Professional Documents
Culture Documents
Gverditi Amiotrofuli Sklerozi.: Iv.4.2. Nervuli Sistemis Autoimunuri Daavadebebi
Gverditi Amiotrofuli Sklerozi.: Iv.4.2. Nervuli Sistemis Autoimunuri Daavadebebi
186
urTierTqmedebs receptorTan da iwvevs maTi acetilqolinTan dakavSirebis unaris
Semcirebas, an darRvevebs ionebis transportirebaSi. pacientebSi aseve Semcirebu-
lia uSualod receptorebis raodenobac. daavadebis gamomwvevi mizezebi ucnobia.
endokrinuli jirkvali Timusi, romelic monawileobs antisxeulebis warmoqmnaSi,
CarTulia daavadebis ganviTarebis procesSi. TimusSi nanaxia acetilqolinis io-
notropuli receptoris antisxeulebi. pacientebma, daavadebis bunebidan gamomdi-
nare, SesaZlebelia Caitaron mxolod erTi saxis mkurnaloba, kerZod, moaxdinon
ferment acetilqolinesTerazas aqtivobis inhibireba. amisaTvis iyeneben piridos-
tigminis bromids. acetilqolinerTerazas inhibireba iwvevs acetilqolinis raode-
nobis matebas da, Sesabamisad, acetilqolinuri stimulis gaZlierebas. mkurnalobis
sxva SesaZleblobaa imunosupresiuli medikamentebis da steroidebis miReba an Ti-
musis qirurgiuli amokveTa.
miastenia gravisis garda, samedicino praqtikaSi xSirad gvxvdeba aseve autoimu-
nuri daavadeba, romelsac lambert-itonis miasTeniuri sindromi ewodeba. daavade-
bis mizezs warmoadgens organizmSi presinafsuri membranis potencialdamokidebu-
li Ca2+-arxebis mimarT antisxeulebis gamomuSaveba. rogorc cnobilia, ujredis de-
polarizacia iwvevs maT gaxsnas da sinafsur terminalSi Ca-is ionebis raodenobis
matebas, rasac Cveulebriv mosdevs sinafsuri vezikulebis presinafsur membranas-
Tan Sewyma da neirotransmiterebis sinafsur napralSi gadmosvla. am arxebis mimarT
antisxeulebis warmoqmna nerv-kunTovani sinafsebis neironebSi axdens Ca2+-arxebis
muSaobis blokirebas, ris gamoc ioni ver xvdeba sinafsur terminalSi da, Sesabami-
sad, ver asrulebs Tavis funqcias. acetilqolinis raodenoba, romelic nerv-kun-
Tovani sinafsis ZiriTadi neirotransmiteria, maqsimalurad mcirdeba. neirotran-
smiteris koncentraciis Semcirebis Sedegad kunTSi ar xdeba moqmedebis potencia-
lis warmoqmna da kunTis muSaoba minimalizdeba.
Sizofrenia. Sizofrenia (Zv. berZnulidan σχίζω – vapob da φρήν – goneba) poli-
morfuli fsiqikuri darRveva an fsiqikuri darRvevebis jgufia, romelic dakavSi-
rebulia azrovnebis procesebis da emociuri reaqciebis moSlasTan. avadmyofobis
yvelaze xSiri gamovlinebebia smeniTi halucinaciebi, paranoidaluri an fantasti-
kuri bodva, aseve, metyvelebisa da azrovnebis dezorganizebuloba mniSvnelovani
socialuri disfunqciisa da muSaobis unaris darRvevis fonze. Sizofreniis gamom-
wvevi mizezebi ucnobia, Tumca ganixileba sxvadasxva faqtorebi, kerZod, fsiqolo-
giuri, socialuri, anatomiuri, bioqimiuri da sxva, romlebic savaraudod ganapiro-
bebs am paTologiis warmoqmnas. fiqroben, rom Sizofreniis CamoyalibebaSi CarTu-
lia Tavis tvinis prefrontaluri qerqisa da saferTqlis zeda da Sida qerqis wile-
bi, aseve hipokampi.
arsebobs Sizofreniis bioqimiuri meqanizmebis sxvadasxva Teoria. kerZod, ganixi-
leba acetilqolinis, noradrenalinis, opiatebis, peptidebisa da sxvadasxva biolo-
giurad aqtiuri molekulebis monawileoba am daavadebis formirebaSi. Tumca, bolo
xanebSi mecnierTa yuradReba miipyro dofaminma. gairkva, rom SizofreniiT daavade-
buli pacientebi, romlebic samkurnalod iyenebdnen neiroleptikur preparatebs,
avaddebodnen parkinsonizmiT, rac, savaraudod, gamowveuli unda iyos am preparate-
bis gavleniT dofaminis raodenobaze. Sizofreniis dofaminuri Teoriis mixedviT,
daavadebis mizezia hiperdofaminergia (im dros, roca parkinsonizmi ganixileba, ro-
gorc hipodofaminerguli mdgomareoba). dofaminis raodenobis gazrdis paralelu-
rad, qsovilebSi gazrdilia aseve dofaminis D2-tipis receptorebis raodenobac. daa-
vadebis samkurnalod gamoyenebuli farmakologiuri perparatebi, ZiriTadad, ori ka-
tegoriisaa — tipuri (qlorpromazini, haloperidoli da sxv.) da atipuri (klozapini,
187
risperidoni da sxv.) antifsiqozuri preparatebi. am preparatebis moqmedebis meqa-
nizmi gansxvavebulia. haloperidolis farmakologiuri efeqti ganisazRvreba misi
urTierTqmedebiT dofaminis D2-receptorTan. haloperidolisa da misi msgavsi prepa-
ratebis moqmedeba ganpirobebulia maTi supresoruli efeqtiT receptoris aqtivo-
baze, kerZod, mastabilizebeli zegavleniT araaqtiur D2-receptorze.
sapirispiro efeqts iwvevs farmakologiuri preparati klozapini, romelic
mniSvnelovnad aZlierebs dofaminis gamoTavisuflebas Tavis tvinis prefronta-
lur ubanSi da adrenoreceptorebis antagonistia. es efeqti SesaZlebelia, aseve,
iwvevdes dofaminis raodenobis gazrdasac.
Sizofreniis mkurnalobaSi gansakuTrebuli interesi gamoiwvia glutamatma da
daavadebis mimdinareobisas misi NMDA-receptoris raodenobis Semcirebam. dadge-
nilia, rom Sizofreniis dros Tavis tvinSi araadekvaturadaa Semcirebuli NMDA-
receptoris raodenoba. is nivTierebebi, romlebic iwveven glutamaturi aqtivobis
Semcirebas (fenciklidini, ketamini), Sizofreniismagvar simptomebis mizezi xdeba.
is faqti, rom glutamats SeuZlia gavlena moaxdinos dofaminergul sistemaze da
orive es sistema dakavSirebulia SizofreniasTan, metyvelebs glutamaturi sasig-
nalo gzebis monawileobaze daavadebis CamoyalibebaSi.
188