Viktorija Minkevičiūtė

3 kursas
5 grupė

CIVILINIO PROCESO TEISĖ

I/II dalis

E. Laužikas

3 SEMINARAS

2017 m. rugsėjo 26 d.

„Civilinio proceso teisės principai“

I TEORINIAI KLAUSIMAI

2. Civilinio proceso principai

Teisės principas – idėja ant kurios statomi visi teisiniai pamatai.

CPT problematika:

1. Proceso trukmė;
2. Proceso kaita;
3. Teisingumo deficitas (kaip konstruoti civilinį procesą, kad ginčai tarp šalių būtų išspręsti
ne tik teisingai, bet ir operatyviai ir kuo mažesniai kaštais);

Principų reikšmė:

1. Lemia proceso modelį;

2. Padeda suprasti konkrečias teisės normas;
3. Padeda rasti ir nustatyti ryšį tarp atskirų teisės normų, pašalinti kolizijas;
4. Interpretacinė funkcija;
5. Teisės spragų užpildymas; (Neįmanoma numatyti visų gyvenimiškų situacijų, todėl
atsiranda spragų, todėl yra pasitelkiama analogija arba principai)
6. Kelrodis įstatymų leidyboje (reglamentavimo funkcija); (Jeigu norima kažką keisti,
priimti kažką naujo, tokiu atveju naujus pakeitimus turi modeliuoti, kad neprieštarautų
esantiems principams)

Proceso lygiateisiškumo principo problema – valstybė susikūrė sau išimtinę padėtį, kai
valstybė yra atsakovu ir yra tempiamas terminas, nenumatoma biudžete finansavimo išmokėti
ieškovui prisiteistą kompensaciją.

2.1 Principų klasifikacija

Kadangi principų yra daug yra priimta juos klasifikuoti.

 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
1. Principai, skirti teismo padėčiai CP1:
a. Teisingumą vykdo tik teismas; (išimtinė teisė, atsakyti į klausimą, kuri ginčo
šalis yra teisi, kaip teismas pasakys taip ir bus. Yra mechanizmas kaip neteisėtus,
nepragrįstus sprendimus panaikinti (apeliacija, kasacija), jeigu išnaudotos visos
priemonės ir nepavyksta tuomet teismo sprendimas bus nepajudinimas)
b. Teismų ir teisėjo nepriklausomumas; (Procesas gali būti sąžiningas tik tokiu
atveju, jeigu bylą nagrinėja teismas, kuriam nėra daromas joks spaudimas nei iš
išorės, nei iš vidaus)
c. Teisėjų nešališkumas; (Teisėjas neturi jokio asmeninio intereso – yra neutralus)
d. Teisėjo vadovavimo procesui; (Teisėjas negali būti tardytojas, bet iš kitos pusės
teisėjas negali būti absoliučiai pasyvus. Šalių advokatai žino daugybę būdų kaip
vilkinti procesą, pvz.: pasisamdoma 3 advokatai ir vienas iš jų pateikia pažymą,
kad serga. Teisėjas turi tapti proceso vadybininku – jis negali kištis į bylos esmę,
bet jis turi vadovauti procesui formaliaja prasme – kad nebūtų piknaudžiaujama,
kad byla judėtų žingsnis po žingsnio į priekį, kad procesas truktų protingą laiko
tarpą)
e. Teismo sprendimo privalomumas; (Visi privalo susitaikyti su teismo
sprendimu, nes jis yra privalomas)
f. Teismo pasitarimo slaptumas; (Teisėjas nuspręsdamas kaip išnagrinėti bylą jis
negali būti veikiamas iš išorės, jeigu kolegialus teismas – nieks negali dalyvauti
papildomai, negalima konsultuotis priimant sprendimą)
2. Principai, kurie lemia šalių procesinę padėtį:
a. Dispozityvumas; (Galimybė susitarti, sudaryti taikos sutartį, nėra viešo intereso,
kurį reikia ginti. Privatinė teisė pasižymi, kad dauguma jos normų yra
dispozityvios, kurios suteikia šalims galimybę pačioms spręsti, kaip joms elgtis,
galimybė naudotis savo materialinėmis teisėmis. Dispozityvumą lemia
materialinės teisės prigimtis, proceso principai turi koresponduot materialinės
teisės principus).
b. Procesinis lygiateisiškumas; (Procesas nebus sąžiningas, jeigu šalys bus nelygios
– turi būti vienodos procesinės galimybės. Šis principas kyla iš Konstitucinio
lygiateisiškumo principo. Pvz.: ieškinys – atsakovas gali gintis priešieškiniu.
Teisėjas nagrinėdamas bylą turi veikti taip, kad nesudaryti privilegijuotos padėties
vienai iš šalių.
c. Teisminės gynybos prieinamumas; (Tą garantuoja Konstitucija – galima kreiptis
į teismą ir dėl 1 eur priteisimo. Šiandien visi ginčai dėl teisės yra priskirti teismų
kompetencijai. Tai viena pagrindinių žmogaus teisių – numatyta žmogaus teisių
konvencijoj)

