Skysčių mechanika –

hidrostatikos ir hidrodinamikos elementai

Skysčių mechanika arba hidromechanika nagrinėja skysčių judėjimo dėsningumus.

Skysčio, kaip mechaninio objekto, savybės:

1) Skysčiai turi tik apibrėžtą tūrį, tačiau neturi apibrėžtos formos.

2) Skysčiai kaip ir kietieji kūnai turi masę.
3) Skysčiai veikiami išorinio poveikio pasižymi slėgiu.
3) Skystis teka.
4) Realūs skysčiai pasižymi vidine trintimi, vadinama klampa.
5) Skysčiams būdingas laisvasis paviršius.
6) Skysčių judėjimas ir mechaninis poveikis pasižymi statiniais ir
dinaminiais dėsningumais.

Skysčio judėjimo ir mechaninio poveikio charakteristikos:

1) Skysčio tūris, masė ir tankis.

2) Skysčio mechaninio poveikio matas – slėgis.
3) Skysčio tekėjimą nusako greičio vektorių laukas.
4) Skysčio pernešimas – masės srautas.
5) Skysčio energija - kinetinė ir potencinė.
6) Skysčio klampa – dinaminis klampos koeficientas.
7) Skysčio paviršiaus įtempimas.
Skysčių mechanika
Skysčio dinaminis parametras - slėgis

Viena iš svarbiausių skysčio savybių – slėgti sienelės paviršių.

Jėga, veikdama skystį, dėl jo takumo persiskirsto per visą skysčio paviršiaus
veikiamą plotą. Šio poveikio kiekybinė charakteristika vadinama slėgiu.

Slėgis – jėga veikianti paviršiaus ploto vienetą statmena kryptimi.

∫ pdS ,
dF
daleiskim: p= , , iš čia dF = pdS , , o F =
dS S

jeigu jėga per visą plotą pasiskirsto tolygiai, tai: F = ∫ pdS = pS , iš čia p=
F
,
S S
1N 1kgm
slėgio matavimo vienetas: 1Pa = =
1m 2 s 2 m 2
Slėgis yra skaliarinis dydis.

Kai skysčiai slegiami išorine jėga, tai ji į visus skysčio taškus perduodama
vienodai. Slėgio nepriklausomumas nuo veikiančios jėgos krypties išreiškiamas

Paskalio dėsniu, kuris teigia, kad nejudančio skysčio kiekviename jo taške slėgis
visomis kryptimis yra vienodas.
Skysčių mechanika
Hidrostatikos elementai – hidrostatinis slėgis
Inde esančio skysčio slėgis į dugną išreiškiamas:
∆P
p= ,
∆S
Skysčio stulpelį slegia ir atmosferos slėgis, todėl
sunkio jėga:

∆P = ∆mg + patm ∆S
stulpelio skysčio masė: ∆m = ρ∆V = ρ∆Sh
Tada slėgis:

∆P
p= = patm + ρgh
∆S
Kadangi skysčio tankis ir laisvojo kritimo pagreitis duotoje Žemės vietoje
pastovūs, slėgis skystyje tiesiog proporcingas gyliui.

phs = ρgh Dydis, vadinamas hidrostatiniu slėgiu.

Skysčių mechanika
Hidrostatikos elementai – Archimedo jėga
Į indą panardintas ritinėlis.
Slėgio jėgos, veikiančios į ritinėlio šonus, kompensuos
viena kitą.
Viršutinį ir apatinį ritinėlio pagrindą veiks hidrostatinė jėga:
   
F1 = ρgh1S F2 = ρgh2 S
Šių jėgų atstojamoji bus lygi jų sumai:
    
FA = F1 + F2 = ρgS (h1 − h2 ) = − ρgS (h2 − h1 )
FA vadinama Archimedo keliamoji jėga. Ji nukreipta priešinga laisvojo kritimo
pagreičio krypčiai.

Archimedo jėgos dydį nusakome dėsniu: į skystį (dujas) panardintą kūną veikia
keliamoji jėga, lygi išstumto skysčio (dujų) sunkiui.
  
