DAIKTAVARDIS  Būdvardžiai kaitomi:  Įvardis yra savarankiška kalbos dalis, kuri

 Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako nurodo anksčiau pasakytą daiktą (asmenį) ,
daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?  giminėmis (platus - plati) ypatybę ar skaičių, bet jų nepavadina.

 Daiktavardžiai skirstomi į :  skaičiais (naujas - nauji)  Įvardžių skyriai:

 Bendrinius(namas, lapė, juokas)  Asmeniniai (aš, tu, jis, mes, jūs, jie,
 Tikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas)  linksniais (naujas, naujo, naujam) tamsta
 Sangrąžiniai (manęs, tavęs, savęs)
 Daiktavardžiai kaitomi:  laipsniais (naujas, naujesnis,
 Savybiniai (manas, manasis, maniškis)
 Linksniais (V. - namas, K.- namo, N.- naujausias)
namui)  Parodomieji (šis, šioks, tas pats, tas,
 Skaičiais (Vns. namas – Dgs. namai)  Būdvardžių linksniuotės nustatomos pagal toks, toks pat)
 Turi gimines: vns. Vardininko galūnes:
 Pažymimieji (kitas, kitoks, kiekvienas,
 Vyriškąją (stalas, kelias) niekas, visas, visoks, joks, pats)
arba Linksniuotės Vns. Vardininko
 Klausiamieji-santykiniai (kas, koks,
 Moteriškąją (liepa, saulė), galūnė
kuris, katras, keli, kelintas)
bet nekaitomi (negalima laukas pakeisti į I -as, -a
laukė). II -us, -i
 Nežymimieji (keli, keliolika, šis tas,
III -is, -ė
šioks toks, kažkas, kažkoks, kažkuris,
 Daiktavardžio linksniuotės. Nustatomos SKAITVARDIS kaži(n) kas, kaži(n) koks, kažin kuris,
pagal vns. Vardininko ir Kilmininko galūnes.  Skaitvardis yra savarankiška kalbos dalis, kuri kai kas, kai koks, kai kuris, bet kas, bet
reiškia daiktų skaičių arba jų skaičiuojamąją koks, kas nors, koks nors, kuris nors,
Links- vns. vns. vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kas ne kas, kuris ne kuris).
niuotės Vardininko Kilminink kelintas?  Kaip ir kiti vardažodžiai, įvardžiai kaitomi
galūnė o galūnė  Pagal reikšmę ir gramatines ypatybes giminėmis, skaičiais ir linksniais.
I -as, -is, -ys -o, -io skaitvardžiai skirstomi į :
II -a, -i, -ė -os, -ės  kiekinius (kiek? – vienas) ,
III -is -ies  kelintinius (kelintas? – pirmas).
IV -us -aus
VEIKSMAŽODIS
V - uo, -ė -ens, -ers  Skaitvardžiai linksniuojami (vieno, vienam...).  Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia
BŪDVARDIS  Būdvardiškieji skaitvardžiai kaitomi daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimą
giminėmis. ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?
 Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę  Tik nedaugelis kiekinių skaitvardžių kaitomi  Pagrindinės veiksmažodžių formos yra:
ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? skaičiais.
kuri?  Bendratis (ką veikti?)
 Būdvardžiai skirstomi į:  Su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartojame
dauginius skaitvardžius (penkeri metai, dvejos  Esamojo laiko III asmuo (ką dabar
 Paprastuosius (naujas, nauja) rogės). veikia?)
ĮVARDIS
 Įvardžiuotinius (naujasis, naujoji)
  Būtojo kartinio laiko III asmuo (ką
vakar veikė?)
 Veiksmažodžiai kaitomi:
 asmenimis (aš (1)bėgu, tu(2) bėgi, jis,
ji(3) bėga, mes(1) bėgame, jūs(2)
bėgate, jie, jos(3) bėga)
 skaičiais (vns.- aš bėgu, dgs. - mes
bėgame),
 laikais (esam.l. - bėgu, būt.k.l. - bėgo,
būt.d.l. - bėgdavo, būsim.l. - bėgs)
 nuosakomis (tiesioginė – turi 4 laikus,
tariamoji (laikų neturi), liepiamoji (laikų
neturi)); (bėga, bėgtų, bėk).
 Veiksmažodžių asmenuotės nustatomos
pagal esamojo laiko III asmens galūnes
(ALIO)
Asmenuotės Esam.l. III asmens
galūnės
I -a
II -i
III -o
PRIEVEIKSMIS
 Prieveiksmis yra savarankiška nekaitoma
kalbos dalis, kuri paaiškina veiksmažodį,
būdvardį ar kitą prieveiksmį ir atsako į
klausimus kaip? kur? kada?
 Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į:
 Būdo prieveiksmiai nurodo veiksmo ar
ypatybės būdą kaip? (gerai, gražiai, kaip,
taip, kūlvirsčia, slaptom, nežinom, iš lėto).
Dauguma šių prieveiksmių padaromi iš
būdvardžių su priesaga-(i)ai: dailiai,
senai, laimingai.
 Vietos prieveiksmiai nurodo vietą kur?
kur link? nuo kur? iki kur? (kur, čia, ten,
niekur, namie, toli, iš tolo, nuo kažin kur,
aplinkui, pakelėm, vietomis, kairėn,
aukštyn).
 Laiko prieveiksmiai pasako laiką kada?
iki kada? nuo kada? (kada, tada, laiku,
seniai, pagaliau, šiandien, iš ryto,
pavakare, pernai, ilgai, visuomet, iš
mažens, ilgam, trumpam).
 Prieveiksmiai, kaip ir būdvardžiai, turi
nelyginamąjį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį
laipsnį. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai
daromi su priesaga – iau, aukščiausiojo - su
priesaga-iausiai: (gerai-geriau-geriausiai;
gražiai-gražiau-gražiausiai).
 Prieveiksmiai, padaryti su priesaga -(i)ai iš
laipsniuojamų būdvardžių, yra laipsniuojami.
Prisiminkime būdvardžių laipsniavimą.
PRIELINKSNIS
 Prielinksnis - nesavarankiška ir nekaitoma
kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir nurodo jo
ryšį su kitais žodžiais.
 Prielinksniais jungiami trimis linksniais:
kilmininku, galininku, įnagininku.
 Daugiausia prielinksnių vartojama su
kilmininku: anot, ant, arti,be,dėka...
 Su galininku vartojammi šie prielinksniai:
apie, aplink, į, išilgai, pagal...
 Su įnagininku eina prielinksniai po, su, sulig,
ties.
 Prielinksnių vartojimas:
 Prielinksnis ant vartojamas tik su
kilmininku ir tinka vietai ar krypčiai,
susijusiai su paviršiumi reikšti, pvz.:
Važiuosiu į turgų(ne ant turgaus).
 Prielinksnis į vartojamas su galininku ir
dažniausiai reiškia vietą, tiksliau-kryptį.
Pvz.: Vaikai žaidžia parduotuvę (ne į
parduotuvę).
 Prielinksnis pas vartojamas tik su
galininku ir reiškia vietą arba kryptį:
Vaiko (ne pas vaiką) ilgi plaukai.
 Prielinksnis per vartojamas su galininku ir
dažniausiai reiškia vietą: Yra skirtumas
Žiūriu per tvorą (per viršų).
JUNGTUKAS
 Jungtukas – nesavarankiška nekaitoma
kalbos dalis.
 Jungtukais jungiamos sakinio dalys,
sudėtinių sakinių dėmenys (Saulė švietė, bet
nešildė. –sak.d.; Lietus lijo, bet saulė švietė.
– sudėt. sak. dėmenis)
 Jungtukų yra įvairių: ir, o, bet, tačiau, tik,
ar, arba, tad, kad, jog, kai, kol, iki, vos, nes,
kadangi, jei, jeigu, nors, lyg, tarsi, tarytum.
DALELYTĖ
 Dalelytė – nesavarankiška nekaitoma kalbos
dalis, kuri suteikia žodžiams, žodžių
junginiams ar sakiniams papildomų
reikšmės atspalvių.
 Dalelyčių yra įvairių: ar, bene, gal, kažin,
nejau, taip, taigi, aha, ne, nebe, nė, nei, te,
tegu, na, gi, juk, dar, net, pat, tik, vis, vis
tiek, vis dėl to, beveik, jau, vėl, vos, bent,
ypač, vien, antai, štai, va, lyg, tarsi.
 JAUSTUKAS
 Jaustukas - nekaitomi žodis, rodantis
žmogaus jausmus, valią.

 Jaustukai esti įvairūs: a, o, u, ū, aa, ėė, oo,

aha, oho, ai, ei, ui, ajai, ojoj, ak, ech, et,
brrr, hmm, kac kac kac; put put put.; ačiū,
dėkui, laba diena, atsiprašau, prašom; kad
tave! tuščia jų! še tau kad nori!

IŠTIKTUKAS

 Ištiktukas - nekaitoma kalbos dalis, kuri

nurodo veiksmo(-ų) sukeliamus garsus
(trakšt, triokšt, pykšt, pokšt, trept, bumpt,
brakšt, šliūkšt, cypt, tekšt) bei vaizdinius
(žvilgt, šypt, žirgt ir kt.).
 Būdami vaizdingi ir emocingi ištiktukai
dažnai perima veiksmažodžio vaidmenį,
sakinyje būna tariniu.

 Pagal kilmę ištiktukai būna dvejopi:

 imituojantys garsus - triokšt; tumt;

čiaukšt veiksmažodiniai - klypt (iš
klypti), šypt (iš šyptelėti), tįst (iš tįsti)
ir kt.