SEMINARAS NR. VII.

CIVILINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS

1. Civilinių teisių įgyvendinimo samprata.

Tai tam tikri veiksmai (aktyvūs ar pasyvūs), kuriuos atliekant teisės subjektas, įgyvendindamas turimos
subjektinės teisės galimybes, tenkina savo turtinius ir neturtinis interesus. Asmuo sprendžia visus su
turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės
perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus. (C teisės turi būti įgyvendinamos laikantis įstatymų,
geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų).
Įgyvendinimo veiksmingumą lemia tinkamas civilinių pareigų vykdymas (pvz. Pardavėjo teisė gauti už prekę
sutartą sumą bus įgyvendinta, kai pirkėjas sumokės, tai yra, tinkamai įvykdys savo sutartinę pareigą).
2. Subjektinės civilinės pareigos samprata ir rūšys.
CK .136str
Civilinių pareigų vykdymas gali pasireikšti pasyviais veiksmais (neatlikimu veiksmų, kuriuos atlikti draudžia
įstatymas ar sutartis) ir aktyviais veiksmais.
Rūšys:
 Aktyvioji
 Pasyvioji

3. Subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo būdai.

Gali įgyvendinti teises pats arba suteikti teisę atstovams.
a) Faktiniai teisių įgyvendinimo būdai – būdai, kai pats civilinės teisės subjektas įgyvendina savo
teises nesudarydamas sandorių ar neatlikdamas kitokių teisinių veiksmų su kitais asmenimis.
(Pvz. Savininkas įgyvendindamas savo nuosavybės teisę faktiškai valdo savo turtą, naudojasi
juo.)
b) Teisiniai – būdai, kai pats civilinės teisės subjektas įgyvendina savo teises sudarydamas
sandorius ar atlikdamas kitokius teisinius veiksmus. (Pvz. Savininkas, norėdamas parduoti
daiktą, sudaro pirkimo pardavimo sutartį su pirkėju arba asmuo, norėdamas suremontuoti butą,
sudaro rangos sutartį su rangovu.

4. Kokie yra daiktinių, prievolinių ir asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimo ypatumai?

Daiktinės teisės turinį nustato įstatymai. Prievolė- tai teisinis santykis, kai
5. Kaip apibrėžiamos civilinių teisių įgyvendinimo ribos?
Gali nustatyti įstatymai, gali lemti subjektinės teisės turinys ir paskirtis, papročiai, geros moralės principai.
Ribos: 1) teisių įgyvendinimą riboja įstatymai 2) teisių įgyvendinimą riboja kitų žmonių teisės ir laisvės.
(Įtvirtinta Konstitucijoje).
Įgyvendinimo ribas lemia ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai. (Pvz. Draudėjas prieš
sudarydamas sutartį privalo suteikti draudikui visą informaciją apie aplinkybes, galinčias daryti esminę įtaką
draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir galimų šio įvykio nuostolių dydžiui. Jeigu šios pareigos neįvykdys
bus nesąžininga.)
6. Piktnaudžiavimo teise samprata. Ar galima pripažinti, kad asmuo piktnaudžiavo savo teise, jei jis,
naudodamasis savo teise, tiesiogiai nesiekė padaryti žalos kitiems?
Piktnaudžiavimas suteiktomis teisėmis bei teisinėmis pareigomis. (Nesąžiningas poelgis, veikė prieš kažką)

7. Civilinių teisių įgyvendinimo principai, jų turinys.

Įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas, turi būti laikomasi civilinės teisės principų CK 1.137:

a) Teisėtumo principas – įgyvendindamas savo subjektines teises, teisės subjektas turi laikytis įstatymų,
bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų. (Jeigu teisės subjektas įgyvendinamas savo teisę
 pažeidžia įstatymus, tokie veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, o jeigu tokiais veiksmais kitiems
asmenims būtų padaryta žala, gali būti taikoma civilinė atsakomybė.)
(Pvz. (Pažeidus teisėtumo principą) jeigu buvo nukentėjusiajam padaryta žala dėl jo paties kaltės, tai
atlygintinos žalos dydis gali būti sumažintas arba atmestas.)

b) Proporcingumo – reiškia teisių įgyvendinimo ir kitų veiksmų atlikimo ribą, kai teisių įgyvendinimas ar
kitų veiksmų atlikimas neatitinka tikslo, kurio siekiama, ir priemonių bei padarinių, kurių atsiranda ar
gali atsirasti įgyvendinant teisę, protingo santykio.

8. Kokiais būdais galima ginti pažeistas civilines teises? Ar gali būti taikomi iš karto keli civilinės
teisės gynimo būdai?
CT gina teismas, pvz. pripažindamas teises žmogui, priteisdamas kitam asmeniu vykdyti pareigą, išieškoti iš
teisę pažeidusio asmens turtinės ar neturtinės žalos. Pats asmuo gali ginti savo teises.
9. Atskirkite sąvokas „civilinių teisių apsauga“ ir „civilinių teisių gynimas“.
10. Civilinės atsakomybės samprata, rūšys, funkcijos.
CK 252sr
11. Civilinių teisių gynimo būdai ir formos.
Formos:
a) Jurisdikcinė – yra tada kai dėl civilinių teisių gynimo kreipiamasi į tas institucijas, kurios
kompetentingos spręsti ginčus ir taikyti atitinkamus teisių gynimo būdus. (Teismas) ( kiekvienas asmuo
turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė)
b) Nejurisdikcinė – yra tada, kai dėl teisių gynimo neprašoma Valstybės pagalbos, o reikalavimai
pareiškiami asmeniui, kuris pažeidė ar pažeidžia teises.
Būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurios teisės pažeistos arba kuriam
gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms c teisėms apginti arba pažeidimui išvengti.

12. Savigynos, kaip civilinių teisių gynimo būdo ypatumai ir atribojimas nuo būtinosios ginties ir
būtinojo reikalingumo.
Gali taikyti tik siekdamas apginti savo teisę. Negali taikyti kitų asmenų teisėms ginti.
1) Galima taikyti tik CK nurodytais atvejais.
2) Kad savigyna būtų teisėta turi grėsti pavojus. Savigyna taikoma, kai neįmanoma laiku gauti
kompetentingų valstybės institucijų pagalbos.
3) Negali būti peržengtos savigynos ribos. Būdai ir priemonės konkrečiu atveju negali peržengti
savigynos ribų. Reikia laikytis proporcingumo principo – naudojamos savigynos priemonės turi būti
proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamą teisėtą tikslą. (Atliekamų veiksmų ir padarinių
santykis.)
(Pvz. Jeigu kreditorius pasiimtų iš skolininko daiktą, bet pateikto prašymo areštuoti teismas netenkintų, daiktą
kreditorius turėtų atiduoti skolininkui
Reikalingumas savigynai – imtis tiek, kiek reikalinga pavojui.

UŽDUOTIS:

1 VšĮ ,,Roda” 1999 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į UAB ,,Autoservisas” prašydama pataisyti automobilį
Mazda 626 – pakeisti akumuliatorių ir žvakes bei padaryti kitus remonto darbus. 1999 m. lapkričio 20 d.
VšĮ ,,Roda” direktorius pasiėmė sutaisytą automobilį bei sąskaitą už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes iš
UAB ,,Autoservisas” – viso 2500 EUR. Sąskaitoje buvo nurodyta, kad apmokėti už paslaugas reikia iki 1999
m. gruodžio 20 d. VšĮ ,,Roda” su UAB ,,Autoservisas” neatsiskaitė aiškindama, kad jos finansinė padėtis yra
labai prasta, kad yra viešoji įstaiga, įkurta savivaldybės, ir kad pinigus gauna griežtai pagal iš anksto nustatytą
biudžetą. Sutarties dėl autoserviso paslaugų UAB ,,Autoservisas” su VšĮ ,,Roda” nepasirašė. 2003 m. rugsėjo 1
d. VšĮ ,,Roda” vėl kreipėsi į UAB ,,Autoservisas” prašydama pakeisti automobilio Peugeot duslintuvą.
UAB ,,Autoservisas” darbuotojai pakeitė duslintuvą, išrašė 600 EUR sąskaitą, kurią VšĮ ,,Roda” iš karto
apmokėjo, tačiau atvykus VšĮ ,,Roda” atstovams pasiimti automobilio, atsisakė jį atiduoti. UAB
,,Autoservisas” darbuotojai teigė, kad automobilį atiduos tik tada, kai VšĮ ,,Roda” apmokės už 1999 m. atliktus
darbus bei šiais metais atliktus darbus. VšĮ ,,Roda” pagrasino kreiptis į policiją ir teismą, kadangi UAB
,,Autoservisas” savavaldžiauja, nes už duslintuvo pakeitimą yra apmokėta, dėl to jie neturi teisės sulaikyti
Peugeot automobilio. VšĮ ,,Roda” atstovai paaiškino, kad jie patenkino UAB ,,Autoservisas” reikalavimo teisę į
600 EUR už atliktas paslaugas Peugeot automobiliui, dėl to šio automobilio sulaikyti jie negalintys.
1. Savigynos, kaip civilinių teisių gynimo būdo, teisėtumo sąlygos.

2. Ar teisėti UAB ,,Autoservisas” veiksmai? Kodėl? Atsakymą pagrįskite.

LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 74.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos.
Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001.
3. Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė_Kvainauskienė, Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis,
Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė,
Pranciškus Vitkevičius. Civilinė teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Vilnius:- Mykolo Romerio
universiteto Leidybos centras, 2007.
4. V. Mikelėnas Piktnaudžiavimas teise: samprata ir įstatymų taikymo problemos. // Justitia. 1996,
Nr. 1-2.
5. Petras Algirdas Miškinis. Savigyna Lietuvos civilinėje teisėje//Jurisprudencija, 2002, t.
Nr.28/20 .

Teismų praktika
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-257/2008.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-415/2009.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-147/2013.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. e3K-3-410-916/2015.