperantininkø
sàjungos
prezidentas
Povilas
Jegorovas
Liudvikas Zamenhofas. Ðio Dzûkijos
miestelio parke tai primena tarptautinës
kalbos autoriui, pasiraðinëjusiam Dakta-
ro Esperanto slapyvardþiu, atidengtas pa-
minklas. Atmintinø vietø, susijusiø su ðia
kalba ir jos autoriumi, Lietuvoje yra ir dau-
giau. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir ávairiose pen-
kiø pasaulio þemynø ðalyse.
Persekiota ávairiø pasaulio diktatûrø,
kaip ir mûsø gimtoji lietuviø kalba, ði kal-
ba ir vël atkreipia globalëjanèio pasaulio
visuomenës sluoksniø dëmesá. Galima tik
pasidþiaugti ir pasididþiuoti, kad savo kul-
tûriniame pavelde turime ne tik maþiau-
siai pakitusià indoeuropieèiø kalbà, ne tik
M.K.Èiurlioná, þinomà pasauliui, ne tik krep-
ðinio kultûros grandus, garsinanèius ma-
þytá gintaro kraðtà, bet ir tai, kad Lietuvos
etninëse þemëse subrandinta ir gimusi uni-
versali kalbø komunikacijos priemonë –
esperanto kalba, kurios aktualumas ne-
blësta. Juk ði kalba, neutrali, skambi ir lo-
giðka, pagrásta tautiniø kalbø leksika, ne-
priklauso niekam ir priklauso visiems.Tai
kalba, skirta skirtingø tautø, kultûrø ir ávai-
40 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
Ir kongrese
þurnalistai yra
þurnalistai
riomis kalbomis ið prigimties kalbantiems
þmonëms bendrauti kaip lygus su lygiu,
L.Zamenhofas entuziastingai dþiaugësi,
kad jame susirinko ir bendrauja ne pran-
neturintiems jokiø iðskirtiniø galimybiø jos cûzai su anglais, ne lenkai su rusais, ne
iðmokti, ja naudotis, jà turtinti. vokieèiai su amerikieèiais, o þmonës su
Lietuvos esperantininkø sàjungos ir jos þmonëmis, laisvai bendraujantys viena
kûrybingo vadovo Povilo Jegorovo akty- neutralia kalba, prieð kurià visi lygûs. Vil-
vumas, tæsiant tarpukario Baltijos ðaliø es- niaus merui kongreso vëliavà perdavë Pe-
perantininkø sàjûdþio tradicijas, per pas- kinas. 89-ojo kongreso ðeimininkai labai
taruosius deðimtmeèius tapo þinomas ir stengësi, kad, uþleidæ jubiliejinio kongre-
ryðkus. Tà ne kartà yra pabrëþæ Pasaulio so vietà Lietuvai, atrodytø ne kaip milþi-
niðka ðalis prieð maþytæ, o tiesiog kaip prieð
ðalá esperanto gimtinæ. Ir ið tikrøjø mûsø kon-
gresas solidumu nenusileido Kinijai, pakan-
kamai dëmesio skyrë valstybës vadovai ir
nevyriausybinës organizacijos. Juk tai bu-
vo pirmasis pasaulinis Esperanto kongre-
sas, vykæs posovietinëje erdvëje.
Po kongreso LR Seime vyko ne toks
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.
daþnas reiškinys kaip Nitobe kalbø sim-
poziumas, svarstæs globalëjanèio pasau-
lio kalbø ekologijos problemas.
Geras Lietuvos esperantininkø veiklos
pasauliniu mastu vertinimas sukëlë ska-
tintinà norà ir vël garsinti mûsø ðalá artë-
janèio tûkstantmeèio jubiliejaus proga.