Ritinėlį veikia ir sunkio jėga, nukreipta žemyn. Todėl atstojamoji jėga: F = FA + P
     
Galimi trys variantai: FA 〉 P, FA = P ir FA 〈 P

Pirmu atveju kūnas plūduriuoja, antru “kybo” skystyje ir trečiu – skęsta.

Skysčių mechanika
Hidrodinamikos elementai – skysčio judėjimas

Skysčio kaip visumos judėjimą, dėl jo lengvos formos kaitos, vadiname tekėjimu.

Skysčio tekėjimą nusako greičio vektorių laukas:  

kuris yra būti skysčio dalelės laiko ir padėties funkcija.
v = f (r , t )

Jeigu greičio vektorių laukas laikui bėgant nesikeičia, skysčio tekėjimą vadiname
stacionariuoju.

Skysčio tekėjimas vaizduojamas srovės linijomis,

kurių liestinių kryptis sutampa su skysčio dalelių
tekėjimo greičio vektoriais, o linijų tankis proporcingas
skysčio tekėjimo greičio moduliui.

Uždarame paviršiuje tekantis skystis vaizduojamas

vadinamame srovės vamzdelyje
Skysčių mechanika

Hidrodinamikos elementai – tolydumo lygtis

Tekant skysčiui erdvėje iš vienos vietos į kitą pernešama

medžiaga.Medžiagos pernešimui apibūdinti vartojama
masės srauto sąvoka.

Masės srautas – fizikinis dydis, kurio skaitinė vertė lygi per įsivaizduojamo
paviršiaus plotą ir per laiko vienetą perneštai masei:
  
dm = ρ dS v dt tada elementarus srautas: d Φ m =
dm
dt
= ρdSv ,pilnas: Φ m = ρdSv
S
∫
Pritaikykime masės srauto skaičiavimą pro uždarą paviršių. Tam reikia integruot
masės srautą per visą uždarą paviršių. Įtekančio skysčio srautas yra neigiamas, o
Ištekančio teigiamas. Stacionariai tekant skysčiui, uždaro paviršiaus ribojamame
tūryje skysčio masė nekinta. T.y. Masės srautas pro uždarą paviršių lygus nuliui.
  
Φ m = ∫ ρdSv = ∫ ρdSv = 0 kadangi: ρ = const , ∫ dSv = 0 - Tolydumo lygtis
S S S

Kadangi per srovės vamzdelio šonines sieneles masė nepernešama, tai:

− v1∆S1 + v2 ∆S 2 = 0 arba: v1∆S1 = v2 ∆S 2 , o tai reiškia, kad: v∆S = const.

Skysčių mechanika
Hidrodinamikos elementai – Bernulio lygtis

Skysčio tūris vamzdelio dalyje BCDE pasislenka į

B1C1D1E1. Tūriai ∆V1=∆V2= ∆V.

Tūryje B1C1DE mechaninė energija nesikeičia.

Todėl pasislinkus iš BCDE į B1C1D1E1 bendras
energijos pasikeitimas yra lygus ∆V1 ir ∆V2 tūriuose
esančio skysčio mechaninės energijos skirtumui.

Kinetinės energijos 1 ir 2 padėtyje skirtumui:

m1v12 ρ∆Vv12 m2 v22 ρ∆Vv22

Wk1 = = , ir Wk 2 = = ,
2 2 2 2
Potencinės energijos 1 ir 2 padėtyje skirtumui:
W p1 = ∆mgh1 = ρg∆Vh1 ir W p 2 = ∆mgh2 = ρg∆Vh2

Pilnas energijos pokytis:

∆W = W2 − W1 = (Wk 2 + W p 2 ) − (Wk1 + W p1 )
Skysčių mechanika
Hidrodinamikos elementai – Bernulio lygtis

Pilnutinės mechaninės energijos pokytis:

 ρ∆Vv22   ρ∆Vv12 
∆W =  + ρg∆Vh2  −  + ρg∆Vh1 
 2   2 
Pagal energijos tvermės dėsnį bendras sistemos mechaninės energijos pokytis yra
lygus išorinių nepotencialinių jėgų atliktam darbui:
kadangi jėgos F2 kryptis yra priešinga judėjimui,
F1 = p1∆S1 ir F2 = p2 ∆S 2 ji atlieka neigiamą darbą. Tada darbai yra:

∆A1 = F1∆s1 = p1∆S1∆s1 = p1∆V ir ∆A2 = − F2 ∆s2 = − p2 ∆S 2 ∆s2 = − p2 ∆V , o suma:

∆A = ∆A1 + ∆A2 = p1∆V − p2 ∆V = ∆W įstatę gauname:

ρ∆Vv12 ρ∆Vv22
+ ρg∆Vh1 + p1∆V = + ρg∆Vh2 + p2 ∆V ir
2 2
ρv12 ρv22 ρv 2
+ ρgh1 + p1 = + ρgh2 + p2 + ρgh + p = const.
2 2 2
Skysčių mechanika
Hidrodinamikos elementai – Bernulio lygtis
Bernulio lygtis bendram atvejui.
ρv 2 ρv 2
+ ρgh + p = const. Jeigu vamzdelis yra horizontalioje + p = const.
2 padėtyje: 2

1 narys vadinamas dinaminiu slėgiu, 2 hidrostatiniu, 3 statiniu slėgiu.

Statinis slėgis yra skysčio slėgis į sienelės

paviršių.

Tekant skysčiui vamzdžiu, susiaurėjimo vietoje jo

greitis padidėja, padidėja ir dinaminis slėgis,
tačiau pagal lygtį matyti, kad statinis slėgis turi
sumažėti:

Parinkus atitinkamus matmenis ir išorinį slėgį, statinis slėgis gali pasidaryti

mažesnis už atmosferinį.
Skysčių mechanika
Bernulio lygtis – Ištekančio skysčio greitis

Ištekant skysčiui, jis teka visame inde.

Tekančiame skystyje išskiriame „srovės
vamzdelį” (jis pavaizduotas punktyrine
linija).

Skysčio paviršiuje visų dalelių greičiai v0

vienodi ir nukreipti žemyn.

Išoriniai slėgiai, veikiantys laisvą paviršių ir ištekantį skystį kiaurymėje, yra

vienodi ir lygūs p0.
ρv02 ρv 2

Bernulio lygtis šiai sistemai bus: + ρgh0 + p0 = + ρgh + p0

2 2
Tačiau, kadangi: v〉〉 v0
Iš Bernulio lygties ištekėjimo greitis yra: v = 2 g (h0 − h) Toričelio formulė

Iš Toričelio formulės matosi, ištekančio skysčio pro mažą angą greitis priklauso
tik nuo aukščių skirtumo, nepriklauso nuo tekėjimo krypties ir yra lygus laisvai
krentančio iš h0-h aukščio kūno greičiui.
Skysčių mechanika
Tekančio skysčio reakcijos jėga

Reakcijos jėgos aprašymas paremtas skysčio judesio

kiekio tvermės dėsniu: išorinių jėgų, veikiančių
tekančio skysčio daleles išskirtame tūryje, suma yra
lygi tame tūryje esančio skysčio judesio kiekio kitimo
greičiui.

Į uždarą paviršių įtekantis arba iš jo ištekantis masės srautas:

Masės srautas yra skysčio masė, pratekėjusi plotą, per laiko vienetą:
Padauginus jį iš greičio, gausime iš tūrio ištekančio ir įtekančio skysčio impulsus:

Ištekančio ir įtekančio į uždarą tūrį pilnų impulsų skirtumas yra lygus uždarą tūrį
veikiančių jėgų atstojamajai:
 
p1 − p = ∫ ρvdSv cos α − ∫ ρv1dSv1 cos α1 = ∆p = F
S S
Skysčių mechanika
Tekančio skysčio reakcijos jėga

Atstumas nuo kiaurymės iki skysčio

paviršiaus h. Kai indas platus, o anga maža,
pagal Bernulio lygtį skysčio tėkmės per
kiaurymę greitis:

Kai angos skerspjūvio plotas S0, tai per sekundę ištekančio skysčio judesio kiekio
pokytis:

, o:

Pagal III Niutono dėsnį į čiaupą veikianti reakcijos jėga R bus priešinga skysčio
tekėjimo krypčiai ir atliks darbą.
 
R = −F
Ši jėga vadinama reaktyviąja jėga.
Skysčių mechanika
Tekančio skysčio reakcijos jėga

Impulsas yra vektorinis dydis.

Kai į tūrio elementą įtekančio ir ištekančio skysčio
impulsai yra skirtingų krypčių, tai reiškia, kad
impulsas kinta ir jo kitimas sukelia reakcijos jėgą.

Per skerspjūvį S į čiaupą įtekančio skysčio per

vieną sekundę impulsas yra:

Per sekundę iš čiaupo ištekančio skysčio impulso pB vektoriaus kryptis sutampa su

vB ir yra statmenas pA.
Šių dviejų vektorių skirtumas yra lygus išorinių jėgų atstojamajai – F.

Skaliariškai:

Pagal III Niutono dėsnį į čiaupą veikianti reakcijos jėga R bus priešingos krypties
ir eis per judesio kiekių krypties linijų susikirtimo tašką O.

 
R = −F
Skysčių mechanika 
F
Skysčių vidinė trintis

Realūs skysčiai pasižymi klampa, dar vadinama

vidine trintimi.

Vidinė trintis susidaro tarp tos pačios medžiagos

sluoksnių, judančių skirtingais greičiais.

Vidinės trinties jėgos modulis yra proporcingas

sluoksnių greičio gradiento modulio ir sluoksnių
lietimosi ploto sandaugai:
 
dv
F =η S
dz
η- vadinamas dinaminės klampos koeficientu. Jis skaitine verte lygus vidinės
trinties jėgai, veikiančiai tarp skysčio sluoksnių, kurių lietimosi plotas lygus
vienam kvadratiniam metrui, kai greičio gradientas lygus sekundei minus
pirmuoju laipsniu.

η– priklauso nuo skysčio prigimties ir temperatūros.

Skysčių mechanika
Magnuso reiškinys
Skysčių mechanika
Skysčių tekėjimo tipai

Jeigu tekantį skystį galima suskirstyti į vienas kito

atžvilgiu judančius ir tarpusavy nesimaišančius
sluoksnius, tokį tekėjimą vadiname laminariniu.

Jeigu tekant skysčiui susidaro sūkuriai ir jis

susimaišo, tokį tekėjimą vadiname turbulentiniu.

Tekėjimo pobūdis priklauso nuo nedimensinio dydžio,

vadinamo Reinoldso skaičiumi:

ρvl
Re =
η
Skiriamasis Reinoldso skaičius, skiriantis laminarinį tekėjimą nuo turbulentinio,
vadinama kriziniu Reinoldso skaičiumi.

Jis priklauso nuo vamzdžio formos, sienelių šiurkštumo, sutiktų kliūčių formos.
Skysčių mechanika
Klampaus skysčio tekėjimas apvaliu vamzdžiu

Išskirkime vamzdyje, kuriame stacionariai teka

skystis įsivaizduojamo cilindro tūrį.
Stacionarumo sąlyga tūryje yra:

dv dv dv
( p1 − p2 )πr = η 2πrl
2
Kadangi greitis mažėja nuo centro: =−
dr dr dr
pertvarkius:
dv ( p1 − p2 )r ( p1 − p2 )
− = tada greitis: dv = − rdr suintegravus:
dr η 2l η 2l

( p − p2 ) ( p − p2 ) 2
r
konstantą parenkame pagal sąlygą:
v = ∫− 1 rdr = − 1 r +C
0
η 2l η 4l v(r = R ) = 0 iš to:

( p1 − p2 ) 2 ( p1 − p2 ) 2 2 ( p1 − p2 ) 2 r2
C= R tada greitis: v(r ) = (R − r ) = R (1 − 2 )
η 4l η 4l η 4l R
Skysčių mechanika
Klampaus skysčio tekėjimas apvaliu vamzdžiu

