Professional Documents
Culture Documents
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -12- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - .pdf - filename= UTF-8''ისტორია-12-მოსწავლის-წიგნი
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -12- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - .pdf - filename= UTF-8''ისტორია-12-მოსწავლის-წიგნი
istoria 12
Cveni mcdelobis miuxedavad, ver moxerxda zogi fotosa da rukis saavtoro uflebis
mflobelis vinaobis dadgena an masTan dakavSireba. gamoxmaurebis SemTxvevaSi
gamomcemloba mzad aris, daicvas saavtoro uflebebi.
www.sulakauri.ge
ISBN 978-9941-15-627-4
N. Kighuradze
R. Gachechiladze
G. Sanikidze
HISTORY 12
Student’s Book
1.
2.
safrangeTi respublikidan imperiamde (1800-1804)
napoleonis omebi da venis kongresi
6
10
I
6 3. industrializacia da socialuri sakiTxi.
cvlilebebi dasavlur sazogadoebaSi 18
4. revoluciebis xana evropaSi. monarqiis restav-
racia da 1830 wlis revolucia safrangeTSi 26
5. 1848-49 wlebis revoluciebi evropaSi 31
40 6. saqarTvelos samefoebis dapyroba ruseTis mier.
ajanyebebi carizmis winaaRmdeg 36
7. rusuli mmarTveloba saqarTveloSi. 1832 wlis
SeTqmuleba 44
8. `aRmosavleTis sakiTxi~ XIX saukuneSi 49
51 9. ruseT-sparseTis, ruseT-osmaleTis omebi da
saqarTvelo 52
10. erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobebis
xasiaTi XIX saukunis msoflioSi. Tergdaleu-
57
59 lebis brZola mefis ruseTis winaaRmdeg
11. italiis gaerTianeba 62
12. germaniis gaerTianeba 66
13. safrangeTis mesame respublika 72
14. samoqalaqo omi aSS-Si 75
67 15. aleqsandre meoris reformebi ruseTis imperiaSi 80
16. axali politikuri ideebi da ideologiuri
brZola saqarTveloSi 85
17. imperializmi da koloniuri politika 90
18.
19.
pirveli msoflio omis wanamZRvrebi
saomari moqmedebebi pirveli msoflio omis
96 II
97 periodSi 100
20. revoluciebi ruseTSi. brestis zavi da
saqarTvelos sakiTxi 106
21. saqarTvelos demokratiuli respublika 113
22. didi saxelmwifoebis politika kavkasiaSi.
117 saqarTvelos demokratiuli respublikis
brZola saerTaSoriso aRiarebisaTvis 120
23. brestis zavidan moskovisa da yarsis
xelSekrulebebamde 125
24. saqarTvelos aneqsiAa bolSevikuri ruseTis mier 130
126
3
25. pirveli msoflio omis dasasruli. parizis
konferencia (saqarTvelos sakiTxi). omis Sedegebi.
msoflios axali politikuri ruka 135
26. sabWoTa totalitarizmi – stalinizmi 143
27. msoflio ekonomikuri krizisi da misi daZlevis
143
amerikuli gza 149
28. hitleris mmarTveloba germaniaSi 153
29. italiuri faSizmi 158
30. frankos reJimi 165
31. iaponia meore msoflio omis win 170 153
32. saerTaSoriso viTareba II msoflio omis win 173
33. meore msoflio omis dasawyisi – sabWoTa kavSiri
meore msoflio omSi, qarTvelebi meore msoflio
omSi 177
34. meore msoflio omis msvleloba da Sedegebi.
158
niurnbergis procesi 184
35. saerTaSoriso humanitaruli samarTlis
safuZvlebi 192
166
234
236
4
saqarTvelo sabWoTa kavSirSi. sabWoTa sistemis
daSla. saqarTvelos damoukidebloba
246
44.
45.
saqarTvelo XX s-is 20-ian wlebSi
politikuri represiebis xana saqarTveloSi
240
246
IV
46. saqarTvelos politikuri da socialur-
ekonomikuri ganviTareba sabWoTa periodSi 249
47. saqarTvelos sazogadoeba da kultura XX
saukunis pirvel naxevarSi 255
257 48. erovnuli kultura da erovnuli moZraoba XX
s-is 50-ian-80-ian wlebSi 260
49. perestroika. sabWoTa kavSiris daSla 264
50. socialisturi banakis daSla 270
262 51. saqarTvelos damoukideblobis gamocxadeba da
samoqalaqo omi 275
52. saSinao viTareba da sagareo urTierTobebi
saqarTvelos damoukideblobis periodSi.
`vardebis revolucia~ 280
265
275 53.
54.
azerbaijani da somxeTi
Tanamedrove TurqeTis Seqmna
284
292
V
55. iranis islamuri respublika 299
280
sazogadoeba da kultura XX saukuneSi
292
56. dasavluri sazogadoeba da kultura
XX saukuneSi 304
VI
57. sazogadoebrivi moZraobebi dasavleTis
qveynebSi XX s-is 60-70-ian wlebSi 310
303
312
5
I msoflio XIX saukuneSi
a
napoleonis kodeqsi Sedgeba ori nawilisagan: samo
qalaqo kodeqsi Sesulia pirvel wignSi `pirebis Sesa
xeb~. meore da mesame wignebSi `sagnebis Sesaxeb~, anu
sakuTrebis Sesaxeb gansazRvrulia sakuTrebis ufleba.
wigni I.
wyaro 2
a
`akrZalvas eqvemdebareba yvela gazeTi da Jurnali, romlebic mimarTulia sax
alxo suverenitetis, armiis didebisa da sazogadoebrivi simSvidis winaaRmdeg an
romlebic Tavs esxmian Cvens megobar da mokavSire mTavrobebsa da xalxebs.~
b
7
pirebisagan Sedgeboda. 1805 wels `neapolis samefo dinastiis mmarTvelobis
Sewyvetis Sesaxeb~ ediqtis gamocemiT, romliTac napoleonis Zma Jozefi `ori-
ve siciliis mefed~ gamocxadda (sinamdvileSi Jozefis Zalaufleba mxolod ne-
apolze vrceldeboda, radgan sicilias, sadac neapolis mmarTveli burbonebi
gaiqcnen, inglisis floti icavda), imperatorma daiwyo misi uaxloesi naTes-
avebisa da garemocvis, e.w. `napoleonidebis~ gamefeba dapyrobil regionebSi.
magram, amave dros, 1804 wels SemoRebuli `samoqalaqo kodeqsi~ ganamtkicebda
revoluciis monapovars, kerZod, kanonis winaSe Tanasworobasa da kerZo saku-
Trebis xelSeuxeblobas.
Tavi pirveli
wyaro 3
8
wyaro 4
9
2. napoleonis omebi da venis kongresi
napoleonis omebi
napoleonis `did armias~ araerT mtrul koaliciasTan mouxda brZola (sul
Svidi aseTi koalicia Seikra). gancdili marcxis Semdeg calkeuli wevrebi eTi-
Sebodnen koalicias, zogierTi droebiT safrangeTis mokavSirec ki xdeboda,
Semdeg ki iqmneboda axali koalicia.
1800 wels marengosTan avstriisa da 1805 wels austerlicTan avstria-ru-
seTis gaerTianebuli jaris damarcxebiT avstria safrangeTze damokidebuli
gaxda. 1806 wels ienasTan da aurStedtTan prusiaze, 1807 wels fridlandTan
mis mokavSire ruseTze `didi armiis~ mier mopovebuli gamarjvebebis Sedegad,
antifrangul koalicias kidev ori wevri gamoeTiSa. 1807 wlis 24 ivniss til-
zitSi dadebuli zaviT prusiam dakarga teritoriebi, mas daekisra kontribu-
cia da franguli armiis cocxali ZaliT momaragebis valdebuleba, ruseTi ki
safrangeTis mokavSired iqca.
evropis kontinentur nawilSi yvela ZiriTadi mowinaaRmdege damorCilebu-
li iyo. magram napoleonisTvis problemad rCeboda inglisi. Tavdapirvelad,
Tavi pirveli
wyaro 1
`me mWirdeba 800 aTasi kaci da myavs kidec amdeni. mTel evropas gaviyoleb... jer
Cemi mowodeba ar aRmisrulebia. Cven saerTo evropuli kanoni gvWirdeba, evropuli
sasamarTlo, erTiani moneta, erTiani zomawonis erTeulebi... evropis xalxebisgan
erT ers Sevqmni da parizs msoflio dedaqalaqad vaqcev~.
11
`didi armiis~ ukan daxeva ruseTidan, 1812
k. wminda
wminda elenes kunZulze
elene gadasaxlebuli napoleonis
Canawerebidan:
prusia 1=parma
fineTi
avstriis imperia 2=modena SvedeTi da
norvegia
safrangeTi 3=luka sanktpeterburgi
piemontisardinia 4=toskana
ruseTi 5=sanmarino
germ. saxelmwifoebi
dania moskovi
germanuli konfede
raciis sazRvrebi
amsterdami
didi ruseTi
hamburgi
britaneTi prusia
londoni
niderlandi varSava
germanuli poloneTis
konfederacia samefo
parizi
safrangeTi vena
Sveicaria
avstriis imperia
savoia
lombardia
1 2
5
nica 3 4
portugalia
14 0 200 400 km
moawera xeli, romelic prusiisa da ruseTis winaaRmdeg iyo mimarTuli. sabo-
lood, didi teritoriuli danakargis miuxedavad, damarcxebulma safrangeTma
miaRwia sakuTari sazRvrebis dakanonebas 1792 wlisaTvis arsebul farglebSi.
venis kongresze miRweuli SeTanxmebebis Sedegad, Seiqmna germanuli kon-
federacia (iarseba 1866 wlamde), romelic dayofili iyo 39 `saxelmwifod~
(1792 wlisaTvis 350 `saxelmwifo~ arsebobda). prusiis samefos teritoriuli
SenaZeni didi ar iyo. amjerad masSi Sedioda aRmosavleT prusia, saqsoniis Cr-
dilo nawili, rainlandisa da vestfaliis didi nawili. konfederacia prusiisa
da avstriis imperiis nawilebsac moicavda (Tumca, es teritorebi rCeboda am
saxelmwifoebis SemadgenlobaSi). konfederacia ukiduresad susti da realur
saxelmwifoebriv safuZvlebs moklebuli iyo. germanul saxelmwifoTa amgvari
susti gaerTianeba sxva evropuli saxelmwifoebis, upirvelesad didi brita-
neTis, interesebSi Sedioda.
avstriam TiTqmis mTlianad daibruna napoleonTan omebis dros dakarguli
teritoriebi. belgiis dakargvis sanacvlod ki miiRo germanuli miwebisa da
italiis nawili (lombardia da venecia).
wyaro 3
taleiranis memuarebi
15
mokavSireebis – espaneTisa da portugaliisaTvis (am qveynebSi mefeebma dai-
brunes xelisufleba), magram man SeZlo niderlandis samefos Seqmna (masSi
Sevida Tanamedrove belgiaca da luqsemburgic), rac safrangeTis interesebs
ewinaaRmdegeboda. amasTan erTad, inglisma miiRo axali koloniebi da ganimt-
kica zRvebze batonoba.
sabolood, venis kongresis `gamarjvebulebad~ SeiZleba didi britaneTi da
avstria CaiTvalos. maT moaxerxes xuT did saxelmwifos Soris (didi britane-
Ti, safrangeTi, avstria, ruseTi, prusia) evropaSi napoleonis hegemoniamde
arsebuli `ZalTa wonasworobis~ aRdgena.
venis kongress gansakuTrebiT mniSvneloba hqonda im TvalsazrisiT, rom aq
Seiqmna e.w. evropis koncertis sistema (am saerTaSoriso sistemas kongresis
sistemis saxeliTac moixsenieben), rac imas niSnavs, rom evropis didi saxel-
mwifoebis politika pirvelad warimarTa urTierTSeTanxmebis safuZvelze.
imdroindeli msoflios xuTi wamyvani saxelmwifo (pentarqia) pirvelad iwyebs
SeTanxmebul moqmedebas. `koncertSi~ moqmedeba, upirveles yovlisa, gamovlin-
da napoleonis Semdgom evropaSi Zveli, venis kongresis gadawyvetilebebSi `le-
gitimurad~ wodebuli, monarqiebis restavraciaSi. amasTanave, SeTanxmebulad
moqmedi evropeli monarqebi ugulvebelyofdnen sakuTari da sxva evropeli
xalxebis miswrafebebs. es Seexeboda rogorc damoukideblobis mopovebis
survils (belgia, poloneTi, balkaneTis qristianebi), ise saxelmwifoebrivi
Tavi pirveli
wyaro 4
16
klasSi samuSao
ZiriTadi TariRebi
1808 – espaneTis
1800 – marengos dapyroba safran 1814-1815 – venis
brZola geTis mier kongresi
1815 – vaterloos
napoleonis – 1804 vagramis – 1809 brZola
`frangebis impe brZola
ratorad~ TviT 1813 – laifcigis
kurTxeva. brZola
holandiisa – 1810
da Crdiloda
savleT germaniis 1812 – `didi armiis~
samoqalaqo – 1804 aneqsia safrangeTis marcxi ruseTSi
kodeqsi mier
17
3. industrializacia da socialuri sakiTxi.
cvlilebebi dasavlur sazogadoebaSi
socialuri sakiTxi
Tavi pirveli
18
Tavdapirvelad xelisufleba muSaTa
saprotesto gamosvlebs represiebiT,
Semdeg ki, socialuri daZabulobis gan-
samuxtavad, socialuri kanonmdeblobiT
pasuxobda. am mxrivac pirveloba ingliss
ekuTvnis. aq XIX saukunis 30-40-ian wleb-
Si miiRes pirveli SromiTi sakanonmdeb-
lo aqtebi (`safabriko aqtebi~). aikrZa-
la fabrikebSi 9 wlamde bavSvebis Sromis
gamoyeneba; qalebisa da 13 wlamde asakis
bavSvebis Sromis gamoyeneba maRaroebSi;
dawesda 9-saaTiani, mogvianebiT 6-saaTiani
samuSao dRe 9-dan 13 wlamde asakis bavSve-
bambis nedleulis sawyobi axali
orleanis portSi
bisa da 12-saaTiani - qalebisaTvis; gatar-
da Sromis usafrTxoebis dacvis pirveli
RonisZiebebi.
20
wyaro 1
a
21
wyaro 1
wyaro 2
industrializebuli manCesteri
Tavi pirveli
am myrali kloakis wiaRSi iRebs saTaves adamianis xeliT Seqmnili industriis didi
nakadi, aqedan anayofierebs is msoflios. am binZuri wyarodan moedineba wminda
wylis oqro. es adamianis gonis srulyofilebisa da amave dros damcirebis gansax
ierebaa. aq axdens civilizacia saswauls da civilizebuli adamiani TiTqmis velur
mdgomareobas ubrundeba.
22
wyaro 3
`100 cxenis Zalis mqone orTqlis manqanas, romelsac Sesabamisad, 880 kacis Zala
aqvs,... 50 aTasi sarTavi mohyavs moqmedebaSi... mTel am [warmoebas] 750 muSa emsaxu
reba. am manqanebs SeuZliaT... imdeni Zafis darTva, ramdensac uwin 200 aTasi adami
ani Tu SeZlebda. amdenad, erT kacs imdenis warmoeba SeuZlia, ramdenic adre 266s…...
[1760] mrewvelobaSi dasaqmebiT 40 aTasi adamiani Tu irCenda Tavs, dRes 37jer
meti Soulobs am saqmianobiT purs.~
bavSvebis Sroma
wyaro 4
wyaro 5
23
wyaro 6
b
Tavi pirveli
24
wyaro 7
25
4. revoluciebis xana evropaSi. monarqiis
restavracia da 1830 wlis revolucia
safrangeTSi
burbonebis restavracia
leqsikoni
safrangeTSi
venis kongresze miRweuli SeTanxmebis r lui adolf tieri (1797-
27
titucia. mefis tituli – `RvTis kurTxeviT safrangeTis mefe~ – Seicvala wo-
debiT `frangebis mefe~. samferovani revoluciuri droSa kvlav safrangeTis
saxelmwifo droSa gaxda. axali konstituciiT mTavroba mefis ki ara, parlamen-
tis winaSe unda yofiliyo angariSvaldebuli. taxtze asvlamde lui-filipma
(1830-1848) fici dado axal konstituciaze. amdenad, ivlisis monarqias safran-
geTSi `burJuaziul monarqias~, xolo lui-filips `mefe-burJuas~ uwodeben.
1831 wels Seicvala saarCevno kanoni. am cvlilebiT amomrCevelTa raodenoba
daaxloebiT 200 aTas kacamde gaizarda, ZiriTadad mdidari burJuaziis (banki-
rebis, msxvili miwaTmflobelebis, msxvili vaWrebisa da msxvili mewarmeebis)
xarjze. sul male msxvilma burJuaziam gamodevna aristokratia sazogadoebis
mmarTveli elitis poziciidan. magram ivlisis revoluciam ver Secvala viTa-
reba safrangeTis mosaxleobis ZiriTadi masis sasargeblod. ar gaumjobesebu-
la glexebis, wvrili burJuaziisa da muSebis politikuri da sazogadoebrivi
mdgomareoba.
1831 wels safrangeTis qalaq lionSi saprotesto gamosvlebi moawyves abre-
Sumis qarxnis muSebma. protestis mizezi maTi isedac dabali xelfasis Sem-
cireba iyo, romlis mosapovebladac maT dRe-RameSi 18 saaTis ganmavlobaSi
uxdebodaT muSaoba. lionis muSaTa gamosvla xelisuflebam armiis Zalis ga-
moyenebiT CaaxSo.
1834 wels lionSi kvlav daiwyo muSebis gamosvlebi. amjerad maTi mxardam-
Tavi pirveli
28
wyaro 1
29
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1830, 26 ivlisi – Sarl Xis
brZanebulebebi
1824-1830 – Sarl
Xis mefoba
30
5. 1848-49 wlebis revoluciebi evropaSi
wyaro 1
Tavi pirveli
33
legiebi yovelgvari kompensaciis gareSe.
yoveli moqalaqe piradad Tavisufali da wyaro 2
kanonis winaSe Tanaswori unda yofili-
liberalizmis ZiriTadi
yo, uqmdeboda wodebrivi uTanasworoba.
politikuri debulebebi:
`frankfurtis parlamentis~ mier SemuSa-
vebuli konstituciis principebi warma- (ganmarteba 1834 wels
tebiT gamoiyenes I msoflio omis Semdeg gamocemuli enciklopediuri
warmoqmnili respublikuri germaniis (`vai- leqsikonidan)
maris respublikis~) konstituciaSi, xolo
`dReisaTvis `liberaluri~
II msoflio omis Semdeg – germaniis federa-
ewodeba yvela qveyanaSi gav
ciuli respublikis konstituciaSi. amave
rcelebul partias, romelic
dros frankfurtis nacionalur krebas ar
eswrafvis xalxis Tavisuflebas,
ganuxilavs muSebisa da xelosnebis socia-
icavs ra individualur Tavisu
luri moTxovnebi.
flebas, erTi mxriv, mTavrobis
frankfurtis krebam gaerTianebuli
SemzRudveli dawesebulebe
germanuli saxelmwifos meTaurad pru-
bisagan, meore mxriv ki, masebis
siis mefe fridrix vilhelm IV airCia. ma-
Zaladobrivi qmedebebisgan.
gram am ukanasknelma ar miiRo germaniis
liberaluri partiis umTavres
imperatoris gvirgvini revolucionerTa
miznebSi Serwymulia kon
xelidan. piriqiT, man ZaliT daSala pru-
stituciuri wesrigis Seqmnis
Tavi pirveli
34
klasSi samuSao
ZiriTadi TariRebi
wyaro 1
wyaro 2
`axla Cven vxedavT, rom saqarTvelos miReba gamoqveynebulia, manifesti amis Sesaxeb
Sedgenili da damtkicebulia, Cven ki araferi da aravisgan ar vicodiT amis Sesaxeb,
arc saqarTvelos mierTebis da arc manifestis Sedgenis Taobaze…... Cven am mizeziT
nawyeni varT, da, garda amisa, ubedurad vTvliT Tavs, radgan Tqven sxvebze ukeT
uwyiT Tqvens moxsenebas, saqmianobas da Zalisxmevas _ amasTan, amgvari SeerTebis
gamoisobiT, Cven pativayrilebi da ndobaze uarmiRebulni aRmovCndiT~.
37
manifesti saidumlod SemuSavda da ar iqna gaTvaliswinebuli qarTuli
mxaris interesebi.
aRmosavleT saqarTvelos SezRudul avtonomiazec ki uari eTqva da ruse-
Tis imperiis ubralo provinciad gadaiqca. qveynis saTaveSi `mTavarsardali~,
igive saqarTvelos mmarTveli anu mTavarmmarTebeli dainiSna. aRmosavleT
saqarTvelo daiyo mazrebad, romelTac saTaveSi rusi oficrebi, `kapitan-
ispravnikebi~ edgnen.
1803-05 wlebSi bagrationTa samefo ojaxis wevrebi TiTqmis mTlianad gada-
saxles ruseTSi (maTi umravlesoba peterburgSi damkvidrda). ruseTis mTav-
robam maT pensiebic ki dauniSna. am pirobebSi taxtis mTavar pretendentad
iranSi gadaxvewili erekle II-is vaJi aleqsandre batoniSvili iqca.
rusuli mmarTvelobis damyarebas bunebrivad mohyva qarTl-kaxeTis saxel-
mwifos struqturis Secvla. rusifikaciis Sedegad qarTuli ena ganidevna sa-
jaro administraciidan. samarTalwarmoeba mosaxleobisaTvis gaugebar rusul
enaze mimdinareobda, nebismieri dokumentic rusul enaze unda Sevsebuliyo.
rusuli mmarTveloba TandaTanobiT erovnuli Cagvris iaraRad iqca, rac Seexo
uklebliv yvela socialur fenas.
ruseTidan gamogzavnili Cinovnikebis ganukiTxavi moqmedeba mosaxleobis
ukmayofilebas iwvevda. feodalTa didi nawilic aseve ukmayofilo iyo rusu-
li mmarTvelobiT. isini or dapirispirebul jgufad iyofodnen: prorusuli
Tavi pirveli
mefis ruseTis
moxeleebi
saqarTveloSi.
i. celiSevis
karikatura
38
qarTveli erisTvis umZimesi dartyma gamodga qarTuli eklesiis avtokefa-
liis (damoukideblobis) gauqmeba ruseTis saimperatoro karis mier 1811 wels.
am droidan moyolebuli 1917 wlamde qarTuli eklesia saegzarqosos saxiT
ruseTis eklesias eqvemdebareboda.
mZime socialuri pirobebisa da erovnuli Cagvris gamo, 1804 wels ajanyd-
nen aRmosavleT saqarTvelos mTielebi, xolo 1812 wels didi ajanyeba moxda
kaxeTSi. ajanyebebi sastikad CaaxSes.
saqarTvelos damoukideblobis aRdgenisaTvis brZolaSi am xanebSi umniS-
vnelovanesi figura iyo aleqsandre batoniSvili. is 1790 wlidan, 20 wlis asakSi
ukve aqtiurad monawileobda politikur cxovrebaSi, gamoavlina samxedro
niWic. rusuli mmarTvelobis damyarebidan sul male aleqsandre iranSi ga-
daixvewa. magram ruseT-iranis omis dawyebis Semdeg dabrunda saqarTveloSi da
saTaveSi Caudga erovnul moZraobas. aleqsandre batoniSvili imeds amyarebda
iranis daxmarebaze. amasTan erTad, is upirvelesad 1783 wlis traqtatis dacvis
momxre iyo, magram ruseTis mxridan traqtatis sruli ignorirebis pirobebSi,
misi mizani saqarTvelos sruli damoukideblobis aRdgena gaxda.
damatebiTi cnoba
wyaro 3
40
imereTis samefos gauqmeba
qarTl-kaxeTis samefos ruseTTan wyaro 4
SeerTebis Sedegad kavkasiaSi politiku- imperator nikoloz I-is
ri situacia radikalurad Seicvala. Canawerebidan `fiqrebi
male gamoCnda, rom saqarTvelos samefo- saqarTveloze~ (1826):
samTavroebs adre Tu gvian ruseTis Semad-
`amierkavkasia SeiZleba ru
genlobaSi Sesvla mouwevdaT. igive iTq-
seTis umdidres koloniad
mis mTlianad kavkasiazec, romlis didi
iqces. kolonias imitom vam
nawilic, XIX saukuneSi ruseT-osmaleTisa
bobT, rom igi ruseTis sxva
da ruseT-iranis omebis Sedegad, rusuli
provinciebis Tanabaruflebian
imperiis SemadgenlobaSi aRmoCnda.
da valdebulebian provin
XIX saukunis dasawyisSi isev mimdinare-
ciad jer kidev didxans ver
obda qiSpi dasavleT saqarTveloSi pirve-
gaxdeba. aqedan gamomdinareobs,
lobisaTvis imereTis samefosa da samTa-
rom am qveynis marTva saWiroa
vroebs Soris. solomon II-m am periodSi
gonivruli koloniuri sis
daamyara diplomatiuri urTierTobebi
wyaro 5
`icis ese umaRlesman karman udidebulesobisa Tqvenisman, rom saxli mefobisa saqar
Tvelosa saxli ars Cemi, _ romlisaca dafarviT gancemasa mefesa giorgisagan da damxo
basa samefosa saxlisasa da ganmwarebulsa mwuxarebasa maTsa Sevracx ubedurebad Cemda~.
41
1810 wels imereTis samefo gauqmda. os-
maleTSi gadaxvewili solomon II ki male wyaro 6
gardaicvala. ukanaskneli bagrationi me-
fis neSti 1990 wels gadmoasvenes Turqe- solomon mefis werilidan
Tidan da dakrZales gelaTSi. imereTis mosaxleobisadmi:
dasavleT saqarTvelos sxva nawilebSi `amazed ficiT garwmunebT,
ruseTis proteqtorati damyarda adgi- Tu imereTs Cemis dakargviT
lobrivi TviTmmarTvelobis SenarCune- bedniereba da Tavisufleba
biT. samTavroebis droebiT SenarCuneba miecemodes, rogorc Tqvenis
garkveuli politikuri miznebiT xor- mouSoreblobisTvis Tavi gamo
cieldeboda. erTi mxriv, politikuri er- vimete, ise TqvenTvis dakargvas
Teulebis gauqmeba aucileblad iwvevda sasixarulod miviRebdi; magram
konfliqturi situaciis Seqmnas, meore vici da Tqvenc xedavT, rom
mxriv ki mmarTvelobis axali struqture- rogorc sxva Tqveni mezobelni
bis Camoyalibeba did xarjebs moiTxovda. imaTs xelSi unugeSod kvnesian,
TurqeTTan omis pirobebSi1804 wlis da dRe da dRe ojaxis pativi
oqtomberSi rusulma jarebma daikaves dam mdabldebian, saxlisa da
yulevi da iq aages patara cixe-simagre colSvilis upatiobisaTvis
redut-kales saxeliT. am faqts udidesi sikvdils natruloben, Tu
mniSvneloba hqonda, vinaidan Savi zRvis imereTis damorCilebaze gul
Tavi pirveli
saqarTvelos mTavarmmarTeb-
lis tormasovis moxsenebidan
ruseTis imperatorisadmi:
eWvs gareSea, rom mmarTvelobis sul sxva sistemas SemoiReben, rogorc ki erTxel
bedi gauRimebT da SeZleben Cerqezebisa da daRestnelebis dauokebeli da daumor
Cilebeli sulis damonebas~.
`... me Cemi colSviliT, elizbar da giorgi daviTis Ze erisTavebi da Cemi Zma vax
tangi ... unda wavsuliyaviT ierusalimis saxelze, xelmwife imperatoris nebiT...
osmalos samZRvarSi ... CvenTagani erTerTi romelime aleqsandre batoniSvilTan
unda wasuliyo, is CvenTan moeyvana da... swored ierusalims unda wavsuliyaviT, iq
qristes saflavisTvis Tayvani unda gveca da iqidan francias, parizSi mivsuli
yaviT. iqidan gvsurda da ganzraxva gvqonda, rom angliaSi gagvegzavna vinme da
Cveni misvla parizSi gvecnobebina. Semdeg, jer parizSi undodaT gveCivla, rom
usamarTlod aris warTmeuli samefo taxti saqarTvelos bagrationTagan. Semdeg
angliaSi unda gadavsuliyaviT da iqac ase unda gveCivla, mas ukan avstriaSi unda
gadmovsuliyaviT da iqac agreTve unda gveCivla da yvelgan Semweoba unda gveTxova,
rom TavianTi mamuli isev dahbrunebodaT, ese igi saqarTvelo gaenTavisuflebinaT
wyaro 2
45
samSobloSi dabrunebis Semdeg solo-
mon dodaSvili eweoda pedagogiur saqmia-
nobas, iyo gazeT `Tbilisis uwyebanis~ qar-
Tulenovani nawilis redaqtori, daaarsa
`saliteraturoni nawilni Tbilisis uwye-
baTani~, romelSic ibeWdeboda statiebi
qarTuli enisa da literaturis, kul-
turis, saqarTvelos istoriis Sesaxeb.
miuxedavad umkacresi cenzurisa, gazeTis
saSualebiT mainc xdeboda patriotuli
ideebis propaganda. aRsaniSnavia, rom s.
dodaSvili, TanamoazreebTan (gr. orbe-
lianTan da sxvebTan) erTad saWirod miiC-
nevda respublikis Seqmnas.
qarTveli ufliswulebi, oqropiri
da dimitri, romlebic im xanebSi sankt-
peterburgSi cxovrobdnen, fiqrobdnen
saqarTveloSi konstituciuri monarqiis
solomon dodaSvili aRdgenas. isini aseve cdilobdnen zemoaR-
niSnuli jgufebis gaerTianebas.
Tavi pirveli
wyaro 3
47
Tavi pirveli
klasSi samuSao
48
8. `aRmosavleTis sakiTxi~ XIX saukuneSi
50
wyaro 2
klasSi samuSao
saSinao davaleba
51
9. ruseT-sparseTis, ruseT-osmaleTis1 omebi da
saqarTvelo
1
TurqeTs 1923 wlamde osmaleTi, xolo irans 1935 wlamde sparseTi ewodeboda, Tumca miRebulia
am qveynebis ufro adrindel xanaSi TurqeTad da iranad moxseniebac.
52
ki TurqeTma ruseTis kuTvnilebad cno istoriuli samcxis teritoriis erTi
nawili. es, erTi mxriv, mniSvnelovani movlena iyo saqarTvelosaTvis, magram
meore mxriv, gzas uxsnida kolonizaciisa da rusifikaciis politikas.
am omebSi aqtiurad monawileobdnen qarTvelebi. amasTan erTad, omebSi mo-
nawile jarebis momarageba mZime tvirTad daawva saqarTvelos mosaxleobas.
istoriuli samcxis SemoerTebul teritoriaze mmarTvelobis Secvlas
mesxeTSi muslimi mosaxleobis mniSvnelovani nawilis emigracia mohyva, maT
adgilas ki dasaxldnen TurqeTidan gadmosaxlebuli somxebi da berZnebi (1829-
30 wlebSi somexTa da berZenTa 6 aTas ojaxze meti daasaxles axalcixis, axal-
qalaqisa da walkis regionSi).
XIX saukunis Sua xanebidan ruseTis mizani gaxda osmaleTis saboloo ganad-
gureba da bosforisa da dardanelis sruteebis daufleba. Tavdapirvelad
ruseTi imedovnebda, rom evropis saxelmwifoebi mas mxarSi amoudgebonen.
magram inglisma da safrangeTma dauSveblad miiCnies ruseTis aseTi gaZliere-
bis perspeqtiva da osmaleTis mxareze Caebnen omSi, romelmac `yirimis omis~
(1853-56) saxelwodeba miiRo da romelic sabolood, ruseTisaTvis warumate-
wyaro 1
iranis Sahis pirveli veziris, haji ibrahimis 1799 wlis werilidan saqarTvelo-
Si ruseTis mTavrobis warmomadgenlis kovalenskisadmi:
54
wyaro 3
`ar gvaSinebs…... Cven is garemoeba, rom Cvens Zmebs, osmalos saqarTveloSi mcxovrebTa
dRes mahmadianis sarwmunoeba uWiravT. oRond movides kvlav is bednieri DdRe, rom
Cven erTmaneTs kidev SevuerTdeT... da Tu saWiroa, rom siyvarulis cremlis uwin
ares jer Cveni sisxli daiRvaros, nuTu qarTveli ukudgeba da Tavs ar Seswiravs mas,
risTvisac ori aTasi weliwadi Tavi uwiravT CvenTa didebulTa mamapapaTa.~
ilia WavWavaZe
wyaro 4
gazeTi `droeba~
guruli gamyolebi
187778 ww. omSi
55
klasSi samuSao
saSinao davaleba
56
10. erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobebis
xasiaTi XIX saukunis msoflioSi. Tergdaleulebis
brZola mefis ruseTis winaaRmdeg
Tergdaleulebi
erovnuli TviTmyofadobis SenarCunebisa da kolo-
niuri reJimisagan ganTavisuflebaze fiqri qarTul
sazogadoebaSi 1832 wlis SeTqmulebis Semdegac ar
Semwydara.
axali evropuli ideebi da axali saxelmwifoebis
warmoqmna erovnul-ganmaTavisuflebeli brZolis
yvelam, visac ra SeuZlian, am mimarTulebis qveS unda moiyaros Tavi da erTad Zmu
rad imoqmedos. yovelive saqme, yovelive sagani, rac Cvenis cxovrebis mimavlobaSi
TavisiT Tu sxvisiT aRmoCndeba, sul yovlisferi Cvens vinaobis saqmes unda SevurCi
oT, qveS davuyenoT. skolaa, bankia Tu Teatri, yvelafers sul magisken unda mivibru
noT Tavi. vayenebT sadme kacs marSlad, Tu bankis gamgeblad, Tu maswavleblad, Tu
radme sxvad – mag mimarTulebis sasworze unda avwonoT...
klasSi samuSao
61
11. italiis gaerTianeba
venecia
on
uerTda
publikis yofili teritoria; mis
ti
safran 1
geTs
2
SemadgenlobaSi agreTve Sedioda
1861)
savoia da nica. am samefos xandaxan
3 s bi
pi oe
pa el piemont-sardinias uwodeben. 1848
ob
m fl wels sardiniis samefo konstitu-
piemont- sa
sardinia ciur monarqiad gamocxadda da, ro-
gorc politikurad yvelaze dawin-
sardinia
wyaro 2
juzepe garibaldi
saSinao davaleba
65
12. germaniis gaerTianeba
66
germaniis gaerTianebis bismarkiseuli politika.
prusia-daniisa da prusia-avstriis omebi
germaniis gamaerTianeblad samarTlianad
iTvleba prusiis premier-ministri oto fon bis-
marki (1815-1898), romelmac moqnili politikiTa
da diplomatiuri xerxebiT, agreTve, saWiroebisas,
samxedro Zalis gamoyenebiT, SeZlo prusiis samefos
irgvliv germaniis gaerTianeba. bismarki ganaTle-
buli adamiani iyo, flobda frangul, inglisur da
rusul enebs. is diplomatiuri xelovnebis didos-
tati da SorsmWvreteli politikosi iyo. prusiis
premier-ministrad daniSvnisTanave (1862) man sabo-
loo miznad germaniis erTianoba daisaxa da nabij-
nabij Seudga am miznis aRsrulebas.
bismarki kargad sargeblobda im winaaRmdego- oto fon bismarki
bebiT, romlebic arsebobda evropis did saxelmwi-
germaniis imperiis
Seqmnis gamocxadeba
versalSi
69
germanulenovani qveyana (avstriis, luqsemburgis, lixtenStainis da Sveicariis
germanuli kantonebis gareSe) erT saxelmwifoSi erTiandeboda. bismarkis mizani
miRweuli iqna.
germania evropis erT-erT udides da Zalian male, ekonomikurad yvelaze
ganviTarebul qveynad iqca. geopolitikuri balansi evropaSi Seicvala.
iqamde, sanam germaniis imperiis mTavrobas saTaveSi edga oto fon bismar-
ki (1890 wlamde), germania cdilobda mSvidobiani urTierToba hqonoda yvela
mezobelTan da arc zRvisgadaRma koloniebis dapyrobas lamobda. viTareba
Seicvala XIX saukunis bolo aTwleulidan: germaniis sagareo politika ufro
agresiuli gaxda. aman wamyvani saxelmwifoebis dapirispirebuli samxedro kav-
Sirebis Seqmnas Seuwyo xeli, ramac kacobrioba sabolood miiyvana pirvel msof-
lio omamde.
wyaro 1
16. TavadTa neba ki araa xalxisaTvis kanoni, aramed xalxis neba unda iyos Tavad
TaTvis kanoni.
70
klasSi samuSao
ZiriTadi TariRebi
1870-1871 – safrangeT
prusiis omi
1864
prusiadaniis omi. SlezvigholStainis mierTeba
1866
avstriaprusiis omi
71
13. safrangeTis mesame respublika
damatebiTi cnoba
parizis komuna
klasSi samuSao
1. isaubreT napoleon III-is politikur Secdomebze.
2. ra viTarebaSi moxda mesame respublikis gamocxadeba?
3. ra saxis reformebi gatarda da visi iniciativiT 1880-iani wlebis safrangeTSi?
4. teqstisa da damatebiTi cnobis mixedviT gansazRvreT, ra socialur fenas
warmoadgendnen parizis komunis wevrebi. ra gavlena moaxdines maT muSaTa mo-
Zraobaze?
74
14. samoqalaqo omi aSS-Si
Statebis statusi
1861 wlisaTvis
konfederaciis Statebi
kavSiris wevri Statebi, sadac
daSvebuli iyo monoba
kavSiris wevri Statebi, sadac akrZaluli iyo monoba
Tavisufali teritoriebi
76
sisipi, florida, alabama, jorjia, luiziana da
texasi) Seqmna amerikis konfederaciuli State-
bi da gamoacxada aSS-sagan gamoyofa. konfede-
raciis prezidentad airCies jeferson devisi.
ori Tvis Semdeg konfederacias SeuerTdnen
Statebi virjinia, arkansa (arkanzasi), Crdilo
karolina da tenesi. konfederaciis dedaqala-
qad virjiniaSi mdebare q. riCmondi gamocxadda.
CrdiloeTiT da dasavleTiT mdebare 23
Stati amerikis SeerTebuli Statebis erTgu-
li darCa: maT kavSirs (Union) uwodebdnen. omis
dros kavSiris mxares kidev oTxi Stati dadga.
erTad maT teritoriaze 21 milioni adamiani abraham linkolni
cxovrobda. iq iyo Tavmoyrili mrewvelobis
udidesi nawili, romelic samxedro saWurvels,
maT Soris im droisaTvis yvelaze Tanamedrove samxedro gemebs amzadebda. iq
zRvidan, Seuwyvites mas sagareo vaWrobis biT, amasac vizamdi. rasac mono
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1865, 14 aprili
prezident linkolnis mkvleloba
1865, 6 dekemberi
ZalaSi Sevida aSS konstituciis me13 Sesworeba monobis gauqmebis Sesaxeb
79
15. aleqsandre II-is reformebi ruseTis imperiaSi
batonymobis gauqmeba
ruseTis imperatori aleqsandre II leqsikoni
taxtze avida 1855 wlis maisSi, yirimis
omis miwuruls, rodesac ruseTis marcxi r koncesia – saxelmwifos
ukve eWvs aRar iwvevda. axalma imperator- mier kerZo organizaciis
ma gadawyvita mieRo omSi gamarjvebuli an pirisaTvis sasargeblo
saxelmwifoebis, safrangeTisa da didi wiaRiseulis damuSavebis,
infrastruqturis mowyobis
britaneTis, 1856 wels parizis kongresze
(mag., rkinigzis) da a.S. ufle-
wamoyenebuli moTxovnebi da amis Semdeg
bis miniWeba.
Seudga qveyanaSi farTomasStabiani re-
formebis ganxorcielebas. r favoriti – adamiani, rome-
vilegiebs.
aucilebeli iyo batonymobis gauqmeba –
glexebis gaTavisufleba Tavadaznauro- r narodnikebi – (rus.-dan
81
metad iziarebdnen didi britaneTis, kontinentis uZlieresi saxelmwifos
mmarTvelobis saparlamento sistemis gamocdilebas. rusuli `revolucia
zemodan~ araTanmimdevruli iyo da is bunebrivad ver mividoda logikur da-
sasrulamde – konstituciis miRebamde. aleqsandre II-s mtkiced swamda, rom
mefis TviTmpyrobeloba yvelaze metad Seefereboda ruseTis mmarTvelobas.
am araTanmimdevruli politikis gamo, xelisufleba sul ufro arapopularu-
li xdeboda. aleqsandre II teroristTa samizned iqca (masze eqvsi Tavdasxma
ganxorcielda). am viTarebaSi ki xelisufleba aZlierebda policiur aparats
da axSobda Tavisufali azris nebismier gamovlinebas.
wyaro 1
istorikosi l. g. zaxarova
`xelmwifes ar hqonda, Tumca arc SeiZleboda hqonoda mkafio warmodgena imis Sesa
xeb, Tu ra iyo misi drois `reformebi~.
p.a. valuevi, aleqsandre IIis mTavrobis meTauri
83
wyaro 1
klasSi samuSao
saSinao davaleba
84
16. axali politikuri ideebi da ideologiuri
brZola saqarTveloSi
wyaro 1
85
`mesame dasi~
masobrivi moZraobis dawyebam ki xelsayreli niadagi moamzada marqsistuli
ideebis gavrcelebisaTvis. saqarTveloSi marqsizmis gavrceleba dakavSire-
bulia mweral egnate ninoSvilisa da misi Tanamoazreebis moRvaweobasTan. maT
mier dafuZnebulma jgufma `mesame dasis~ saxelwodeba miiRo.
pirveli xanebidanve `mesame dasSi~ ori jgufi gamoiyo. revoluciuri jgu-
fis warmomadgenlebi (mixa cxakaia, lado kecxoveli, ioseb juRaSvili (stali-
ni) da sxv.) iatakqveSa moRvaweobas da xelisuflebasTan totalur dapirispi-
rebas aniWebdnen upiratesobas. meore jgufi ki, noe Jordanias meTaurobiT,
misaRebad miiCnevda saparlamento brZolis meTodebs. es dapirispireba XX
saukunis dasawyisSi gamoixata ruseTis socialur demokratiuli partiis
bolSevikebad da menSevikebad daSliT.
XX saukunis dasawyisidan saqarTveloSi mZafri polemika daiwyo qveynis
momavlis Sesaxeb.
Zveli Taoba aqtiurad uWerda mxars avtonomiis moTxovnas. ilia WavWavaZis
iniciativiT iyo erovnul-demokratiuli mimarTulebis partiis Seqmnis mcde-
lobac, romlis mTavari mizanic saqarTvelos avtonomiis miRweva iqneboda.
socialist-federalistebi. erovnul-demokratebi
Tavi pirveli
social-demokratebi
gansxvavebuli pozicia ekavaT social-demokratebs.
saukuneTa mijnaze qarTvel social-demokratTa mTavar
samizned ilia WavWavaZe iqca. noe Jordaniam, filipe maxa-
noe Jordania
raZem da sxvebma mZafri Seteva ganaxorcieles ilias `ive-
riis~ winaaRmdeg. gazeTs feodaluri warsulis mexotbed
da `reaqciis~ mxardamWerad moixseniebdnen.
isic unda aRiniSnos, rom noe Jordania interess iCenda erovnuli sakiTxis
wyaro 2
87
Jordanias mier gansakuTrebuli yuradRebis
gamaxvileba erovnuli kulturis dacvaze, wyaro 3
maSin, roca stalini angariSs ar uwevda erTa
`am programis (igulisxmeba
kulturul mravalgvarobas da mxars uWerda
avstrieli socialistebis,
mcire eTnikuri jgufebis gaTqvefas `ufro
bauerisa da reneris saxelTan
maRal (e.i. rusul) kulturaSi~.
dakavSirebuli kulturulna
I msoflio omis win menSevikebi isev do-
cionaluri avtonomia) ZiriTa
minirebdnen saqarTveloSi, bolSevikebi ki,
di, principuli nakli is aris,
romlebmac 1912 wlis praRis konferencia-
rom igi miiswrafvis ganaxor
ze calke partia Camoayalibes, ar sargeb-
cielos yvelaze daxvewili da
lobdnen mosaxleobaSi didi popularobiT.
absoluturi, bolomde miyvani
1911 wels praqtikulad Sewyda profkavSi-
li nacionalizmi. am programis
ruli moZraoba da social-demokratebis
dedaarsi Semdegia: TiToeuli
aqtivoba limitirebul iqna naxevradlega-
moqalaqe ewereba ama Tu im erSi,
luri gazeTebis gamocemiTa da saarCevno
da TiToeuli eri warmoad
aqtivobiT. Tumca omis win xSiri iyo muSaTa
gens iuridiul mTels, Tavisi
gaficvebi.
wevrebis iZulebiTi dabegvris
menSevikebi omis winaaRmdegi iyvnen, Tum-
uflebiT, nacionaluri parla
ca farTod ar gauCaRebiaT antisaomari
mentebiT (seimebiT), naciona
propaganda da neitralitetis safasurad
luri ministrebiT~.
Tavi pirveli
89
17. imperializmi da koloniuri politika
ekonomikuri motivebi
kolonializmis motivebad jer kidev merkantilizmis xanaSi iafi nedleu-
lisa da keTilSobili liTonebis mopoveba saxeldeboda. industrializaciis
epoqaSi am da sxva tradiciul motivebs kapitalis momgebianad dabandebis
(koloniebSi rkinigzebis mSeneblobaSi, samTamadno industriasa Tu planta-
ciebSi) survili daemata.
imperializmis epoqaSi koloniuri politikis sakiTxTan dakavSirebiT gamar-
Tul Tanamedrove sajaro diskusiebSi am politikis sasargeblod gamoTqmuli
ori argumenti dominirebda: koloniebi aucilebelia, erTi mxriv, rogorc
gansaxlebis damatebiTi sivrce metropoliis mosaxleobis zrdis pirobebSi da
meore mxriv, rogorc samomavlo ekonomikuri bazari. am ekonomikuri mosazre-
bebiT koloniuri politikis ganxorcielebis procesSi, industrializaciis
progresulad ganviTarebis pirobebSi, msoflios yvela mxare TandaTanobiT
erTveboda erTian msoflio ekonomikaSi.
ideologiuri motivebi
ideologiurad imperializmis amosavali wertili gamZafrebuli naciona-
lizmi – sakuTari eris rCeulobis gancda da masze dakisrebuli gansakuTre-
buli istoriuli misiis SegrZneba iyo.
koloniebis feradkanian mosaxleobaze `TeTrebis~ batonoba rasobrivi
upiratesobiT (e.w. `socialuri darvinizmi~) iyo `dasabuTebuli~. evropelebs
naklebad ganviTarebul xalxebSi qristianobis gavrceleba da maT yofaSi
90
civilizaciis Setana TavianT keTilSobilur misiad da Sesabamisad, sakuTari
koloniuri batonobis gamarTlebad esaxebodaT. amgvari civilizatoruli
misia miewereboda, magaliTad, frangul imperializms.
rusuli imperializmi ideologiurad `gamarTlebuli~ iyo rusi eris upir-
velesi mowodebiT – exsna `sruliad slavebi~ da daecva marTlmadidebloba.
es ideologia, romelsac `panslavizmi~ ewodeba, gamiznuli iyo yvela slavis
ruseTis egidis qveS gasaerTianeblad. swored panslavizmiT iyo nakarnaxevi
wyaro 1
imperializmis ideologiebi
a
`me vamtkiceb, rom Cven msoflioSi umaRlesi rasa varT da rac ufro meti miwa
iqneba Cveni rasiT dasaxlebuli dedamiwaze, miT ukeTesia adamianTa modgmisTvis.
…...amas garda, msoflios udidesi nawilis Cvens xelSi gadmosvla bolos mouRebda
omebs... SeerTebuli Statebis dabruneba msoflioSi erTaderTi anglosaqsuri
imperiis Seqmnis mizniT... SesaZlebelia, radgan aSkaraa [RvTis neba] aqcios in
glisurenovani rasa rCeul iaraRad samarTlianobaze, mSvidobasa da Tavisufle
baze dafuZnebuli sazogadoebis Sesaqmnelad.
...amdenad, vfiqrob, rasac RmerTi Cemgan inebebda, afrikis rukis rac SeiZleba
srulad wiTlad SeRebvaa...~
91
balkaneTis slavi xalxebis (serbebi, bul-
garelebi da sxv.) gasaTavisufleblad wyaro 2
TurqeTis winaaRmdeg omis dawyeba (ru-
fon biulovi, germaniis saga-
seT-TurqeTis omi 1877-1878).
reo saqmeTa saxelmwifo mdi-
gansxvavebuli iyo inglisis imperia-
vani (1897):
lizmis motivacia. mas, upirveles yovli-
sa, koloniebidan maqsimaluri mogebis `wavida is dro, roca germaneli
miRebis survili amoZravebda da nakle- erT mezobels miwas uTmobda,
bad iyo dainteresebuli maTi kulturu- meores – zRvas, TavisTvis ki
li asimilaciiT. inglisSi radikaluri mxolod zecaSi adgils ibeveb
imperializmi, e.w `jingoizmis~ saxiT, da. dRes Cveni upirvelesi
mosaxleobis qveda fenebSic gamovlin- amocanaa aRmosavleT aziaSi
da (`jingo~ radikaluri imperialiste- Cveni sazRvao mimosvlis, vaW
wyaro 3
`Cemi azriT, verc erTi ministris movaleoba ver CaiTvleba aRsrulebulad, Tuki is
xelidan gauSvebs Cveni koloniuri msoflio imperiis gafarToebis SesaZleblobas.
sakiTxi ase dgas: gsurT dakmayofildeT imiT, rom inglisi mxolod erTi myudro
qveyana iyos, Tu gsurT gqondeT didi qveyana – imperiuli saxelmwifo, qveyana, sadac
Tqveni Svilebi, roca daizrdebian, didebis mwvervalze aRmoCndebian da ara mxolod
Tanamemamuleebis maRal Sefasebas, aramed mTeli msoflios pativiscemas moipoveben.~
92
moskovi
18
ruseTi
90
w-
m
de
samara
Celiabinski -1
1908 916
tr krasnoiarski xabarovski
ans omski
cim
bir
is ma 1891-1904 Cita
gistrali
irkutski
190
xarbini
0-1
906
1901-1
aRmosavleT
vladivostoki
CineTis rkinigza
903
krasnovodski
i
T
e
18
port
l
buxara
91
arturi
a
904
-1
CineTi
m
s
o
sparseTi
i
eT
an brit.
R
av indoeTi
wyaro 4
koloniuri mmarTveloba
koloniuri mmarTvelobis formebi ar iyo erTgvarovani. magaliTad, tunisSi
frangebis mier misi kolonizaciis (1881) Semdeg `TeTri~ kolonizatorebis uSua-
lo mmarTvelobis wesi damkvidrda. bevri koloniuri samflobelo (upirveles
yovlisa, inglisis) arapirdapiri wesiT imarTeboda: SenarCunebuli iyo adgi-
lobrivi saxelisuflebo struqturebi an iqmneboda
axali biurokratiuli elita, romelTac SezRuduli
avtonomia eniWebodaT.
koloniebis adgilobrivi mosaxleoba farTod iyo
Cabmuli, zogan iZulebiTac, sameurneo procesSi,
romlis produqtic kolonizatorebis gamdidrebas
xmardeboda.
koloniebis mkvidrni axladgaxsnil skolebSi izr-
debodnen, sAAadac maT evropel xelisufalTa mimarT
mokrZalebasa da morCilebas aCvevdnen.
evropelebis koloniuri politika, rogorc wesi,
ugulebelyofda adgilobriv tradiciebsa da adaT- karikatura: msoflio
wesebs. inglisis klanWebSi
93
koloniuri eqspansia
wyaro 5
evropis saxelmwifoebis imperialistu-
britaneTis koloniebis
ri konkurencia gansakuTrebiT mkafiod
ministri jozef Cemberleni
gamovlinda afrikis kontinentis koloni-
(1903):
zaciis procesSi, romelsac `afrikisaTvis
rbolas~ uwodeben. afrikaSi teritoriebis `Cveni eris arseboba Cvens sam
dakavebaSi erTmaneTs ZiriTadad inglisi, rewvelo SesaZleblobebsa da
safrangeTi da germania ejibrebodnen. produqcias efuZneba. inglisi
safrangeTma moipova Crdilo-dasavleT araa samiwaTmoqmedo qveyana.
afrikis udidesi nawili. inglisi Seecada miwaTmoqmedeba ver iqneba Cveni
Seeqmna erTi didi kolonia afrikis uki- keTildReobis mTavari wyaro.
duresi samxreTidan (kapis provincia) uki- inglisi udidesi industriuli
dures CrdiloeTamde (egvipte). germaniam qveyanaa. aqedan gamomdinareobs
daikava aRmosavleTi afrika, samxreT- erTi daskvna: dRes vaWroba
dasavleTi afrika, kameruni da togo. ne- Cveni imperiis sazRvrebSi
dleuliT mdidari kongos auzis vrceli aucilebelia Cveni ganviTare
teritoriebi belgiis mefe leopoldis bisaTvis. Tuki es vaWroba
pirad mflobelobaSi gadavida. daknindeba an Sewydeba, qveynis
aziaSi inglisma da safrangeTma in- mosaxleobis raodenobidan
doCineTi dainawiles. CineTi saTanadod gamomdinare, SeiZleba iTqvas,
Tavi pirveli
britanuli
franguli
portugaliuri
espanuri
germanuli
belgiuri
italiuri
klasSi samuSao
1. gaecaniT wyaro 1-Si mocemul masalas. SeadareT erTmaneTs wyaroebi 1a, 1b,
1g. imsjeleT imperializmis ideologiis tipebze.
2. ra miznebi hqonda rusul imperializms Soreul aRmosavleTSi? ra faqto-
rebi ganapirobebda am interesebs? ramdenad ukavSirdeba transcimbiruli
magistralis aSeneba am miznebs?
3. ganixileT da SeadareT erTmaneTs wyaroebi (2, 3, 4, 5). gansazRvreT evropis
sxvadasxva saxelmwifos imperializmis politikuri da ekonomikuri motivebi.
95
II msoflio XX saukunis I naxevarSi
fineTi
norvegia
i
atlantikis
eT
st. peterburgi
okeane
ed
neTi
Sv
irlandia dania
a
didi
brit
memeli
n di dancigi
la berlini
londoni er
evropa omSi nid
belgia germania ruseTi
centraluri
saxelmwifoebi luqsemburgi
mokavSireebi (antanta) parizi vena
avstria-
neitraluri qveynebi
Ti ungreTi
n ge Sveicaria
ra
saf
italia rumineTi
ia
ser
al
monte-
beT
espaneTi bulgareTi
ug
negro
al
rt
ban
i
os
eT
im
i
po
mal a
per
i
eT
maro
ko
i
CrdiloeT afrika
damatebiTi cnoba
98
omis gamocxadebis qronika
1914 wlis germania srul mxardaWeras ucxadebs avstria ungreTs serbeTTan omis dawyebis SemTx
6 ivlisi vevaSi.
1914 wlis avstriaungreTi oms ucxadebs serbeTs 23 ivlisis ultimatumis zogierTi pirobis
28 ivlisi Seusruleblobis sababiT. es msoflio omis pirvel dRed miiCneva. momdevno dRes misi
armia iwyebs belgradis dabombvas: ruseTis imperatori acxadebs srul mobilizacias
serbeTis mxardaWeris sababiT.
1914 wlis safrangeTi iwyebs srul samxedro mobilizacias.
klasSi samuSao
saSinao davaleba
99
19. saomari moqmedebebi I msoflio omis periodSi
100
vis sruteebis – bosforisa da dardanelis – Caketva ruseTisaTvis ekonomikuri
blokadis tolfasi iqneboda. sakmarisia iTqvas, rom sazRvao gziT warmoebu-
li ruseTis sagareo vaWrobis 60 procenti da xorblis mTeli eqsporti 1914
wlamde Savi zRvis sruteebis gavliT xorcieldeboda. garda amisa, osmaleTis
omSi CarTva axlo aRmosavleTSi britaneTis damatebiTi Zalebis gadasrolas
moiTxovda, rac Seasustebda britanul dawolas dasavleTis frontze.
marTlac, Sav zRvaSi osmaleTis flotis (realurad es iyo germanuli javS-
nosnebi germaneli admiralis meTaurobiT) gamomwvev samxedro provokacias –
odesisa da sxva rusuli navsadgurebis moulodnel dabombvas – mohyva ruseTis
101
osmaleTis gamarjvebad iqna aRqmuli. am brZolis dros gmiruli meTaurobiT
gamoiCina Tavi axalgazrda Turqma oficerma mustafa qemalma, romelic mog-
vianebiT, 1923 wels, TurqeTis prezidenti gaxda da `aTaTurqi~ dairqva.
axlo aRmosavleTis frontebze didi britaneTi isev gaaqtiurda 1916 wels:
im wels man aujanya arabebi osmaleTs, 1917 wels aiRo baRdadi da ierusalimi,
1918 wels ki – damasko da beiruTi.
I msoflio omis dros gamoyenebuli iyo iqamde arnaxuli sabrZolo saSua-
lebebi da samxedro teqnika, aseve qimiuri iaraRi (momwamlavi gazis erT-erT
saxeobas ipriti imitom ewoda, rom masobrivi ganadgurebis es saSualeba pir-
velad belgiis qalaq iprTan brZolis dros gamoiyenes), tanki (es sityva `avzs~
niSnavs: aseTi warweriT niRbavdnen ingliselebi muxluxebian mZime javSan-
teqnikas, romelsac es saxeli daumkvidrda kidec), aviacia, wyalqveSa navebi.
tankebma mxolod I msoflio omis bolo periodSi moaxerxes gavlenis moxdena
sabrZolo taqtikis Secvlaze. II msoflio omSi ki tankebma da aviaciam mxareebis
warmatebaSi gadamwyveti roli iTamaSa.
omma moiTxova uzarmazari materialuri saxsrebi, didZali bunebrivi re-
sursebi, gansakuTrebiT navTobproduqtebi, radgan meqanizebuli samxedro
teqnika (borbliani javSAanmanqanebi, tankebi, aviacia) benzinze muSaobda, ro-
melic centralur saxelmwifoebs ar hyofnidaT. amitomac 1917 wlis bolos
germanelebma xelSi Caigdes rumineTis ploeStis navTobsarewebi.
I msoflio omma cxadyo, rom Tanamedrove didi omis mogeba SeuZlebelia
Tavi meore
102
SezRuda wyalqveSa omi, magram aranakleb gaamZafra amerikelebis anti-ger-
manuli ganwyoba `cimermanis depeSam~, presaSi gamoqveynebulma cnobam, rom
germaniis mTAavroba cdilobda meqsikis CaArTvas amerikis winaaRmdeg omSi, Tuki
es ukanaskneli antantis winaaRmdeg gamovidoda: aSS dazvervam gaSifra ger-
maniis sagareo saqmeTaA ministris mexikoSi TaAvis saelCoSi gagzavnili depeSAa.
1917 wlis Tebervlidan, mas Semdeg, rac didma britaneTma sakuTari savaWro
xomaldebi qvemexebiTa da wyalqveSa WurvebiT aRWurva, germaniam SeuzRudavi
wyalqveSa omi gamoacxada. germanuli wyalqveSa navebi ukve mowinaaRmdegis ne-
bismieri tipis xomaldis torpedirebas axdendnen. es amerikisaTvis msoflio
wyaro 1
103
verdenis brZola. saomari viTareba 1917-1918. aSS-is Cabma omSi
gansakuTrebiT sisxlismRvreli iyo brZolebi dasavleTis frontze. 1916
wels verdenis (safrangeTi) brZolaSi orive mxridan daiRupa, sxvadasxva Se-
fasebiT, naxevari milionidan erT milionamde adamiani. am brZolas `verde-
nis xorcsakepi~ ewoda. gamTangvelma poziciurma brZolebma, omis sisastikem
meomar saxelmwifoebSi `omiT daRliloba~ gamoiwvia. frontze sangrebSi myofi
milionobiT adamiani veRar xedavda kacTakvlis gagrZelebis azrs. gaWianure-
buli omi iwvevda armiebis demoralizacias. gaxSirda mowinaaRmdege armiebis
jariskacebis `daZmobilebis~ SemTxvevebi.
1917 wlis Tebervlis revoluciis Semdeg ukiduresad daqveiTda ruseTis
armiis brZolisunarianoba. 1917 wlis oqtomberSi momxdari revoluciis Semdeg
ki, 1917 wlis 15 dekembris dazavebiT, ruseTi msoflio oms sabolood gamoeTi-
Sa. 1918 wlis 3 marts brest-litovskSi daido separatuli sazavo xelSekruleba
germaniasa da sabWoTa ruseTs Soris.
aRmosavleTis frontze mowinaaRmdegis dasusteba xels aZlevda germa-
niasa da mis mokavSireebs. magram maTi mdgomareoba sul male isev damZimda.
1917 wlis 6 aprilidan centraluri saxelmwifoebis winaaRmdeg omSi amerikis
SeerTebuli Statebi Caeba. 1918 wlis oqtombrisaTvis, SeerTebulma Statebma
evropis kontinentze gadmoiyvana 1,5 milioni jariskaci. antantis mxareze axa-
li Zalis gamoCenam gazarda misi gamarjvebis Sansi. antantis gamarjvebisTvis
kidev ufro mniSvnelovani aRmoCnda is, rom ekonomikuri blokadiT dasuste-
Tavi meore
klasSi samuSao
saSinao davaleba
105
20. revoluciebi ruseTSi.
brestis zavi da saqarTvelos sakiTxi
107
li iyo. bolSevikebis zafxulSi jer ki-
dev miiCnevdnen, rom droebiTi mTavrobis wyaro 1
dasamxobad ajanyebis wamowyeba naadrevi
situacia ruseTSi 1917 wlis
iyo. Tumca male mdgomareoba Seicvala.
zafxulSi. ingliseli Jur-
seqtemberSi petrogradis muSaTa da
nalistis Canawerebidan:
jariskacTa sabWoSi bolSevikebma ukve
umravlesoba Seadgines. sabWos Tavmjdo- `moskovSi muSebi aiZulebdnen
mare gaxda bolSevikTa erT-erTi lideri qarxnis mepatroneebs Seeswav
lev trocki (bronSteini). bolSevikebi laT maTi momavali samarTleb
aseve umravlesoba gaxdnen moskovis sa- rivi uflebebis safuZvlebi;
bWoSic. maTi zegavlena da ricxvi matu- odesaSi studentebi karna
lobda sxva sabWoebSi. xobdnen TavianT profesors
civilizaciaTa istoriis axal
1917 wlis oqtombris revolucia programas; petrogradSi msax
iobebi Caenacvlnen Teatris di
bolSEevikTa amboxi daiwyo 6- 7 noembers
reqtors da TviTon irCevdnen,
RamiT (Zveli stiliT 24-25 oqtomberi –
Tu romeli speqtakli unda war
amitomac ewoda Semdgom am movlenebs
moedgina. armiaSi jariskacebi
oqtombris revolucia). bolSevikTa Seia-
epatiJebodnen mRvdels das
raRebulma razmebma – wiTelgvardielebma
wreboda maT Sekrebebs, rom mis
– peterburgSi yovelgvari winaaRmdego-
cxovrebas azri miscemoda... es
bis gareSe daikaves xidebi, rkinigzis sad-
Tavi meore
108
gare samyarosaTvis saerTod ucnobi darCa.
noemberSi Catarda damfuZnebeli krebis
arCevnebi, romelic jer kidev oqtombris mov-
lenebamde iyo daniSnuli. es sakanonmdeblo
organo unda gamxdariyo ruseTis momavlis
mTavari ganmsazRvreli – mas unda moemzadebina
qveynis konstitucia. magram arCevnebi bolSe-
vikebisaTvis arasasurveli SedegiT dasrulda.
yvelaze meti adgili miiRo socialist-revo-
wyaro 2
`bankebi Caigdes xelSi? es kargi iqneboda, bankebSi rom puri yofiliyo, romli
Tac bavSvebs davapurebdiT. magram bankebSi puri araa, bavSvebi yoveldReE SimSi
loben, izrdeba maTi sikvdilianoba~
b
109
brestis zavis xelmowera
110
leba gamoeyvana Tavisi jarebi aRmosavleT anatoliidan da aseve baTumidan.
am regionebis bedi ki adgilobrivi mosaxleobis nebis safuZvelze, TurqeTisa
da mezobeli qveynebis SuamavlobiT unda gadawyvetiliyo. isic aRsaniSnavia,
rom germania ar iyo dainteresebuli osmaleTis yvela moTxovnis Sesrule-
biT (maT Soris iyo 1877-1878 wlebis ruseTTan omSi dakarguli teritoriebis
dabruneba), magram saboloo jamSi, miRebuli kompromisuli varianti swo-
red osmaleTis interesebs pasuxobda. sadavo regionebis mosaxleobisaTvis
`TviTgamorkvevis uflebis~ zemoTnaxsenebi formiT miniWeba praqtikulad am
teritoriebis TurqeTisaTvis daTmobas niSnavda. Turq istorikosebs miaCniaT,
Ti ruseTi
o ne
e st
latvia
litva
a
ni
ma
r
ge
poloneTi
ukraina
ka
sp
avstro
ii
sz
ungreTi
Rv
a
rumineTi
Savi zRva
se
rb
bulgareTi
eT
alban
a
ri
mpe
si
eTi
ZneTi
Semdeg.
si
s
z
R
wyaro 3
klasSi samuSao
saSinao davaleba
112
21. saqarTvelos demokratiuli respublika
saSinao politika
axalgazrda respublikas Tavidan mouxda saxelmwifo institutebis daar-
seba da Camoyalibeba. 1919 wlis TebervalSi qveyanaSi Catarda damfuZnebeli
krebis arCevnebi, romelSic umravlesoba (109 deputati 130-dan) social-de-
mokratebma Seadgines. damfuZnebelma krebam ar miiCnia saWirod gansakuTre-
buli uflebebiT aRWurvili prezidentis arCeva, magram gaafarToa mTavrobis
Tavmjdomaris uflebamosilebani. mTavrobis Tavmjdomared noe Jordania
airCies. mTavroba mTlianad menSevikebiT dakompleqtda.
parlamenti da mTavroba gansakuTrebul yuradRebas aqcevda Sinagan saq-
meTa da iusticiis saministroTa aparatis gaZlierebas, administraciisa da
miliciis Camoyalibebas, adgilobrivi xelisuflebis dakompleqtebas.
didi samuSao Catarda sasamarTlos reformirebisaTvis. parlamentma mii-
Ro kanoni nafic msajulTa sasamarTlos organizaciis Taobaze; damtkicda
agreTve `uzenaesi sakasacio da kanonmdamcveli dawesebulebis~ – senatis –
debuleba.
1921 wlis 21 Tebervals damfuZnebelma krebam daamtkica saqarTvelos res-
publikis konstitucia, romelic im droisaTvis sakmaod progresuli iyo.
samwuxarod, saqarTvelos ar mouxda am konstituciis Sesabamisad cxovreba,
radgan misi miRebidan sul oTxi dRis Semdeg ruseTis XI armiis daxmarebiT
Tbilisi aiRes bolSevikebma da iq sabWoTa xelisufleba gamocxadda.
saxelmwifoebriobis aRdgenas garkveuli winaaRmdegoba Sexvda saqarTve-
los teritoriaze mcxovrebi zogierTi eTnikuri jgufis mxridan. im jerze
axalgazrda qarTulma saxelmwifom SeZlo javaxeTis somxuri, mesxeTis `Ta-
Truli~, aseve afxazuri da osuri nacional-separatizmis moTokva imis wyalo-
biTac, rom separatistebis mxardamWeri Zalebi (ruseTi, TurqeTi, somxeTi) im
periodSi, gansakuTrebiT 1918 wlis bolodan 1920 wlis dasawyisamde, dasuste-
bulebi iyvnen da sruli ZaliT ver gamovidnen maT dasacavad.
115
damoukidebel saqarTvelos ar mieca sakmarisi dro saxelmwifo mSeneb-
lobisaTvis. Tumca misi miRwevebi damoukideblobis xanmokle periodSi (or-
naxevari weli) sakmao iyo, saSinao politikaSi daSvebul iqna araerTi Secdoma.
kerZod, ver Seiqmna brZolisunariani armia; mTavrobam saTanadod ar gamoiyena
mravalricxovani qarTveli oficrebis gamocdileba da unari, radgan `ar en-
doboda Tavadaznaurobas~; erovnuli ideis irgvliv xalxis darazmvis nacvlad
socialistur-internacionaluri ritorika batonobda; amave dros ver moxer-
xda erTaSorisi mSvidobis miRweva; Zneli aRmoCnda finansuri stabilizacia,
ris gamoc qveyanaSi inflacia gabatonda.
wyaro 1
... ruseTis didis revoluciis msvlelobam ruseTSi iseTi Sinagani wyobileba Sehqmna,
rom mTeli saomari fronti sruliad daiSala da rusis jarmac dauteva amierkavkasia.
116
wyaro 2
wyaro 4
117
wyaro 5
`muxli 129
muxli 130
muxli 131
muxli 132
muxli 134
muxli 136
118
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1921, 21 Tebervali –
konstituciis
miReba
119
22. didi saxelmwifoebis politika kavkasiaSi.
saqarTvelos demokratiuli respublikis brZola
saerTaSoriso aRiarebisaTvis
saqarTvelo germanuli
proteqtoratis qveS
saqarTvelos damoukideblobis gamo- leqsikoni
cxadebisas mas moulodnelad mieca Se-
saZlebloba, mieRo daxmareba msoflio r anomalia (berZn. anomalia,
omSi Cabmuli germaniis imperiisagan. im uswormasworoba) – kanon-
dros germania jer kidev ibrZoda da- zomierebis darRveva
savleTis frontze da gamarjvebis imedic r vilaieTi – administraciul-
ar hqonda dakarguli. kavkasiaSi germaniam teritoriuli erTeuli os-
gadawyvita dayrdnoboda axal qarTul maleTis imperiaSi
saxelmwifos, romelsac garkveul daxma-
rebas uwevda, amgvarad, SewinaaRmdegebo-
da Tavisi mokavSiris – osmaleTis imperiis Warb pretenziebs.
saqarTvelom gaaforma xelSekruleba germaniasTan da daTanxmda mis proteq-
toratze diplomatiuri aRiarebisa da TurqeTis teritoriuli pretenziebis
Tavi meore
wyaro 2
`omis wina wlebSi rom dasmuliyo sakiTxi, Tu sad, evropis romel qalaqSi Sedge
boda pirveli socialisturi mTavroba, zogi daasaxelebda londons, sxvebi parizs,
berlins, stokholms an briusels, magram vin ifiqrebda saqarTvelos sataxto qalaq
Tbilisze? swored am qalaqSi aRimarTa socialisturi droSa da daiwyo namdvili
demokratiuli wyobilebis mSenebloba... es moxda ara ajanyebis gziT, ara sisxlis
RvriT, aramed xalxis suverenuli uflebebis aRiarebiT, misi survilisa da nebisyo
fis sruli gamovlinebiT. 1918 wlis socialuri da agraruli revolucia, romelic
moxda saqarTveloSi, aris ara socialisturi, aramed demokratiuli, moxdenili
socialistebis mier...
123
klasSi samuSao
evropel socialistTa
viziti saqarTveloSi
saSinao davaleba
124
23. brestis zavidan moskovisa da yarsis
xelSekrulebebamde
125
gaCaRda es konfliqti, demilitarizebul zonad gamocxadda da iqidan orive
meomari qveynis jarebi gaiyvanes. 1921 wels, saqarTvelosa da mTeli kavkasiis
gasabWoebis Semdeg, kompartiis kavkasiis biuros dadgenilebiT lore somxeTis
respublikas gadaeca.
1920 wels sabWoTa ruseTma warmatebas miaRwia samoqalaqo omSi. 28 aprils
aRebul iqna baqo, 2 dekembers ki erevani da orive respublikaSi sabWoTa xeli-
sufleba damyarda. samxreT kavkasiaSi damoukidebeli mxolod saqarTvelo
rCeboda. magram mis garSemo ukve ikvreboda maryuJi. imave 1920 wels q. anka-
raSi ganlagebulma axali TurqeTis xelisuflebam, qemalistebma, romlebic
ebrZodnen TurqeTSi SemoWril saberZneTisa da safrangeTis armiebs (maSin
roca stambolSi myofi sulTani da misi mTavroba antantis qveynebis wnexs
ganicdidnen), gamonaxes saerTo ena bolSevikur ruseTTan.
saerTo, Tundac droebiTma, `sagareo mtris xatma~ – aseTad im dros antanta
aRiqmeboda, sababi misca bolSevikur ruseTsa da qemalistur TurqeTs gaeer-
TianebinaT Zalisxmeva kavkasiuri politikis ganxorcielebisas. realurad
ki antanta (arsebiTad, didi britaneTi) sakmaod swrafad gadioda kavkasiis
regionidan.
Zveli imperiebis adgilze warmoqmnilma axalma saxelmwifoebma, bolSe-
vikurma ruseTma da qemalisturma TurqeTma, SeZles molaparakebis gziT gae-
mijnaT TavianTi interesebi samxreT kavkasiaSi.
1920 wlis Semodgomaze qemalistebma daamarcxes somxeTis armia da 2 dekem-
bers aleqsandropolSi (dRevandeli giumri) moawerines xeli kabalur xel-
Tavi meore
127
wyaro 2
[TurqeTi mzadaa] `aiRos pasuxismgebloba mTeli Cveni muSaobis, yvela Cveni op
eraciis ruseTis bolSevikebTan gasaerTianeblad... Tu sabWoTa Zalebi gegmaven
saqarTvelos winaaRmdeg samxedro moqmedebis dawyebas... kavkasiidan ingliselTa
gasaZeveblad... TurqeTis mTavroba Tavis Tavze aiRebs operaciebs imperialisturi
somxeTis winaaRmdeg da valdebulebas kisrulobs aiZulos azerbaijanis respub
lika Sevides sabWoTa saxelmwifoebis wreSi~.
wyaro 3
`muxli II
muxli XV
128
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1921, 16 marti
1918, 3 marti – brestis zavi moskovis xelSekruleba
1921, 13 noemberi
yarsis xelSekruleba
129
24. saqarTvelos aneqsiAa bolSevikuri ruseTis mier
130
wiTeli armiis intervencia.
saqarTvelos okupacia wyaro 1
131
kidebloba rusuli intervenciis pirvel
etapze ar gauqmebula. rusuli diplo- wyaro 2
matia saqmes ise warmoaCenda, TiTqos sa-
galaqtion vaSaZis mogonebe-
qarTveloSi ajanyebas adgilobrivi re-
bidan (gamoqveynebulia JHur-
voluciuri komiteti xelmZRvanelobda.
nal `revoluciuri matianeSi~,
amis gamo, magaliTad, rigiT amerikels an
3, 1923):
dasavleT evropels unda Seqmnoda STa-
beWdileba, rom Soreul patara qveyanaSi `zedmeti ar iqneba Sevexo
samxedro gadatrialebis gziT saTaveSi saqarTvelosaTvis istoriul
movida axali mTavroba, romelsac mezobe- 1921 wlis 25 Tebervlis wina
li qveynis jarma daxmareba aRmouCina. Rames... CemTan Semovida Cumad
Tanac yofili erTiani social-demokra- ori SeiaraRebuli piri... Cemi
tiuli partiis erTi, memarjvene, frTa ori saukeTeso amxanagi (mgosani
meorem – memarcxenem, Secvala. paolo iaSvili da metreveli)
es qarTvel xalxsac abnevda: pirdapiri da vkiTxe, raSia saqmeTqo.
ucxouri agresia ar Canda. Tbilisis iqiT menSevikuri mTavroba gaiqca.
wiTel armias keTilganwyoba ar ugrZnia, bolSevikebi Semodian, qalaqSi
magram arc SeiaraRebuli winaaRmdego- araviTari xelisufleba araa,
ba Sexvedria. is ki ara, baTumis gasaTa- gvTxoves miviRoT saTanado
visufleblad Turqebisagan, romlebic, zomebi wesrigisa da mSvidobi
nominalurad mainc, bolSevikebis mokav- anobis dasacavad bolSevikebis
Sireebi iyvnen, wiTeli armia da qarTuli
Tavi meore
Semosvlamdeo~, mipasuxes
jaris nawilebi SeTanxmebuladac ki moq- maT... Cven samma gamovacxadeT
medebdnen. ar dagvaviwydes, rom 1921 wlis Tavi qalaqis damcvel droe
16 martis moskovSi gaformebuli ruEseT- biT revoluciur komitetaT.
TurqeTis xelSekrulebiT baTums Turqe- gamovuSviT mowodeba mcxov
bi `saqarTvelos uTmobdnen~. reblebisadmi da SevudeqiT
magram sinamdvileSi ucxo jaris inter- SeiaraRebuli dacvis mowyo
venciam (SeWram) gamoiwvia saqarTvelos bas. magram xels gviSlida is
okupacia (dakaveba) ucxo saxelmwifos garemoeba, rom quCebi gaWedili
mier, rasac misi aneqsireba (ucxo saxel- iyo ukan daxeuli menSevikebis
mwifosTan mierTeba) mohyva. jarebiT, romlebic ise uwesri
damoukidebeli saqarTvelos mTav- god modiodnen, rom ar icodnen
robam parizSi gaagrZela saqmianoba. man saiT unda wasuliyvnen. rode
araerTi Txovna daugzavna dasavleT sac me vaCerebdi jariskacebs da
evropis qveynebs saqarTvelos damou- vekiTxebodi sad midixarT da
kideblobis aRdgenis saqmeSi daxmarebis sadaa Tqveni xelmZRvaneloba
TxovniT, magram amaod. arc erTi evro- Tqo, yvela erTi da imave pasuxs
puli saxelmwifo ar wavidoda ruseTTan maZlevda: xelmZRvanelebma
konfliqtze saqarTvelos interesebis migvatoves da ar viciT, sad
dasacavad. 1924 wlisaTvis evropis TiTq- mivdivarTo.~
mis yvela saxelmwifom scno komunisturi
mTavroba moskovSi da diplomatiuri ur-
TierToba daamyara masTan.
gasabWoebis Semdegac saqarTvelo for-
132
malurad inarCunebda damoukidebeli saxelmwifos atributebs da nominalu-
rad `damoukidebel saxelmwifod~ rCeboda: 1921 wlis ganmavlobaSi, 25 Teber-
vlis Semdeg, grZeldeboda misi damoukideblobis cnoba, magaliTad meqsikis,
panamis, haitis, liberiis, tailandis mier. magram, realurad, saqarTvelo
okupirebuli iyo ucxo qveynis armiis mier da misi axali mTavroba, Tundac
eTnikuri qarTvelebiT dakompleqtebuli, eqvemdebareboda sxva qveynis de-
daqalaqSi, kerZod, moskovSi myof xelisuflebas.
iZulebiT gasabWoebul saqarTveloSi, iseve, rogorc mTel samxreT kavkasia-
Si realur xelisuflebas warmoadgenda ruseTis komunisturi partiis (bol-
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
135
amerika erTa ligaSi ar Sevida da saerTod ganerida evropul saqmeebs. man ara-
viTari teritoriuli SenaZeni ar isurva.
germaniasTan zavs xeli moaweres 1919 wlis 28 ivniss, `saraevos gasrolis~
(rodesac serbma teroristma mokla avstria-ungreTis taxtis memkvidre) xuTi
wlis Tavze, versalis sarkeebian darbazSi. es simboluri iyo: zavis dadebis
adgili ganzrax SeirCa, radgan swored iq, 1871 wlis 18 ianvars, safrangeTze
mopovebuli gamarjvebis Semdeg, sazeimod gamocxadda erTiani germanuli
saxelmwifos (raixis, anu imperiis) Seqmna. aseve SemTxveviTi ar yofila parizis
sazavo konferenciis gaxsnis TariRad 18 ianvris arCeva.
mogvianebiT gaformda sazavo xelSekrulebebi centraluri saxelmwifoebis
kavSirSi Semaval sxva saxelmwifoebTanac.
versalis zavis pirobebi germaniisaTvis ukiduresad mZime iyo. germanias
CamoerTva yvela kolonia, aseve teritoriis nawili evropaSi. mas TiTqmis sru-
lad CamoarTves samxedro aRWurviloba, mZime sabrZolo teqnika, maT Soris
floti, da aukrZales saomari teqnikis warmoeba. germanias dautoves mxolod
asi aTas kaciani armiis yolis ufleba. amas garda, mas daakisres yofili mowi-
naaRmdegeebisaTvis omis dros miyenebuli zaralis anazRaureba (reparaciebis
gadaxda) warmoebuli produqciiTa Tu mis xelT darCenili materialuri re-
sursebiT. sareparacio gadasaxadis zusti fuladi odenobis gansazRvra sabo-
lood ver moxerxda, magram is daaxloebiT 130 miliard raixsmarkas udrida.
germaniisaTvis, moraluri TvalsazrisiT, gansakuTrebiT mZime iyo versalis
xelSekrulebis 231-e paragrafi, romelic omis gaCaRebaSi damnaSaved mxolod
Tavi meore
138
wyaro 1
139
wyaro 2
damatebiTi cnoba
`erTa ligis xelT arsebuli saSualebebi Zalze mwiri iyo konfliqtebis saerTaSo
riso samarTlis principebze dayrdnobiT mSvidobiani mogvarebisaTvis. ekonomikuri
sanqciebi misi erTaderTi instrumenti iyo. erTa ligas ar hqonda samxedro Zala. ama Tu
im konfliqturi viTarebis gadaWris gadawyvetilebis misaRebad aucilebeli erTsu
lovnebis miRweva ararealuri iyo.~
wyaro 3
SvedeTi estoneTi
germania
dania latvia
irlandia
Slezvigi litva
didi avstriaungreTi
gdanski klaipeda sabWoTa
britaneTi kavSiri
germ.
osmaleTis imperia
niderlandi germania
triesti klagenfurti
safrangeTi rumineTi
rieka
d iugoslavia
espaneTi italia
al
ma
ci bulgareTi
a
Trakia
TurqeTi
albaneTi
irani
izmiri
siria
(safrangeTis erayi
mandati) (britaneTis
mandati)
141
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
142
26. sabWoTa totalitarizmi – stalinizmi
wyaro 1
144
lideri stalini iyo. TandaTan saxelmwifoSi Camoya-
libda misi pirovnebis kulti: sabWoTa propaganda ga-
nadidebda mas da unergavda adamianebs rwmenas, rom is
aris Seucdomeli da Seucvleli xelmZRvaneli.
1928 wels sabWoTa kavSirSi moxda warmoebis yve-
la saSualebis, agreTve qalaqis sabinao fondis didi
nawilis nacionalizacia. gaCnda resursebis centra-
lizebuli ganawileba, rac uciloblad gulisxmobda
sameurneo da moxmarebis sferoebSi mwvave deficitis
146
miyvanili `stalinis saxelobis TeTri zRva-baltiis arxi~ (belomorkanali) 150
aTasi politikuri patimris xeliTaa gaTxrili, romelTa didi nawilis Zvlebi
arxis napirebze darCa.
gansakuTrebuli intensivobiT mimdinareobda masobrivi represiebi 1937-38
wlebSi, rodesac sabWoTa kavSirSi daapatimres sul cota 1,5 milioni adamiani,
romelTagan 700 aTass daxvreta miusajes.
sabWoTa kavSirSi mefobda kremlidan marTuli sayovelTao terori (es sityva
laTinurad `SiSs~, `Zrwolas~ niSnavs).
komunisturi reJimis gansamtkiceblad (romelic, Teoriulad, isev `xalxi-
wyaro 3
klasSi samuSao
saSinao davaleba
148
27. msoflio ekonomikuri krizisi da misi daZlevis
amerikuli gza
149
wyaro 1
`is, risTvisac Sromobdnen vazisa da xeebis fesvebi, unda ganadgurdes, raTa fasebi
ar daeces. es aris yvelaze metad samwuxaro da mware. forToxlebs mTlianad clian
vagonebidan da miwaze yrian. adamianebi ramdenime mils gadian fexiT, rom Sea
grovon gadayrili forToxlebi, magram es sruliad dauSvebelia! vinRa gadaixdis
erTi Sekvra forToxlebisTvis oc cents, Tuki SesaZlebelia gaxvide qalaqidan da
ufasod akrifo isini? amitomac forToxlebis mTebs navTs asaxamen da cecxls ukide
ben. da mas, vinc amas Cadis, sakuTari Tavi sZuls am danaSaulisaTvis, sZuls adami
anebi, vinc modian forToxlebis Sesagroveblad. milionobiT damSeuls esaWiroeba
xili, oqrosfer mTebs ki navTs asxamen. da qveyanaSi dgeba mZoris surneli.
150
wyaro 2
`zogierT did ers aRar aqvs demokratia, magram ara imitom, rom xalxma dakarga
demokratiis rwmena. amis mizezi gaxlavT is, rom xalxi daiRala umuSevrobisa da
uimedobisgan. adamianebi veRar uZleben moSimSile Svilebis yurebas maSin, rode
sac Tavad ususurni arian qaosisa da xelisuflebis sisustis pirobebSi. bolos
maT gawires Tavisufleba lukmapurisTvis. Cven amerikelebma viciT, rom Cveni
rigi ufaso
saWmelze aSSSi
`didi depresiis~
dros
wyaro 3
151
damatebiTi cnoba
klasSi samuSao
Tavi meore
saSinao davaleba
152
28. hitleris mmarTveloba germaniaSi
153
yvelaferia~. gaerTgvarovnebas eqvemdebareboda yvela socialuri jgufi Tu
struqtura: Wabukebis unifikacia `hitleriugendSi~, qalebisa – `germanel
gogonaTa kavSirSi~, profkavSirebis nacvlad, muSebisa da mewarmeebis – erTian
`SromiT frontSi~.
germaniis gaerTgvarovneba ver iqneboda totaluri, Tu cxadia, ar moica-
vda kulturasac. unda aRmofxvriliyo totalitaruli reJimisTvis yvelaze
saxifaTo ram – Tavisufali azri, momxdariyo `azrovnebis gaerTgvarovnebac~.
nacistma studentebma wamoiwyes `ganmanaTlebluri laSqroba aragermanu-
li sulis winaaRmdeg~, rac gamoixata ganaTlebuli da modernizebuli sazo-
gadoebisTvis samarcxvino qmedebaSi: 1933 wlis 10 maiss `autodafe~ mouwyves
(koconze dawves) `aragermanuli suliT~ gaJRenTil wignebs (upirveles yo-
vlisa, ebrauli, magram aseve araebrauli warmoSobis didi mwerlebis wignebs,
maT Soris cecxls misces haines, hainrix da Tomas manebis da sxvaTa wignebi).
antisemitizmi da terori
holokosti (nacistebma evropaSi mcxovrebi 9 600 000 ebraelidan 6 mln gaanad-
gures) umZimesia nacistebis mier kacobriobis winaSe Cadenil danaSaulTa Soris.
hitlerma da misma moZraobam versalis zavis kabaluri pirobebisa da msof-
lio ekonomikuri krizisis gamo germaniaSi Seqmnil umZimes socialur-eko-
nomikur mdgomareobaSi (umuSevarTa katastrofuli ricxvi, hiperinflacia
Tavi meore
wyaro 1
154
da sxv.) Tavidanve ebraeloba daadanaSaula. versalis zaviT germaniisaTvis
dakisrebul valdebulebaTa Sesrulebaze uaris Tqmis garda, `germaneli xal-
xis ebraelTa procentuli (valis) monobisgan gaTavisufleba~ iyo is mTavari,
rasac hitleris partia sTavazobda germanel xalxs jer kidev maSin, roca is
umniSvnelo politikur Zalas warmoadgenda.
saubedurod, mZime sameurneo krizisis viTarebaSi hitleris es dapirebebi
bevrisaTvis sasurveli aRmoCnda. sul male nacistebis marginaluri partia
masobriv partiad iqca.
xelisuflebaSi mosvlis Semdeg nacistebi Seudgnen antisemituri programis
ekonomikuri politika
faSisturi reJimis ekonomikuri politika mokled SeiZleba davaxasiaToT,
rogorc `intervenciuli saxelmwifos~ politika gatarebuli arademokratiul
garemoSi, rogorc `intervenciuli saxelmwifos~ totalitaruli modeli.
ekonomikis marTvis nacisturi meqanizmi imave principebs efuZneboda, rasac
ruzveltis `axali kursi~: ekonomikuri krizisis pirobebSi sameurneo da so-
cialuri (upirvelesad umuSevrobis) problemebis daZleva saxelmwifos Care-
vis meSveobiT. magram gansxvavebuli iyo Carevis intensivoba da saxelmwifos
155
wyaro 2
`fiureris principi~
a
wyaro 4
`ebraeli dRes Zirs uTxris germanias da misi gacamtverebis mosurnea. Tuki sadme
msoflioSi germaniaze cudi ram ibeWdeba, yvelaferi ebraelebis SeTiTxnilia.
klasSi samuSao
157
29. italiuri faSizmi
158
sonis am nabijis sapasuxod, protestis niSnad, italiurma delegaciam `kari
gaijaxuna~ da datova konferencia. italiuri nacionalisturi presa aWrelda
xmamaRali SefasebebiT. italia cxaddeboda `damarcxebulad gamarjvebulTa
Soris~, omSi italiis gamarjveba ki `frTamokveTil gamarjvebad~ da sxv.
am nacionalistur talRaze da aseve mZime omis Semdgom socialur-ekono-
mikur fonze, italiaSi iwyeba faSisturi moZraoba. 1919 wlis 23 marts milanSi
yofilma socialistma da Jurnalistma benito musolinim (1883-1945) daafuZna
organizacia saxelwodebiT `faSi di kombatimento~ - `brZolis kavSiri~. kav-
SirSi ZiriTadad frontidan dabrunebuli meomrebi gaerTiandnen, romlebic
loba. am cvlilebebisa da arCevnebis gayalbebis gziT, maT 1924 wels kidev ufro
ganimtkices xelisufleba. 1925 wlis dasawyisidan ki musolinim xelisufle-
bis demokratiulobis ukanaskneli niSnebic mospo da totaluri diqtatura
daamyara. faSisturi partia erTaderTi legaluri partia gaxda qveyanaSi.
musolinim akrZala yvela sxva politikuri partiis moqmedeba da ukiduresad
SezRuda adamianis uflebebi.
erTpartiuli mmarTvelobis damyarebis Semdeg, faSisturma reJimma daiw-
yo sakuTar gandidebaze zrunva. 1925 wlidan musolini duCEed (winamZRoli)
iwodeboda. 1934 wlidan ki sabolood yalibdeba duCes kulti. d D uCe cxaddeba
`mesiad~, `eris mxsnelad~, `yovlismcodned~, `winaswarmetyvelad~ da sxv. 1936
wels musolinis titulatura kidev ufro `Seivso~, misi oficialuri wodeba
gaxda `misi aRmatebuleba benito musolini, mTavrobis meTauri, faSizmis duCe
da imperiis damaarsebeli~. garda amisa, musolinim SemoiRo imperiis pirveli
marSalis tituli, romelsac italiis mefesTan erTad atarebda, yovelgvar
Zalauflebas moklebuli mefe ki mxolod simbolur figuras warmoadgenda.
wyaro 2
161
savoiis dinastiiT saTaveSi. lateranis
xelSekrulebis yvelaze mniSvnelovani wyaro 3
nawili iyo e.w. `konkordati~ (`SeTanx-
faSisturi gazeTi `popoli
meba~). am dokumentiT mogvarda italiis
d’italia” eTiopiaSi SeWris
saxelmwifosa da romis saydars Soris 1870
miznebis Sesaxeb:
wlidan arsebuli konfliqti. romis papma
uari Tqva 1870-71 wlebSi italiis samefos `ZiriTadi mizezi, romelmac
mier dakavebul papis samflobeloebze. aiZula italia momzadebuliyo
(saomari) moqmedebisTvis aris
faSistebis ekonomikuri politika ara monobis arseboba an civi
lizaciis ararseboba abisinia
faSisturi ekonomikuri politika ger-
Si (eTiopiaSi), aramed saamisod
manuli nacional-socialisturi nimuSis
arsebobs ori, absoluturad
mixedviT warimarTa. germanuli `Sromi-
aucilebeli ZiriTadi ar
Ti frontis~ msgavsad, aqac mewarmeebi
gumenti: italieli xalxis
da muSebi erT organizaciaSi – e.w. `kor-
sasicocxlo moTxovnileba da
poraciaSi~ – gaerTiandnen, romelsac
misi usafrTxoeba aRmosavleT
saxelmwifo akontrolebda an uSualod
afrikaSi~.
marTavda.
`korporacia~ axali faSisturi saxel-
wyaro 4
mwifos safuZvlad gamocxadda. 1927 wels
miRebuli specialuri kanoni (`Sromis qar- `duCes kulti~. fragmenti
Tavi meore
musolini da hitleri
163
klasSi samuSao
saSinao davaleba
Tavi
ZiriTadi TariRebi
164
30. frankos reJimi
165
sami wlis manZilze nacionalistebma, fran-
kos meTaurobiT, SeZles yvela provinciaSi
sakuTari mmarTvelobis damyareba.
espaneTis samoqalaqo omma 500 aTasze meti
adamianis sicocxle Seiwira, amdenive ltol-
vilad iqca (devnilma espanelebma ZiriTadad
samxreT amerikas miaSures). zogjer espaneTis
samoqalaqo oms moixsenieben II msoflio omis
pirvel konfliqtad.
1939 wels, nacionalistebis gamarjvebis
Semdeg, qveyanaSi damyarda general frankos
samxedro diqtatura. aikrZala yvela partiis
moRvaweoba, garda frankos mxardamWeri `fa-
langisa~. partiis ideologia eyrdnoboda an-
tikomunizms, kaTolicizms da nacionalizms.
1949 wels falangistTa partiis safuZvelze
Camoyalibda `nacionaluri moZraoba~. fransisko franko
166
msoflio XX saukunis pirvel naxevarSi
samoqalaqo omSi orive
mxares daRupulTa
memoriali
wyaro 1
168
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
171
evropaSi mimdinare omi iaponias samxreTidan miuaxlovda. safrangeTis
dacemam da britaneTis mZime mdgomareobam gza gauxsna iaponias samxreT-aR-
mosavleT aziaSi am qveynebis samflobeloebze Tavdasxmisaken. iaponiam ga-
moacxada `didi aRmosavleT aziis erTiani keTildReobis sferos~ Seqmna. es
unda yofiliyo axali wesrigi aziaSi ganaTlebuli da industriuli iaponiis
winamZRolobiT.
wyaro 1
klasSi samuSao
172
32. saerTaSoriso viTareba II msoflio omis win
173
dasavleTis didi saxelmwifoebis
politika germaniis mimarT wyaro 1
174
msoflio XX saukunis pirvel naxevarSi
pikasos `gernika~
klasSi samuSao
176
33. meore msoflio omis dasawyisi - sabWoTa kavSiri
meore msoflio omSi, qarTvelebi II msoflio
omSi
177
wyaro 1
sabWoTa kavSiri
ka
i
germania
r is
eT
ne
el s
eT
ed
o sr
f
Sv
i
Sv
dasadgeni a.p.
sazRvrebi 1939 belarusiis
statusi
poloneTi 1940 ssr
bohemiis da
aneqsirebuli ssrkis mier
ukrainis moraviis pro ukrainis
Cexos
lova ssr aneqsirebuli germaniis mier keTi ssr
kia teqtorati
slova
eT i germaniis mier okupirebuli i
ngr reT
u ung
rumineTi saxelmwifo sazRvrebi 1940
iug iug rumineTi
osl saxelmwifo sazRvrebi 1938 osl
avi avi molda
a besarabia sabWoTa respublikebis a veTis ssr
sazRvrebi 1940
178
liyo mxolod fineTis teritoriis mcire nawi-
lis mitacebiT. is, rom fineTTan omi namdvili
agresia iyo mtkicdeba imiT, rom 1939 wlis 14
dekembers erTa ligam Tavisi rigebidan gari-
cxa sabWoTa kavSiri, rogorc agresori. sxvaTa
Soris, finelebisaTvis samxedro SeiaraRebiT
daxmarebis gawevas apirebda italia, magram
hitlerma ar gaatara germaniis teritoriaze
italiuri iaraRi, romelic misi imdroindeli
179
ti da swraf Setevaze gadavida. 5 dReSi
danebda holandia, 18 dReSi – belgia. 21 wyaro 2
maiss vermaxti la-manSis sruteze gavida
`amerikam `lendlizis~ wesiT
da q. diunkerkTan moimwyvdia britanuli
miawoda sabWoTa kavSirs spe
saeqspedicio korpusi. 23-dan 25 maisamde
cialuri foladi – tanke
germanul samxedro nawilebs hitlerma Se-
bisaTvis, alumini – TviT
Cereba ubrZana, ramac britanelebs saSua-
mfrinavebisaTvis, spilenZi
leba misca armiis evakuacia moexdinaT Ta-
– eleqtroZravebisaTvis, kala,
vianT kunZulze, sabrZolo teqnika ki mie-
nikeli, kauCuki, tyviawamali,
tovebinaT. rodesac germanuli satanko
yumbarebi, samxedro xomaldebi,
diviziebi samxreTisaken Semobrundnen, magistraluri orTqlmavlebi
safrangeTis mTavrobam SeuZleblad miiC- da vagonebi, sarkinigzo relsebi,
nia parizis dacva da is ubrZolvelad radiomowyobiloba, radarebi,
daTmo. 14 ivniss germanelebi parizSi Se- satelefono kabeli, Carxebi, saa
vidnen, 22 ivniss ki safrangeTis respu- viacio da saavtomobilo sawvavi,
blikis axaldaniSnuli premier-ministri didi zomis saburavebi da sxva.
marSali anri peteni dauzavda nacistebs
sabWoTa kavSirma mokavSireebisa
da maTTan TanamSromloba (kolabora-
gan miiRo mTeli Tavisi sazenito
cionizmi) daiwyo. safrangeTma kompienis
artileria, 22 aTasze meti TviT
tyeSi xeli moawera xelSekrulebas kapi-
mfrinavi, 13 aTasamde tanki, 31
tulaciis Sesaxeb. I msoflio omSi ganc-
aTasi yvelganmavali jipi, 32 aTa
Tavi meore
wyaro 3
`eses aris Cemi yuradReba miapyres faqts, rom sabWoTa mTavrobam ganaTavsa CvenTan
saqonlisa da SeiaraRebis SekveTebi Tanxaze, romelic aRemateba erT miliard
dolars, romelic gasul Semodgomaze gadaica sabWoTa mTavrobis gankargulebaSi
SeiaraRebis sesxad an ijariT [`lendliziT~] gadacemis kanonis Sesabamisad. me
gTavazobT, rom imave kanoniT Tqveni mTavrobis gankargulebaSi gadmogceT meore
miliardi imave pirobebiT, romliTac pirveli miliardi mogecaT~.
`unda davadasturo, rom swored amJamad, rodesac sabWoTa kavSiris xalxebi da misi
armia Zabaven Zalas, raTa …ukuagdon hitleruli jarebi, amerikuli mowodebis Ses
rulebas, maT Soris tankebisa da TviTmfrinavebis [gamogzavnas], didi mniSvneloba
aqvs Cveni saerTo saqmisaTvis~.
181
lisxmebian. magram es saamayo sulac araa: aseTi didi danakargi aCvenebs Zalian
cud xelmZRvanelobas, daundoblobas sakuTari jariskacebisa da mSvidobiani
mosaxleobis mimarT.
germanias, romelic omSi damarcxda, TiTqmis mTlianad daingra da ramdenime
frontze ibrZoda, adamianTa danakargi sabWoTaze ornaxevarjer naklebi hqon-
da, radgan maTi generlebi cocxal Zalas SeZlebisdagvarad ufrTxildebodnen.
wyaro 4
`rodesac Cven mivadgebiT danaRmul vels, Cveni qveiTi jari zustad ise utevs,
rogorc naRmebisagan Tavisufal adgilze. naRmebiT miyenebul danakargs Cven vuTan
abrebT im danakargs, romelic SeiZleboda migveRo, Tuki germanelebi tyviamfrqveve
biTa da artileriiT daicavdnen imave adgils~.
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1940, 22 ivnisi
safrangeTis kapitulacia
1941, 22 ivnisi – germaniis Tav
dasxma sabWoTa kavSirze
183
34. II msoflio omis msvleloba da Sedegebi.
niurnbergis procesi
185
el-alameinisa da stalingradis brZolebi. gardatexa II msoflio
omSi mokavSireebis sasargeblod
1942 wels mniSvnelovani gaxda axlo aRmosavleTis sabrZolo Teatri, sadac
germania gegmavda suecis arxis gadaketvas britaneTisaTvis, dasavleT aziaSi
SeWras da sabWoTa kavSirze samxreTidan Setevas: germaniis samizne iyo baqo,
agreTve samxreT irani Tavisi navTobsarewebiT; igegmeboda amerikuli daxmare-
bis gzebis gadaWrac. magram egviptis q. aleqsandriis dasavleTiT el-alameinTan
britanelma generalma bernard montgomerim oqtomber-noemberSi daamarcxa
feldmarSal ervin romelis germanul-italiuri armia. 4 noembers romelma
ukandaxeva daiwyo da britanelebma male daikaves libia.
imave periodSi, 1942 wlis meore naxevarSi, germanuli armiebi cdilobdnen
gaWriliyvnen md. volgamde da gadaeWraT komunikaciebi samxreTidan, saidanac
centralur ruseTSi mebrZoli wiTeli armia iRebda sawvavs baqodan da mraval-
mxriv daxmarebas amerikidan. vermaxtma miaRwia stalingradamde, misma aviaciam
qalaqis 90 procenti daangria, magram qalaqis aReba germanelebma ver SeZles,
saqalaqo brZolebis dros mZime teqnikis gamoyeneba Wirda da pirispir Setakebam
uamravi jariskaci imsxverpla. stalingradis brZola grZeldeboda 1942 wlis
23 agvistodan 1943 wlis 2 Tebervlamde. es iyo aRmosavleTis frontis udidesi
brZola, omebis istoriaSi erT-erTi usastikesi da sisxliani: orive mxridan 1,7-2
milioni samxedro piri da ucnobi raodenobis samoqalaqo piri daiRupa. germa-
nelebis didi adamianuri msxverplis erT-erTi mizezi iyo piradad hitleris
Tavi meore
187
wyaro 2
`[normandiaSi jarebis gadmosxmis] wina RamiT inglisurma da amerikulma bombdam
Senebma 1700mde tonis wonis Bbombebi Camoagdes safrangeTis sanapiroze arsebul
germanul simagreebze. sxva bombdamSenebma isargebles eleqtrotalRebisaTvis dab
rkolebebis SeqmniT da miaRwies germanuli radarebis ekranebze iseTi signalebis
gamoCenas, romlebmac mowinaaRmdege daarwmuna, rom desanti miemarTeboda pade
kales (ufro aRmosavleTiT) mimarTulebiT. germanelebis maT am ganzraxvaSi dasar
wmuneblad im adgilebSi gadmoagdes manekenebi paraSutebiT...
188
potsdamis konferenciis leqsikoni
gadawyvetilebebi.
niurnbergis procesi r potsdamis konferencia –
mokavSireebis (aSS, didi
ialtasa da potsdamSi miRweul SeTanx-
britaneTi, sabWoTa kavSiri)
mebaTa safuZvelze germania daiyo oTx
Sexvedra gaimarTa prusiis
saokupacio zonad: sabWoTa, britanul, mefe fridrix II-is (1712-1786)
amerikul da frangul. sarezidencio qalaq pots-
TiToeuli zonis mmarTveloba daekisra damSi berlinis maxloblad.
samxedro administraciebs. Seiqmna 4 zonis
189
teritoriuli cvlilebebi meore msoflio omis Semdeg
ssrk
ssrk
k. saxalini
gadaeca
ssrks TeTri
gadaeca zRva
s bi
ssrks
sr
k k
s is
e ca il
da r
ga ku
fineTi
iaponia
gadaeca
ssrks
a
gi
ve
r
no
i
T
estoneTi
e
gadaeca
d
e
ssrk
v
ssrks
S
latvia
gadaeca
CrdiloeTis ssrks
baltiis litva
zRva zRva gadaeca
ia
Tavi meore
dania ssrks
d
aRm. prusia
an
gadaeca
l
ir
poloneTs
didi berlini gadaeca
i poloneTi
britaneTi nider-
n ul gadaeca ssrks
landi i ta a
br na ani poloneTs
be
l zo rm sabWoTa
gi ge zona
a Crd. bukovina
amerikuli Cexoslovakia
as
sabWoTa aec
a ki
fr zona
o va besarabia
an aSS zona ga d l
gu
l x os T
i gadaeca gadaeca ssrks
iz zona Ce re
ria rumineTs
safrangeTi on avst zona ng
a brit . u gadaeca
Sveicaria rumineTi
gadaeca samx.bulgareTs
iugoslavias d obru
gadaeca ja
safrangeTs iugoslavia Savi
Ti
e re zRva
it lg
al bu
alba
ia
espaneTi
TurqeTi
neTi
sa
be
r
Zn
eT
i
xmelTaSua
dodekanebis
zRva
kbi
gadaeca
saberZneTs
xmelTaSua
zRva
omamdeli sazRvrebi
saokupacio zonebis sazRvrebi
omis Semdeg gadanawilebuli
teritoriebi
190
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1945, 6 da 9 agvisto
qalaqebis Hhirosimasa da nagasa
kis atomuri dabombva
191
35. saerTaSoriso humanitaruli samarTlis
safuZvlebi
192
saerTaSoriso humanitaruli samarTali krZalavs omianobis dros iseT
saSualebaTa gamoyenebas, romlebic zedmetad tanjaven mtris cocxal Zalas,
gaumarTlebel zians ayeneben mis mSvidobian mosaxleobasa da materialur
saSualebebs. magaliTad, omSi akrZalulia iseTi tyviis gamoyeneba, romelic
adamianis sxeulTan Sexebisas feTqdeba da wvavs mas.
dResdReobiT Jenevis konvenciasTan 194 qveyana aris mierTebuli. saqarTve-
lo Jenevis 4 konvenciasa da 1977 wlis or damatebiT oqms 1993 wels miuerTda,
xolo 2005 wlis oqms – 2006 wels. amiT qveyanam aiRo am saerTaSoriso dokumen-
tebSi mocemuli normebis dacvis valdebuleba.
saSinao davaleba
193
III msoflio politika XX saukunis II
naxevarSi
leqsikoni
flio omis dros, droebiT aRdga or msoflio oms Sua periodSi da kvlav dai-
rRva SeerTebuli Statebis CabmiT meore msoflio omSi.
r doqtrina (laT. doctrina) – swavleba, ZiriTadi debuleba. am SemTxvevaSi: mka-
fiod Camoyalibebuli ZiriTadi saxelmZRvanelo debuleba politikuri qmede-
bisaTvis
r bipolarizacia – or polusad, am SemTxvevaSi or urTierTsapirispiro
blokad gayofa.
r nato – organizaciis inglisuri saxelwodebis North Atlantic Treaty Organization
abreviatura
r beniluqsi – sami evropuli saxelmwifos – belgia, holandia (niderlandi),
luqsemburgi erTiani Semoklebuli saxelwodeba
r seato – nato-s msgavsad, organizaciis inglisuri saxelwodebis – `Southeast
Asia Treaty Organization~ abreviatura
194
torad iqca. Sesabamisad Seicvala poli-
tikur ZalTa Tanafardoba msoflioSi. ga-
Cnda sruliad axali istoriuli movlena
da bunebrivia, misi gamomxatveli saTana-
do termini – `zesaxelmwifo~. es `wode-
195
romlobasac gulisxmobda. `erTian msoflioSi~ mSvidobis da keTildReobis
safuZveli `erTiani Tavisufali bazari~ (`One Market~) unda gamxdariyo. er-
Tian, Tavisufal samyaroSi demokratiis, samrewvelo-teqnikuri da socialu-
ri progresis gamavrcelebeli SeerTebuli Statebi unda yofiliyo. magram,
swored am, erTi SexedviT liberalur saerTaSoriso sistemaSi imaleboda
winaaRmdegoba, romelic `civi omis~ erT-erTi mizezi gaxda. kerZod, `Tavi-
sufali bazari~ `kars uRebda~ amerikul ekonomikur imperializms msoflios
sxvadasxva regionSi. axladmopovebul bazrebs SenarCuneba undoda, ase rom,
es regionebi ar iyo dazRveuli SeerTebuli Statebis politikuri, zogjer ki
samxedro gavlenisgan.
meore mxriv, omSi yofili mokavSireebis Seurigebel mowinaaRmdegeebad
gadaqcevis da maT Soris `civi omis~ dawyebis mizezi sabWoTa eqspansionizmi
gaxda. sabWoTa kavSirma ugulebelyo `atlantikis qartiis~ erT-erTi mTavari
principi, Selaxa erTa TviTgamorkvevis ufleba, isargebla omSi gamarjvebulis
mdgomareobiT da samxedro ZaliT daiwyo sakuTari gavlenis sferos mopoveba
aRmosavleT da centralur evropaSi. am regionebis saxelmwifoebSi kremlis
morCili reJimebis SeqmniT, sabWoTa kavSirma dasavleTis gavlenis gavrcele-
bisgan Tavi SemoizRuda iZulebiT mokavSireTa sartyeliT. CerCilis TqmiT,
`aRmosavleT evropas rkinis farda Camoefara~. dasavleTi, Tavis mxriv, komu-
nisturi eqspansiis gavrcelebis SiSma Seipyro da isev CerCilma, q. fultonSi
(aSS) gamosvlisas (1946), mouwoda msoflios Tavisufal erebs jvarosnuli
Tavi mesame
`Sekavebis politika~
aRmosavleT da centralur evropaSi mimdinare movlenebis zegavleniT
SeerTebuli Statebis mTavrobam Secvala damokidebuleba sabWoTa kavSiris
mimarT da masTan urTierTobis oficialur politikas `Sekavebis~ (Containment)
doqtrina daudo safuZvlad. am doqtrinis avtori iyo amerikeli diplomati
(muSaobda elCad moskovSi) jorj f. kenani. misi azriT, sabWoTa kavSiris aSkara
teritoriuli eqspansia dasavleTs, kerZod, SeerTebul Statebs, unda Seeka-
wyaro 2
196
vebina Zalismieri politikiT, xolo moskovis gavlenis SefarviT gavrceleba
dasavleTiT (dasavleT evropis zogierT saxelmwifoSi (safrangeTi, italia)
komunisturi partiebis amoqmedeba, romlebic kremlidan imarTeboda) – uxvi
ekonomikuri daxmarebiT.
marSalis gegma
`Sekavebis politikis~ kidev erTi xerxi dasavleT evropis omisSemdgomi dan-
greuli meurneobis aRdgena iyo. ekonomikurad Zlieri evropa komunizmisTvis
gadaulaxav simagred unda qceuliyo.
1947 wels SeerTebuli Statebis saxelmwifo mdivanma, jorj marSalma, evro-
pas ekonomikis aRdgenis programa SesTavaza. marSalis gegma iTvaliswinebda
1949
1952
1945 1960
1964
1998
1974
nato da `varSavis
xelSekruleba~
urTierTdapirispirebul blokebad
dayofis procesi samxedro-politikuri
kavSirebis SeqmniT dasrulda. dasavleTis
samxedro-politikuri blokis Sekvras biZ-
gi misca 1948 wels momxdarma orma movle-
nam – saxelmwifo gadatrialebam Cexoslo-
vakiaSi, sadac sabWoTa kavSiris zewoliT,
mravalpartiuli, demokratiuli mTavroba
moskovis morCili komunisturi reJimiT sabWoTa propagandistuli plakati.
Seicvala da, sabWoTa saokupacio xelisuf- ori samyaro – ori gegma: Cven
lebis mier berlinis blokirebam. (mSvidobismoyvare komunistebi)
1948 wels 5 evropuli saxelmwifos – vTesavT sicocxles! isini (omismoyvare
didi britaneTis, safrangeTisa da beni- kapitalistebi) Tesaven sikvdils!
198
luqsis qveynebis warmomadgenlebi Seikribnen briuselSi da dades evropaze
SeiaraRebuli Tavdasxmis SemTxvevaSi urTierTdacvis da urTierTdaxmarebis
piroba. `briuselis xelSekrulebis~ gaformebidan erTi Tvis Semdeg, xelis-
momwerma saxelmwifoebma mxardaWeris TxovniT mimarTes SeerTebul Statebs.
momavali samxedro-politikuri kavSiris konkretuli formis sakmaod xan-
199
febi vaSingtonSi CrdiloeT koreis reJimis srul ganadgurebas da CineTze ie-
riSis mitanas moiTxovdnen. makarturi da misi Tanamoazreni ar gamoricxavdnen
am omSi atomuri iaraRis gamoyenebas. magram prezidentma trumenma, romelsac
aseve bevri Tanamoazre hyavda rogorc SeerTebul StatebSi, ise evropaSi, ar
dauSva lokaluri konfliqtis msoflio omad gadaqceva. or koreul saxelmwi-
fos Soris aRdga sademarkacio xazi. 1953 wels ki daido sazavo xelSekruleba.
`ukugdebis doqtrina~
50-iani wlebis pirvel naxevarSi kidev ufro gamkacrda dasavleTis politika
aRmosavleTis mimarT: 1954 wels SeerTebuli Statebis saxelmwifo mdivanma
jon f. dalesma gamoacxada komunizmis `ukugdebis~ (roll back) axali doqtrina:
dasavleTs ara Tu xeli unda SeeSala komunizmis gavrcelebisaTvis (`Sekavebis
doqtrina~), aramed Seesustebina misi poziciebi ukve dapyrobil teritoriaze,
Seeviwroebina komunizmi misave gavlenis sferoSi. `ukugdebis~ politikur
doqtrinas Tan erTvoda `masirebuli Surisgebis~ (massive retaliation) samxedro
doqtrina, romlis Tanaxmadac SeerTebuli Statebis, an mis mokavSireTa winaaR-
mdeg mimarTuli agresiisaTvis, aSS-s TavdamsxmelisaTvis atomuri dartymiT
unda miego sanacvlo.
axali politikuri doqtrinis Sesabamisad, dasavleTma daiwyo nato-s gan-
mtkiceba. 50-iani wlebis pirvel naxevarSi Seiqmna regionuli samxedro-poli-
tikuri kavSirebi. koreis omis erT-erTi Sedegi iyo Soreuli aRmosavleTis
Tavi mesame
wyaro 3
200
kavSiris~ – seato-s Seqmnis Sesaxeb. seato regionSi usafrTxoebis garanti
unda gamxdariyo.
1955 wels msgavsi kavSiri Seikra axlo aRmosavleTis regionis saxelmwifoeb-
Tan. erayma, TurqeTma, iranma, pakistanma da didma britaneTma xeli moaweres
`baRdadis paqts~. SeerTebuli Statebi am organizaciaSi damkvirveblis sta-
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1
ganasxvaveben sami tipis SeiaraRebas: Cveulebrivi (arabirTvuli) sahaero, sazRvao da saxme-
leTo iaraRi (TviTmfrinavebi, vertmfrenebi, sazRvao xomaldebi, tankebi, javSanteqnika, ar-
tileria da sxv.); birTvuli raketebi, moqmedebis mcire da saSualo radiusis mqone (5500 km-mde);
strategiuli kontinentTaSorisi birTvuli raketebi (moqmedebis radiusiT 5500 km-dan zeviT).
202
Tavsmoxveuli komunisturi reJimis da maTi damcveli sabWoTa kavSiris jaris
winaaRmdeg.
`mSvidobiani Tanaarsebobis~
principi
wyaro 1
203
kubis revolucia da karibis krizisi
1962 wels `karibis krizisma~ kidev erTxel daarwmuna aRmosavleTis da da-
savleTis blokebi dapirispirebis Serbilebis, urTierTobis gaumjobesebis
aucileblobaSi.
1959 wels kubaSi daemxo batistas diqtatoruli, magram proamerikuli re-
Jimi. Zalaufleba xelSi ajanyebulTa liderma fidel kastrom aiRo.
SeerTebulma Statebma ar cno kastros xelisufleba. maSin kubis axalma
mTavrobam sxva mfarvels dauwyo Zebna da male sabWoTa gavlenis qveS moeqca.
1960 wels damyarda diplomatiuri urTierToba kubasa da sabWoTa kavSirs
Soris. SeerTebulma Statebma am kavSirs kunZulis ekonomikuri blokadiT
upasuxa. amerikam uari Tqva kuburi lerwmis Saqris Sesyidvaze, rac daRupvas
uqadda kunZulis monokulturul meurneobas (kuba erTaderTi agraruli
produqtis – Saqris lerwmis – eqsportiT cxovrobda). magram kubur Saqars
gamouCnda myidveli sabWoTa kavSiris saxiT. TandaTanobiT izrdeboda kubis
damokidebuleba sabWoTa kavSirze.
1961 wlis dasawyisSi kastrom Tavis ajanyebas `muSaTa da glexTa revolucia~
uwoda, kuba ki marqsizm-leninizmze dafuZnebul socialistur saxelmwifod
gamocxadda. 1961 wlis ianvarSi SeerTebulma Statebma gawyvita diplomatiuri
urTierToba kubasTan. prezident eizenhaueris gankargulebiT gvatemalaSi
daiwyo antifidelisti kubeli emigrantebis samxedro wvrTna. maTi xeliT
apirebda aSS kastros reJimis damxobas. am gegmis ganxorcieleba mouxda Seer-
Tavi mesame
wyaro 2
`ra saxis mSvidobas vgulisxmob me? ra saxis mSvidobisken miviswrafviT Cven? Cven
ar gvinda Pax Americana, romelic amerikuli samxedro iaraRiT iqneba msofliosTvis
Tavsmoxveuli... me aq vsaubrob WeSmarit mSvidobaze, romelic faseuls xdis sicocx
les amqveynad...
me vsaubrob mSvidobaze, radgan omma axali saxe miiRo. totaluri omi uazroa im
saukuneSi, romelSic birTvuli iaraRiT aRWurvili didi saxelmwifoebi ise aras
dros danebdebian mters, rom es iaraRi ar gamoiyenon. totaluri omi uazroa sauku
neSi, romelSic mxolod erTi birTvuli Wurvis gamanadgurebeli Zala TiTqmis
aTjer aRemateba meore msoflio omis dros mokavSireebis aviaciis mier Camogde
buli bombebisas erTad. omi uazroa im saukuneSi, romelSic atomuri afeTqebis
Sedegad gamofrqveuli momakvdinebeli nivTierebebi wyliTa Tu qariT... mTel Cvens
planetaze gavrceldeba da jer arSobil Taobazec ki imoqmedebs damRupvelad.~
206
msoflio politika XX saukunis meore naxevarSi
amerikeli jariskacebi
vietnamSi mdinaris
gadalaxvisas
klasSi samuSao
ZiriTadi TariRebi
208
evropaSi uSiSroebisa da TanamSromlobis pirobebis Seqmna.
`helsinkis procesi~ _ `daZabulobis Senelebis~ politikis kidev
erTi ganzomileba
ganmuxtvis politikis kidev erTi mniSvnelovani mimarTuleba iyo uSiSroebisa
da TanamSromlobis pirobebis Seqmna evropaSi. am sakiTxis Taobaze aRmosavleT-
209
Tis blokSi Semaval evropul saxelmwifoebze
zewolis saSualeba mieca. `socialisturi ba-
nakis~ qveynebSi disidentur moZraobas zurgi
gaumagrda. miuxedavad amisa, sabWoTa kavSirSi da
evropis socialistur qveynebSi uxeSad irRveo-
da adamianis uflebebi da Sesabamisad, ugule-
belyofili iyo helsinkis dokumentis erT-erTi
ZiriTadi moTxovna.
`evropaSi uSiSroebisa da TanamSromlobis
aSSis prezidenti karteri da
konferenciis~ mowveva mainc mniSvnelovani is-
CineTis lideri mao Ze duni
toriuli movlena iyo: pirvelad kacobriobis
istoriaSi gansxvavebuli sazogadoebriv-politikuri sistemebis mqone, ur-
TierTdapirispirebulma saxelmwifoebma SeZles urTierTobisa da politikuri
qcevis saerTo kodeqsis SemuSaveba.
helsinkiSi dawyebuli procesi gaagrZela `evropaSi uSiSroebisa da TanamS-
romlobis~ belgradis (1977), madridis (1980-1983), venis (1986), parizis (1990)
konferenciebma.
1992 wels helsinkis process SeuerTda saqarTvelo.1994 wlis budapeStis
Sexvedris gadawyvetilebiT, 1995 wlidan `evropaSi uSiSroebisa da TanamSrom-
lobis TaTbiri~ saerTaSoriso organizaciad gardaiqmna. dRes es organizacia
cnobilia euTo-s (`evropaSi uSiSroebisa da TanamSromlobis organizacia~)
Tavi mesame
saxeliT.
wyaro 1
gasul wlebSi Cven zedmetad CarTuli viyaviT politikaSi... magram meore didi sa
frTxe, romelic unda aviridoT Tavidan, esaa saerTaSoriso politikurad naklebi
aqtiuroba.
212
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1975
helsinkis daskvniTi doku
1978
mentis miReba
CineTiaponiis xelSe
kruleba megobrobis
Sesaxeb
213
39. saerTaSoriso urTierTobebi XX s-is 80-
ian wlebSi. `Zalismieri politikidan~
ganiaraRebisken
aRmosavleT-dasavleTis leqsikoni
konfrontaciis axali faza
r moratoriumi (laT. morato-
SeerTebuli Statebis pirveli reaqcia rius – damayovnebeli). poli-
avRaneTSi sabWoTa intervenciaze gamoixa- tikuri termini. politikuri
ta sabWoTa kavSirisaTvis gankuTvnil qmedebisa, Tu gadawyvetile-
amerikul agrarul eqsportze embargos bis droebiT SeCereba
dawesebiT da 1980 wlis moskovis olimpia-
r ratifikacia (laT. ratus – ga-
dis boikotirebiT. kongresma uari Tqva
dawyvetili, damtkicebuli).
`strategiuli SeiaraRebis SezRudvis~ SeTanxmebis, xelSekrulebis
1979 wlis xelSekrulebis ratificire- damtkiceba ZiriTAadi war-
baze. SeerTebuli Statebis prezidentis momadgenlobiTi organos,
1980 wlis mimarTvaSi kongresisadmi da parlamentis, mier. dadebu-
mis sagangebo direqtivaSi gamoikveTa sa- li xelSekruleba mxolod
bWoTa kavSiris mimarT gasatarebeli po- ratifikaciis Semdeg Sedis
litikis ZiriTadi amocanebi: samxedro ZaAlaSi.
Tavi mesame
214
pirvel naxevarSi SeerTebulma Statebma srul samxedro upiratesobas miaRwia.
amave dros, sabWoTa samxedro teqnikis ganviTarebis Seferxebis mizniT, Seer-
Tebuli Statebis administraciam akrZala dasavleTidan aRmosavleTis blokis
qveynebSi maRalganviTarebuli teqnologiebis (kompiuterebi da sxv.) eqspor-
tireba. 1982 wels nato-s qveynebis sakoordinacio komitetis sxdomaze miiRes
1
1973 wels dawyebuli molaparakeba evropaSi Cveulebrivi SeiaraRebis Sekvecis Sesaxeb. 1982
w. aSS-m uari Tqva atomuri gamocdebis akrZalvis Sesaxeb molaparakebaSi monawileobaze, aseve
1974 wlis SeTanxmebaze atomuri iaraRis miwisqveSa gamocdis Sesaxeb.
216
msoflio politika XX saukunis meore naxevarSi
gorbaCovi da reigani xels aweren xelSekrulebas (1987 w. vaSingtoni)
217
ukanaskneli mniSvnelovani xelSekruleba sabWoTa kavSirsa da SeerTebul
Statebs Soris ganiaraRebis sferoSi daido 1991 wlis ivlisSi, amjerad ukve
gorbaCov-buSis Sexvedrisas umaRles doneze, moskovSi.
xelSekruleba iTvaliswinebda strategiuli saieriSo iaraRis Semcirebas
30-40%-iT.
ormxrivi molaparakeba strategiuli saieriSo iaraRis Semcirebis Sesaxeb
gagrZelda sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg, SeerTebul Statebsa da ruseTs
Soris.
wyaro 2
218
klasSi samuSao
saSinao davaleba
ZiriTadi TariRebi
1991
1983 1986 gorbaCovbuSis Sexve
gadawyda `strategiuli aSSssrk Sexve dra umaRles doneze
TavdacviTi iniciativis~ dra umaRles moskovSi. gaformda
proeqtis ganxorcieleba; doneze reikia xelSekruleba strate
daiwyo `ormagi gadawyveti vikSi giuli saieriSo iara
lebis~ ganxorcieleba Ris Semcirebis Sesaxeb
1987
1987 vaSingtonis xelSekruleba mo
qmedebis mcire da saSualo radiusis
mqone raketebis mospobis Sesaxeb
219
40. gaerTianebuli erebis organizacia - gaero
daarsebis istoria
`gaerTianebuli erebi~ – ase uwodebd-
leqsikoni
nen Tavs, meore msoflio omis dros, `Rer-
Zis qveynebisa~ da maTi mokavSireebis wi- r veto – (laT. Veto) – `vkrZa-
naaRmdeg Seqmnili koaliciis wevrebi. meo- lav~
re msoflio omis drosve momwifda omis
dasrulebis Semdeg `erTa ligis~ msgavsi
organizaciis Seqmnis idea.
1943 wlis Semodgomaze, moskovSi, aSS-is, ssrk-is da didi britaneTis sagareo
saqmeTa ministrebis Sexvedraze, mxareebi `erTa ligis~ axali formiT aRorZi-
nebaze SeTanxmdnen. 1944 wlis Semodgomaze vaSingtonSi gamarTul dumbarton
oqsis1 konferenciis monawile qveynebma (aSS, ssrk, didi britaneTi da CineTi)
SeimuSaves momavali organizaciis wesdebis proeqti. `gaerTianebuli erebis
organizaciis~ Seqmna sabolood ialtaSi, `didi sameulis~ Sexvedraze gadawyda
(1945 wlis Tebervali).
1945 wlis 26 ivniss, san-franciskoSi 50-ma saxelmwifom xeli moawera `gaer-
Tianebuli erebis qartias~. gaerTianebuli erebis organizaciis damfuZnebel
Tavi mesame
1
gaimarTa vaSingtonSi, dumbarton oqsis vilaSi.
220
bis warmomadgenelTa propagandistuli gamosvlebis tribunad iqca. mas Semdeg,
rac gaero-s wevrTa raodenoba gaizarda, ZiriTadad dekolonizaciis Sedegad
Seqmnili suverenuli saxelmwifoebis xarjze, aRmosavleT-dasavleTis dapi-
rispireba gaero-Si `mesame samyaros~ am `miumxrobeli~ qveynebis xmebisaTvis
brZolaSi gamoixata. samwuxarod, gaero ar aris bolomde Tavisufali mso-
gaero-s funqciebi
gaero-s mTavari funqcia msoflioSi mSvidobis dacvaa. am funqcias organi-
zacia sxvadasxva formiT axorcielebs. gaero-s daarsebidan msoflioSi moxda
aseulobiT SeiaraRebuli konfliqti: omebi, samoqalaqo omebi, ganmaTavisuf-
lebeli omebi. gaero-s bevrjer mouxda konfliqtis zonaSi mravalerovani
samxedro Zalebis – `cisferCafxutianebis~ (Cafxutis feris mixedviT) gagzav-
na. zog SemTxvevaSi (mag., koreis omi, omi erayis winaaRmdeg) gaero-s jarebi
uSualod iRebdnen monawileobas brZolaSi. magram umeteswilad maTi funqcia
dapirispirebuli mxareebis daSorebiT, frontebs Soris neitraluri gamyofi
zonis dacviT, maT Soris dazavebis pirobebis Sesrulebis gakontrolebiT
Semoifargleboda.
samxedro Zalis amoqmedebamde, gaero yovelTvis iyenebs konfliqtis gan-
muxtvis mSvidobian xerxs: iRebs mSvidobis damrRvevTa winaaRmdeg mimarTul
rezoluciebs (mag., israelis mimarT okupirebuli teritoriebis gaTavisufle-
bis moTxovniT, sabWoTa kavSiris mimarT avRaneTidan jaris gayvanis moTxov-
niT, erayis mimarT quveiTis gaTavisuflebis moTxovniT da sxv.).
dekolonizaciis procesis Sedegad gaero-s kidev erTi mniSvnelovani fun-
qcia daekisra. kerZod, damoukideblobis gzaze damdgar qveynebSi Tavisufle-
bisa da socialuri samarTlianobis uzrunvelyofa, aseve am qveynebis ganvi-
Tarebaze zrunva. gaero am movaleobasac
sxvadasxva formiT asrulebs: ganviTa-
rebad qveynebSi agzavnis damkvirveble-
bs, exmareba finansurad (msoflio bankis
meSveobiT), zogjer ki, piriqiT – iRebs
mkacr ekonomikur sanqciebs am qveynebSi
arademokratiuli reJimebis winaaRmdeg
(mag., samxreT afrikis respublikis apar-
Teidul-rasistuli reJimis winaaRmdeg).
gaero-s struqtura
gaero-s erT-erTi mTavari organoa
generaluri asamblea, romelic Cveule-
briv ikribeba weliwadSi erTxel sesiaze.
saWiroebis SemTxvevaSi iwveven genera-
luri asambleis sagangebo sesias. am or- gaeros Senoba niu iorkSi
221
ganos saqmianobaSi monawileobs gaero-s
yvela wevri qveyana TiTo xmis uflebiT.
generaluri asamblea iRebs rezolucie-
bs, mas SeuZlia SeimuSavos winadadebebi
da gadasces gansaxilvelad uSiSroebis
sabWos. swored es organo iRebs saboloo
gadawyvetilebas. uSiSroebis sabWos Sead- gaeros emblema
gens 5 mudmivi (aSS, ruseTi (ssrk-is samar-
Tal memkvidre), didi britaneTi, safran-
geTi da CineTi) da 10 droebiTi wevri (ori
wlis vadiT irCevs generaluri asamblea).
gadawyvetilebis misaRebad aucilebelia
uSiSroebis sabWos mudmiv wevrTa erT-
sulovneba, anu xuTive wevris Tanxmoba. wyaro 1
uSiSroebis sabWos yovel mudmiv wevrs
gaero-s ZiriTadi miznebi.
aqvs vetos ufleba.
nawyveti `gaerTianebuli ere-
aRmasrulebeli funqcia gaero-Si ekis-
bis qartiidan~:
reba samdivnos da mis generalur mdivans
(uSiSroebis sabWos rekomendaciiT irCevs `muxli 1. gaerTianebuli erebi
generaluri asamblea 5 wliT). miznad isaxavs: 1. msoflioSi
saerTaSoriso doneze sameurneo da so- mSvidobisa da saerTaSoriso
Tavi mesame
2
inglisuri sruli saxelwodeba – United Nations
Educational, Scientific and Cultural Organization –
UNESCO
222
mSvidoba msoflioSi; iunisefi3 – exmareba ZiriTadad ganviTarebad qveynebs
bavSvebis mdgomareobis gaumjobesebaSi, kerZod, maTi kvebis, janmrTelobisa
da aRzrdis normaluri pirobebis SeqmnaSi; `rekonstruqciisa da ganviTarebis
saerTaSoriso banki~, `msoflio banki~ da `msoflio savaluto fondi~ saer-
TaSoriso ekonomikuri politikis mniSvnelovani instrumentebia. `msoflio
3
United Nations Children's Fund - UNICEF.
klasSi samuSao
saSinao davaleba
223
41. evropis integracia
axali omisTvis mzadeba iqca. amdenad, yo- Seqmnisken pirveli nabiji sa
pobas;
– erTiani ekonomikuri sivrcis (`saer- ratesobis mizezi foladze
To bazris~) Seqmnas; germanuli fasebia, romelsac
– erToblivi agraruli politikis safrangeTi ver gauwevs konkuren
ganxorcielebas da sxv. cias... SemoTavazebuli gegmiT
1967 wels Seiqmna samive evropuli or- gadaiWreba germanuli foladis
ganizaciis (`samTamadno kavSiri~, `eko- mrewvelobis upiratesobis
nomikuri Tanamegobroba~ da `evratomi~) problema. germaniis samrewvelo
erTiani xelmZRvaneloba. ase Camoyalibda upiratesobis SenarCuneba SiSisa
`evropis Tanamegobroba~. da mudmivi SeSfoTebis wyaro
`evropis Tanamegobrobam~, misi sameur- iqneba evropaSi. es, Tavis mxriv,
neo warmatebebis wyalobiT, axali wevrebi saboloo jamSi CaSlida evro
moizida: 1973 wels organizacias SeuerT- pis gaerTianebas da gamoiwvevda
da didi britaneTi, irlandia da dania, Tavad germaniis dakninebasac ki.
1981 wels – saberZneTi, 1986 wels – espa- problemis gadaWris Cveneuli
neTi da portugalia. gegma qmnis Tavisufali konkuren
koloniebis dakargvis Semdeg, 1953 w. ciis pirobebSi erToblivi gan
britanuli sagareo vaWrobis 46% yofil viTarebisa da gafarToebis iseT
koloniebTan da dominionebTan vaWrobaze saSualebas, romelic gamoric
modioda. 1973 w. es maCvenebeli 17%-mde xavs gabatonebuli mdgomareobis
Semcirda. didi britaneTi sul ufro aRmocenebis SesaZleblobas.~
aqtiurad cdilobda fexi moekida evropis
bazarze. `evropis ekonomikur TanamegobrobaSi~ gawevrianebis sakiTxi pirve-
lad wamoWra konservatorma premierma harold makmilanma 1961 wels. britane-
226
damatebiTi cnoba
1979 wels germaniam uari Tqva Tavis qveyanaSi gaeyida franguli liqiori `kasis de
wyaro 3
228
warmomadgenlis posti. lisabonis xelSekrulebam aseve gauzarda uflebamosi-
leba evropul parlaments da cvlilebebi Seitana ministrTa sabWos xmis micemis
procedurebSi.
klasSi samuSao
1. daiyaviT jgufebad. jgufebSi paragrafis teqstsa da wyaroebze (1, 2) day-
rdnobiT erToblivad gansazRvreT da CamowereT is mizezebi, ramac gana-
piroba frangi da germaneli erebis TanamSromloba da Serigeba. jgufebma
gauziareT erTmaneTs Tqveni mosazrebebi.
2. ganixileT damatebiTi cnoba. imsjeleT evropis TanamegobrobaSi gadawyve-
tilebis miRebis procedurebze. yuradReba gaamaxvileT imaze, Tu ra ka-
nonmdeblobas eniQWeba upiratesoba – saerTo evropuls Tu calkeuli wevri
saxelmwifoebisas.
3. teqstsa da wyaro 3-ze dayrdnobiT imsjeleT, ratom ewinaaRmdegeboda
safrangeTi britaneTis gawevrianebas `saerTo bazarSi~.
ZiriTadi TariRebi
231
omis Semdeg dekolonizacia moralur, politikur da, bevr SemTxvevaSi,
ekonomikur aucileblobad iqca. koloniuri imperiebi rRvevas ganicdidnen,
metropoliebs uWirdaT sabrZolo moqmedebis warmoeba saxalxo moZraobebis
winaaRmdeg: amas mxars ar uWerda metropoliis demokratiuli sazogadoebac.
bevr SemTxvevaSi naTeli gaxda, rom koloniebis SenarCuneba ufro met xarjs
moitans, vidre mogebas. dekolonizacia ki yofil kolonizatorebs uxsnida
finansur an sxvagvar pasuxismgeblobas koloniebis mimarT. iq warmoebuli
produqciis SeZena maT iafad SeeZloT.
dekolonizacia iyo politikuri procesi, romelic zogierT SemTxveva-
Si Zaladobas ukavSirdeboda. Tumca zogan moxerxda koloniebis (agreTve
proteqtoratebis, samandato teritoriebis) ganTavisufleba molaparakebis
gziT, bevrgan igive ganxorcielda teroristuli aqtebis, ajanyebis, damouki-
deblobisaTvis omisa da Semdgomi molaparakebis kombinaciis Sedegad. iSviaT
SemTxvevaSi warmateba miRweuli iqna araZaladobrivi meTodiT, rogorc,s
magaliTad, indoeTSi.
II msoflio omis Semdeg dekolonizacias aqtiurad uWerda mxars sabWoTa
kavSiri, radgan amiT Tavisi metoqeebis (`kapitalisturi qveynebis~) dasuste-
bas gegmavda, Tumca Tavis geopolitikur zraxvebs komunisturi ideologiiT
faravda.
iaponiis kapitulaciis Semdeg, sul cota xanSi, manamde iaponiis mier oku-
pirebul holandiis ost-indoeTSi gamocxadda indoneziis respublikis Seqmna
(1945 wlis 17 agvistos), romelic holandiam scno mxolod 1949 wels, sakmaod
xangrZlivi omis Semdeg.
1946 wels damoukidebeli gaxda filipinebi, romelsac iqamde espaneTi, aSS
da iaponia monacvleobiT flobdnen. 1948 wels koreis naxevarkunZulze iapo-
niis yofili koloniis adgilze Seiqmna ori saxelmwifo, samxreTiT – koreis
respublika da CrdiloeTiT – koreis saxalxo-demokratiuli respublika. 1950
dekolonizacia afrikaSi
1975 wels xangrZlivi omis Semdeg portugaliam datova angola da mozambiki
(saidanac milionamde portugalieli dabrunda Zvel samSobloSi). man aseve
daTmo ekvatoruli gvinea, gvinea-bisau.
1951 wels yofili italiuri kolonia CrdiloeT afrikaSi, libia, damoukide-
portugalia
espaneTi
niderlandebi
belgia
SeerTebuli Statebi
233
bel samefod gamocxadda; 1956 wels damoukidebloba mieniWa afrikaSi mdebare
sudans, romelic iqamde anglo-egviptur proteqtorats warmoadgenda da imave
wels safrangeTma damoukidebloba mianiWa Tavis Crdiloafrikul proteqto-
ratebs – tunissa da marokos. samagierod, safrangeTma didi sisxli daRvara
madagaskarisa da alJiris SesanarCuneblad, romelTac sabolood mainc mianiWa
damoukidebloba, Sesabamisad 1960 da1962 wels. alJiridan moxda milionze meti
frangis repatriacia.
`Savi afrikis~dekolonizaciis dasawyisad iTvleba 1957 weli, rodesac bri-
tanulma koloniam, oqros napirma, miiRo damoukidebloba da gana dairqva
saxelad. 1960 wlidan ki afrikis dekolonizaciam masobrivi xasiaTi miiRo: im
wels 17 britanuli, franguli da belgiuri kolonia gaxda damoukidebeli.
1962 wels gaerom dekolonizaciis
specialuri komiteti Seqmna. procesi
gagrZelda da afrikaSi 55 saxelmwifo ga-
Cnda. damoukidebloba mieniWa okeaniisa wyaro 1
da karibis zRvis auzis kunZulebs, imaT
jon keneT gelbreiTi dekolo-
garda, vinc referendumebis Semdeg arCia
nizaciis mizezebis Sesaxeb:
metropoliis SemadgenlobaSi darCena: ma-
galiTad safrangeTs aqvs `zRvisgadaRma `ekonomikuri keTildReobis
departamentebi~ gvadelupa da martinika Zrava axla ganviTarebuli
– karibis zRvis auzSi, reunioni da maio- industriuli qveynebis Sig
Tavi mesame
234
wyaro 2
`mohandas karamCand gandi, indoeTis damoukide
blobis moZraobis lideri, acnobierebda mSvi
dobiani winaaRmdegobis gawevis upiratesobas
klasSi samuSao
235
43. mesame samyaro
termini `mesame samyaro~ Seqmna frangma demografma alfred sovim 1952 wels,
rodesac ukve naTeli gaxda, rom koloniuri sistema adre Tu gvian daiSleboda.
am terminSi iyo miniSneba rogorc `mesame wodebaze~, romelic arsebobda
revoluciamdel safrangeTSi (maSin `pirveli~ da `meore wodeba~ iyo samRv-
deloeba da aristokratia), ise msoflios ukve Camoyalibebul dayofaze or
blokad – ganviTarebul kapitalistur qveynebad aSS-is xelmZRvanelobiT
(sabWoTa terminologiiT – `imperialisturi bloki~), romelsac upirispir-
deboda sabWoTa kavSiri da misi sateliti `saxalxo demokratiis qveynebi~
(dasavluri terminologiiT – `komunisturi bloki~). maT garda msoflioSi
Cndeboba `mesame samyaro~ – saxelmwifoebis didi jgufi, yofili koloniebi
da damokidebuli qveynebi, romlebic arc erT am bloks ar miekuTvnebodnen.
civi omis pirobebSi `mesame samyaros~ qveynebma SeZles SeeqmnaT `miumxrob-
lobis moZraoba~, romelic eyrdnoboda im dros moqmedi ramdenime politiku-
ri figuris avtoritets: eseni iyvnen indoeTis premier-ministri javaharlal
neru, iugoslavis komunisti prezidenti iosip broz tito, indoneziisa da
egviptis prezidentebi ahmed sukarno da gamal abdel naseri. 1954 wels maT
Tavi mesame
236
1961 wels `miumxroblobis moZraoba~ oficialurad gaformda belgradSi,
rogorc saerTaSoriso organizacia. magram is metismetad damokidebuli iyo
politikuri moRvaweebis avtoritetze, romelTa umravlesoba warmoadgenda
ara demokratias, aramed diqtatorul, erTpartiul reJimebs. maTi wasvla
xelisuflebidan xSirad moaswavebda politikuri kursis radikalur Secvlas.
238
XX saukunis bolosaTvis `mesame samyaros~ dascilda zogierTi industriu-
lad warmatebuli qveyana, magaliTad, samxreT korea, singapuri, israeli, kvi-
prosi, TurqeTi da sxvebi, sadac mimdinareobs industrializacia, yalibdeba
samoqalaqo sazogadoeba da mimdinareobs demokratizaciis procesebi. Tumca
`mesame samyaros ~ dRemde miekuTvneba afrikis, axlo aRmosavleTis, samxreT
klasSi samuSao
saSinao davaleba
239
IV saqarTvelo sabWoTa kavSirSi. sabWoTa
sistemis daSla. saqarTvelos damoukidebloba
avtonomizacia da federalizacia
1921 wlis maisSi saqarTvelos revkomma, bunebrivia, `kavbiuros~ karnaxiT,
cno afxazeTis sabWoTa socialisturi respublika (farTobi 8,6 aTasi kv. km).
magram ukve 16 dekembers rkp ck-is rekomendaciiT Tbilissa da soxums Soris
daido samokavSireo xelSekruleba, romlis ZaliTac afxazeTis ssr Sevida
saqarTvelos ssr-is SemadgenlobaSi, rogorc e. w. `saxelSekrulebo respu-
blika~, faqtobrivad, avtonomiis uflebebiT (zustad ase ganixilavda mas 1924
wlis sabWoTa kavSiris konstitucia). 1931 wels, rodesac sabWoTa kavSirSi Ca-
moyalibda erTgvarovani administraciul-teritoriuli dayofa, `afxazeTis
saxelSekrulebo ssr~-s ewoda afxazeTis avtonomiuri sabWoTa socialisturi
respublika (assr) saqarTvelos ssr-is SemadgenlobaSi. magram 1921-1931 wlebis
es gaugebari bolSevikuri `administraciuli eqsperimenti~ XX saukunis bolos
afxazma separatistebma `afxazeTis mimarT Cadenili usamarTlobis – misi sta-
tusis dadablebis~ raRac iuridiul sabuTad gamoiyenes.
1921 wlis ivnisSi aWaras (farTobi 3 aTasi kv. km) miekuTvna assr-is statusi,
rac, arsebiTad, gamomdinareobda imave wlis 16 martis moskovis rusul-Tur-
Tavi meoTxe
240
saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublika
afxazeTis assr
afxazeTi aWaris assr
samxreT oseTis avtonomiuri
soxumi
olqi
qaquca
ColoyaSvilis
SeficulTa
razmi
242
urTierTobebs arTulebda jer kidev da-
moukideblobis periodis gadauWreli sa- wyaro 2
kiTxebi, upirvelesad, teritoriuli dava.
`guriaSi Cveni organizacia
saqarTvelos mosaxleobac ar urigde-
ufro sustia, vidre menSevike
boda komunisturi xelisuflebis batono-
bisa. guriaSi partias daaxloe
bas. okupaciis Semdeg sul male Seiqmna `sa-
biT 1200 wevri hyavs, maSin roca
qarTvelos damoukideblobis komiteti~
wyaro 3
244
wyaro 4
klasSi samuSao
saSinao davaleba
245
45. politikuri represiebis xana saqarTveloSi
wyaro 2
filipe maxaraZe
247
wyaro 3
klasSi samuSao
qarTveli
represirebuli
mwerlebi
saSinao davaleba
248
46. saqarTvelos politikuri da socialur-
ekonomikuri ganviTareba sabWoTa periodSi
politikuri viTareba
249
gaCnda `Crdilovani ekonomika~, farTod
gaifurCqna korufcia. erTdroulad es
iyo qarTuli literaturisa da xelovne-
bis ayvavebis erTgvari xana.
moskovi, sadac sakuTari korufcia yva-
oda, `ideologiur siwmindes~ moiTxovda
mokavSire respublikebSi. amitom respu-
blikis xelmZRvaneli Seicvala. 1972 wels
mJavanaZe pensiaze gauSves da korufcias-
Tan brZolis mizniT saqarTveloSi kom-
partiis pirvel mdivnad dainiSna respu-
blikis yofili Sinagan saqmeTa ministri
n. xruSCovi da kubis lideri
eduard SevardnaZe. korufciasTan brZo- fidel kastro saqarTveloSi
lis mimarTulebiT miRweuli Sedegebi
zedapiruli iyo, radgan sabWoTa kavSiris
Semadgenel erT romelime respublikaSi
SeuZlebeli iyo raimes Secvla, miTumetes,
wyaro 1
rom mTel kavSirSi daiwyo ekonomikuri da
politikuri stagnacia da komunisturi `1958 wlis martSi Catarda
ideologiis erozia. SevardnaZe xels uw- ssr kavSiris umaRlesi sabWos
yobda qarTuli kulturisa da mecniere- arCevnebi. arCevnebisaTvis
Tavi meoTxe
250
saqarTvelos socialur-ekonomikuri
ganviTareba
ruseTis imperiis SemadgenlobaSi sa-
qarTvelo iyo wminda sasoflo-sameurneo
qveyana. arsebobda sul ramdenime saSualo
zomis samrewvelo sawarmo. mosaxleobis 80
procentze meti soflad cxovrobda. 1918-
251
yvela, Tundac mcire warmatebasac ki,
sabWoTa propaganda saxelmwifos faq- wyaro 2
tobrivi xelmZRvanelis, stalinis saxel-
Tan akavSirebda. nebismieri samSeneblo `Cvenma meCaieebma... mokrifes
proeqtis dasruleba, magaliTad, zemo- da saxelmwifos Caabares 1178,3
avWalis hidroeleqtrosadguris (zahe- tona xarisxovani Cais mwvane
sis) gaxsna 1927 wels, sairigacio sisteme- foToli, rac sagegmo dava
bis gayvana, kolxeTis dablobze Waobebis lebaze 131 aTasi toniT meti
amoSroba (rac sabolood ekologiurad iyo... saqarTvelos meCaieebi
gaumarTlebeli aRmoCnda) sazeimod aRi- iReben Cais mwvane foTlis
niSneboda ara rogorc sainJinro miRweva, yvelaze maRal mosavals msof
aramed rogorc morigi gamarjveba sabWo- lioSi~.
Ta wyobilebisa, romlis simbolod iqca saqarTvelos istoriis
stalini: mkvidrdeboda misi pirovnebis narkvevebi, t. VIII, 1980
kulti.
II msoflio omis dros saqarTvelo ga-
daurCa nacistebis mier okupacias. misi
teritoria gamoiyeneboda rogorc evakuaciis adgili mravali adamianisaTvis
da agreTve, sawarmoebisaTvis (magaliTad, omis dros gadmoitanes TbilisSi
saaviacio qarxana q. taganrogidan). 1944 wels daiwyo rusTavis metalurgiuli
kombinatis mSenebloba, omis Semdeg quTaisSi aawyves germaniidan Camotanili
Tavi meoTxe
Tbilisi
1960ian wlebSi
253
wyaro 3
klasSi samuSao
Tavi meoTxe
saSinao davaleba
254
47. saqarTvelos sazogadoeba da kultura XX
saukunis pirvel naxevarSi
ganaTleba
XX saukunis dasawyisidan kidev ufro gamZafrda brZola saganmanaTleblso
dawesebulebebSi rusifikaciis winaaRmdeg. qarTveli moRvaweebi axerxebdnen
axali qarTuli saxelmZRavneloebis Seqmnas. daviT kariWaSvilma, romelic
Tbilisis saTavadaznauro skolasa da gimnazisaSi moRvaweobda Seadgina `we-
255
axladgaxsnili Tbilisis universiteti
256
sabWoTa kavSirSiridan damoukideblobamde
vaxtang kotetiSvili, konstantine gamsaxurdia,
pavle ingoroyva, aleqsandre abaSeli
wyaro 1
`unda gamovtyde, roca TbilisSi movdiodi, megona vnaxavdi naxevrad velur qalaqs.
... Turme vcdebodi, franguli koloniis wyalobiT, romelic umTavresad parizeli
mkeravebisa da modestkebisagan Sedgeba, qarTvel mandilosnebs SeuZliaT italiuri
Teatrisa da gandis bulvaris modas misdion, mxolod ori kviris dagvianebiT.~
257
qarTuli kultura stalinizmis xanaSi
mwerlobisa da presis ganviTarebisaTvis gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo
demokratiuli respublikis arsebobis periodSi cenzuris gauqmeba. am period-
Si Seiqmna mweralTa da xelovanTa araerTi SemoqmedebiTi kavSiri. magram is
Tavisufali SemoqmedebiTi garemo, rac Seiqmna aRniSnul periodSi, sabWoTa
xelisuflebis damyarebis Sedegad moispo.
stalinizmis epoqa umZimesi xanaa qarTuli kulturis istoriaSi. masobriv
represiebTan erTad, ris Sesaxebac wina pagarafebidan SeityveT, kulturisa da
mecnierebis mravali moRvawe stalinuri represiebis msxverpli gaxda. sabWoTa
sistemis mizani iyo xelovnebisa Tu mecnierebis nebismieri dargi eqcia saku-
Tar ideologiur iaraRad. mxatvrebs, mwerlebsa da kompozitorebs sakuTari
Semoqmedeba unda waremarTaT partiisagan miRebuli direqtivebis safuZvelze,
`socialisturi realizmis~ principebis mixedviT. mecnierebs unda ekvliaT
marqsizmis leninur-stalinuri versiis direqtivebis mixedviT. Tavisufali
azri idevnebobda, magram am pirobebSic kulturis qarTveli moRvaweebi da
mecnierebi axerxebdnen zogadsakacabrio mniSvnelobis nawarmoebebis Seqmnas.
qarTvel mweralTa gaerTianebebi, romlebic ar idgnen `socialisturi rea-
lizmis~ samsaxurSi (e.w. `akademiuri jgufi~ `cisferyanwelebi~, `futuriste-
bi~, `arifionelebi~), idevnebodnen. swored maT winaaRmdeg Seiqmna `saqarTve-
los proletarul mweralTa asociacia~, romlis daniSnuleba iyo `klasobrivi~
kuTxiT emxilebina patrioti qarTveli mwerlebi. 1928 wels saqarTvelos mwe-
Tavi meoTxe
wyaro 2
gancxadeba
golovinis quCa, manTaSevis saxli #N6, sabranies qveS. _aqve iyideba xileulobisa da
mineraluri wylebi saukeTesod mowyobili qarxnebisa _ m.e. laRiZisa da komp.
`arc rusul, arc qarTul, arc somxur da arc berZnul wyaroebSi rusqarTvelTa
Soris raime urTierTobis niSanwyalic ar arsebobs am saukuneebSi da ra gasak
viria, rom `didostatis marjvenaSi~ ruseTi ar mexsenebina~.
klasSi samuSao
259
48. erovnuli kultura da erovnuli moZraoba
50-ian-80-ian wlebSi
wyaro 1
260
kostavam), `siRnaRis axalgazrda gvardia~,
wyaro 2
`samSoblos Tavisuflebisa da damoukideb-
lobisaTvis mebrZolTa kavSiri~. SedarebiT `sabWoTa xalxis socialuri
gamococxlda emigrantuli moZraobac. da politikuri erTianoba ar
1961 wels partiis XXII yrilobaze nikita gulisxmobs erovnuli gansxvave
xruSCovma erovnul sakiTxTan dakavSirebiT bebis mospobas... sabWoTa xalxe
partiis axali xedva warmoadgina, romlis bis Zmuri erToba urRvevia da
261
deblobis aRdgenis aucilebloba. qarTul enaze gamo-
dioda iatakqveSa disidenturi Jurnalebi, qarTveli
disidentebi ki aqtiurad TanamSromlobdnen ruseTisa
da sazRvargareTis antisabWoTa JurnalebTan. 1970-
iani wlebis meore naxevris represiebis talRa Seexo
qarTvel disidentebsac da bevri maTgani cixesa Tu
gadasaxlebaSi aRmoCnda.
1970-iani wlebis bolodan TandaTanobiT gaizar-
da marTlmadidebeli eklesiis roli qarTul sazo-
gadoebaSi. am mxriv gansakuTrebiT didi mniSvneloba
hqonda 1977 wels sruliad saqarTvelos kaTolikos-
patriarqad ilia II-is (SiolaSvilis) arCevas.
T. abulaZis film
qarTveli moswavleebis 95-96 procenti qarTul sko-
`monaniebis~ posteri
laSi swavlobda. es erovnul identobas ganumtkicebda
maT. umaRlesi ganaTlebac qarTul enaze xorcieldeboda. qarTveli xalxi
ufrTxildeboda sakuTar enasa da kulturas.
amave dros, enisTvis arsebobda safrTxe. es gamoCnda 1978 wels, rodesac
saqarTvelos ssr axali konstituciis proeqtis ganxilvisas aRmoCnda, rom
amoRebuli iyo Zveli konstituciis muxli, romelic qarTul enas respublikis
saxelmwifo enad acxadebda.
qarTulma sazogadoebam am cvlilebaSi samarTlianad dainaxa erovnulo-
Tavi meoTxe
bisaTvis momavali safrTxe, miT umetes, rom wina wels ukve iyo mcdeloba
saqarTvelos umaRles saswavleblebSi rusulenovani (Tundac jerjerobiT
nawilobrivi) swavleba SemoeRoT. maSin qarTulma profesuram es mcdeloba
CaSala.
1978 wlis 14 aprils, respublikis umaRlesi sabWos mier konstituciis sa-
boloo damtkicebis dros rusTavelis gamzirze zRva xalxi Seikriba. es iyo
mSvidobiani politikuri manifestacia, rac sabWoTa kavSirSi iqamde warmoud-
geneli ram iyo. proeqtis ganxilvis bolo momentSi eduard SevardnaZem kre-
mlisagan miiRo Tanxmoba saxelmwifo enis Sesaxeb muxlis aRdgenaze. qarTvelma
xalxma gaimarjva.
oriode wlis Semdeg 14 aprili deda-enis dRed gamocxadda da gogebaSvilis
`deda-enas~ TbilisSi Zeglic ki daudges.
sxvaGTa Soris, `qarTuli precedentiT~ isargebles baqosa da erevanSi, sa-
dac saswrafod moiwvies umaRlesi sabWoebis riggareSe sesiebi da cvlileba
Seitanes oriode kviris win sul umtkivneulod miRebul konstituciebSi
– azerbaijanuli da somxuri gamoacxades Sesabamisi mokavSire respublikis
saxelmwifo enad.
`gardaqmnisa~ da `sajaroobis~ pirobebSi erovnulma moZraobam axali Zala
SeiZina. Seiqmna araerTi axali partia Tu moZroba, axalgazrduli kavSiri,
romlsac ukve SesaZlebloba hqondaT legalurad emoqmedaT.
1988 wlis noemberSi farTomasStabiani saprotesto aqcia mimdinareobda
rusTavelis gamzirze. sxva moTxovnebTan erTad, demonstrantebi, upirveles
yovlisa, moiTxovdnen sabWoTa kavSiridan gasvlis SemzRudavi kanonis gauq-
mebas.
262
1989 wlis 4 aprils rusTavelis prospeqtze daiwyo farTomasStabiani perma-
nentuli mitingi, romlis uSualo mizezi iyo afxazeTSi dawyebuli separatis-
tuli gamosvlebi. TandaTanobiT momitingeTa upirveles moTxovnad iqca sa-
qarTvelos damoukideblobis aRdgena. ramdenime aTeulma adamianma SimSiloba
gamoacxada. 9 aprils sabWoTa Sinagani jarebis specdaniSnulebis razmebma mo-
mitingeebis daSliT sisxlSi CaaxSes saxalxo gamosvla. TbilisSi komendantis
saaTi gamocxadda. sabWoTa xelisuflebis daundobelma moqmedebam uiaraRo
wyaro 3
`1978 wlis 14 aprilis movlenebi ar iyo SemTxveviTi. igi ganapiroba XX saukunis 60
70ian wlebSi qarTul sazogadoebaSi momxdarma moralurmsoflmxedvelobrivma
transformaciam. rac mTavaria, swored am periodSi qarTuli sazogadoebis mniS
vnelovanma nawilma, gansakuTrebiT inteligenciisa da studentiaxalgazrdobis
didma nawilma, Riad Tu farulad uaryo komunisturinternacionaluri ideologia
da zogaderovnul Rirebulebebs daubrunda.~
saqarTvelos istoria, XX saukune, 2003.
klasSi samuSao
1. ratom gamoiwvia qarTvel xalxSi usamarTlobis grZnobis gaCena stali-
nis kultis dagmobam? rogor fiqrobT, es uSualod stalinis pirovnebas
ukavSirdeboda?
2. Tqveni azriT, ratom Secvala sabWoTa xelmZRvanelobis leqsikonSi
termini `erebis Serwyma~ `erebis daaxloebam~?
3. imsjeleT wyaro 1-Si motanil mosazrebebze. ganazogadeT da ganavrceT isi-
ni. sapirispiro mosazrebis SemTxvevaSi, moiyvaneT saTanado argumente-bi.
4. teqstisa da wyaro 2-is mixedviT, daaxasiaTeT sabWoTa xelmZRvanelobis
midgomebi erovnuli sakiTxisadmi. isaubreT maT Soris gansxvavebebze da am
gansxvavebebis ganmapirobebel faqtorebze.
saSinao davaleba
263
49. perestroika. sabWoTa kavSiris daSla
268
wyaro 3
magram getyviT: Cven yvelani kidev samjer SevcdiT: davagvianeT partiis re
formireba; meore – davagvianeT [sabWoTa] kavSiris reformireba. da mesame...
rodesac siduxWiris dro dadga, gansakuTrebiT 1989 wlis Semdeg, 1990 wels –
rodesac mTeli qveyana rigebSi idga da Cven ar gvyofnida saqoneli am moTxovnebis
dasakmayofileblad, rodesac CvenTan italiuri fexsacmelebisaTvis, rigSi See
ZloT erTmaneTisaTvis Tavpiri daemtvriaT... saWiro iyo 1015 miliardi dola
ris moZieba, da es SesaZlebeli iyo...~
b
klasSi samuSao
saSinao davaleba
269
50. socialisturi banakis daSla
270
sabWoTa kavSirSiridan damoukideblobamde
berlinis kedeli
dangrevis win (1989)
272
tis~ qveyana Tavis mosaxleobas aRar uSlida `rkinis fardis~ gaRma gasvlas.
amas imave 1989 wels mohyva gdr-is mosaxleobis mier `berlinis kedlis~
dangreva, 1990 wels – germaniis gaerTianeba, usisxlo revoluciebi Cexoslo-
vakiaSi, poloneTSi, bulgareTSi, ungreTSi albaneTSi, sisxliani revolucia
– rumineTSi, `varSavis paqtis~ daSla, mravalpartiuli arCevnebi yvela am qveya-
naSi da arakomunisturi partiebis (an erovnul Zalad saswrafod gardaqmnili
komunistebis) xelisuflebaSi mosvla.
`panevropuli pikniki~
klasSi samuSao
saSinao davaleba
274
51. saqarTvelos damoukideblobis gamocxadeba da
samoqalaqo omi
damoukideblobis gamocxadeba
samoqalaqo omi
1991 wlis 18-20 agvistos moskovSi iyo mcdeloba srulad aRedginaT sabWo-
Ta xelisufleba (`agvistos putCi~), rac marcxiT damTavrda. putCis pirvel
saaTebSi gamsaxurdia daemorCila moskovis moTxovnas daeSala erovnuli
Tavi meoTxe
276
separatistuli amboxebebi
ukve sabWoTa periodis miwuruls, didwilad ruseTis waqezebiT, Tumca
saqarTvelos xelisuflebis mier daSvebuli Secdomebis gamoc, imZlavres
separatistulma Zalebma samxreT oseTsa da afxazeTSi.
ukve 1990 wlis Semodgomaze samxreT oseTis avtonomiurma olqma sabWo-
Ta kavSiris SemadgenlobaSi calke mokavSire respublikad gamoacxada Tavi,
risi konstituciuri uflebac mas ar hqonda. saqarTvelos uzenaesi sabWos
wyaro 2
wyaro 3
278
klasSi samuSao
omi afxazeTSi
saSinao davaleba
279
52. saSinao viTareba da sagareo urTierTobebi
saqarTvelos damoukideblobis periodSi.
`vardebis revolucia~
wyaro 2
Jan radvani
281
nda e.w. `feradi revoluciebis~ winamorbe-
di aRmosavleT evropasa da post-sabWoTa wyaro 3
sivrceSi, sadac xalxma aseve moiTxova ga-
`1998 wlis 22 seqtembers baqo
yalbebuli arCevnebis Sedegebis Secvla:
Si xeli moewera `saqarTvelos
ase moxda ukrainaSi, yirgizeTsa da ser-
teritoriaze gamaval ZiriTad
beTSi.
saeqsporto navTobsadenTan
saqarTvelos parlamentSi propor-
(baqojeihani) dakavSirebiT
ciuli arCevnebis Sedegebi gauqmebulad
azerbaijanis respublikisa
gamocxadda da 2004 wels xelaxali arCe-
da saqarTvelos uflebamosil
vnebi Catarda, Tumca maJoritaruli we-
warmomadgenelTa molapar
siT 2003 wels axalarCeuli deputatebi
akebis oqms~ da `TandarTul
parlamentis wevrebad datoves. 2004 wlis
dokumentebs~, riTac kaspiis
ianvarSi saqarTvelos axal prezidentad
navTobis transportirebis
arCeul iqna mixeil saakaSvili. premier-
saukunis proeqtis ganxor
ministri gaxda zurab Jvania (is 2005 wlis
cieleba daiwyo. am dokumen
martSi tragikulad daiRupa). 2008 wlis
tebis xelmoweram kidev ufro
ianvarSi mixeil saakaSvili meore vadiT
realuri gaxada da daazusta
airCies prezidentad da imave wlis 26 mai-
azerbaijanis saeqsporto
sis saparlamento arCevnebSi gaimarjva
navTobis baqojeihanis marSru
misma partiam – `erTianma nacionalurma
tiT transportireba... `baqo
moZraobam~ sakonstitucio umravlesobis
Tavi meoTxe
Tbilisijeihanis~ marSrutis
mopovebiT.
damtkicebam ruseTi da irani
TamaSgare mdgomareobaSi da
reformebi da ruseTis agresia
tova. navTobis saerTaSoriso
`vardebis revoluciis~ Semdeg qveya- korporaciis xelmZRvanelma
naSi seriozuli Zvrebi moxda. ganmtkic- saqarTvelos yovelwliurad
da centraluri xelisufleba. 2004 wlis minimum 80 mln laris Semosava
maisSi aslan abaSiZis gadadgoma moiTxova li uwinaswarmetyvela.~
adgilobrivma mosaxleobam da is iZulebu-
qarTuli presidan, 1998
li gaxda politikuri TavSesafari mieRo
ruseTSi. aWara da, gansakuTrebiT, baTumi
centraluri mTavrobis gansakuTrebuli zrunvis sagnad iqca.
gatarda seriozuli reforma policiaSi, sadac gauqmda korufciis bude
– avtoinspeqcia da Seiqmna arakorumpirebuli sapatrulo policia. Seiqmna
efeqtiani sajaro reestri. daiwyo intensiuri sagzao mSenebloba, qalaqebis
rekonstruqcia, saqarTvelos turistuli potencialis aTviseba. sagadasaxado
sistema gamartivda da qveynis biujetma Sevseba daiwyo. masobrivma privatiza-
ciam TiTqmis yvela adre nacionalizebuli dargi da obieqti moicva. gaizarda
ucxouri kapitalis Semodineba (investiciebi). amave dros ekonomikis produ-
qtiuli dargebis – mrewvelobisa da soflis meurneobis – Cqari tempiT ganviTa-
reba ver moxerxda. umuSevroba qveynis yvelaze seriozul problemad rCeboda.
sagareo politikaSi mkveTrad gaZlierda prodasavluri veqtori: mosaxle-
obis 77-ma procentma 2008 wlis 5 ianvris referendumis dros mxari dauWira
saqarTvelos swrafvas natoSi Sesasvlelad. magram swored es miswrafeba gaxda
282
ruseTis federaciis xelmZRvanelobis SeSfoTebisa da anti-qarTuli pro-
vokaciebis mizezi, maT Soris separatistul regionebSi. 2008 wlis agvistoSi
dapirispireba gadaizarda rusul-qarTul omSi, romlis Sedegad saqarTvelos
Semadgeneli nawilebi – aFfxazeTi da cxinvalis regioni (samxreT oseTi) ruse-
Tis armiis mier iqna okupirebuli, qarTuli mosaxleoba ganidevna. 2008 wlis 26
agvistos es provinciebi ruseTma `damoukidebel saxelmwifoebad~ aDRiara, ra-
sac ar cnobs ara marto saqarTvelo, aramed mTeli saerTaSoriso sazogadoeba.
klasSi samuSao
saSinao davaleba
283
V saqarTvelos mezobeli qveynebi
ruseTi
kaspiis zRva
somxeTi
azerbaijani
TurqeTi
irani
285
baqo
somxeTi
adreul Sua saukuneebSi samxreT kavkasiaSi da ufro samxreTiT arsebobda
ramdenime somxuri samefo. ukanaskneli somxuri saxelmwifo – anisis samefo,
bizantiis imperiam 1045 wels SeierTa. mas Semdeg somxebs sxva saxelmwifoeb-
Si cxovreba mouxdaT, maT Soris osmaleTSi, sparseTSi, qarTul samefoebSi.
bevri maTgani qalaqebSi dasaxlda, radgan maT Soris sakmaod mravlad iyvnen
287
pirveli
Tavi mexuTe
erevani
omebSi (XIX saukuneSi aseTi xuTi omi iyo, XX saukuneSi ki es qveynebi I msoflio
omSi daupirispirdnen erTmaneTs) ruseTis imperia osmaleTis somxebs Tavis
mokavSireebad iyenebda, rac ubralo xalxs sabolood Zalian Zviri dauj-
da. osmaleTis mmarTvelma wreebma somxebi mtrad daigules da wahkides maT
adgilobrivi muslimuri mosaxleoba. I msoflio omis periodSi aRmosavleT
TurqeTidan somxebis umetesoba ganidevna (adgilze darCena maT mxolod is-
lamSi gadasvliT SeeZloT), bevri maTgani daxoces. somxuri istoriografia
am movlenas `somxebis genocids~ uwodebs (somxurad `mew eRern~, rac `did
Jletas~ niSnavs).
1918 wels, mas Semdeg, rac brestis zavis pirobebiT ruseTi msoflio omidan
separatulad gamovida da praqtikulad miatova kavkasia, iq warmoSobil damou-
kidebel saxelmwifoebs Soris erT-erTi iyo somxeTis respublika, romlis de-
daqalaqad gamocxadda im dros patara (30 aTasi mcxovrebi) sagubernio centri
erevani, romelic iqamde arasodes yofila antikuri xanisa da Sua saukuneebis
romelime somxuri samefos dedaqalaqi.
I msoflio omSi gamarjvebuli saxelmwifoebi sevris xelSekrulebiT (1920
wlis agvisto) dapirdnen somxeTs teritoriis mkveTr gafarToebas omSi damar-
cxebuli osmaleTis imperiis xarjze, Sav zRvaze farTo gasasvleliT saqarTve-
los sazRvridan Tirebolumde, trapizonis dasavleTiT. magram dasavleT
evropis did saxelmwifoebs realurad araferi gaukeTebiaT somxeTis dasax-
mareblad, rodesac osmaleTis nangrevebze aRmocenebulma axalma TurqeTma
(qemalistebma) aramc Tu rame dauTmo somxeTs, aramed isic gaunaxevra, rac
288
mas ruseTis imperiisagan memkvidreobiT
xvda wilad. TurqeTTan xanmokle omSi wyaro 2
somxeTis mZime damarcxebis praqtikuli
`...sazRvargareT [somxur
Sedegi iyo somxeTSi sabWoTa xelisufle-
diasporaSi] bevri gvekiTx
bis damyareba 1920 wlis 28 noembridan 2
eboda – xom ar dadga dro sa
dekembramde.
marTlianad gadawydes sakiTxi
sabWoTa periodi somxeTis ayvavebis xa-
mTiani yarabaRis avtonomiuri
nad iqca. wminda sasoflo-sameurneo mxare
olqis, naxWevanis assrisa da
industrializebul iqna, aSenda qarxnebi
axalqalaqis raionis Sesaxeb,
da fabrikebi, atomuri eleqtrosadguric
romlebic ZiriTadad dasaxle
ki. gaixsna universiteti, daarsda samec-
bulia somxebiT, magram isini
niero-kvleviTi institutebi, ganviTarda
289
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg ki
axalwarmoqmnil somxeTisa da azer-
baijanis respublikebs Soris srul-
masStabianma omma ifeTqa, romelic
1994 wels Sewyvita droebiTma daza-
vebam (da ara srulmasStabianma zavma).
somxeTi saprezidento respu-
blikad Camoyalibda. 1998 wels pir-
veli prezidenti levon ter-petro-
siani, romelic TiTqos cdilobda
kompromisis miRwevas azerbaijan-
Tan, iZulebuli gaxda gadamdgariyo.
eCmiaZini. somxeTis sakaTedro taZari
prezidentad airCies robert qoCa-
riani (1998-2008), romelic warmoS-
obiT mTiani yarabaRidanaa. 2008 wlidan is Secvala aseve yarabaRelma serJ
sargsianma.
1999-iani wlebis dasawyisis ekonomikuri stagnacia da ukusvlac ki, rodesac
emigraciis gamo mosaxleoba swrafad klebulobda, XXI saukunis dasawyisidan
ekonomikurma aRmavlobam Secvala. bunebrivi resursebiT Raribi somxeTis
mTavari ekonomikuri dasayrdeni aRmoCnda misi `axali diaspora~ – ZiriTadad
pirveli
290
lis sazogadoebis demokratizacias: orive mxaris xelmZRvanelobas SeuZlia
gamoiyenos sagareo safrTxe, rogorc sazogadoebis `Tavis irgvliv~ sruli
konsolidaciis faqtori.
miuxedavad saerTaSoriso organizaciebis mcdelobisa, dRemde ver moxerxda
mxareebis interesebis daaxloeba da axali omis Tavidan acilebis garantiebis
miReba. e.w. `minskis jgufi~, romelsac ruseTis, safrangeTis da aSS-is warmo-
madgenlebi TanaTavmjdomareoben, TiTqmis ori aTeuli welia, amaod cdilobs
xeli Seuwyos or qveyanas Soris samSvidobo SeTanxmebis miRwevas. orive mxare
iaraRdeba sul ufro daxvewili iaraRiT da biujetis sagrZnob nawils Tav-
dacvaze xarjavs. sademarkacio xazis gaswvriv gaTxril sangrebSi somexi da
azerbaijaneli jariskacebi TiTqmis oci welia erTmaneTis pirispir sxedan.
saSinao davaleba
291
54. Tanamedrove TurqeTis Seqmna
Savi zRva
edirne
samsuni
stamboli trabzoni
afioni vani
izmiri
konia diarbaqiri
adana
antalia
aTaTurqis reformebi
TurqeTis respublikis pirveli prezidenti 1923 wels gaxda mustafa qemali,
romelmac 1935 wels dairqva qemal aTaTurqi (TurqTa mama). gardacvalebam-
de (1938) is avtokratiuli meTodebiT marTavda qveyanas da atarebda mraval
reformas, romlebic mowodebuli iyo garegnulad daemsgavsebina TurqeTi
evropuli saxelmwifosTvis, magaliTad, is eswrafvoda qalTa uflebebis ga-
farToebas, akrZala ara marto Cadris, aramed muslimi qalisaTvis aucile-
beli Tavsafris tarebac ki. magram dasavluri demokratiuli faseulobebis
danergva imdroindel Turqul sazogadoebaSi aTaTurqs ar SeeZlo. yvelaze
radikaluri mis reformebSi iyo sekularizmis damkvidreba, ris garantadac
TurqeTis armia iqca. radgan Turquli burJuazia mcirericxovani iyo, saxel-
294
mwifom Tavis Tavze aiRo ekonomikis, ZiriTadad mrewvelobisa da infrastru-
qturis, ganviTareba. TurqeTSi Camoyalibda saxelwifo kapitalizmis sistema.
aTaTurqis lozungi `mSvidoba qveyanaSi, mSvidoba msoflioSi~ upirvelesad
imas niSnavda, rom TurqeTs Tavi unda aeridebina sagareo politikuri avan-
tiurebisaTvis. marTlac, qveyanam moaxerxa, rom ar mieRo raime monawileoba
II msoflio omis sabrZolo moqmedebebSi da mxolod 1945 wlis 23 Tebervals ga-
moucxada omi praqtikulad damarcxebul germanias. amis gamo is gamarjvebuli
qveynis statusiT gaerTianebuli erebis organizaciis erT-erTi damfuZnebeli
gaxda.
