INFOLEX ID 180658 RegNr 3K-7-364-2010

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart"
xmlns:m="http://schemas.microsoft.com/office/2004/12/omml" xmlns:st=""
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40">
<head>
<meta http-equiv=Content-Type content="text/html; charset=unicode">
<meta name=ProgId content=Word.Document>
<meta name=Generator content="Microsoft Word 15">
<meta name=Originator content="Microsoft Word 15">
<link rel=File-List
href="INFOLEX_ID_180658_RegNr_3K-7-364-2010_files/filelist.xml">
<title>Civilinė byla Nr</title>
<link rel=themeData
href="INFOLEX_ID_180658_RegNr_3K-7-364-2010_files/themedata.thmx">
<link rel=colorSchemeMapping
href="INFOLEX_ID_180658_RegNr_3K-7-364-2010_files/colorschememapping.xml">

<style>

</style>

</head>
<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<div class=WordSection1>
Dokumentas atspausdintas iš

teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. Praktika (<a
href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>)
<o:p></o:p>
<o:p> </o:p>
Kortelė: <o:p></o:p>
180658_RegNr_3K-7-

364/2010<o:p></o:p>
<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href="http://www.infolex.lt/tp/180658">http://www.infolex.lt/tp/180658</a><o:p></o:
p>
<o:p> </o:p>
</div>

<!doctype "- /W3C /DTD 4.0 Transitional ">
Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų; Dėl

hipotekos kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į skolininko neįkeistą
turtą
Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis,

tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir
laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai
(CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise
reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų
pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai,
kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis
skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek
ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje
nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu
pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę),
tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis
skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia
nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus
atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio
2 dalis).<o:p></o:p>
Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių

prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir
civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas.
CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai,
tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos.
Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia
kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą,
reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės
įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta
kitaip.<o:p></o:p>
Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria

pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui
neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma
nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų
kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik
jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam
priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto
bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio
1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš
skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto
turto. Šios bylos atveju, kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, toks aiškinimas
koreliuoja su CPK 664 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko
fizinio asmens turto eilę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma
iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito
turėtojo naudai. Pažymėtina, kad pagal CPK 662 straipsnio 5 dalį išieškotojo
reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš
įkeisto turto.<o:p></o:p>
Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą

įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui
administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu
išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558
straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis).<o:p></o:p>
CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos

"turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų
nustatyta tvarka" aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo
reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį
skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis
gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui,
neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo,
prieštarautų bendriesiems teisės principams.<o:p></o:p>
Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad

laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją
prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir
nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš
įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus
teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė
priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko,
kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir
turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.<o:p></o:p>
<div>
Civilinė byla Nr. 3K-7-364/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.2; 32.5.1;

35.3.1; 36.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko, Algio Norkūno, Antano
Simniškio (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo
Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“
kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovoakcinės bendrovės „Swedbank” ieškinį atsakovams R. K., D. K. dėl skolos
ir palūkanų priteisimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje aiškinamos ir taikomos teisės normos,

reglamentuojančios laidavimą ir hipoteką, taip pat šių prievolės įvykdymo
užtikrinimo būdų įgyvendinimą.
Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų

dalį skolos, t. y. 290 000 eurų, ir palūkanas, apskaičiuotas nuo visos
negrąžintos 590 322,84 euro skolos. Ieškovas ir atsakovas R. K. 2007 m. spalio
24 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 532 900,83
euro kreditą nekilnojamajam turtui (dviem butams) įsigyti; kreditas turėjo būti
grąžintas iki 2037 m. spalio 24 d. Nekilnojamąjį turtą, įsigytą už suteiktą
kreditą,
atsakovas įkeitė bankui. Be to, atsakovė D. K. 2007 m. spalio 24 d. laidavo už
atsakovo R. K. prievoles bankui. 2007 m. lapkričio 12 d. ir 2008 m. liepos 22
d. šalys pakeitė kredito sutarties sąlygas ir susitarė, kad kreditas turi būti
grąžintas iki 2009 m. sausio 22 d., o kredito gavėjas (atsakovas) gali parduoti
bankui hipoteka įkeistą turtą ir padengti kreditą. Atsakovams neįvykdžius
sutartinių prievolių, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo
Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kadangi
įkeistas turtas dar nerealizuotas ir nėra duomenų, kokio dydžio reikalavimas
bus patenkintas, tai ieškovas prašė priteisti tik dalį skolos – 290 000 eurų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2
d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos
miesto apylinkės teismo bus baigta civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl
priverstinio skolos išieškojimo. Teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti
išnagrinėta civilinė byla dėl priverstinio skolos išieškojimo ir tik po to
spręstinas pareikštų reikalavimų pagrįstumas šioje civilinėje byloje. Siekiant
užtikrinti materialios tiesos nustatymą, greitesnio ir visapusiško bylos
išnagrinėjimo, atsižvelgiant į ekonomiškumo ir koncentracijos principus, taip
pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti keletą kartų, teismo vertinimu,
tikslinga civilinę bylą sustabdyti. Teismas pažymėjo, kad Hipotekos skyriuje
prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo yra pradėtas priverstinis skolos
išieškojimas, kurį pabaigus būtų galima spręsti, kokią sumą galima išieškoti,
neatsižvelgiant į pateiktus turto vertinimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m.
vasario 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d.
nutartį paliko iš esmės nepakeistą; patikslino nutarties rezoliucinę dalį,
nurodydama, kad byla sustabdoma iki turto, kuriam nustatyta priverstinė
hipoteka, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme išvardytais
pagrindais. Kolegija nurodė, kad Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto
apylinkės teismo civilinė byla Nr. 134-2N/2009 dėl priverstinio skolos
išieškojimo yra užbaigta, nes teismo procesinis sprendimas joje yra
įsiteisėjęs, todėl CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos privalomasis
sustabdymo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. Kolegijos vertinimu, šiuo
konkrečiu atveju civilinė byla, iškelta pagrindiniam skolininkui ir
laiduotojui, turėjo būti sustabdyta remiantis CPK 164 straipsnio 4 punkte
įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu. Konstatavusi, kad šioje
byloje ieškovas turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį tik pagrindiniam
skolininkui arba tik laiduotojai, arba sujungti reikalavimus ir juos pareikšti
vienoje byloje abiem solidariesiems atsakovams, kolegija nurodė, kad būtina
spręsti, ar nagrinėjamu atveju dviejų bylų procesai gali tęstis autonomiškai
vienas nuo kito, ar kuris nors iš jų turi prejudicinės reikšmės kitam ir turi
pasibaigti anksčiau. Kadangi hipotekos kreditorius pareiškė reikalavimą ir
pagrindiniam skolininkui, ir už jį laidavusiam asmeniui, kaip solidariesiems
bendraskoliams, tai tarp atsakovų susiklostė privalomojo procesinio
bendrininkavimo teisiniai santykiai (CK 6.6, 6.81 straipsniai, CPK 43
straipsnio 1 dalies 1 punktas). Reikšminga bylos faktinė aplinkybė yra tai, kad
pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas yra užtikrintas ne tik laidavimu,
bet ir hipoteka. Kai hipotekos kreditorius kreipiasi į hipotekos teisėją ir šis
hipotekos kreditoriui suteikia teisę parduoti įkeistą turtą, hipotekos
kreditorius, pirmiausia įgyvendinęs savo teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą
turtą, netenka teisės kartu gauti patenkinimą pagal pareikštus reikalavimus
pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui. Kitaip tariant,
hipotekos kreditorius, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą pagal CPK XXXVI
skyriaus normas, turi teisę reikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už
jį laidavusiam asmeniui ginčo teisenos tvarka, tačiau šie reikalavimai gali
būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi
reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto
nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Kolegija darė išvadą, kad tarp
nagrinėjamos
civilinės bylos ir kitos vykdomosios bylos, kurioje vykdoma įkeisto turto
pardavimo procedūra pagal teismo įsiteisėjusią nutartį, yra prejudicinis ryšys.
Tik pardavus įkeistą turtą, paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į
ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu.
Atkreipusi dėmesį į tai, kad bylos atnaujinimo pagrindas nagrinėjamu atveju
galėtų būti ne tik įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių, bet ir jo
perdavimas hipotekos kreditoriui nuosavybėn, kreditoriaus atsisakymas
išieškojimo iš įkeisto turto ar kiti CK išvardyti pagrindai, kai hipoteka
pasibaigia (CK 4.197 straipsnis), kolegija atitinkamai patikslino pirmosios
instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
vasario 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai

interpretavo teisės normas, reguliuojančias laiduotojo atsakomybę pagal
laidavimo sutartį, solidariąją atsakomybę ir skolos išieškojimą (CK 6.6, 6.81
straipsniai, 4.219 straipsnio 6 dalis), netinkamai taikė bylos sustabdymo
institutą (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu
apeliacinės instancijos teismas vieną prievolės užtikrinimo priemonę
priešpastato kitai. Kasatoriaus manymu, laidavimas ir įkeitimas teisine prasme
yra lygiavertės užtikrinimo priemonės; įstatyme nenustatyta jų tarpusavio
konkurencijos, todėl teismas galimą laiduotojo atsakomybę nepagrįstai sieja su
įkeisto turto pardavimo momentu. Taip iškreipiama solidariosios atsakomybės
samprata ir sumenkinamas laidavimo institutas.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

rėmėsi praktika, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004, ir
2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD
bankas v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008. Anot kasatoriaus, nurodytų bylų
faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl
skiriasi ratio decidendi.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių

interesų pusiausvyrą, nes pažeidė kasatoriaus, kaip kreditoriaus, teises. Anot
kasatoriaus, prievolei užtikrinti jis pasinaudojo keliomis užtikrinimo
priemonėmis – hipoteka ir laidavimu, tikėdamasis priverstinio išieškojimo
atveju jas visas panaudoti ir taip greičiau susigrąžinti skolą. Įstatymas
nedraudžia nustatyti užtikrinimo priemonių taikymo eiliškumą, tačiau
nagrinėjamu atveju tokio susitarimo (dėl eiliškumo) nebuvo; priešingai,
laidavimo ir kredito sutartyse eiliškumo pasirinkimo teisė suteikiama
kasatoriui (kreditoriui). Kasatorius pažymi, kad hipoteka neatima teisės savo
pažeistas teises ginti kitais įstatymo nurodytais būdais.
4. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje

pripažįstama, kad bylą būtina sustabdyti, kai tarp nagrinėjamos bylos ir
teisinio rezultato kitoje byloje yra prejudicinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 29
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“
ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002). Kasatoriaus manymu, neegzistuoja tokių
aplinkybių, dėl kurių negalima nagrinėti civilinės bylos dėl skolos iš
pagrindinio skolininko ir laiduotojo priteisimo; sustabdytoje byloje nebus
nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su atsakomybe pagal kredito ir
laidavimo sutartį. Tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus
pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant solidariajai
atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi
ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą,
tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

Išplėstinė teisėjų kolegija 
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės

įvykdymo užtikrinimo būdų 
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui
papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina
skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas
pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą
prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus
netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais
sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai,
vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį,
savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan.,
gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje
teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės
principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius
prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės
įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų
daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis
(užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko
arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių
specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą,
palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (aksesorinės)
prievolės. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų
realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną
iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį
reguliavimą.
Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK6.70

straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka –
daiktinės teisės institutas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas
pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas
įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui
(CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo
sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo
(sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis), arba iš įkeičiamo daikto
savininko vienašalio pareiškimo įkeisti daiktą (CK 4.185 straipsnio 1 dalis).
Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš
kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų
daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė
teisė, yra ribota, priklauso pagrindinės prievolės likimo. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos ir hipotekos registro
normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą,
kuriuo kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informaciją,
ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu,
hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą
iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka,
specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Hipotekos
institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos
kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio
skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį
užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės –
CPK XXXVI skyriaus – normos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr.
3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea
Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m.
lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“,
bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt.). Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą
skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti
savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas
daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai
atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus
kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą
daiktą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis).<INFOLEX pastaba: 4.192 straipsnio 1
dalis>
Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad,

pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys
trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali
atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu
(CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs,
kad laiduotojo prievolė
kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius
suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais
atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su
skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo
prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį,
nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB
Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai,
skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas
atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81
straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti,
kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio
skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi
teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir
laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek
jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad
laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis
skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai
kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis
skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia
nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus
atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio
2 dalis).
Šios bylos kontekste išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja, kad hipoteka
ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi
pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse
nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo
būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato,
neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų
pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne
tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš
kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo
sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai pagrindinio
skolininko atsakovo R. K. prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas
yra užtikrintas jo (R. K.) nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovės D. K.
laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę, kredito bei
laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu
eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti,
ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų
tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek
laiduotojas.
Dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai

skolininkas jos įvykdymą yra užtikrinęs hipoteka ir yra įkaito davėjas
Iš šios bylos duomenų matyti, kad kasatorius

(ieškovas) – hipotekos kreditorius – CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka
kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas, jog įkeistas daiktas būtų parduotas
iš viešųjų varžytynių, ir šis jo prašymas yra patenkintas, Hipotekos skyriaus
prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi
civilinėje byloje Nr. 134-2N/2009 yra nutarta už skolą parduoti iš varžytynių
įkeistus daiktus (atitinkamą nekilnojamąjį turtą), nuosavybės teise
priklausančius R. K.. Bylos duomenys suponuoja išvadą, kad nurodyta hipotekos
teisėjo nutartis nebuvo ginčijama. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad
kasatorius (ieškovas) ieškinio reikalavimą atsakovui R. K. reiškia, kai
įkeistas turtas, dėl kurio priimta minėta hipotekos teisėjo nutartis, dar
neparduotas iš viešųjų varžytynių.
Minėta, kad hipoteką reglamentuojančios teisės

normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus
kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos kreditorius
gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas,
kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų
visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už
kitus kreditorius (CK 6.192 straipsnio 1 dalis).<INFOLEX pastaba: 4.192
straipsnio 1 dalis> Tuo tarpu CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio
hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1
dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė
suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito
skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra
konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai
skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo
reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik
tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus
reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito
turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z.
S., bylos Nr. 3K-3-435/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip
pat pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą
bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai
realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio
27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B.,
bylos
Nr. 3K-3-573/2004). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad
jeigu skolininkas prievolės neįvykdo, hipotekos kreditoriaus prašymu jo
reikalavimas patenkinamas, nukreipus išieškojimą į įkeistą daiktą (CK 4.174
straipsnio 1 dalis, 4.192 straipsnio 1 dalis); šiose materialiosios teisės
normose įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė gauti patenkinimą iš įkeisto
turto reiškia, kad įkeistas turtas turi būti realizuotas arba perduotas pačiam
hipotekos kreditoriui administruoti, iš šios veiklos gautomis pajamomis sudarant
galimybę patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis,
3K-3-12/2005). Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose
įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, šios bylos kontekste konstatuoja: kadangi
hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti
įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės,
išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius
skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto
turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei
jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko
turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193
straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti
išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš
įkeisto turto. Šios bylos atveju, kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, toks
aiškinimas koreliuoja su CPK 664 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš
skolininko fizinio asmens turto eilę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja
eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos
kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Pažymėtina, kad pagal CPK 662
straipsnio 5 dalį išieškotojo reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos
netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.
Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl

hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų
(prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo
įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo,
pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos
atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK
XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK XXXVI skyriaus normos yra
specialiosios. Kai specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių aktualų
klausimą, nėra, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į
sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta
atitinkamo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis,
3K-3-12/2005). Esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytinos
specialiosios teisės normos. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl
priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas
pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas
vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais.
CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba
teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą
areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus
pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau
areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad CPK 558
straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog, gavęs pareiškimą, hipotekos
teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba
perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu
hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis
daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą
įregistravusiam turto registrui (registrams); hipotekos teisėjo nutartis kartu
su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą
administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui.
Vadovaujantis šiomis specialiosiose teisės normose įtvirtintomis nuostatomis
konstatuotina, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą
parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti
yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo
rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis,
586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį
už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį
įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja,
kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos
teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui
pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti
iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo
nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią
neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. CK
4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito
skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad
nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo
reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto
daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to
priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties,
sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad

šioje byloje nurodyta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo
teisėjo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo
sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus AB „Swedbank”
ir skolininko R. K.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skolos ir
palūkanų pagal kredito sutartį). Esant nurodytai hipotekos teisėjo nutarčiai,
šios civilinės bylos dalis dėl ieškovo (kasatoriaus) reikalavimo atsakovui R.
K. turėjo būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Bylą
nagrinėję teismai, netinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir
nesant tam teisinio pagrindo sustabdė nurodytą bylos dalį. Tai yra pagrindas
naikinti atitinkamas apskųstų teismų nutarčių dalis ir bylos dalį nutraukti
(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 5 dalys).
Dėl bylos dalies, kurioje ieškinio

reikalavimas pareikštas laiduotojui, sustabdymo
Minėta, kad tokiu, kaip šios bylos atveju,

kreditorius (ieškovas bei kasatorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos
dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas,
tiek laiduotojas. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas,
kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra
saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma
kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto
daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės
pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai
vykdoma
iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito
davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti
kontroliuojamas vykdymo procese.
Apskųstomis nutartimis bylą nagrinėję teismai ją

sustabdė, nes sprendė, kad pirmiausia turi būti užbaigtos įkeisto turto
priverstinio pardavimo procedūros, nes tik pardavus įkeistą turtą paaiškės, ar
ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą, o jei turi, – kokiu mastu.
Išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad
bylą nagrinėję teismai laiduotojo prievolę nepagrįstai susiejo su įkeisto turto
pardavimo varžytynėse momentu, taip iškreipdami solidariosios prievolės sampratą
bei sumenkindami laidavimo institutą. Taip pat pagrįstu pripažintinas ir
kasacinio skundo argumentas, jog tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos
likutis bus pardavus įkeistą turtą, neturi prejudicinės reikšmės, nes, esant
solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę
įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium,
be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Išplėstinė
teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai taikė
materialiosios bei proceso teisės normas ir nesant tam teisinio pagrindo
sustabdė aptariamą bylos dalį dėl laiduotojui pareikšto ieškinio reikalavimo.
Tai yra pagrindas naikinti atitinkamas apskųstų teismų nutarčių dalis ir bylos
dalį dėl laiduotojui pareikšto ieškinio reikalavimo perduoti iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359
straipsnio 3 dalis, 360 straipsnis)
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai

netinkamai interpretavo CK 6.219 straipsnio 6 dalį, tačiau kasaciniame skunde
nenurodo šį savo teiginį patvirtinančių teisinių argumentų. Iš apskųstų teismų
nutarčių matyti, kad bylą nagrinėję teismai netaikė kasatoriaus nurodomos
materialiosios teisės normos. Dėl to šis kasatoriaus teiginys, kaip teisiškai
neargumentuotas, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347
straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apskųstos apeliacinės instancijos teismo

nutarties turinys suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas savo
išvadas dėl hipotekos bei jos santykio su laidavimu grindė materialiosios ir
proceso teisės normų aiškinimu bei taikymu nagrinėjamos bylos kontekste, o ne
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais teisės aiškinimo bei taikymo
precedentais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodymas į atitinkamą
kasacinio teismo praktiką šiuo atveju nereiškia vadovavimosi kasacinio teismo
precedentais. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai rėmėsi praktika, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr.
3K-3-573/2004, ir 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
AB
DnB NORD bankas v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008, atmestini kaip
nepagrįsti.
Dėl to apskųstos teismų nutartys naikintinos.

Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. K. nutrauktina, o bylos dalis
dėl ieškinio reikalavimų atsakovei D. K. perduotina iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 3 punktu,
359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais ir 5 dalimi, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 2 d.

nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti.
Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R.

K. nutraukti.
Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovei D.

K. perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra

galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai 
Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Česlovas Jokūbauskas
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 180658 RegNr 3K-7-364-2010

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

INFOLEX ID 180658 RegNr 3K-7-364-2010

Uploaded by

Document Information

Original Description:

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 180658 RegNr 3K-7-364-2010

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>

<p class=MsoNormal><span style='font-size:12.0pt'>Dokumentas atspausdintas iš

<p class=MsoNormal><span style='font-size:12.0pt'>Kortelė: <o:p></o:p></span></p>

<p class=MsoNormal><b><span style='font-size:12.0pt'>180658_RegNr_3K-7-

<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowtext

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<p class=MsoNormal style='border:none;mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;

<!doctype "- /W3C /DTD 4.0 Transitional ">

Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų; Dėl

<p style='text-align:justify'><i>Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis,

<p style='text-align:justify'><i>Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių

<p style='text-align:justify'><i>Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria

<p style='text-align:justify'><i>Hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą

<p style='text-align:justify'><i>CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos

<p style='text-align:justify'><i>Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad

<p style='text-align:justify'>Procesinio sprendimo kategorijos: 25.2; 32.5.1;

<p style='text-align:justify'><b>LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS</b></p>

<p style='text-align:justify'><b>N U T A R T I S</b></p>

<p style='text-align:justify'><b>LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU</b></p>

<p style='text-align:justify'>2010 m. lapkričio 23 d.</p>

<p style='text-align:justify'>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje

<p style='text-align:justify'>Išplėstinė teisėjų kolegija</p>

<p style='text-align:justify'>n u s t a t ė :</p>

<p style='text-align:justify'>I. Ginčo esmė</p>

<p style='text-align:justify'>Byloje aiškinamos ir taikomos teisės normos,

<p style='text-align:justify'>Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų

<p style='text-align:justify'>II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

<p style='text-align:justify'>Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų

<p style='text-align:justify'>III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai</p>

<p style='text-align:justify'>Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti

<p style='text-align:justify'>1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai

<p style='text-align:justify'>2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

<p style='text-align:justify'>3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių

<p style='text-align:justify'>4. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje

<p style='text-align:justify'>Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.</p>

<p style='text-align:justify'>k o n s t a t u o j a :</p>

<p style='text-align:justify'>IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai</p>

<p style='text-align:justify'><i>Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės

<p style='text-align:justify'><span style='background:yellow;mso-highlight:

<p style='text-align:justify'>Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK6.70

<p style='text-align:justify'>Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad,

<p style='text-align:justify'>Šios bylos kontekste išplėstinė teisėjų kolegija

<p style='text-align:justify'><i>Dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kai

<p style='text-align:justify'>Iš šios bylos duomenų matyti, kad kasatorius

<p style='text-align:justify'>Minėta, kad hipoteką reglamentuojančios teisės

<p style='text-align:justify'>Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl

<p style='text-align:justify'>Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad

<p style='text-align:justify'><i>Dėl bylos dalies, kurioje ieškinio

<p style='text-align:justify'>Minėta, kad tokiu, kaip šios bylos atveju,

<p style='text-align:justify'>Apskųstomis nutartimis bylą nagrinėję teismai ją

<p style='text-align:justify'><i>Dėl kitų kasacinio skundo argumentų</i></p>

<p style='text-align:justify'>Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai

<p style='text-align:justify'>Apskųstos apeliacinės instancijos teismo

<p style='text-align:justify'>Dėl to apskųstos teismų nutartys naikintinos.

<p style='text-align:justify'>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų