Savarankiško darbo užduočių lapas 8 klasei Klasė → 8a
KASDIENIS ŽMONIŲ GYVENIMAS VIDURAMŽIAIS
1. Savarankiškai skaitydamas tekstą ir nagrinėdamas istorinius šaltinius – iliustracijas ir ištraukas, atsakyk į klausimus,
pateiktus lentelėje.
2. Savarankiškai atliktas darbas bus vertinamas pažymiu į dienyną.
Teksto skyrelio Klausimai
pavadinimas
I. Moterų 1. Kokia buvo viduramžių moterų
gyvenimas padėtis? Kaip moterų padėtį
viduramžiais vertina istorikas 2
šaltinyje?
2. Kokia veikla užsiėmė moterys,
priklausiusios skirtingiems
luomams (kilmingųjų, miestiečių,
valstiečių)?
3.Nurodykite porą priežasčių,
kaip viduramžiais moterys
atsidurdavo vienuolynuose?
II. Santuoka ir šeima 4. Parašykite 3 palyginimus apie
viduramžių ir šių laikų šeimas.
5. Koks požiūris į vaikus
šiuolaikinėje visuomenėje būtų
nepriimtinas?
III. Būstai ir švara 6. Palyginkite skirtingų luomų
gyventojų būstus.
7. Nurodykite keletą priežasčių,
kodėl viduramžiais vidutinė
žmogaus gyvenimo trukmė
tesiekė 38 metus?
Vardas, pavardė → Austėja Ulevičiūtė
Atsakymai
1. Viduramžiais buvo labai baisus požiūris. Moterį
laikė silpna ir žemesnę.
2. Istoriko požiūriu turi būti pagarba moteriai –
viena didžiausių krikščionybės įdiegtų naujovių.
1. Kilmingųjų - mokėsi muzikos, poezijos,
rankdarbių, slaugė ligonius, rūpinosi vaikų
lavinimu, tvarkė dvarų ūkio reikalus
2. Miestiečių – Padėjo tvarkyti verslo reikalus,
prižiūrėjo padėjėjus.
3. Valstiečių – dirbo ūkyje, bei gamino maistą. Dirbo
pribūvėjomis, žindyvėmis ir auklėmis.
1.Moterys rinkdavosi ne santuoką ir taip atsidurdavo
vienuolyne.
2. Tėvai arba globėjai rinkdavo savo dukrai ne
santuoką, o gyvenimą vienuolyne.
1. Viduramžiais vaikai dirbdavo labai sunkius fizinius
darbus nuo labai mažo amžiaus, dabar jie gali pradėti
dirbti įvairius darbus tik nuo 16-18 metų.
2. Viduramžiais vedybos buvo nusprendžiamos pagal
šeimas, šiais laikais vedybos sprendžiamos pagal žmones
kurie nori tuoktis.
1. Šiuolaikinėje visuomenėje nepriimtinas požiūris
būtų dvylikos metų vaikas jau laikomas suaugęs žmogus
galintis kariauti ir vesti.
1. Skurdieji gyvendavo skurdžiuose būstuose, beveik
neturėjo langų, maistą ruošė vidurį kambario. Miegojo
ant grindų.
2. Turtingieji gyvendavo mediniuose arba mūriniuose
kelių aukštų namuose. Juos šildydavo židinys, jaukumo
teikė kilimai, turėjo balanos arba aliejines lempas kurios
apšvietė namus.
1.Viduramžiais visuotinai buvo paplitusi nešvara.
Kanalizacijos būstai neturėjo. Šiukšles pildavo į gatvę.
2. Dėl nešvaros kildavo epidemijos. Žmonės prausėsi
retai, buvo nehigieniška.
3. Žmonių vidutinė gyvenimo trukmė tesiekė 38
metus dėl nuolatinių karų, ligų bei bado.
IV. Maistas ir valgymo 8. Kuo panašus ir kuo skirtingas
manieros buvo viduramžių skirtingų luomų
gyventojų maisto racionas?
9. Perskaitykite 8 šaltinį (psl.58).
Pakeiskite ir užrašykite 3 gerų
manierų patarimus taip, kad tiktų
šiems laikams.
V. Apranga 1. Nurodykite dvi priežastis, kodėl
skyrėsi viduramžių gyventojų
nešiojami rūbai.
2. Remdamiesi tekstu ir
iliustracijomis, parašykite kelis
viduramžių mados elementus,
kurie būtų madingi ir dabar.
Panašumai – valgė iš to pačio indo, kartais badaudavo,
dėl blogo derliaus. Turėjo alkoholio prie savo stalo.
Skirtumai – Vargingai gyvenantys žmonės retai
valgydavo mėsą, o pasiturintys žmonės mėsą valgydavo
beveik visada. Turtingieji berdavo prieskonius, o skurdieji
ne.
1. Nemandagu įėjus į patalpą nenusiimti kepurės.
2. Burną reikia valyti su servetėle, ne su drabužiais.
3. Nesispjaudyk prie stalo, nes tai šlykštu.
1. Apranga turėjo demonstruoti žmonių luominę
padėtį bei turtą.
2. Viduramžiuose kaip rengtis, nurodė specialūs
įsakai.
1. Sodrios spalvos – žalia, mėlyna, raudona.
2. Ilgos moterų suknelės.
3. Batai riesti.