Þinomas Lietuvos þurnalistas esperanti-
Iðrinktasis
Pasaulio
esperantininkø
þurnalistø
asociacijos
prezidentas
Audrys
Antanaitis
(kairëje) ir LR
Seimo
pirmininkas
Èeslovas
Jurðënas
esperantininkø sàjungos centro Roterda- ninkas Audrys Antanaitis, Lietuvos espe-
me vadovai, laikydami já pavyzdiniu dau- ranto sàjungos remiamas, energingai
geliui ðaliø. Tai ypaè iðryðkëjo, kai 2005 ëmësi iniciatyvos ákurti ðalies esperanti-
metais Vilniuje ávyko jubiliejinis 90-asis ninkø þurnalistø asociacijà ir pagyvinti
(MG, 2005 m. Nr. 6), arba ðimtmeèio, po tarptautinës esperantininkø þurnalistø
pirmojo Pajûrio Bulonëje, Prancûzijoje, vy- sekcijos veiklà, suorganizuoti Vilniuje pa-
kusio kongreso, kuriame kalbos autorius sauliná esperantininkø þurnalistø kongre-

sà ir ákurti pasaulinæ esperantininkø þur-
nalistø sàjungà su galimu centru Vilniuje.
Ðis renginys susilaukë tinkamo atgar-
sio pasaulyje. Dalyvauti jame pareiðkë no-
rà 183 þurnalistai, savo profesijoje varto-
jantys tarptautinæ esperanto kalbà. Tai bu-
vo 37 ðaliø atstovai ið Australijos, Austri-
jos, Belgijos, Brazilijos, Anglijos, Bulgari-
jos, Èekijos, Èilës, Kinijos, Danijos, Esti-
jos, Suomijos, Prancûzijos, Vokietijos, In-
dijos, Honkongo, Vengrijos, Irano, Airijos,
Italijos, Korëjos Respublikos, Kroatijos,
Kubos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo,
Olandijos, Pakistano, Lenkijos, Portuga-
lijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Šve-
dijos, Šveicarijos, Ukrainos, JAV. Gausiau-
siai atstovauta, be mûsø ðalies – 52, Len-
kijai – 21, Rusijai – 12, Vokietijai – 7, Ðve-
dijai – 6, Italijai – 6, Ukrainai – 5, Šveicari-
jai – 5, Slovakijai – 5, Bulgarijai – 5, Kroa-
tijai – 4, Vengrijai – 4, Kinijai – 4, Liuksem-
burgui – 3, Latvijai – 3, Danijai – 3 ir t.t.
Aukðtasis kongreso globëjas LR Prem-
jeras Gediminas Kirkilas savo sveikinime
pabrëþë, kad kongresas, surinkæs ið ávairiø
pasaulio kampeliø á Lietuvos sostinæ þur-
nalistus, unikalus tuo, kad jie be vertëjø ga-
li suprasti vieni kitus, kad galima didþiuotis,
jog esperanto iðtakos Lietuvoje, kad be per-
stojo aktyvëjant tarptautiniam bendradar-
biavimui reikalinga kalba, kuri bûtø ne tik
lengvai iðmokstama, bet ir neutrali, t.y. be
jokiø privilegijø kuriai nors ðaliai. Ðis susiti-
kimas liudija, kad tokio pobûdþio ieðkoji-
mai vyksta, kad tokia kalba galëtø bûti
sëkmingai naudojama tarptautinei komu-
nikacijai. Esperantininkai þurnalistai áro-
dys savo þodþiu ir pavyzdþiu, kad espe-
ranto yra puiki alternatyva, kad šios kal-
bos plitimas paskatins pagarbà tarp tau-
tø, tarpusavio susidomëjimà jø kultûra.
Kongresà sveikino Seimo pirmininkas
È.Jurðënas, sostinës meras J.Imbrasas. Uþ-
sienio reikalø ministras P.Vaitiekûnas svei-
kinime iðreiðkë pagarbà tarptautinës kalbos
puoselëtojams, kurie visada rûpinosi jos
sklaida Lietuvoje, nepaisant 50 metø laisvo
þodþio ir nuomonës persekiojimo. Jis pa-
brëþë, kad daliai mûsø visuomenës espe-
ranto pasidarë kaip simbolis tam tikros li-
beralumo kalbos, kad jeigu esperanto net
netaps lingva franca visai þmonijai, ji visuo-
met ákûnys þmoniø vienybës ir tarpusavio
supratimo viltá. Jis manàs, kad þurnalistai
esperantininkai – unikalûs savo profesijos
atstovai, tikri þurnalistai be sienø. Tai asme-
nys, turintys vilties, tikintys þmonijos ir tau-
tø lygybës bei demokratiðkumo principais,
kaip taikos balandþiai, plaèiai pasklidæ vi-
suose þemynuose, þadinantys santarvæ
tarp tautø. Jis priminë L.Zamenhofo þo-
dþius, kad tarptautinë kalba, kaip ir viskas,
kas tautiðka, yra visuomenës nuosavybë.
Kongresà sveikino kultûros ministras
J.Juèas, Lietuvos þurnalistø sàjungos pir-
mininkas D.Radzevièius, Pasaulio espe-
ranto sàjungos pirmininkas P.Dasgupta,
PES generalinis direktorius Osmo Bulle-
ris, tarptautiniø esperantininkø organiza-
cijø vadovybës nariai Stano Marèekas,
Povilas Jegorovas ir kiti.
Seimo pirmininkas þurnalistas È.Jur-
ðënas savo sveikinime atkreipë dëmesá,
kad, nepaisant karø, okupacijø ir prara-
dimø, Lietuva lieka šalimi, kuri iðsaugojo
tûkstantmeèius kalbos ryšius su indoeu-
ropietiðka prokalbe, turtingà folklorà, di-
dþiàjà savo etniniø þemiø dalá. Lietuviai
pasiþymi ne tik meile savo kultûrai, bet ir
demokratiðkumu bei pagarba kitoms tau-
toms. Esperanto – vienintelë kalba, teikianti
tikrai lygiateises bendravimo galimybes ir
savo gyvavimu realizuojanti pagarbà kitø
tautø kultûroms. Mes didþiuojamës, kad es-
peranto yra kûrinys litvako Liudviko Zamen-
hofo, mûsø ðalies þmogaus.
Birþelio 25–30 dienomis vykusiame
kongrese po gausiø praneðimø ir intensy-
viø diskusijø plenariniuose posëdþiuose ir
darbinëse sekcijose iðryðkëjo atitinkamos
iðvados ir rekomendacijos, taikytinos vi-
soms informavimo priemonëms:
– esperanto spauda, radijas, áskaitant
ir internetinæ þiniasklaidà, yra svarbûs
árankiai esperanto kalbai plëtoti;
– rekomenduotina sukurti duomenø
bazæ dabar kuriamame Esperanto Aktu-
ele puslapyje (svetainëje);
– esperantininkai þurnalistai turëtø pa-
gelbëti nacionalinei spaudai, jeigu iðkyla
klausimø, susijusiø su kalbø politika,
þiniasklaidos kalbine dimensija ir kt.
Kongreso
moderato-
rius Hamfris
Tonkinas
(kairëje) bei
Frimpongas
Ampomahas
Badu ið
Australijos
– esperanto kalba, palyginti su kito-
mis kalbomis, neturi lygiø galimybiø, to-
dël pabrëþtinas bendradarbiavimas tarp
jø, keitimasis informacija, bendrø leidiniø
leidimas;
– pasaulinë esperantininkø þurnalistø
asociacija (PEÞA) sieks bendradarbiauti
su kitomis tarptautinëmis þurnalistø orga-
nizacijomis kalbø problemø klausimais bei
dalijantis patirtimi. PEÞA stengsis, kad nau-
dinga informacija pasiektø ávairiø ðaliø
spaudà, skatins savo nariø kûrybingumà
rengiant straipsnius esperanto tematika;
– ávairios ðalys, ypaè ES, gali turëti
subsidijø ðaltiniø vienetiniams leidiniams
arba ávairiø ðaliø spaudos bendradarbia-
vimui. Redakcijos sistemingai tirs tokias
galimybes, o PEÞA skatins tai daryti.
Kongrese skaityta apie 50 praneðimø,
leistas kongreso naujienø biuletenis „Fe-
ra lupo“ (Geleþinis vilkas).
Pagrindinë kongreso tema – Tarptau-
tinis kultûrinis bendradarbiavimas: þurna-
listika ir esperanto. Jos reþisierius buvo
prof. habil. dr. Hamfris Tonkinas (Humph-
rey Tonkin), buvæs Hartfordo universiteto
(Konektikutas, JAV) rektorius.
Kongresas vyko Vilniaus rotuðëje ir
Seimo Konstitucijos salëje. Pasaulio þur-
nalistams buvo galimybë susipaþinti su
Trakais ir pristatytas Vilnius kaip 2009 m.
Europos kultûros sostinë. Pasaulio espe-
rantininkø þurnalistø asociacijos pirminin-
ku iðrinktas þinomas Lietuvos þurnalistas,
LÞS vicepirmininkas Audrys Antanaitis.
LES pirmininko P.Jegorovo nuomone,
šis tarptautinis renginys prisidës prie tei-
giamo Lietuvos ávaizdþio pasaulyje forma-
vimo ir jos garsinimo.
Gali bûti, kad netolimoje ateityje PEÞA
valdybos, ásikûrusios Japonijoje, svorio
centras persikels á Lietuvà, ir esperanto
gimtinë taps pasaulio esperantininkø þur-
nalistø þidiniu, puoselëjanèiu tarpkultûriná
bendradarbiavimà ir kalbø komunikacijà.
Iððûkis: esperanto – daugiakalbystës
draugas ar prieðas – ilgainiui gali tapti gel-
bëjimosi ratu didþiajame kalbø vandeny-
ne maþumø kalboms, kuriø kiekvienas
þodis, pasak UNESCO, yra þvaigþdë vi-
satos kalbø galaktikoje.
Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 41

Jonaitis
Profesorius
95-osioms gimimo metinëms
Prof. Adolfas BOLOTINAS,
prof. Liudvikas KIMTYS
Vilniaus universitetas
Neretai pasitaiko sutikti þmoniø, palie-
kanèiø didelá áspûdá. Kartais tai yra moksli-
ninkai, þymûs pedagogai, aktyvûs visuo-
menës veikëjai, mokslo populiarintojai ir kt.
Taèiau yra atvejø, kai ðios savybës yra su-
telktos viename asmenyje. Prie tokiø þmo-
niø reikia priskirti profesoriø Henrikà Jonai-
tá. Jis buvo neeilinis þmogus, išsiskiriantis
gabumais, geraširdiškumu, dorumu. Ir šie-
met, minint jo 95 metø jubiliejø, malonu pri-
siminti ðità ðviesø ir kilnø þmogø.
Kelias á mokslà Henrikui Jonaièiui ne-
buvo lengvas . Jis gimë 1913 m. liepos 15
d. Vilniuje, tarnautojo ðeimoje. Tëvas mirë
1916 m., kai Henrikui sukako vos 3 metu-
kai. 1934 m. jis baigë Aukðtesniàjà komer-
cijos mokyklà ir ástojo á Vytauto Didþiojo uni-
versitetà Kaune, Gamtos ir matematikos fa-
kultetà, kurá baigë 1942 metais. Po karo Vy-
tauto Didþiojo universiteto diplomas nebu-
vo pripaþintas, ir H.Jonaitis studijavo Vil-
niaus universitete, Fizikos ir matematikos
fakultete. Studijas baigë 1946 metais. Tuo
paèiu laiku jis neakivaizdiniu bûdu studija-
vo Vilniaus pedagoginiame institute, Gam-
tos fakultete, ir 1949 m. gavo geografijos
specialybës mokytojo diplomà.
1950 m. H.Jonaièiui buvo suteikta ga-
limybë studijuoti vienø metø aspirantû-
roje tuometiniame Leningrade pas þymø
fizikà profesoriø V.Èulanovská. 1954 m.
sëkmingai apgynus disertacijà, H.Jonai-
èiui buvo suteiktas fizikos ir matemati-
kos mokslø kandidato (dabar – dakta-
ro) mokslinis laipsnis. Kitais, 1955 m.,
jam suteiktas docento pedagoginis
mokslinis vardas.
H.Jonaièio kelias á aukðtuosius moks-
lus nebuvo lengvas. Studijuodamas Vy-
tauto Didþiojo universitete jis dirbo raidþiø
rinkëju spaustuvëje, vëliau mokytoju, mo-
kyklos inspektoriumi, direktoriumi. Nuo
1944 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizi-
kos ir matematikos fakulteto Bendrosios
fizikos katedros asistentu, paskui vyres-
niuoju dëstytoju, docentu. Nuo 1960 m.
iki 1976 m. buvo Bendrosios fizikos ir
spektroskopijos katedros vedëjas.
Kalbant apie H.Jonaièio mokslinæ veik-
là, reikia pradëti nuo jo diplominio darbo
„Elektrinës paladþio varþos kitimo priklau-
somybë nuo okliuduoto vandenilio“. Dar-
bo vadovas buvo prof. A.Puodþiukynas.
42 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7
buvo tirti sudëtingas tarpmolekulines sà-
Henrikas
veikas bei molekuliø asociacijas.
Dirbdamas universitete H.Jonaitis skai-
të bendrosios fizikos kursus fizikams, che-
mikams, medikams ir kitø specialybiø stu-
Darbe buvo mëginta pakartoti mokslinëje
literatûroje skelbtus duomenis, iki tol lai-
kytus etalonu, tyrinëjant Pd varþos priklau-
somybæ nuo H2 okliuzijos. H.Jonaitis nu-
statë, kad, leidþiant per elementà elektros
srovæ, sistemos Pt-Pt ir Pd-Pt poliarizuoja-
si ir atsirandanti poliarizacijos srovë gali
keisti potencialø skirtumà tarp elektrodø ir
kartu matavimo duomenis. Ðio potencialø
skirtumo dydis priklauso nuo to, ar Pd yra
anodas ar katodas. Ši išvada buvo nauja,
nes iki tol manyta, kad potencialø skirtu-
mas tarp elektrodø nekinta. Beje, tø laikø
diplominiai darbai buvo ávairaus lygio ir su-
dëtingumo. Kai kurie pavirðutiniðki, apra-
ðomojo pobûdþio, kiti, pavyzdþiui, H.Jonai-
èio, net áneðë kai kà naujo á fizikos mokslà.
H.Jonaièio mokslø kandidato diserta-
cijos, kurià jis apgynë Vilniaus universite-
te, tema „α ir β-karotinø miðinio kiekybi-
nës analizës spektrofotometriniu metodu
klausimu“. Ádomu paminëti, kad diserta-
cija (271 p.) paraðyta sklandþia lietuviø
kalba ir joje yra tik trumpa santrauka (6
p.) rusø kalba. H.Jonaièio moksliniais dar-
bais prasidëjo nauja Lietuvoje tyrimø ða- dentams. Be to, jis dëstë spektroskopijos
ka – eksperimentinë molekuliø spektro- specialiuosius kursus fizikams, skaitë fizi-
metrija. kos dëstymo metodikà, vadovavo labora-
Šeštojo dešimtmeèio pradþioje Fizi- toriniams, kursiniams, diplominiams dar-
kos fakultete buvo pradëti sistemingi mo- bams. Profesorius buvo 12 aspirantø kan-
lekulinës spektroskopijos eksperimenti- didatiniø disertacijø vadovas.
