INFOLEX ID 157225 RegNr 3K-7-168-2010

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart"
xmlns:m="http://schemas.microsoft.com/office/2004/12/omml" xmlns:st=""
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<meta http-equiv=Content-Type content="text/html; charset=unicode">
<meta name=ProgId content=Word.Document>
<meta name=Generator content="Microsoft Word 15">
<meta name=Originator content="Microsoft Word 15">
<link rel=File-List
href="INFOLEX_ID_157225_RegNr_3K-7-168-2010_files/filelist.xml">
<title>Kasacinės instancijos teismo pranešėjas</title>
<link rel=themeData
href="INFOLEX_ID_157225_RegNr_3K-7-168-2010_files/themedata.thmx">
<link rel=colorSchemeMapping
href="INFOLEX_ID_157225_RegNr_3K-7-168-2010_files/colorschememapping.xml">

<style>

</style>

</head>
<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<div class=WordSection1>
Dokumentas atspausdintas iš

teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (<a
href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>)
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
Kortelė: <o:p></o:p>
157225_RegNr_3K-7-

168/2010<o:p></o:p>
<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href="http://www.infolex.lt/tp/157225">http://www.infolex.lt/tp/157225</a><o:p></o:
p>
<o:p> </o:p>
</div>
Dėl garantijos ir priešpriešinių reikalavimų

įskaitymo, reikalavimo perleidimo ir tinkamo pranešimo apie jį
CK 6.93 straipsnio reglamentuojamai banko

garantijai taikomas paprastos garantijos taisyklės, nustatytos CK 6.90, 6.92
straipsniuose. Išskirtinis bankinės garantijos požymis yra besąlyginis garanto
įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdo ar netinkamai
vykdo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau CK 6.90, 6.93, 6.130, 6.131
straipsnių normose, reglamentuojančiose garantiją ir įskaitymą, nėra draudimo,
ir garantijos besąlygiškumo požymis nepašalina banko teisės atlikti įskaitymą,
kai jis turi priešpriešinio reikalavimo teisę į skolininko, už kurį garantavo,
kreditorių. Dėl to bankas, turėdamas reikalavimo teisę į skolininko, už kurį
garantavo, kreditorių, gavęs tokio kreditoriaus reikalavimą vykdyti garantija
prisiimtus įsipareigojimus, turi teisę atlikti priešpriešinių reikalavimų
įskaitymą.<o:p></o:p>
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du

cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai
įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu
atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko
perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas
reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks
reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs
pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109
straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo
perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo
kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo
klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK
6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo
perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris
pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo)
pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio
1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui
apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali
būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų
informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo
perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.<o:p></o:p>
Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie

reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas,
t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip
protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra
perleistas. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų
nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus sąskaita -
pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas
skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui. <o:p></o:p>
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto

pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam
priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo.
Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas
įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie
reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam
prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek
vėliau.<o:p></o:p>
<div>
Civilinė byla Nr. 3K-7-168/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 36.3; 37;

40.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės, Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko,
Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje

išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per
Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2090 m. gruodžio 21 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žaliasis tiltas“
ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, trečiasis asmuo UAB
„Constructus“, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami reikalavimo teisės perleidimo bei

kreditoriaus pareigos informuoti skolininką apie teisės perleidimo faktą
klausimai. Ieškovas UAB „Žaliasis tiltas“ 2006 m. spalio 19 d. sudarė su
trečiuoju asmeniu UAB „Constructus“ statybos darbų rangos sutartį (toliau –
rangos sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo nustatytais
terminais atlikti gyvenamojo-komercinio pastato statybos darbus ir perduoti
juos ieškovui; be to, šalys susitarė, kad UAB „Constructus“ įsipareigojimai
pagal sutartį turi būti užtikrinti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija.
Vykdydamas rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, trečiasis asmuo pateikė
ieškovui atsakovo AB Sampo banko (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas)
2006 m. lapkričio 9 d. pasirašytą Darbų atlikimo užtikrinimo garantiją. 
Ieškovas 2008 m. liepos 8 d. raštu pareikalavo

atsakovą sumokėti 5 000 000 Lt išmokų pagal garantiją. Taip pat ieškovas,
vadovaudamasis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, 2008 m. liepos 18 d. pranešė,
kad įskaito trečiajam asmeniui UAB „Constructus“ priklausantį 4 029 662,24 Lt
reikalavimą pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą už gegužės mėnesį
atliktus darbus pagal rangos sutartį į savo tokio pat dydžio priešpriešinį
reikalavimą UAB „Constructus“. Ieškovas nurodė, kad jis įgijo trečiojo asmens
atžvilgiu
priešpriešinį 4029 662,24 Lt reikalavimą, perėmęs reikalavimo teises iš
subrangovų. 2008 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo pateikė ieškovui nesutikimą
dėl vienašalio įskaitymo, nes ieškovas reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį
įgijo jau po to, kai visi piniginiai reikalavimai, kylantys iš rangos
sutarties, buvo perleisti atsakovui.
Atsakovas 2008 m. liepos 21 d. pranešė ieškovui,

kad, atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo
sutartimi trečiasis asmuo savo reikalavimus į ieškovą perleido bankui, taiko 4
029 662,24 Lt įskaitymą ir išmoka ieškovui dalį garantijos išmokos, likusią po
įskaitymo.
Ieškovas UAB „Žaliasis tiltas“ kreipėsi į teismą,

prašydamas pripažinti atsakovo 2008 m. liepos 21 d. atliktą 4 029 662,24 Lt
įskaitymą ieškovui negaliojančiu, priteisti iš atsakovo šią sumą kaip UAB
„Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 19 d. statybos
darbų rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą. Ieškovo manymu, 2008 m. liepos 21 d.
atsakovo atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.
Atsakovas, vykdydamas prievolę ieškovui sumokėti garantiją, 2008 m. liepos 21
d. neteisėtai įskaitė perimtus iš trečiojo asmens UAB „Constructus“ 4 029
662,24 Lt reikalavimus ieškovui į savo prievolę. Ieškovas mano, kad jo prievolė
trečiajam asmeniui mokėti 4 029 662,24 Lt yra pasibaigusi pagal jo atliktą 2008
m. liepos 18 d. įskaitymą, t. y. jo prievolė trečiajam asmeniui yra pasibaigusi
dar iki atsakovo atlikto įskaitymo į mokėjimą pagal garantiją. Ieškovas teigia,
kad teisėtai ir pagrįstai įskaitė prievolę pradiniam kreditoriui, nes apie
reikalavimo perleidimą jam nebuvo tinkamai pranešta. Be to, pagal pasirašytą
statybos darbų rangos sutartį trečiasis asmuo buvo pateikęs banko besąlyginės
garantijos raštą, todėl ieškovas galėjo kreiptis į atsakovą dėl pinigų pagal
garantiją išmokėjimo. Garantinis raštas neįpareigoja įrodinėti reikalavimo
pagrįstumo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d.

sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2008 m. liepos 21 d. atsakovo atliktą 4
029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui negaliojančiu, priteisė iš atsakovo šią sumą
ieškovo naudai kaip UAB „Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal rangos
sutartį įvykdymo užtikrinimą. Teismas, įvertinęs atsakovo, trečiojo asmens
paaiškinimus, liudytojos – trečiojo asmens darbuotojos parodymus, sprendė, kad
reikalavimų perleidimo sutarties kopijos nebuvo pateikta ieškovui. Nors pagal
2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4 punktą trečiasis
asmuo įsipareigojo ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sutarties pasirašymo
dienos faksu ir registruotu laišku išsiųsti ieškovui pranešimą apie visų
reikalavimo teisių perleidimą ir pateikti bankui tai įrodančių dokumentų
patvirtintus nuorašus, tačiau byloje nėra duomenų apie šio įsipareigojimo
įvykdymą. Teismas nurodė, kad nors 2008 m. birželio 18 d. ir kitose trečiojo
asmens ieškovui pateiktose PVM sąskaitoje-faktūroje buvo įrašai, jog iš
sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti atsakovui, tačiau jų
teismas nelaikė tinkamu ieškovo informavimu apie reikalavimo perleidimo
sutarties sudarymą CK nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad šiose sąskaitose
nebuvo nurodyta, jog pinigus, apmokant sąskaitas-faktūras, reikia pervesti į
naujojo kreditoriaus sąskaitą. Teismas, atsižvelgęs į teisinį įskaitymo
reglamentavimą, nurodė, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog trečiasis
asmuo nesutinka su ieškovo atliktu įskaitymu. Teismas, įvertinęs šias
aplinkybes, konstatavo, kad ieškovui nebuvo pranešta apie 2006 m. spalio 30 d.
reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą ir reikalavimo, kylančio iš
2008 m. birželio 18 d. sąskaitos-faktūros, perleidimą atsakovui, todėl ieškovo
2008 m. liepos 18 d. atliktą įskaitymąlaikė tinkamu prievolės įvykdymu
pradiniam kreditoriui, o atsakovas 2008 m. liepos 21 d. neturėjo teisės
įskaityti jo iš trečiojo asmens perimtą reikalavimą, nes įskaitymo metu
nurodytas reikalavimas nebegaliojo. Teismas pripažino atsakovo 2008 m. liepos 21
d. atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui neteisėtu ir negaliojančiu CK
1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. 
Teismas pažymėjo, kad atsakovo darbų atlikimo

užtikrinimo garantija yra besąlyginė, todėl, ieškovui pareiškus reikalavimą
mokėti, atsakovuiatsirado pareiga sumokėti garantijoje nustatytą sumą. 
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo,
trečiojo asmens ir ieškovo apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos 2009 m.
gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad abi
reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys yra juridiniai asmenys, todėl,
žinodamos įstatymų reikalavimus ir suprasdamos pranešimo apie tokios sutarties
sudarymą skolininkui svarbą bei teisinius padarinius , bet nepranešdamos
skolininkui apie reikalavimų perleidimą, pasielgė nerūpestingai ir neatidžiai.
Kolegija pažymėjo, kad trečiasis asmuo neišsiuntė ieškovui pranešimo, o bankas,
negavęs iš trečiojo asmens pranešimo išsiuntimą įrodančių dokumentų, jų iš šio
nepareikalavo bei pats nepranešė ieškovui apie sutarties sudarymą. Tokiu
atveju, pagal CK 6.106 straipsnio 1 dalį apie reikalavimo perleidimą
skolininkui nepranešus, laikytina, kad prievolės įvykdymas pradiniam
kreditoriui yra tinkamas. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad
trečiojo asmens pateiktose apmokėti sąskaitose ieškovui yra įrašai dėl
piniginių reikalavimų perleidimo atsakovui, tačiau kolegija laikė, jog toks
įrašas neinformatyvus: jame neįvardyta, kokio juridinio fakto pagrindu
reikalavimai yra perleisti, nėra nuorodos į atsakovo sąskaitą. Kolegija laikė,
kad nustatyta, jog ieškovas mokėjo pagal trečiojo asmens pateiktas
sąskaitas-faktūras gana ilgai; pinigai buvo mokami trečiajam asmeniui; nei jis,
nei atsakovas nė karto nepareiškė pretenzijos dėl perleidimo sutarties sąlygų
nevykdymo. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad
trečiasis asmuo iš ieškovo pagal sąskaitas-faktūras gautas lėšas pervesdavo
atsakovui. Be to, svarbiu kolegija laikė tą faktą, kad ieškovui reikalavimų
perleidimo sutarties turinys iki 2007 m. liepos 21 d. nebuvo žinomas. Kolegija
spendė, kad tiek nurodytos aplinkybės, tiek reikalavimo teisių perleidimo
sutartį sudariusių šalių elgesys, vykdant sutarties sąlygas, tiek paties
ieškovo elgesys, siekiant atlikti trečiojo asmens reikalavimo įskaitymą ir
sudarant su jo kreditoriais cesijos sutartis, neleidžia daryti išvados, jog
ieškovas neabejotinai turėjo suvokti, kad turi vykdyti prievolę kitam
kreditoriui. Remdamasi nurodytais argumentais, kolegija padarė išvadą, kad
atsakovo atliktas ieškovo reikalavimo pagal atsakovo išduotą garantiją
įskaitymas trečiojo asmens perimto reikalavimo pagrindu yra neteisėtas,
prieštarauja CK 6.106 straipsnio 1 dalies, 6.109 straipsnio 1 dalies, 6.130
straipsnio 1 dalies nuostatoms. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo
pagrindą atsakovo atliktą įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, pripažinti
negaliojančiu. 
Kolegija pažymėjo, kad atsakovo atliktas

ginčijamas įskaitymas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, nes
atsakovas jį atliko neturėdamas į ieškovą priešpriešinio vienarūšio
reikalavimo, nes, kaip nustatyta byloje, ieškovo prievolė bendrovei
„Constructus“ pagal 2006 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą baigėsi 2006 m.
liepos 18 d. atliktu įskaitymu. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios
instancijos teismas, nors ir vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, tačiau
ginčijamą įskaitymą pripažino ne niekiniu, o negaliojančiu. Nustatęs, kad
bankas ginčijamą įskaitymą atliko neteisėtai bei pripažinęs jį negaliojančiu,
pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovą įvykdyti
ieškovui išduota garantija prisiimtus įsipareigojimus . 
Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijamą sprendimo

dalį dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas paliko
nepakeistą, nurodydamas, kad priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis
atitinka teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį

skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas Danske Bank A/S

Lietuvos filialas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d.
sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį
atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 
1) dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamą pareigos informuoti skolininką apie
reikalavimo perleidimą įvykdymą sieja su subjektyviuoju kriterijumi –
skolininkas suvokė ar nesuvokė, kad reikalavimas buvo perleistas kitam
kreditoriui. Tačiau toks CK 6.109 straipsnio normos aiškinimas prieštarauja
tiek pažodiniam ir sisteminiam, tiek negausiai Lietuvos apeliacinio teismo
formuojamai praktikai. Kasatorius nurodo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje
nustatyta skolininko pareiga vykdyti prievolę naujam kreditoriui siejama su
objektyviąja aplinkybe – ar skolininkui pranešta apie reikalavimo perleidimą
naujam kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai CK 6.109
straipsnio 1 dalies normą aiškino plečiamai, nes toks normos aiškinimas
nepagrįstai apsunkina kreditoriaus pareigą. Tokiu atveju kreditorius, siekdamas
įrodyti, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės
perleidimą, privalėtų įrodyti ne tik informavimo raštu faktą, bet ir tai, jog
skolininkas neabejotinai turėjo suvokti, kad reikalavimo teisė buvo perleista
kitam kreditoriui. Kasatoriaus teigimu, taip aiškinant nurodytą teisės normą ir
taikant subjektyvųjį kriterijų, padidėja galimybė nevienodai šią teisės normą
aiškinti ir taikyti. Kasatorius, aiškindamas CK 6.109 straipsnio normą, vadovaujasi
Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriose ši norma aiškinama pagal
objektyvųjį kriterijų, tačiau pažymi, kad yra Lietuvos apeliacinio teismo
nutartis, kurioje ši nuostata aiškinama pagal subjektyvųjį kriterijų;
2) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių

įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai
netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Kasatorius pažymėjo, kad
ieškovas tinkamai ir pasirašytinai buvo informuotas apie reikalavimų
perleidimą, žinojo, kokie konkrečiai reikalavimai yra perleisti, todėl, 2008 m.
liepos 18 d. raštu atlikdamas neteisėtą įskaitymą, prisiėmė netinkamo prievolės
įvykdymo riziką. Kasatorius nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą ieškovas
buvo informuotas atitinkamu įrašu sąskaitoje. Ieškovo direktorius, kuriam kaip
įmonės vadovui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, pasirašė
sąskaitą, taip patvirtindamas sąskaitos gavimo ir trečiojo asmens reikalavimų
perleidimo atsakovui faktą. Teismai šio įrodymo tinkamai neišnagrinėjo ir
neįvertino. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nei CK, nei teismų
praktikoje nenustatyta, jog pranešime apie reikalavimo perleidimą turi būti
identifikuotas sandoris, kurio pagrindu perleisti reikalavimai. Kasatoriaus
nuomone, tokiu atveju užtenka bet kokio rašytinio pranešimo apie reikalavimo
perleidimą (įrašas sąskaitoje yra rašytinis pranešimas). Apeliacinės
instancijos teismas, nevertindamas sąskaitoje esančio įrašo kaip tinkamo
pranešimo, savo išvadą grindė teiginiu, kad ieškovas pagal trečiojo asmens
išrašytas sąskaitas pinigus pervesdavo ne į atsakovo, o į trečiojo asmens
sąskaitą. Kasatorius paaiškina, kad reikalavimų perleidimo sutartyje buvo
nustatyta, kad jeigu ieškovas atsiskaitytų tiesiogiai su trečiuoju asmeniu,
tokias lėšas trečiasis asmuo nedelsdamas turi pervesti atsakovui. Taip pat
kasatorius nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovas nežinojo apie reikalavimų
perleidimo sutartį, todėl sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su trečiojo
asmens subrangovais, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas
remiasi prielaida. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų,
kodėl atmetė kasatoriaus argumentus dėl ieškovui kaip verslininkui taikomų
didesnių rūpestingumo ir atidumo standartų; 
3) dėl priešpriešinių reikalavimų formulavimo

ir įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo
atlikto įskaitymo teisėtumo sąlygų ir šalių pateiktų įrodymų, nurodydamas, kad
šio įskaitymo teisėtumas nėra šio ginčo dalykas, nors tiek kasatorius, tiek
trečiasis asmuo šį klausimą kėlė. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės
instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos priešpriešinių reikalavimų
formulavimo ir įskaitymo ginčijimo klausimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. K. V. firma-prekybos namai
„(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-55/2009, nereikia atskirai
pareikšti reikalavimo dėl įskaitymo nuginčijimo, jeigu tokia motyvacija yra
ginamasi nuo ieškinio. Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
nesivadovavo šia teismų praktika, nors ieškovas pareiškė ieškinį dėl banko
įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir mokėjimo pagal garantiją, o kasatorius
ir trečiasis asmuo gynėsi nuo ieškinio pateikdami argumentus, kodėl banko
įskaitymas laikytinas galiojančiu;
4) dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl

ieškovo įskaitymo teisėtumo. Teismas netyrė ir nevertino trečiojo asmens
pateiktų įrodymų, pagal kuriuos ieškovo perimti reikalavimai iš subrangovų yra
gerokai mažesni negu nurodoma; taip pat kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo
atlikto įskaitymo teisėtumo sąlygų nebuvimą. Tokie teismo veiksmai iš esmės
pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; 
5) dėl bylos sustabdymo teisėtumo.

Trečiasis asmuo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė
sustabdyti šią bylą dėl kitos, susijusios su šia, bylos nagrinėjimo. Kitoje
byloje trečiasis asmuo ir AB „Panevėžio keliai“ pareiškė ieškinį ieškovui,
vienas iš reikalavimų – rangos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir
priteisti iš ieškovo 5 000 000 Lt neteisėtai pasinaudotos garantijos; šioje
byloje dalyvauja ir kasatorius. Nepaisant bylų sąsajumo, teismai atsisakė
tenkinti prašymus dėl šios bylos sustabdymo, protokolinėmis nutartimis spręsdami,
kad nurodytos bylos nesusijusios. Kasatoriaus nuomone, šios bylos tiesiogiai
susijusios, nes jeigu bus pripažinta, kad ieškovas neteisėtai pasinaudojo
garantija, tokiu atveju ieškovas neturėtų reikalavimo teisės pagal garantiją.
Dėl to kasatorius mano, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 163
straipsnio 3 punkto nuostatas. 
Atsiliepime kasacinį skundą ieškovas prašo

kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti
nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1) dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

Ieškovas
teigia, kad teismas tinkamai aiškino CK 6.109 straipsnio nuostatą.
Pasisakydamas dėl informavimo apie reikalavimo teisių perleidimą teismas
pagrįstai laikėsi nuostatos, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą yra
sutarties dėl reikalavimo perleidimo pateikimas skolininkui. Taigi, tik
sutarties dėl reikalavimo perleidimas gali būti pripažįstamas tinkamu
pranešimu. Ieškovas teigia, kad CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nustatytas
sutarties pateikimas skolininkui yra tik vienas iš galimų pranešimo būdų,
tačiau, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus,
laikytina, kad skolininkui turi būti pranešama tokiu būdu, kad nekiltų pagrįstų
abejonių dėl reikalavimo perleidimo fakto. PVM sąskaitoje-faktūroje esantį
įrašą teismai pagrįstai laikė netinkamu įrodymu apie reikalavimo perleidimą,
nes iš jo turinio neaišku, kokio juridinio fakto pagrindu yra perleisti
reikalavimai, į kokią naują sąskaitą reikia mokėti; 
2) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių

įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo. Teismai, nustatydami, ar
ieškovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, vertino ne tik
kasatoriaus nurodytą įrodymą (sąskaitą-faktūrą), bet ir kitus byloje esančius
įrodymus; 
3) dėl priešpriešinių reikalavimų formulavimo

ir įskaitymo. Ieškovas teigia, kad jo atliktas įskaitymas atitiko CK 6.130
straipsnyje nustatytas sąlygas ir galėjo būti atliktas. Apeliacinės instancijos
teismas ištirtų įrodymų pagrindu konstatavo, kad ieškovas perėmė iš pradinių
trečiojo asmens kreditorių tik tuos reikalavimus, dėl kurių kreditoriai buvo
sudarę su trečiuoju asmeniu skolos suderinimo aktus. Tai patvirtina byloje
esantys įrodymai. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl ieškovo atlikto įskaitymo
neapibrėžtumo akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams; 
4) dėl bylos sustabdymo teisėtumo.

Kasatorius nepagrįstai remiasi šia aplinkybe, nes pirmosios ir apeliacinės
instancijos teisme ja nesirėmė. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas,
spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, turi įsitikinti, jog egzistuoja tokį
pagrindą sudaranti aplinkybė. Pagal teismų praktiką stabdyti būtina tada, kai
bylas sieja prejudicinis ryšys. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad
kasatoriaus nurodytoje kitoje byloje gali būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių
vyksta ginčas šioje civilinėje byloje ir kurios turės įtakos teisingam šios
bylos išsprendimui. 
Teisėjų kolegija 
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimo perleidimo ir tinkamo pranešimo

apie reikalavimo perleidimą 
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius
(cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę
reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta
teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui,
jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas
nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš
prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno
kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją
taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą
naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar
sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą
nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo
nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti
blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos
atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo
perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų
nuostatomis: skolininkas turi teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus
visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai
gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis);
skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo
perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus
reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po reikalavimo perleidimo
skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio
fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107
straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi
teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam
kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).Taigi
įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti
reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma
tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų
pusiausvyra.
Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui,
nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo
sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo
sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį
pranešus.
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad

reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir
skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų
perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo
faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto
įrodymą. Taigi prievolės
dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes
nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo
perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento
reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš
skolininką. 
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos

padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar
pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado
skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti
reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas
reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks
reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Nagrinėjamojo byloje reikšmingas
antrasis pagrindas, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Taigi,
pirmuoju atveju įstatyme nurodytas momentas siejamas su skolininko duotu
sutikimu, antruoju – su pranešimu skolininkui apie reikalavimo teisės
perleidimą, įteikiant jam atitinkamą reikalavimo perleidimo įrodymą. Įstatyme
išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės
perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad
tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas
skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109
straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu
laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia,
kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus
(pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie
cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo
perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109
straipsnio 1 dalies normą, konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo
perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta
bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie
pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam
naujajam kreditoriui.
Teismai nustatė, kad 2006 m. spalio 30 d.

reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo perleido kasatoriui savo
reikalavimus į ieškovą; trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) siųstose
ieškovui (skolininkui) sąskaitose-faktūrose dėl apmokėjimo už atliktus rangos
darbus nurodydavo „maloniai pranešame, kad iš šios sąskaitos kylantys
piniginiai reikalavimai yra perleisti AB „Sampo bankui“. Toks pranešimas
nurodytas ir 2008 m. birželio 18 d. sąskaitoje-faktūroje dėl 4 029 662,24 Lt
apmokėjimo už 2008 m. gegužės mėnesį atliktus darbus. Sąskaitos-faktūros gavimą
parašu patvirtino ieškovo direktorius A. M. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismai padarė išvadą, kad šių įrašų sąskaitose-faktūrose nepakanka
konstatuoti, jog ieškovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie
kasatoriaus ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, nes ieškovas iš pateiktos
informacijos negalėjo neabejotinai suvokti apie reikalavimo perleidimą. Teismai
nurodė, kad įrašas neinformatyvus, jame neįvardyta, kokio juridinio fakto
pagrindu perleisti reikalavimai, be to, nėra nuorodos į atsakovo sąskaitą.
Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismų išvada neatitinka
aptartų CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatų. Siekiant nustatyti, ar
pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas
objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus,
kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog
reikalavimas yra perleistas. Taikant šį metodą akivaizdu, kad ieškovo vadovas
(verslu užsiimantis asmuo), priimdamas sąskaitas, įrašą apie reikalavimo perleidimą
suprato pagal jo reikšmę ir dėl to jam nekilo abejonių, nes neprašė trečiojo
asmens paaiškinti įrašo esmės. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie
cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus
sąskaita – pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus
reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui. 

yellow'>CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti
skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir
išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo
perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui.
Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo
kreditoriaus
reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su
pranešimu, tiek vėliau. Kiekvienu atveju naujasis kreditorius, pateikdamas
reikalavimą skolininkui, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį
(CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo
(pradinis kreditorius) sąskaitose-faktūrose nurodydavo savo sąskaitą, pranešimo
apie reikalavimo perleidimo faktą turiniui neturi teisinės reikšmės, nes, viena
vertus, sąskaitose-faktūrose nurodyta sąskaita yra banke, kuriam perleistas
reikalavimas, kita vertus, ieškovas buvo informuotas apie reikalavimo
perleidimą, tačiau naujojo kreditoriaus reikalavimo ir reikalavimo perleidimo
sutarties jam nebuvo pateikta, todėl, būdamas informuotas apie sąskaitoje-
faktūroje nurodyto reikalavimo perleidimą, prievolę vykdė į toje pačioje
sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą. Byloje dalyvavę pradinis ir naujasis
kreditoriai nurodė, kad nėra ginčo, jog pagal sąskaitas-faktūras, pateiktas iki
2008 m. birželio 18 d., patenkinti reikalavimai atiteko naujajam kreditoriui.
Jeigu ieškovui būtų kilę abejonių, kam priklauso sąskaitoje-faktūroje nurodyti
reikalavimai, jis turėjo teisę atsisakyti mokėti iki išsiaiškins dėl šio
reikalavimo mokėti joje nurodytas sumas (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).
Remdamasi aptartomis teisės normomis ir teismų

nustatytomis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai
netinkamai kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes, t. y. netinkamai taikė CK
6.109 straipsnio 1 dalies normą byloje nustatytoms aplinkybėms.
Sąskaitose-faktūrose įrašytas pranešimas, kad iš sąskaitos kylantys piniginiai
reikalavimai yra perleisti kasatoriui, laikytinas tinkamu pranešimu apie
reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme ir nuo tokio pranešimo
gavimo ieškovui tapo žinoma, kad sąskaitoje nurodytos sumos reikalavimas
priklauso kasatoriui. 
Dėl garantijos ir šalių atlikto priešpriešinių

reikalavimų įskaitymo

yellow'>Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius
santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma,
prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y.
skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius –
ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti
priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne
trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y.
abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi
sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta,
abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini;
šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas
nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės
pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo
pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų
atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimtacivilinėje
byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010;
2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginora“ v.
UAB„Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji
prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; kt.).
Kadangi pirmiau konstatuota, kad 2008 m. birželio

18 d. sąskaitoje- faktūroje esantis įrašas laikytinas tinkamu pranešimu apie
reikalavimo teisės perleidimą ir ieškovo informavimas apie sąskaitoje nurodyto
4 029 662,24 Lt reikalavimo perleidimą kasatoriui atitiko CK 6.109 straipsnio
nuostatas, tai išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas 2008 m.
liepos 18 d. neturėjo teisės po pranešimo, jog trečiasis asmuo (pradinis
kreditorius) reikalavimo teisę į 4 029 662,24 Lt perleido kasatoriui (naujajam
kreditoriui), įgyto reikalavimo įskaityti kaip priešpriešinio reikalavimo
trečiajam asmeniui. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo
2008 m. liepos 18 d. atliktas priešpriešinio reikalavimo trečiajam asmeniui
įskaitymas yra neteisėtas ir negali sukurti kasatoriui teisinių padarinių.
Išplėstinė teisėjų kolegija atmeta teismų

procesiniuose sprendimuose ir ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą
argumentą, kad kasatorius ar trečiasis asmuo byloje nepareiškė priešpriešinio
reikalavimo dėl ieškovo atlikto 2008 m. liepos 18 d. įskaitymo pripažinimo
negaliojančiu, dėl to šio įskaitymo teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius ir trečiasis asmuo,
atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, teigė, jog apie reikalavimo perleidimą
ieškovui buvo pranešta, todėl jis 2008 m. liepos 18 d. negalėjo įskaityti
priešpriešinių reikalavimų trečiajam asmeniui, t. y. savo poziciją grindė tuo,
kad ieškovo atliktas įskaitymas neteisėtas, todėl teismai, net ir nesant
priešpriešinio kasatoriaus reikalavimo, turėjo tikrinti tokio atsikirtimo
pagrįstumą ir spręsti, ar ieškovo atliktas įskaitymas teisėtas. Teismų
nurodytas formalus proceso teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su
teisingumo nagrinėjamoje byloje įvykdymu. Toks aptartos proceso teisės normos
aiškinimas papildo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką
(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. K. V.
firma-prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-55/2009; 2009
m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R., bylos Nr.
3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008; kt.). 

yellow'>Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.93 straipsnyje nustatytus
banko garantijos ypatumus, pažymi, kad šiai garantijos rūšiai taikomas
paprastos garantijos taisyklės, nustatytos CK 6.90, 6.92 straipsniuose.
Išskirtinis bankinės garantijos požymis yra besąlyginis garanto įsipareigojimas
atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdo ar netinkamai vykdo
sutartinius įsipareigojimus. Tačiau CK 6.90, 6.93, 6.130, 6.31 straipsnių
normose, reglamentuojančiose garantiją ir įskaitymą, nėra draudimo ir
garantijos besąlygiškumo požymis nepašalina banko teisės atlikti įskaitymą, kai
jis turi priešpriešinio reikalavimo teisę į skolininko, už kurį garantavo,
kreditorių. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius,
turėdamas reikalavimo teisę į skolininko, už kurį garantavo, kreditorių, gavęs
tokio kreditoriaus reikalavimą vykdyti garantija prisiimtus įsipareigojimus,
turi teisę atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

yellow'>Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. liepos 8 d. pateikė kasatoriui
reikalavimą sumokėti jam pagal 2006 m. lapkričio 9 d. išduotą trečiojo asmens
darbų atlikimo užtikrinimo garantiją 5 000 000 Lt, t. y. nuo šio momento
kasatoriui atsirado besąlyginė pareiga tenkinti kreditoriaus pagal garantiją
reikalavimą. Byloje nustatyta ir tai, kad kasatorius, trečiajam asmeniui
pranešus ieškovui apie reikalavimo perleidimą, nuo 2008 m. birželio 18 d. įgijo
teisę reikalauti, jog ieškovas sumokėtų jam, kaip naujajam kreditoriui,
perleistą 4 029 662,24 Lt sumą. Taigi nuo reikalavimo teisės pagal garantiją
tarp ieškovo ir kasatoriaus atsiradimo susiklostė priešpriešiniai jų teisių ir
pareigų teisiniai santykiai: ieškovas tapo kasatoriaus skolininku ir
kreditoriumi, o kasatorius – ieškovo skolininku ir kreditoriumi. Nors kiekvieno
jų reikalavimai kito asmens atžvilgiu kilo iš skirtingų susitarimų, tačiau
abiejų jų reikalavimai yra apibrėžti, vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“
v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2007 m.
gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeSentovart Industrial Group
LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; kt.), todėl kasatorius
turėjo teisę 2008 m. liepos 21 d. vienašaliu pareiškimu ieškovui, kartu
pateikdamas 2006 m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo sutartį, įskaityti
turimą ieškovui 4 029 662,24 Lt reikalavimą į šio reikalaujamą 5 000 000 Lt
sumą.
Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau aptartais

motyvais konstatavo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė reikalavimo
perleidimą ir pranešimą apie jį, taip pat priešpriešinių reikalavimų įskaitymą
reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl netinkamai kvalifikavo
bylos dalyvių teisinius santykius, ir, nesant teisinio pagrindo, tenkino
ieškinį. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, pripažindama kasacinio skundo
argumentus dėl reikalavimo perleidimo ir pranešimo apie jį pagrįstais,
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį
dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo naikina ir
priima naują sprendimą – ieškinį atmesti. 
Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, bylinėjimosi

išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo 
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus

apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimas yra įvykdytas, tačiau,
neturėdama visų duomenų apie sprendimo įvykdymą, nesprendžia sprendimo vykdymo
atgręžimo klausimo (CPK 762 straipsnis). Todėl, iki bus išspręstas ir įvykdytas
sprendimo vykdymo atgręžimas, išplėstinė teisėjų kolegija palieka galioti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos
kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos
priemones.
Kadangi kasacinis teismas priima naują sprendimą,

tai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atmetus ieškinį, kasatoriaus patirtos
bylinėjimosi išlaidos ir valstybės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,
priteistinos iš ieškovo.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad, bylą

nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš kasatoriaus ieškovo UAB „Žaliasis
tiltas“ naudai buvo išieškota 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 4500 Lt atstovavimo
išlaidų bei 21,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybės naudai. Šios išlaidos priteistinos kasatoriui iš ieškovo.
Už apeliacinį skundą kasatorius sumokėjo 38 460

Lt, todėl ši suma išieškotina kasatoriaus naudai iš ieškovo. Apeliacinės
instancijos teismo nutartimi iš kasatoriaus ieškovo naudai buvo priteista ir
išieškota 1500 Lt atstovavimo išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš ieškovo
kasatoriaus naudai.
Už kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 39 240 Lt

žyminio mokesčio, todėl ši suma jam priteistina iš ieškovo. Kasacinio teismo
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kitos būtinos ir
pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra
71,90 Lt. Jos iš ieškovo priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Pagal byloje pateiktus duomenis kasatorius

pirmosios instancijos teisme patyrė 23 930,61 Lt atstovavimo išlaidų,
apeliacinės instancijos teisme – 31 972,98 Lt, kasacinės instancijos teisme –
28 730,73 Lt (iš viso 84 634,32 Lt). Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia,
kad, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato teikiamų
kasatoriui teisinių paslaugų pastovumą, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4
d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais, kasatoriaus išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į
ieškinį ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinio skundo ir
atsiliepimų į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą
apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo parengimą atlyginimas
mažintinas iki 10 000 Lt (4500 Lt pirmosios instancijos teisme, 3000 Lt
apeliacinės instancijos teisme, 2500 Lt kasacinės instancijos teisme).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d.

sprendimą ir Lietuvos apeliacinioteismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą
– ieškovo UAB „Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam
per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu
ir lėšų priteisimo atmesti.
Palikti galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. sausio 20 d.
nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas ir
įvykdytas sprendimo vykdymo atgręžimas.
Priteisti iš ieškovo UAB „Žaliasis tiltas“ (j. a.

k.121405946) atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos
filialą (j. a. k. 301694694), naudai 113 721,65 Lt (vieną šimtą trylika
tūkstančių septynis šimtus dvidešimt vieną litą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

k.121405946) į valstybės biudžetą 71,90 Lt (septyniasdešimt vieną litą 90 ct)
bylinėjimosi išlaidų.

k.121405946) atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos
filialą (j. a. k. 301694694), naudai 10 000 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų
pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra

galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. 
Teisėjai
Dangutė Ambrasienė
Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Česlovas Jokūbauskas
Algis Norkūnas
Janina Stripeikienė
Vincas Verseckas
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 157225 RegNr 3K-7-168-2010

Uploaded by

Document Information

Original Description:

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 157225 RegNr 3K-7-168-2010

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal><span style='font-size:12.0pt'>Dokumentas atspausdintas iš

<p class=MsoNormal><span style='font-size:12.0pt'>Kortelė: <o:p></o:p></span></p>

<p class=MsoNormal><b><span style='font-size:12.0pt'>157225_RegNr_3K-7-

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p style='text-align:justify'><b>Dėl garantijos ir priešpriešinių reikalavimų

<p style='text-align:justify'><i>CK 6.93 straipsnio reglamentuojamai banko

<p style='text-align:justify'><i>CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du

<p style='text-align:justify'><i>Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie

<p style='text-align:justify'><i>CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto

<p style='text-align:justify'>Civilinė byla Nr. 3K-7-168/2010 (S)</p>

<p style='text-align:justify'>Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 36.3; 37;

<p style='text-align:justify'><b>LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS</b></p>

<p style='text-align:justify'><b>N U T A R T I S</b></p>

<p style='text-align:justify'><b>LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU</b></p>

<p style='text-align:justify'>2010 m. balandžio 16 d.</p>

<p style='text-align:justify'>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje

<p style='text-align:justify'>Teisėjų kolegija</p>

<p style='text-align:justify'>n u s t a t ė :</p>

<p style='text-align:justify'>I. Ginčo esmė</p>

<p style='text-align:justify'>Byloje keliami reikalavimo teisės perleidimo bei

<p style='text-align:justify'>Ieškovas 2008 m. liepos 8 d. raštu pareikalavo

<p style='text-align:justify'>Atsakovas 2008 m. liepos 21 d. pranešė ieškovui,

<p style='text-align:justify'>Ieškovas UAB „Žaliasis tiltas“ kreipėsi į teismą,

<p style='text-align:justify'>II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

<p style='text-align:justify'>Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d.

<p style='text-align:justify'>Teismas pažymėjo, kad atsakovo darbų atlikimo

<p style='text-align:justify'>Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>Kolegija pažymėjo, kad atsakovo atliktas

<p style='text-align:justify'>Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijamą sprendimo

<p style='text-align:justify'>III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį

<p style='text-align:justify'>Kasaciniu skundu atsakovas Danske Bank A/S

<p style='text-align:justify'>1) <i>dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą</i>.

<p style='text-align:justify'>2) <i>dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių

<p style='text-align:justify'>3) <i>dėl priešpriešinių reikalavimų formulavimo

<p style='text-align:justify'>4) <i>dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl

<p style='text-align:justify'>5) <i>dėl bylos sustabdymo teisėtumo</i>.

<p style='text-align:justify'>Atsiliepime kasacinį skundą ieškovas prašo

<p style='text-align:justify'>1) <i>dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

<p style='text-align:justify'>2) <i>dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių

<p style='text-align:justify'>3)<i> dėl priešpriešinių reikalavimų formulavimo

<p style='text-align:justify'>4) <i>dėl bylos sustabdymo teisėtumo</i>.

<p style='text-align:justify'>Teisėjų kolegija </p>

<p style='text-align:justify'>k o n s t a t u o j a :</p>

<p style='text-align:justify'>IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai</p>

<p style='text-align:justify'><i>Dėl reikalavimo perleidimo ir tinkamo pranešimo

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'>CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad

<p style='text-align:justify'>CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos

<p style='text-align:justify'>Teismai nustatė, kad 2006 m. spalio 30 d.

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'>Remdamasi aptartomis teisės normomis ir teismų

<p style='text-align:justify'><i>Dėl garantijos ir šalių atlikto priešpriešinių

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'>Kadangi pirmiau konstatuota, kad 2008 m. birželio

<p style='text-align:justify'>Išplėstinė teisėjų kolegija atmeta teismų

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight: