Professional Documents
Culture Documents
Rima Kalinauskaitė: Kaunas University of Technology Institute For Social Research
Rima Kalinauskaitė: Kaunas University of Technology Institute For Social Research
Rima Kalinauskaitė: Kaunas University of Technology Institute For Social Research
Rima Kalinauskaitė
Kaunas, 2007
The research was carried out at Kaunas University of Technology, Faculty of
Social Sciences, Department of Sociology, in 2003-2007.
Scientific supervisor:
Official opponents:
The public defence of the dissertation will be held at 2 p. m. on 18th January 2008
at the public session of the Council of Sociology Science trend in the Rectorate
Hall of Kaunas University of Technology (K. Donelaičio g. 73, room No. 402).
The Summary of the Doctoral Dissertation was sent out on December 18th 2007.
Rima Kalinauskaitė
ORGANIZACINIS KLIMATAS IR
TARPGENERACINIAI SANTYKIAI:
DIAGNOSTINIS ASPEKTAS
Kaunas, 2007
Disertacija rengta 2003-2007 metais Kauno technologijos universiteto Socialinių
mokslų fakultete, Sociologijos katedroje.
Mokslinis vadovas:
Oficialieji oponentai:
1
Organizational climate test (Merkys et al. 2005, 2007) was created by group of authors:
Kalinauskaitė, R., Eitutytė, D., Beniušienė, I, Vveinhard, J., Kamarauskienė, S., Urbonienė, R.,
Darulienė, E., Pranevičienė, V., Samulienė, M. (supervisor - prof. G. Merkys). The author of this
dissertation accomplished these tasks:
1. Items formulation (collegially);
2. Dimensionality (logical and factor validity);
3. Design of the questionnaire;
4. Statistical analysis.
research on intergenerational relations in organizations.
Methodological bases of the research: quantitative approach in social
research, survey testing, classical test theory (true score theory). In some research
stages was used a phenomenological approach (creating and developing
organizational climate dimensions and primary items).
Research methods: the analysis of scientific literature, standardized
anonymous survey of employees in a written form (two questionnaires:
Organizational climate test and Intergenerational tension questionnaire),
statistical methods (psychometric statistics, factor analysis, one-way ANOVA,
regression analysis, cluster analysis, multidimensional scaling).
Empirical base. Analysis of the results is based on three samples. The
first sample consists of 573 respondents of three different Lithuanian
organizations. The sample is used to find correlations between organizational
climate and intergenerational tension. The second sample consists of 2124
respondents form 46 organizations. This sample are used to find out how age as
demographic variable influence perceptions to organizational climate and also to
show age influence together with gender’s and education’s variables.
Respondents represent 249 different organizational units in business, public and
statutory organizations. The third sample consists of 1299 respondents from 36
Lithuanian organizations (147 units). Cluster analysis is used “to find” typical
groups in organizations considering socio-demographic characteristics of
employees (age, gender, education). This new methodological approach let to
define how socio-demographic structure of organizational unit influences
evaluation of organizational climate. Organizational climate test has 137 items
(20 dimensions). Short version of the questionnaire has the same dimensional
structure and consists of 67 items. The final version of adapted questionnaire of
Intergenerational tension has 7 dimensions (32 items).
Scientific novelty of the dissertation.
From theoretical hypothetic approach significantly connected constructs
„intergenerational tension“ and „organizational climate“ , especially their link as
independent research object, according to the data are analyzed for the first time.
It is statistically validated that intergenerational relations in organization is one of
the manifestation means of organizational climate. In this case the character of
intergenerational relations is one of organizational climate dimensions and
empirical indicators. There are some new empirically – statistically validated
organizational climate dimensions and diagnostic indicators.
Revealed typologically existing statistical relations between
organizational climate and other theoretically significant, hypothetically possible
constructs and socio demographic variables in various Lithuanian labour
organizations. Unclosed systematic dependence of manifestation of
organizational climate with age variable and employees socio demographic
structure.
Created and successfully tested a new statistic research strategy based
on combination of cluster analysis and disperse analysis. It allows to analyze the
dependence of organizational climate on labour subdivisions and teams’ socio
demographic structure, especially employees age connection to other variables
(gender, education).
Carried out theoretical and methodological reflection of social research
on organizational climate and intergenerational relations state. The latter factor
allowed to identify and form further research guidelines.
Created and tested according to methodological quality approach,
standardized questionnaire of organizational climate evaluation, adapted tested
according to methodological quality approach standardized intergenerational
tension evaluation in organization questionnaire.
Theoretical significance of the dissertational research
Expanded and complemented scientific constructs of the dimensioned
structure of organizational climate. Specified conception of organizational
climate, developed theoretical- hypothetical explanation why there is no existing
unified dimensioned structure of the construct in the science;.
revealed sociological identity of organizational climate research,
indicated the significance of analyzing organizational climate phenomenon from
sociological approach (organization sociology, group sociology);
disclosed problematics to create any possible “general”, universal or
unified (applicable everywhere) structural model of generations. The developed
idea is that usually results interpretation dysfunction is formed by research of
social attitudes and social perceptions (including studies done in labour
organizations). It is always unclear whether individual’s mind and ontogenetic
behaviour change (psychological development approach) or belonging to a
generation, shared group experience (sociological cultural approach) is
responsible and explains age effect to attitudes and social perceptions.
Practical significance of the dissertation
developed organizational climate test and adapted intergenerational
tension questionnaire have high methodological quality characteristics, these
instruments could be applicable in research projects of other social researches,
applied research and organization consultation (in a wide sense) practice.
Generalized research data provides information and particular incentives
for human recourses management politics, strategy and practice in labour
organizations of the country.
During the dissertational research cumulated theoretical, methodological
and factual data could be used in studies of organizational sociology, society’s
social structure and labour market, individual’s personal development, human
resources management and similar courses and modules in higher education
institutions as well as preparing graduation theses.
The structure of dissertation. Dissertation consists of the following
parts: introduction, theoretical, methodological, empirical parts, and conclusions.
Conclusions, references and appendix follow the three main parts.
In CHAPTER 1, “Organizational climate and intergenerational
relations: conceptualisation and interdependence”, in subchapter 1.1.
“Conceptualisation of organizational climate and its diagnostic using qualitative
methods” a review of the researches on organizational climate is presented. This
subcharter also present: definitions and conceptions of organizational climate,
research instruments, problematics of construcs’ dimensionalization, climate
diagnostics and practice according to quantitative methods, differentiation
between climate and other similar constructs (as culture, work satisfaction,
psychological climate).
Subcharter 1.2. “Definition of generation and empirical studies” presents
the notion of generation and empirical studies pointing out age stratification and
generation distinguishing practice in research linked to age; review of research of
age effects and generational differences in organizations, peculiarities of age as
psychosocial variable, traditions of generations’ research, especially researches
concerning generations at work are reviewed as well.
Subcharter 1.3. “Interdependence of intergenerational relations and
organizational climate” is designed to discuss organizational climate and its
correlates, factors influencing perceptions to work environment and social
relations, especially influence of sociodemographic variables. In the subchapter
there are assumptions for analysis of intergenerational relations in organization
via the construct of organizational climate defined.
In CHAPTER 2, “Interdependence between intergenerational relations
and organizational climate: research design” measurement instruments used in
this research and research’s samples are presented. Research analysis is grounded
by data gathered using two instruments: Organizational Climate Test and
Intergenerational Tension Questionnaire. Organizational Climate Test is created
by a group of Lithuanian scientists (Merkys et al., 2005, 2007). Intergenerational
Tension Questionnaire is adapted version of Australian questionnaire (Teh,
2002). Data analysis is grounded by three different samples: N=573, N=2124,
N=1299. Totally respondents represent 46 different organizations (and 249
subunits or work teams).
In CHAPTER 3, “Results of diagnostic research on organizational
climate and intergenerational relations” psychometric characteristics
(reliability, factor loadings, item to total correlation, results of secondary factor
analysis, hypothesis of normality and other) of the Organizational climate test and
Intergenerational tension questionnaire are presented. First subchapter presents
results of statistical correlations between intergenerational tension and
organizational climate construct. The second subchapter presents the results of
influence of age as independent variable. The third subchapter present a new
strategy built on coordination of cluster analysis and factor analysis of variance.
The method was used to analyse how sociodemographic structure affects the
organizational climate.
CONCLUSIONS
Other publications:
1. Kalinauskaitė, Rima. Does generational conflict at work exist? Theoretical
and empirical strategies to measure generational differences // Two years after the
EU enlargement: social, political and economic implications for the Baltic sea
region: materials of the Fifth Baltic Readings held in Riga, 21 October, 2006: the
collection of abstracts. - ISBN 9955-531-21-5. - Vilnius, 2006, p. 8.
Rima Kalinauskaitė
Academic background:
Research interests:
E-mail: rima.kalinauskaite@stud.ktu.lt
REZIUMĖ
2
Organizacinio klimato testo (Merkys et al. 2005, 2007) kūrimas buvo realizuojamas grupės autorių:
Kalinauskaitė, R., Eitutytė, D., Beniušienė, I, Vveinhard, J., Kamarauskienė, S., Urbonienė, R.,
Darulienė, E., Pranevičienė, V., Samulienė, M., vadovaujant prof. Merkiui. Šio disertacinio tyrimo
autorė atliko tokius instrumento kūrimo uždavinius:
1. testo stimulinės medžiagos, klausimų suformavimas (kolegialiai);
2. testo žingsnių dimensionalizacija (loginė ir faktorinė validacija);
3. klausimyno dizaino sukūrimas;
4. statistinė duomenų analizė.
organizacinio klimato dimensija ir diagnostinis indikatorius.
Tyrimo teorinį pagrindą sudaro: organizacinio klimato
konceptualizacija, dimensionalizacija, klimato atskyrimas nuo kitų giminingų
konstruktų, klimatą veikiantys veiksniai ir koreliatai, klimato matavimo lygmenys
ir matavimo instrumentai; kartos/generacijos samprata, kartų išskyrimas ir
amžiaus stratifikacija, amžiaus efektai ir tarpgeneraciniai santykiai
organizacijose.
Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro: šiuolaikinių socialinių mokslų
metodologinis mokymas apie kiekybinį tyrimą (ypač standartizuotą apklausą),
klasikinė testų teorija. Atskiruose tyrimų etapuose taip pat buvo remiamasi
fenomenologine prieiga (kuriant ir formuluojant organizacinio klimato
instrumento dimensijas bei pirminę stimulinę medžiagą).
Darbui atlikti naudoti šie metodai: mokslinės literatūros analizė,
apklausos raštu naudojant standartinius klausimynus (Organizacinio klimato
krizės testą ir Tarpgeneracinės įtampos klausimyną) statistinių duomenų analizė –
aprašomoji statistika, analitinė statistika (koreliaciniai ir regresiniai metodai) bei
daugiamatės analizės metodai (faktorinė analizė, klasterinė analizė, daugiamačių
skalių metodas).
Tyrimo empirinė bazė. Tyrimo rezultatų analizė remiasi trimis
skirtingomis imtimis. Pirmoji imtis apima 573 respondentus iš trijų Lietuvos
organizacijose. Šios imties duomenys panaudoti tarpgeneracinės įtampos ir
organizacinio klimato sąryšiui nagrinėti. Antroji imtis apima 2124 respondentus
iš 46 skirtingų Lietuvos organizacijų. Šios imties duomenys naudoti nustatyti
amžiaus, kaip demografinio kintamojo, įtaką percepciniams organizacinio
klimato vertinimams. Respondentai atstovauja 249 skirtingus padalinius verslo,
viešojo sektoriaus, taip pat statutinėse (muitinė, policija) organizacijose. Trečioji
imtis apima 1299 respondentus iš 36 skirtingų Lietuvos organizacijų (147
padaliniai). Šios imties duomenys naudoti siekiant nustatyti organizacijos
(padalinio, darbo grupės) sociodemografinės struktūros įtaka percepciniam darbo
aplinkos (organizacinio klimato) vertinimui.
Pilna Organizacinio klimato testo versija turi 137 požymius, kurie
sudaro 20 dimensijų, sutrumpinta versija išlaiko tą patį dimensijų skaičių ir turi
67 tiriamus požymius. Tarpgeneracinės įtampos klausimyno adaptuota versija turi
7 dimensijas ir matuoja 32 požymius.
Tyrimo mokslinis naujumas.
Teoriniu hipotetiniu požiūriu prasmingai susiję konstruktai -
„Tarpgeneracinė įtampa“ ir „Organizacinis klimatas“, ypač jų sąryšis, kaip
savarankiškas tyrimo objektas, turimais duomenimis, beveik nenagrinėti.
Empiriškai statistiškai pagrįsta, kad tarpgeneraciniai santykiai organizacijoje yra
viena iš organizacinio klimato raiškos formų. Tokiu būdu tarpgeneracinių
santykių pobūdis yra viena iš organizacinio klimato dimensijų ir empirinių
indikatorių. Be to, rastos ir empiriškai-statistiškai patvirtintos kai kurios kitos
visiškai naujos organizacinio klimato dimensijos bei diagnostiniai indikatoriai:
„gandai, apkalbos, veidmainiavimas“, „atėjimas į organizaciją ir išėjimas iš jos“,
„kartų santykiai“, „klikų, neformalių grupių susidarymas“, „verbalinė ir
neverbalinė komunikacija“.
Atskleisti tipologiškai įvairiose Lietuvos darbo organizacijose
egzistuojantys statistiniai sąryšiai tarp organizacinio klimato ir kitų teoriškai
prasmingų, hipotetiškai tikėtinų konstruktų ir sociodemografinių kintamųjų.
Atskleista sisteminga organizacinio klimato raiškos priklausomybė nuo amžiaus
kintamojo ir darbuotojų sociodemografinės struktūros.
Sukurta ir sėkmingai išbandyta nauja statistinio tyrimo strategija,
paremta klasterinės analizės ir dispersinės analizės derinimu. Ji leidžia nagrinėti
organizacinio klimato priklausomybę nuo darbinių padalinių ir komandų
sociodemografinės struktūros, ypač nuo darbuotojo amžiaus sąryšyje su kitais
kintamaisiais (lytimi, išsimokslinimu).
Atlikta teorinė ir metodologinė socialinių tyrimų apie organizacinį
klimatą ir tarpgeneracinius santykius būklės refleksija. Pastaroji aplinkybė įgalino
atpažinti ir konkrečiai suformuluoti labai aktualias tolesnių tyrimų kryptis.
Sukurtas ir metodologinės kokybės požiūriu patikrintas naujas
standartizuotas Organizacinio klimato vertinimo klausimynas, adaptuotas ir
metodologinės kokybės požiūriu patikrintas standartizuotas tarpgeneracinės
įtampos vertinimo organizacijose klausimynas.
Disertacinio tyrimo teorinis reikšmingumas pasireiškia tuo, kad:
išplėsti ir papildyti iki šiol egzistavę moksliniai vaizdiniai apie
organizacinio klimato dimensinę struktūrą. Patikslinta organizacinio klimato
samprata, rastas teorinis-hipotetinis paaiškinimas, kodėl iki šiol moksle nerasta
(ir, matyt, apskritai negali būti rasta) vieninga konstrukto dimensinė struktūra;
atskleista organizacinio klimato tyrimų sociologinė tapatybė,
parodyta, kodėl aktualu ir reikšminga tyrinėti organizacinio klimato reiškinį
sociologijos (ypač organizacijų sociologijos, grupių sociologijos) mokslo
požiūriu;
atskleistas problemiškumas (ir netgi negalimumas) sukurti kokį nors
„generalistinį“, universalų ir invariantišką (visur galiojantį) kartų struktūravimo
teorinį modelį. iškeliama idėja, kad socialinių nuostatų ir socialinių percepcijų
tyrimai (taip pat ir tokie, kurie yra atlikti darbo organizacijose) paprastai sukuria
rezultatų interpretacijos disfunkciją. Praktiškai visuomet lieka neaišku, kas –
individo sąmonės ir elgesio pokyčiai ontogenezėje (raidos psichologijos požiūris)
ar priklausomybė generacijai, pasidalintos kolektyvinės patirtys (sociologinis
kultūrologinis požiūris) – yra atsakingi ir paaiškina amžiaus poveikį nuostatoms ir
socialinėms percepcijoms.
Tyrimo praktinis reikšmingumas pasireiškia tuo, kad:
Sukurtas Organizacinio klimato klausimynas bei adaptuotas
Tarpgeneracinės įtampos klausimynas pasižymi aukštomis metodologinės
kokybės charakteristikomis, todėl minėti instrumentai gali būti taikomi kitų
socialinių tyrinėtojų moksliniuose projektuose, taikomuosiuose
(užsakomuosiuose) tyrimuose bei organizacijų konsultavimo (plačiąja prasme)
praktikoje.
Apibendrinti tyrimo duomenys suteikia informacijos ir konkrečių
paskatų kryptingai žmogiškųjų išteklių valdymo politikai, strategijai ir praktikai
šalies darbo organizacijose.
Disertacinio projekto metu sukaupta teorinė, metodologinė-metodinė
ir faktinė medžiaga gali būti panaudota aukštosiose studijose dėstant organizacijų
sociologijos, visuomenės socialinės struktūros ir darbo rinkos, žmogaus socialinės
raidos, žmogiškųjų išteklių vadybos ir kitus panašaus pobūdžio kursus bei
modulius, taip pat rengiant baigiamuosius darbus.
Disertacijos struktūra. Disertaciją sudaro įvadas, teorinė,
metodologinė, empirinė dalys ir išvados. Įvade pristatoma tyrimo problema,
apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai, nurodomas mokslinis naujumas, teorinis ir
praktinis reikšmingumas.
Pirmoje disertacijos dalyje „Organizacinis klimatas ir
tarpgeneraciniai santykiai: konceptualizacija ir sąryšis“ pristatoma
organizacinio klimato bei kartų darbo aplinkoje tyrimų apžvalga. Šiame skyriuje
pateikiama organizacinio klimato konceptualizacija, dimensionalizacija, tyrimų
instrumentai, aptariama klimato diagnostika kiekybiniais metodais, taip pat
trumpai pristatomi tyrėjų rezultatai ir teoriniai samprotavimai apie klimato ir kitų
giminingų konstruktų (kultūros, pasitenkinimo darbu, psichologinio klimato)
atskyrimą. Atskiras poskyris nagrinėja tyrimų apie kartas darbo aplinkoje ir
organizacijose problematiką – pristatoma generacijos samprata bei empirinės
studijos, įvardijant amžiaus struktūravimo ir kartų išskyrimo praktiką, pateikiant
amžiaus efektų ir generacinių skirtumų organizacijose tyrimų apžvalgą, amžiaus
kaip psichosocialinio kintamojo tyrimų ypatumus. Šioje dalyje taip pat
nagrinėjami klimatą veikiantys veiksniai, klimato sąryšis su sociodemografiniais
kintamaisiais (amžiumi, lytimi, išsimokslinimu). Nurodomos prielaidos nagrinėti
tarpgeneracinius santykius organizacijose naudojant organizacinio klimato
konstruktą.
Antrojoje disertacijos dalyje „Tarpgeneracinių santykių ir
organizacinio klimato sąryšis: diagnostinio tyrimo dizainas“ pristatomi darbe
naudojami matavimo instrumentai bei tyrimo imčių ir duomenų normavimo bazės
charakteristikos. Darbe naudojami du klausimynai – tai Organizacinio klimato
testas ir Tarpgeneracinės įtampos klausimynas.
Trečiojoje disertacijos dalyje „Organizacinio klimato ir
tarpgeneracinių santykių diagnostinio tyrimo rezultatai“ pristatomos darbe
naudojamų klausimynų metodologinės kokybės charakteristikos bei pagrindiniai
tyrimų rezultatai. Šioje dalyje nagrinėjamas organizacinio klimato ir
tarpgeneracinės įtampos sąryšis, amžiaus kaip nepriklausomo kintamojo sąryšis
su organizaciniu klimatu. Taip pat pristatoma nauja tyrimo strategija, paremta
klasterinės ir dispersinės analizės derinimu. Ši metodika leidžia nagrinėti
organizacinio klimato priklausomybę nuo darbinių padalinių ir komandų
sociodemografinės (amžiaus, lyties, išsimokslinimo) struktūros.
Disertacijos darbo pabaigoje pateiktos išvados, literatūros sąrašas, taip
pat su disertacijos tema susijusių publikacijų moksliniuose leidiniuose sąrašas.
UDK 316.354(043)
___________________________________________________________
SL 344. 2007-12-13. 1,75 leidyb. apsk. 1. Tiražas 70 egz. Užsakymas 628. Išleido
leidykla „Technologija“, K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas. Spausdino leidyklos
„Technologija“ spaustuvė, Studentų g. 54, 51424 Kaunas.