295
sazogadoeba. misi ekonomikuri winsvli-
saTvis ZiriTadi faqtori aRmoCnda swori damatebiTi cnoba
ekonomikuri politika, biznesisaTvis Se-
axalgazrda Turquli respub
qmnili xelsayreli samarTlebrivi garemo.
likisaTvis erTerT mniS
TurqeTs aqvs axlo aRmosavleTSi yve-
vnelovan problemas warmoad
laze diversificirebuli ekonomika. 2011
genda qalTa mdgomareobis
wels Tavisi mTliani Sida produqtis
gaumjobeseba da maTi CarTva
moculobiT TurqeTi me-16 adgilze iyo
qveynis sazogadoebriv cxov
msoflios qveynebs Soris, evropaSi me-7,
rebaSi. jer kidev osmaluri
xolo aziaSi – me-5 adgilze.
periodis miwuruls qalebisa
2002 wlidan qveyanas saTaveSi udgas
Tvis xelmisawvdomi gaxda saSu
`samarTlianobisa da ganviTarebis par-
alo da umaRlesi ganaTlebis
tia~. is `zomierad islamisturia~ da eyrd-
miReba. magram qalebs dasaqme
noba anatoliis saSualo klasebs, romle-
bis SezRuduli SesaZlebloba
bisTvisac islami mama-papaTa religiaa;
hqondaT. [respublikis xanaSi]
isini qemalistur sekularizacias adrec
mdgomareoba TandaTanobiT
almacerad uyurebdnen, Tumca arc isla-
gaumjobesda da 1930 wels qa
mur fundamentalizms uWeren mxars.
lebsa adgilobriv, xolo 1934
`civi omis~ damTavrebam da umTavresi
wels saparlamento arCevnebSi
safrTxis, sabWoTa kavSiris, politikuri
monawileobis ufleba mianiWes.
pirveli
`2002 wlis miwuruls 20 wlis axalgazrda qali, romelic holandiis erT patara
provinciul qalaqSi gaizarda da iqve cxovrobs, londonSi airCies `mis msofliod~.
magram is konkursSi monawileobda ara holandiis, aramed TurqeTis saxeliT, saida
nac misi mSoblebi iyvnen, qveynisa, romelsac im dros ukve marTavda islamisturi
partia. Znelia moinaxos ufro niSandoblivi movlena, romelic ukeT gamoxatavs
TurqeTis orazrovan mdgomareobas msoflioSi. is evropis nawilia, magram amave
dros mis gareTaa; is islamuri samyaros nawilia, magram ar hgavs arc erT islamur
qveyanas.~
wyaro 2
297
klasSi samuSao
saSinao davaleba
pirveli
Tavi mexuTe
ZiriTadi TariRebi
1950
pirveli mravalpartiu
2002
li arCevnebi
`samarTlianobisa da ganviTa
rebis partiis~ mosvla xeli
1952 suflebis saTaveSi
TurqeTis Sesvla natoSi
298
55. iranis islamuri respublika
monarqia iranSi
irani msoflioSi erT-erTi yvelaze
leqsikoni
xangrZlivi saxelmwifoebriobis istoriis
mqone da didi kulturis matarebeli qve- r aiaTola – umaRlesi sasu-
yanaa. saukuneTa manZilze iranSi sxvadasx- liero piri islamis Siitur
va dinastia cvlida erTmaneTs. XVI sauku- mimdinareobaSi.
nidan iranSi gabatonda sefianTa dinastia.
islamuri revolucia
xomeini. – aliabadi.
islamuri respublika
xomeinim jer kidev eraySi yofnis dros Camoayaliba mosazreba umaRlesi
sasuliero piris mmarTvelobis Sesaxeb. iranSi dabrunebis Semdeg ki is Seud-
ga sakuTari ideebis ganxorcielebas. marTlac, 1979 wlis aprilSi iranis mo-
saxleobam referendumze moiwona xomeinis mier SemoTavazebuli idea islamuri
respublikis Seqmnis Sesaxeb. amgvarad Seiqmna iranis islamuri respublika.
revoluciaSi mravali, sxvadasxva msoflmxedvelobis Zala monawileobda da
bevri maTgani sulac ar emxroboda islamuri mmarTvelobis damyarebis ideas.
pirveli
gureba da mTeli Zalauflebis xelSi aReba. garda imisa, rom xomeini qveynis
uzenaesi mmarTveli iyo, sasuliero fenam moaxerxa sakuTari kontrolis dam-
yareba qveynis politikuri Tu sazogadoebrivi cxovrebis nebismier sferoze.
iranis islamuri respublikis konstitucia, erTi mxriv, eyrdnoba dasavlur
konstituciur ideebs, meore mxriv ki – Siitur mrwamss, romelic misadagebu-
lia sasuliero fenis interesebTan.
qveynis uzenaesi winamZRoli – rahbari aris sasuliero piri, romelsac
samudamod irCevs umaRles sasuliero pirTa mcire jgufi. rahbars emorCi-
leba qveynis SeiaraRebuli Zalebi, is niSnavs qveynis mTavarsardals. qveynis
meTaurad iTvleba sayovelTao arCevnebis safuZvelze 4 wliT arCeuli prezi-
denti, romlis xelisufleba, zemoTqmulidan gamomdinare, SezRudulia. iranis
umaRles sakanonmdeblo organos warmoadgens mejlisi – parlamenti, romlis
makontrolebeli organo, Tavis mxriv, islamuri zedamxedvelobis sabWoa. am
ukanasknelma unda Seamowmos parlamentis mier miRebuli kanonebis Sesatyviso-
ba islamis normebTan da, Sesabamisad, daamtkicos an ar daamtkicos kanonebi.
xomeinis lozungi gaxda `arc dasavleTi (igulisxmeba aSS da dasavleT evro-
pa), arc aRmosavleTi (igulisxmeba im dros arsebuli sabWoTa kavSiri), aramed
islami~. axali reJimi upirvelesad aSS-s daupirispirda. 1979 wlis miwuruls
radikalurad ganwyobilma studentebma mZevlebad aiyvanes iranSi aSS-is
saelCos TanamSromlebi. isini 444 dRis manZilze iyvnen tyveobaSi. amis Semdeg
diplomatiuri urTierTobebi iransa da SeerTebul Statebsa Soris gawyda,
axladSeqmnil islamur respublikas ki metad Seelaxa saxeli saerTaSoriso
asparezze.
302
1981-1989 wlebSi irans mouwia omi eray-
Tan. am or qveyanas Soris daZabuloba ma-
namdec arsebobda, romelic SeiaraRebul
konfliqtSic gadazrdila. uTanxmoebis
mTavar wyaros warmoadgenda ori qvey-
nis sasazRvro nawilSAi mdebare navTob-
sadoebis kuTvnilebis sakiTxi. erayi uk-
mayofilo iyo arsebuli sazRvrebiT da
omis wamowyebiT Seecada maT gadasinjvas.
es xangrZlivi da sisxliani omi orive qvey-
nisaTvis uSedegod dasrulda – aRdga maT
Soris omamde arsebuli sazRvrebi.
klasSi samuSao
saSinao davaleba
303
VI sazogadoeba da kultura XX saukuneSi
wyaro 1
yoveli etapi moZravia, an ... jaWvebiT srialebs zusti, mkacri TanmimdevrobiT samon
taJosken... an migoravs...
aseve iyo [detalis] montaJisas... adre mis awyobaze 28 kaci muSaobda. cxrasaaTiani
samuSao drois ganmavlobaSi isini 175 aseT detals awyobdnen, anu TiToeulis awyo
bas 3 wuTsa da 5 wams andomebdnen... ostatma gamoTvala, rom aqedan 4 saaTi masalis
mosatanad muSebis aqeTiqiT siarulsa da damzadebuli detalis gverdze gadade
baSi ixarjeboda. mTeli procesis ganmavlobaSi yovel muSas xelis 8 sxvadasxva
moZraobis gakeTeba uxdeboda... dRes ukve [konveieris danergvis Semdeg] Svidi kaci
rvasaaTiani samuSao dRis ganmavlobaSi dReSi 26000 detals gamoimuSavebs.
305
konveieris amoqmedebam SesaZlebeli gaxada meti produqciis warmoeba da misi
gaiafeba, Sesabamisad, nawarmi xelmisawvdomi gaxda farTo masebisaTvis. garda-
texas sawarmoo procesSi socialuri Zvrebi, kerZod, masobrivi samomxmareblo
sazogadoebis Camoyalibeba mohyva. am TvalsazrisiT pirveloba industriul
qveynebs Soris SeerTebul Statebs ekuTvnis. pirvelad swored amerikelTa
yofaSi Cndeba samecniero-teqnikuri progresis miRwevaTa warmoebaSi daner-
gvis `sikeTeebi~, rogoricaa eleqtroxelsawyoebi – mtversasruti, uTo, ma-
civari da sxv. XX saukunis 20-ian wlebSi – aTwleulSi, romelsac aSS-is isto-
riaSi `ayvavebis xana~ ewodeba, SeerTebuli Statebi masobrivi `samomxmareblo
cieb-cxelebiT~ iyo Sepyrobili. konveiruli sistemis warmatebis magaliTad
yvelaze xSirad henri fordis `T-fordis~ magaliTi mohyavT. 1909-1927 wlebis
ganmavlobaSi fordis qarxanam 15 milioni aseTi manqana gamouSva (am models
amerikelebma siyvaruliT `Tunuqis lizi~ Searqves), romelic kacobriobis
istoriaSi pirvel masobriv avtomobilad iqca. 1929 wlisaTvis yoveli mexuTe
amerikeli avtomobilis mflobeli gaxda.
samomxmareblo cieb-cxelebas `axurebda~ kidev erTi teqnikuri da masmediis
siaxle – radios saSualebiT gavrcelebuli saqonlis reklama.
magram samecniero-teqnikuri miRwevebis mrewvelobaSi danergvas XIX s-is
bolosa da XX s-is dasawyisSi Tavisi `bneli mxarec~ hqonda, kerZod, am miRwe-
vebis gamoyeneba samxedro mrewvelobaSi. magaliTad, am periodSi swrafad
ganviTarebadi qimiuri mrewvelobis `warmatebis~ Sedegi iyo `masobrivi ganad-
Tavi meeqvse
wyaro 2
`... 1800 wels dedamiwis mosaxleoba Seadgenda 850 milion adamians. dRes miliard
800 milions. mosaxleobis aqamde arnaxuli zrda mxolod erTi saukunis ganmavlo
baSi, SesaZlebeli gaxda teqnikis SemweobiT. aRmoCenebma da gamogonebebma axali
safuZveli Seqmnes produqciis, sawarmoo procesis organizebis, Sromis efeqturobis
miRwevis meTodebis, satransporto saSualebebisa da maTi meSveobiT momaragebis,
cxovrebis mowesrigebis kanonisa da sando policiis wyalobiT, saqmiani wamowyeba
dagegmvisa da winaswari gaTvlisTvis.
Tuki uwin adamiani mxolod beds iyo mindobili, axla is momavals gegmavs...
Tumca, muSa bevr sferoSi iZulebulia Tavad gaxdes meqanizmis nawili. mosaxleobis
masebi ver uzrunvelyofen sakuTar arsebobas gigantur mwarmoebel aparatSi CarTu
lobis gareSe, romlis muSaobaSic isini patara borblebis rols asruleben. am Tana
monawileobisTvis gveZleva Cven uzrunvelyofa ise, rogorc arasdros kacobriobis
istoriaSi...
307
Turme, omsac SesZlebia progresis motana. samxedro teqnikis (radari, rake-
tebi `fau~, atomuri iaraRi da sxv.) srulyofam II msoflio omis dros, mSvi-
dobian xanaSi Tanamedrove samecniero-teqnikuri dargebis – eleqtronikis,
atomuri energetikis, kosmonavtikisa da sxv. ganviTarebis safuZveli moamzada.
magram samecnier-teqnikurma progresma, ukeTesi momavlis imedTan erTad,
civilizaciis mospobis SiSic aRZra. birTvuli iaraRis arseboba da indus-
trializaciiT gamowveuli ekologiuri problemebi am grZnobis gamomwvevi
mizezebia. samecniero teqnikuri revoluciisa da demokratiuli mTavrobebis
Tvisebrivad axali socialuri politikis wyalobiT, XX saukunis miwuruli-
saTvis cxovrebis done msoflios ganviTarebul industriul qveynebSi imde-
nad gaumjobesda, rom Znelia Seadaro saukunis dasawyisisas. magram swored
dasavleTis ganviTarebul qveynebSi gamoCndnen Tanamedrove industriuli
sazogadoebis kritikosebi. maTi azriT, marTalia, industrializaciam misca
adamians komforti, magram ra fasad? industrilizaciam, warmoebis meqaniza-
ciam da standartizaciam sazogadoebis dehumanizacia gamoiwvia, daiTrguna
individualoba, warmoebis standartizacias mohyva yofis gaerTgvarovneba.
Tanamedrove `momxmarebelTa sazogadoebis~ saSualo moqalaqe moixmars
standartul tanisamoss, standartul sakveb produqtebs, aseve `masobriv
kulturas~ – industriuli sazogadoebis kidev erT standartul nayofs. sa-
Sualo moqalaqis `kulturuli kontaqtis~ ZiriTadi saSualeba televiziaa.
masobrivi informaciis es saSualeba ki mas `masobriv kulturas~ axvevs Tavs.
Tavi meeqvse
308
klasSi samuSao
sazogadoeba da msoflio
ris gamoc fords iafi produqciis warmoeba SeeZlo. ganmartEeT, ra kavSirs
xedavs fordi dabal fasebsa da maRal xelfass Soris. imsjeleT warmoebis
teqnikuri gaumjobesebisa da sawarmoo procesis racionalizaciis
gavlenaze zogadad sazogadoebriv procesebze.
3. gaecaniT wyaro 2-s. gamoyaviT ZiriTadi debulebebi da daadgineT
maTi urTierTmimarTeba. iaspersis Tanaxmad, ram ganapiroba masebis
sazogadoebis Camoyalibeba? ra kavSirs xedavs igi industrializaciasa da
demokratizacias Soris?
kultura XIX
XX saukuneSi
masobriv samomxmareblo
sazogadoebaSi aRmocenebuli
xelovnebis mimdinareobis – pop
artis nimuSi: amerikeli mxatvris,
endi vorholis (19281987) naxati
saSinao davaleba
309
57. sazogadoebrivi moZraobebi dasavleTis qveynebSi
XX s-is 60-70-ian wlebSi
leqsikoni
311
mkvlelobis Semdeg gaxda SesaZlebeli. xuTi dRis Semdeg dalasis1 tragedii-
dan, axalma prezidentma, lindon jonsonma Semdegi sityvebiT mimarTa kon-
gress: `verc samgloviaro sityviT, verc xotbiT ver mivagebT sakadris pativs
gardacvlil prezidents ise, rogorc samoqalaqo uflebaTa bilis miRebiT~.
kongress mainc sakmao dro dasWirda samxreTeli kongresmenebis winaaRmdego-
bis dasaZlevad da saboloo gadawyvetilebis misaRebad.
1964 w. ivnisSi samoqalaqo uflebaTa bili miiRo senatma, 2 ivliss ki - war-
momadgenelTa palatam. imave dRes axal kanons xeli moawera prezidentma jon-
sonma. 1964 wlis kanoni krZalavda rasobriv diskriminacias sazogadoebriv
adgilebSi, aseve samuSaoze miRebisas. 1965 w. miiRes kanoni saarCevno uflebis
Sesaxeb. kanonma aRWurva federaluri mTavroba uflebamosilebiT, Caetarebina
amomrCevelTa registracia iq, sadac adgilobrivi administracia amaze uars
ambobda. erTi wlis Semdeg am kanonis daxmarebiT samxreTis StatebSi registra-
cia gaiara 400 aTasma Savkanianma, 1968 w. ki - 1 milionma. 1968 w. miRebuli kanoniT
aikrZala diskriminacia binis daqiravebisas.
Savkaniani eqstremistebi
axali kanonebi spobda rasobriv uTanasworobas samxreTSi, magram bevrs ara-
fers aZlevda CrdiloeTSi mcxovreb Savkanianebs, anu raodenobrivad qveynis
Savkaniani mosaxleobis naxevars. bevrma maTganma dakargma kingis mSvidobiani
Tavi meeqvse
gziT miznis miRwevis imedi da gahyva maT, vinc ZaliT apirebda faqtobrivi
Tanasworuflebianobis mopovebas. kingis qristianuli gza uaryo radikalu-
ri organizaciis `Savi muslimebi~ (Black Muslims) liderma, yofilma patimarma
malkolm iqsma (Malcolm X, mokles 1965). man da misma organizaciam brZola ga-
moucxades `eSmakebs~, anu TeTrebs. maTi azriT, Savebi ki ar unda gaerTianebu-
liyvnen TeTrebTan qristianuli Zmobisa da siyvarulis safuZvelze, rogorc
1
prezidenti kenedi mokles dalasSi (texasis Stati) 1963 wlis 22 noembers.
wyaro 1
`30 wels gadaSorebuls nuravis endobi~, _ Tqva jek veinbergma (rubinis Tanameb
rZolma) `sityvis TavisuflebisaTvis moZraobis~ Sekrebaze berkliSi da ori aTasi
adamiani fexze wamoxta. TaobaTa konfliqti iSva...
cota xanSi amay, radikalur slogans _ `30 wels gadaSorebuls nuravis endobi~
konservatorebi gamoexmaurnen. `daicadeT, sanam Tavad ar SegisruldebaT 30 weli,
naxavT, Tqvenc zustad Cvennairebi iqnebiT~, _ ambobda 30s gadaSorebuli xalxi.
isini Cvens moZraobas uyurebdnen, rogorc saymawvilo gardatexis fazas, romelsac
nebismieri adamiani gadis TviTdamkvidrebis gzaze. amasobaSi zogierTi CvenTagani
ocdaaTi wlis gaxda, magram ar gamxdara `ufrosi~. axla Cven vambobdiT `ormoc wels
gadaSorebuls nuravis endobi~. Cven mudmivi ymawvilebi varT. ... Cvens kulturas,
grZelTmiani hipebis kulturas, asaki ara aqvs. asaki? ra aris asaki? Cven saaTic ki
ara gvaqvs. erTi grZelTmiani Zma arasdros kiTxulobs meoris asaks. es kontrrevo
luciuri SekiTxvaa. grZeli Tma da wveri yvelas erT asaks aZlevs. Cven erTmaneTs
mxolod saxelebiT vicnobT. Cven vcxovrobT axla. Cven orjer davibadeT. meore,
revoluciuri dabadeba, mTavaria. me 1964 wels davibade berkliSi `sityvis Tavisuf
lebis moZraobaSi~. anu me axla xuTi wlis var.
Taobebs Soris ufskruli arasdros yofila ise Rrma, rogorc dRes. Taobas, romelic
50ian wlebamde aRizarda, araferi aqvs saTqmeli 50iani wlebis Semdeg gazrdil
TaTvis.
... Cven, meocnebe xalxi, ocnebebisgan daclil Zils vufrTxobT normalur amerikas.~
313
vavebiT, romelTac gamocades didi depresiis droindeli gaWirveba. samecnie-
ro-teqnikurma progresma da Sesabamisad, ekonomikurma winsvlam, bevr axalgaz-
rdas ukeTesi, ufro harmoniuli samyaros Seqmnis imedi misca. magram yofiTma
keTildReobam ver mospo Zaladoba, sisastike, uTanasworoba, siRaribe.
axalgazrdobis imedgacrueba gadaizarda protestSi sazogadoebis, misi
moralis, cxovrebis wesis, ufrosi Taobis mimarT. axali Taoba usamarTlobis,
Zaladobisa da sxva mankierebaTa arsebobaSi Zvel Taobas, maTi mSoblebis mier
aSenebul sazogadoebas adanaSaulebda. iseve, rogorc TviTon axalgazrdoba,
misi protestis formebic araerTgvarovani iyo. maSin, rodesac axalgazrdebis
erTi nawili ar arRvevda sazogadoebis mier dawesebul normebs, bejiTad swav-
lobda da emzadeboda damoukidebeli cxovrebisa da karierisaTvis, meore nawi-
li `amovarda~ saerTo, Cveuli kalapotidan da daupirispirda sayovelTaod
miRebul cxovrebis wess. amitom maT `drofautebs~ uwodebdnen. es inglisuri
termini `amovardnilebs~ niSnavs. `drofautebma~ Seqmnes sakuTari kultura,
e.w. `kontrkultura~, anu arsebuli kulturis sawinaaRmdego kultura: soli-
duri kostiumebis nacvlad, maT Caicves farTe jinsebi, foCebiani, Tavisufali
tansacmeli, moizardes Tma da wveri, ar ibandnen tans. sakuTar Tavs isini `hi-
pebs~, an kidev `yvavilebis bavSvebs~ uwodebdnen, sakuTari cxovrebis wess ki
amerikeli indielebis bunebriv yofas adarebdnen. am axalgazrdebisTvis sruli
Tavisufleba warmoudgeneli iyo seqsualuri Tavisuflebis, narkotikebis,
mZime rokis, `bitlzisa~ da `roling stounzis~ musikis gareSe.
Tavi meeqvse
vudstokis festivali
314
xovdnen `sakuTrebaze damyarebuli Zalauflebis~ `siyvarulze, inteleqtsa
da Semoqmedebaze dafuZnebuli ZalauflebiT~ Secvlas. maT sZuldaT `isTeb-
liSmenTi~. am kategorias isini mTavrobasTan erTad sakuTar maswavleblebsac
miakuTvnebdnen. `axali memarcxeneebisaTvis~ mibaZvis Rirsi gmirebi iyvnen ma-
lkolm iqsi da `komandante Ce~. studentobis es jgufi Tavs demokratiisaTvis
mebrZolad acxadebda, saqmiT ki ufro anarqistuli iyo, vidre demokratiuli.
1964 w. berklis universitetSi (kalifornia) daiwyo e.w. `sityvis Tavisuf-
lebis~ moZraoba. berklis studentebs sxva saswavleblebis studentebmac
mihbaZes. kolumbiis universitetSi (niu-iorki) studentebma daikaves adminis-
qalebis moZraoba
kanis feri ar iyo erTaderTi niSani, romlis mixedviTac amerikis moqala-
qeebi gansxvavdebodnen erTmaneTisgan uflebrivad. kidev erTi aseTi niSani
iyo adamianis sqesi. amitom, `susti sqesis~ warmomadgenlebmac, romlebic Tavs
`meorexarisxovan~ moqalaqeebad grZnobdnen, daiwyes brZola Tanasworufle-
bianobisaTvis.
amerikelma qalebma xmis ufleba mxolod 1920 wels, konstituciis XIX Seswo-
rebiT miiRes. sazogadoebrivi cxovrebis umniSvnelovanesi sfero - politika
mamakacebis samflobelo iyo. iq qalebi `ar daiSvebodnen~. uTanasworo iyo
aseve Sromis pirobebi. erTnairi kvalifikaciis SemTxvevaSic ki, 1963 wlis
monacemebiT, qalis xelfasi mamakacis xelfasis daaxloebiT 60%-s Seadgenda.
qalebis moZraobas biZgi misca mwerali qalis - beti fridanis 1963 wels ga-
mosulma wignma `qalis saidumlo~. wignis wakiTxvis Semdeg milionobiT qalma
aRmoaCina, rom maTi funqcia sazogadoebaSi bavSvebis gaCeniT, aRzrdiT, mamaka-
cebis, qmrebis movliTa da momsaxurebiT Semoifargleboda. pirvel warmatebas
amerikelma qalebma miaRwies 1964 wels, roca kongresma samoqalaqo uflebebis
bilis ganxilvisas, Seitana damateba kanonSi, romelic krZalavda diskrimina-
cias ara mxolod rasobrivi, aramed sqesobrivi niSniTac.
1966 w. Seiqmna `qalTa erovnuli asociacia~, romelmac mTavar miznad `um-
niSvnelovanes sazogadoebriv saqmeebSi qalebis srulfasovani monawileobis
uzrunvelyofa~ gamoacxada.
qalebis moZraoba TanasworuflebianobisaTvis 70-ian wlebSic gagrZelda.
amerikis qalebma miaRwies imas, rom 1972 wels kongresma miiRo konstituciis
Sesworeba qalTa sruli Tanasworuflebianobis Sesaxeb. magram kongresis
gadawyvetileba ver iqca kanonad. mis ratifikacias 3 Statis xma daaklda. kon-
stituciis Sesworebis kanonad qcevisaTvis aucilebelia Statebis 3/4-is mier
misi ratificireba.
wyaro 2
`maT Taobas fufunebis nayofs uwodeben ... marTlac, silaRisa da agresiis am ucnauri
nazavis, am Taobis fenomenis amoxsna warmoudgenelia Cveni sayovelTao keTildReo
bis sazogadoebis gaTvaliswinebis gareSe. marTalia, axali Taoba sazogadebis
momxmareblur xasiaTsa da fufunebas aprotestebs, magram is swored am samomxmareb
lo sazogadoebisa da ekonomikuri keTildReobis qmnilebaa ... isini keTildReobis
revolucionerebi arian.
meore, rac TvalSi gecema, maTi socialuri warmomavlobaa. maTTan saubarSi male
igeb, rom TiTqmis yvela SeZlebuli burJuaziuli ojaxidanaa ... glexebis, xelos
nebis Svilebi, araprivilegirebulTa farTo fenis warmomadgenelebi, maT Soris ar
arian. amdenad, maTi revoluciuri miswrafeba_ ixsnan muSebi kapitalizmis mar
wuxebidan – carieli romantikaa ... maTTvis ar arseboben avtoritetebi. isini arad
agdeben cnobil mwerlebs ... saxelmwifo moRvaweebs, rom araferi vTqvaT policiasa
da marTlmsajulebis institutebze.~
316
ZiriTadi demokratiuli uflebebis SezRudvas
sagangebo mdgomareobis pirobebSi).
`parlamentsgare opoziciidan~ gamovidnen
memarcxene radikaluri organizaciebi, romleb-
mac brZolis sastik formas – terors mimarTes.
aseTi iyo `wiTeli armiis fraqcia~. 70-iani wle-
bi gfr-is politikur cxovrebaSi terorizmis
aqtivobis aTwleuli iyo. 70-iani wlebis meore
naxevarSi terorizmma qveyanaSi saSiS masStabebs
sazogadoeba da msoflio
miaRwia. teroristebi itacebdnen da xocavdnen
cnobil pirovnebebs (politikosebs, advokatebs,
bankirebs, mewarmeebs), awyobdnen sisxlian Tav-
dasxmebs (mag., germanul saelCoze stokholmSi).
iyo TviTmfrinavis gatacebis SemTxvevac. xeli-
suflebam moaxerxa `wiTeli armiis fraqciis~
parizi, 1968 weli
liderebis, andreas baaderisa da ulrike main-
hofis dapatimreba. orivem cixeSi moikla Tavi.
kultura XIX
XX saukuneSi
klasSi samuSao
saSinao davaleba
317
zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi