TREČIOS KLASĖS MOKINIŲ KŪRYBINIO RAŠYMO GEBĖJIMAI IR JŲ
PRIKLAUSOMYBĖ NUO MOKINIŲ MOKYMOSI MOTYVACIJOS
Agnė Saylik
Lietuvos edukologijos universitetas
Įvadas
Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992), Lie-
tuvos pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosiose
programose (2008) pabrėžiamas kūrybingos asme-
nybės ugdymas. Viena iš Bendrosiose programose
numatytų bendrųjų kompetencijų – iniciatyvumo ir
kūrybingumo kompetencija, kurios siekiant svarbios
mokinio nuostatos pripažinti kūrybą kaip įdomią,
vertingą, teikiančią prasmingų išgyvenimų veiklą,
svarbus siekis kurti ir išbandyti naujas kūrybos prie-
mones bei galimybes, aktualus kūrybinės idėjos įgy-
vendinimas bei savo kūrybinės veiklos ir kūrybinio
rezultato vertinimas. Bendrosios kompetencijos puo-
selėjamos ir mokant lietuvių gimtosios kalbos. Čia
siekis, kad mokiniai ugdytųsi rašytinę kalbą – aiš-
kaus, taisyklingo ir estetiško rašymo įgūdžius, derina-
mas su siekiu mokytis reikšti savo mintis ir jausmus
rašytine kalba, kurti. Todėl rašymo srities gebėjimai
tampa itin aktualūs mokinio komunikacinės kultū-
ros ugdymui(si), asmenybės brandai. Gerai išlavinti
kūrybinio rašymo gebėjimai – tai rišlios, logiškos,
taisyklingos, tikslios ir turtingos rašytinės kalbos kū-
rimas (Nauckūnaitė, 2002).
Kūrybinių darbų ištakos sietinos su lietuvių
kalbos mokymo metodikos formavimosi pradžia.
<...> 1938–1939 metais rašinio metodikos klausi-
mai nuosekliai aptariami J. Budzinskio darbuose
(Schoroškienė, 2001). J. Budzinskio, P. Naujokaičio
ir J. Martinaičio metodinėje knygoje „Lietuvių kal-
bos dėstymas pradinėse klasėse“ (1960–1963) pabrė-
žiama idėja, kad gebėjimą kurti būtina lavinti nuo
I klasės. I. Jurkonis (1965) ypač vertino originalios
mokinių kūrybos naudą, pasisakydamas už „stebi-
nių, nutikimų ir fantazinius rašinius. Lietuvių kalbos
mokymą pradinėse klasėse tyrinėjo ir pradinių klasių
mokinių kūrybinius teksto darbus, kaip svarbią mo-
kinių kūrybinių nuostatų ugdymo sąlygą, nagrinėjo
V. Schoroškienė (2001, 2006, 2008); kūrybinių ra-
šinių III–IV klasių mokiniams eksperimentinę pro-
gramą parengė G. Martinkienė (2004), pradinių kla-
sių mokinių kūrybiškumo ugdymą pasakomis tyrė
N. Bražienė (2004), ir kt. 2003, 2005 ir 2007 metais
Lietuvoje vykdytuose nacionaliniuose IV klasės mo-
kinių lietuvių gimtosios kalbos pasiekimų tyrimuose
nurodomos mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų to-
bulinimo gairės – mokyti mokinius sklandžiai, nuo-
sekliai reikšti mintis, skatinti mokinius tobulinti sa-
65
vo darbus. Nacionalinių tyrimų dalykinėse ataskaito-
se pabrėžiama IV klasės mokinių lietuvių gimtosios
kalbos pasiekimų, tarp jų ir teksto kūrimo, žemėjimo
tendencija bei teigiama motyvacijos įtaka mokymosi
pasiekimams. Todėl svarbu išsiaiškinti pradinės mo-
kyklos mokinių kūrybinio rašymo gebėjimus antrojo
pradinės mokyklos koncentro pradžioje – III klasėje
bei tai, ar nacionaliniuose tyrimuose nagrinėti veiks-
niai turi įtakos mokinių kūrybinio rašymo gebėji-
mams jau III klasėje. III klasės mokinių kūrybinio
rašymo gebėjimų ir jų priklausomybės nuo mokinių
mokymosi motyvacijos tyrimų aptikti nepavyko.
Lietuvių (gimtosios) kalbos srities antrojo
koncentro III ir IV klasės mokinių kūrybinio rašymo
gebėjimų ugdymas yra susijęs su aprašymo, pasako-
jimo, laiško ir kt. tekstų kūrimu. Mokomasi kurti as-
menine patirtimi pagrįstą ir pramanytą pasakojimą.
Kaip impulsas kurti rekomenduojamos kūrybinės už-
duotys – pasakojimas pagal duotą planą, pagal grupė-
je aptartas gaires, pateiktą paveikslėlių seriją, pagal
perskaityto kūrinio pavyzdį, duotą kūrinio pradžią ar
pabaigą bei pačių pasirinkta tema ir kt. Svarbu, kad
mokiniams jos būtų aktualios, įdomios ir prasmin-
gos, taptų motyvu kurti tekstą.
Mokinių mokymosi motyvacija – tai vidinių
mokymosi paskatų sistema. Mokymosi motyvai gali
būti susiję ne tik su pačiu mokymusi, bet ir su po-
žiūriu į mokomuosius dalykus ir mokymosi veiklas,
domėjimusi mokykla, mokyklos aplinka, gyvenimo,
profesijos perspektyvomis. Anot L. Jovaišos (2007),
didelės reikšmės mokymosi motyvacijai turi sąvei-
ka su aktualia teigiama ar neigiama situacija. Moty-
vuoja ir pati veikla, užduočių atlikimas, gebėjimai ir
įpročiai. N. L. Gage, D. C. Berliner (1994) teigimu,
motyvacija perkelia iš nuobodulio į susidomėjimą.
Motyvacija daro įtaką mokinio elgesio veržlumui ir
kryptingumui bei siejasi su mokinių poreikiais, inte-
resais, vertybėmis, pažiūromis, siekiais ir polinkiais.
Mokinių požiūris į mokomąjį dalyką bei mokymosi
veiklas išskiriamas kaip pagrindinis mokymosi mo-
tyvaciją skatinantis veiksnys. M. Boekaerts (2010)
teigimu, mokiniai, kuriems patinka mokomasis daly-
kas bei atliekamos mokymosi veiklos, pasiekia geres-
nių mokymosi rezultatų.
Todėl III klasės mokinių kūrybinio rašymo
gebėjimų bei jų priklausomybės nuo mokymosi mo-
tyvacijos tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, III klasės
ISSN 1648-8776
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (33). 2011
mokinių kūrybinio rašymo gebėjimus ir mokymosi
motyvacijos įtaką mokinių kūrybinio rašymo gebė-
jimams.
Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip III klasės mo-
kinių kūrybinio rašymo gebėjimai priklauso nuo mo-
kinių mokymosi motyvacijos.
Uždaviniai: pagal apibrėžtus kriterijus nusta-
tyti Lietuvos III klasės mokinių kūrybinio rašymo
gebėjimų lygį; atskleisti su mokymosi motyvacija
susijusių veiksnių įtaką III klasės mokinių kūrybinio
rašymo gebėjimams.
Tyrimo metodai – mokinių testavimas ir anke-
tinė apklausa. Tyrimo duomenys analizuojami SPSS
programa (19 versija). Kokybinių požymių ryšių sta-
tistinis patikimumas vertintas taikant χ2 kriterijų, tirti
koreliaciniai ryšiai. Statistiškai reikšmingiems skirtu-
mams ir ryšiams nustatyti taikytas 0,05 reikšmingu-
mo lygmuo (p = 0,05).
Tyrimo imtis. 2011 m. gegužės mėn. atlikta-
me III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų
bei jų priklausomybės nuo mokymosi motyvacijos
tyrime dalyvavo 506 mokiniai iš skirtingų Lietuvos
regionų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio,
Šiaulių ir Druskininkų. Mokinių imtį pagal lytį suda-
rė panašus skaičius berniukų ir mergaičių – atitinka-
mai 51,8 proc. ir 48,2 proc.
Tiriamųjų imtis atsitiktinė. Imties atrankos
principas – atsitiktinė lizdinė atranka, kai, iš anksto
nenumačius atrenkamos klasės, į imtį patenka visi
tos klasės mokiniai. Atsižvelgiant į pasirinktą atran-
kos būdą (kai atrenkamos mokinių klasės, o ne atskiri
mokiniai), svarbu sudaryti reprezentatyvų imties dy-
dį. Pasirenkant imties dydį, šiame tyrime atsižvelgta
į tai, jog atsitiktinė imtis patikima, kai stebėjimo vie-
netų skaičius yra nuo 300 iki 1000 (Bitinas, 2006).
Tyrimo metodika ir organizavimas. III klasės
mokinių kūrybinio rašymo gebėjimams išsiaiškinti
sudarytas diagnostinis vertinimo instrumentas – kū-
rybinio rašymo gebėjimų testas. Mokiniams buvo pa-
teiktos dviejų tipų kūrybinės užduotys – 52,37 proc.
tiriamųjų atliko užduotį, kuri leido pasirinkti vie-
ną iš dviejų pateiktų pradžių pasakojimui kurti.
47,63 proc. mokinių kūrė pasakojimą pagal pateiktą
situaciją. Kūrybinio rašymo gebėjimų testo užduoti-
mis tikrinta, kaip III klasės mokiniai geba rašyti kū-
1 lentelė. Kūrybinės užduoties atlikimo vertinimo parametrai, kriterijai ir jų įverčiai
Vertinimasis parametras
TURINYS
Parašytas pasakojimą atitinkantis pavadinimas
Pavadinimas Pavadinimas neatitinka pasakojimo turinio
Pavadinimo nėra
66
rybinius darbus. Visi tyrime dalyvavusieji pildė anke-
tas. Jų tikslas – nustatyti kūrybinio rašymo gebėjimų
priklausomybę nuo mokymosi motyvacijos.
Tyrimo diagnostinis vertinimo instrumentas
sudarytas remiantis 2003, 2005 ir 2007 metais Lie-
tuvoje vykdytų IV klasės mokinių lietuvių gimtosios
kalbos pasiekimų nacionaliniams tyrimams naudo-
tais bei ekspertų aprobuotais diagnostiniais testais,
jų vertinimo instrukcijomis ir mokinio anketomis,
kurios buvo pritaikytos atsižvelgiant į III klasės
mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų bei jų priklau-
somybės nuo mokymosi motyvacijos tyrimo tikslą,
t. y. atrenkant užduotis ir klausimus, kurie tiesiogiai
susiję su vykdomo tyrimo tikslu bei kurie, remian-
tis Bendrosiomis programomis, yra tinkami tiriamo
amžiaus mokiniams. Tyrimo diagnostinis vertinimo
instrumentas grindžiamas ir SOLO taksonomija, ku-
ri protinę veiklą kategorizuoja pagal kiekybinius ir
kokybinius požymius bei padeda nustatyti konkre-
taus mokinio mokymosi lygį ir kokybę. Šios taksono-
mijos modelis apima tris dalykus: 1) pirmines žinias,
kurias mokinys turėjo atlikdamas kūrybinę užduotį;
2) mokinio mokymosi motyvus ir intencijas; 3) mo-
kinio mokymosi strategijas. Tyrime taikoma SOLO
taksonomiją grindžiama supratimu, jog bet kuris mo-
kymosi epizodas sąlygojamas sudėtingos mokinio
savybių ir mokomųjų procedūrų sąveikos (Targama-
dzė, Nauckūnaitė, 2009). Šią sąveiką ir siekta nusta-
tyti analizuojant III klasės mokinių kūrybinio rašy-
mo gebėjimų bei jų priklausomybės nuo mokymosi
motyvacijos tyrimo rezultatus.
Tyrimo rezultatai
Abiejų tipų užduotimis III klasės mokinių kū-
rybinio rašymo gebėjimai buvo tirti atsižvelgiant į
šias rašymo gebėjimų kategorijas: turinį, struktūrą ir
kalbinę raišką, kurios išskirtos remiantis Bendrosio-
se programose aprašytais antrojo koncentro (III–IV
klasė) mokinių kūrybinio rašymo gebėjimais. Atsi-
žvelgiant į šias gebėjimų kategorijas bei remiantis
aukščiau nurodytais nacionalinių tyrimų instrumen-
tais, parengtos kūrybinių užduočių vertinimo instruk-
cijos. 1 lentelėje pateikiami kūrybinių užduočių at-
likimo vertinimo parametrai, kriterijai ir jų įverčiai
(taškais).
Įvertis
Vertinimo kriterijai
(taškai)
2
1
0
 SOCIALINIAI MOKSLAI. EDUKOLOGIJA

