Professional Documents
Culture Documents
Eksporto Muitinės Procedūra
Eksporto Muitinės Procedūra
Taikant šią procedūrą turi būti sumokami eksporto muitai (jei jie nustatyti) ir taikomos Sąjungos prekybos
politikos priemonės (jei konkrečioms eksportuojamoms prekėms jos yra nustatytos)
Pirmiausia muitinės formalumai atliekami eksporto muitinės įstaigoje, o paskui išvežimo iš Sąjungos muitų
teritorijos muitinės įstaigoje.
Eksportuojamos prekės, užbaigus formalumus eksporto įstaigoje, gabenamos į išvežimo muitinės įstaigą.
Muitinės deklaracija eksporto procedūrai įforminti turi būti pateikiama eksportuotoją aptarnaujančiai
muitinės įstaigai (muitinės postui) (toliau – eksporto muitinės įstaiga), atsakingai už vietos, kurioje yra
eksportuotojo buveinė arba kurioje supakuojama arba pakraunama eksportuojamų prekių siunta, priežiūrą.
Prekės, kurioms netaikomi draudimai ar apribojimai, jeigu vieno deklaranto pateiktos vienos tokių prekių
siuntos vertė neviršija 3 000 eurų, gali būti deklaruojamos išvežimo muitinės įstaigoje.
Keleiviai muitinės deklaraciją eksporto procedūrai įforminti pateikia išvežimo muitinės įstaigai.
Išvežimo muitinės įstaiga – pagal muitų teisės aktus muitinės nustatyta muitinės įstaiga, kuriai prekės
privalo būti pateiktos prieš jas išvežant iš ES muitų teritorijos, atliekanti tų prekių muitinį tikrinimą, susijusį
su taikomais išvežimo formalumais, ir atitinkama rizika pagrįstą tikrinimą.
eksportuojant prekes oro ar jūrų transportu, geležinkeliu arba paštu – muitinės įstaiga, prižiūrinti vietą,
kurioje eksportuojamas prekes iš jų siuntėjo priima geležinkelio įmonė, paštas, aviakompanija arba laivybos
kompanija, sudariusi vežimo sutartį, pagal kurią šias prekes numatoma išvežti iš ES muitų teritorijos į trečiąją
šalį neperduodant jų šioje teritorijoje vežti kitam vežėjui
eksportuojant prekes vamzdynų transportu arba eksportuojant elektros energiją elektros tiekimo linijomis
– eksportuotoją aptarnaujanti muitinės įstaiga;
eksportuojant prekes kitomis transporto priemonėmis arba aplinkybėmis – paskutinioji muitinės įstaiga,
kuriai prekės pateikiamos prieš išvežant jas iš ES muitų teritorijos.
Eksportuojamos prekės atlikus muitinės formalumus iš eksporto muitinės įstaigos į išvežimo muitinės
įstaigą gabenamos su Eksporto kontrolės sistemos priemonėmis atspausdintu eksporto lydinčiuoju
dokumentu, kurį deklarantui išduoda eksporto muitinės įstaiga suteikusi jam MRN.
Prekes išleidus eksporto įstaigoje, jos turi būti pateiktos išvežimo įstaigai (max. terminas -90 d.)
Išvežimo muitinės įstaigai kartu su prekėmis turi būti pateiktas Eksporto lydimasis dokumentas su
suteiktu MRN.
Išvežimo įstaiga, atlikusi formalumus, siunčia eksporto įstaigai išvežimo rezultatų pranešimą IE518.
Eksporto įstaiga, gavusi IE518, patvirtina prekių išvežimo faktą deklarantui išsiųsdama pranešimą IE599LT.
Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas iš MDAS deklarantui reiškia eksportuotų prekių išvežimo iš Sąjungos
muitų teritorijos fakto patvirtinimą
Išvežimo muitinės įstaiga, nustačiusi, kad eksportuojamų prekių trūksta, šį faktą nurodo jai pateiktoje
muitinės deklaracijoje.
Išvežimo muitinės įstaiga, nustačiusi eksportuojamų prekių perteklių arba kitus eksporto deklaracijoje
pateiktos informacijos ir faktinių prekių charakteristikų neatitikimus, šių prekių neišleidžia, iki visoms šiai
muitinės įstaigai pateiktoms prekėms teisės aktų nustatyta tvarka neįforminama eksporto muitinės
procedūra.
Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms (gavėjas atsisakė prekių, pasikeitė prekybos sąlygos, sugedo
transporto priemonė ir kita) iš ES muitų teritorijos eksportuotos prekės gali būti grąžintos atgal į ES muitų
teritoriją ir išleistos į laisvą apyvartą.
Grąžintos prekės suinteresuoto asmens prašymu gali būti neapmokestintos importo muitais, jeigu muitinė
jas pripažįsta grąžintomis.
grąžinamos per tris metus nuo joms įformintos eksporto deklaracijos priėmimo muitinėje dienos. Ši
nuostata netaikoma, jei grąžinami žemės ūkio produktai, kuriuos eksportavus buvo išmokėtos grąžinamos
išmokos. Šių prekių grąžinimo terminas negali viršyti 12 mėnesių;
yra tokio pat pavidalo, kokios jos buvo eksportuotos. Prekių vertė nepasidarė didesnė už jų vertę eksporto
metu.
Tapatumo įrodymas
1. Suteikta prieiga prie eksporto muitinės deklaracijos.
Šios procedūros tikslas – atlikti visus reikiamus importo formalumus taip, kad prekës galëtų bûti
parduodamos ES rinkoje taip pat, kaip kad parduodamos ES pagamintos prekës.
• Išleidus prekes į laisvą apyvartą pripažįstama, kad joms pritaikytos ES prekybos politikos
priemonės, atlikti jų importo formalumai ir prekės apmokestintos visais privalomais sumokėti
muitais bei nustatytais nacionaliniais mokesčiais (akcizu, PVM).
Išleistos į laisvą apyvartą ne Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą.
Muitinės priežiūra toliau tokioms prekėms nebetaikoma ir asmuo gali disponuoti jomis be jokių apribojimų.
Muitai ir mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti išleidžiant prekes į laisvą apyvartą nustatomi Bendruoju muitų
tarifu bei nacionaliniais teisės aktais (PVM ir akcizų įst.).
Atliekant mokėtinų muitų ir mokesčių paiešką visų pirma, reikia suklasifikuoti prekes pagal muitinėse
naudojamą Kombinuotąją nomenklatūrą;
Išleidžiant prekes į laisvą apyvartą taip pat taikomos netarifinės importo reguliavimo priemonės
Elektroninė importo deklaracija išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti įprastai pateikiama
importuotoją aptarnaujančiam muitinės postui, esančiam Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje ir
priklausančiam teritorinei muitinei, kurios veiklos zonai priklauso importuotojo buveinė.
Keleivių gabenamos prekės turi būti deklaruojamos kelių, geležinkelių, tarptautinių oro ir jūrų uostų
pasienio kontrolės punktuose esančiose muitinės postų muitinio tikrinimo vietose.
• muitinės vertės deklaracija, jeigu deklaruojamų prekių muitinė vertė didesnė nei 20 000 eurų
(elektroninė);
• dokumentai, reikalingi preferenciniam muitų tarifų režimui arba panašioms priemonėms taikyti
(jeigu toks režimas gali būti taikomas);
• Procedūros įforminimui pateikiamas BAD IM/EU rinkinys, kuriame nurodoma išleidimo į laisvą
apyvartą procedūra, kodas 40 (4000, 4071, 4051, 4053); (Popierinė – BAD 6,7,8 egz.)
• Išleidimo į laisvą apyvartą procedūra laikoma užbaigta, kai sumokami už išleistas į laisvą apyvartą
prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai ir įvykdomos nustatytos Sąjungos prekybos politikos
ar panašios priemonės.
Išleidimas į laisvą apyvartą prekių, kurių tiekimui į kitą valstybę narę taikomas atleidimas nuo PVM
(procedūros kodas 42)
importo metu žinoma, kad prekės yra skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę;
◄ prekių importuotojas importo muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui metu yra registruotas
šalies teritorijoje PVM mokëtoju;
◄ importuotų prekių tiekimas iš LR į kitą valstybę narę pagal PVM įstatymo VI skyriaus nuostatas
apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą;
◄ importuotojas kitos valstybës narės PVM mokėtojui tiekia tas pačias nepakeisto pavidalo prekes, kurias
importavo į LR teritoriją;
◄prekės į kitą valstybę narė išgabenamos per laiką, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo nuo apmokestinimo momento.
Išleidimas į laisvą apyvartą, kai akcizo sumokėjimas perkeliamas VMI kontrolei (45
procedūra)
Importuojant akcizais apmokestinamas prekes, kurios per 5 darbo dienas nuo prekių išleidimo į laisvą
apyvartą dienos nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba į akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininko, gaunančio tokias prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, prievolė mokėti
importo akcizus muitinei neatsiranda.
Muitinė per AIS-MDAS sąsają iš VMI gauna informaciją apie prekių pristatymą į akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį
Negavus minėtos informacijos per 5 darbo dienas, muitinė inicijuoja tyrimą ir, jeigu nustatomas
pažeidimas, apskaičiuoja mokėtinus mokesčius, įskaitant importo akcizus.
• Galutinis vartojimas – prekių, kurios dėl savo ypatingos paskirties visai ar iš dalies
neapmokestinamos importo muitais, išleidimas į laisvą apyvartą ir muitinės prižiūrimas jų
vartojimas pagal nustatytą paskirtį (akcizui ir PVM mokesčių lengvatos netaikomos).
Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu, prekės, kurioms taikomas galutinis vartojimas, išleidžiamos į
laisvą apyvartą tik jų importuotojui (galutiniam vartotojui) gavus atitinkamą muitinės leidimą
Galutinio vartojimo procedūros taikymo bendrasis ekonominis tikslas – skatinti prekių gamybą Europos
Sąjungoje.
Galutinis vartojimas – tai prekių išleidimas į laisvą apyvartą dėl jų rūšies ar galutinio vartojimo
neapmokestinant importo muitais arba taikant sumažintą muito normą.
Tai reiškia, kad nors prekės ir yra išleistos į laisvą apyvartą, jos lieka muitinės prižiūrimos, kol įvykdomos
galutinio vartojimo sąlygos, t. y. atliekamos tokios operacijos, dėl kurių prekėms suteikiama muitų mokesčių
lengvata.
Leidimo išdavimas
• Leidimai galutiniam vartojimui išduodami tik Sąjungos muitų teritorijoje įsteigtiems asmenims.
• Muitinės įstaigos turi teisę išduoti atgaliniu terminu galiojančius leidimus galutiniam vartojimui.
• Leidimo galiojimo laikotarpis paprastai neviršija penkių metų. Išimtiniu atveju galima pratęsti dar 2
metus,
Prašymu išduoti leidimą galutiniam vartojimui gali būti laikoma ir importo deklaracija išleidimo galutinio
vartojimo procedūrai įforminti
2. „9D32“ prekių ir (arba) perdirbtųjų produktų techninis aprašymas bei jų identifikavimo priemonës;
Procedūrų kodai
1. Išleidimas į laisvą apyvartą vidaus vartojimui kai sumokami nustatyti muitai ir mokesčiai. Kodas 40.
2. Išleidimas į laisvą apyvartą galutiniam vartojimui (ypatingai paskirčiai). Kodas 40, (bus naudojamas kodas
ateityje 44).
3. Išleidimas į laisvą apyvartą. Kodas 42 (Prekių, kurių tiekimui į kitą valstybę narę taikomas atleidimas nuo
PVM).
4, Išleidimas į laisvą apyvartą. Kodas 45 (išleistos į laisvą apyvartą prekės nugabenamos į akcizinius
sandėlius, kur akcizo sumokėjimo kontrolę perima VMI.
7. MUITINĖS PROCEDŪRA
LAIKINASIS ĮVEŽIMAS
Procedūros taikymas
Į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne Sąjungos prekėms galima taikyti laikinojo įvežimo procedūrą,
jeigu prekes, pateikiamas šiai muitinės procedūrai įforminti jeigu:
Procedūros esmė
• Laikinasis įvežimas – tai muitinės procedūra, kurią taikant ne Sąjungos prekės įvežamos į Sąjungos
muitų teritoriją, numatant šias prekes grąžinti (reeksportuoti) neperdirbtas ir nepakeistas, išskyrus
normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo.
Procedūros įforminimas
• Įforminus laikinojo įvežimo procedūrą, ne Sąjungos prekės, kurias ketinama reeksportuoti, gali
būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį Sąjungos muitų teritorijoje, visai arba iš dalies jas
atleidžiant nuo importo muito ir netaikant joms kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose
atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, ir prekybos politikos priemonių, jeigu jomis
nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.
• Dalinis šių prekių neapmokestinimas importo muitais paprastai taikomas tada, kai prekės laikinai
įvežamos komerciniais tikslais ir gali konkuruoti su Sąjungoje pagamintomis panašiomis prekėmis ar
jomis naudojantis teikiamomis paslaugomis, dėl ko galėtų sumažėti ES pagamintų prekių pardavimas
ar naudojimas.
• Laikinai įvežti prekes į ES muitų teritoriją jų visai neapmokestinant importo muitais galima tik
Sąjungos muitinės kodeksą papildančio Deleguotojo teisės akto 209–216 ir 219–236 straipsniuose
nurodytais atvejais, laikantis tuose straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Dalinis neapmokestinimas
• Taikant dalinį neapmokestinimą, už kiekvieną mėnesį ar jo dalį, kai prekėms taikoma laikinojo
įvežimo procedūra, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 252 straipsniu turi būti mokami 3%
prekėms nustatytų importo muitų sumos, kurie turėtų būti sumokėti išleidus tokias prekes į laisvą
apyvartą tą dieną, kai joms buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra.
Leidimo suteikimas
Norint taikyti šią procedūrą reikia gauti muitinės leidimą.
Prašymo pateikimas
Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodeksu prašymai suteikti leidimą taikyti laikinojo įvežimo
procedūrą gali būti pateikiami tokiais būdais:
Prašymų rūšys
• Iš anksto pateikiamas rašytinis prašymas turi būti parengtas vadovaujantis Sąjungos muitinės
kodeksą papildančio Deleguotojo teisės akto I antraštinės dalies A priede nustatytais reikalavimais.
• Muitinės nustatytas laikinojo įvežimo (reeksporto) laikotarpis turi būti pakankamas prekių laikinojo
įvežimo tikslui pasiekti.
Pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas. Bendras laikotarpis, per kurį prekėms gali būti
taikoma laikinojo įvežimo procedūra, negali viršyti 10 metų, išskyrus atvejus, kai įvyksta nenumatyti
įvykiai.
Deklaravimas – įvežimas
Laikinojo įvežimo procedūrai įforminti pateikiamas BAD importo rinkinys, kuriame nurodyta
laikinojo įvežimo procedūra – kodas 53. (5300; 5371) ir procedūros požymiai. Pvz.:
Procedūros užbaigimas
Pasiekus prekių laikinojo įvežimo tikslą, joms įforminta laikinojo įvežimo procedūra užbaigiama, kai:
• laikinai įvežtos prekės reeksportuojamos. Laikinai įvežtos prekės gali būti reeksportuojamos viena
ar keliomis siuntomis:
◄◄ BAD EX 3153 – grąžinamos prekės, kurios buvo įvežtos sąlygiškai visai neapmokestinant
importo muitais;
◄◄ BAD EX 3153/0N9 – grąžinamos (reeksportuojamos) prekės, kurios buvo įvežtos iš dalies
neapmokestinant importo muitais.
• ?Laikinai įvežtos prekės įvežamos į laisvąją zoną, padedamos į muitinės sandėlį, šioms prekėms
įforminama tranzito procedūra, numatant jas reeksportuoti arba kitaip jomis disponuoti laikantis
teisės aktų nustatytos tvarkos;
• Suinteresuoto asmens prašymu ir muitinei sutikus, laikinai įvežtos prekės muitinei prižiūrint
sunaikinamos arba neatlygintinai perduodamos valstybei;
• Laikinai įvežtos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą (šiuo atveju turi bûti sumokami už šias prekes
nustatyti importo muitai):
◄◄ BAD IM 4053 – išleidžiamos į laisvą apyvartą prekės, kurios buvo įvežtos, taikant sąlyginį
neapmokestinimą;
◄◄ BAD IM 4053/4DM – išleidžiamos į laisvą apyvartą prekės, kurios buvo įvežtos taikant dalinį
apmokestinimą;
ATA knygelė – tai tarptautinis tam tikrų prekių (išskyrus transporto priemones) laikinojo įvežimo
dokumentas,
Knygelių išdavimas
• ATA knygeles Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose šalyse išduoda asociacijos (vadinamos
išduodančiosiomis asociacijomis), turinčios galimybę naudotis tarptautinės garantijų grandinės,
kurią administruoja Tarptautiniai prekybos rūmai, Lietuvoje - Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų
rūmų asociacija.
• Knygelė naudojama vadovaujantis Laikinojo įvežimo konvencija (Stambulo konvencija) arba ATA
konvencija.
• ATA knygeles gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę knygeles išduodančiai asociacijai
paraišką ir sumokėję nustatyto dydžio draudimo mokestį. Lietuvoje už ATA knygelės išdavimą
pareiškėjas sumoka į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sąskaitą nustatyto
dydžio įmoką.
• Knygelės galioja vienerius metus nuo jų išdavimo ir gali būti naudojamos daugkartiniam prekių
gabenimui į/ per kelias valstybes ar muitų teritorijas, jeigu knygelėje pakanka lakštų, reikalingų
kiekvienam tokiam gabenimui.
• Su ATA knygelėmis prekes galima gabenti visų rūšių transportu (kelių, jūrų, oro, geležinkelio),
išskyrus paštą.
Su ATA knygele negalima gabenti alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, degalų, o taip pat:
• prekių, kurių nenumatoma reeksportuoti iš laikinojo įvežimo valstybės (muitų teritorijos);
• transporto priemonių (išskyrus tas, kurios skirtos demonstruoti parodose, mugėse ir panašiuose
renginiuose);
• pašto siuntų;
Sandėlių tipai
● Muitinės sandėliai gali būti tokie, kuriuos prekių muitiniam sandėliavimui gali naudoti bet kuris
asmuo - atvirieji muitinės sandėliai ir
● tokie, kuriuos prekių saugojimui gali naudoti tik leidimo taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą
turėtojas - uždarieji muitinės sandėliai (sandėlyje laikomos prekės sandėlio savininko verslo
reikmėms)
● I tipo atvirasis muitinės sandėlis – atvirasis muitinės sandėlis, kuriame atsakomybė už Kodekso 242
straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų vykdymą tenka leidimo turėtojui ir procedūros vykdytojui
(sandėlio savininkui);
● II tipo atvirasis muitinės sandėlis – atvirasis muitinės sandėlis, kuriame atsakomybė už Kodekso 242
straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų vykdymą tenka procedūros vykdytojui (asmeniui
disponuojančiam prekėmis ir jas padėjusiam į muitinės sandėlį);
I tipo muitinės sandėlis - atvirasis muitinės sandėlis, kuriame ne Sąjungos prekes gali laikyti bet kurie
asmenys, tačiau joms taikomos muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas visais atvejais yra muitinės
sandėlio savininkas;
II tipo muitinės sandėlis - atvirasis muitinės sandėlis, kuriame prekes gali laikyti bet kurie asmenys, o joms
taikomos muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra Lietuvos Respublikos asmuo, pateikęs muitinės
deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti;
III tipo muitinės sandėlis - muitinės turimas muitinės sandėlis. Šio muitinės sandėlio savininkas (steigėjas)
yra muitinės įstaiga.
Uždaro tipo sandėlis naudojamas tik savo prekėms saugoti, savo verslo reikmėms tenkinti
Sandėlių steigimas
Asmuo, pageidaujantis steigti muitinės sandėlį, pateikia teritorinei muitinei, kurios veiklos zonai
priklauso vieta, jo pasirinkta muitinės sandėlio veiklai SMK Deleguotąjame teisės akte papidančiame SMK
nustatytos formos prašymą leidimo išdavimui.
Asmuo, pageidaujantis steigti muitinės sandėlį, turi pagrįsti prekių sandėliavimo jame ekonominį
pagrįstumą.
Jeigu kurių nors prekių, numatomų laikyti muitinės sandėlyje, saugojimui reikalingi kitų valstybių institucijų
leidimai ar sutikimai, tokie leidimai ar sutikimai turi būti pateikti muitinei kartu su prašymu steigti muitinės
sandėlį.
Taisykles, detaliau reglamentuojančias Lietuvoje taikomą muitinės sandėlių steigimo (prašymų pateikimo,
leidimų suteikimo) tvarką yra patvirtinęs MD įsakymas Nr. 1B-992, 2016-12-07.
MS
treglamentuojančių teisės aktų muitinė gali priimti sprendimą ačiau jeigu muitinės sandėlio savininkas
nesilaiko SMK, kitų muitinės sandėlio veiklą ar muitinio sandėliavimo procedūros atlikimo tvarką dėl
muitinės sandėlio veiklos:
Muitinės sandėliui vadovauja ir už jo ūkinę veiklą teisės aktų nustatyta tvarka atsako muitinės sandėlio
savininkas (leidimo turėtojas).
Muitinės sandėlio savininkas privalo sumokėti importo muitus ir kitus mokesčius už muitinės sandėlyje
laikytas prekes, prarastas dėl jo kaltės, išskyrus tuos atvejus, kai II tipo muitinės sandėlyje laikomoms
prekėms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, kurios vykdytojas yra ne muitinės sandėlio savininkas, o
kitas asmuo
MS
● Išduodama leidimą steigti muitinės sandėlį Teritorinė muitinė reikalauja, kad muitinės sandėlio
savininkas pateiktų bendrąją garantiją (Lietuvoje – banko arba draudimo įmonės išduotą
garantijos dokumentą), užtikrinančią jo įsipareigojimų, susijusių su prekių saugojimu muitinės
sandėlyje, įvykdymą. Asmenims, gavusiems leidimą steigti II tipo muitinės sandėlį, ar steigiant III
tipo muitinės sandėlius, kurių steigėjas yra muitinės įstaiga, garantijos pateikti nereikia.
● Muitinės sandėlio savininkas privalo sudaryti su teritorine muitine, kurios veiklos zonoje
steigiamas muitinės sandėlis Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyto pavyzdžio
muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį.
● Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties su teritorine muitine įsigaliojimo diena laikoma muitinės
sandėlio veiklos pradžia.
Leidimas
Leidime turėti muitinės sandėlį (11 skiltyje) nurodomos šios muitinės įstaigos:
a) įforminimo muitinės įstaiga - leidime nurodyta muitinės įstaiga, įgaliota išleisti prekes, kurioms
įforminta muitinio sandėliavimo procedūra,
b) Įvykdymą pripažįstančioji muitinės įstaiga - leidime nurodyta muitinės įstaiga įgaliota išleisti prekes
kitai muitinės procedūrai taikyti arba priimti reeksporto deklaraciją, teikiamą muitinio sandėliavimo
procedūrai pripažinti įvykdyta.
Prižiūrinčioji muitinės įstaiga - leidime nurodyta muitinės įstaiga, atsakinga už sandėliavimo procedūros
muitinės priežiūrą (TM, kurios veikimo zonoje įsteigtas sandėlis
● Toje pačioje muitinės sandėlio teritorijoje gali būti įsteigtas ne vienas sandėlis pvz. muitinės
sandėlis ir laikinojo saugojimo sandėlis gavus atskirus leidimus.
Mažmeninė prekyba
Leidimai naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui suteikiami su sąlyga, kad sandėliai nenaudojami
mažmeninei prekybai, išskyrus mažmeninį prekių pardavimą kuriuo nors iš šių atvejų:
a) kai prekės, atleidžiant nuo importo muito, parduodamos keleiviams, vykstantiems į Sąjungos muitų
teritorijai nepriklausančias šalis ar teritorijas arba iš jų atvykusiems (duty free);
b) kai prekės, atleidžiant nuo importo muito, parduodamos tarptautinių organizacijų nariams;
d) kai prekės, atleidžiant nuo importo muito, parduodamos pagal diplomatinius arba konsulinius
susitarimus;
Deklaravimas
Muitinio sandėliavimo procedūra taikoma, kai muitinės sandėlyje saugomos ne Sąjungos prekės,
neapmokestinant jų importo muitais ir netaikant joms prekybos politikos priemonių (išskyrus draudimą
įvežti).
Pateikiant prekes muitinio sandėliavimo procedūrai užpildomas ir įforminamas Bendrojo administracinio
dokumento rinkinys 71 procedūrai.
● 8)apdorojimas:
● ir t.t
ĮPTO taikymas
● ĮPTO, skirtos nepakitusiai prekių būklei išsaugoti, jų išvaizdai ar prekinei kokybei pagerinti arba
paruošti paskirstymui ar perpardavimui.
● Jokių atskirų prašymų muitinės įstaigoms , norint atlikti įprastines tvarkymo operacijas pateikti
nereikia.
● Svarbu, kad norimos atlikti įprastinės tvarkymo operacijos būtų numatytos išduotame leidime steigti
muitnės sandėlį.
● 3. Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti gabenamos Sąjungos muitų
teritorijoje neatliekant muitinės formalumų, išskyrus nurodytuosius 178 straipsnio 1 dalies e punkte,
t.y registruose įrašant prekių buvimo vietą ir informaciją apie bet kokį jų gabenimą, šiais atvejais:
● į bet kurią muitinės įstaigą, nurodytą leidime taikyti specialiąją procedūrą, (kaip nurodyta
Kodekso 211 str. 1 dalyje), įgaliotą išleisti prekes kitai muitinės procedūrai taikyti arba priimti
reeksporto deklaraciją, teikiamą specialiajai procedūrai pripažinti įvykdyta.
● Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti gabenamos ne ilgiau kaip 30
dienų po išgabenimo iš muitinės sandėlio.
● 4. Kai prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gabenamos iš sandėlių į išvežimo
muitinės įstaigą, Kodekso 214 straipsnio 1 dalyje nurodytuose apskaitos registruose paProcedūros
vykdytojo prašymu muitinė gali pratęsti 30-ies dienų laikotarpį.
● teikiama informacija apie prekių išvežimą per 100 dienų po to, kai prekės išvežamos iš muitinės
sandėlio.
● Muitinės procedūros vykdytojo prašymu muitinė gali pratęsti 100-o dienų laikotarpį.
● Prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti laikinai išvežtos iš muitinės
sandėlio . Tokiam išvežimui, išskyrus force majeure atvejus, reikalingas išankstinis muitinės
leidimas.
Procedūros užbaigimas
● Išleisti į laisvą apyvartą, sumokant nustatytus importo muitus ir kitus mokesčius (akcizą, PVM);
BAD IM/ 4071
● Prekėms galima įforminti kitas muitinės procedūras – laikinąjį įvežimą, laikinąjį įvežimą perdirbti;
BAD IM/ 5371, 5171;
● Galima prekes reeksportuoti (t.y. vėl išvežti į trečiasias šalis); BAD EX/ 3171;
Procedūrų kodai
REEKSPORTAS
REIMPORTAS
Pirmoji operacija: laikinasis eksportas įforminus laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą – 2100;
Pagrindiniai perdirbtieji produktai – perdirbtieji produktai, kuriems išduotas laikinojo įvežimo perdirbti
leidimas;
Šalutiniai perdirbtieji produktai – perdirbtieji produktai, kurie yra būtini šalutiniai perdirbimo operacijos
produktai, išskyrus pagrindinius perdirbtuosius produktus;
• Išeiga – perdirbtųjų produktų, gautų perdirbus tam tikrą prekių, kurioms įforminta perdirbimo
procedūra, kiekį absoliutus arba santykinis kiekis.
• Ekvivalentiškos prekės – Sąjungos prekės, kurios perdirbamos vietoj laikinai įvežtų perdirbti prekių.