1
Civilinis procesas
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
d. Teisė būti išklausytam; (Susiję su lygiateisiškumo principu – abiems šalims
lygios galimybės. Turi būti išklausytos abi šalys. Sąžiningas principas yra ten, kur
yra galimybė išklausyti abi šalis)
e. Draudimas priknaudžiauti procesu; (Bendro teisės principo – piknaudžiauti
teise išraiška. Privaloma naudoti normomis pagal jų tiesioginę prasmę. Jeigu nėra
jokio teisės pažeidimo, o yra norima tik sugadinti kitam gyvenimui – atsakovas
gali prašyti atlyginti nuostolius, procesinė žala ir t.t)
f. Valstybės garantuota teisinė pagalba; (Bylinėjimasis brangus dalykas – nors
galioja lygiateisiškumo principas, bet gyvenime dažnai, kad šalių materialinė šalių
padėtis yra skirtingas. Pvz.: ieškovas yra vartotojas, o atsakovas stambi
kompanija. Valstybė tam tikrom asmenų kategorijom valstybė garantuoja teisinę
pagalba – ir yra kompensuojamos advokato išlaidos.)
3. Principai, kurie yra skirti apibrėžti pačią proceso eigą:
a. Sąžiningas teismo procesas;
b. Proceso viešumas; (Priešingas principas – teismo proceso uždarumas).
c. Valstybinė proceso kalba; (Jeigu proceso dalyvis nežino valstybinės kalbos –
jam garantuojama teisė turėti vertėją – visi dokumentai yra verčiami.)
d. Žodiškumas (KT 2012-12-06 nutarimas); (Byla nagrinėjama viešame teismo
posėdyje pasisakant žodžiu – išskyrus įstatymo numatytas išimtis: (1) galioja tik
pirmos instancijos teisme – pereinant į apeliaciją, tiek kasaciją bylos yra
nagrinėjamos raštu, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, todėl, kad siekiama
procesą padaryti labiau operatyvų).
e. Tiesioginis dalyvavimas; (Kiekviena bylos šalis turi teisę tiesiogiai dalyvauti
nagrinėjant bylą, tiesiogiai pasaisakyti, susipažinti su bylos medžiaga t.y teismas
negali uždrausti nedalyvauti teismo posėdyje).
f. Proceso vientisumas; (Šis principas reikalauja, kad prasidėjus teismo procesui –
bylos nagrinėjimas tęstųsi, išskyrus atvejus jeigu reikia padaryti pertrauką pvz.:
pusvalandžio arba trijų dienų. Yra atvejų, kai petraukos negali padėti pratęsti
procesą – atidedama ilgesniam laikui. Vienas teisėjas pradėjęs bylą turi ją ir
pabaigti – jeigu teisėjas mirtų arba būtų nušaltinas yra paskiriamas kitas teisėjas).
g. Tinkamas pranešimas; (Tam, kad užtikrinti tokių principų kaip tiesioginio
dalyvavimo realų įgyvendinimą būtina, kad šalims ir kitiems asmenims būtų
tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir kitų procesinių veiksmų atlikimą.)
h. Teismo ir šalių kooperavimasis; (Jo esmė yra ta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys
asmenys neturi vieni į kitus žiūrėti kaip vilkas į avį – jie nėra priešininkai, jie yra
to paties proceso dalyviai, kad procesas būtų operatyvus jie turi vieni kitiems
padėti. Teisėjas turi teikti šalims pagalbą. Iš kitos pusės šalys turi netrukdyti
teismui vykdyti savo vadovavimo funkcijos ir padėti teisėjui tais atvejais, kai šalis
dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalės laiku įgyvendint tam tikrų veiksmų.)
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
i. Proceso operatyvumas (koncentruotumas); (Šio principo esmė, kad turi būti
tinkamai nustatyta ginčo esmė ir visą procesą orientuoti į ginčo esmės
išsiaiškinimą ir kad viskas būtų išaiškinta per protingą terminą)
4. Principai, kurie lemia įrodinėjimo modelį (Kas turi įrodinėti, ar buvo sudaryta sutartis,
kaip vertinti šalių pateiktus įrodymus):
a. Rungimasis; (Teisme susiduriama su praeities rekonstrukcija. Šalys kovoja
tarpusavyje ir bando įtikinti teismą, kad tai ką jos sako ištiesų yra įvykę praeityje.
Teisėjo vaidmuo yra kontroliuojantis šalių veiksmus pvz.: teisėjas tikrina, ar
informacija, kurią pateikia šalys yra tikrai susijusios su byla. Teisėjas turi
kontroliuoti įrodymų leistinumą. Negalima naudotis bet kokia informacija – yra
tam tikri neleistini įrodymai pvz.: buvo prisipažinta kunigui apie nusikaltimą.
Tam tikros asmenų grupės naudojasi imunitetu pvz.: kitos šalies advokatas.
Teisėjas įvertina viską išklausęs ir pateikia savo sprendimą motyvuojamoje
dalyje).
b. Laisvas įrodymų vertinimas; ( Šis principas susijęs su teisėjų nepriklausomumu.
Teismo galimybė vertinti įrodymus pagal tai, kaip teisėjas perskaitęs visą bylos
medžiagą sau viduje suformuoja nuostatą.
5. Pagal svarbą principai klasifikuojami:
a. Fundamentalūs; (tarptautiniai principai, nacionalinėse Konstitucijose)
b. Paprasti; (įtvirtinti CPK)
6. Pagal principų įtvirtinimą:
a. Konstituciniai; (Konstitucijos 109 str. 119 str.)
b. Principai, kurie įtviritnti kituose teisės aktuose; (CPK 5 str.)
7. Pagal pripažinimo laipsnį:
a. Visuotinai pripažinti;
b. Principai, kurie nėra visuotinai pripažįstami, bet taikomi teismų praktikoje;

Principai nuolat kinta. Po 1990 m. 27-erius metus turėjome ženklų pokytį. Tuos pokyčius lemia:

1. Tarptautinė teisė; (Yra įtvirtinti tam tikri bendri standartai ir jeigu valstybė yra
pasirašiusi tam tikrą sutartį tie principai yra privaloma pvz.: Europos Žmogaus
tarptautinių teisių konvencija (6 str.).
2. Kiti faktoriai; (Privačios iniciatyvos, kurių pagrindu bandoma vienodinti principų sąrašą
pvz.: JAV parengtus tarptautinio CP principus – sąrašas principų, kurie taikomi, jeigu yra
nagrinėjama byla turinti tarptautinį elementą. Taip pat yra parengtas ES CP sąrašas,
kuriuos derėtų ES narėms įtvirtinti savo sistemoje).

Principų kolizijos, kadangi principų yra labai daug. Būtina tam tikra sąsaja tarp principų, būtina
užtikrinti principų sąsajumą, kombinaciją, kad gindami vieną principą nepažeistume kito.
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
Tarptautiniai standartai (1) (EŽTPLAK 6 str. 1 d.)

1. Sąžiningo teismo proceso principas;

2. Viešumas;
3. Operatyvumas;
4. Teismo nešališkumas ir nepriklausomumas;
5. Teisė būti išklausytam;

Tarptautiniai standartai (2) (UNIDROIT/ALI PTNCP)

1. Teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas;

2. Teisėjų profesionalumas;

Tarptautiniai standartai (3) (M.Storme ES teismo proceso kodekso projektas)

1. Dispozityvumas;
2. Proceso efektyvumas;
3. Proceso prieinamumas;
4. Bylinėjimosi išlaidų mažinimas;
5. Teismo nešališkumas ir nepriklausomumas;
6. Protingi nagrinėjimo terminai;
7. Teismo sprendimų motyvavimas;

2.2 Konkretūs principai

2.2.1 Rungimosi principas (CPK 12, 178, 179 str.)

Bylos faktinių aplinkybių išaiškinimas, įrodymų rinkimas gali būti:

A. Išimtinai šalių pareiga – „grynas“ rungtyninis procesas;

B. Teismo pareiga – „grynas“ tardymo procesas (inkvizitorinis); Tokiu būdu teisėjas yra
pasyvus ir analizuoja tai, ką šalys pateikia. Savo iniciatyva nerenka įrodymų ir nesiaiškina
aplinkybių, net jei teisėjas mano, kad yra labai svarbi aplinkybė, teisėjas vistiek tyli.
C. Šalių ir teismo pareiga – A ir B modelių derinimas; Aukso vidurio modelis; Turi būti darbo
pasidalijimas – faktus geriausiai žino šalys, todėl jos turi pareigą nurodyti aplinkybes (tai privačių
šalių interesas, todėl valstybės įsikiša tik kilus ginčui), nors galioja lygiateisiškumo principas,
tačiau dažnai faktinės lygybės nebūna. Yra CPK bylų, kur išeinama iš privačių ribų ir jei čia
teisėjas irgi bus pasyvus susidursime su problema, kad teismas neatliks gynybos funkcijos. Už
faktinę pusę atsako bylos pusės, bet išimtinais atvejais teismas turi padėti šalims rikti įrodymus, o
kartais ir veikti ex officio (savo iniciatyva).

CPK 178 str. įtvirtiną teismo pagalbą rinkti įrodymus, kai šalis negali gauti įrodymų.

Principo turinys:

A. Įrodinėjimo dalyką byloje apibrėžia šalys;

B. Teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais;
C. Teismas negali ignoruoti bylai reikšmingų šalių nurodytų faktų;
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
D. Teismas bylą sprendžia vertindamas šalių pateiktus įrodymus;
E. Bendra taisyklė – teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva; 3K-3-549/16 Jeigu
teismas remiasi įrodymas, kuriais nesiremia nei viena šalis – siurprizinis sprendimas. Jeigu
nusprendžia remtis, praneša šalims ir atideda teismo posėdį, todėl šalys turi laiko pateikti
įrodymus dėl tos aplinkybės ir pasisakyti. Tokiu būdu aplinkybė bus įtraukta ir nebus siurprizas
šalims. Teisėjas turi įvertinti abiejų šalių pateiktus įrodymus.
F. Teismas neiškelia bylos savo iniciatyva; Tai privačių interesų gynimas. Civilinė byla visada
gimsta tik esant suinteresuoto asmens pareiškimui arba skundui.
G. Bendra taisyklė – teismas nepriteisia šaliai to, ko ji neprašo; Jeigu teismas mano, kad negali būti
priteisiama tai ko, prašoma – bus atmesta. Išskyrus nedispozityvias bylas, kur būtina apginti
viešąjį interesą. Pvz.: jeigu yra išlaikymo priteisimas, o teisėjas mano, kad atsakovo turtinė
padėtis leidžia priteisti didesnę sumą, tai teismas priteis daugiau. Lygiai taip pat darbo bylose –
darbuotojas nežinodamas darbo teisės gali prašyti mažiau nei jam priklauso, tai tokiu atveju
teisėjas taip pat gali koreguoti priteisiamos žalos dydį. Nebus laikoma principo pažeidimu, jei bus
priteista tiek, kiek pagal įstymą priklauso, nors buvo prašoma mažiau.
H. Teisėjas užtikrina formąlų vadovavimą procesui, t.y „instruktoriaus“, „menedžerio“ vaidmuo;
Jeigu teisėjas viską priimtų, tai bylą sudarytų keli tomai – reikia atrinkti tik tai, kas reikalinga
bylai. Teisėjas – filtras.
I. Teisėjas negali tapti vienos iš alių „advokatu“ (CPK 161 str.) Gali užduoti klausimą, kuris
nukreips bylą kita linkme, kas šaliai pasufleruoja ir priešinga šalis gali palaikyti tai
advokatavimu. Teisėjas turi būti diplomatiškas ir nešališkas. Dažnai teisėjams yra paskiriami
nušalinimai. Teisėjas pagal CPK 161 str. turi teisę atidėti bylą ir pasiūlyti šaliai kvalifikuotą
atstovavimą.

2.2.2 Dispozityvumo principas (CPK 13 str.)

Principo turinys:

1. Nemo judex sine actore;

2. Judex eat ulra petita partium; Teismas neperžengia tų ribų, kurias nustato šalys, kadangi galioja
rungimosi principas.
3. Ieškovas turi teisę didinti arba mažinti reikalavimus (CPK 42 str.);
4. Šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį; Teismas turi pareigą skatinti šalis užbaigti procesą taikiai.
5. Atsakovas turi teisę reikšti priešinį ieškinį;
6. Ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti;
7. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį;
8. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais remiasi kita šalis;
9. Šalys turi teisę skųsti teismo sprendimus;
10. Šalys gali vesti bylą pačios arba per atstovus;
11. Vykdymo procesas prasideda ieškotojo iniciatyva;
12. Teismo vykdoma kontrolė;

2.2.3 Sąžiningo teismo proceso principas

Išakos:
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
1. Due process of law ( JAV Konstitucijos 5 ir 14 pataisa);
2. Europoje - Fair trial (EŽTPLAK 6 str. 1 d.)

Teoriniai principo aspektai:

1. Institucinis aspektas – teismo nepriklausomumas ir nešališkumas;

2. Procesinis aspektas – sąžiningas bylos nagrinėjimas;

Šie du principo aspektai suponuoja valstybės pozityvią pareigą sukurti efektyviai funkcionuojančią
nepriklausomų teismų sistemą ir užtikrinti sąžiningą teismo procesą. 3K-3-485/14

Sąžiningo teismo proceso turinį sudaro tokios nuostatos:

1. Šalių ginčą turi nagrinėti nepriklausomumas ir nešališkas teismas (CPK 65-66,71 str.)
2. Teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą (CPK 62 str., 329 str. 2 d. 1p., 366 str. 1 d. 8p.);
3. Šalims, kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta teisė teismo posėdyje kalbėti savo gimtąja
kalba ir turėti vertėją (Konstitucijos 117 str.);
4. Bylos nagrinėjimas turi vykti ne už uždarų durų, bet viešai (Konstitucijos 117 str.);
5. Teismas privalo išklausyti kiekvieną šalį (CPK 266 str., 329 str. 2 d. 2p., 366 str. 1 d. 7 p.);

II BYLOS
1. 2006 m. kovo 28 d. KT nutarimas dėl kreipimosi į KT

Konstitucinis Teismas gali peržiūrėti savo nutarimus, išvadas, sprendimus, jei tam yra konstitucinis
pagrindas. Vienas iš tokių pagrindų yra tas, kad „pasikeitė Konstitucijos norma, kurios pagrindu
nutarimas buvo priimtas“ (Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jo priimti nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, kad dėl
Konstitucijos pakeitimų ir papildymų, padarytų po to, kai Konstitucinis Teismas, remdamasis
ankstesnėmis Konstitucijos nuostatomis, pripažino tam tikrą teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai, tas
teisės aktas savaime nėra grąžinamas į Lietuvos teisės sistemą. Konstitucinio Teismo įstatymo 62
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata be konstitucinio pagrindo buvo išplėsti pagal Konstituciją
Konstituciniam Teismui priklausantys įgaliojimai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata „Kai iš esmės
pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines
veiklos sąlygas“ aiškintina kaip reiškianti esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai
dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki
ekonominė, finansinė padėtis. Esant tokioms aplinkybėms paprastai turėtų būti peržiūrimas ir mažinamas
visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinis finansavimas, taip pat įvairių iš valstybės ir
savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų sričių finansavimas. Todėl įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį
reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau
palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir
valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Jeigu būtų nustatytas toks teisinis
reguliavimas, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nebūtų galima
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
mažinti tik teismų finansavimo, mažinti tik teisėjų atlyginimų, tai reikštų, kad teismai yra nepagrįstai
išskiriami iš kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, o teisėjai – iš kitų asmenų, dalyvaujančių
vykdant atitinkamų valstybės valdžios institucijų įgaliojimus.

2. 2006 m. rugsėjo 21 d. KT nutarimas dėl sprendimo už akių priėmimo

Spręsdamas dėl CPK nuostatų, nustatančių sprendimo už akių institutą, Konstitucinis Teismas konstatavo,
kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš
proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui
neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į
ieškinį) ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai. Konstitucinis
Teismas pažymėjo, kad sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama sudaryti teisines prielaidas
civiliniame procese įgyvendinti inter alia ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Sprendimo už akių
priėmimu, be kitų tikslų, siekiama užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims
piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Todėl toks institutas savaime nelaikytinas antikonstituciniu; juo
siekiama konstituciškai pagrįstų tikslų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją civilinio proceso santykius įstatymu būtina
reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir
priimti teisingą sprendimą byloje. Ir priešingai – negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris
neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise,
nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo
sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatyme turi būti
įtvirtinta ne tik pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos
aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos
teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Priešingu atveju būtų nukrypstama nuo
konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad net ir tuo atveju, kai yra visos CPK numatytos sąlygos
sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi
įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Konstitucinis Teismas
nutarė, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria teismui
neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie
įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai
pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės,
teisingumo principams.

3. 2007 m. spalio 24 d. KT nutarimas dėl kreipimosi į KT ir administracinį teismą

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo
elementų yra principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
aktui; teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti
teisės akto atitiktį Konstitucijai yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.

Nutarime pabrėžta, kad joks aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas
neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į
Konstitucinį Teismą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo
ir (arba) pagrįstumo; pašalinti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusias abejones dėl teisės akto
atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) pagal savo kompetenciją gali tik
Konstitucinis Teismas. Draudimas aukštesnės instancijos teismams vertinti žemesnės instancijos teismų
nutarčių sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėtumą ir (arba) pagrįstumą
yra mutatis mutandis taikytinas ir teismų nutartims kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu
spręsti, ar byloje taikytinas teisės aktas, kurio atitikties aukštesnės galios teisės aktams patikra yra
priskirta administracinių teismų jurisdikcijai, neprieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės
aktui).

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teismo nutartimi, kuria sustabdomas bylos nagrinėjimas ir
kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, byla nėra užbaigiama, tad tokia nutartis nėra
baigiamasis teismo aktas, galimybę kurį apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui garantuoja
Konstitucija.

4. 2012 m. gruodžio 6 d. KT nutarimas dėl žodinio proceso

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinio viešo bylų nagrinėjimo teismuose principo
įgyvendinimas gali būti užtikrinamas įvairiomis įstatymų leidėjo nustatytomis bylų nagrinėjimo
teismuose proceso formomis, tačiau tai darydamas jis yra saistomas Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalies,
konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, protingumo bei kitų principų ir normų. Įstatymu nustatant
bylų nagrinėjimo teismuose formas pirmiausia turi būti siekiama užtikrinti konstitucinį teisingumo
principą, pagal kurį įstatymų leidėjui kyla pareiga bylų nagrinėjimo santykius reguliuoti taip, kad būtų
sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą
sprendimą byloje.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pareiga rengti viešą bylos nagrinėjimą nėra
absoliuti, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, jeigu bylos šalis aiškiai atsisako tokios savo teisės ir
jeigu byloje nėra viešojo intereso. Bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis ir tuo atveju, kai yra tam
tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie
negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien rašytine bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais.
Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu
pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą
apeliacinės instancijos teisme bylos turėjo būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka; bylą nagrinėti
rašytinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas galėjo tik konkrečiai CPK numatytais atvejais (kai
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
apeliacinis procesas nutraukiamas arba nustatomi absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo
negaliojimo pagrindai), taip pat apelianto prašymu, jeigu tam neprieštaravo kiti byloje dalyvaujantys
asmenys. Tuo tarpu kasaciniame teisme civilinės bylos paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka,
tačiau teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad
pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje
asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką; dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu
pareikšti nušalinimus, prašymus, procesiniuose dokumentuose pareikšti reikalavimus, atsikirtimus ir
paaiškinimus, gauti teismo sprendimus (baigiamuosius teismo aktus). Be to, pagal Teismų įstatymą
teismų baigiamieji aktai yra skelbiami viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje
(išskyrus įstatymuose nustatytus apribojimus ir draudimus).

5. 2001 m. birželio 25 d. LAT nutartis c. b. A. Cudak (Senkevič) v. Lenkijos Respublikos

ambasada Nr. 3K-3-203, kat. 85.2; 121.

LAT žemesnių instancijų teismų nutartis paliko nepakeistas.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo Lenkijos Respublikos ambasadoje pripažinimo
neteisėtu ir kompensacijos priteisimo. Pirmosios instancijios teismas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį
nutraukė, kadangi Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, remdamasi valstybės imuniteto teise,
nedavė Lenkijos Respublikos ambasadai sutikimo būti teisėtu atstovu teismo procese.

Pažymėtina, jog šiuolaikinė tarptautinė teisė ir tarptautinės teisės doktrina pripažįsta riboto imuniteto
doktriną, suteikiant imunitetą nuo užsienio valstybės teismų jurisdikcijos tik valstybės veiklai viešosios
teisės reguliuojamoje srityje (acta jure imperii), ir eliminuojant imuniteto galimumą valstybės veiklai
privatinės teisės reguliuojamoje srityje, nesusijusioje su suverenumo vykdymu (acta jure gestionis).
Remiantis tuo, bei atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį, pažymėtina, jog reikalavimas
pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti kompensaciją negali būti vertintinas kaip galintis pažeisti
valstybės suverinitetą, kadangi toks reikalavimas iš esmės liečia tik ekonominį teisinių santykių aspektą,
nes nėra reikalaujama sugrąžinti darbuotoją į darbą, o tik nustatyti atleidimo neteisėtumo faktą bei
priteisti kompensaciją. Tačiau vien šio kriterijaus pagrindu besąlygiškai teigti, jog Lenkijos Respublika
negali pasinaudoti valstybės imunitetu negalima. Todėl Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
nedavus sutikimo savo ambasadai Lietuvos Respublikoje būti teisėtu atsakovu bet kokiuose teismo
procesuose, susijusiuose su ieškovės ieškiniu, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog
tokioje byloje neturi jurisdikcijos.

6. Byla 3K-3-485/2014 Dėl nešališkumo principo

Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nario pašalinimo iš asociacijos

pagrindus ir procedūrą, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą, aiškinimo ir taikymo, dėl teismo nešališkumą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovo visuotinio susirinkimo 2011 m. balandžio
30 d. sprendimą dėl jo (ieškovo) pašalinimo iš atsakovo narių. Ieškovas nurodė, kad šis sprendimas yra
neteisėtas tiek savo esme, nes ieškovas pašalintas be jokios nustatytos kaltės ir nesant jokių atsakovo
įstatuose numatytų pašalinimo sąlygų, tiek ir dėl procedūrinių pažeidimų, kurie buvo padaryti
priimant sprendimą. Ieškovo teigimu, susirinkimo darbotvarkėje buvo suformuluotas ir susirinkime
svarstytas klausimas dėl jo veiksmų 2011 m. gegužės 26 d. medžioklės metu, tačiau jokie konkretūs
kaltinimai dėl atsakovo įstatų pažeidimo nebuvo nurodyti nei svarstymo susirinkime metu, nei
protokole ar ginčijamame visuotinio susirinkimo sprendime. Anot ieškovo, visuotinio susirinkimo
darbotvarkės klausimas dėl jo pašalinimo iš atsakovo narių buvo suformuluotas netinkamai, formuluotė
buvo neteisėtai keičiama, darbotvarkėje iš anksto numatytas klausimas – nuobaudos ieškovui skyrimas–
visiškai nebuvo svarstomas, tačiau priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš būrelio. Ieškovo teigimu,
atsakovo įstatuose nustatyta, kad būrelio nariai gali būti pašalinami tik valdybos siūlymu, tačiau tokio
siūlymo nebuvo. Ieškovas nurodė, kad jo brakonieriavimo faktas nebuvo patvirtintas, o visi kiti atsakovo
visuotinio susirinkimo ir valdybos posėdžių protokoluose minimi tariami ieškovo pažeidimai apskritai
negali būti laikomi būrelio nario padarytais pažeidimais.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėja D. Burbulienė, pirmininkavusi šią bylą

nagrinėjusių teisėjų kolegijai ir buvusi pranešėja, buvo šališka ir neobjektyvi.

Sutiktina su kasatoriumi, kad teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu,
tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Aktualioje
teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į
nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis
teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra
tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus
Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų
nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta,
bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti
laikomas objektyviai pagrįstu. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais
teisėjo ir kitų proceso dalyvių. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio
pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Be kita ko, sprendžiant teisės į
nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios
aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje
visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi bet kuris teisėjas, dėl kurio
nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti. Kasacinis
teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas,
jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų,
keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų
teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo,
manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65-
66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo,
reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius
įrodymus, kurie patvirtintų tokį. Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas
nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau
pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje
asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Šia nuostata siekiama apriboti byloje
dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, t. y. užtikrinti bylos proceso koncentracijos ir
ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis).

Kasatorius teigia, kad teisėjos D. Burbulienės sutuoktinis yra ilgametis AB „Lietuvos dujos“ Šiaulių

filialo direktorius, atsakovo narių daugumą sudaro šios bendrovės darbuotojai (esami ir buvę), o būrelio
pirmininkas K. Š. yra ilgametis bendrovės vyr. inžinierius, kurį teisėja artimai pažįsta asmeniškai, jie
nuolat susitikinėja šeimomis, dažnai bendrauja neformalioje aplinkoje; teisėja tiesiogiai ar netiesiogiai yra
suinteresuota bylos baigtimi. Kasatoriaus teigimu, jis iki pat skundžiamo sprendimo paskelbimo tikėjosi,
kad teisėja D. Burbulienė nusišalins.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjos galimo šališkumo klausimas kasatoriaus iškeliamas tik
kasaciniame teisme, kartu pripažįstant, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas teiginys apie teisėjos
šališkumą, kasatoriui buvo žinomos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kasatorius,
turėdamas teisę ir galimybę reikšti nušalinimą teisėjai apeliacinės instancijos teisme, nepasinaudojo šia
teise, o tai suponuoja išvadas, kad jis pats nevertino, jog yra tam pagrindas, bei kad kasatorius klausimą
dėl teisėjos šališkumo iškelia nesilaikydamas CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Kasacinis teismas
yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o
teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia
teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios
keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

Reikalavimas teisėjui neturėti jokio ryšio su jo nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiais asmenimis keliamas,
tačiau tai dar nėra priežastis teisėjui nusišalinti. Įrodymų, kurie patvirtintų artimesnio laipsnio teisėjos ir
atsakovo pirmininko ryšį, kasatorius nepateikė, tuo tarpu atsakovas teigia, kad kasatorius pateikė
melagingą informacija dėl teisėjos D. Burbulienės artimos pažinties su atsakovo pirmininku,šis nepažįsta
teisėjos D. Burbulienės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl teisėjos, nagrinėjusios
bylą apeliacinės instancijos teisme, šališkumo nepagrįsti, nes nepateikta įrodymų, realiai patvirtinančių
galimą teisėjos šališkumą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teisėjo
nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėja buvo šališka.

III UŽDAVINIAI

1. Principai 2

Ieškinys dėl statybos rangos sutarties vykdymo gautas teisme 2015 m. rugsėjo 20 d. Bylos nagrinėjimo
procese vykusiame iki 2016 m. rugsėjo 14 d., kada ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu CPK 296
straipsnio 11 punkto pagrindu , įvyko 8 teismo posėdžiai, iš jų 3 parengiamieji teismo bei 5 teismo
posėdžiai, kurių metu apklausti byloje dalyvaujantys asmenys ir išsiaiškinta jų pozicija dėl pareikštų
 Viktorija Minkevičiūtė
3 kursas
5 grupė
reikalavimų, ištirti įrodymai , o viename teismo posėdžių – 2016 m. sausio 20 d. apklausti šeši liudytojai.
Iš teismo posėdžių protokolų nematyti buvusių kliūčių baigti bylos nagrinėjimą priimant baigiamąjį
teismo sprendimą ir nagrinėjusi byla teisėja turėjo ketinimų reikalauti naujų įrodymų ir panašiai.

Bylos nagrinėjimo metu , šią bylą nagrinėjusi teisėja buvo perkelta dirbti į kitą apylinkės teismą ir byla
perduota nagrinėti kitam šio apylinkės teismo teisėjui . Pasikeitus bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai,
teisėjas nesvarstė galimybės bylą tęsti bylos nagrinėjimą (CPK 16 str.), o nutartimi ieškovą įpareigojo
pašalinti ieškinio kaip procesinio dokumento turinio trūkumus: sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinį
ginčą skaičiuojant nuo rangos sutarties kainos bei pateikti įrodymus pagrindžiančius reikalavimo
pagrįstumą. Ieškovui nepašalinus trūkumų per teismo nustatytą terminą , ieškinys buvo paliktas
nenagrinėtu (CPK 296 str.1 d.11p.).

Įvertinkite teismo veiksmus civilinio proceso principų požiūriu ? Atsakymą remiantis teismų praktika ir
teisės doktrina pagriskite.

SPRENDIMAS

2. Principai 3

Apylinkės teismas nagrinėjo ieškovo R.Jankausko ieškinį atsakovui UAB „Mylia“ dėl pripažinimo
atleidimo iš darbo neteisėtu. Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1p.
(sistemingai nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę), jo teigimu, jam
nepagrįstai buvo taikytos drausminės nuobaudos nes jis visus padalinio vadovo pavestus darbus atliko
laiku ir kokybiškai. Teismas parengiamajame teismo posėdyje įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus apie
ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus, tačiau atsakovas teigdamas , jog ieškovas turi įrodyti
atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą , pateikė tik įsakymus apie ieškovui taikytas drausmines
nuobaudas , tačiau neįrodinėjo taikytų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įvertinęs byloje
surinktus įrodymus ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir nurodė , jog teismas
nagrinėdamas bylą pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus , kadangi ieškovas nepateikė nė
vieno atleidimo iš darbo neteisėtumą patvirtinančio įrodymo (CPK 12, 17, 178 straipsniai, 179 straipsnio
1 dalis).

Įvertinkite skundo pagrįstumą civilinio proceso principų požiūriu?

SPRENDIMAS