PASKAITA. 2018.02.08.

Anamnezė – istorija paciento.

Kurso temos:
 Psichologinė elgesio deviacijų samprata ir išskyrimo kriterijai;
 Skirtingų elgesio deviacijų formų psichologinė charakteristika;
 Psichologiniai elgesio deviacijų veiksniai;
 Elgesio deviacijų formavimosi mechanizmai;
 Elgesio deviacijų prevencija.

Deviacija – nukrypimas nuo socialinių normų, kuris sukelia nepritarimą (Clinard, 1957m.)
Kas apibrėžia socialines normas? Kiek plačiai jos taikomos? Kiek nepritarimo turi sukelti tas
nukrypimas? Ir t.t.

Normų išskyrimo kriterijai:

 Statistinis (jeigu dauguma populiacijos atstovų turi fb, tada fb neturintys žmonės bus
vertinami kaip deviantai);
 Kokybinis-kiekybinis (normalus elgesys yra tas, kuris leidžia žmogui adaptuotis; deviacija
apima elgesį, kuris kelia grėsmę ir žalą pačiam žmogui arba kitiems visuomenės nariams);
 Psichopatologinis/medicininis (normalu yra tai, kas sveika, kalbant apie psichikos sveikatą
(labiau orientuojasi į ligą; normaliu laikomas elgesys, kuris užtikrina žmogaus gerą psichinę ir
fizinę savijautą, komforto būseną; deviacinis elgesys neigiamai veikia žmogaus vidinę
harmoniją, etc.);
 Socialinis-normatyvinis (etinis kriterijus; elgesio formos atitinka tam tikrą pavyzdinį elgesį;
deviantinis elgesys bus įvairiausių draudimų ir nurodymų pažeidimai; jos kinta daugiau);
 Individualus psichologinis (deviantinis elgesys yra sveiko žmogaus funkcionavimo ribose
nukrypstantis elgesys).

Visi šitie kriterijai iš dalies bent jau persipina.

Socialinės normos: būtinos ir stabilios socialinio reguliavimo ir kontrolės priemonės. Jos apibrėžia
leidžiamo elgesio ribas, kaip įstatymai, tradicijos, papročiai.

Socialinių normų tipai:

 Teisinė norma (įstatymas);
 Moralinės-etinės normos;
 Politinės normos;
 Dorovinės-dvasinės normos (individualus lygmuo)
 Organizacinės-profesinės (kalėjimo subkultūra, universiteto).

Socialinis-teisinis požiūris klasifikacijos:

Sociologija:
 Pagal mastelį: masinės ir individualios deviacijos;
 Pagal padarinius neigiamos ir teigiamos deviacijos;
 Pagal subjektą atskirų inidividų, neformalių grupių, oficialių struktūrų, socialinių grupių, t.t.;
 Pagal objektą: ekonominės, buitinės, turtinės deviacijos;
 Pagal trukmę: ūmūs ir chroniški;
 Pagal pažeistos normos tipą: girtavimas, nusikalstama veika, narkomanija, prostitucija ir kt.
Teisė:
 Baudžiamieji nusikaltimai;
  Civiliniai/administraciniai pažeidimai;
 Disciplinos pažeidimai.

Pedagoginis požiūris:
DEZADAPTACIJA:
 Nepažangumas;
 Prasti santykiai su bendraamžiais;
 Emociniai sutrikimai;
 Elgesio mokykloje nukrypimai: disciplinos pažeidimai, rūkymas, chuliganizmas, opozicinis
elgesys, agresyvus elgesys, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nusikaltimų vykdymas, t.t.

Psichologinis požiūris:
 Pagal pažeidžiamos normos tipą;
 Pagal elgesio tikslus ir motyvaciją;
 Pagal elgesio padarinius;
 Pagal individualias charakteristikas.

 Teigiamos/neigiamos/socialiai neutralios deviacijos;

 Nestandartinis/destruktyvus elgesys (autodestruktyvus gali būti savižudybė);
 Asocialus/antisocialus (delinkventinis)/autodestrukcinis elgesys.

Medicininis požiūris (psichopatologinis) (ne visi čia esantys nukrypimai patenka į deviantinį
suvokimą):
 TLK-10 (ICD-10) – europinis; DSM – amerikiečių.
 Suaugusiųjų: F10-F19 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų
vartojimo), F50-F59 (elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais
veiksniais), F60-F69 (suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai, kurie paveikia kasdienį
žmogaus gyvenimą, kurio išgydyti nėra galima; pvz asocialaus tipo asmenybės sutrikimas,
tokie žmonės yra linkę nusikalsti).
 Vaikų: F90-F99 (elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (kaip
Aspergers, ADHD, autizmas).
Vaikai atskirti, nes tam tikri sutrikimai negali būti diagnozuojami iki tam tikro amžiaus, iki kol
asmenybė dar nėra pilnai susiformavusi.

Deviacijų psichologijos tyrimo obektas: nukrypstančios nuo įvairių normų reakcijos, psichikos
būsenos ir asmenybės raidos ypatumai, sukeliantys žmogaus dezataptaciją visuomenėje, atsidradę
dėl neadekvačių elgesio paternų.

Deviantinį elgesį apibrėžiančių sąvokų įvairovė:

 Asocialus, asocialinis, deviantinis, dlinkventinis, agresyvus, “kriminalinis” elgesys, elgesio
sutrikimai;
 Kurso rėmuose kalbėsime apie neigiamą deviantinį elgesį, t.y. apie asocialų ir asocialinį
elgesį;
 DE = F(MSF, SPF, IAF).

Prosocialus elgesys – normų, papročių, teisės normų laikymasis;

Deviantinis elgesys – teigiamo kryptingumo (genialūs ar produktyvūs žmonės, kurie išsiskiria iš
minios; jie išsiskiria teigiama prasme, bet jie vis tiek yra deviantai iš savęs, nes nėra daugumos dalis),
neigiamo kryptingumo (amoralus elgesys, bendri teisėtvarkos pažeidimai, kriminaliniai nusikaltimai).
Deviantinis yra kaip asocialus elgesys, tik asocialus yra platesnis.
Neigiamo kryptingumo deviaciantinis elgesys yra susijęs. Dažniausiai viskas prasideda nuo amoralaus
elgesio, ir po biškį jis didėja. Kartais nenubaustas elgesys yra skatinamas ir pastiprinimas.

Asocialus elgesys – tokie poelgiai, kurie pažeidžia konkrečioje socialinėje struktūroje priimtas teises,
moralės normas ar egzistuojančias tradicijas ir papročius (Valickas, 1999).
Delinkventinis elgesys – psichologinis polinkis pažeisti egzistuojančias elgesio normas (Valickas,
1999).

Deviantinio elgesio požymiai:

 Nukrypimas nuo normų;
 Neigiama aplinkinių reakcija;
 Destruktyvumas;
 Stabilumas arba pasikartojamumas;
 Socialinis dezadaptyvumas;
 Bendro asmenybės kryptingumo atitikimas;
 Turi būti vertinamas medicinos normų ribose.

Bendro asmenybės kryptingumo atitikimas. Turi būti vertinamas medicinos normų ribose (pvz
psichozės būsena negali būti vertinama kaip deviantinis elgesys BERODS).

PASKAITA. 2018.02.15. Skirtingų elgesio formų psichologinė charakteristika: agresija.

 Agresyvus elgesys – vienas iš labiausiai paplitusių deviantinio elgesio formų.
 Ne visi asocialūs veiksmai yra agresyvūs.
 Mokslininkai nesutaria dėl tikslaus vieno apibrėžimo, jų yra labai daug.

Agresija – tai toks elgesys, kuris nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą ir
kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą ar padaryti kokią nors žalą (Suslavičius, Valickas, 1999).
Verbalinė agresija – apkalbėjimai, keiksmažodžiai.
 Elgesys (ne emocija ar jausmas, o reakcija į jausmus);
 Ketinimas (sunku įvertinti);
 Žala ir diskomfortas.

Kodėl žmonės elgiasi agresyviai? Skirtingos teorinės pozicijos:

 Įgimtos priežastys (instinktai, predispozicijos);
 Socialinis išmokimas;
 Kognityvios schemos;
 Frustracija.

Agresijos rūšys.
A.H. Buss (1961, 1992):
 Pykčio agresija
 Instrumentalinė agresija: fizinė/verbalinė; aktyvi/pasyvi; tiesioginė/netiesioginė.

Agresijos tipai pagal Buss:

1. Verbalinė aktyvi tiesioginė (pažeminimas verbališkai);
2. Fizinė aktyvi tiesioginė (fizinis smurtas);
3. Verbalinė pasyvi tiesioginė (apkalbėjimas žmogui girdint, kandūs komentarai);
4. Fizinė pasyvi tiesioginė (atsisakymas pajudėti iš vietos, pvz demonstracijos metu);
5. Verbalinė pasyvi netiesioginė (atsisakymas duoti paaiškinimus, tylėjimas matant skriaudą);
6. Fizinė pasyvi netiesioginė (atsisakymas atlikti užduotį);
7. Verbalinė aktyvi netiesioginė (šmeižtas už akių);
 8. Fizinė aktyvi netiesioginė (susitarimas dėl fizinio pakenkimo kitam žmogui).

L. Berkowitz (1977, 1983, 1989):

 Instrumentinė (proaktyvi);
 Priešiškumo (reaktyvi).
Proaktyvi agresija – skirta konkretau tikslo siekimui, racionali, tyčinė.

S. Freud (1920):
 Thanatos (mirties instinktas) yra atsakingas už žmogaus agresyvų elgesį;
 Katarsio (apsivalymas, jausmų išliejimas) pagalba agresyvus impulsas gali būti sumažintas
(sublimacijoje – bokso kriaušė, smurtiniai video žaidimai);
 Turi polinkį kauptis ir gali būti pavojingas pačiam žmogui;
 Mirtis (thanatos) – Gyvybė (eros);
 Sublimacija – mirties instinkto realizavimas socialiai pageidautinu būdu (ekstremalus sportas,
visi sportai).
Sublimacija – potraukio, kurio negalima realizuoti, transformavimas ir realizavimas visuomenės
sankcionuota veikla, kur kyla pavojus gyvybei.

Lorenz (1966, 1964):

 Agresija įgimta ir turi evoliucinę reikšmę.
 Agresiją pažadina evoliucinis stimulas;
 Kai agresijos instinkto energija panaudojama, reakcijų tikimybė mažėja;
 Susikaupus energijai (neturint galimybės išsireikšti), agresiją pažadina net menkiausias
stimulas;
 Kuo stipresnis ir pavojingesnis gyvūnas, tuo stipresnės jo “savireguliacijos” galimybės.

Dollard ir kt. (1939). Frustracijos – agresijos teorija.

Agresija – frustracijos pasekmė. Frustracija – trukdžiai siekiant tam tikro tikslo.
 Blokuojamo potraukio stiprumas;
 Mažų frustracijų susikaupimas;
 Frustracijos visapusiškumas.

PASKAITA. 2018.03.01. AGRESYVŲ ELGESĮ AIŠKINANČIOS TEORIJOS.

Socialinė mokymosi agresijos teorija. Socialinio išmokimo teorija:
Agresija – specifinė socialinio elgesio forma, kuri yra išmokstama ir naudojama kaip ir kitos socialinės
elgesio formos (yra mokymosi rezultatas sąveikaujant su kitais žmonėmis) (Bandura, 1973).

Neigiamas poveikis sukelia emocinį sužadinimą, kuri gali sudaryti foną agresijos ar kitų reakcijų
atsiradimui. Reakcijos pobūdis priklauso nuo:
 Kognityvinio frustracijos šaltinio įvertinimo (ar agresija yra tinkamas būdas įveikti
frustraciją?);
 Išmoktų frustracijos įveikimo reakcijų ir jų efektyvumo vertinimų.

Bandura (lelės Bobo eksperimentas) buvo žymus dėl savo eksperimentų su vaikais. Kai žmogus patiria
neigiamą poveikį, jis gali elgtis labai įvairiai. Agresyvus elgesys nėra dažniausia žmogaus reakcija, bet
gali pasireikšti, kai žmogus tiesiog nemoka ar nežino kaip pasielgti kitaip.

Kaip vyksta agresyvaus elgesio išmokimas?

Tiesioginės patirties dėka (agresyvus elgesys leidžia greitai pasiekti rezultatą, o tai yra pastiprinimas):
 Verbalinis suaugusiųjų ir bendraamžių pritarimas (ypač paauglystėje);
  Dėmesio pasiekimas (vaikas ignoruojamas; vienintėlis būdas gauti dėmesį tai padaryti ką
nors agresyvaus);
 Materialinė nauda ir kt.
 Dalinis pastiprinimas atsparesnis reakcijos blėsimui (Cowan, Walters, 1963) (vaikai buvo
apdovanojami už tai, kad smogdavo lėlei į pilvą; kiti gaudavo saldainius ar niekučius už
kiekvieną smūgį, kiti gaudavo apdovanojamą už ne kiekvieną smūgį; su laiku reakcijos blėsta
abiems atvejais, bet tie kurie buvo kas kartą apdovanojami, blėso lėčiau).
Modeliavimo metu:
 Stebėdamas žmogus sužino kas baudžiama, o kas skatinama ir kokiomis sąlygomis tinka
taikyti išmoktą elgesį (pradedama mokytis anksti stebint, imituojant kitus, stebint padarinius,
kurių sulaukia modeliai);
 Bausmės – neefektyvios slopinant agresyvų elgesį (žmogus, kurio elgesys yra laikomas
modeliu ir bus vėliau atgamintas, bausmės ne visada yra efektyvus, nes žmogus pamato, kad
elgesys duoda rezultatą, jo galima išmokti, bet nebūtina jo taikyti visada, pvz atėjęs į paskaitą
netrenksi visiems į nosį, bet užpuolimo atveju, greitai atgaminsi, kad gali);
 Patiriamas modelio skausmas (stebėdamas modelį, žmogus pamato, kad modelis patiria
skausmą ir tas skausmas koreliuoja, ar bus prisimintas elgesys ar ne).

Agresyvų elgesį provokuojantys procesai (Bandura, 1983):

 Nukreipianti modeliavimo funkcija -> Jei elgsiuos taip pat, gausiu tokį patį rezultatą;
 Nesulaikanti modelio funkcija -> Galiu išvengti bausmės;
 Agresijos stebėjimas sukelia emocinį sužadinimą -> Didesnės imitacijos tikimybė (apskritai
sužadinimas emocinis didina agresijos tikimybę);
 Sužadinantis efektas nukreipia dėmesį į naudojamas priemones -> Didina tikimybę jas
panaudoti;
 Savireguliacijos įtaka agresyviam elgesiui (kiek žmogaus vidiniai standartai atitinka tą elgesį;
saviveiksnumo vertinimai, kiek veiksmingai gali pasinaudoti, kiek pasitiki savim šioje
situacijoje);
 Instrukcijų laikymasis (S. Milgram paklusnumo autoritetui eksperimentai, eksperimentatorius
nurodydavo žmogui duoti elektros srovę už sienos esančiui dalyviui, žiūrėjo kiek toli nueitų;
check on that more).

K.A. Dodge ir Crick socialinė-kognityvinė agresijos teorija: (bus per egzaminą)

Tokie procesai vyksta nuolat, nes visuomet esame socialinėse situacijose. Vyksta tiek sąmoningai,
tiek nesąmoningai. Jei informacija apdorojama, žmogus demonstruoja socialiai priimtiną elgesį, jei
įvyksta defektai, gali atsirasti nepageidaujamas (agresyvus) elgesys.
 Elgesys priklauso nuo to, kaip mes apdorojame socialinę informaciją;
 Socialinės informacijos apdorojimas vyksta nuosekliais žingsniais:
1. Stimulų kodavimas (svarbu, kad žmogus galėtų pastebėti ir suvokti kuo daugiau
reikšmingų stimulų; kad demėsys nebūtų tendencingas. Pagal tyrimus agresyvūs
vaikai ir suaugusieji atkreipė dėmesį į mažesnį stimulų skaičių – praleidimų klaidos –
ir yra priešiškumas įvairiems, tai susiję su selektyviu dėmesiu);
2. Stimulų mintinė reprezentacija (kai stimulai yra užkoduoti, vyksta šių stimulų
interpretacija arba įprasminimas. Žmonės skirtingi gali skirtingai interpretuoti įvykį,
ypač dviprasmiškomis situacijomis; agresyviems žmonėms yra būdingas aspektas
provokacinėmis aplinkybėmis, jie priskiria kitiems žmonėms tendencingas priešiškas
atribucijas; vaikams sunaikindavo mozaikas, tyrimas, kai frustracija atsitiktinė, tiek
agresyvus tiek neagresyvūs vaikai suprato situaciją panašiai, išreiškė nestiprią
agresiją; kai situacija buvo dviprasmiška, agresyvūs vaikai dažniau ją vertino kaip
tyčinę ir išreikšdavo daugiau agresijos);
 3. Tikslų kėlimas (agresyvų elgesį gali paskatinti, kai žmogaus keliami tikslai neatitinka
konkrečios situacijos keliamų reikalavimų, skatina nedidėlis tų keliamų tikslų
lankstumas, ypač jei situacija nuolat keičiasi);
4. Reakcijų generavimas (remdamasis ilgalaikėje atmintyje esančiais duomenis,
generuoja žmogus visumą reakcijų kaip galima pasielgti situacijoje);
5. Reakcijų įvertinimas (žmogus bando suprasti, kuri reakcija leidžia pasiekti siektiną
rezultatą);
6. Reakcijų įgyvendinimas (iš visumos reakcijų yra pasirenkama viena reakcija; šiame
etape ciklas gali prasidėti iš naujo).
Agresyvių individų reakcijų skaičius yra gerokai mažesnis, nei neagresyvių; pro-socialių elgesio formų
tiesiog nesukuria ir nesupranta. Efektyviau vertinamos tos reakcijos, kurios ankščiau leido pasiekti
norimą rezultatą, tai agresyviems žmonėms dažniausiai agresyvūs veiksmai. Pagrindinės klaidos,
kurios skatina agresyvų elgesį pasak Dodge, ypač suaugusiųjų yra susiję su 1, 2 ir 4 žingsniais.

L.R. Huesmanno agresijos teorija:

 Kognityviniai elgesio scenarijai formuojasi nuo pat ankstyvos vaikystės, kai susiduriame su
tam tikrais scenarijais;
 Išmokstami tiesioginės patirties ir modeliavimo būdais;
 Atkuriami esant orientuojantiems stimulams, agresijos stimulams ir t.t.
 Įvertinami ir asižvelgiant į įvertinimą, įgyvendinami arba ne.
 Esant agresyviems situacijos stimulams, tikėtina, kad bus suaktyvintas agresyvus elgesio
scenarijus, kuriame yra užkuoduoti agresyvūs stimulai. Pasirinkdamas kokį scenarijų
įgyvendinti, žmogus įvertina, kiek elgesys atitinka vidines elgesio normas ir bando įvertinti
elgesio pasėkmes. Jei žmogaus vidiniai standartai, kurie slopina agresija, yra
žemi/neegzistuoja, tikimybė didelė, kad jis įgyvendins tokią reakciją.
Kuo dažniau naudojamas agresyvus elgesys, tuo labiau pasipildo mūsų vidinė scenarijų duomenų
bazė dar įvairesnėmis agresyvaus elgesio formomis. Nuolatinis toks elgesys padidina tokių scenarijų
skaičių, tampa įtvirtinamu elgesiu. Dėl to kalėjimo kultūrose teigiama elgesio modifikacija nėra
realistiška ir pritaikoma.

Kas dar lemia agresyvų žmonių elgesį?

 Bet koks nemalonus patyrimas (skausmas, karštis, kitų žmonių įžeidimai);
 Sujaudinimas;
 Užuominos (pvz. ginklas).

Agresyvus elgesys: pagal Suslavičiaus ir Valicko “Socialinė psichologija teisėtvarkos

darbuotojams”.
Agresiją apibūdinant atsižvelgiama į 2 kriterijus: žmogaus ketinimus ir veiksmų pasėkmes.

Agresyvaus elgesio formos:

1. Impulsyvi – gynybinė agresija.
 Kyla žmogui patiriant frustraciją;
 Pasireiškia, kai žmogus negali apsvarstyti visų galimų alternatyvų;
2. Instrumentinė agresija.
 Siekiama ne tik padaryti žalą žmogui, bet yra siekiami ir kiti tikslai;
 Pvz., paauglys užpuola gatvėj žmogų, kad pavogtų pinigus;
 Vienas iš variantų – agresija, kaip grupinio solidarumo pasekmė;
3. Priešiška – piktybinė agresija.
 Prievarta ir smurtas yra naudojamas savitiksliai, t.y. be tikslo, daugiau dėl
malonumo.
Agresyvaus elgesio teorijos:
1. Instinktų agresijos teorija: agresyvus elgesys yra įgimtas.
 Freudo tanatos-eros instinktai;
 Lorenzo agresijos teorija – esant natūraliomis sąlygomis agresija yra adaptyvi ir
padeda išsaugoti gyvybę ir rūšį; ją reikia išlieti, antraip susikaups ir bus išlieta dėl
menkiausios provokacijos;
 Kritika – nepaaiškina visų žmonių agresyvumo lygių ir įvairovės; aplinkos sąlygos ir
socialinis mokymasis gali stipriai paveikti agresijos instinkto pasireiškimą.
2. Frustracijos-agresijos teorija: agresija yra frustracijos pasekmė ir skatina tam tikras agresijos
formos;
 Frustracija atsiranda kai žmogus negali siekti trokštamo tikslo, dėl didėjančios
frustracijos didėja agresyvaus elgesio stimuliacija.
 Pagrindiniai veiksniai, lemiantys kokį agresyvymo pasireiškimo laipsnį sukels
frustracija:
(a) Blokuojamo potraukio (susijusio su tikslo siekimu) stiprumas;
(b) Frustracijos visapusiškumas (jei tikslui pasiekti trukdoma iš dalies, sukels
mažesnę frustraciją);
(c) Nedidelių frustracijų susikaupimas (agresijos dydis priklauso tiesiogiai nuo
frustracijos stiprumo).
 Kritika – frustracija ne visuomet sukelia agresija; šiais laikais turime toleranciją
frustracijai; žmogus skirtingose situacijose gali toleruoti skirtingą frustracijos laipsnį;
 Perkelta agresija – nukreipiama į žmogų, kuris trukdo pasiekti norimo tikslo, bet gali
būti slopinamos, jei už agresiją gresia nemalonios pasekmės; N.E. Milleris aprašė
dėsningumus: kai tiesioginė reakcija į originalų objektą nėra galima, agresija bus
perkeliama į panašius objektus; kuo didesnę baimę išgyvena individas, tuo mažesnė
tendencija perkelti agresiją į panašų objektą ir atvirkščiai.
 Frustracija sukelia pasirengimą agresijai, bet ar agresija bus išreikšta priklauso nuo
papildomų aplinkos sąlygų.
3. Socialinio mokymosi agresijos teorija : agresija yra specifinė socialinio elgesio forma, kuri yra
išmokstama ir naudojama lygiai taip pat, kaip ir kitos socialinio elgesio formos.
 Frustracinės situacijos gali išprovokuoti agresiją žmonėse, kurie išmoko reaguoti į
neigiamus poveikius agresyviomis reakcijomis;
 Žmonės agresyvaus elgesio išmoksta tiesioginės patirties dėka, susilaukdami
pastiprinimo. Agresija naudojama dažnai todėl, kad užtikrina aplinkinių pritarimą ir
leidžia pakelti statusą, ar kai sulaukia dėmesio (vaikai); agresijos pasireiškimui įtakos
turi ne tik pats pastiprinimo faktas, bet ir pastiprinimo būdas: dalinis pastiprinimas
(palyginus su nuolatiniu) sukelia daug atsparesnes užgesimui agresyvias reakcijas;
tiriamieji kurie būdavo pastiprinami tik retkarčiais (palyginti kurie negavo
pastiprinimo) buvo daug agresyvesni.
 Kitas socialinio mokymosi būdas – modeliavimas arba mokymasis stebint. 1)
agresyvių veiksmų išmokimas ir jų išreiškimas nėra tapatūs dalykai (stebėtojas gali
išmokti, bet kol kas nedemonstruoti agresijos); 2) bausmės, skiriamos agresyvaus
elgesio modeliui netrukdo stebėtojams išmokti agresyvių veiksmų.
 Modeliavimo efektai: 1) asmenybė gali išmokti naujų agresyvaus elgesio formų; 2)
stebint gali būti aktualizuojamas jau ankščiau išmoktas agresyvus elgesys, bet
prognozuojama bausmė ir “:nepritarimas slopina nepageidautiną elgesį.
 Agresyvus elgesys įsitvirtina kai atrodo veiksminga priemonė siekti tikslų – susikuri
pats savipastiprinimus.
4. Socialinės kognityvinės agresijos teorijos : asmenybės reakcija į įvairius konkrečioje
socialinėje situacijoje gaunamus stimulus pasireiškia kaip informacijos perdirbimo proceso
funkcija.
  K.A. Dodge’o agresijos teorija: ta kur aukščiau surašyta;
 L.R.Huesmanno agresijos teorija: aprašyta aukščiau.

Žiniasklaida ir agresyvus elgesys:

Žiūrint smurtinę televiziją pasireiškia nepageidautini modeliavimo efektai (išmokstama naujų
agresyvaus elgesio formų, išsilaisvinama nuo suvaržymų); dažnas smurto demonstravimas gali
sudaryti nuomonę, kad visas pasaulis yra toks pilnas smurto ir pavojaus, tad agresijos naudojimas yra
įprastas dalykas.
1. Demonstruojamų smurtinių filmų poveikį žiūrovų elgesiui gali padidinti identifikacija su
agresyviais filmų herojais;
2. Žiūrovų reakcijų pobūdis į matytą televizijos laidą priklauso nuo toje laidoje
demonstruojamos medžiagos vertinimų;
3. Tie žiūrovai, kurie žiūrėdami agresijos scenas nekreipia dėmesio į filmo meninę vertę, yra
agresyvesni už tuos, kurie kreipia dėmesį;
4. Kelia agresiją, kai stebimos smurto scenos suprantamos kaip realistiškos, o ne kaip išgalvotos
ar sukurtos;
5. Demonstruojamo smurto ir žiūrovų agresyvaus elgesio ryšiui įtakos gali turėti agresyvaus
turinio fantazijos (jos susitprina matytų agresyvaus elgesio scenarijų įsiminimą, palengvina jų
atkūrimą, padidina jų taikymo tikimybę);
6. Smurto laidų poveikiui įtakos gali turėti grupinis jų žiūrėjimas – vieno asmens reakcija gali
paveikti kitų žiūrovų elgesį;
7. Demonstruojamas smurtas ir prievarta greičiausiai paskatina agresyvų elgesį tada, kai jie
išgyvena emocinį susijaudinimą ir pyktį.

Agresyvaus elgesio modifikacija:

 Sportas;
 Po išreikštos agresijos vidinė sužadinimo būsena nesumažėja, kai (nėra katarsio): 1) kai
agresijos objektas užima aukštesnį statusą nei agresorius; 2) kai agresija yra aiškiai
netinkama reakcija konkrečioje situacijoje; 3) kai išreiškiamą agresiją lydi kaltės jausmas.
 Pagal Bandura, agresiją galima susilpninti pašalinant agresyvaus elgesio modelius ir
pastiprinimo sąlygas.
 Kai nėra aišku koks yra agresijos pastiprinimo šaltinis, galima taikyti nesuderinamos reakcijos
metodą: su agresija nesuderinamos reakcijos (pagalba, empatija, humoras, sutarimas) gali
sumažinti tokio elgesio pasireiškimą.
 “Nutraukimo” metodas – vaiko elgesio nepastiprina, kai į jį nekreipia dėmesio.
 Galima taikyti modeliavimo metodą;
 Nei vienas iš metodų nebus ilgalaikis, jei nebus pašalinami negatyvūs aplinkos poveikiai.

SEMINARAS. 2018.03.01. ND: CLOCKWORK ORANGE ŽIŪRĖJIMAS.

1) Kokiomis asocialios asmenybės savybėmis pasižymi Aleksas? Nepaiso moralinių, socialinių,
teisinių normų; nuslopintas kaltės jausmas; kitų žmonių jausmai; laisvai reiškia ir mėgaujasi
fiziniu smurtu; negali užmegzti artimų ryšių (neturi jokio emocinio ryšio su tėvais); empatijos
stoka; agresija; sužadinimo siekimas (adrenalino poreikis); manipuliatyvumas, sugebėjimas
sužavėti.
2) 10 deviantinio elgesio pavyzdžių: prievartavimas, fizinis smurtas, išsiskyrimas išvaizda,
neįprasto slang’o naudojimas, mokyklos nelankymas/bėgimas, šiaip seksualiniai aktai
(threesome), nužudymas, vagystės, narkotikų vartojimas, artimas ryšys su gyvate, daiktų
niokojimas, kelių eismo taisyklių nesilaikymas, alkoholizmas, bandymas nusižudyti,
seksualinis priekabiavimas.
 3) Alekso, kaip grupės lyderio, charakteristikos: valdingas, taiko griežtas sankcijas grupės
nariams už taisyklių nesilaikymą, charizmatiškas, manipuliatyvumas, bebaimis,
dominuojantis. Valdo savo grupės narius per baimę, ne per pagarbą; grupė turėjo problemų
su autoritetais, kai tik baimės šaltinis yra pašalinamas, grupės nariai nėra linkę paklusti ir
žmogus praranda savo statusą ir pozicijas; tikros pagarbos internalizavimo grupėje nėra.
4) Kokios deviantinio elgesio modifikavimo priemonės yra naudojamos filme? Aversinė terapija
(Ludovico technique): klasikinis sąlygojimas, vaistai sukelia pykinimą ir jis žiūri smurtinius
video; kalėjimas (pakliuvęs į kitą aplinką, neturi išeities, tik internalizuoti taisykles ir normas,
kurias patiri; nori nenori, tampi kalėjimo subkultūros dalimi).
5) Kokius jausmus man kelia pagrindinis herojus? Pasišlykštėjimą, pyktį, agresiją, stuff and
things.

Klasikinio sąlygojimo pavyzdys filme: Nesąlyginis stimulas (vaistai)  Neutralus atsakas (pykinimas)
Neutralus stimulas (smurtiniai vaizdai, muzika) + NS (vaistai)  Sąlyginis atsakas (pykinimas)
Sąlyginis stimulas (smurtiniai vaizdai, muzika)  Sąlyginis atsakas (pykinimas). BUS KOLYJE
KLASIKINIO SĄLYGOJIMO DALYKAS.

Aversinė terapija – dažnai naudojama gydant priklausomybes. Pvz alkoholizmui, naudojami vaistai
nesuderinami su alkoholiu, kurių reakcija sukelia pykinimą ir skausmus.
Filmo atveju, po tam tikro laiko jo reakcija pykinimo nesant dirgikliams, susilpnėja arba iš viso
išblėstų. Blėsimo mechanizmas (klasikinio ir operantinio sąlygojimo prasme svarbus) paaiškina, kodėl
toks gydymas, kai asmeninės charakteristikos ir vertybės nepasikeičia gydant, jis neįvyksta, nes po
truputį silpnėja, kai kyla noras pvz toliau muštis. Reikia arba kartoti laikas nuo laiko tokį
eksperimentą, arba įdėti žmogų į tokią aplinką, kur būtų keičiamos jo vertybės ir motyvacijos.
Eksperimento kartojimas ypač veiktų, kai jis nežinotų, kada jam būtų taikoma aversinė terapija, nes
turėtų visada save kontroliuoti.

Empatija: sugebėjimas įsijausti/pajausti kito žmogaus vaidmenį. Be jausminio komponento turi ir

kognityvinį komponentą – gebėjimą suprasti, ką jaučia kitas. Psichopatinės/asocialios asmenybės
sutrikimą turintys žmonės supranta racionaliai kitų žmonių skausmą – bet jo nejaučia.

Asocialios asmenybės sutrikimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių tarp nusikaltėlių. Pagal TLK-10
asocialaus tipo sutrikimas; DSM – antisocialaus tipo sutrikimas. Elgesio formos yra stabilios, kai turi
sutrikimą, laike nesikeičia. Prasideda pakankamai anksti (vaikystėj užuomazgos), klininkiniu požiūriu
pikas pasiektas apie 15 metus (paauglystėje). Sutrikimai negali būti diagnozuojami iki 18m, nes
asmenybė dar nesusiformavusi.

Simptomai:
 nesugebėjimas prisitaikyti prie socialinių normų (pasireiškia veiksmais, kurie paprastai
baudžiami; linkęs daryti smulkius/rimtus nusižengimus);
 polinkis meluoti, išnaudoti kitus vardan malonumo ar panašiai;
 impulsyvumas (ypač jei alkoholio vartojimas yra, prasideda agresyvus elgesys, nes sunkiai
numato padarinius/nekontroliuoja savo elgesio);
 polinkis elgtis rizikingai, sužadinimo siekimas;
 gailėsčio/empatijos trūkumas;
 vaikystėje dažniausiai: gyvūnų kankinimas;
 prie Alekso kiti dar.

Diagnozuojant turi būti pasikartojantis, atitikti kelis simptomus. Apie 3% vyrų, apie 1% moterų yra
diagnozuoti.
Psichoterapija ir kitokie gydymo būdai esant asocialios asmenybės sutrikimui, nėra labai veiksmingi.
Tokiais atvejais gali būti prasmingi tam tikrų socialinių įgūdžių lavinimas, jų galimų reakcijų diapazono
plėtimas. Yra ribotos galimybės padėti ar pakeisti elgesį, nes jų charakteristikos adaptaciją labai
apsunkina. Tokie žmonės visada būna rizikos zonoje.

Paskaita. 2018.03.08. Padegimai: psichologinė charakteristika.

Padegimai: psichologinė charakteristika. Yra skirtingi padegėjų tipai.
 Piromanija – psichikos ir elgesio sutrikimas, susijęs su nesuvaldomu potraukiu padeginėti.
Sutrikimas diagnozuojamas pakankamai retai.
 Padegimai – dalis asocialaus elgesio (delikventai padegėjai ir nepadegėjai nesiskiria), bet ne
visi padegėjai yra asocialūs. Dažniausi padegėjai: nepilnamečiai, dažniausiais 12-14 m.;
suaugusiųjų dažniausiai kitos motyvacijos; lytis – vaikinai; recidyvizmas (pasikartojimas
nusikaltimo) siekia 50-59%, recidyvizmas auga su padegimų skaičiais.
 Padegimus yra sunku tirti, nes lieka mažai įkalčių; sukelia turtinę ir neturtinę žalą, dažnai
tyčinė ar netyčinė žmogžudystė, padegėjai yra patys linkę nudegti ir nukentėti nuo ugnies;
skirtinga motyvacija; skirtinga psichikos būklė.

Padegėjų tipai pagal motyvaciją:

1. Malonumas ir stiprus potraukis (padegti ir stebėti, dažniausiai piromanai tokie, bei paaugliai
bei vaikai; psichoanalitikų požiūriu yra tapatinama su simboliais, ir kad naturalu domėtis
ugnim visiems);
2. Kerštas, pyktis arba pavydas;
3. Vandalizmo aktas arba tyčinė žala;
4. Nauda, draudimo pinigai;
5. Nusikaltimo slėpimas;
6. Gąsdinimas ir pasipriešinimas.
Ne visais atvejais įmanoma išsiaiškinti tikrą motyvą; trečdalis negali nurodyti savo motyvo iš viso;
persipynę motyvai. Dažnai nesugeba paaiškinti savo motyvacijų, nes jų būna stiprus impulsas
padeginėti arba būna per daug žemo intelekto.

Keli žymiausi padegėjai:

John Leonard Orr (80-90s) buvo gaisrininkas ir tyrinėjo gaisrų priežastis. Jis papuolė palikęs pirštų
antspaudą (dažniausiai visi gaisrai sudegina įkalčius).
Terri Barton – perskaičiusi meilės laišką, kurio turinys jai nepatiko, sukėlė tokio mąsto gaisrą, kad
sudegė 100 namų.
David Berkowitz “Sam’s Son” – serijinis žudikas, nužudė bent 6 asmenis (pagrinde moterys), įvykdė
daug padegimų. Padegimai buvo skirti nuslėpti jo daromus nusikaltimus.

Labai dažnai patologiniai padegėjai būna žmonės, kurie stebi savo gaisrus, tiria gaisrus, padeda
aukoms po gaisro. Taip yra, nes nori būti herojum (would-be hero), nori išpirkti kaltę ir kai žmogus
turi obsesiją su ugnim, yra natūralu, kad jis nori būti kuo arčiau tos ugnies.

Psichologinės charakteristikos:
Icove, Estepp (1987m. atliktas tyrimas)
 1016 paauglių tyrimas
 Tyrimo tikslas – kodėl paaugliai padeginėja, priežastys. Dažniausia priežastis: vandalizmas
(49%), sužadinimo siekimas (25%), kerštas (būdingiausias suaugusiems) (14%), nusikaltimo
slėpimas (2%), nauda (1%), kitos (8%).
 Priėjo prie išvados, kad padegimo metu paaugliams yra svarbu autoritetas, statuso įgijimas,
iššūkis, emocinis sužadinimas. Statustas, autoritetas svarbus jiems tarp draugų, kai kalbame
 apie asocialias paauglių grupes. Paauglių grupių daromi nusikaltimai pasižymi savitumu,
dažnai gali būti ir žiauresni, nes negali tinkamai įvertinti padarinių, kurie jų laukia.
 Dažniausi padegimai šalia namų, esant stebėtojams.
 Keršto motyvas ir naudos gavimas dažniau būdingas suaugusiems, nusikaltimo slėpimas –
recidyvistams (kurie jau buvo nusikaltę).

Padegėjų klasifikacija pagal veiksmus (D. Canter, K. Fritzton 1998):

Galima padegėjus skirstyti pagal tai, į ką orientuoti veiksmai (į asmenį ar objektą), vidiniai
(instrumentinis, kokia asmeninė motyvacija) ir išoriniai (ekspresyvus, emocija reakcija į kažką kitką,
pvz supyksta ir viena eina prisigerti, o kitas eina padegti). Svarbus šitas yra tyrimo procese ir gydymo
klausimus, kokias sankcijas reikia taikyti.
1. Ekspresyvus, į asmenį nukreiptas – būdingas asmenims su psichikos sutrikimais (žemas
intelektas, organiniai sutrikimai, kt);
2. Instrumentinis, į asmenį nukreiptas – būdingas asmenims, su nutrūkusiais santykiais su
artimaisiais (negauna socialinės paramos, turi ribotą socialinį tinklą);
3. Ekspresyvus, nukreiptas prieš objektą – būdingas jau esamiems nusikaltėliams, recidyvistams.
4. Instrumentinis, nukreiptas į objektą (nesutinkama su mokyklos sistema ir aiškiai pyksti, tai
padegi) – būdingas jaunesnio amžio padegėjams.

Psichologinės padeginėjimo priežastys:

 Nepalanki situacija šeimoje (nesutarimai, nedarni šeima, nepilna šeima, įvairus smurtas
šeimoje, gyvenimas už skurdo ribos, ypatingai kontroliuojantys tėvai; vaikas/paauglys turi
labai mažai galimybių kontroliuoti savo gyvenimą ir padegdamas objektus bando atstatyti
prarastos kontrolės jausmą);
 Mokykla – žemi pasiekimai ir izoliacija, dezadaptacija (sumenkėjusi savivertė);
 Ankstyvi teisės pažeidimai (kuo ankščiau prasideda vaiko kriminalinė istorija, tuo didesnė
tikimybė, kad jis prieis prie padegimų);
 Pažeidžiamumas, socialinių įgūdžių ir kontrolės trūkumas (psichologinis pažeidžiamumas;
padegimas yra emocijų išraiška, negali dar kontroliuoti savo elgesio ir jis yra impulsyvus,
padariniai nebūna apgalvoti).

Nepilnamečiai padegėjai:
 4-8 m. smalsumas; ugnis yra labai įdomus dalykas tokio amžiaus vaikams, jie negali įvertinti
padarinių, dažnai išsigąsta savo veiksmų;
 9-12 m. “pagalbos šauksmas”, nepasitenkinimas namų aplinka, frustracija;
 13-16 m. tyčiniai delinkventai; sąmoningai, nors net ir negali įvertinti visų galimų gaisro
padarinių, vistiek juos sukelia;
 16-18 m. psichikos sutrikimų turintys; jeigu ankščiau vaikas nebuvo identifikuotas ir
nesulaukė pagalbos, pastiprinimų ir psichologinių mechanizmų eigoje, gali padeginėjimas
peraugti į piromaniją ar kitus sutrikimus.

www.teismai.lt visur įleidžia, nebent nepilnamečių klausimas ar kažkoks (žvaigždute pažymėtas).

Nueit ne į nuosprendį geriau, pažiūrėti patį procesą.

Piromanija – patologinis padeginėjimas (coined by Henry Marc). Henry aprašė kaip intensyvią
monomaniją (vienam konkrečiam dalykui).
 Impulsų kontrolės sutrikimas;
 Liguistas ir nevaldomas potraukis;
 Lydimas stiprių emocijų – didelė įtampa kai nepadeginėja, sumažėja įtampa, kai padega.
Derealizacija – žmogus negali paaiškinti kas vyko, nesupranta, kas vyksta tuo metu. Nesupranta
aplinkos, etc.

Piromanijos diagnostika pagal DSM-5:

 Tyčinis gaisro sukėlimas daugiau nei vieną kartą;
 Būdinga įtampa ar su afektiniu sujaudinimu prieš veiksmą;
 Pasireiškia žavejimasis, susidomėjimas, traukia gaisrui ir jo situacijai, aplinkai (priemonėms,
jų panaudojimui, pasekmėms);
 Jaučiamas malonumas, pasitenkinimas ir palengvėjimas sukėlus gaisrą arba stebint jį,
dalyvaujant jo išdavose.
 Gaisro sukėlimas neturi tikslo gauti pigininės naudos, siekti kriminalio ar ideologinio tikslo,
neturi pykčio ar keršto motyvo, nėra sąlygotas kliedesio idėjų ar haliucinacijų nei protavimo
(kritiškumo) sutrikimų (demencijos, protinio atsilikimo, intoksikacijos).
Pagal TLK-10:
 Įpročių ir potraukių sutrikimas, akcentuojant pastovų susidomėjimą gaisrais ir su jais
susijusiai objektais. F63.1
 Kai kurie linkę vertinti kaip obsesinį-kompulsinį sutrikimą, kiti sako, kad turi daug
charakteristikų, kurios būdingos is obsesiniam-kompulsiniam IR priklausomybėms.
 Daugkartiniai padegimai arba bandymai be aiškaus motyvo padegti kitų asmenų turtą ar
daiktus ir nuolatinis domėjimasis su ugnimi ir degimu susijusiais dalykais. Šis elgesys dažnai
yra susijęs su stiprėjančia įtampa prieš padegimą ir stipriu susijaudinimu, patiriamu iškart po
potraukio patenkinimo.
 Paplitimas tarp hospitalizuotų pacientų 3.5%, tarp gyventojų neviršija 2%.

Piromano psichologinis paveikslas (realių tyrimų):

 Amžiaus vidurkis 26 metai, baltieji, nevedę/išsiskyrę pagrinde. Daugiau nei pusė su geru
išsilavinimu, apie 70% buvo dirbantys.
 76% pripažino, kad kartojant padegimus, impulsas dažnėjo. Dažniausiai padegė dėl streso ar
nuobodulio.
 Komorbidiškumas – ligos, kurios yra diagnozuojamos kartu su sutrikimu. Asmenims, kuriems
buvo diagnozuota piromanija yra būdingos šios ligos: asmenybės sutrikimai, psichotiniai
sutrikimai, priklausomybė, nuotaikos sutrikimai, protinis atsilikimas, t.t.

Martinkėnaitė, 2012:
 84% padegėjų – vyrai, 16% - moterys; santykinai didesnis moterų skaičius nurodomas
literatūroje. Tiriami nuo 10 iki 86 metų, didžiausias skaičius priklausė 21-25 metų žmonėms.
 Didžiausia dalis turėjo menką išsilavinimą (nebaigtas vidurinis), kas skiriasi nuo kitų tyrimų.
Aukštąjį turėjo tik 2% žmonių.
 Didžioji dalis padegėjų buvo vieniši asmenys.
 Didžioji dalis buvo teisiami pirmą kartą.
 Daugiau nei pusei (60%) buvo jau nustatyti kiti psichiniai sutrikimai.

Pakartotinų padegimų rizikos veiksniais (Dickens, 2009):

 Jaunas amžius;
 Vienišumas;
 Smurtas šeimoje;
 Ankstesni teistumai, įkalinimas;
 Problemos su tarpasmeniniais santykiais;
 Žavėjimasis ugnimi.

Seminaras. 2018.03.15.
Tokio filmo, kaip “Klasė” žiūrėjimas mokyklose labiau turėtų būti paremtas prosocialių įgūdžių
lavinimu po filmo peržiūros ir scenų aptarimu; labai svarbu kokio amžiaus vaikai žiūri ir svarbu stebėti
jų reakcijas į filmą. (galbūt agresijos-frustracijos dėsnio panaudojimas, kaip išreikšti frustraciją
spektru reakcijų, labiau prosocialių, o ne tik agresija).

Bendraamžių grupės ir mokykla yra svarbus veiksnys prie deviantinio elgesio formavimosi. Pagrindinį
vaidmenį socializacijoje atlieka šeima; ir bendraamžių grupės ir mokykla yra ne mažiau svarbūs, nes
ten vaikas praleidžia bent pusė dienos. Taip pat ten yra ta aplinka, kurioje jis tenkina įvairius savo
poreikius. Jei šeima asociali, jie ateina su mažiau socialinių įgūdžių; taip pat mokyklos vertinimas
stiprus nepadeda, nes gauna neigiamus įvertinimus, tada juos neigiamai vertina ir bendraamžiai
dažnai.

Jeigu su vaiku kiti nebendrauja, jų socialinis poreikis niekur nedingsta, nori statuso. Kuo ilgiau tas
tęsiasi, tuo didesnė nukrypimų tikimybė. Tokiais atvejais izoliuoti vaikai ieško kur gali savo poreikius
patenkinti ir dažnai atsiduria įvairiose delinkventinėse grupėse. Sudaro grupeles su savitomis
normomis, vertybių sistemomis arba pakliūna į jau established asocialias grupeles ir jie atriboti nuo
prosocialios aplinkos, disocializacija vystosi toliau. Ta asociali grupė tampa jų referentine (svarbiausia
socializacijos procese) grupė. Referentinės grupės būna tos, su kurių vertybėm žmogus nori
tapatintis, nori būti tos grupės dalimi ir siekia perimti visas tas taisykles ir normas. Bandydami
išlaikyti savo statusą tokioje grupėje, tie paaugliai nebandys elgtis prosocialiai šalia narių. Grupė
deindividualizuoja ir suvienodina narius. Joje sumažėja savikontrolė, mažėja savęs įsisąmoninimas ir
stipresnis bendrumo jausmas.

Asocialioms grupėms būdinga:

1. Narių tarpusavio santykiai retai būna tvirti, geranoriški ir ilgalaikiai;
2. Draugystė nėra pastovi dėl aukšto agresijos lygio grupėje;
3. Narių santykiai yra reguliuojami agresijos pagalba;
4. Griežta struktūra ir reglamentacija (stipriai išreikšta grupinė hierarchija, ji yra fiksuota –
lyderis turi daugiau privilegijų, gauna didesnę pelno dalį už delinkventinę veiklą);
5. Griežtos tarpusavio sąveikos taisyklės (pažeminimo taisyklė – siekdamas pažeminti kitą,
išnaudoji kiekvieną savo pranašumą; rango pranašumo taisyklė – gali demonstruoti tik
žemesnio rango nariams; atkirčio taisyklė – jei vienas bando pažeminti kitą to paties rango,
yra būtina pasipriešinti; agresijos nukreipimo nuo savęs taisyklė (kai grupė persekioja vieną
auką, privalu prisijungti prie visos grupės, kitaip agresija bus nukreipta tavo paties atžvilgiu;
nuolaidžiavimo taisyklė – jei aukštesnio statuso narys nuolaidžiauja žemesnio statuso nariui,
rizikuoja prarasti savo pozicijas).
6. Jie geriau renkasi būti žemiausiais tarp savų, nei tarp svetimų, nes socialiniai poreikiai vistiek
būna gerinami geriau; net žemiausioj pozicijoj, vistiek bus ginami nuo svetimų.
7. Asociali grupė daug labiau kontroliuoja savo narių elgesių ir neleidžia taip paprastai
pasitraukti. Kuo daugiau yra dalyvaujama tokioje grupėje, tuo labiau atsitraukiama nuo
prosocialios aplinkos ir įtvirtinamas deviantinis elgesys.

Paskaita. 2018.03.15. Pabėgimai ir valkatavimas.

Su patirtimi pabėgimą įgyvendinti vis lengviau.

Pabėgimas:
 Pasitraukimas, frustracijos ir konflikto vengimas;
 Pasyvaus (internalizuoti) vengimo išraiška (agresija ir pažeidimai – aktyvus, eksternalizuotas);
 Pabėgimai iš namų ir mokyklos;
  Situaciniai ir asmenybiniai (individualūs) veiksniai (vaikas negali išbūti situacijose, pabėgimas
priklauso nuo situacijos, kurias išgyvena; kitais atvejais tai daro dėl asmenybės ypatumų,
psichikos sutrikimų);
 Dažniausiai bėga paaugliai (nes intensyvus metas);
 Motyvuoti pabėgimai būdingi sveikiems ir nesveikiems (psichiškai) paaugliams;
 Nemotyvuoti pabėgimai dažniausiai susiję su psichopatologija (sutrikimais).
 Pabėgimo ir valkatavimo ryšys yra akivaizdus, nes kartais jie gali užsiimti valkatavimu.
 Labiausiai intravertai, nėra agresyvūs, nelinkę turėti daug draugų, kt.
Akcentuacija (akcentuojami bruožai) – mažiausiai pasipriešinimo charakteristikos, kurios paauglystėje išryškėja
esant nepalankioms sąlygoms. Palankioj situacijoj, jos būna peraugamos ir prosocialumas labiau nei deviacijos.

Pabėgimų priežastys:
 Nepalanki situacija šeimoje (disfunkcinė šeima, konfliktai tarp tėvų, smurtaujantys, geriantys,
narkomanai tėvai, kt.);
 Bausmių vengimas (ypač jeigu šeimoje vyrauja griežtas autoritarinis rėžimas);
 Įdomesnis užsiėmimas;
 Savarankiškumo siekimas;
 Noras pakeliauti;
 Noras ištrūkti iš tėvų kontrolės;
 Dėl draugų arba suaugusiųjų įtakos;
 Noras atkreipti dėmesį (depresijos atveju, vienas iš pagalbos šauksmų).

Dažniausios pabėgimo motyvų kategorijos:

1. Priverstiniai pabėgimai – kančios vengimas. Kuo daugiau vaikas bėga/išeina iš namų, tuo
daugiau įtvirtinamas šitas elgesys, ypač jei sugeba pašalinti frustraciją kol būna išėjęs.
 Maži vaikai;
 Problemos šeimoje, smurtas, alkoholio vartojimas;
 Vaikų išvarymas iš namų, grasinimai.
2. Palengvėjimo siekimas. Tėvai nebūtinai yra disfunkcionalūs. Tikėtina, kad jie yra mažiau
jautrūs savo vaikui, nes nesugeba atsekti psichologinės ar emocinės sekos vaike.
 Depresija, liguista psichinė įtampa;
 Bėgama toliau nuo namų;
 Įtampai sumažėjus, grįžtama.
3. Reaktyviniai (demonstratyvūs tyčiniai) pabėgimai. Susijęs su neteisingumo išgyvenimu.
 Impulsyvus charakteris, emocinis nestabilumas;
 Situaciniai veiksniai: pirmieji susiję su pykčiu dėl kokio tėvų elgesio (pvz įžeidimo);
 Susiję su mokymosi sunkumais, bėgama netoli, būdingas įžulus elgesys;
 Bijo susidurti su neigiamu požiūriu, frustracija (kai nd nepadarai ar koliui
nepasiruošei) ir nenori susidurti su kitais žmonėmis.
4. Planuojami pabėgimai.
 Emocinis jautrumas ir sužadinimo siekimas (vaikams ir paaugliams, kuriems nuolat
reikia stimuliacijos);
 Situaciniai veiksniai: žinios apie kokį nors įvykį, pvz gaisrą, draugų kvietimas,
įkvepiančio filmo peržiūra;
 Galimi grupiniai pabėgimai, kelionės į kitus miestus ir pan.;
 Būdingas pasiruošimas.
5. Nemotyvuoti pabėgimai.
 Tai patologiški pabėgimai, kurie atsiranda sergant psichikos sutrikimais;
 Tokie pabėgimai nėra suprantami aplinkiniams, nėra susiję su paauglio gyvenimiška
situacija;
  Būdingi turint potraukių sutrikimų, esant silpnaprotystei, psichoorganiniems
(smegenų pažeidimai) sutrikimams, depresijai, disforijai, afektiniams sutrikimams,
schizofrenijai, psichozei ir kt.
 Dromomanija – liguistas poreikis be tikslo keliauti ir valkatauti.

Pabėgimų ir valkatavimo sindromo sunkumo laipsnis. Priklauso nuo:

 Pabėgimų dažnumo ir trukmė
 Deviantinio elgesio valkataujant formų, savikritiškumo
 Savireguliacijos (galimybė kontroliuoti elgesį) ir patalogijos sunkumas
 Lengvas, vidutinis ir sunkus laipsnis.

Lengvasis – vaikas arba paauglys išeina ne ilgesniam nei savaitės trukmės laikotarpiui, kartą per
mėnesį. Kompiuterinių klubų, žaidimų aikštelių lankymasis, buvimas prekybcentriuose. Gali nelankyti
mokyklos, prašyti išmaldos. Didesnių teisės pažeidimų tokie vaikai nedaro, nėra būdingos
priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Pasireiškia kai situaciniai veiksniai sąveikauja su
intelektiniu nepakankamumu.
Vidutinis – daugiau nei savaitė, 1-2 kartus per mėnesį. Deviantinio elgesio probability didėja. Gali
gyventi apleistose vietose, rūsiuose. Gali prisijungti prie žmonių, kurie prašo išmaldos. Prisijungia
prie bendruomenės kaip romai. Tokiu atveju pasitaiko alkoholizacija, toksikomanija, agresyvus,
kritiškumo lygys gerokai žemesni arba savo veiksmų kritikos nėra. Pasireiškia sergant įvairiais mišriais
sutrikimais, sunkesniais silpnaprotystės atvejais, tam tikrų psichopatijų metu.
Sunkus – bėgimas iš namų 1-2 mėnesiams, bent 2 kartus per 6 mėnesius. Jų deviantinių elgesio
forma dar sudėtingesnė. Jiem būdingas visiškai asocialus gyvenimas, daro teisės pažeidimus, vogti ir
užpulti. Vartoja alkoholį, kitas psichoaktyvias medžiagas. Būdingas aukštesnis agresyvumo lygis.
Savireguliacija ir kritiškumas labai žemo lygio. Rimtai psichopatalogija, nemažai jų būna iš globos
namų.

Lietuvos paauglių “bėglių” situacija.

Tirta kliniškai sveika imtis, n=200.
 Miesto arba rajono centrų gyventojai;
 Dažniausiai – paaugliai, rečiau vaikai ir vyresni nei 16 m.;
 Berniukai (9-10);
 Būdingas aukštas nerimo lygis (pasyvus protesto būdas);
 Pakartotinai pabėgimai koreliuoja su teisėtvarkos pažeidimais;
 Pabėgimų priežastys daugybinės.

Pabėgimų ir valkatavimo ryšiai.

 Situacinės priežastys (pvz. fizinis smurtas namuose);
 Nuolatiniai pabėgimai (laikas ir maršrutai pastovūs, dėl menkiausių priežasčių, pabėgimai
neplanuoti);
 Formuojasi impulsyvus noras išeiti (reti atvejai, vaikas nekontroliuoja savęs, suaugęs tęsia
valkatavimą).

Valkatavimas – nuolatinis gyvenamosios vietos kaitaliojimas, susijęs su benamiu gyvenimu ir

visuomenei naudingo darbo vengimu.
 Būna situacinės priežastys (pragėrė savo turtą, t.t.);
 Valkatauja dėl psichikos patologijos, bet tai daro sąmoningai. Jie žino kur ką gauti, kaip
patenkinti savo poreikius.

Valkatavimo sindromas – nekontroliuojamas noras pabėgti iš namų.

 Tarp paauglių pasireiškia socializuoto asmenybės sutrikimo (TLK-10) rėmuose.
  Suaugusiųjų dromomanijos priežastys:
1. neplanuotas/netikėtas staigus noras išeiti iš namų dėl labai didelio streso;
2. artimųjų emocinis spaudimas (labai dideli reikalavimai, nesupratingumas, per dideli
fiziniai ir psichologiniai krūviai, fantazavimas ir jaunystėje nerealizuotos svajonės,
perdėtas polinkis įsižeisti);
3. nervinis ir psichinis išsekimas.

Pabėgimų ir valkatavimo prevencija.

 Šeimos vaidmuo;
 Mokyklos vaidmuo.

Paskaita. 2018.03.22. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Psichologinė charakteristika.

Narkotinės medžiagos (kriterijai):
 Medicininis – poveikis CNS (centrinei nervų sistemai);
 Socialinis – vartojimo paplitimas;
 Juridinis – oficialus pripažinimas.

Psichoaktyviosios medžiagos:
 Cheminės medžiagos, veikiančios žmogaus psichiką;
 Lakiosios medžiagos, tabakas, alkoholis, narkotikai (opioidai, stimuliantai, kanabinoidai,
haliucinogenai, k.k. vaistai);

Alkoholio poveikis ir žala: alkoholis yra depresantas, t.y. slopina CNS veiklą. Nėra nekenksmingo
alkoholio kiekio (skaidrėse youtube linkai).

Nepilnamečių alkoholio vartojimas Lietuvoje ir pasaulyje:

 Skaičius sparčiai auga;
 Pirmą kartą pasigeria 11-12 metų;
 ES daugiau nei 90% 15-16 metų bent kartą yra gėrę;
 Piktnaudžiauvimas 8,8% mergaičių, 8.2% berniukų.

Alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo motyvacija:

 Emocinio diskomforto mažinimas;
 Malonumo siekimas (hedonistinė motyvacija);
 Aktyvinančio poveikio siekimas;
 Konformistinis vartojimas;
 Pseudokultūrinė motyvacija.

Paauglių alkoholio vartojimas:

 Paaštrina adaptacijos problemas ir įtvirtina deviantinį elgesį;
 Skiriasi nuo suaugusiųjų.

Alkoholizacija ir deviantinis elgesys susiję, nes 90% smurtinių nusikaltimų, beveik 40% kitų
nusikaltimų yra susiję su alkoholio vartojimu.

Vaikų ir paauglių alkoholizmo ypatumai:

 Greitas pripratimas ir priklausomybės formavimasis;
 Sunki ligos eiga;
 Didelių alkoholio dozių vartojimas;
 Žemas gydymo efektyvumas.
Vaikų ir paauglių alkoholio vartojimą skatinantys veiksniai:
 Šeimos narių elgesys (girtavimas, alkoholizmas ir įprastas vartojimas);
 Žemas socialinis ir ekonominis šeimos narių statusas;
 Noras pasirodyti, tapti suaugusiuoju;
 Alkoholio populiarizacija visuomenės informavimo priemonėse, filmuose;
 Bendraamžių pavyzdys;
 Hiperglobos padariniai.

Išmokti paaiškinti hormonų kelionę po smegenis.

Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų:
PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI DĖL PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO (F10-F19).
 Žalingas vartojimas;
 Priklausomybės sindromas;
 Abstinencijos sindromas;
 Psichozinis sutrikimas.
PAM vartojimo paplitimas Lietuvoje (2016)
N = 4794, 15-64 m.

Kanapės, ekstazi, amfetaminas, kokainas, heroinas, LSD, haliucinogeniniai grybai, inhaliantai

(poppers), spice/druskos ir kt.
Dažniausiai vartojamos kanapės. Rečiausiai inhaliantai, spices ir druskos. Pirmo pavartojimo karto
amžius dažniausiai 21 metai.

Psichoaktyvios medžiagos ir deviantinis elgesys:

1. Tarp visų sulaikytųjų asmenų kurie padarę nusikaltimą susijusį su narkotikais – dauguma;
2. Tarp sulaukytų asmenų apsvaigusių nuo narkotinių medžiagų – dauguma;
3. Dauguma įkalintų asmenų vartoja narkotikus;
4. Kai kurie nusikaltėliai padaro turtinius nusikaltimus, siekdami gauti pinigų narkotikams;
5. Prekyba narkotikais dažnai tampa sunkių nusikaltimų priežastimi;
6. Nusikalstamumo ir narkotikų sąsajas sunku identifikuoti ir įvertinti (farmakologinių,
psichologinių, socialinių, skirtingų medžiagų sąveikos veiksnių sąsajos).
Amfetaminą pavartojęs žmogus gali būti pavojingesnis, nei kokaino pavartojęs.

Psichoaktyvių medžiagų poveikis deviantiniam elgesiui:

 Haliucinogenai (silpni ir stiprūs): dažniausi nusikaltimai tai laikymas ir platinimas. Retai
marihuanos apsirūkę žmonės daro nusikaltimus, nebent juos kitaip paveikia narkotikas.
 Stimuliatoriai (amfetaminai ir kokainai, MDMA, druskos ir kt.): amfetaminai gali provokuoti
agresiją, ypač per maratonus – kai vartoji ilgai ir be pertraukos kelias dienas. Kuo ilgesnis
laikas, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras paranoja ir prasideda neadekvatus elgesys. Kai kurie
stimuliantai didina seksualinį potraukį;
 Opiatai (heroinas): kelia didelę priklausomybę, dėl to dažnai asmenys daro nusikaltimus, kad
gautų daugiau narkotikų. Jiems nustoja egzistuoti moralės normos, pokyčiai gali būti stiprūs
ir neįtikėtini;
 Alkoholis: provokuoja deviantinį elgesį, nes yra susijęs su socialinės kontrolės praradimu.
Didelę įtaką žmonių agresyvumui daro lūkesčiai (tyrime, kai žmonės negeria alko, bet
galvoja, kad jį geria, jie elgiasi agresyviau, nei tie, kurie geria toniką, nors galvoja, kad geria
alko).

Seminaras. 2018.04.05. Prekyba žmonėmis, prostitucija.

Didžiaja dalimi prostitutės yra prekybos žmonėmis aukos, ypač tos, kurios turi sutenerius.
Paskutiniu metu padaugėjo vyrų, kurie pakliūna į prekybą žmonėmis (darbui). Didžiausias taškas
Lietuvoje – Tauragė.

Prostitutės psichologinis paveikslas:

 žemas atsparumas stresui,
 netinkami pavyzdžiai aplinkoje,
 socialinė ar psichologinė atskirtis nuo šeimos.

Paskaita. 2018.04.05. Seksualiniai nusikaltimai.

Seksualiniai nusikaltimai. Psichologinė charakteristika.
 Seksualiniai nusikaltėliai vertinami visuomenėje kaip homogeniška grupė, tačiau jie labai
skiriasi pagal nusikaltimo tipą, dažnumą ir kitas charakteristikas;
 Seksualinio nusikaltėlio bendras profilis neegzistuoja;
 20-30% išprievartavimų ir 30-50% nepilnamečių tvirkinimo atvejų – labai jauni vyrai;
 70% seksualinių nusikaltėlių kilę iš pilnų šeimų, gerai mokėsi mokykloje, tik nedidelė jų dalis
turi psichopatologiją;
 Seksualinių nusikaltimų padariniai yra labai sunkūs, apie ½ aukų turi rimtų psichikos
sutrikimų.

Seksualiniai nusikaltimai:
 Seksualinė prievarta;
 Pedofilija;
 Ekshibicionizmas;
 Fetišizmas.

Išprievartavimo apibrėžimas (priklauso pagal valstybę, valstijas ir jų teisines normas):

 Pagal BK (149-153 str.);
 Seksualinis užpuolimas (yra sudėtinga įvertinti padarytą žalą, nes dažnai yra subjektyvi
tema);
 Lytiniai santykiai su nepilnamečiu (<18 m.)/mažamečiu asmeniu (<14 m.).

Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui:

1. Išžaginimas (BK 149 str.) (toks lytinis nusikaltimas, kurio metu yra santykiaujama vaginaliniu
būdu)
2. Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.)
3. Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 tr.)
4. Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvč
ir (ar) neliečiamumą (BK 151.1 str.)
5. Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str)
6. Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)

Objektyviai – seksualiniai veiksmai, kurie daro fizinę arba moralinę žalą žmogui, kurie visuomenėje
pažeidžia esančią lytinių santykių normą/nusistatymą.
Ekshibicionizmas pas mus nėra priskirtas nei prie vieno BK straipsnio. Jie gali būti traktuojami tik kaip
viešosios tvarkos pažeidimas.

Išprievartavimas:
 Lytinis santykiavimas prieš žmogaus valią;
 Smurto panaudojimas/grasinimas/pasinaudojimas bejėgiškumu/atimant galimybę priešintis;
  Paplitimas sunkiau nustatomas, ypač prievartos artimoje aplinkoje atvejais (aukos nelabai
nori kreiptis, ypač tada, kai seksualinis smurtas vyksta namuose ar šeimoje, nes galvoja, kad
vyras negali išprievartauti žmonos);
 Išprievartavimas ir apgaulė (pvz., psichoterapeutas);
 Išprievartavimas esamuose romantiniuose santykiuose arba šeimoje – nusikaltimas, ar ne?
(taip);
 Išprievartavimas pasimatymo metu (angl., date rape) (didelis veiksnys – auka yra pastatyta į
netikros aukos poziciją, įsivaizdavimas, kaip turi atrodyti tikra išprievartavimo auka; tai
vienas iš nesikreipimo į policiją pavyzdžių);
 Aukos charakteristikos.

Prievartautojų charakteristikos:
 Jauni vyrai (dažniausiai ~30 metų);
 20-30% visų nepilnamečių tvirkinimo atvejų ir išžaginimo atvejų įvykdoma nepilnamečių;
 Ankstesnės deviantinio elgesio apraiškos (82% atvejų yra turėję kriminalinės patirties,
nebūtinai susijusių su smurtu);
 Darbo klasės atstovai (tik maža dalis – “baltosios apykaklės”), kaip #metoo skandalas buvo
aukštesnės klasės;
 Scully ir Marolla (1984 m.) n=114, 2 grupės prievartautojų: prisipažinę ir neigiantys savo
kaltę. Neigiantys kaltino savo auką. Jie bandė nustatyti, kuo skiriasi grupės. Išaiškėjo, kad
neigiantys padarę nusikaltimą, turėjo įsitikinimų, susijusių su moterimis (kad visos moterys
yra viliotojos; moters “ne” reiškia “taip”; dauguma prievartos akto metu atsipalaiduoja ir
jaučia malonumą ir tik apsimeta, kad kažkas negerai; gerų mergaičių/moterų niekas
neprievartauja – kad pati nusipelnė; prievarta yra nereikšmingas įvykis, jei nepatiria matomų
fizinių sužalojimų). Tie, kurie pripažino kaltę, bandė save pateisinti kitais būdais (kaltę
suvertė alkoholio ir narkotikų vartojimui; teigė, kad turi emocinių problemų; buvo linkę
dažniau apibūdinti, kaip gerą žmogų, kad tik suklydo).

Bazinė nuostata būdinga žmonėms – įsitikinimas pasaulio teisingumu. Esame linkę vertinti, kas
leidžia mums egzistuoja visuomenėje. Tai racionalizacijos ir psichologinės gynybos mechanizmas,
kuris atspindi nuostatą, kad gerų mergaičių niekas neprievartauja.

Prievartautojų tipai (bazinė tipologija, šiaip yra išplėtota iki 9 tipų):

1. Agresiją išreiškiantys (paprastai keršytojai, kurie nusikaltimo padarymo metu prievartauja
tam, kad pažemintų, įskaudintų, sukeltų skausmą; būdinga daug sadistinių veiksmų, moters
užpuolimas, sumušimas, kiti agresyvūs veiksmai; dažniausiai puola nepažįstamas moteris;
pats užpuolimas seksualiai jų nejaudina, dažnai reikalauja oralinio ar kitų manipuliacijų; jei
moteris pradeda priešintis, tai dar sustiprina jų agresiją ir gali sužaloti auką dar stipriau; jiems
dažniau nei kitems būdinga žaloti savo aukų lytinius organus. Realiame gyvenime jie pasižymi
nevienareikšmiškais santykiais su moterimis, būna dažnai susituokę, bet jas vertina kaip
kaprizingas ir priešiškas, dažnai smurtauja prieš savo partnerę; jų aukos dažniausiai veiklios ir
stiprios, nepriklausomos moterys; prievartautojams būdinga nestabili vaikystė, gal kilę iš
nepilnų šeimų, emociškai atstumti; paprastai renkasi stereotipiškai vyriškas profesijas;
vaikystėje jiems būdinga izoliacija; pasinaudoja viena ta auka, taip išreiškia agresiją visoms
moterims);
2. Kompensaciniai (“tikrieji” prievartautojai; agresyvumas nėra jų skiriamasis bruožas, realiam
gyvenime gali būti pasyvūs, uždari, būdingas nuolatinis gyvenimas fantazijų pasaulyje, kurie
yra pripažinti ir galingi; gali pažinoti ir stebėti savo aukas; tam tikri aukos stimulai gali juos
sujaudinti, kaip kvepalai or smth; pačios prievartos metu, jei auka priešinasi, jie gali liautis,
bet jei pasyviai paklūsta, tai išprievartaus ir seksualiai pasiteikins; kitokios deviantinės formos
 nėra būdingos, pats prievartos aktas yra bandymas kompensuoti tai, ko jiems trūksta
realiame gyvenime, parodyti pranašumą prieš moterį);
3. Seksualiai agresyvūs (sadistai; jeigu netaiko agresijos, seksualinio pasitenkinimo pajausti
negali; turi įsitikinimą, kad mėgsta smurtą moterys ir jos be jo nejaučia pasitenkinimo; dažnai
tokie vyrai yra patyrę kelias santuokas, linkę smurtauti prieš sutuoktinę; deviantinis elgesys
jiems būdingas nuo pat paauglystės, gali reišktis įvairiomis formomis; būdinga prasti
savikontrolės įgūdžiai);
4. Impulsyvūs (taiko seksualinę prievartą kito nusikaltimo padarymo metu; turi ilgą kriminalinę
istoriją savo anamnezėje, smurtą ir agresiją aukos atžvilgiu naudoja tik tiek, kad galėtų ją
palaužti; sadistiniai veiksmai nėra būdingi; kol priešinasi auka, tol smurtauja).

Paskaita. 2018.04.12. Pornografija, pedofilija, fetišizmas, vojerizmas, ekshibicionizmas.

Pornografija ir seksualiniai nusikaltimai: ryšys egzistuoja pagrinde dėl modeliavimo.
 Priklauso nuo pornografinės medžiagos tipo;
 Santykis tarp moters ir vyro, kurie vaizduojami (moters objektizacija, didžioji dalis palaiko
nuostatas susijusius su prievartos mitu).
Prievartos mitas – moterys labai trokšta agresijos; atsakomybė už prievartą priklauso aukai, o ne
prievartautojui.
Nuolatinis žiūrėjimas turi įtaką:
 Grubus elgesys su moterimis;
 Seksualinės prievartos trivializavimas (t.y. nesukelia kažkokių stiprių neigiamų emocijų,
suįprastina tokį elgesį);
 Iškreiptas seksualumo suvokimas;
 Stebimi seksualiniai iškrypimai.
Taip pat didelė sąsaja ir dėl sąlygojimo mechanizmo. Didelis pastiprinimas – susijaudinimas,
apdovanojimas – orgazmas. Kai jie veikia, pastiprina matomas sekso scenas.
Jos papildo turimas kognityvines socialines situacijas ir jų duomenų bazes.
Paauglys ar nepatyręs žmogus mato grubią pornografiją ir jam susiformuoja iškrypęs sekso
suvokimas.

Egzistuoja deviantinis pornografijos žiūrėjimas (teoriškai) – kai trukdo gyventi normaliai.

Freudo katarsio teorija nepasitvirtina tyrimuose – pasižiūrėję smurtinius aktus žmonės vis tiek jų nori
realybėje, jie “neišsilieja” tik per pornografijos vaizdinius.

Pedofilija (nėra teisinė sąvoka).

 Priskiriama parafilijoms (pagal TLK-10, F65.4);
 Lytinė deviacija, kuri pasireiškia lytiniu potraukiu ankstyvojo pubertetinio arba
prepubertetinio amžiaus vaikams; lytinis dirgiklis – lytiškai nebrandaus vaiko kūnas;
 Diagnozuojama asmeniui, kuris pastoviai galvoja apie seksualinius santykius su vaiku ir tai
trunka bent 6 mėnesius;
 Diagnozuojama asmenims sulaukusiems bent 16 metų (jų objektas – ne mažiau nei 5 metais
jaunesnis); jauniesniems nei 16 nėra diagnozuojama dėl nebrandumo;
 Pedofilas – dažniausiai vyras, aukos – abiejų lyčių, nors heteroseksualioji pedofilija paplitusi
labiau;
 Dažniausiai auka ir pedofilas yra pažįstami, juos sieja artimi arba geri santykiai, auka gali
siekti meilės, fizinio kontakto (įprastas vaikams elgesys, nes jie linkę prisirišti prie
suaugusiųjų, kurie gerai su jais elgiasi), o pedofilas tai interpretuoja kaip provokaciją.
 Kuo daugiau pažįstami, tuo didesnė tikimybė, kad įvyks genitalinis, oralinis-genitalinis
kontaktas;
 Kuo artimesnis ryšys tarp aukos ir pedofilo, tuo didesnė trauma aukai; kuo daugiau smurto
santykiuose, tuo aukos patirta trauma didesnė.
Pedofilo psichologinė charakteristika:
 Vyrai (JAV iškreipta statistika, nes ten teoriškai aukos motinai tenka atsakomybės dalis, ypač
kurių vyrai ar sugyventiniai tvirkina vaikus);
 Amžius ~36-40 m; vyresnis (~50 m.) renkasi jaunesnius (~10 m.), jaunesni renkasi apie ~12
m.;
 Klinikinė imtis tarp pedofilų nedidelė (jų nėra daug; dažnai jie turi organinius smegenų
pažeidimus);
 Agresyvių pedofilų charakteristikos atitinka bendras seksualinių nusikaltėlių ir nuteistųjų
charakteristikas (žemesnė socialinė klasė, žemesnis intelektas, t.t.).

Pedofilų (bazinė) klasifikacija:

 Fiksuotasis (nebrandus): nuo ankstyvos vaikystės teikia prioritetą jaunesniems vaikams ir su
jais turi daugiau socialinių kontaktų; nesugeba užmegzti kontakto su bendraamžiais; gali būti
parazitiniais. Kontaktas fizinis tik tada, kai jau gerai pažįsta auką. Dažniausiai nesukuria
šeimos. Lytinis aktas kiek retesnis. Su auka retai taiko agresiją. Būdingas vidutinis intelektas.
Linkę į recidyvus, nėra kritiški savo poelgiams ir nepasiduoda korekcijoms.
 Regresuojantis: gali turėti normalią vaikystę, palaiko gerus santykius su bendraamžiais; gali
jaustis nepilnaverčiais, būti alkoholikais. Dažnai būna išsiskyrę ir nepalaiko pastovaus darbo.
Renkasi nepažįstamas aukas, kurios gyvena atokiau nuo jų. Yra kritiški savo poelgiui, dažnai
jo gailisi. Jų gydymas duoda gerus rezultatus, ypač kai yra sumažinami stresai jų
kasdienybėje.
 Eksploatatyvusis (išnaudojantis): naudojasi viskuom, kad suviliotų auką: manipuliacijom,
agresijom. Nepažįstamos aukos, stengiasi jas izoliuoti nuo aplinkos. Būdinga asocialaus
elgesio istorija. Impulsyvūs, nėra mėgiami žmonių. Dažniausiai renkasi savo lyties aukas ir
nepasiduoda korekcijai.
 Agresyvusis (sadistinis): blogai adaptavęsi žmonės. Su kitais žmonėmis elgiasi sadistiškai.
Dažniausiai grobia ir žudo aukas. Rečiausiai pasitaikantys ir sulaukiantys daugiausiai
žiniasklaidos dėmesio. Pvz., Albert Fish, Čepkatyla (?).

Groto klasifikacija (pagal psichologinius tikslus):

 Aukoms taiko seksualinį spaudimą (įkalbinėja);
 Aukoms taiko seksualinę prievartą (priverčia):
(a) Išnaudotojai;
(b) Sadistai.

Recidyvizmas.
 Tarp homoseksualių pedofilų dvigubai didesnis (palyginti su heteroseksualiais)
 Hetero ~18%, homo ~34%.

Moterų klasifikacija (vienintėlė ir keista, nes jų yra nedaug, tai negali atlikti daug tyrimų):
 Heteroseksualios globėjos (nesupranta, kad daro blogai, nes berniukuose mato vyrus);
 Nekriminalinės pažeidėjos.
 Seksualinės plėšrūnės (renkasi vyresnius vaikus, taiko agresiją).
 Mažų vaikų išnaudotojos.
 Homoseksualios nusikaltelės.
 Agresyvios homoseksualios nusikaltelės.

Pedofilijos etiologija (aiškinama 4 teorijomis):

  Emocinio kongruentiškumo teorijos (emocinių poreikių tenkinimas suaugusiais negalimas).
 Seksualinio susijaudinimo teorijos (ryškiausias patyrimas – vaikystėje).
 Blokavimo teorijos – seksualinio portaukio tenkinimas su bendraamžiais blokuotas.
 Išsijudinimo teorijos – prasti impulsai, alkoholis ir prasta elgesio savireguliacija.

Ekshibicionizmas – lytinių organų apnuoginimas, dėl kurio kyla susijaudinimas, gali patirti
spontanišką orgazmą, kartais sujaudina aukos išgąstis.
Ne visur tai yra keistas dalykas, priklauso nuo kultūrinių normų (pvz Indijoje nėra nustatytų atvejų).
 Pradžia: nuo 15 iki 30 m., vėliau pradeda asmenys su smegenų pažeidimais.
 Grėsmės faktoriai: antisocialumas, alkoholizmas, susidomėjimas pedofilija.
 Neturi stiprių socialinių ryšių.
 Linkę stebėti aukas, introvertai.
 Kritiški savo poelgiams, pasiduoda korekcijoms, ypač naudojant biheiviorizmo modelius.

Situacinės ekshibicionizmo charakteristikos:

 Būdas
o Prie lango, už užuolaidų, t.t.; turi trūkumų – greitas tapatybės nustatymas.
o Automobilyje
o Gatvės (“flasher”)
 Vieta
o Viešosios vietos: parkas, teatras, miškas, troleibusas
o Priparkuotas automobilis
 Aukų pasirinkimas
o Specifinis, priklauso nuo ekshibicionisto pomėgių

Fetišizmas – linkę vogti daiktus;

Vojerizmas - asmens privatumo pažeidimas.
(abu susieti su kitais nusikaltimais).

Paskaita. ?. Turtiniai nusikaltimai.

● Vagystės su įsilaužimu
Įsilaužimai - tai nusikaltimas, kuris paveikia didelę dalį visuomenės
sukeldamas sunkų emocinį ir ekonominį stresą nukentėjusiesiems.
 Neteisėtas įėjimas ar patekimas į tam tikrą objektą
naudojant ar nenaudojant prievartinius veiksmus, norint
padaryti nuskaltimą.
 Skirstomi keli tipai: įsilaužimas su ir be prievartos bei
pasikesinimas.
 Nusikalltimo tipologija: nusikaltimus atlieka jauni
verslininkai, elgetos, narkomanai.
 Aukos pasirenkamos pagal namo išvaizdą, būklę, patekimo
lengvumą.
 Nusikaltimai atliekami dėl turtinės naudos ir pasitenkinimo.
 Nusikaltimus atlieka daugiau vyrų nei moterų, taip pat
skiriasi objektai.
 Jos skirstomos į bendrininkes (kurios dalinai prisideda) ir
partneres (lygiavertės nusikaltimo atlikime).

● Automobilių vagystės Tai kuomet prievarta arba ne yra pavogiama motorinė transporto
priemonė. Tai gali būti būti atliekama užgrobimu, naudojant ginklus.
● Sukčiavimas ir Kuomet naudojantis kito asmens asmenine informacija (vardas,
tapatybės vagystės pavardė, banko sąskaitos duomenys ir t. t) siekiama finansinės
naudos. Aukos apie tokio tipo nusikaltimus sužino tik iš įmonių,
kuriose neteisėtai panaudoti asmens duomenys.

● Vagystės iš “Vagystės pagal įgaliojimą” (shoplifting by proxy - kai žmonės įkalbina

parduotuvių kitus žmones daryti nusikaltimus.
 Pvz: suaugę kalbina nepilnamečius, nes su jais visuomenė
elgiasi mažiau agresyviai, jiems taikomos mažesnės bausmės,
ypač už pirmus nusikaltimus. Kivivuori (2007) buvo apklausti
6,279 15-16 metų Suomijos nepilnamečiai apie jų vagysčių ir
plėšimų elgesį. 7% atsakė, kad įvykdė nusikaltimą kitų dėka.
 Dažniausia „vagysčių pagal įgaliojimą” priežastimi tampa
mokestis už parduotuvės apiplėšimą. Nusikaltėliai patys bijo
būti pagauti, todėl sumoka kitiem žmonėm ar pažada
pasidalinti atlygiu, kad jie atliktų nusikaltimus vietoj pačių
organizatorių.
 Motyvai: tarpusavio spaudimas,moralinė raida, ankstesnės
vagystės iš parduotuvių, ekonominiai svarstymai.
Narkomanai dažnai vagia, pavogia prekę, o pasku ateia ir
sako, kad nori gražinti, o čekį pametė.
 Vagys pasižymi nervingumu, trypčiojimu, vaikščiojimas
pirmyn-atgal, žvilgsnio mėtimasis.
 Dažnai būna vagių, kurie turi impulsų kontrolės ar
savikontrolės sutrikimų. Taip pat vagys dažnai vartoja
alkoholį ar kitas medžiagas, lošia įvairius žaidimus.
 Dažnai vogia paauglės merginos ir moterys, nes joms yra
lengviau paslėpti mažus daiktus.

● Baltų apykaklių „Baltųjų apykaklių“ ir profesiniai nusikaltimai. Įmonės, didelės

nusikaltimai korpuracijos yra linkusios pažeisti įstatymus. Piktnaudžiavimas
valdžia. Finansiškai „baltųjų apykaklių“ nusikaltimai yra daug didesni,
nei eilinių žmonių.
Green’s Four Categories of Occupational Crime:
1. Organizacinis - Įstatymo pažeidžiamas elgesys, kurį skatina
korporacija ar agentūra.
2. Profesionalus - Įstatymo pažeidimas, padarytas dėl profesijos, tai
suteikia galimybę nusikalsti.
3. Valstybinės institucijos - teisę pažeidžiantis valdžios elgesys.
4. Individualus - teisės pažeidimas, kurį padarė asmuo, dirbantis
bendrovėje ar organizacijoje, bet įsipareigojusi savarankiškai daryti
pažangą arba finansinę naudą.

● “Softlifting” - Neteisėtas autorių teisių saugomos programinės įrangos dubliavimas

programinė įranga ir asmeniniam naudojimui/piratavimas. Daugelis žmonių šiandien
el.šaltiniai nelaiko šios kategorijos nusikaltimu, jei jie tai ir padarys. Muzikos,
vaizdo įrašų dubliavimas turi didelių nuostolių kūrėjams ir legaliems
 platintojams. Softliftingas yra atliekamas dėl 3 tikslų:
1. Komercinis piratavimas, kuris susijęs su neteisėtu autorių
teisių saugomos medžiagos, susijusios su perpardavimu,
dubliavimu.
2. Įmonių piratavimas, kuris susijęs su neteisėtu autorių teisių
saugomos medžiagos, kuri bus naudojama, kopija.
3. Neteisėtai kopijuojama autorių teisių saugoma medžiaga
asmeniniam naudojimui.

Paskaita. 2018.05.03. Psichologiniai elgesio deviacijų veiksniai.

Socializacijos proceso defektus lemiantys veiksniai:
 Nepalankios asmenybės raidos sąlygos šeimoje.
o Psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
o Nepilna/nedarni šeima: atskyrimas nuo motinos (tokia deprivacija sukelia ilgalaikes
pasėkmes; nesaugus prieraišumo tipas; didžiausia įtaka iki 3 metų).
o Fizinė prievarta ir smurtas (kognityvinė branda; emocijos, priešiškumas; priešiško
pasaulio samprata, gynybiškumas).
o Auklėjimo klaidos (emocinis atstūmimas, hipergloba
(dominuojanti/nuolaidžiaujanti), hipogloba (priežiūros nebuvimas), prieštaringas
auklėjimo stilius, paskatinimų trūkumas).
 Neigiamas mokyklos ir bendraamžių grupės poveikis.
o Žemas pažangumas.
o Neigiami mokytojų vertinimai.
o Neigiami bendraamžių klasiokų vertinimai.
Asociali šeima -> atstūmimas mokykloje -> prisijungimas prie asocialių bendraamžių grupių.
 Neigiamas žiniasklaidos poveikis.
o Žiniasklaida mėgsta nusikaltimus ir deviacijas.
o Žiniasklaidoje vaizduojamas iškreiptas nusikaltėlių, nusikaltimų ir pareigūnų vaizdas.
o Policija dažnai vaizduojama kaip korumpuota, policininkai – pernelyg brutalūs.
o Surette (1998) priešingybių dėsnis: žiniasklaida vaizduoja tai, kas priešinga realybei,
oficialiai statistikai.
o Pvz., seksualiniai nusikaltimai dažniausiai neatitinka realaus paveikslo.
 Individualios asmenybės savybės ir psichikos sutrikimai.
o Dėmesio sutrikimas ir hiperaktyvumas.
o Intelektas.
o Kūno konstitucija.
o Charakterio akcentuacijos.
 Hipertiminiai: aktyvumas, nerūpestingumas, nuotykių ir rizikos troškimas,
patenka į kriminogenines situacijas per daug įsilinksminus, lengvai
susibendrauja, todėl lengvai pakliūna į kriminogenines ir asocialias grupes.
 Epileptoidiniai: agresyvumas, dirglumas, užsispyrę, nepasitiki kiais, norėdami
pasiekti tikslus naudoja prievartą, jei pakliūna į kriminogeninę grupė – gerai
įsitvirtina, nesusivaldymas būdingas, ekstremaliose situacijose nesivaldo bei
pamiršta racionalų protą, moralinės vertybės neturi reikšmės.
 Isteroidiniai: pernelyg didelis noras atkreipti į save dėmesį, ignoruoja
nemalonius faktus, naudoja asocialius būdus, būdingas išstūmimas,
demonstratyvus noras patikti kitiems, nesupranta savo elgesio pasėkmių,
geri melagiai ir sukčiai.
  Silpnavališki: valios stoka, nesavarankiški, linkę pažeisti moralės ir teisės
normas, negali pasipriešinti grupei todėl nusigeria ir padaro nusikaltimus,
daro kas liepta bei ką daro kiti.

Vaikų elgesio nukrypimus skatina:

 Nekontroliuojamas TV žiūrėjimas šeimoje.
 Ilgalaikis TV žiūrėjimas ikimokykliniame amžiuje.
 Disciplinos palaikymas fizine jėga.
 Vaizduotės ir žinių troškimo neskatinimas.

Kaip žiniasklaida veikia deviantinį elgesį:

 Imitavimas (socialinio mokymosi pavyzdžiai).
 Sužadinimo sukėlimas.
 Jautrumo sumažinimas.
 Žinių apie kriminalinio elgesio būdus pasiekimas.
 Noro turėti tai, ko negali įsigyti prosocialiais būdais sukėlimas.
 Nusikaltimų romantizavimas.
 Nusikaltimo tikslas.

Agresyvūs kompiuteriniai žaidimai:

 Duomenys nevienareiškmiai: šalininkai ir priešininkai.
 Ryšys tarp agresijos ir agresyvių komp žaidimų egzistuoja (Bushman and Huesmann, 2014).
 Konkurencija skatina agresiją, o nepagydoma žaidimai (Adachy and Willoughby, 2011).
 Agresyvaus poveikio trukmė: 4-10 min. (Barlett et al., 2011), 24 h (Bushman and Gibson
2011), longitudiniai tyrimai rodo poveikį iki 4 metų (Willoughby et al., 2014).
 Sumažina jautrumą realiam smurtui (Carnagey et al., 2007).
 Asmenybės savybės: neurotiškumas, sutarumas, sąmoningumas.

Psichikos sutrikimai.
Šizofreniniai sutrikimai: Paranoidinė šizofrenija – dažniausia ir tipiškiausia diagnozė.
 Lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokima bei valios sferas.
 Kliedesiai – ypač persekiojimo.
 Haliucinacijos.
 Dezorganizuota kalba.
 Dezorganizuotas elgesys.
 Neadekvačios emocijos.
Nusikaltimai: smurtinius nusikaltimus įvykdo nedidėlis procentas sergančiųjų (bet jie pasižymi
ypatingu žiaurumu).

Kliedesiniai sutrikimai:
 Kliedesių grupės.
 Haliucinazijos.
 Kliedesių turinys gali būti įvairus, labiausiai su nusikaltimais susiję persekiojimo ir poveikio
kliedesiai.
 Atvejis: Š.A. laužėsi pas ją į kambarį, sulaužė durų staktą, spyną, iškeikė, grasino kad užmuš,
susitvarkys su jais visais. Tokius jo grasinimus senolė suprato kaip realius, nes anūkas gali
juos įgyvendinti. Pasakojo, kad išlaužęs jos kambario duris anūkas koridoriuje pradėjo ją
stumdyti, tyčia sugriebė už riešo, suko tą ranką, spyrė į šlaunį, sudavė per nugarą, tampė už
pečių. Visus A.A. išvardintus ir akivaizdžius sužalojimus ji pažymėjo pranešime. Į įvykio vietą
iškvietė GMP brigadą. Kiek pasakojo, anūkas nuolat prieš ją smurtauja, yra
 neprognozuojamas, nes serga psichine liga ir kai negeria vaistų jam užeina psichozės ir
agresijos priepuoliai.

Afektiniai sutrikimai: depresija.

 Didžioji depresija.
 Sąsajos tarp depresijos ir mergaičių polinkio nusikalsti.
 Kodėl sunkiausios depresijos formos susijusios su nusikaltimų padarymu? Sunki depresija su
psichozės simptomais gali priversti žmogų elgtis neprognozuojamai. Psichozė dažniausiai
pasireiškia paranoja. ARBA: sunkios depresijos metu žmogus jaučiasi, lyg nebeturėtų ko
prarasti, gali pasireikšti keršto motyvas.
Nusikaltimai: masinės žmogžudystės, smurtas ir savižudybės policijos pagalba, susišaudymai
mokykloje ir pan.

Asocialios asmenybės sutrikimas:

 Impulsyvus elgesys ir žemas savidrausmės lygis.
 Nepakankami emocijų ir kontrolės įgūdžiai.
 Nuolatinis socialinių ir teisės normų pažeidimas.
 Nuolatinis ir įtikinamas melas.
 Manipuliacija kitais.
 Nepakankamai gerai išvystyta empatija.
Nusikaltimai: plėšimai, šantažas, smurtiniai nusikaltimai, šaunamieji ginklai, vagystės.

Seminaras. 2018.05.17.
Bus tokio pobūdžio klausimai per egzaminą. Are you good or evil? Pabaigt doc ziuret, bus egze
klausimu is jos (su oxytocin). Dvi dalys egze: smulkmeniški (kokie genai susiję su dev elgesiu, t.y.
literatūra iš seminarų), melo ir tiesos forma klausimai, testiniai su atsakymų variantų pasirinkimais;
atviri klausimai, bus atvejo analizė skirta veiksnių, kurie lemia deviantinį elgesį išaiškinimui ir jų
sąveikos paaiškinimui, atpažinti autorius ir galbūt su teorijom suvest. Pasikartoti ir naujus dalykus ir
senus, apie padegėjus, seksualinius nusikaltimus, žudikus. Aizenko socializacijos sąlygojimo teoriją,
visus mechanizmus idealiai mokėt, neutralizacija, operantinis sąlygojimas, t.t. pateikti pavyzdžius
kokiais būdais padegėjas gali neutralizuoti savo elgesį.

1. Kaip turi būti organizuoti dvynių tyrimai, siekiant atskleisti deviantinio elgesio formavimosi
mechanizmus? Reiktų vykdyti longitudinius tyrimus, kad būtų galima stebėti visą dvynių
vystymosi eigą. Taip pat turėtų būti lyginami monozigotinių ir dizigotinių dvynių rezultatai,
bei lyginimas su įvaikinimų rezultatais. Reikia atsižvelgti į aplinką (bendra, atskira), genus.
2. Kokias deviantinio elgesio ir genetinių veiksnių sąsajas demonstruoja dvynių tyrimai? Kas gali
neutralizuoti genų poveikį? Monozigotiniai dvyniai turi didesnę tikimybę būti vienodo elgesio
dėl genetinių veiksnių, nei dizigotiniai (nors ir pas juos tikimybė yra). Taip pat įtakos turi
identiškų dvynių monochorioninis ar dichorioninis prenatalinės aplinkos veiksnys –
monochorinioniniai monozigotiniai dvyniai yra panašesni asmenybe ir kognityviais
sugebėjimais nei dichorioniniai monozigotiniai dvyniai. Genų poveikį gali neutralizuoti pro-
sociali šeima/aplinka ir joje demonstruojami vaidmenys.
3. Keliais sakiniais paaiškinti sąvokas ir jų sąsajas su deviantiniu elgesiu:
a. “Kario genas”: genas, susietas su agresija ir smurtu. Asmenys, kurie vaikystėje patyrė
nemalonias situacijas, turi didesnę tikimybę nusikalsti vėlyvoj vaikystėj ir ansktyvoj
jaunystėj.
b. Migdolinis kūnas (angl. amygdala): smegenų struktūra, atsakinga baimės ir kitus
emocinius atsakus. Ji yra susijusi su psichopatija ir neemociškais atsakais, kurie yra
susieti su asmenimis kurie yra chroniškai antisocialūs.
 4. Vaikų temperamento tipai (Thomas, Chess, 1977), trumpai apibūdinti: temperamentas tai
natūralus pasiruošimas atsakui į situacijas ir objektus (turi biologinį pagrindą, atsiranda
kūdikystėj ir tęsiasi visą gyvenimą, jam daroma įtaka per aplinką).
1. Lengvas vaikas: reguliarios bio funkcijos, greitai adaptuojasi, geros
nuotaikos, lengvas prieinamumas, mažas nuotaikų intensyvumas.
2. Sunkus vaikas: nereguliarios bio funkcijos, lėtai adaptuojasi, blogos
nuotaikos, sunkus prieinamumas, didelis nuotaikų intesyvumas.
3. Lėtai priprantantis vaikas: didelis aktyvumas, nenorėjimas naujų
stimulų ar žmonių, žemas adaptyvumas, blogos nuotaikos, žemas
intensyvumas.
5. Aplinkos rizikos veiksniai:
a. FASD (alkoholinio vaisiaus sindromas; fetal alcohol spectrum disorder): įgimtas
sutrikimas; nėštumo metu moterims geriant daug alkoholio vaikas gali gimti su FASD.
Pasireiškia savireguliacijos problemomis, antisocialiu elgesiu, smurtu, agresija.
b. Gimdymo komplikacijos. Neurologiniai defektai (smegenų sužeidimas), jei netaisomi
prosocialioje namų aplinkoje, gali vesti link antisocialaus elgesio, prastų impulsų ir
savęs kontroliavimo sugebėjimų, ribotų verbalinių gabumų, nes vaikui neužtenka
kantrybės išsiugdyti socialiai priimtinų verbalinių sugebėjimų.
6. Kas bendra tarp Phineas Gage ir Vietnamo veteranų? Asocialus elgesys abiem atvejais yra
sąlygotas dėl smegenų disfunkcijų, smegenų sužeidimų fizinių.
7. Neurotransmiteriai, serotoninas.
a. Neurotransmiteriai: perduoda informaciją nervinėje sistemoje. Stipriai paveikiami
vaistų/narkotikų.
b. Serotoninas: vienas iš neurotransmiterių, stipriai susijęs su agresija ir smurtu. Jis yra
smegenų priekyje, kuris atsakingas už planavimą ir savireguliaciją. Kai jo nepakanka,
sumažėja tolerancija provokacijoms.
8. Kas yra vykdomoji funkcija ir kaip ji susijusi su deviantiniu elgesiu? (angl. executive function)
yra aukštesnio lygio kognityviniai procesai, kurie organizuoja, planuoja elgesį. Susiję su
logika, aiškinimu, abstrakčiu aiškinimu. Vykdomoji funkcija yra svarbi sprendžiant problemas
ir savikontrolei. Darymas apie tai nepagalvojus yra impulsyvumo forma, kuri pasireiškia
antisocialiems žmonės, kitokiu deviantiniu elgesiu pasižymintiems.
9. Kas yra dviejų sistemų rizikingo paauglių elgesio modelis (Steingberg, 2010)? Taip yra
apibūdinamas 14-17 metų paauglių periodas, kurio metu savireguliuojančios sistemos
smegenyse dar auga. Dvi smegenų sistemos: socioemocinė (suvokia apdovanojimus,
reguliuoja socialinę informaciją, emocines reakcijas) ir kognityvinė kontrolės sistema (panaši
į vykdomosios funkcijos, valdo impulsus, savireguliaciją). Socioemocinė sistema suauga apie
14 metus. Kognityvinė kontrolės sistema suauga įžengus į pilnametystę (~20 metus). Tas
brendimo tarpas tarp šių sistemų sukuria periodą, kurio metus paauglys yra labiau
pažeidžiamas rizikingui elgesiui.

Paskaita. 2018.05.17. Deviantinio elgesio formavimosi mechanizmai.

Sąlygojimas:
 Klasikinis sąlygojimas.
o Ivanas Pavlovas
o Hans J. Eysenck (1990) „Socializacijos sąlygojimo teorija“
o Bausmė (+ nepageitautinas elgesys) → Diskomfortas
 Introversija / ekstraversija;
 Emocinis stabilumas / neurotiškumas;
 Psichotiškumas / Super ego kontrolė.

Operantinis sąlygojimas:
B. F. Skinner ir jo balandžiai, žiurkės, katės, Skinnerio dėžė.
Pastiprinimas didina elgesio pasikartojimo tikimybę, o bausmės – mažina.
Pastiprinimai:
 Teigiami – kai individui duodama kažkas malonaus;
 Neigiami – kai pašalinamas negatyvus stimulas;
 Pirminiai – padarinys, turintis tiesioginį biologinį reikšmingumą, jo mums nereikia mokytis, jį
sukelia pats dirgiklis (pvz.: gautas maistas sukelia pasitenkinimą); susiję su bazinių poreikių
tenkinimu.
 Antriniai (sąlygoti) – padarinys tiesioginio biologinio reikšmingumo neturi, tačiau tampa
reikšmingas dėl sąsajų su pirminiu padariniu. Antrinio pastiprinimo yra išmokstama. Pvz.: jei
žiurkė žino, kad švilpuko garsas praneša apie maistą, ji stengiasi įjungti švilpimą. Mūsų
gyvenime tokiu antriniu pastiprinimu yra pinigai, pažymiai, kurių kiekvienas buvo susijęs su
svarbesniais atlygiais. Antrinis pastirpinimas išplečia galimybes veikti vieni kitus.
Pastiprinimas deprivacijos sąlygomis. Pastiprinimų pateikimo būdas yra svarbus.

Pastiprinimų pateikimo būdai (schemos):

 Nuolatinis pastiprinimas;
 Pastovaus intervalo (elgesys išmokstamas lėčiau, reakcijos gęsta greičiau);
 Nepastovaus intervalo (elgesys išmokstamas lėčiau, reakcijos gęsta ne taip greitai);
 Pastovaus santykio (elgesys išmokstamas greičiau, reakcijos gęsta greičiau)‘
 Nepastovaus santykio (elgesys išmokstamas greičiau, reakcijos gęsta ne taip greitai).
Reakcijos gesimo mechanizmas.

Bausmės (ne)efektyvumo priežastys:

 Pateikimo laikas;
 Adekvatumas (stiprumas);
 Neišvengiamumas;
 Alternatyvių reakcijų galimybė.
Pagal Aizenką didesnės bausmės turi būti ekstravertams.

Generalizacija ir reakcijos perkėlimas:

Procesas, kai anksčiau išmoktos reakcijos pritaikomos naujose situacijose.
Generalizacija:
 Pirminė – stimulų fizinis panašumas;
 Antrinė – verbalinis apibendrinimas.
Paskatins deviantinį elgesį vis įvairesnėse situacijose, kai:
 Vis daugiau vienos situacijos elementų atitiks naujus elementus;
 Žmogus sukurs apibendrintas asocialios patirties schemas, nesunkiai panaudojamas kitur.

Identifikacija:
 Identifikacija – savęs tapatinimas su kitais žmonėmis;
 Pirmasis aprašė S. Freud;
 Pirmieji identifikacijos šaltiniai – tėvai arba globėjai;
 Vyksta nesąmoningai, sunku kontroliuoti;
 Priverstinė identifikacija arba etikečių klijavimas.

Mokymasis stebint (4 procesai):

1. Dėmesys (kokie modelio veiksmai pasirenkami)
a. Stebėtojo savybės: ar budrus, ar apsvaigęs, t.t.
 b. Modelio savybės: padidina tikimybę, kad besimokantysis atkreips dėmesį, pvz jei
modelis patrauklus ir sukelia teigiamas emocijas, taip pat jei modelis yra panašus į
stebėtoją.
c. Modeliuojamos veiklos ypatybės.
2. Išlaikymas atmintyje (koduojamas elgesys)
a. Perkėlimas į ilgalaikę atmintį: perkėlimas iš mintinės reprezentacijos.
b. Svarbus kartojimas: dėl to ilgalaikis smurtinių laidų žiūrėjimas paveikia elgesį.
3. Atgaminimo stadija: neįmanoma be motyvacinės, nes dažnai pasitaiko klaidos.
4. Motyvacinė stadija
a. Nulemia, ar bus atgamintas modeliuojamas elgesys.

Modelio poveikis asmenybės elgesiui:

1. Naujų deviantinių elgesio formų išmokimas
2. Ankščiau išmokto deviantinio elgesio aktualizacija
3. Anksčiau išmokto deviantinio elgesio prislopinimas

Savipastiprinimai.
 “Žmonės daro tai, kas kelia savo vertės pajautimą ir pasitenkinimą savimi, bei vengia tokio
elgesio, kuris sukeltų savęs baudimą”.
 Jie galimi susikūrus vidinius standartus, tik tada remiantis jais galima save smerkti ar girti.
 Formuojasi palyginimo procese (lyginant su kitų žmonių arba savo rezultatais)
 Palyginimo standartų šaltiniai: taisyklės, normos ir nurodymai ir kt.
 Kai susiformuoja individuali elgesio standartų sistema, asmuo sukuria unikalią savo
hierarchinę pastiprinimų sistemą ir remdamasis ja kontroliuoja savo elgesį.

Deviantinį elgesį skatina:

1. Pavaduojantys pastiprinimai: netiesioginiai pastiprinimai, kuriuos tiesiogiai patiria modelis, o
stebėtojas patiria netiesiogiai. Pvz. televizijoj narko baronas yra labai turtingas ir vaikui
pastiprinamas to nusikaltimo.
2. Išoriniai pastiprinimai.
3. Savipastiprinimai.

Skirtingų pastiprinimo rūšų kryptys ir dydžiai gali būti skirtingi, jų sąveikia nulemia ar asmuo
įgyvendins deviantinį elgesį. Pvz., jei visi veiks ta pačia kryptimi, tikimybė bus didžiausia.

Pagrindiniai modeliavimo šaltiniai: šeima, subkultūra, visuomenės informavimo priemonės, kinas,

internetas.

Elgesio skatinimo mechanizmai:

1. Biologinio pagrindo paskatos
2. Socialiniai paskatinimai
3. Kognityviniai paskatinimai
a. Pasekmių lūkesčiai
b. Save vertinančios reakcijos

Asmenybės brendimo metu išoriniai pastiprinimai tampa mažiau reikšmingi (palyginti su vidiniais).

Išorinių ir vidinių reikalavimų neutralizacijos:

(neutralizacija – neįsisąmonintas pateisinimas elgesio, kurį pats asmuo suvokia kaip teisėtą, tačiau
teisinė sistema ir didžioji dalis visuomenės, suvokia kaip neteisėtą).
 Atsakomybės neigimas
  Žalos neigimas
 Aukos neigimas
 Smerkiančiųjų smerkimas
 Apeliacija į svarbesnes aplinkybes
 Palyginimas su kitais
 Atsakomybės deindividualizavimas (“aš turėjau gelbėti draugą, dariau dėl kažko”)
 Aukos dehumanizavimas

Asmenys supranta, kokie yra visuomenėje nusistovėję standartai ir naudoja neutralizaciją, kad
apsigintų.

Neutralizacijos ir nusikalstamas elgesys:

 Įvairius nusikaltimus padarę asmenys taiko skirtingas neutralizacijas
 Skirtingų lyčių taikomos neutralizacijos
 Neutralizacijos kaip skėtis – apsaugo nuo minčių, jausmų, sudaro sąlygas atsirasti konkrečiam
nusikaltimui.
 Neutralizacijos ir kriminalinė patirtis.

Motyvo poslinkis į tikslą:

 Tai, kas ilgą laiką siejama su pozityviomis emocijomis, įgauna savarankišką skatinančią jėgą;
 Nauja motyvacija formuojasi tik kai naujas tikslas siejamas su egzistuojančiu ir motyvacinę
galią turinčiu, sukeliančiu teigiamas emocijas;
 Paaiškina, kodėl argumentacija neveiksminga.

Vertybių sistema
Asmenybės vertybės – daugiau ar mažiau įsisąmonintos ir interiorizuotos žmogaus gyvenimo
prasmės (Leontjev, 1975)
Vertybių sistema formuojasi socializacijos procese ir yra dinamiška, todėl priklauso nuo aplinkos
pokyčių.
 Asocialios vertybių sistemos perėmimas nuo pat pradžių;
 Kuo daugiau, dažniau ir artimiau sąveikaujama su asocialia subkultūra, tuo didesnė vertybių
perėmimo tikimybė;
 Persiorientavimas į kitą vertybių sistemą vyksta dėl individualios ir vyraujančios VS
neatitikimų.

Savojo AŠ vertinimas
 Stengiamės apsaugoti ir pakelti;
 Savojo aš vertės kėlimas ir nusikaltimai: vagystės, vandalizmas, prostitucija;
 Tiesiogiai susijęs su deviantinio elgesio formavimusi;
 Teigiamo savęs vertinimo poreikis labai norimas, kai savęs vertinimas žemas. Galiausiai gali
pradėti elgtis asocialiai.

Išorinių ir vidinių veiksnių sąveikos mechanizmai

 Išorinės sąlygos daro įtaką asmenybei;
 Su amžiumi vidinių veiksnių reikšmė didėja.

Paskaita. 2018.05.24. Elgesio deviacijų prevencija.

Prevencija – užkirtimas, išvengimas. Išankstinis nepageidaujamo elgesio reiškinio kelio užkirtimas.
Prevencija ir jos poreikis.
 Nepilnamečių nusikalstamumo rodikliai (netikslūs ir t.t. nes oficialia statistika nereikia
pasitikėti labai).
  Nusikaltimų žalos minimavizavimas; labiausiai veikia nepilnamečius prevencija, nes jų
asmenybės dar nesusiformavusios.
 Nepilnametis delinkventas: 16-17 m., 25% - sunkūs kriminaliniai nusikaltimai, dažniausiai –
vagystės (prevencija turi būti nuo ankstyvaus amžiaus; vagystės žymi užimtumo nebuvimą).
 Nepilnamečio delinkvento socializacija turi vykti jam artimoje aplinkoje, o ne izoliacijoje
(izoliacija turi didesnį neigiamą poveikį).
 Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija 1970-1980 “nothing works” (įbauginimas ir
bausmės, liūdni tyrimų rezultatai). Dabar esmė yra skatinti pozityvius asmenybės ir jo
aplinkos santykius. Atsižvelgti į pačią artimiausią aplinką ir ypatingai tėvų vaidmenį
prevencijoje.
 Socialinis interakcinis modelis.
 Šiuolaikinis požiūris į prevenciją – nekalbėti apie deviantinius dalykus kaip narkotikai, o
propaguoti sveiką gyvenimo būdą – pozityvius dalykus, kad vaikams neatsirastų laiko
domėtis deviantiniais dalykais.

Įkalinimas kaip prevencijos priemonė turi trūkumų (tai apsuptas asmuo deviantinio elgesio),
privalumai (visuomenės apsaugojimas, atgraso nebedaryti naujų nusikaltimų, modelis (pažįstamas)
yra pasodinamas į kalėjimą ir tau turi neigiamą pavaduojantį pastiprinimą).

Bausmių griežtinimas neturi įtakos žmonių elgesiui:

 žmonės darantys nusikalstamą veiką, tikisi kad jų nepagaus;
 nuteisti asmenys kalėjimuose išmoksta labai daug naujų deviantinių elgesių;
 nuteisti ne pirmą kartą, jiems nėra didėlio skirtumo, kokia bausmė yra skiriama;
 ilgai kalintys asmenys pasižymi didesniu piktumu, polinkiu kerštauti ir žiaurumu.
 bausmių griežtinimas neturi atgrasinamojo poveikio, nes daugelis žmonių padarydami
nusikaltimą net nežino kokio dydžio būna bausmės;
 jeigu asmuo žino apie bausmes, tas žinojimas būna laikinas, kaip ir poveikis.

Tam kad bausmė būtų efektyvi, turi atitikti tris pagrindinius kriterijus:
 Savalaikė (sekti iš karto po nusikaltimo).
 Neišvengiama.
 Individualizuota/adekvati padarytai veikai, turi žmogus ją suvokti, jam turi būti reikšminga.

Kalėjimo turizmas – padaro daugiau nusikaltimų recidyvistai, nes linksmiau jiems gyvent.

Elgesio deviacijų prevencijos etapai.

1. Ankstyvosios intervencinės programos (pirminė prevencija): poveikis padaromas tiems
asmenims, kurie dar tik rizikuoja nusikalsti. Esmė yra padėti žmogui išspręsti problemas,
kurios gali atvesti į nusikaltimo kelią. T.y. nepalankių šeimos sąlygų gerinimas, šeimoms
kursai, asmenybės sutrikimų dalykai.
a. Veiksmingos.
b. Pvz., ikimokyklinio ugdymo programos, šeimos terapija, soc. Darbuotojų lankymasis
ir kt.
c. Rizikos grupė – būdingi bruožai, kurie skatina nusikaltimų darymą, pvz.,
temperamentas, nesutarimas su bendraklasiais, t.t.
2. Nusikaltimo prevencija (antrinė prevencija): stengiamasi paveikti veiksnius, kurie tiesiogiai
dalyvauja nusikaltimo situacijose ar jai besiformuojant; konkrečiai žinoma, nuo kokio
nusikaltimo yra bandoma apsaugoti asmenį. Daromas tiesiogiai, ne per tarpines grandis.
Priemones naudojame tada, kai išskiriame vieną ar kelis pavojingiausius/paplitusius
nusikaltimus. Skirstoma pagal tai, kam ji yra skirta:
a. Paaugliams (padidintos rizikos laikas visiems).
 b. “probleminiams” vaikams.
c. Psichinę/fizinę negalią turintiems.
d. Išeinantiems į laisvę (galima priskirti ir prie postvencijos).
3. Postvencija (tretinė prevencija): nukreipta į asmenis, kurie jau padarė nusikaltimą. Tikslas –
neleisti, kad individas vėl padarytų nusikaltimus (skirtingus).

Apsauginiai individualūs veiksniai, kurie apsaugo asmenį nuo nusikalstamos veikos padarymo:
 Aukštesnis intelektas.
 Vidutinė ir aukšta savigarba.
 Geria socialinė integracija mokykloje/bendruomenėje.
 Geri socialiniai įgūdžiai.
 Empatija.
 Optimizmas.
 Akademinis pažangumas.
 Gebėjimas spręsti problemas.

Išoriniai ir vidiniai apsauginiai veiksmai:

Išoriniai: auklėjimas, bendravimas artimoje aplinkoje, bendraamžių grupė.
Vidiniai: kognityvinis informacijos apdorojimas, akademiniai laimėjimai, socialinių problemų
sprendimo įgūdžiai.

Prevencinės veiklos uždaviniai:

 Asocialių nuostatų keitimai.
 Ryšių su kitais deviantais silpninimas.
 Ryšių su šeima ir bendruomene stiprinimas.
 Vaiko priežiūrios šeimoje stebėjimas.
 Darbo su tėvais stiprinimas.
 Turėtų perimti nekriminalinio elgesio modelius, kontroliuoti savo elgesį (savitvardos įgūdžių).
 Sukelti susidomėjimą prosocialia veikla.

Psichologinės deviantinio elgesio prevencijos kryptys.

 Ankstyvaisiais etapais – nepageidaujamų poelgių ir bausmių susiejimas (sąlyginiai ir
nesąlyginiai stimulai).
 Deviantinio elgesio pastiprinimo šaltinių apribojimas arba naikinimas.
 Užtikrinti, kad bendra pastiprinimų išvestinė paskatintų prosocialias, o ne deviantines
reakcijas, didžiausią dėmesį skiriant savipastiprinimams.
 Sukurti asmenybės funkcionavimo sąlygas, kurioms deviantinio elgesio įgūdžių perkėlimas
būtų neįmanomas; užkirsti kelią generalizacijai.
 Susieti naujus elgesio tikslus su turinčiais motyvacinę reikšmęir sukeliančiais teigiamas
emocijas.
 Pateikti tinkamus identifikacijos objektus (pvz., Big Brothers, Big Sisters).
 Sudaryti sąlygas, kad matytų realius ir simbolinius prosocialaus elgesio modelius (irgi BBBS).
 Pašalinti informacijos apdorojimo defektus.
 Neutralizuoti nepageidautinus elgesio scenarijus.
 Užtikrinti sąlygas patenkinti pagrindinius poreikius prosocialiais būdais.
 Užkirsti kelią žemo savęs vertinimo formavimuisi.
 Dezorganizuoti neutralizacijos priemones.

Dažniau reikia bausti ekstravertus nes dėl smegenų žievės jie lėčiau mokosi nei intravertai, jiems
reikia dėl to daugiau stimuliacijos.
Simbolinis modelis – konkretus herojus/asmuo, kuris yra naudojamas stebėjimo procesu. Pvz.,
vaikystėje animaciniai herojai.

Prevencinės programos:
 Nekriminalinių nuostatų perėmimo mokymas.
 Savikontrolės pastiprinimas.
 Socialiai priimtinos veiklos ir socialinės atsakomybės skatinimas.
 Emocinis ir moralinis pozityvaus elgesio stiprinimas.
 Deviantinio elgesio alternatyvų kūrimas ir įtvirtinimas.

Paskaita. 2018.05.31. Elgesio deviacijų prevencija.

Elgesio deviacijų prevencijos principai.
 Rizikos lygio klasifikacija – jeigu labai daug veiksnių rizikos, turi skirtis intervencinių
priemonių intensyvumas.
 Tinkamas poveikio būdas – priemonės konkrečiam asmeniui, programos turi būti
struktūruotos.
 Bendruomenės kontekstas – bendruomenėje vykdomos programos yra efektyvesnės dėl
modeliavimo principų, kuriuos pradeda pritakyti visą bendruomenė; sustiprinami ryšiai
pačioje bendruomenėje ir ji tenkina daug socialinių poreikių.
 Priemonių įvairiapusiškumas – efektyvios programos, kurios apima visą kompleksą
problemų, orientuotos į naujų/senų socialinių įgūdžių lavinimą.
 Programos integruotumas – asmens, linkusio nusikalti, gražinimas į priimtą socialinį
kontekstą, integruojant jį į visuomeninę veiklą.
 Integracija.
 Kriminogeniniai poreikiai.

Prevencinės programos ir jų efektyvumas.

 Nei viena iš valstybės prevencinių programų netenkino visų poreikių.
 Ten nebuvo tiksliai suformuotos problemos, duomenys prasti, neaiškūs uždaviniai, t.t.
 Lietuvoje prevencinių programų rengimas nėra nuoseklus ir labai patenkinamas.

Alternatyvūs modeliai:
 Jauni žmonės kaip teigiami modeliai – big brother, big sister.
 Bendraamžių švietimas.
 Alternatyvios mokyklos – būdinga skandinavijoje, mokosi neprisitaikę vaikai ar su elgesio
problemomis; specializuota, saugi aplinka ir specializuotas mokymas, daug neformalaus
ugdymo.
 Bendruomenės partnerystės grupių kūrimas.
 Šeimos konferencija.
 Jaunimo teisingumo komitetai.
 Mediacija – sprendimas taikiais būdais, kai tarp konfliktuojančių šalių tarpininkauja.
 Probacija – alternatyva įkalinimui, su tam tikromis sąlygomis – korekcinės programos, t.t.
Sukuria sąlygas resocializacijai geresnei, gerų modelių. Padidėja recidyvo galimybė, nes nors
aplinka ir gera, jų namai ar pažįstamų ratas jei asocialus, gali viskas iš naujo pasikartoti;
nepakankamas bausmės įsisąmonimas.
 Saugi institucinė priežiūra.

Seminaras. 2018.05.31.
Aileen Wournos aprašas. Veiksniai, prisidėję prie jos žudikės karjeros:
 Prieš ją smurtavo vaikystėje jos globėjai seneliai; buvo asociali šeima, modeliai šeimoje
nebuvo tinkami ir ji išmoko smurtinio elgesio.
  Turėjo nedaug prosocialių ryšių ne šeimoje; jos draugė po kiek laiko taip pat užsiiminėjo
prostitucija.
 Sedėjo kalėjime, dėl kognityvinių scenarijų išmoko daugiau agresyvaus elgesio.
 Savidestruktyvus ir destruktyvus elgesys rodo jos agresinius požymius. Narkotikai, muštynės,
grasinimas nusižudyti, smurtavimas prieš įvairius pažįstamus.
 Jos suicidinio elgesio priežastys: vienas iš senelių nusižudė ir tėvas, buvo modeliavimas.
Šeimose, kuriose buvo vienas iš artimųjų nusižudė, suicido rizika yra daug didesnė.
 Nuo jauno amžiau prostitucija;
 Prostitutės paveikslas:
o žemas atsparumas stresui, greičiausiai dėl borderline personality.
o netinkami pavyzdžiai aplinkoje.
o socialinė ar psichologinė atskirtis nuo šeimos.
 Ji nekentė vyrų nes visi ją išnaudodavo.
 Buvo benamė, pastiprinimai buvo kai užsiimdavo prostitucija ir nusikaltimais, nes gaudavo
basic needs.

PER EGZAMINĄ GAUSIM ATVEJĮ IR PANAŠIUS KLAUSIMUS. REIKIA KALBĖTI SU KUO DAUGIAU
PSICHOLOGINIŲ TERMINŲ, REMTIS TEORIJOMIS IR PANAŠIAI.

Ribinės asmenybės sutrikimas: agresyvumas, impulsyvumas; vienas iš sutrikimų, kurie koreliuoja su

nusikalstamu elgesiu ypač moterų imtyje. Visi sutrikimai yra priskiriami prie biologinių.

Sukurti atvejį, jame turi atsispindėti aplinkos veiksniai (3), auklėjimo klaidos, asmenybės
charakteristikos, vienas biologinis veiksnys, sąlygojimo pavyzdys, socialinis išmokimas
(pavaduojantys pastiprinimai ir modelio charakteristikos kurios skatina soc išmokimą),
neutralizacijos, bausmės neefektyvumo pavyzdžiai. Nusikaltimas: prekyba narkotikais ir
žmogžudystė.

Serijiniai žudikai.
Kdurbaino sindromas – nesaugumo, nepasitikėjimo savimi ir aplinkiniais būsena.
Serijinė žmogžudystė – nemažiau 3 aukų, ne trumpesniu kaip 72h laikotarpiu.
Modus operandi – elgesys norint sėkmingai padaryti nusikalstamą veiką.
Ritualas – nusikaltėlio elgesys nebūtinas nusikalstamos veikos padarymui.
Neorganizuotas (asocialus) žudikas – psichinis sutrikimas, negailestingas, IQ mažesnis, socialiai
neprisitaikęs, gyvena vienas, dirba netoli nusikalstamos veikos padarymo vietos.
Organizuotas (nesocialus) žudikas – IQ aukštesnis, socialiai prisitaikęs, gyvena su partneriu, mobilus.
Serijinių aukos: studentės, prostitutės, vaikai, keliautojai.
Komforto zona – žudikas jaučiasi saugiai, epicentras – jo namai.
Buferinė zona – aplink žudiko gyvenamą vietą, vengiama bet kokios rizikingos veiklos, siekiant
išvengti policijos įtarimo.
Masinės žmogžudystės – 3+ aukų.
Masinių klasifikacija:
 Pasekėjas – tenkina lyderio norus, random aukos;
 Naikintojas – rimtos psichinės problemos, žudo šeimos narius;
 Nepatenkintas darbuotojas – kartais turi somatinės arba psichinės ligos nedarbingumo lapelį;
dažniausiai buvęs darbuotojas arba kuriam gresia darbo praradimas; motyvas – kerštas už
suvoktą neteisingą elgesį;
 Pseudokomanda – planuoja išpuolį, aukos atsitiktinės;
 „Padaryti ir pabėgti“ – noras išgarsėti.
 Metodai Motyvai
Šaunamasis ginklas kaip pagrindinė priemonė Seksualinis motyvas
Uždusinimas Kontrolė
Nudūrimas Pinigai
Mirtinas sumušimas Malonumas
Tik šaunamasis ginklas Rasizmas ir neapykanta
Nuodai Psichinės problemos
Paskandinimas Sektos paliepimai Dėmesio siekimas

Serijinės žudikės
Veikia viena:
 Juodoji našlė – sistemiškai žudo vyrus, partnerius arba kitus šeimos narius;
 Mirties angelas – sistemiškai žudo pacientus;
 Seksualinis grobuonis – sistemiškai žudo su seksualine potekste.
 Kerštautoja – sistemiškai žudo iš keršto arba pavydo;
 Siekianti naudos – sistemiškai žudo siekdama naudos arba darydama kitus nusikaltimus.
Veikia ne viena:
 Komandinė žudikė – žudo arba dalyvauja žudant komandoje su ne mažiau kaip dar vienu
asmeniu;
 Abejotinos psichinės būklės – žudymo būdas netvarkingas ir nepastovus; dažniausiai
pripažįstama nepakaltinama;
 Nepaaiškinama – žudo dėl absoliučiai nesuvokiamų arba neaiškių motyvų;
 Neišaiškintos žmogžudystės – neišaiškintos žmogžudystės, kurios priskiriamos moterims.

Metodai Motyvai
Nuodai Pinigai
Šaunamasis ginklas Kontrolė
Mirtinas sumušimas Malonumas
Uždusinimas Seksualinis motyvas
Nudūrimas Paskandinimas Narkotikai, sekta, pirminio nusikaltimo
pridengimas, neadekvatumo jausmas