• Išankstinis eksportas – tai sistema, pagal kurią perdirbtieji produktai gauti iš ekvivalentiškų prekių
eksportuojami prieš pateikiant prekes laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai, taikant
sąlyginio neapmokestinimo sistemą
• Leidimas laikinai įvežti perdirbti prekes išduodamas perdirbimo operacijas atliekančio arba
perdirbimą organizuojančio asmens prašymu.
Prašymų rūšys
išankstinis prašymas
paprastas (parengiamas laisva forma) elektroninis (rašytinis) prašymas atnaujinti arba pakeisti leidimą
Leidimų rūšys
• Išankstinis
• atnaujintas arba pakeistas leidimas - pateikus prašymą atnaujinti arba pakeisti išduotą leidimą
Leidimas išduodamas:
• jeigu laikinai įvežtas perdirbti prekes įmanoma identifikuoti perdirbtuosiuose produktuose ir jeigu:
yra galimybė identifikuoti įvežtas prekes perdirbtuosiuose produktuose arba, jeigu naudojamos
ekvivalentiškos prekės, įmanoma patikrinti, kaip laikomasi ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygų.
• dieną, kurią pasibaigė leidimo, kurį prašo atnaujinti, galiojimas – jei pateiktas prašymas susijęs su
leidimo atnaujinimu tokios pat rūšies prekėms ir perdirbimo operacijoms atlikti;
• Išimtinais atvejais leidimo atgaline data galiojimas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems
metams iki tos dienos, kurią buvo pateiktas prašymas, jeigu
1. Kai leidimas suteikiamas pagal Kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punktą, leidimo galiojimo laikotarpis
neviršija penkerių metų nuo jo įsigaliojimo dienos.
2. Kai leidimas susijęs su 71-02 priede nurodytomis prekėmis, galiojimo laikotarpis neviršija trejų metų (tam
tikri ž.ū. produktai, cukrus, alkoholiniai gėrimai, mėsos produktai, žuvis ir kt.)
• Laikotarpis, per kurį perdirbtiejii produktai arba nepakeisto pavidalo prekės turi būti reeksportuoti
arba per kurį jiems turi būti įformintos kitos muitinės procedūros
• Nustatytas laikotarpis tinkamai pagrįstomis priežastimis gali būti pratęstas muitinės leidimo turėtojo
prašymu (Laikotarpis neribojamas)
Išankstinis eksportas
Išankstinis eksportas - tai perdirbtųjų produktų, gautų iš ekvivalentiškų prekių, eksportas prieš įvežant ne
Sąjungos prekes.
• Laikotarpis, per kurį ne Sąjungos prekės turi būti deklaruotos laikinojo įvežimo perdirbti
procedūrai įforminti - 6 mėnesiai
• Laikotarpis skaičiuojamas nuo perdirbtųjų produktų, pagamintų iš ekvivalentiškų prekių, eksporto
deklaracijos priėmimo dienos
• Laikotarpis gali būti pratęstas (esant pateisinančioms aplinkybėms net ir jam pasibaigus) pareiškėjo
pagrįstu prašymu tiek, kad bendras neviršytų 12 mėnesių
Deklaravimas
Atvežus prekes perdirbti pildomas BAD IM/EU, kuriame nurodoma muitinės procedūra 5100 (5171) ir
44 langelyje nurodomas leidimo laikinam įvežimui perdirbti kodas C601, numeris ir išdavimo data.
Įformindami pateiktą deklaraciją muitinės pareigūnai nurodys laikotarpį, per kurį ivežtos perdirbti prekės
turi būti perdirbtos.
Procedūros užbaigimas
Per muitinės nustatytą procedūros užbaigimo laiką, pagaminti perdirbtieji produktai arba laikinai įvežtos
perdirbti ir neperdirbtos prekės turi būti:
Leidimuose taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą turi būti numatyta, kad leidimo turėtojas per 30
dienų nuo procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpio pabaigos prižiûrinčiai muitinės įstaigai turi pateikti
procedûros įvykdymo dokumentą (muitinë gali pratęsti iki 60 d.).