1 paskaita

Kaupiamasis balas- koliokviumas „po laisvo prekių judė jimo“ (šio mėnesio vidury).

11 seminarų.

Egzaminas – 2 teoriniai klausimai ir 1 praktinis. Teorinis iš laisvių, kitas teorinis – konkurencijos

teisė. 3 uždavinys – nebus iš konkurencijos teisės ir ne iš laisvės, kurią rašėm teroiniame.. Todėl
uždavinių iš to nespręsim.

Vidaus rinkos skūrimas ir laisvas prekių judėjimas

Vidaus rinkos elementas yra ir santykis su trečiosiomis šalimis. Vidaus rinka yra sinonimas
bendrajai rinkai, nes veikiame santykyje ir su išorinėmis šalimis.

ELPA-europos laisvosios prekybos asociacija, kuris sudarė su ES Europos ekonominės erdvės

susitarimą, pagal kurį trys iš ELPA valstybių taiko ES teisę (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).
Šveicarija netaiko EEE susitarimo.

Ribojimų draudimo plati samprata apima ir diskriminuojantį ir nediskriminuojantį draudimą, o

siaura- apima tik nediskriminuojančius ribojimus, kurie apriboja, bet nėra diskriminuojantys.

Vidaus rinkos taisyklėse yra draudžiamos valstybės taisyklės. Konkurencijoje kalbama apie
privačias taisykles. Gali būti išimčių.

Ribojimų pagrįstumas – kai yra ribojimas nustatytas, bet jis leidžiamas esant tam tikroms
priežastims.

Bylų nagrinėjimas:

1. Ar taikoma ES teisė? Kokia laisvė? Jeigu TAIP, taikoma ir pvz. laisvas paslaugų judėjimas.

2. Ribojimas. Ar tai ribojimas, ar gali būti taikomas. Jeigu TAIP tada:

3. Ar pateisinamas, pagrįstas.

Diskriminacijos sąvoka

Pozityvi diskriminacija yra nesąmonė, taip nebūna, nes diskriminacija pati savaime yra neigiamas
dalykas, todėl ji vadinama diferenciacija.

Nustatant ar yra diskriminacija reikia pirmiausia palyginti situacijas, ar jos yra identiškos, tada ar
diskriminuojama yra identiškai.

Diskriminacijos formos:

 Tiesioginė – apie tai, kad asmuo diskriminuojamas yra nurodoma, pačioje taisyklėje. Pvz.
Lietuvoje notaru gali būti tik Lietuvos pilietis.
 Netiesioginė – nėra normos. Pvz. autobusų vairuotojas turi mokėti lietuvių kalbą. Nėra dėl
pilietybės, bet per kitą normą leidžia manyti, kad tik lietuvis mokės lietuvių kalbą.
  Formalioji – rezultato atžvilgiu. Siekiama pozityvaus rezultato.
 Materialioji – siekia nediskriminuojančio rezultato.

ES taisyklių taikymas vidaus rinkos teisėje

4 esminės taisyklių grupės, kurios įgalina galimybę taikyti prekių judėjimui

1. Viskas kas yra ne muitas, bet labai panašus į jį

2. Visos narės taiko bendrą tarifą, bendras taisykles ir importą ir t.t.
3. Draudimas apmokestinti daugiau, kitaip tariant, turi būti tokia, kuri nediskriminuotų
užsienio prekių
4. Tam tikras prekių kiekis, kvota arba panašus į kiekybinį apribojimą
1-3 – fiskalinės priemonės – mokestinės

4 – ne fiskalinė – ne mokestinė

Išorinė – 2.

Visos likusios veikia viduj

9 skaidrė

Kliūties prekybai sąvoka – Ribojimas

Sąvoka apibrėžta Tarybos reglamente Nr. 2679/98

Priskirtina valstybei narei, tai nėra tiesiogiai valstybės narės arba jos institucijos veikla, tačiau
galima jai priskirti.

10 skaidrė

Prekės sąvoka

Elektrą teismas pripažino preke, nors nėra materialus objektas. Filmas jeigu diske – keliaus kaip
prekė, jeigu pirksi per tv. Pvz.: tuomet paslauga.

ES teisės prasme atliekos pripažintos prekėmis net ir neperdirbamos – išimtis.

11 skaidė

SESV 29 str.

12 skaidrė

Muitai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai

SESV 30 str. ES sąjungoje draudžiami ir importo ir eksporto muitai ir lygiaverčio poveikio

privalomieji mokėjimai.

Muitas yra tai, kas vadinama muitu ES ir nac. Teisėje.

Lygiaverčio poveikio mokėjimas

Šitą apibrėžimą reikia mokėti.

Lygiaverčio poveikio mokėjimas bus tuomet, kai tenkins 3 sąlygas:

1. Ribojantis poveikis laisvam prekių judėjimui – visiškai nesvarbus tikslas, užtenka tik paties
ribojančio poveikio.
2. Nustatomas vienašališkai- valstybė narė pati nustatė, svarbu ar nustatyta ES teisėje (tuomet
bus teisėta ir nebus muitas ar mokėjimas) arba nacionalinėje (tai bus mokėjimas lygiavertis
ir bus draudžiamas)
3. Prekės kirto sieną – esminis atskyrimas nuo vidaus mokesčių. Reikia kad prekės kirstų sieną
muitams ir lygiaverčiams poveikio mokėjimams, ne būtinai valstybės sieną, o bet kokią
sieną, pakanka ir regiono sienos.
Muito mokestis ir lygiaverčio poveikio mokėjimas – nieko nereikia daryti ir nereikia 3 klausimo
užduoti, nes jis yra neteisėtas per se.

Lygiaverčio poveikio mokėjimais nepripažįstamos:

 Užmokestis už paslaugą, pvz.:

Vidaus mokesčiai (2 taisyklių grupė)

Bet koks mokestis , kuris nustatytas prekei.