niai tyrimai. H.Jonaitis parengë metodi- H.Jonaitis daug dëmesio skyrë tarp-
kà uþsiklojusiems spektrams analizuoti ir molekulinei sàveikai tyrinëti. Tai ir tempe-
iðnagrinëjo karotinø spektrus. Jam tiesio- ratûros, tirpikliø, ir pakaitø átaka organiniø
giai vadovaujant buvo tiriami organiniø molekuliø elektroniniams bei vibraciniams
junginiø (vitaminø, karotinø ir kitø biolo- spektrams. Su bendraautoriais paskelbë
giðkai aktyviø medþiagø, svarbiø medici- daugiau kaip 80 moksliniø straipsniø mo-
ninei praktikai) spektrai. A.Kazlauskienë lekulinës spektroskopijos klausimais ir 20
iðaiðkino tirpiklio átakà vitamino A spek- metodiniø straipsniø, parengë ir iðleido 12
trui, B.Kriðèiûnienë – vitaminø B1 ir C spek- metodiniø leidiniø. Daug straipsniø profe-
trø temperatûrines priklausomybes, be to, sorius paraðë Enciklopedijai.
pagal spektrus ji surado molekuliø sà- Prof. H.Jonaitis buvo paraðæs diserta-
veikos ypatumus. Septintàjá dešimtmetá cijà mokslø daktaro (habilituoto daktaro)
H.Jonaièio aspirantai pradëjo tirti elektro- laipsniui gauti, taèiau jos apginti jam ne-
ninius ir vibracinius molekuliø spektrus. pavyko. Taip atsitiko dël to, kad pokario
V.Ðalna iðanalizavo benzodioksano – 1,4 laikais disertacijos apimtis nebuvo ribota,
tirpalø Ramano sklaidos spektrus ir pa- t.y. puslapiø skaièius galëjo bûti bet koks.
gal juos išanalizavo tarpmolekulinæ sàvei- Jo disertacijos rankraštis buvo apie 1200
kà, V.Urba – tø paèiø tirpalø elektroninius puslapiø. H.Jonaièio disertacija nebuvo
ir vibracinius spektrus, P.Misiûnas – tirpalø didþiausia. Neretai daktaro disertacijos
CH ryðiø virpesiø priklausomybæ nuo tem- sverdavo 5–8 kilogramus! Bet, kol H.Jo-
peratûros. Tuo paèiu laiku, H.Jonaièiui va- naitis rengë dokumentus gynimui, buvo
dovaujant, tarpmolekulinës sàveikos pra- paskelbtas TSRS Aukðèiausiosios atesta-
dëtos tirti branduolinio magnetinio rezo- cinës komisijos nutarimas, ribojantis diser-
nanso metodu (BMR), 1964 m. Fizikos tacijø puslapiø skaièiø iki 300 p. teksto (be
fakultete pradëjo veikti didelës skiriamo- grafikø ir nuotraukø). Iš 1200 p. padaryti
sios gebos spektrometras, kuriuo galima 300 p. jam buvo neámanoma, o svarbiau-
sia, jis manë, kad to daryti neverta. Jis Þurnalo leidimà remia Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas
galvojo išleisti monografijà, taèiau nepa-
sisekë. Jis visuomet buvo apkrautas vi-
suomeniniais ir kitais darbais.
SPAUDOS, RADIJO
IR TELEVIZIJOS
RËMIMO FONDAS
MOKSLAS ir 2008

Nuo 1980 m. H.Jonaièio darbas nu-

krypo á fizikos istorijà. Šiais klausimais jis
paskelbë 3 straipsnius ir išleido fizikos is-
torijos pirmàjá tomà – buvo bendraauto-
ris ir atsakingasis redaktorius.
Per savo ilgà darbà universitete jis da-
lyvavo 55 mokslinëse konferencijose.
Daug raðë mokymo klausimais, paskelbë
per 40 publicistiniø straipsniø, visada su-
tikdavo paskaityti populiarias paskaitas vi-
suomenei, ypaè jaunimui. 1951–1986 m.
buvo Lietuvos „Þinijos“ draugijos Fizikos,
matematikos ir astronomijos sekcijos biu-
ro, mokslinës-metodinës tarybos pirminin-
kas; 1959–1977 m. – Lietuvos „Þinijos“
draugijos revizijos komisijos sekretorius.
1957–1980 m. buvo Ðiauliø mokytojø ins-
tituto (vëliau – Pedagoginio instituto) vals-
tybiniø egzaminø komisijos pirmininkas;
1957–1972 m. – þurnalo „Jaunimo gretos“
kolegijos narys. Ilgà laikà jis buvo Vilniaus
universiteto profsàjungos komiteto narys
ir net pirmininkas. Jis niekada nesakyda-
vo: „aš šito darbo nedirbsiu“.
Uþ savo mokslinæ, pedagoginæ veik-
là ir mokslo populiarinimà H.Jonaitis bu-
vo apdovanotas padëkos ir garbës rað-
tais, medaliais.1989 m. uþ didelius peda-
goginius nuopelnus jam buvo suteiktas
profesoriaus vardas.
Prof. H.Jonaitis su dþiaugsmu sutiko
Lietuvos nepriklausomybës atkûrimà ir jo
gerbiamos ir mylimos skautø organizaci-
jos atkûrimà, kurios narys prieškariu jis bu-
vo. Taèiau prof. H.Jonaitá paskutiniais gy-
venimo metais lydëjo nesëkmës ir nelai-
mës. 1990 m. mirë jo mylima þmona Ma-
rytë, kilo nuosavo namo gaisras.
Prof. H.Jonaitis buvo aukðtø moraliniø
principø þmogus, tikras inteligentas. Ne-
galima nepaminëti jo dràsos ir didvyrišku-
mo karo ir vokieèiø okupacijos metu. Tuo
laiku jis gyveno Vilniuje ir dirbo I gimnazi-
jos mokytoju. Rizikuodamas gyvybe, jis
neðdavo savo mokiniams, patekusiems á
Vilniaus getà, maisto, rûbø. Jis buvo vie-
nas ið tø, kurie iðsaugojo M.Rolnikaitës die-
noraðtá ir taip prisidëjo prie knygos „Aš tu-
riu pasakyti“ išleidimo. Ši knyga iðversta á
daugelá kalbø. 1980 m. jis buvo apdova-
notas Izraelio Yad Vašem medaliu „Pasau-
lio teisuolis“ ir jo garbei Jeruzalëje paso-
dintas medelis. Be to, jo vardas iškaltas
ten pat paminklinëje lentoje.
Prof. H.Jonaitis buvo nepaprastai
nuoširdus, visuomet pasirengæs padëti ki-
tam, didelis patriotas. Jis visà savo gyve-
nimà paskyrë mokslui, jaunosios kartos
auklëjimui, þiniø sklaidai.
Mirë Henrikas Jonaitis 1992 m. spalio
16 d. Vilniuje, palaidotas Saulës kapinëse.
Lietuvos energetikos institutas,
Vilniaus universitetas,
GYVENIMAS 7
Lietuvos mokslo istorikø Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.7 (597) liepa
draugija, Klaipëdos univer-
sitetas, Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, Lietuvos Tu r i n y s
gamtos draugija, VGTU
V.OSTAÐEVIÈIUS Baltijai reikia padëti ..................... 2
Vyriausiasis redaktorius
JUOZAS BALDAUSKAS G.KLEVINSKAS, T.MATULIONIS, R.ŠTILINIS
Svarbûs naujos atominës elektrinës projekto
Redakcijos kolegija parengiamieji þingsniai ............................................ 5
VALDAS ADAMKUS
JUOZAS BANIONIS A.POVILIÛNAS Tikiu Lietuvos sportininkais
EDMUNDAS ÈAPAS olimpieèiais! ............................................................. 8
ALGIRDAS GAIGALAS
ALGIRDAS GAIÞUTIS V.MILKUS Þvaigþdës ir þmogus ............................. 10
JONAS GRIGAS
GEDIMINAS ILGÛNAS V.MATUTIS Planuojant investicijas uþsienyje ......... 12
PAULIUS JURKUS
JUOZAS ALGIMANTAS D.TEIÐERSKYTË 2008-ieji – Skaitymo metai ......... 13
KRIKÐTOPAITIS
S.KANIÐAUSKAS Sinergetikos labirintuose ........... 14
JONAS KUBILIUS
KÆSTUTIS MAKARIÛNAS M.JUÈAS Zenonui Ivinskiui – 100 metø ................. 16
VYTAUTAS MERKYS
GUIDO MICHELINI E.BACEVIÈIUS Neþinoma „Þvejo“ skulptûros
STASYS VAITEKÛNAS istorija ..................................................................... 18
JURGIS VILEMAS
ALEKSANDRAS VITKUS L.GRICIÛTË Eksperimentiniø gyvûnø
Redakcijos darbuotojai
vaidmuo onkologijos raidoje ................................. 20
Redaktorë J.SATKÛNAS Brazilija – aplinkos ir medicininës
ELENA MICKEVIÈIENË geologijos aspektai ................................................ 22
Meninis redaktorius
VILIUS JAUNIÐKIS P.SAUDARGAS Prof. dr. Libertas Klimka –
Konsultantë filosofijos prof. Stasio Ðalkauskio premijos
SAULË MARKELYTË
Rinkëja laureatas ................................................................ 26
VIOLETA SADAUSKIENË LÞÛU – populiariausia Lietuvos savivaldybiø
REDAKCIJOS ADRESAS vadovø kalvë .......................................................... 26
“Mokslas ir gyvenimas”,
Statybos leidimai internetu – greitai, patogu ir
Antakalnio g. 36, LT-10305,
prieinama ............................................................... 27
Vilnius
K.GAIGALAS Kada atsirado ir iðnyks marios ......... 28
TELEFONAI
vyr. redaktoriaus 2 34 15 72, J.BATURO, S.RUTKAUSKAS Rentgeno
redaktoriø 2 34 41 00. spinduliai uþ medicinos ribø .................................. 30
Faksas 2 34 15 72
Elektroninis paðtas D.MIKALAUSKAITË Mitybos normø klausimu ....... 32
mgredakcija@post.skynet.lt
B.SLAVINSKAS Kà matysime atkurtuose
Lietuvos valdovø rûmuose ..................................... 33
Pasiraðyta spaudai 2008 07 10.
SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8. K.FIRKAVIÈIÛTË Europos moksliniø tyrimø
Popierius ofsetinis. erdvë: pradëtas Liublianos procesas .................... 34
Kaina 3,95 Lt,
Spausdino AB ,,Spauda” M.KUODYTË Þadeitas ............................................ 34
Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius J.GRIGAS, S.GREIÈIUS Feroelektrikø
SCIENCE AND LIFE simpoziumas Vilniaus universitete ......................... 36
Science popular and
J.NORKEVIÈIUS Puodþiø miesto garbës pilietë .... 38
historical monthly.
Editor-in Chief J.Baldauskas A.PILIPONIS Pasaulinis esperantininkø
“Mokslas ir gyvenimas”, þurnalistø kongresas Vilniuje ................................. 40
Antakalnio st. 36,
LT-10305, Vilnius, Lithuania. A.BOLOTINAS, L.KIMTYS Profesorius
© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008 Henrikas Jonaitis ................................................... 42
Interneto svetainë
http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 43

 Kà matysime atkurtuose Lietuvos valdovø rûmuose
Skaitykite 33 p.

Jogailos denaras, 1386–1387 m.

Vytauto denaras, apie 1395 m.

44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.7, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt