VYTAUTAS KROPA

VU TF III kursas 8 grupė

Tema: Šalys ir tretieji asmenys

I. Uždaviniai

1. Ieškovas UAB FMĮ „Savings“ pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo reikalauja
priteisti a) solidariai iš atsakovų O. Kolupailos ir A. Kolupailienės 1 300 459 EUR; b) iš
UAB „Ratai“ 900 000 EUR; c) iš A. Gadeikio 1 497 852 EUR; d) iš AB „Auto Gamykla“
390 000 EUR. Ieškovas nurodo, jog su atsakovais buvo sudarytos atskiros, tačiau
standartinės paskolų teikimo sutartys. Atsakovai su Ieškovu sudarytų paskolos sutarčių
nevykdė ir negrąžino paskolos laiku, todėl ieškovas ir reiškia ieškinį teisme.

Pakomentuokite, kokios šalys procese yra tinkamos?

Tinkamos proceso šalys – tai dalyviai, kuriuos sieja ginčijami materialieji teisiniai santykiai, kurie
turi reikalavimo teisės (tinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (tinkamas atsakovas). Šiuo atveju
atsakovus su ieškovų sieja materialiniai teisiniai santykiai (paskolos sutartys), todėl šalys šiuo
atveju yra tinkamos.
Ar yra tinkamas procesinis bendrininkavimas?
Taip, visas šalis sieja materialieji teisiniai santykiai (paskolos sutartys). Šiuo atveju yra skolininkų
daugetas dėl vieno ir to pačio dalyko.
Ar gali būti, o gal būt turio būti reiškiami visi savarankiški ieškiniai?
Šiuo atveju gali būti reiškiami ir savarankiški ieškiniai, atsižvelgiant siekiamų skirtingų sumų
priteisimą, tačiau materialiniai santykiai yra tapatūs, yra tokiu pat būdų pažeisti, tačiau procesiniu
bendrininkavimų šis procesas vyktų greičiau ir ekonomiškiau.
Jei Ieškovas nuspręstų sudaryti taikos sutartį su UAB „Ratai“, ar ši taikos sutartis galiotų ir
kitiems proceso dalyviams?
Taikos sutartis gali būti patvirtinama tik esant visų bendrininkų (bendraatsakovų) sutikimui. Ši
taisyklė turi išimtį – sutikimas nėra būtinas, jei taikos sutartis su vienu iš bendraatsakovių
patvirtinama neviršijant jo įsipareigojimų, t. y. taikos sutartimi atsakovas (skolininkas) atleidžiamas
nuo pareigos įvykdyti prievolę tik dėl jo įsipareigojimų dalies, šios neviršijant.
Todėl šiuo atveju ieškovui sudarant taikos sutartį su UAB „Ratai“ jį negaliotų kitiems atsakovams.

2. 2005-02-07 O. Petrauskienė, gyvenanti Vilniuje, notaro patvirtintu įgaliojimu įgaliojo T.

Kontrimauską, gyvenantį Kaune, parduoti, mainyti, įkeisti, išnuomoti žemės sklypą su
pastatais, esančiais Klaipėdoje, už jo nuožiūra sulygtomis kainomis ir sąlygomis. O.
Petrauskienė 2005-03-26 pareiškimu įgaliojimą patvirtinusiam notarui pareiškė, kad naikina
minėtą įgaliojimą, išduotą T. Kontrimauskui. 2005-05-15 sutartimi T. Kontrimauskas,
veikdamas pagal 2005-02-07 įgaliojimą, pardavė žemės sklypą su pastatais atsakovui S.
Kontrimauskui, gyvenančiam Kaune,  už 25 000 EUR. Šią sutartį patvirtino notaras, kuris
anksčiau buvo patvirtinęs 2005-02-07 įgaliojimą. O. Petrauskienė ketina kreiptis į teismą,
nurodydama, kad ginčijama sutartis sudaryta prieš jos valią, S. Kontrimauskas yra T.
Kontrimausko sūnus, T. Kontrimauskas atstovavo jai neteisėtai, todėl teismo prašytų
pripažinti negaliojančia ginčijamą sutartį. T. Kontrimauskas teigia, kad apie įgaliojimo
panaikinimą jis nebuvo informuotas, todėl sąžiningai laikydamas save O. Petrauskienės
įgaliotiniu teisėtai sudarė ginčijamą sutartį.
1
Nurodykite kokios būtų bylos šalys, O. Petrauskienei nusprendus kreiptis į teismą dėl sutarties
nuginčijimo.
S. Kontrimauskas, notaras – tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų.
T. Kontrimauskas – atsakovas.

Kokį sprendimą priimtų teismas?

3. 2008-08-01 Šiaulių apygardos teismas sprendimu iš dalies patenkino ieškovo UAB

„Ieškovas“ ieškinį atsakovui UAB „Atsakovas“ ir priteisė 200 000 EUR skolą už
atliktus darbus ir prekes, 6 procentų metines palūkanas ir žyminį mokestį. Šis
sprendimas buvo paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo. UAB „Ieškovas“ 2010-02-
19 reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į išieškotinas sumas perleido AB
„Bankas“. AB „Bankas“ 2010 m. liepos 17 d. pateikė prašymą dėl išieškotojo vykdymo
procese pakeitimo ir prašo Šiaulių apygardos teismo išieškotoją UAB „Ieškovas“
pakeisti išieškotoju AB „Bankas“ bei išduoti vykdomąjį raštą dėl UAB „Atsakovas“
įsiskolinimo išieškojimo. Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant bylą dėl išieškotojo
vykdymo procese pakeitimo UAB „Atsakovas“ pateikė įrodymus, jog 2010 m.
balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2010-02-19 reikalavimo
perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Ieškovas“ ir AB „Bankas“, pripažinta
negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Vilniaus apygardos teismo nutartis
neįsiteisėjo, kadangi ją Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė AB „Bankas“.

Pakomentuokite kokį sprendimą ir kokiais motyvais turėtų priimti Šiaulių apygardos teismas
spręsdamas prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese?

4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu savo tėvo A.B. testamentą.
Trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukė notarę, tvirtinusią
testamentą.

Pakomentuokite, ar pagrįstai notarė įtraukta į bylą?

Notarė pagrįstai įtrauktą į bylą, kaip trečiasis asmuo, nes iš esmės bylos baigtis (testamento
pripažinimas negaliojančiu) turės tam tikrų pasekmių pačiai notarei.
Kodėl būtent tokiu procesiniu statusu?
Nes notarė negali būti nei tinkamu atsakovu, jos ir ieškovo nesieja materialiniai teisiniai santykiai
(jį tiesiog patvirtino, kad tie materialinė teisė egzistuoja). Negali notarė būti ir trečiuoju asmeniu
pareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes jį akivaizdžiai neturi kažkokio santykio su materialiąją
teise šiuo atveju, jį tik ja patvirtino, tačiau tarp jos ir teisės nėra jokio santykio.

5. Ieškovas DNSB „Upė“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo A.B. 4000 EUR skolą už
butui, esančiam Ažuolo g. 1, Telšiai patiektą šildymą. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jis
nėra buto savininkas, todėl mokesčių už šildymą mokėti neprivalo. Patikslintu ieškiniu 4000
EUR skolą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R.A. (buto, esančio Ažuolog. 1, Telšiai
savininko). 2008 m. lapkričio 22 d. parengiamajame teismo posėdyje A.B. prašė jį į bylą
įtraukti trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad bute dėl kurio šildymo yra pateiktas ieškinys gyvena
jis.
Pakomentuokite kokį ir kodėl sprendimą dėl A.B. pateikto prašymo turėtų priimti teismas.
Šiuo atveju

2
 6. Prokuroras, gindamas viešą interesą, pateikė teismui ieškinį dėl valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutarties, sudarytos tarp NŽT ir asmens X pripažinimo negaliojančia. Ieškinyje
nurodė, kad NŽT, priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės perleidimo, pažeidė LR CK
nuostatas. Proceso metu iškilo klausimas dėl Lietuvos valstybės įtraukimo į procesą
trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Kokių veiksmų turėtų imtis teismas? Ar būtų pagrindas įtraukti valstybę trečiuoju asmeniu,
nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir kieno iniciatyva (prašymu)?  Atsakymą pagrįskite
CPK teisės normomis ir/ar Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika. 

7. Prokuroras ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir

savavališkai užimtų statinių nugriovimo. Nurodė, kad atsakovai be statybos leidimo, t. y.
nelegaliai pasistatė statinius, o vėliau jas paprasta rašytinės formos sutartimi perleido
nepilnamečiui A. J., kurio teises ir gina prokuroras. Apylinkės teismas atsisakė priimti
ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodęs, kad šiuo atveju neegzistuoja
viešasis interesas.

Teisiškai įvertinkite apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kurioje proceso stadijoje sprendžiama dėl viešojo intereso egzistavimo? Kas sudaro tokio ieškinio
dalyką?

II. Klausimai pasitikrinimui

1. Atstovai pagal įstatymą:

a) atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso
atstovaujamiesiems;
b) negali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui;
c) atstovaujamųjų vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso
atstovaujamiesiems, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

2. Juridinių asmenų vardu bylas teisme veda:

a) jų vienasmeniai valdymo organai;
b) įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai
asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir
pareigas;
c) a ir b punktuose nurodyti subjektai;
d) a ir b punktuose nurodyti subjektai, tik jei veikia pagal įgaliojimą.

3. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

a) advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą
atstovauti konkrečioje byloje;
b) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
c) visi a, b ir d punktuose nurodyti subjektai;
d) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą
atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

4. Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę:

a) atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime;
b) atlikti atstovaujamojo vardu tuos procesinius veiksmus, kurie nurodyti įgaliojime;

3
c) pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos
sutartį, jei tai atskirai aptarta įgaliojime;
d) atlikti b ir c punktuose nurodytus veiksmus.

5. Atstovais teisme negali būti:

a) teisėjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;
b) prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip
prokuratūros įgaliotiniai;
c) asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba;
d) visi a, b ir c punktuose nurodyti asmenys.

6. Kuratoriumi gali būti paskirtas:

a) tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu;
b) tik fizinis asmuo ir tik giminaitis, jei skiriamas fizinio asmens kuratorius;
c) tik advokatas, jei skiriamas fizinio asmens kuratorius;
d) juridinis asmuo, jei skiriamas kuratorius juridiniam asmeniui.