1 lentelės tęsinys
Teisingai suprastas pasakojimo tikslas Teisingai suprastas pasakojimo tikslas 2
(tekstas kuriamas atsižvelgiant į pateik- Nesuprastas pasakojimo tikslas 1
tą užduotį) Neatlikta 0
Tinkamai išplėtotas pasakojimas (kuriamo teksto teiginiai atitinka 2
pasakojimo temą)
Netinkamai išplėtotas pasakojimas (tik pusė parašyto teksto susieta 1
Temos atskleidimas
su tema)
Neišplėtotas pasakojimas (dauguma pateiktų teiginių nėra susieti 0
su tema)
Sukurtas emocionalus pasakojimas (linksmas, liūdnas, juokingas, 1
Pasakojimo nuotaika rimtas ir pan.)
Sukurtas neemocionalus pasakojimas 0
STRUKTŪRA
Yra visos teksto struktūrinės dalys: pradžia, dėstymas ir pabaiga 2
Pasakojimo struktūra Yra bent dvi teksto struktūrinės dalys: pradžia, dėstymas, pabaiga 1
Neaiški teksto struktūra 0
KALBINĖ RAIŠKA
Sukurtas pasakojimas susietas su duota pradžia, tekstas logiškas, 2
nėra be reikalo pavartotų žodžių, tinkamai siejami sakiniai
Teksto nuoseklumas ir vientisumas
1–2 trūkumai 1
Daugiau nei 2 trūkumai 0
Kalba žodinga, aiški ir sklandi. Pasakojime vartojami vaizdingi 2
žodžiai ir posakiai
Žodynas Kalba žodinga, aiški ir sklandi 1
Žodynas skurdus, vartojami elementarūs žodžiai ir frazės. Pasakoji- 0
me nėra vaizdingų žodžių ir posakių

Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimai suskirs-
tyti į lygius, pritaikant III klasės mokinių kūrybinio
rašymo gebėjimų vertinimui adaptuotą SOLO takso-
nomiją, kurios taikymą mokinių rašinių vertinimui
pagrindė V. Targamadzė ir Z. Nauckūnaitė (2009),
pabrėžusios, jog SOLO taksonomiją galima taikyti
pagal vertinimo ir įvertinimo lygio tikslumo porei-
kius. Šios taksonomijos apačioje yra „paviršinis“ mo-
kymasis, kurį sudaro ikistruktūris, vienstruktūris ir
daugiastruktūris lygmenys, o viršuje – „gilusis“ mo-
kymasis, kurį sudaro sąryšinis lygmuo ir išplėstasis
abstraktas. Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų ly-
giams nustatyti panaudotas vienas iš rašiniui vertinti
jau pritaikytų SOLO taksonomijos variantų (SOLO
kaip vadovas, 2005), kuriame SOLO taksonomija pa-
pildyta dar vienu lygmeniu – tarpine grandimi, atlik-
tame III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų
bei jų priklausomybės nuo mokymosi motyvacijos
tyrime atitinkančia vidutinį gebėjimų lygį. Atsižvel-
giant į surinktų taškų skaičių, SOLO taksonomijos
lygmenis bei Bendrosiose programose apibrėžtus
antrojo koncentro (III–IV klasės) mokinių gebėji-
mus, išskirti III klasės mokinių kūrybinio rašymo
gebėjimų lygiai (2 lentelė).

2 lentelė. SOLO taksonomijos ir III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų lygių santykis
III klasės mokinių
SOLO taksono-
kūrybinio rašymo Rezultatas
mijos lygmenys
gebėjimų lygis
Išplėstasis abst- Aukštas lygis Teksto pavadinimas išreikštas vaizdingu posakiu, patarle ir pan. Kuriamo
„Gilusis“ mokymasis

raktas (12–13 taškų) teksto teiginiai visiškai atitinka temą. Tekstas kuriamas atsižvelgiant į pa-
teiktą užduotį: nurodomi tikslas, adresatas, situacija ir motyvai, tinkamai
parenkamas teksto pobūdis. Pagrindinė mintis dėstoma aiškiai, nuosek-
liai, sklandžiai; tekstas rišlus. Yra visos teksto struktūrinės dalys. Tekstas
nuoseklus ir vientisas: siejamos pastraipos, sakiniai, mintys plėtojamos
aiškiai, nuosekliai, sklandžiai. Kalba žodinga, aiški ir sklandi. Gali būti
vartojami vaizdingi žodžiai ar posakiai

67
ISSN 1648-8776
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (33). 2011

2 lentelės tęsinys
Sąryšinis lygmuo Aukščiau vidutinio Teksto pavadinimas visiškai atitinka kuriamo teksto turinį. Kuriamo teks-
lygio to teiginiai visiškai atitinka temą. Tekstas kuriamas atsižvelgiant į pateik-
(10–11 taškų) tą užduotį: nurodomas tikslas, adresatas, situacija ir motyvai. Pagrindinė
„Gilusis“ mokymasis

mintis dėstoma aiškiai; tekstas rišlus. Yra visos teksto struktūrinės dalys.
Tekstas nuoseklus ir vientisas: siejamos pastraipos, sakiniai, mintys plėto-
jamos aiškiai, nuosekliai. Kalba žodinga, aiški ir sklandi
Tarpinė grandis Vidutinis lygis Teksto pavadinimas atitinka kuriamo teksto turinį. Dauguma pateiktų teigi-
(8–9 taškai) nių yra susieti su tema. Tekstas kuriamas atsižvelgiant į pateiktą užduotį.
Dėstoma pagrindinė mintis. Gali būti keli nerišlūs teksto fragmentai. Yra
bent dvi teksto struktūrinės dalys. Tekstas beveik nuoseklus ir vientisas:
sakiniai susieti vienas su kitu, mintys plėtojamos gana sklandžiai. Gali bū-
ti keli (2–4) teksto vientisumo ir nuoseklumo trūkumai. Kalba aiški
Daugiastruktūris Žemiau vidutinio Sukuria teksto pavadinimą (pastarasis atitinka teksto temą ar pagrindinę
lygmuo lygio mintį). Kuria tekstą, kuris iš dalies atitinka nurodytą temą (bent pusė para-
(6–7 taškai) šyto teksto susieta su tema; pateikiami keli su tema susiję teiginiai). Teks-
„Paviršinis“ mokymasis

tas kuriamas bent iš dalies atsižvelgiant į pateiktą užduotį. Yra pagrindi-

nės minties užuomazga. Tekstas nerišlus. Pateikta viena teksto struktūrinė
dalis. Tekste gali būti vientisumo trūkumų (nemotyvuotų pasikartojimų,
minčių šuolių ar pan.). Žodynas skurdus, vartojami elementarūs žodžiai
ir frazės
Vienstruktūris Minimalus lygis Kuriamo teksto pavadinimas neatitinka pasakojimo turinio. Yra pagrindi-
lygmuo (4–5 taškai) nės minties užuomazga. Tekstas nerišlus. Neaiški teksto struktūra
Ikistruktūris lyg- Nepasiektas mini- Tekstas neturi pavadinimo, labai nerišlus, neaiškus. Tekstą sunku supras-
muo malus ti
(0–3 taškai)

Daugumos (40,4 %) III klasės mokinių kūry- aukštą kūrybinio rašymo gebėjimų lygius, vertinant
binio rašymo gebėjimai yra žemesnio nei vidutinio, pagal SOLO taksonomiją atitinkančius „gilųjį“ mo-
minimalaus arba nepasiekto minimalaus lygio, kurie kymosi lygmenį, III klasėje yra pasiekę tik 31,2 %
pagal SOLO taksonomiją atitinka „paviršinį“ mo- tirtų trečiokų.
kymosi lygmenį (1 pav.). Aukštesnį nei vidutinį ir

Aukštas 13,6
K rybinio rašymo geb
jim lygis

Aukštesnis nei vidutinis 17,6

Vidutinis 28,3
Žemesnis nei vidutinis 21,3
Minimalus 13,2

Nepasiektas minimalus 5,9

0 5 10 15 20 25 30

Mokini skaiius (%)

1 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal kūrybinio rašymo gebėjimų lygius (procentai)

Tyrimu siekta nustatyti, ar mokinių kūrybinio Bendrą gebėjimų įvertį tiriamieji išreiškė ver-
rašymo gebėjimams daro įtaką mokinių požiūris į tindami teiginį „Man lengva mokytis lietuvių kal-
lietuvių kalbą ir rašymą. Todėl mokinių klausta, ar bos“. Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų priklauso-
jiems lengva mokytis lietuvių kalbos, ar jiems pa- mybė nuo jų požiūrio į tai, ar jiems lengva mokytis
tinka lietuvių kalbos pamokos, bei teirautasi apie lietuvių kalbos, pateikta 3 lentelėje (χ2 = 29,359, df =
rašymo motyvus. 15, p = 0,014).

68
 SOCIALINIAI MOKSLAI. EDUKOLOGIJA

3 lentelė. Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų priklausomybė nuo mokinių požiūrio į tai, ar jiems lengva
mokytis lietuvių kalbos (procentai)
Man lengva mokytis lietuvių k.
Visiškai nesutinku Nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
Kūrybinio rašymo gebėjimų lygis
Nepasiektas minimalus 0,6 2,0 2,2 1,2
Minimalus 0,8 6,0 4,6 1,6
Žemesnis nei vidutinis 1,8 7,6 8,8 3,2
Vidutinis 0,8 8,0 14,8 4,4
Aukštesnis nei vidutinis 1,0 4,4 9,6 2,8
Aukštas 0 3,4 6,2 4,0

Nustatyta, kad aukštesnis nei vidutinis ir aukš- patvirtina, kad mokinių įvertis „Man lengva mokytis
tas kūrybinio rašymo gebėjimų lygiai yra tų trečiokų, lietuvių kalbos“ atspindi realų jų kūrybinio rašymo
kurie visiškai sutinka arba sutinka, kad jiems lengva gebėjimų lygį.
mokytis lietuvių kalbos (iš viso 22,6 proc.), tuo tar- Tyrimu siekta atskleisti, ar mokinių požiūris
pu tiriamųjų, kurie nesutinka arba visiškai nesutinka, į lietuvių kalbos pamokas daro poveikį jų kūrybinio
kad jiems lengva mokytis lietuvių kalbos, kūrybinio rašymo gebėjimams. Todėl mokinių klausta, ar jiems
rašymo gebėjimai žemesni. Taip pat atkreiptinas dė- patinka lietuvių kalbos pamokos. Mokinių kūrybinio
mesys į tai, kad nebuvo nė vieno aukštų kūrybinio rašymo gebėjimų priklausomybė nuo jų požiūrio į
rašymo gebėjimų mokinio, kuris visiškai nesutiktų, lietuvių kalbos pamokas pateikta 4 lentelėje (χ2 =
kad jam lengva mokytis lietuvių kalbos. Duomenys 29,744, df = 15, p = 0,013).
4 lentelė. Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų priklausomybė nuo mokinių požiūrio į tai, ar jiems patinka
lietuvių kalbos pamokos (procentai)
Man patinka lietuvių k.
pamokos Visiškai
Visiškai nesutinku Nesutinku Sutinku
sutinku
Kūrybinio rašymo gebėjimų lygis
Nepasiektas minimalus 0,8 1,0 3,0 1,2
Minimalus 1,6 3,4 5,4 2,6
Žemesnis nei vidutinis 2,2 4,2 9,4 5,8
Vidutinis 1,6 4,2 14,4 8,0
Aukštesnis nei vidutinis 1,0 2,0 10,0 4,8
Aukštas 0,2 0,8 6,8 5,8

Galima teigti, jog III klasės mokinių kūrybinio binio rašymo gebėjimai vidutiniai arba aukštesni), te-
rašymo gebėjimams įtakos turi šių mokinių požiūris sudaro 9,8 proc. tirtų mokinių. Darytina išvada, kad
į lietuvių kalbą. Mokiniai, kurių kūrybinio rašymo aukštesni kūrybinio rašymo gebėjimai tų mokinių,
gebėjimai buvo ne žemesni nei vidutiniai, dažniau kuriems patinka lietuvių kalbs pamokos. Tai sutam-
sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, jog jiems pa- pa su nacionalinių IV klasės mokinių lietuvių gimto-
tinka lietuvių kalbos pamokos: 31,2 proc. tiriamųjų sios kalbos pasiekimų tyrimų išvadomis.
sutiko su minėtu teiginiu, o visiškai su juo sutinka Vienas iš tiriamiesiems pateiktų klausimų – jų
18,6 proc. Nesutinkantys arba visiškai nesutinkantys rašymo motyvacija. Mokiniams buvo pasiūlyta įver-
su tuo, kad mėgsta lietuvių kalbos pamokas (jų kūry- tinti tris rašymo veiklą skatinančius motyvus. Moki-
nių atsakymai pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Mokinių rašymo užduočių atlikimo motyvai (procentai)
Motyvas Visiškai nesutinku Nesutinku Sutinku Visiškai sutinku
Rašau tik todėl, kad man užduota 21,6 28,3 32,1 18,0
Man patinka rašyti 6,4 19,19 46,9 26,8
Mokėjimas rašyti man labai pravers ateityje 2,6 1,0 20,3 76,1

Vadinasi, dauguma mokinių orientuojasi į
mokėjimo rašyti reikšmę tolesnei veiklai. Dominuo-
jantis interesas ir pareigos atlikimas yra papildomi
motyvai. Tačiau tolesnė tyrimo rezultatų analizė ro-
69
do, kad su kūrybinio rašymo gebėjimais statistiškai
reikšmingai susiję kaip tik kiti du motyvai – mokinių
interesas rašyti bei pareigos atlikimas.
Analizuojant mokinių kūrybinio rašymo gebė-
ISSN 1648-8776
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (33). 2011

jimų priklausomybę nuo jų požiūrio į rašymą, paaiš- niu, jog rašo tik todėl, kad jiems užduota, ir tų, kurie
kėjo, kad statistiškai reikšmingai skiriasi kūrybinio su šiuo teiginiu nesutinka (χ2 = 36,855, df = 15, p =
rašymo gebėjimai tų mokinių, kurie sutinka su teigi- 0,001) (6 lentelė).
6 lentelė. Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų priklausomybė nuo jų požiūrio į rašymą (procentai)
Rašau tik todėl, kad man užduota
Visiškai
Visiškai nesutinku Nesutinku Sutinku
sutinku
Kūrybinio rašymo gebėjimų lygis
Nepasiektas minimalus 0,2 1,4 2,4 2,0
Minimalus 1,2 2,6 6,0 3,4
Žemesnis nei vidutinis 5,4 6,0 5,6 4,6
Vidutinis 6,2 9,2 9,0 3,8
Aukštesnis nei vidutinis 3,8 5,4 5,2 3,0
Aukštas 4,8 3,6 3,8 1,2

Mokiniai, kurie sutinka arba visiškai sutinka
su teiginiu, jog rašo tik todėl, kad jiems užduota ir ku-
rių kūrybinio rašymo gebėjimų lygis yra nepasiektas
minimalus, minimalus arba žemesnis nei vidutinis,
sudaro net 24 proc. tiriamųjų. Tuo tarpu 17,6 proc.
tiriamųjų, kurie su šiuo teiginiu visiškai nesutinka ar-
ba nesutinka, kūrybinio rašymo gebėjimai yra aukš-
tesnio nei vidutinis arba aukšto lygio.
Atsakydami į anketos klausimus, mokiniai
taip pat išreiškė savo požiūrį į tai, ar jiems patinka
rašyti. Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų priklau-
somybė nuo to, ar mokiniams patinka rašyti, pateikta
7 lentelėje (χ2 = 36,901, df = 15, p = 0,001).

7 lentelė. Mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų priklausomybė nuo to, ar jiems patinka rašyti (procentai)
Man patinka rašyti
Visiškai
Visiškai nesutinku Nesutinku Sutinku
sutinku
Kūrybinio rašymo gebėjimų lygis
Nepasiektas minimalus 0,6 1,6 2,6 1,2
Minimalus 2,0 4,2 4,2 2,6
Žemesnis nei vidutinis 2,0 3,4 10,3 6,0
Vidutinis 1,2 5,4 15,5 6,0
Aukštesnis nei vidutinis 0,6 3,2 8,0 5,6
Aukštas 0,0 2,0 6,2 5,2

Matyti, jog dauguma mokinių, kurių kūrybi-
nio rašymo gebėjimai yra vidutinio, aukštesnio nei
vidutinis arba aukšto lygio, sutinka (29,7 proc.) arba
visiškai sutinka (16,8 proc.), kad jiems patinka rašy-
ti. Šie mokiniai sudaro beveik pusę – 46,5 proc. tirtų
trečiokų, tuo tarpu nesutinkantys arba visiškai su tuo
nesutinkantys mokiniai, kurių kūrybinio rašymo ge-
bėjimai yra vidutinio, aukštesnio nei vidutinis arba
aukšto lygio, tesudaro 12,4 proc. tirtų mokinių. Ra-
šymo veiklą mėgstantys mokiniai pasiekia geresnių
kūrybinio rašymo rezultatų.
Išvados
1. III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimai
yra žemi – daugumos III klasės mokinių kūrybi-
nio rašymo gebėjimai yra žemesnio nei vidutinio,
minimalaus ir nepasiekto minimalaus lygio, pa-
gal SOLO taksonomiją atitinkančių „paviršinį“
mokymosi lygmenį. „Gilųjį“ mokymosi lygmenį
pagal šią taksonomiją III klasėje yra pasiekę tik
trečdalis mokinių, todėl reiktų ieškoti daugiau ga-
limybių mokinių kūrybinio rašymo gebėjimams
tobulinti. Tokių galimybių paieškai galėtų būti
skirti tolimesni šios krypties tyrimai.
2. Mokinių, kurie sutinka arba visiškai sutinka su
teiginiais, kad jiems lengva mokytis lietuvių kal-
bos ir kad jie mėgsta lietuvių kalbos pamokas,
kūrybinio rašymo gebėjimai yra aukštesni nei tų
mokinių, kurie su šiais teiginiais nesutinka ir vi-
siškai nesutinka.
3. Mokinių motyvacija rašyti yra reikšmingas veiks-
nys, darantis įtaką III klasės mokinių kūrybinio
rašymo gebėjimams – mokinių, kurie sutinka ar-
ba visiškai sutinka, jog jiems patinka rašyti, kū-
rybinio rašymo gebėjimai yra ne žemesnio nei
vidutinio lygio. Tuo tarpu mokinių, kurie rašo tik
todėl, kad jiems užduota, kūrybinio rašymo gebė-
jimų lygis yra žemesnis nei vidutinis.
Literatūra
1. Bitinas B., 2006, Edukologinis tyrimas: sistema ir
procesas. Vilnius: Kronta.
2. Bražienė N., 2004, Pradinių klasių mokinių kūrybin-
gumo ugdymas pasakomis. Daktaro disertacija. Šiau-

70
 SOCIALINIAI MOKSLAI. EDUKOLOGIJA

liai: Šiaulių universiteto leidykla.
3. Boekaerts M., 2010, The crucial role of motivation
and emotion in classroom learning. The Nature of Le-
arning. OECD publishing. P. 91–111.
4. Budzinskis J., Martinaitis J., Naujokaitis P., 1960,
Lietuvių kalbos dėstymas pradinėse klasėse. II dalis.
Kaunas: Valstybinė literatūros leidykla.
5. Gage N. L., Berliner D. C., 1994, Pedagoginė psicho-
logija. Vilnius: Alma Litera.
6. Jovaiša L., 2007, Enciklopedinis edukologijos žody-
nas. Vilnius: Gimtasis žodis.
7. Jurkonis I., 1965, Lietuvių kalbos mokymo efektyvi-
nimo klausimai. Tarybinė mokykla. Nr. 3. P. 5–10.
8. Lietuvos pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrosios
programos, 2008. Vilnius: Švietimo aprūpinimo cen-
tras.
9. Lietuvos švietimo koncepcija, 1992. Vilnius: Leidy-
bos centras.
10. Martinkienė G., 2004, Pradinės mokyklos mokinių
aktyvinimas ugdant rašytinę kalbą. Daktaro disertaci-
ja. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.
11. Nacionalinis IV ir VIII klasių mokinių pasiekimų ty-
rimas: 2005 metai. Dalykinė ataskaita. Vilnius: UAB
„Petro ofsetas.“
12. Nacionalinis IV ir VIII klasių moksleivių pasiekimų
tyrimas: 2003 metai. Ataskaita. Vilnius.
13. Nauckūnaitė Z., 2002, Teksto komponavimas: rašy-
mo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis.
14. Schoroškienė V., 2001, Kūrybiniai teksto darbai –
svarbi pradinės mokyklos mokinių kūrybinių nuosta-
tų ugdymo sąlyga. Daktaro disertacija. Vilnius: Vil-
niaus pedagoginio universiteto leidykla.
15. Schoroškienė V., 2006, Mokytojų ir tėvų požiūris į
pradinių klasių mokinių kūrybą. Pedagogika. Nr. 84.
P. 141–145.
16. Schoroškienė V., Marcinkevičiūtė I., 2008, Trečios ir
ketvirtos klasės mokinių kūrybinės nuostatos. Peda-
gogika. Nr. 90. P. 129-135.
17. Targamadzė V., Nauckūnaitė Z., 2009, SOLO takso-
nomija kaip mokinių rašinių vertinimo priemonė. Ac-
ta Paedagogica Vilnensia. Nr. 22. P. 65–75.
18. The SOLO Taxonomy as a guide to T&L and Asses-
sment, 2005. [Žiūrėta 2011-10-04]. Prieiga per inter-
netą <http://engres.ied.edu.hk/obl/BEd(EL)_SOLO_
T&L_assessment_grid.pdf>.
19. 2007 metų nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas:
IV klasė. Dalykinė ataskaita. Vilnius: UAB „Virgini-
jos dizainas“.

CREATIVE WRITING SKILLS OF 3RD GRADE PUPILS AND DEPENDENCE OF THESE ON

LEARNING MOTIVATION

Agnė Saylik

Summary

The article discusses the results of the research on creative writing skills of the 3rd grade pupils and the dependence
of these skills on learning motivation. It also analyses the dependence of creative writing skills on learning motivation of
pupils.
The aim of the research is to reveal the dependence of creative writing skills of the 3rd grade pupils on their learning
motivation. The methods used in the research are creative writing test and questionnaire survey. Creative writing test was
used to examine how the 3rd grade pupils were able to write creative works. Meanwhile analysis of pupils’ answers to the
questionnaire helped to determine the dependence of creative writing skills on pupils’ learning motivation. The research
was conducted in May 2011. 506 3rd grade pupils from different regions of Lithuania (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevė-
žys, Šiauliai, and Druskininkai) participated in the research.
The results of the research show that creative writing skills of the 3rd grade pupils are low: creative writing skills of
the majority of the pupils cover only “quantitative” stage of learning according to SOLO taxonomy. Only one third of the
3rd grade pupils have reached “qualitative” stage of learning according to SOLO taxonomy. Pupils’ motivation to write is
a significant factor that influences creative writing skills of the 3rd grade pupils. Pupils who agree or totally agree that they
like writing have not lower than average creative writing skills while pupils who write just because they are assigned to
have lower than average level of creative writing skills.
Keywords: Lithuanian language, creative writing skills, learning motivation, 3rd grade pupils.

71
ISSN 1648-8776
JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ DARBAI. Nr. 4 (33). 2011

TREČIOS KLASĖS MOKINIŲ KŪRYBINIO RAŠYMO GEBĖJIMAI IR JŲ PRIKLAUSOMYBĖ

NUO MOKINIŲ MOKYMOSI MOTYVACIJOS

Agnė Saylik

Santrauka

Straipsnyje aptariami III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų bei jų priklausomybės nuo mokymosi moty-
vacijos tyrimo rezultatai bei analizuojama kūrybinio rašymo gebėjimų priklausomybė nuo mokinių mokymosi motyvaci-
jos.
III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų bei jų priklausomybės nuo mokymosi motyvacijos tyrimo tiks-
las – išsiaiškinti, kaip III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimai priklauso nuo mokinių mokymosi motyvacijos.
Pasirinkti tyrimo metodai – mokinių testavimas ir anketinė apklausa. Kūrybinio rašymo gebėjimų testu tikrinta, kaip III
klasės mokiniai geba rašyti kūrybinius darbus. Kūrybinio rašymo gebėjimų priklausomybei nuo mokinių mokymosi mo-
tyvacijos nustatyti buvo analizuojami mokinių atsakymai į anketos klausimus. 2011 m. gegužės mėn. atliktame III klasės
mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų tyrime dalyvavo 506 mokiniai iš skirtingų Lietuvos regionų – Vilniaus, Kauno, Klai-
pėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Druskininkų.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimai yra žemi – daugumos III klasės mo-
kinių kūrybinio rašymo gebėjimai pagal SOLO taksonomiją atitinka tik „paviršinį“ mokymosi lygmenį. „Gilųjį“ mokymo-
si lygmenį pagal šią taksonomiją III klasėje yra pasiekę tik trečdalis mokinių. Mokinių motyvacija rašyti yra reikšmingas
veiksnys, darantis įtaką III klasės mokinių kūrybinio rašymo gebėjimams – mokinių, kurie sutinka arba visiškai sutinka,
jog jiems patinka rašyti, kūrybinio rašymo gebėjimai yra ne žemesnio nei vidutinio lygio, tuo tarpu mokinių, kurie rašo
tik todėl, kad jiems užduota, kūrybinio rašymo gebėjimų lygis yra žemesnis nei vidutinis.
Prasminiai žodžiai: lietuvių kalba, kūrybinio rašymo gebėjimai, mokymosi motyvacija, III klasės mokiniai.

Įteikta 2011-11-25

72