Professional Documents
Culture Documents
Document
Document
Bendri Sovietų Sąjungos ir kitų socialistinių šalių veiksmai, kurių imtasi, siekiant apginti
Čekoslovakijos žmonių socializmo laimėjimus, yra ypač reikšmingi stiprinant socialistinę
sandraugą, kuri yra didžiausias darbininkų klasės laimėjimas. Negalime ignoruoti iš kai kurių
vietų pasigirdusių pareiškimų, esą penkių socialistinių šalių veiksmai prieštarauja
marksizmo-leninizmo suvereniteto principui ir tautų laisvo apsisprendimo teisėms. Tai
reiškia, kad kiekvienos šalies komunistų partija yra atsakinga ne tik už savo šalies žmones,
bet ir už kitas socialistines šalis, už visą komunistinį judėjimą. Tie, kas tai pamiršta, iškeldami
tik vienos komunistų partijos nepriklausomybę, tampa vienašališki. Jie nukrypsta nuo savo
internacionalinės pareigos vykdymo.
Ši kova – tai kova už Vengrijos tautos laisvę, prieš Rusijos intervenciją, ir galimas dalykas,
kad savo poste sugebėsiu išsilaikyti dar vos vieną ar dvi valandas. Visas pasaulis pamatys,
kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos, nepaisydamos visų sutarčių ir konvencijų, triuškina
Vengrijos žmonių pasipriešinimą. Visi taip pat pamatys, kaip jie pagrobia šalies, kuri yra
Jungtinių Tautų narė, ministrą pirmininką, išveža iš sostinės, todėl nebelieka jokių abejonių,
kad visa tai yra pati brutaliausia intervencija. Šiomis paskutinėmis minutėmis norėčiau
paprašyti revoliucijos vadų, jei tik gali, išvykti iš šalies. Prašau, kad viskas, ką pasakiau per
šią transliaciją ir ką mes esame sutarę su revoliucijos vadais per posėdžius parlamente, būtų
surašyta į memorandumą, o vadai kreiptųsi į visas pasaulio tautas, prašydami pagalbos, ir
visiems pasakytų, jog šiandien – Vengrijos, o rytoj ar poryt ateis ir kitų šalių eilė, nes
Maskvos imperializmas nepripažįsta sienų, tik mėgina laimėti laiko.
C šaltinis (Iš Tonio Džado knygos „Pokaris. Europos istorija nuo 1945 metų“)
Nuo 1980 m. lapkričio iki 1981 m. gruodžio Lenkija gyveno jaudinančioje, nerimastingoje
nežinioje. Prisimenantys praeities klaidas bei stengdamiesi neišprovokuoti priešiškos
pažemintos komunistų partijos vadovybės reakcijos, Valensos patarėjai ypač pabrėžė, jog
būtina elgtis atsargiai. Visas šis judėjimas turėjo tapti „save ribojančia revoliucija“. Jacekas
Kuronis, puikiai atsimenantis 1956 ir 1968 metų įvykius, nuolat ragino neišsižadėti
socialistinės sistemos ir pabrėžė, kad „Solidarumas“ turi imtis vadovaujamo vaidmens
partijoje – niekas nenorėjo suteikti pagrindo valdžiai Varšuvoje ar Maskvoje vėl įvesti tankus.
Pačių streikuotojų nusistatyti apribojimai atsipirko, bet tik iki tam tikro lygio. Į oficialią
„Solidarumo“ darbotvarkę nebuvo įtrauktos tokios atvirai politinės temos kaip
nusiginklavimas ar užsienio politika. Vietoje to joje buvo susitelkta ties Darbininkų gynimo
komiteto priimta Visuomenės praktikavimosi strategija: užmegzti ryšius su Katalikų Bažnyčia
[...], įkurti vietos profsąjungas bei gamyklų tarybas, reikalauti savivaldos darbo vietose ir
socialinių teisių [...].
Ant pakylų užrašyta (iš kairės): Jugoslavija, Čekoslovakija, Lenkija, Vengrija, Albanija,
Bulgarija.
1. Kokias dvi komunistines vertybes buvo siekiama išsaugoti bendrais socialistinių valstybių
veiksmais Čekoslovakijoje (A šaltinis)?
1.Socializmo santvarka
(2 taškai)2
2. Kokias dvi pagrindines mintis Imrė Nadis išsakė savo paskutiniame pranešime (B
šaltinis)?
(2 taškai)2
3. Nurodykite du judėjimo „Solidarumas“ veiklos ypatumus (C šaltinis).
(2 taškai)2
5. Dviem teiginiais paaiškinkite, kuo skyrėsi bandymai pakeisti situaciją Lenkijoje nuo
panašių mėginimų Vengrijoje ir Čekoslovakijoje.
1.Prievartos naudojimas.