Tiesioginis mokestis – pats turto savininkas, naudotojas moka tiesioginį mokestį – pajamų mokestis.

Netiesioginis mokestis – apmokestinama pati prekė – PVM, akcizas. Mokestis ant prekės.

Skirtumai tarp vidaus mokesčių ir lygiaverčių

 Galima taikyti tik 1 taisyklių rinkinį, tas pats mokestis būti negali arba muitu arba vidaus
mokesčiu
 Jeigu kalbam apie lygiavertį jis neteisėtas pats savaime, vidaus mokesčiai yra teisėti ir reikia
jų neteisėtumą įrodyti.
2 paskaita

VIDAUS RINKOS SUKŪRIMAS IR LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

Kiekybinių apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių draudimas

SESV 34 str. Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir
visos lygiaverčio poveikio priemonės.

SESV 35 str. Valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai
ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.

SĄVOKA
Kvotos – valstybių nustatomi produktų kiekiai, kuriuos leidžiama ir/ar draudžiama importuoti į
konkrečią valstybę.

“Kiekybiniai apribojimai apima priemones, kurios visiškai ar iš dalies suvaržo prekių eksportą,
importą ar tranzitą”. “Priemonės turinčios kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį apima ne
tik prieš tai minėtus suvaržymus, bet taip pat bet kokias kitas priemones, kurios turi tokį patį
poveikį” Geddo prieš Ente Nazionale Risi 2/73, 7 dalis.

1. Lygiaverčio poveikio priemonės

I. Komisijos direktyva 70/50. Skirtingai taikomos priemonės, “t.y. kitokios nei tos, kurios taikomos
ir vietinės gamybos prekėms” (2 str.) Vienodai taikomos priemonės, t.y. kurios vienodai taikomos
tiek vietinės gamybos, tiek ir importuojamoms prekėms (3 str.)

II. Komisijos direktyva 70/50. draudžiamos visos skirtingai taikomos priemonės, o taip pat ir
vienodai taikomos prekių pardavimo taisyklės, kurios visų pirma siejasi su produkto forma, dydžiu,
svoriu, sudėtimi, pateikimu, identifikavimu arba produkto pristatymu; Proporcingumo principas;
Pateikiamas nebaigtinis priemonių sąrašas.

Procureur du Roi prieš Dassonville 8/74 5. Bet kokios valstybių-narių prekybos taisyklės,
galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai kliudyti prekybą Bendrijos viduje yra
laikytinos priemonėmis, turinčiomis lygiavertį kiekybiniams apribojimams poveikį.

Rewe Zentrale prieš Bundes-monopolverwaltung fur Branntwein 120/78 (Cassis de Dijon)

 Abipusio pripažinimo principas- 14. …todėl nėra jokio galiojančio pagrindo, kodėl teisėtai
pagaminta ir platinama vienoje iš valstybių-narių prekė – alkoholiniai gėrimai, negalėtų būti
parduodama kitoje valstybėje narėje.
 Proporcingumo principas - Nacionalinių priemonių ribojamasis poveikis laisvam prekių
judėjimui turi būti proporcingas siekiamam apsaugoti interesui ir tą patį tikslą neturi būti
galima pasiekti kitomis, mažiau prekybą ribojančiomis priemonėmis.
 Vienodai taikoma priemonė !?

C-267 ir 268/91 “Keck&Mithouard”:

Priešingai nei buvo nuspręsta iki šiol, nacionalinių taisyklių, ribojančių ar draudžiančių kai kuriuos
prekybos būdus, taikymas gaminiams iš kitų valstybių narių nesudaro kliūčių Bendrijos vidaus
prekybai tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai Dassonville bylos prasme, jeigu šios
taisyklės taikomos visiems atitinkamiems ūkio subjektams, vykdantiems savo veiklą nacionalinėje
teritorijoje, ir jos teisiškai ir faktiškai vienodai veikia prekybą nacionaliniais gaminiais ir gaminiais
iš kitų valstybių narių (16 dalis).

Sutarties 34 str. (28 str.) netaikomas: “Prekybos būdams” “taikomiems visiems nacionalinėje
teritorijoje veikiantiems prekybininkams” “daro tokį pat teisinį ar faktinį poveikį ir vietinių ir
importuojamų prekių prekybai”.
Valstybių narių taisykles: taisyklės prekei (pavyzdžiui, sudėtis, įpakavimas, forma, svoris, dydis ir
pan.); prekybos taisyklės (“prekybos būdai”), pavyzdžiui, prekybos sąlygos ir būdai, prekybos
laikas, vieta ir asmenys, turintys teisę parduoti.

LPP draudimas

Draudžiamos tiek skirtingai, tiek ir vienodai taikomos taisyklės prekei;

Sutarties 34 str. netaikomas vienodai taikomoms ir vienodai teisiškai ir faktiškai veikiančioms

prekybą prekybos taisyklėms.

Keck kritika

 Aukso laužo nuostolingas pardavinėjimas, baudžiamas pagal Pranzūcijos įstatymus.

Baudžiamoji byla dviems asmenims. Klausimas – ar toks reglamentavimas laikytinas
LPPM.

 16. Priešingai nei buvo nuspręsta anksčiau, tam tikrus pardavimo būdus draudžianti ar
ribojanti valstybių nacionalinė teisė nelaikoma tiesiogiai ar netiesiogiai trukdančia prekybą
tarp valstybių narių (Dassonville sprendimo prasme), jei valstybių-narių nacionalinės teisės
normos taip pat taikomos ir taip pat veikia nacionalinių prekių pardavimą kaip ir iš kitų
valstybių-narių atvežtų prekių

Ne visos taisyklės gali būti apibūdinamos kaip taisyklės prekei ar prekybos taisyklės /pvz.
draudimas naudoti daiktą/;

Neretai sunku atskirti prekybos taisykles ir taisykles prekei /pvz. reklamos ribojimas/;

Kitų laisvių atžvilgiu Teismas niekada netaikė prekybos taisyklių ar pardavimo būdų santykio.

Prekybos taisyklės ir taisyklės prekei po Keck

Jei nacionalinė priemonė, nors ir reguliuojanti kai kuriuos prekės pardavimo aspektus, taip pat
reikalauja tokios prekės pakeitimo (tame tarpe įpakavimo ar žymėjimo pakeitimo), o taip pat
reguliuoja prekės gamybos sąlygas, ji nepriskirtina prekybos taisyklei Keck bylos prasme.

Dinaminės ir statiškos prekybą reguliuojančios taisyklės;

Taisyklės, kurios užkerta/neužkerta kelio ar žymia dalimi riboja/neriboja patekimo į rinką;

Teismas nevienodai teisiškai ir faktiškai veikiančiomis prekybą taisyklėmis pripažino visišką

reklamos draudimą ir tam tikrais atvejais kitokį patekimo į rinką ribojimą.

Taigi draudžiamos lygiaverčio poveikio priemonės yra kliūtys laisvam prekių judėjimui,
atsirandančios, nesant suderintų nacionalinės teisės aktų, dėl kitose valstybėse narėse teisėtai
pagamintoms ir parduodamoms prekėms taikomų taisyklių dėl sąlygų, kurias turi atitikti šios
prekės, net jeigu šios taisyklės vienodai taikomos visiems gaminiams, nes šio taikymo negalima
pateisinti bendruoju interesu, kuris leistų reikalavimams dominuoti laivo prekių judėjimo atžvilgiu
(Cassis de Dijon).
Vis dėlto tam tikros prekybos sąlygas ribojančios ar draudžiančios nacionalinės nuostatos, kurios,
viena vertus, taikomos visiems atitinkamiems ūkio subjektams, savo veiklą vykdantiems
nacionalinėje teritorijoje, ir, antra vertus, daro tokį patį teisinį ir faktinį poveikį nacionalinių prekių
ir prekių iš kitų valstybių narių prekybai, negali tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai
riboti valstybių narių tarpusavio prekybos sprendimu Dassonville įtvirtintos Teisingumo Teismo
praktikos prasme. Jei šios sąlygos įvykdytos, tokių teisės aktų taikymu prekėms, kilusioms iš kitos
valstybės narės ir atitinkančioms jos nustatytas taisykles, neužkertamas kelias patekti į rinką, arba jų
pardavimas nėra labiau ribojamas, palyginti su nacionalinėms prekėms taikomomis sąlygomis
(Keck).

Todėl valstybės narės priimtas priemones, kurių tikslas ar poveikis yra nepalankesnis kitų valstybių
narių kilmės prekių vertinimas, kaip antai minimas 35 punkte, reikia pripažinti kiekybiniams
importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis ESV 34 straipsnio prasme. Į šią sąvoka
taip pat patenka bet kuri kita priemonė, kliudanti kitų valstybių narių kilmės gaminiams patekti į
valstybės narės rinką.

Kiekybinių eksporto apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių draudimas

Visos vienodai taikomos priemonės nepatenka į Sutarties 35 (ex 29) str. reguliavimo sferą (tame
tarpe taisyklės prekei);

Skirtingai taikomos priemonės pažeidžia Sutarties 35 (ex 29) str. ir joms taikomi Dassonville bylos
reikalavimai.

Ribojimo pagrįstumo kriterijai

 Nustatyti ESV sutartyje:

Sutarties 36 (ex 30) str.: Galima pateisinti tiek vienodai, tiek ir atskirai taikomas taisykles, Tokios
priemonės tikslas nėra diskriminuoti ar apriboti valstybių narių tarpusavio prekybą, apsaugoti
nacionalinę rinką, Proporcingumas, Negrindžiama ekonominiais tikslais, Negalima pagrįsti
nukrypimų nuo suderintų ES teisės aktų (2000 m. liepos 11 d. Sprendimas Toolex, C-473/98; 1977
m. spalio 5 d. Sprendimas Tedeschi prieš Denkavit, 5/77).

Visuomenės dorovė (vertinimas); Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas; Žmonių, gyvūnų ar

augalų sveikatos bei gyvybės apsauga (atsargumo principas, 119/2009); Nacionalinių meno,
istorijos ar archeologijos vertybių apsauga (2014/60/ES); Pramoninės ir komercinės nuosavybės
apsauga (teisių išsėmimo doktrina).

 Nustatyti ESTT praktika („privalomieji reikalavimai“).

Casis de Dijon formulė: Tam tikra kiekybinio apribojimo priemonė yra leistina, „jei ji būtina, norint
patenkinti pagrįstus reikalavimus, ypač tuos, kurie susiję su veiksminga mokesčių kontrole,
visuomenės sveikatos apsauga, prekybos skaidrumu ir vartotojų apsauga. Tuo turi būti siekiama
tikslo, susijusio su visuotiniais interesais, tarnaujančiais laisvo prekių judėjimo, kuris yra vienas iš
Bendrijos pamatų, reikalavimams.
Sąrašas neišsamus; Galima pateisinti tik nediskriminuojančias ir tik vienodai taikomas taisykles;
Proporcingumas.

Visuomenės dorovė - Bet koks draudimas importuoti produktus, kurių pardavimas ribojamas, bet
nedraudžiamas valstybėje narėje, yra diskriminuojantis ir pažeidžia laisvo prekių judėjimo
nuostatas. Vien formalus prekybos draudimas nėra pagrindas užsienio prekių importo ribojimui.
1979 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Henn ir Darby, 34/79; 1986 m. kovo 11 d. Sprendimas
Conegate, 121/85.