( p1 − p2 ) 2 2 ( p1 − p2 ) 2 r2
v(r ) = (R − r ) = R (1 − 2 )
η 4l η 4l R
Skysčio greitis vamzdžio centre:
( p − p2 ) 2 r2
v ( 0) = 1 R Įstačius v0 į pradinę išraišką, gauname: v(r ) = v0 (1 − 2 )
η 4l R
Kad gauti pilną srautą, pratekėjusį per skerspjūvio plotą reikia integruoti greitį
per visą plotą:
R R
r2 1 1
Q = ∫ v(r )2πrdr = ∫ (1 − 2 )2πrdr = πR 2 v0 = Sv0
0 0
R 2 2

Įstačius v0 į prieš tai išraišką, gauname:

( p1 − p2 )πR 4 tai per vamzdžio skerspjūvio plotą per vieną sekundę

Q= pratekėjusio skysčio kiekis (debitas).
η 8l Vadinama Puazeilio formulė.
Skysčių mechanika
Skysčio paviršiaus įtempis.

Skysčio viduje esančias molekules veikia

jėgos iš visų pusių, todėl jos kompensuoja
viena kitą.

Skysčio paviršiuje esančias molekules veikia nekompensuotos sąveikos jėgos.

Jos yra nukreiptos į skysčio vidų ir paviršiaus liestinės kryptimi siekdamos
sumažinti paviršiaus plotą.

Šios jėgos vadinamos paviršinės įtempties jėgomis.

Dėl nekompensuotų jėgų (potencialinių jėgų) veikimo paviršinės molekulės turi

padidintą potencinės energijos kiekį.
Skysčių mechanika
Skysčio paviršiaus įtempis.

Pažymėkim jėgą, veikiančią kontūro ilgio

vienetą α
.

Pilna jėga: F = 2αl

Sakykime kontūro viena pusė pasislinko dydžiu dx atlikdama paviršiaus
padidinimo darbą:
dA = 2αldx = αdS A = ∫ αdS = αS
S
Tada pilnas darbas ištempiant paviršių per visą plotą.
Kadangi paviršinės įtempties jėgos yra potencialinės, tai darbas, atliktas
įveikiant potencialines jėgas yra lygus potencinės energijos pokyčiui:

A = αS = W p1 − W p 2 Jeigu prieš tai paviršiaus nebuvo: W p 2 = 0, W p = αS

Laisvojo paviršiaus potencinė energija yra lygi darbui, kurį reikia
W p = αS atlikti, kad sukurti S ploto paviršių.
α - vadinamas paviršinės įtempties koeficientu, yra lygus laisvojo paviršiaus 1
m2 potencinei energijai. Arba lygus jėgai, veikiančiai skysčio paviršių ribojančio
kontūro ilgio vienetą
Skysčių mechanika
Menisko susidarymas

Priklausomai su kokiu kitu paviršiumi liečiasi skystis, galimi to susilietimo

skirtingi variantai.

Dėl vidinių tarpmolekulinių sąveikos jėgų skirtingų paviršių sąveikos energija gali
būti teigiama, neigiama arba lygi nuliui.

Tai lemia reiškinį, vadinamą drėkinimu. Jis vyksta, kai sąveikos energija yra
teigiama.

Priklausomai nuo energijos ženklo skiriamos hidrofilinė ir hidrofobinė sąveika.

Abiem atvejais paviršius susilietimo riboje yra iškreivinamas – šis iškreivinimas

vadinamas menisku.
Skysčių mechanika
Kapiliariniai reiškiniai

Paviršiaus laisvoji energija

visada siekia minimizuotis.

T.y. sumažinti iki minimumo

plotą.

Paviršiaus iškreivinimas sukelia papildomą slėgį, kurio ženklas priklauso

nuo drėkinimo ar nedrėkinimo.
1 1 
Paviršinis papildomas slėgis išreiškiamas Laplaso lygtimi: ∆p = α  + 
 R1 R2 
Jeigu ∆p 〈0 skystis kapiliare pakyla iki aukščio h, o ∆p 〈0 nusileidžia.

Kadangi kylant skysčiui susidaro hidrostatinis slėgis, nukreiptas priešinga kryptimi.

Jis sustos, kai nusistovės pusiausvyra:

2α 2α
ρgh = tada pakilimo aukštis bus lygus: h=
R ρgR