Psichologija

PSICHOLOGIJA • Psichologija yra

mokslas apie
elgesį ir
psichinius
procesus

1 2

Psichologijos mokslo pradžia Wilhelm Wundt

• Įkūrė pirmąją
psichologijos
Gamtos
Filosofija mokslai laboratoriją 1879m.
• Introspekcijos metodu
bandė nustatyti
pagrindinius psichinius
procesus
Psichologija • Jo mokykla vadinama
Struktūralizmu

3 4

Pirmieji du psichologai:
William James Psichologijos tyrimų kryptys
• Pabrėžė sąveiką tarp • Bihevioristinė
psichikos ir išorinio
pasaulio • Psichodinaminė
• Jo mokykla vadinama • Humanistinė
Funkcionalizmu • Kognityvinė
• Parašė pirmąją • Biologinė
Psichologijos knygą
• Socialinė-kultūrinė
• Pozityvioji

5 6

1
 Bihevioristinis požiūris
Psichoanalitinis požiūris
John B. Watson, B.F. Skinner
• Elgesys yra suformuojamas aplinkos • Akcentuoja pasąmonę,
konfliktus tarp
• Psichinių procesų negalima tirti, nes jų visuomenės ir
negalima stebėti instinktų, ankstyvą
patirtį
• Froidas ir jo sukurta
psichoanalizė yra
taikoma klinikinėje
praktikoje
• Dabar yra daug
psichoanalitinių teorijų
ir metodų

7 8

Humanistinis požiūris
C. Rogers, A.Maslow
Kognityvinis požiūris
• Akcentuoja • Analizuojami psichiniai procesai
asmenybės augimą, • Dėmesys, suvokimas, atsiminimas, mąstymas,
laisvę pasirinkti, problemų sprendimas
saviraišką • Socialinė kognityvinė teorija: mintys gali
keisti aplinkos poveikį
• Laikytas “Trečiaja
jėga” psichologijoje,
greta
psichoanalizės ir
biheviorizmo

9 10

Biologinis požiūris Sociokultūrinis požiūris

• Siekia suprasti • Akcentuoja
smegenis ir nervų socialinę ir kultūrinę
sistemą įtaką elgesiui.
• Domisi kiek • Aktyviai dalyvauja
psichiniams prigimties-patirties
procesams turi įtakos problemos
paveldimumas diskusijoje
• Šį požiūrį sunku atskirti • “Normalumas” yra
nuo biologijos kultūrinis reiškinys

11 12

2
 Pozityvioji psichologija Psichologijos trys pagrindiniai analizės
(Martin Seligman) lygiai: Biopsichosocialinis požiūris
• Anksčiau buvo didelis dėmesys įvairiems sutrikimams ir
problemoms

• Šioje kryptyje gilinamasi į žmogaus stiprybes, kas žmones

daro laimingais, gyvenimą - prasmingą.

13 14

Kam reikia psichologijos? Kritinis mąstymas

• Galbūt psichologija tai paprasčiausia sveikas • Išgirdus kokį nors komentarą, kritinis mąstymas reikštų
protas? klausimų kėlimą:
• Iš kur jie žino?
• Ar šitie žmonės yra kuo nors suinteresuoti?
• Viena psichologijos funkcijų yra patikrinti mūsų
• Ar teiginiai yra paremti duomenimis/įrodymais?
sveiko proto idėjas
• Kokie kiti paaiškinimai gali būti?

15 16

Mokslinis metodas Tyrimų metodai

• Teorija – paaiškina tarpusavyje susijusius • Aprašomieji
reiškinius ir gali numatyti elgesį Aprašomas elgesys, mintys, jausimai ir kt.
• Hipotezė – patikrinami spėjimai
• Galimybė pakartoti tyrimą • Eksperimentiniai
Tikrinama kiek vieni veiksniai įtakoja elgesį

• Koreliaciniai
Tikrinama kiek susiję reiškiniai tarpusavyje

17 18

3
 Aprašomasis metodas
Eksperimentas
Tikslas – stebėti ir registruoti elgesį
• Metodas,
Natūralistinis kuriame dalyviai
stebėjimas atsitiktinai gauna
skirtingą poveikį
Atvejo tyrimas • Tiria priežastis ir
pasekmes
Testai • Nepriklausomas
kintamasis
Apklausa • Priklausomas
kintamasis
à

19 20

Koreliacinis metodas
Poveikio krypties problema
• Siekiama nustatyti kiek yra susiję
natūraliai egzistuojantys reiškiniai
tarpusavyje X Y
Agresyvus elgesys Žiūri smurtą per TV
• Teigiama koreliacija
• Neigiama koreliacija X Y
Agresyvus elgesys Žiūri smurtą per TV

21 22

Trečiojo kintamojo problema

BIOLOGINIAI ELGESIO
PAGRINDAI
X Y

23 24

4
 Graikų mitologija
• Mintis, kad protas ar siela yra atsakinga už elgesį
turi šaknis graikų mitologijoje
• Psyche buvo žmogus, tapęs nemirtingu po to, kai
atliko eilę neįveikiamų užduočių
• Jo psyche tapo atskira nuo kūno
Graikų filosofija
• Aristotelis (350 BC) galvojo,
kad visos žmogaus intelektinės
funkcijos buvo atliekamos proto
• Jo manymu protas buvo širdyje
– smegenys reikalingos tiktai
atvėsinti kraują
• Kiti graikų mąstytojai –
pvz.Hippocrates ir Galen, jau
smegenis laikė organu
kontroliuojančiu elgesį

25 26

Atsitiktiniai atradimai • Gage išgyveno, galėjo

vaikščioti, galėjo matyti,
• 1838 Phineas Gage buvo meistras geležinkelio klausyti, kalbėti
kompanijoje • Bet kai kurios jo
• Jis buvo atsakingas už naujų bėgių klojimą, kam asmenybės savybės
reikėdavo kartais sprogdinti uolas pasikeitė
• Vieną dieną sprogimas sužalojo jo galvą – • Jis tapo nepareigingas,
metalinė lazda įsmigo į jo galvą nepagarbiai elgdavosi
• Gage jau buvo nebe
Gage

27 28

Elektroencefalograma

NERVŲ SISTEMOS
TYRIMO PRIEMONĖS

29 30

5
 Rentgeno spinduliai Kompiuterinis tomografas

31 32

Pozitroninė emisinė tomografija (PET) Magnetinis branduolinis rezonansas

33 34

Nervų sistemos dalys

Nervų sistemo dalys
NERVŲ SISTEMA

Centrinė NS Periferinė NS Autonominė nervų

sistema (nevalinga)

Galvos Nugaros Somatinė Autonominė

smegenys smegenys Simpatinė nervų Parasimpatinė nervų
sistema (žadinanti) sistema (raminanti)
• Somatinė reiškia valingą
• Autonominė reiškia automatinę

35 36

6
 Galvos smegenys

Žiurkė Katė Šimpanzė Žmogus

37 38

Pagrindinės smegenų dalys

Smegenų kamienas
Didžiosios
smegenys • Seniausia smegenų struktūra
• Pailgosios smegenys – reguliuoja širdies plakimą bei
Momens kvėpavimą
sritis
• Smegenėlės – veikia mokymąsi ir atmintį, kontroliuoja
raumenų veiklą, koordinuoja valingus judesius
Kaktos Pakaušinė
• Gumburas – kamieno viršuje esanti dalis, signalų
skiltis sritis paskirstymo lenta, čia ateina informacija iš juntamųjų
neuronų ir nukreipiama į aukštesnes smegenų sritis
• Tinklinis darinys – kontroliuoja budrumą ir dėmesį
Smilkinio Smegenėlės
skiltis • Mūsų smegenys geba apdoroti informaciją nedalyvaujant
sąmonei
Smegenų kamienas

39 40

Limbinė sistema Endokrininė sistema

• Migdolas – veikia agresiją ir baimę
• Pogumburis – alkio, troškulio, kūno temperatūros,
lytinio elgesio kontrolė
• Pogumburis žmogaus kūną kontroliuoja
dviem būdais – elektrochemiškai
(aktyvindamas autonominę nervų
sistemą) ir išskirdamas hormonus
• Hormonus išskiria endokrininės sistemos
liaukos
• Reguliuojama CNS ir taip pat veikia CNS

41 42

7
 Pogumburis
Hipofizė Endokrininė sistema
• Hipofizė: pagrindinė liauka:
Skydliaukė
• Gamina augimo hormoną (reguliuoja ūgį)
Priešskydinė • Gamina prolaktiną stimuliuojantį pieno gamybą po gimdymo
liauka
• ACTH - stimuliuoja antinksčius
• TSH – stimuliuoja skydliaukę
• FSH - stimuliuoja kiaušides ir sėklides
• LH - stimuliuoja kiaušides ir sėklides
Antinksčiai • Melanocitą stimuliuojantis hormonas odos pigmentacijos
Kasa kontrolei
• ADH – palengvina inkstų vandens įsisavinimą
• Oksitocinas – sutraukia gimdą gimdant ir stimuliuoja pieno
gamybą

Kiaušidės (moterų)
Sėklidės (vyrų)

43 44

Endokrininė sistema Endokrininė sistema

• Antiksčiai
• Išskiria adrenaliną ir noradrenaliną
• Aktyvuoja simpatinę nervų sistemą
• Insulino gamybą gliukozės reguliavimui
• Skydliaukė
• Jos funkcija yra paimti jodą iš maisto ir paversti jį
skydliaukės hormonais:
• tiroksinu (T4) ir trijodtironinu (T3)
• Skydliaukės ląstelės vienintelės gali įsisavinti
jodą. T3 ir T4 yra išskiriami į kraują medžiagų
apykaitos kontrolei

45 46

• Endokrininė ir CNS sąveikauja
• Jutiminiai dirgikliai gali sužadinti
endokrininę sistemą
• Endokrininė sistema gali pakeisti
neuronų jautrumą
Hormonai ir atmintis
• Hormonai gali įtakoti ankstyvą mokymąsi ir
atmintį
• Pvz., nepakankama skydliaukės veikla gali įtakoti
mažiau sinapsinių ryšių nei įprastai
• Emociškai jaudinančios istorijos gali būti lengviau
atsimenamos
• Adrenalinas gali pagerinti informacijos išlaikymą
atmintyje

47 48

8
 Pagrindinės smegenų dalys
Smegenų žievė
Didžiosios
smegenys
• 3 mm storio žievė
• Raukšlėtumas – padidina paviršiaus plotą Momens
sritis
• Dengia dešinyjį ir kairyjį pusrutulius
• 4 dalys:
Kaktos Pakaušinė
- Kaktos skiltis skiltis sritis

- Momens skiltis
- Pakaušio skiltis Smilkinio Smegenėlės
skiltis
- Smilkinių skiltis
Smegenų kamienas

49 50

Smegenų žievės funkcijos Smegenų žievės funkcijos

• Judinamosios funkcijos • Juntamosios funkcijos

51 52

Asociacinės sritys
• Asociacinės sritys kaktos skiltyje – leidžia vertinti ir
planuoti
• Apatinė dešiniosios smilkinio skilties dalis įgalina atpažinti
veidus
• Kalba priklauso nuo kelių žievės zonų
• Kalbos sutrikimas – afazija:
• Gali kalbėti, bet negali skaityti
• Supranta, ką skaito, bet negali kalbėti;
• Gali rašyti, bet negali skaityti
• Gali skaityti, bet negali rašyti
• Gali skaityti skaičius, bet ne raides
• Gali dainuoti, bet negali šnekėti

53 54

9
 • Pierre Paul Broca ir Carl Wernike parodė kaip smegenų
pakenkimai paveikė kalbą
Smegenų plastiškumas
• Plastiškumas: smegenų savybė
perorganizuoti funkcijas
• Du atsistatymo būdai
• Užauga daugiau jungčių
• Pakeičiama funkcija
• Mažėja su amžiumi

55 56

Smegenų pusrutuliai Didžioji smegenų jungtis

(Corpus Callosum)

• Asimetriški
• Skirtumai
• Kairys pusrutulis: kalba, gramatika,
loginiai veiksmai
• Dešinys pusrutulis: neverbalika,
emociniai intuityvūs veiksmai, erdviniai
ryšiai

57 58

Galvos smegenų perskyrimas Nervų sistema

• Electrocheminė komunikacijos sistema

• Žmogaus nervų sistema yra sudaryta iš
milijonų neuronų

59 60

10
 Trijų rūšių neuronai CNS: Stuburo smegenys

• Juntamieji arba aferentiniai neuronai:

siunčia informaciją iš kūno audinių ir jutimo
organų į nugaros ir galvos smegenis
• Judinamieji arba eferentiniai neuronai:
CNS siunčia nurodymus kūno audiniams
• Įterptiniai neuronai: apdoroja informaciją

61 62

Neuronas Sinapsė
Ląstelės kūnas
Terminalės
Dendritai
Branduolys
Nervinis
Aksonas impulsas
Aksonas
Mielino dangalas
Terminalės

Siunčiantis Priimantis neuronas

neuronas

63 64

Neuromediatoriai Neuromediatoriai

Siunčiančio
Siunčiančio neurono neurono aksonas
Terminalė
aksonas Pūslelės su
Pūslelės su neuromediatoriumi
neuromediatoriumi
Sinapsinis plyšys Sinapsinis plyšys
0,00000025 cm Receptorius
Receptorius
Priimančio
Priimančio neurono dendritas
neurono dendritas

65 66

11
 Endorfinai Hematoencefalinis barjeras
• Galvos smegenų apsauga
nuo nepageidautinų
cheminių medžiagų
• Parkinsono ligos atveju
žūsta nervinės ląstelės,
gaminančios dopaminą
• Dopaminas negali praeiti
pro barjerą
• L-dopa meždiaga, iš kurios
gaminamas dopaminas,
gali

67 68

Pagrindinės temos

• Prigimtis ar patirtis

• Tolydumas ar pakopos

• Pastovumas ar pokyčiai
Raidos psichologija

69 70

Patirtis Prigimtis

Vaikai, kaip augalai, tiesiog

John Locke (1632- pražysta pagal grafiką
1704) – kūdikio protas nurodytą jų genų
yra “tabula rasa” (Gesell, 1933)

Behaviorizmas
(Watson, Skinner)

71 72

12
 Tolydumas ar pakopos
Trys vystymosi sritys
• Biosocialinė
• Kognityvinė
• Psichosocialinė

73 74

Biosocialinė sritis Kognityvinė sritis

• visi pokyčiai vykstantys kūne; • Visi psichikos procesai, kuriais įgyjame žinias
• yra veikiama genų, maitinimosi • Apima jutimus, suvokimą, vaizduotę,
• apima judėjimą, maitinimą krūtimi ir kt. sprendimus, kalbą, atmintį, mokymąsi ir kt.

75 76

Psichosocialinė sritis Raidos etapai

• Apima temperamentą, asmenybę, socialinius • Prenatalinė raida
įgūdžius, emocijas ir kt. • Gimimas
• Šie aspektai yra stipriai įtakojami kultūros ir • Postnatalinė raida
visuomenės

77 78

13
 Apvaisinimas Prenatalinė raida
• Zigota: nuo apvaisinimo iki 2 savaičių
• Embrionas: nuo 2 sav. iki 8 sav.
• Gemalas: nuo 9 sav. iki gimimo

• Teratogenai – žalingos medžiagos

• Alkoholinio vaisiaus sindromas

79 80

Kūdikis Fantz (1961)

• Ieškojimo refleksas
• Gebėjimas orientuotis (pvz. pagal kvapą, garsą)
• Ilgiau žiūri į žmogaus veidą, o ne kitą piešinį
• Gimdami turime tiek smegenų ląstelių kiek jų turėsime
visą laiką
• Stimuliacija vienus nervinius takus aktyvina, kiti silpnėja

81 82

Smegenų vystymasis po gimimo

• Kai kurie refleksai išlieka visam gyvenimui: kosėjimas, mirksėjimas,
žiovavimas
• Kai kurie refleksai susilpnėja ar dingsta iki 7 mėnesių : griebimo,
čiulpimo

83 84

14
 Kūdikio atmintis
• Neprisimename kas vyko iki 3-4 gimtadienio.
Skurdi ir turtinga aplinka
• Deprivacija: motorinė, jutiminė, socialinė
• Poveikis smegenų vystymuisi
• Tyrimai su žiurkėmis (Renner, Rozenzweig, 1987)
• Kūdikiams yra naudingas lietimas, masažas (Field, 1986,
Meaney, 1988)

85 86

Judėjimo raida
Pažintinė raida

87 88

Piaget teorija
Piaget
• Schemos – pasaulio suvokimo būdai
• Asimiliacija – naują patyrimą įtraukiame į
esamas schemas
• Akomodacija – savo schemų pritaikymas
Jean Piaget (1896-1980) buvo vienas iš naujiems potyriams
įtakingiausių asmenų 20 a. vystymosi
psichologijoje
Jis buvo vunderkindas – pirmąjį savo
mokslinį straipsnį parašė būdamas 11m.
Jo teorija teigia, kad žmogaus vystymasis yra
kokybinis, o ne kiekybinis

89 90

15
 Piaget teorija Sensomotorinė
• Pasaulio supratimas per sąveiką su
daiktais
Formalių operacijų
• Nuolatinio objektų buvimas
Konkrečių operacijų • Nepažįstamų žmonių baimė

priešoperacinė

sensomotorinė

0-2m. 2-6m. 7-10m. 10-13m.

91 92

Tvermės dėsnio suvokimas

Priešoperacinė stadija
• Egocentrizmas – negalėjimas suvokti
daiktų kito asmens požiūriu Pradžioje Vėliau

• Vaikas neturi tvermės sampratos

93 94

Konkrečių operacijų stadija

• Vaikas pradeda suprasti, kad keičiantis formai,
kiekis išlieka tas pats
• Mintyse gali perpylinėti iš vieno indo į kitą ir todėl
supranta, kad dėl pasikeitusios formos kiekis
Kur daugiau vandens? nesikeičia

95 96

16
 Formalių operacijų stadija Socialinė raida
• Nuo grynai konkretaus mąstymo pereina
prie abstraktaus
• Samprotauja hipotetiniais teiginiais

97 98

Prieraišumas kūdikystėje Kūno sąlytis - Harlow eksperimentas (1958)

• Prieraišumas – tai stiprus emocinis

ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo

99 100

Artimumas – Įspaudas (Lorenz) Saugus ir nesaugus prieraišumas

• Saugus prieraišumas
• Kai yra motina, ramiai žaidžia.
• Motinai išėjus, nusimena, grįžus – nori
bendrauti.
• Kūdikis leidžia tėvams išeiti ir tiki, kad jie sugrįš

• Nesaugus prieraišumas
• Motinai išėjus garsiai verkia, o kai grįžta –
abejingi ar priešiški

101 102

17
 Prieraišumo reikšmė Vaikų auklėjimo stiliai
• Saugiai prieraišūs vaikai žvelgia į pasaulį su pamatiniu • Valdingas
pasitikėjimu – jausmu, kad pasaulis yra patikimas ir
nuspėjamas. • Autoritetingas
• Prieraišumo trūkumas: įstaigose augantys vaikai, uždaryti • Nereiklus (leidžiantis)
namie ir apleisti
• Harlow eksperimentas

103 104

Eriksono psichosocialinės raidos stadijos Eriksono psichosocialinės raidos stadijos

Amžius Užduoties apibūdinimas

• Yra 8 stadijos
• Kiekvienoje stadijoje yra specifinės Kūdikystė Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas
(1 m.)
užduotys
Ankstyvoji Autonomija ar gėda/abejonės
• Kuo sėkmingiau išsprendžia kiekvieną iš vaikystė (2m.)
užduočių, tuo sėkmingesnė žmogaus Ikimokyklinis Iniciatyva ar kaltė
raida amžius (3-5m.)
Pradinė mokykla Meistriškumas ar menkavertiškumas
(6-iki lytinio
subrend)

105 106

Eriksono psichosocialinės raidos stadijos

Amžius Užduoties apibūdinimas

Paauglystė (nuo
lyt.subr. iki 20m.)
Tapatybė ar vaidmenų neaiškumas
PAAUGLYSTĖ
Jaunas žmogus Artimumas ar atsiskyrimas
(20-40m.)
Vidurinis amžius Kūryba ar neveiklumas
(40-60m.)
Vėlyvasis amžius Pilnatvė ar neviltis
(nuo 60m.)

107 108

18
 Raida paauglystėje
• Fizinės permainos dėl lytinio brendimo
• Susidomėjimas seksualumu ir romantiniais
santykiais
• Draugai tampa svarbesni už tėvus
• Kognityviniai pokyčiai – gali pradėti
abstrakčiai mąstyti
Fizinė raida
• Pradeda gamintis lytiniai hormonai
• Ryškėja pirminiai ir antriniai lytiniai
bruožai
• Pirmoji berniukų ejakuliacija (~14m.)
• Pirmosios menstruacijos (~13m.)

109 110

Kognityvinė raida
• Prasideda formalių operacijų stadija
190 • Galimybė naudoti abstrakčias sąvokas
170 • Kai kurie niekada nepasiekia šios stadijos, kiti ją
150 pasiekia suaugusiame amžiuje
130
110
90
70
50

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
Age in years
Boys Girls

111 112

Socialinis vystymasis Tėvų-vaikų santykiai

• Tolstama nuo šeimos 100%
• Didėjanti bendraamžių įtaka
80
• Dauguma atsitikinai atrinktų paauglių pareiškė,
kad jie laisviau ir atviriau jaučiasi su draugais nei 60
su šeima (Larson ir Bradney, 1988)
40

20

0
2-4 5-8 9 - 11
Metai

113 114

19
 Konfliktai
• Kasdieniai reikalai: “šiukšlių ir batų” konfliktas
• Dauguma konfliktų neturi neigiamų pasekmių santykiams, tačiau
nuolatinė kova gali turėti neigiamų pasekmių
MORALĖS RAIDOS
• Konfliktų daugiau negu vaikystėje ar suaugusiame amžiuje
• Konfliktas yra priemonė atrasti naują vaidmenį šeimoje
TEORIJA

115 116

Pirmasis lygis Antrasis lygis

• Formuojasi ankstyvoje vaikystėje • Formuojasi vėlyvoje vaikystėje ir ankstyvojoje

• Savų interesų moralė: vengti bausmės arba paauglystėje
gauti konkretų atlygį • Įstatymų ir socialinių taisyklių moralė: siekti
pritarimo ir vengti nepritarimo

117 118

Trečiasis lygis

• Formuojasi paauglystėje ar vėliau

• Abstrakčių principų moralė: skelbti neginčijamas
teises ir asmeninius etinius principus SUAUGUSIEJI

119 120

20

• Ankstyvasis suaugusio žmogaus amžius (20-40)
• Vidurinis suaugusio žmogaus amžius (40-65)
• Ankstyvoji senatvė (65-75 metai)
• Vėlyvoji senatvė (po 75 metų)
Fiziniai pokyčiai – vidurinis amžius
• Menopauzė moterims - menstruacinio ciklo pabaiga apie
50-uosius, fiziniai požymiai, karščio bangos, susijusios su
sumažėjusiu estrogeno kiekiu
• Vyrams – mažėja testosterono, spermos, silpnėja erekcija
ir ejakuliacija

121 122

Vyresni žmonės/senatvė Kognityvinis vystymasis

• Jutimo gebėjimai
100
• Mažėjantis regos aštrumas, susilpnėjęs prisitaikymas prie Proc.
kintančios šviesos atsimintų 90
vardų 80
• Menkėja raumenų jėga, klausa, atstumo suvokimas, reakcijos Po trijų
greitis ir ištvermė 70
60
• Sveikata 50
Po dviejų
• Silpsta imuninė sistema,tampa jautresni ligoms 40
• Rečiau serga gripu ar peršalimu 30
• Lėtėja nerviniai procesai 20
Po vieno
• Alzheimerio liga 10 pristatymo
• Fizinis ir protinis aktyvumas lėtina senėjimo procesus 0
18 40 50 60 70
Amžius

123 124

Alzheimerio ligos paplitimas

• Atmintis Proc.
• Prisiminti naują 40%
informaciją sunkiau
• Atpažinimas nelabai 30
priklauso nuo amžiaus
20

10

0
60-64 70-74 80-84 90-95
65-69 75-79 85-89
Amžius

125 126

21
 Socialinė raida
• Eriksonas: artimumas ir
kūrybiškumas/produktyvu
mas
• Meilė/skyrybos
• Rūpinimasis vaikais
• Darbinė veikla
• Vidurinio amžiaus krizė
• „Sumuštinio karta“

127 128

• Nuo 1950 iki 2010m. tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo

nuo 49 iki 69 m., kai kur iki 80m.
• Dabar pasaulyje 1 iš 10 yra virš 60m.
• JTO prognozuoja, kad 2050m. bus 2 iš 10 ir 4 iš 10
Europoje
• Vyrai labiau miršta
• Moterys vidutiniškai ilgiau gyvena 4m.

129 130

Informacijos gavimas
• Jutimų organai turi receptorius, kurie išorinius dirgiklius
paverčia elektrocheminiais impulsais, kurie yra
perduodami į smegenis
PASAULIO PAŽINIMAS • Vienos energijos pavertimas kita, vadinamas transdukcija

JUTIMAI

131 132

22
 Ikislenkstinis dirginimas
Slenksčiai
• Absoliutus slenkstis – mažiausias dirginimas, kurio reikia • Ar galime justi dirgiklius, kurie yra silpnesni už mūsų
konkrečiam dirgikliui aptikti absoliučius slenkščius?
• Signalų aptikimas priklauso ne tik nuo jų stiprumo, bet ir • Ar gali mus paveikti?
nuo mūsų psichikos būsenos • Mes galime apdoroti informaciją jos neįsisąmonindami

133 134

Skirtumo slenkstis Jutimų adaptacija

• Tai mažiausias dviejų dirgiklių skirtumas, kurį 50 proc. • Tai mažėjantis jautrumas nekintantiems dirgikliams
atvejų asmuo gali aptikti • Kai dirginimas nuolatinis, mūsų nervinės ląstelės pradeda
• Vėberio dėsnis – skirtumo slenkstis yra ne pastovus rečiau reaguoti
dydis, o dirgiklių santykis • Kodėl žiūrint neišnyksta vaizdas?

135 136

Rega

137 138

23
 Akis
Centrinė duobutė
tinklainė
Akies sandara
vyzdys • Vyzdys - maža akies anga
• Vyzdžio dydį reguliuoja rainelė – raumuo (siaurina, plečia
vyzdį)
rainelė • Lęšiukas keisdamas savo išlinkimą, fokusuoja spindulius
• Tinklainė – šviesai jautrus paviršius, išklojantis vidinį akies
regos paviršių
lęšiukas nervas • Regos nervas – šioje vietoje mes akli – akloji dėmė

ragena

akloji dėmė į smegenis

139 140

Vaizdo analizė Fotoreceptoriai

• Tinklainė
Vaizdas yra analizuojamas tinklainėje dviejų rūšių
fotoreceptorių
• Kūgeliai – spalvų matymas, tikslumas, 6 mln.,
išsidėstę tinklainės centre Lazdelės
• Lazdelės – nejautrios spalvai, didelis jautrumas
prieblandoje, išsidėsčiusios periferijoje, 120 mln
Kūgeliai
• Galimos klaidos informacijos analizėje

141 142

144

Vaizdo analizė
Požymių detektoriai
• Smegenyse
• Neuronai – požymių detektoriai reaguoja
tiktai į tam tikros formą, kiti reaguoja į tam
tikrą kampą ir judesį
Ross Kinnaird/ Allsport/ Getty Images

143 144

24
 Pakaušinė skiltis: regos sistema
Šviesos energija
• Elektromagnetinės bangos
• Bangų ilgis lemia spalvą
• Šviesos stiprumas turi įtakos skaisčiui

145 146

Youngo ir Helmholtzo trijų spalvų teorija

• Yra trijų tipų kūgeliai, jautrūs vienai iš trijų
spalvų – raudonai, žaliai ir mėlynai
• Spalvų regos trūkumus turintys nėra
visiškai akli spalvoms. Jų rega ne
trichromatė, bet dvichromatė
• Nepaaiškina, kodėl žmonės akli raudonai ir
žaliai spalvai, geba matyti geltoną

147 148

Heringo oponentinių procesų teorija

• Tam tikrą laiką žiūrint į žalią kvadratą, perkėlus
žvilgsnį ant balto popieriaus, pamatysime
raudoną spalvą
• Regimoji informacija yra analizuojama
• raudonos-žalios spalvų požiūriu;
Visible
• mėlynos-geltonos spalvų požiūriu;
Both Photos: Thomas Eisner

Spectrum

• juodos-baltos spalvų požiūriu.

149 150

25
 Spalvos pastovumas Klausa
• Ar pomidoras yra raudonas? • Kas yra garsas?
• Garso bangos yra matuojamos
• Pomidoras yra bet koks, tiktai ne raudonas • dažniu – priklauso garso aukštis (Hz)
• Jis atspindi raudonosios šviesos bangas • amplitudė – priklauso garso stiprumas (dB)

• Šviesos spinduliai yra bespalviai

• Pomidoro spalva yra mūsų psichikos kūrinys
Spalvos suvokimas priklauso ne vien nuo
objekto, bet nuo visko kas aplink jį

151 152

Garso amplitudė
Ausies sandara
• Išorinė ausis – surenka garso bangas
• Vidurinė ausis – garso bangos yra paverčiamos į
mechaninę energiją
quietgarsas
Tylus
• Vidinė ausis – sraigėje – mechaninė energija paverčiama
nerviniais impulsais

loud
Garsus garsas

153 154

Garso dažnis
Low
Žemas
frequency
garsas
note

High
Aukštas
frequency
garsas
note

155 156

26
 Kaip atsiranda garsas?
• Garso bangos pasiekia ausies būgnelį
• Būgnelis virpina plaktukėlį, priekalėlį ir kilpelę
• Šie virpėdami perduoda vibraciją sraigės membranai
• Skystis esantis sraigėje virpina plaukuotasias ląsteles
• Nerviniai impulsai keliauja į klausos žievę
157
Kaip nustatome garso šaltinio vietą?
• Mūsų ausys priima šiek tiek skirtingą informaciją
• Garsas sklinda apie 1200 km/val.
• Vieną ausį pasiekia greičiau nei kitą
• Galima lengvai suklysti, jei garsas ateis tiesiai iš viršaus,
apačios, iš nugaros ar iš priekio
159
161
• Vietos teorija - skirtingo aukščio garsą girdime todėl, kad
skirtingos garso bangos aktyvina skirtingas sraigės
pagrindinės membranos vietas
• Dažnio teorija teigia, kad nerviniai impulsai yra siunčiami į
smegenis tokiu pat dažniu kaip ir garso bangos
158
Lyta
• Žiurkių jauniklių atskirtų nuo motinų organizme išsiskiria
mažiau augimo hormonų ir sulėtėja medžiagų apykaita
• Beždžioniukai, kurie negali prisiliesti prie savo motinų, yra
beviltiškai nelaimingi
• Įsimylėjėliams irgi labai reikia prisilietimų
• Yra žinomi spaudimo receptoriai
• Šilumos, šalčio ir skausmo receptorių veikimas nėra iki
galo aiškus
160
Skausmas
• Skausmas yra ir jutimo organų, ir smegenų savybė
• Sapnuojantis žmogus mato
• Žmogus po rankos amputacijos gali jausti jos skausmą
• Nėra specialių skausmo receptorių
• Vartų kontrolės teorija – neurologiniai vartai arba sulaiko,
arba praleidžia skausmo signalus į smegenis
162
27
 Skausmas
• Psichologinė įtaka skausmui
• Kai kuriuos sužeidimus ne iš karto pastebime (pvz. po
rungtynių)
• Skausmo kontrolė – vaistai, dirginimas elektra, masažas,
mankšta, atsipalaidavimas, minčių nukreipimas
• Pvz. nusisukti kuomet leidžiami vaistai
Skonis
• Keturi pagrindiniai pojūčiai – saldu, rūgštu, sūru ir kartu
• Visi kiti skoniai – šių deriniai
• Skonio receptoriai – liežuvio šonuose
• Skonio receptoriai atsinaujina kievieną savaitę
• Su amžiumi skonio svogūnėlių mažėja
• Skoniui reikalinga uoslė

163 164

Skonis
Uoslė
• Per parą 20000 kartų įkvepiam ir iškvepiam
• Nėra aišku iki galo aišku kaip veikia uoslės receptoriai
• Uoslės receptoriai atpažįsta kiekvieną kvapą atskirai
• Gebėjimas atpažinti kvapus mažėja su amžiumi

165 166

Kūno padėtis ir judėjimas Jutimų ribojimas

• Kūno padėties ir • Sutrikus vieniems jutimams, gali sustiprėti kiti jutimai
judėjimo jutimas • Pvz. akli žmonės daugiau remiasi klausa

vadinamas kinestezija • Jutimų monotonija – nekintantys jutimai

• Pvz. kalėjimuose, gyvūnai zoologijos soduose
• Pusiausvyros pojūtis –
• Jutimų ribojimas gali padėti sustiprinti savikontrolę (pvz.
kontroliuoja viso kūno dėl rūkymo)
padetį ir judėjimą
• Pusratiniai kanalai mūsų
vidinėje ausyje
• Vestibiulinis maišelis
užpildytas skysčiu

167 168

28
 SUVOKIMAS
SUVOKIMO ILIUZIJOS

169 170

Iliuzijos Müller-Lyer iliuzija

Iliuzijos – tai, ką matome neatitinka to, kas yra realiai.

Iliuzijų supratimas leidžia suprasti kasdienio suvokimo

mechanizmu

171 172

Ames kambarys

173 174

29
 Zöllner iliuzija Zöllner iliuzija

175 176

Suvokimas Regos persvara

Suvokimas yra žymiai daugiau, negu • Regos pojūtis reikšmingesnis už kitus
patiriami pojūčiai. pojūčius

177 178

Suvokinio kūrimas
• Suvokiantis žmogus keletą savo pojūčių
susieja į geštaltą

179 180

30
 FORMOS SUVOKIMAS FIGŪRA IR FONAS

181 182

Figūra ir fonas

GRUPAVIMAS

183 184

panašumas
• Artumo taisyklė

AAAA BBBB CCCC DDD D

185 186

31
 ištisumas uždarumas

187 188

susietumas Gylio suvokimas

• Gylio suvokimas – trimačių objektų matymas

189 190

Gylio suvokimas Monokuliniai signalai

• Binokuliniai signalai • Santykinis dydis
• Akių konvergencija • Sanklota
• Oro perspektyva
• Tekstūros gradientas
• Santykinis aukštis
• Santykinis judėjimas
• Tiesinė perspektyva
• Santykinis skaistis

191 192

32
 Santykinis dydis Tekstūros gradientas

193 194

Tiesinė perspektyva Dydžio suvokimo pastovumas

• Mes suvokiame objektus kaip
nepasikeitusius, tačiau mūsų gaunama
informacija iš jutimo organų keičiasi
• Mašina neatrodo padidėjusi kai
privažiuoja arčiau mūsų, bet mes ją
suvokiame esant arčiau
• Formos pastovumas: pieštukas mums
atrodo kaip pieštukas iš įvairių pusių

195 196

Dydžio ir nuotolio santykis

AR GALIMA SUVOKTI
BE JUTIMŲ?

197 198

33
 Nejutiminio suvokimo apraiškos
• Astrologinės pranašystės • Atlikus dešimtis tūkstančių eksperimentų
• Parapsichologinis gydymas • niekada nebuvo išaiškintas nė vienas
• Reinkarnacija nejutiminio suvokimo reiškinys, kurį galima būtų
• Bendravimas su mirusiaisiais
pakartoti,
• Telepatija • neatsirado nė vieno asmens, galinčio įtikinamai
pademonstruoti savo aiškiaregystės gebėjimus
• Aiškiaregystė
• Nuojauta
• Psichokinezė

199 200

34