Viešoji tvarka - Dažnai remiamasi siekiant pateisinti protestuotojų sudarytas laisvo prekių
judėjimo kliūtis. Byla Henri Cullet and Chambre syndicale des réparateurs automobiles et
détaillants de produits pétroliers (231/83, 1985); 1978 m. lapkričio 23 d. Sprendimas Thompson,
7/78: „Šią priemonę galima pateisinti siekiu palaikyti viešąją tvarką, nes ji kilo iš poreikio išsaugoti
teisę kaldinti monetas, kuri tradiciškai laikoma susijusia su svarbiausiais valstybės interesais”.

Visuomenės saugumas - Ypač išplėtotas ES energijos sektoriuje Campus Oil (1984 m. liepos 10 d.
Sprendimas, 72/83); 1991 m. spalio 4 d. Sprendimas Richardt, C-367/89; 1995 m. spalio 17 d.
Sprendimas Leifer ir kt., C-83/94; 1995 m. spalio 17 d. sprendimas Werner, C-70/94): „…pavojus
rimtai sutrikdyti išorės santykius arba pavojus taikiam tautų sambūviui gali pakenkti valstybės narės
saugumui“. SESV 36 straipsnis taikomas tiek vidaus saugumui (pvz., nusikaltimų prevencijai bei
išaiškinimui ir kelių eismo reguliavimui), tiek išorės saugumui.

Meninę, istorinę ir archeologinę vertę turinčio nacionalinio turto apsauga- Valstybės narės
pačios gali spręsti, kokie objektai priskiriami šiai kategorijai. Direktyvoje 93/7/EEB,
reglamentuojančioje neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimą,
minimi objektai, kurie gali būti klasifikuojami kaip nacionalinis turtas, pvz.: į muziejų arba
bibliotekų saugomų kolekcijų inventorinius sąrašus įtraukti objektai; piešiniai, paveikslai ir
skulptūros; knygos; transporto priemonės; archyvai.

Žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos bei gyvybės apsauga- Itin paplitusi ribojimo pagrįstumo
priemonė. Bluhme byla (1998 m. gruodžio 3 d. Sprendimas, C-67/97). 2004 m. vasario 5 d.
Sprendimas Komisija prieš Italiją, C270/02; 2007 m. lapkričio 15 d. Sprendimas Komisija prieš
Vokietiją, C-319/05, kt.

Aplinkos apsauga - Aplinkos apsauga SESV 36 straipsnyje aiškiai neminima, tačiau ESTT
pripažino, kad ji yra vienas iš pagrindinių privalomų reikalavimų - „…aplinkos apsauga yra vienas
svarbiausių Bendrijos tikslų, taigi ja galima pateisinti tam tikrus laisvo prekių judėjimo principo
apribojimus“ (1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją, 302/86).

Aplinkos apsauga ESTT pagrindė įvairias nacionalines priemones: draudimą importuoti atliekas iš
kitų valstybių narių (1992 m. liepos 9 d. Sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-2/90); taros užstato
ir supirkimo sistemą (1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, 302/86); tiesioginį
tam tikrų cheminių medžiagų draudimą, numatant išimtis, kai nėra saugesnio pakaito (2000 m.
liepos 11 d. Sprendimas Alpha, C-473/98); elektros energijos tiekėjų įpareigojimą pirkti visą
elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ribotų energijos išteklių zonoje
(2001 m. kovo 13 d. Sprendimas PreussenElektra, C-379/98).
 Atsargumo principas

Svarbus srityse, kuriose trūksta mokslo duomenų apie konkretaus produkto arba medžiagos poveikį,
pvz. aplinkosauga, visuomenės sveikata. National Farmers’ Unijon (1998 m. gegužės 5 d.
Sprendimas, C-157/96): „likus abejonių dėl pavojaus žmonių sveikatai buvimo arba masto,
institucija gali imtis apsaugos priemonių nelaukdama, kol bus visiškai įrodytas šio pavojaus
tikrumas ir dydis“.

Būtina įrodyti tikrąją riziką, remiantis naujausiais tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatais, tačiau
valstybės narės neprivalo įrodyti aiškaus ryšio tarp pateiktų įrodymų ir rizikos; pakanka įrodyti, kad
toje srityje trūksta tikslių mokslo žinių. 2005 m. gegužės 26 d. Sprendimas Codacons ir
Federconsumatori, C-132/03, 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas Monsanto Agricoltura Italie ir kt.,
C-236/01. Priemonės negali būti grindžiamos „tik hipotetiniais teiginiais“ (2003 m. rugsėjo 9 d.
Sprendimas Monsanto Agricoltura Italie ir kt., C-236/01; 2004 m. gruodžio 2 d. Sprendimas
Komisija prieš Nyderlandus, C-41/02; 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-
192/01).

Kiti privalomi reikalavimai:

Vartotojų apsauga: kai importuojami produktai yra tapatūs šalyje pagamintiems produktams,
reikiamą informaciją vartotojui apie produktą pakanka pateikti etiketėse, kurios gali būti privalomos
pagal nacionalinės teisės aktus. Darbo sąlygų gerinimas Spaudos įvairovės išsaugojimas Socialinės
apsaugos sistemos finansinė pusiausvyra Kelių eismo saugumas Kt.

Didžiosios Britanijos įmonė siekė importuoti į Lietuvos Respubliką automobilius su vairu dešinėje
pusėje. Lietuvos institucijos nurodė, kad tokie automobiliai Lietuvoje negali būti registruojami, nes
atsižvelgiant į Lietuvos kelių infrastruktūrą tokie automobiliai kelia grėsmę žmonių gyvybei.

Didžiosios Britanijos įmonė mano, kad šie registravimo apribojimai sudaro neproporcingą kliūtį į
Lietuvą iš kitų ES valstybių narių importuoti transporto priemones, kurių vairas dešinėje pusėje.

 65     Toliau reikia pažymėti, kad ginčijamuose teisės aktuose numatytos išimtys dėl
dešiniavairių transporto priemonių, kuriomis naudojasi kitose valstybėse narėse gyvenantys
asmenys, pavyzdžiui, turistai, atvykstantys į Lietuvą ribotam laikui, taip pat dėl iki 1993 m.
šioje valstybėje narėje įregistruotų transporto priemonių, o tai reiškia, kad šiais teisės aktais
toleruojamas tokių transporto priemonių kelių eisme keliamas pavojus. Nurodytais atvejais
kelių eismo saugumui kyla toks pats pavojus, juo labiau kad atvykstančiųjų į Lietuvos
teritoriją lankytojų srautas yra pastovus ir šio pavojaus negalima laikyti mažesniu dėl to, kad
į Lietuvą ribotam laikui tokiomis transporto priemonėmis atvykstantys lankytojai tariamai
vairuos atsargiau nei asmenys, kurių transporto priemonės įregistruotos šioje valstybėje
narėje. Be to, šis pavojus taip pat nesumažėja dėl iki 1993 m. įregistruotų transporto
priemonių, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą.

 66      Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad 22, t. y. didžiosios
daugumos valstybių narių teisės aktais arba tiesiogiai leidžiama registruoti transporto
priemones su vairuotojo vieta toje pačioje pusėje, kuria vyksta kelių eismas, arba toks
registravimas nedraudžiamas, nors kai kuriose šių valstybių narių kelių tinklo būklė panaši į
 Lietuvos kelių tinklo būklę (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija
prieš Prancūziją, C-333/08, Rink. p. I-757, 105 punktą).

 67      Taip pat konstatuotina, kad Lietuvos vyriausybės pateiktais statistikos duomenimis dėl
Lietuvos keliuose įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičiaus nėra pakankamai
įrodomas ryšys tarp šio nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir transporto priemonių su
vairuotojo vieta dešinėje pusėje dalyvavimo eisme. Be to, neturi reikšmės aplinkybė, kad
Lietuvos Respublikai būdingas labai didelis įregistruotų transporto priemonių skaičius
tūkstančiui gyventojų ir jos automobilių parkas vienas seniausių Sąjungoje.

 68      Galiausiai svarbu pabrėžti, kad yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių
judėjimą nei nagrinėjama priemonė ir tinkamų gerokai sumažinti pavojų, galintį kilti dėl
transporto priemonių su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, dalyvavimo kelių
eisme. Ypač svarbu pabrėžti, kad šioje srityje valstybės narės turi diskreciją nustatyti
priemones, įskaitant pasiūlytas Komisijos, kurios, atsižvelgiant į technikos būklę, yra
tinkamos užtikrinti transporto priemonės su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas,
vairuotojui pakankamą priekinį ir galinį matomumą.

 69      Taigi, skirtingai nuo atvejo, dėl kurio priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš
Italiją, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus neatrodo, kad nagrinėjamą priemonę būtų
galima laikyti būtina siekiamam tikslui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama
priemonė neatitinka proporcingumo principo.

 70      Darytina išvada, kad Lietuvos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, kaip nurodyta

Komisijos ieškinyje.

Seminarui

Byla 7/68, Komisija v Italiją (meno vertybių) byla

Mokestis nustatytas eksportuojamoms iš Italijos meno vertybėms. ETT – prieštarauja 25 str., nes
yra LPPM.

Muito sąvoka - Tai rinkliava, nustatoma numatant tarifą, kuris įtvirtina mokesčio dydį, kurį
importuotojas turi mokėti valstybei, į kurią importuojamos prekės (Byla 7/68, Komisija v Italiją
(meno vertybių) byla).

Prekės sąvoka - prekės - visi produktai, pagaminti EB ribose arba patekę į laisvą apyvartą iš
trečiųjų šalių, kurie turi piniginę vertę ir kurie gali būti prekybinių sandorių objektu
(Byla 76/41, Komisija v. Italija).

Byla 2&3 /62, Komisija v. Liuksemburgą ir Belgiją

Mokestis imbieriniams sausainiams – valstybės ginčijo, kad mokestis nustatytas, kad kompensuotų
vietiniams gamintojams taikomą mokestį vienam iš imbierinių sausainių produktų.

ETT – nepateisinama. Tokios priemonės yra LPPM.

LPPM sąvoka - „bet kokia piniginė rinkliava, kad ir kokia maža ji būtų, nepriklausomai nuo jos
paskirties ir taikymo būdo, jeigu ji nustatoma vienašališkai ir grindžiama tuo, kad prekės buvo
pergabentos per sieną, net jei ja nesiekiama pasipelnyti, diskriminuoti ar apsaugoti vietinę prekę”

Byla 24/68, Komisija prieš Italiją,(statistinių mokesčių byla)

Byla 46/76, Bauhuis prieš Olandiją,

Byla 35/76, Simmental prieš Italijos Finansų ministeriją.

Iš vadovėlio:

SESV 28 str. yra įtvirtintas prekių judėjimas išorinio ir vidinio pobūdžio. Tai reiškia, kad Es vidaus
kilmės prekės naudojasi laisvo judėjimo tarp valstybių narių teise, o ne ES išorės kilmės prekės
laisvai judėti gali tik tuomet, kai už jas yra sumokėtas bendrasis muitų tarifas.

Prekės yra apibūdinamos kaip produktai, kurie gali būti įvertinti pinigais ir kurie gali būti
komercinių sandorių dalyku. (byla Komisija prieš Italiją arba meno vertybių byla). Teisingumo
teismas nustatė, kad įvairūs produktai, tokie kaip paveikslai ir kiti meno kūriniai (meno vertybių
byla), naftos produktai (campus Oil Ltd byla, kurioje TT aiškino, kad Sutartis tokioms prekėms
negali būti neaiškinama vien dėl jų svarbos valstybės narės gyvenimui ar ekonomikai) ir tiek
perdirbamos, tiek neperdirbamos atliekos, yra prekės.

Laisvam prekių judėjimui skirtos nuostatos

Visos ES valstybės narės kilmės prekės gali būti eksportuojamos iš šios valstybės pagal SESV 35
str. ir importuojamos į kitą valstybę narę pagal 34 str. šie straipsniai draudžia kiekybinius
apribojimus, pvz. kvotas ir kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį turinčias priemones. Šios
poveikio priemonės yra susijusios su kitomis prekybos kliūtimis, pvz. valstybių pakavimo ir
ženklinimo taisyklėmis.

36 str. yra įvardyti leidimai ir išimtys.

SESV 34-36 str. yra skirti nemokestinėms, netarifinėms prekybos kliūtims.

SESV 28-30 str. ir 110 str. susiję su mokestinėmis prekybos kliūtimis. 30 ir 110 str. netaikomas 36
str.

30 str. yra skirtas valstybės pasienyje renkamiems mokėjimams. O 110 str. yra skirtas vidaus
mokesčiams, renkamiems pačioje valstybėje importuojamiems, eksportuojamiems ir vietos
produktams.

30 str. yra nustatytas visiškas muitų ir lPP mokėjimų draudimas, o 110 str. draudžia tik
diskriminuojantį arba apsauginį apmokestinimą. Tai reiškia, kad 110 str. leidžia valstybėms narėms
apmokestinti produktą, jeigu mokestis nediskriminuoja užsienio prekių ir nėra apsauginis
nacionalinės produkcijos atžvilgiu. O 30 str. valstybei visiškai uždraudžia rinkti bet kokius
privalomuosius mokėjimus.
 Išorės aspektas

SESV 30 str. draudžia taikyti tarifus kertant ES vidaus sienas, bet leidžia taikyti kertant išorės
sienas. Skirtumas tarp muitų sąjungos vidaus ir išorės aspektų buvo pabrėžtas Bouhelier byloje,
kurioje TT teigė, kad bendrijos vidaus santykiams yra būdingas visiškas prekybos liberalizavimas,
atsiradęs dėl kliūčių prekybai panaikinimo.

30 straipsnis

MUITAI IR LPP MOKĖJIMAI

Muitai:

Muitas yra mokestis, kurio dydis nustatomas tarifu ir kurė importuotojas turi sumokėti priimančiajai
valstybei. (Byla komisija prieš Italiją).

LPP mokėjimai – jie buvo priimti siekiant neleisti valstybėms narėms apeiti draudimą taikyti
muitus, muitą pakeičiant kuo nors kitu. Tai buvo pripažinta Deutschamann byloje, kurioje TT
pareiškė, kad išduodamam importo leidimui nustatytas privalomasis mokėjimas, taikomas tik
importuotoms prekėms ir netaikomas panašiems vietos produktams. Išsamesnį LPPM apibrėžimą
Teismas pateikė statistinės rinkliavos byloje. Jis teigė: „kiekvienas piniginis privalomasis
mokėjimas, kad ir koks mažas, nesvarbu, kokia jo paskirtis ir kaip jis taikomas, vienašališkai
nustatytas vietinėms arba užsienio prekėms vien dėl to, kad jos kerta sieną yra lygiaverčio poveikio
privalomasis mokėjimas, net jeigu jis nerenkamas valstybėms naudai, jo poveikis nėra
diskriminuojantis ar apsauginis, o produktas, kuriam jis taikomas, nekonkuruoja su vietos
produktais.

Byloje yra suformuotos kelios taisyklės, pagal kurias reikia atskirti ar tai lpp:

1) „kiekvienas piniginis privalomas mokėjimas‘ parodo, kad 28-30 str. yra taikomi tik mokestinėms
prievolėms, nemokestinės yra 34-36 str. „kad ir koks mažas‘ reiškia, kad 30 str. netaikoma
mažareikšmiškumo taisyklė.

2) „nesvarbu kokia jo paskirti ir kaip jis taikomas“ – nesvarbu, kad valstybė narė pavadina
privalomąjį mokėjimą, jis bus laikomas turinčiu Lygiavertį poveikį.

3) vienašališkai –

4) kerta sieną – rodo 30 ir 110 str. skirtumą. 110 str. taikomas importuotų, eskportuotų ir vietos
produktų apmokestinimui valstybėje narėje, o 30 str. taikomas pasienyje renkamiems mokesčiams.
TT Legros byloje paaiškino, kad 28-30 str. taikomi ir mokėjimams, renkamiems kertant sieną tam
tikroje valstybėje narėje – iš vienos jos dalies į kitą.

5) net jeigu jis nerenkamas valstybėms naudai, jo poveikis nėra diskriminuojantis ar apsauginis, o
produktas, kuriam jis taikomas, nekonkuruoja su vietos produktais – lpp draudimas taikomas ir tais
atvejais, kai pinigai nenaudojami protekcionistiniais tikslais. Tai matyti Diamantarbeiders byloje,
kurioje 0.33 procento importuotų deimantų vertės mokestis buvo naudojamas papildomai socialinei
deimantų pramonės darbuotojų paramai. TT pareiškė, kad muitai draudžiami nepriklausomai nuo
visų svarstymų, kokio tikslo siekiant jie įvedami ar kokia yra gautų pajamų paskirtis.

Iš moters paskaitų skaidrių:

Valstybių ekonominio bendradarbiavimo etapai

Laisvosios prekybos zona: Muitų ir kiekybinių ribojimų (kvotų) panaikinimas prekybai

produkcija, pagaminta valstybėse, kurios yra laisvosios prekybos zonos narės.

Muitų sąjunga: Laisvosios prekybos zona bei valstybių - narių prekybos politikos su trečiosiomis
valstybėmis koordinavimas.

Vidaus (bendroji) rinka: Laisvosios prekybos zona bei laisvas prekių, kapitalo, paslaugų ir
asmenų judėjimas. Bendrų standartų/normų sukūrimas ir bendra ekonominė politika.

Ekonominė sąjunga: Vidaus rinka bei monetarinės ir fiskalinės politikos, konkurencijos,

regioninės struktūrinės bei socialinės politikos koordinavimas ir tolesnis vystymas.

Vidaus rinka

ES sutarties 3 str. (ex B):

2. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir

teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės
sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo
priemones.

3. Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus,
pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo
socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto
lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.

Sutartis dėl ESV 26 (ex 14) str.:

1. Sąjunga, siekdama sukurti vidaus rinką ar užtikrinti jos veikimą, imasi priemonių
pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas.

2. Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas
užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

Ribojimų draudimas ir diskriminacija

 Ribojimų draudimo samprata: plati ir siaura;

 Valstybės taikomos priemonės

Diskriminuojančios Atskirai taikomos

Nediskriminuojančios Bendrai taikomos

  Ribojimų draudimo išimtys: ribojimų pagrįstumas

Diskriminacijos sąvoka

 Draudimas diskriminuoti ir lygybės (vienodo požiūrio ar elgesio) principai, diskriminacija ir

diferenciacija;

 Diskriminacija yra tie atvejai, kuomet esant vienodoms aplinkybėms asmenys yra
traktuojami skirtingai, o esant skirtingoms aplinkybėms – vertinami vienodai, išskyrus
atvejus, kai toks traktavimas yra objektyviai pateisinamas (pagrįstas);

 Lyginimo elementas;

 Diskriminacija ir diskriminacijos draudimas;

 Diskriminacijos formos:

Tiesioginė Formalioji

Netiesioginė Materialioji

Muitų sąjunga

 28 (ex 23) straipsnis

1. Sąjunga apima visą prekybą prekėmis apimančią muitų sąjungą, kurioje tarp
valstybių narių uždraudžiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverčio poveikio mokėjimai, o
jų santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomas bendrasis muitų tarifas.

Laisvo prekių judėjimo pagrindiniai principai

1) Muitų mokesčių bei lygiaverčio poveikio mokėjimų draudimas (ESV 30 str.);

2) Bendrų muitų tarifų, santykiuose su trečiosiomis šalimis, nustatymas (ESV 28 str. 1 d.; 31 str.;
133 str.);

3) Vidaus mokesčių sistemos, kitų ES valstybių prekes apmokestinančios daugiau, nei vidaus
prekes, draudimas (ESV 110 str.);

4) Kiekybinių eksporto ir importo apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių draudimas (ESV

34, 35 str.).

 1, 2, 3 – fiskalinės priemonės; 4 – nefiskalinės.

 Vidinis ir išorinis aspektai.

Kliūties prekybai sąvoka (I)

  Draudimas nustatyti prekybą ribojančias priemones yra taikomas tiek įstatymų
leidžiamosioms, tiek vykdomosioms, tiek teisminėms institucijoms

Kliūties prekybai sąvoka (II)

 Tarybos reglamentas Nr. 2679/98

 Apibrėžiama “kliūties" laisvai prekybai sąvoka

 Draudžiamas ne tik valstybės-narės veikimas, bet taip pat ir neveikimas

 Apibrėžiama neveikimo sąvoka

Prekės sąvoka

Byla 7/68 Komisija prieš Italiją /meno vertybių byla/

“produktai, kurie gali būti įvertinti pinigais ir kurie gali būti prekybinių sandorių
objektu.”

Gen. adv. Fennelly nuomonė byloje C-97/98 Peter Jagerskiold v Torolf Gustafsson, 30 dalis:

“prekės turi materialių fizinių savybių “

Cinéthèque SA and others v Fédération nationale des cinémas français. 60 and 61/84, 10 dalis:

“prekė yra materialus objektas”

29 straipsnis (ex 24 straipsnis)

Iš trečiosios šalies įvežti gaminiai laikomi valstybėje narėje esančiais laisvoje

apyvartoje, jei toje valstybėje narėje yra atlikti importo formalumai ir sumokėti mokėtini muitai
arba lygiaverčio poveikio mokėjimai ir jei šiems gaminiams nebuvo taikytas visiškas ar dalinis
atleidimas nuo tokių muitų ar mokesčių.

Muitų mokesčiai ir lygiaverčio poveikio mokėjimai

Byla 24/68 Komisija prieš Italiją, Byla 46/76 Bauhuis prieš Olandiją, Byla 35/76 Simmental prieš
Italijos Finansų ministeriją.

“…bet koks piniginis mokėjimas, kad ir koks mažas, nepaisant jo paskirties ir taikymo
būdo, jeigu jis yra nustatomas vienašališkai, remiantis tuo, kad prekės kirto sieną, net jei tikslas nėra
diskriminuoti ar apsaugoti vietinę prekę yra lygiaverčio poveikio mokėjimas.”

 Ribojantis poveikis laisvam prekių judėjimui;

 Nustatomas vienašališkai;

 ...prekės kirto sieną...

Lygiaverčio poveikio mokėjimais nepripažįstamos :

Paslaugos importuotojui - užmokestis pagal komercinį sandorį už importuotojui ar

eksportuotojui suteiktas paslaugas, proporcingas paslaugos kainai, be to, suteikia konkrečios
naudos importuotojui.

VIDAUS MOKESČIAI

110 straipsnis (ex 90 straipsnis)

Jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių

gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar
netiesiogiai apmokestina panašius vietinius gaminius.

Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio
vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.

 Vidaus mokestis – tai bendrą vidaus mokesčių sistemos dalį sudarantis mokestis, sistemiškai
taikomas tiek vietos, tiek importuojamoms prekėms vadovaujantis tais pačiais objektyviais
kriterijais ir neatsižvelgiant į prekės kilmę.

 Ne tik netiesioginiai mokesčiai, bet ir bet kokie kiti mokesčiai, kuriais diskriminuojami
importuojami produktai.

Skirtumai tarp vidaus mokesčių ir lygiaverčio poveikio mokėjimų (I)

Abi nuostatos yra viena kitą šalinančios.

Jei tai yra lygiaverčio poveikio mokėjimas arba muitas – jis yra neteisėtas per se.

Jei tai yra 110 str. reguliavimo dalykas, tai pats mokestis nėra neteisėtas savaime, jo
neteisėtumą ir diskriminuojantį poveikį būtina įrodyti.

Skirtumai tarp vidaus mokesčių ir

lygiaverčio poveikio mokėjimų (II)

Tam tikrais atvejais gali būti sunku atskirti vidaus mokesčius nuo lygiaverčio poveikio
mokėjimų, pvz.:

 Parafiskaliniai mokesčiai /tokių mokesčių našta visa ar iš dalies kompensuojama/;

 “Egzotinio importo” mokesčiai /apmokestinamos importuojamos prekės, nors mokestį

nustatančioje valstybėje panašios ar konkuruojančios prekės negaminamos/.

Skirtumai tarp vidaus mokesčių ir

lygiaverčio poveikio mokėjimų (III)
(parafiskaliniai mokesčiai)

Lygiaverčio poveikio privalomasis mokėjimas (ne vidaus mokestis):

 Mokestis nustatomas konkrečiai prekei ar jų grupei ir taikomas tiek importuojamoms, tiek
vidaus prekėms;

 Mokesčio tikslas – finansuoti veiklą, kuri suteiktų pranašumus vietos prekėms;

 Apmokestinama vietos prekė ir vietos prekė, kuriai suteikiamas pranašumas, yra ta pati;

 Visos iš mokesčio gautos pajamos naudojamos aukščiau nurodytai veiklai finansuoti (jei tik
dalį kompensuoja – vidaus mokestis).

Vidaus mokesčių draudimas

Draudžiamas ne tik skirtingas mokestis, jo dydis, bet ir taisyklės dėl tokio mokesčio taikymo
(surinkimo) bei vertė, nuo kurios paskaičiuojamas mokestis (mokesčio bazė), taip pat
mokesčių lengvatos: jei mokesčių lengvata suteikiama vietinėms prekėms, tokia pati
lengvata turi būti suteikiama ir importuojamai prekei.

ESV sutarties 110(1) ir 110(2) straipsnių skirtumai

 Prekės

 110 (1) – “panašios prekės”;

 110 (2) – “kitos (konkuruojančios) prekės”.

 Mokestis

 110 (1) – mokesčiai ne didesni nei vietinei prekei;

 110 (2) – svarbu, kad mokestis nebūtų diskriminuojantis.

Panašios prekės

Objektyvus kriterijus – priskiriamos toms pačioms prekių grupėms, nustatomoms

statistiniais ar muitų tikslais.

Subjektyvus kriterijus – ar prekės turi panašių savybių ir tenkina tuos pačius vartotojų
poreikius… sprendžiant pagal tai, ar jų naudojimas yra panašus arba sulyginamas.

Konkuruojančios prekės

Konkuruojančios prekės – nėra panašios, tačiau tarpusavyje konkuruoja ar konkuruoja

bent iš dalies, tiesiogiai ar potencialiai.

Sutarties 110 str. I ir II dalyse įtvirtinto draudimo apmokestinti apimtis

 Panašios prekės – taikytina Sutarties 110 str. 1 d., nustatanti, kad mokesčiai importuojamai
prekei neturi būti didesni nei taikomi vietos prekėms (lyginama mokesčių našta);
 Kitos (konkuruojančios) prekės – Sutarties 110 str. 2 d., draudžianti vidaus mokesčiais
suteikti netiesioginę apsaugą vietinėms prekėms.

Objektyviai skirtingas vidaus mokestis

 Nedraudžiamas apmokestinimas, kuris remiasi objektyviais kriterijais: prekės gaminamos iš

skirtingų žaliavų, naudojant skirtingus gamybos procesus arba atsižvelgiant į pagaminamų
prekių kiekį ir kt.

 Toks skirtingas apmokestinimas turi tenkinti šias sąlygas:

 Siekiama ekonominės ar socialinės politikos tikslų, suderinamų su ES teisės

reikalavimais;

 Yra nustatytos detalios taisyklės, kurios įgalina išvengti tiek tiesioginės, tiek
netiesioginės diskriminacijos bei netiesioginės vietos gaminių apsaugos.

 Objektyviai skirtingu vidaus mokesčiu nepripažįstami mokesčiai, kurie remiasi kriterijais,

kuriuos importuojamos prekės neturi galimybės fiziškai ar teisiškai patenkinti.

Teisė reikalauti atlyginti neteisėtai sumokėtus mokesčius

 Teisė kreiptis į nacionalinį teismą, ne tik kad šis mokestis būtų grąžintas, bet taip pat ir
reikalauti atlyginti žalą, kilusią dėl tokio mokesčio sumokėjimo, jei tokią teisę nustato
valstybės narės teisė.

 Lietuvos įmonė iš Baltarusijos importuoja 9 proc. vyną buteliuose į Lenkiją, kurioje

atliekamos visos importo procedūros ir toliau vynas pardavinėjamas vartotojams. Remiantis
Lenkijos teise, buvo pareikalauta mokėti 100 eurų rinkliavą tvarkai palaikyti ir 5 proc.
rinkliavą kovos su alkoholizmu kampanijai finansuoti (ją moka visos alkoholiu
prekiaujančios įmonės). Parduodant lenkišką alų (5 proc.) buteliuose 5 proc. rinkliava kovos
su alkoholizmu kampanijai finansuoti mokėtina tik pardavus alų vartotojams, o rinkliavos
tvarkai palaikyti mokėti nereikia.