Krykščionybės plitimas

Įvadas
Krykščionybė(Pradininkas Jėzus Kristus) vaidino svarbiausią rolę
nuo senovės pabaigos iki Viduramžių. Dėl jos susidarė viduramžių
laikotarpis, buvo išsaugotas raštingumas ir sustabdyti karai su
barbarais. Kryščioybė prasidėjo Pirmame amžiuje Romos
provincijoje Judėjoje – nuo jos ji toliau plėtesi Visoje Romos
imperijoje ir už jos ribų. Krykščionybės plitimas sudarė Apaštalų
amžių(Misionierių veikla, Švento pauliaus Pagonių įtraukimas į
krykščionybės pagrindus, Atsiskyrimas nuo Judaizmo religijos),
Ante-Nicene Laiko periodą t. y. 2-3a.(Plitimas, persekiojimai ir
legalizavimas Romoje) Vėlyvoji antika 313-476m. (Legalizacija ir
Romos valstybinė religija, Krykščionybė azijoje, 4a. Persų
krykščionių persekiojimai). Krykščionius dažnai sekė ir žudė,
kankino, bet jie nepasiduodavo ir krikščionybė iki dabar yra
didžiausia pasaulio religija – krykščionybės idėja ir jos mokymai
bei vilties egzistuavimas leido jei išgyventi religijų kare. Krikšč.
Plitimas yra labai plati tema nes pati krikščionybė turi savo
laikotarpius, pagrindus, gausią istoriją, populiarumą ir žmones.
Remiausi knygomis ir radau daug enciklopedijų, archyvų ir vaizdo
įrašų internete

Dėstymas
Krykščionybė pradėjo „savarankiškai“ plisti po Apaštalų
amžiaus(Metai po Jėzaus ir dvylikos apaštalų mirties) Kuriame
apaštalai po Jėzaus mirties ir prisikėlimo skelbė ir skleidė Jėzaus
žinią , darbus ir krykščionybės idėją.
Krykščionybė iš pradžių atsirado kaip Judaizmo šaknis ar sekta
kuri pradžioje egzistavo, buvo praktikuojama Judėjoje -
Romėnams priklausaučioje provincijoje. Krykšč. Misionieriai
veikla platino krykščionybe ir lėtai kurėsi krykščionių centrai.
Ankstyvieji krykščionių tikėjimai buvo skelbiami kerigma
(Pamokslavimu) kurie plito žodžiu. Jėzus skelbė žodį tik
Galilėjoje ir Judėjoje, po jo mirties jo sekėjai Išpletė šią veikla po
visą izraelį ir galiausiai visa žydų diasporą(tautos dalis gyvenanti
ne savo tėvynėje).
Šventas Paulius - žmogus atsakingas už Pagonių įtraukimą į
krykščionybę(Įtraukti Miestai - Efesas, Korintas, Filipai ir
Tesalonika) kurie kaip ir „perėme“ krykščionybę iš žydų, nes
žydai atsisakinėjo krikščionybės ir pripažino judaizmą kaip tikrąją
religiją. Tai leido po truputį atsiskirti nuo kitų tautybių
krikščionių(Tipo kaip ir pagoniu) ir žydų(Skizma tarp žydų). Tai
žydai po kiek laiko visiškai atsiskyrę nuo Krikščionių ėjo savo
Judaizmo keliu, o Krikščioniai po truputį plito tuometinėje Romos
teritorijoje(ne iš rytų į vakarus kaip aš maneu prieš pasidomin, bet
iš krikščionių centrų kurie buvo išsibarstę po visą Romą:0)
Romoje plito krikščionybė(2-3a.) ir į ją romėnai žiūrėjo kaip į
grėsmę(Krikščionybė gali sunaikinti romėnų religiją) Todėl jie
nebuvo legalizuoti ir buvo sekami bei žudomi trumpam
laikotarpiui iki kol Egnatius Gallienus(253-268) kuris išleido
Krikščionybės tolerancijos Įsaką. Sambūvis su krikščionimis
baigėsi kai Dokletianas(Jovius) pradėjo paskutinį ir Didžiausia
Krikščionių persekiojimą 303m.(AD). 311m.(AD) Romos
imperatorius Galerijus nutraukė Dokliatiano krikščionybės
persekiojimą rytuose. 313m. mūsų eros metais paskelbus Milano
ediktą, kuriuo Romos imperatoriai Konstantinas Didysis ir
Licinijus įteisino krikščionių religiją, Romos vykdomas
krikščionių persekiojimas baigėsi. Toliau einant Roma paskelbė
Krikščionybę savo valstybine religija.
Rytų bažnyčia buvo labiausiai palplitusi krikšč. Bažnyčia
azijoje. Manoma, kad krikščionybę į aziją „atnešė“ migruojantys
žydai. Misionierių darbai plito per Mesopotamiją ir Persija.
Antrosios Persijos valdovai (226-640) laikėsi religijų tolerancijos
politikos. Iš pradžių jie suteikė krikščionims statusą lyg jie
priklausytų kitai rasei, bet Persijos valdovai pradėjo skatinti
zoroastizmo tikėjimo atgimimą ir zoroastizmas po kiek laiko tapo
Persijos valstybine religija todėl krikščionims vis dažniau buvo
taikomos represinės priemonės. Persija nemėgo Romėnų ir buvo
priešai, todėl kai krikščionybė buvo paskelbta Romos valstybine
religija priešiškumas Romai išlietas Azijos(Rytų) krikščionis.
Persija matė krikščionybę kaip priešą viduje, dėl to, nes Romos
imperija pasidarė krikščioniška, dėl šios priežasties Persija tapo
super omega žiauriai antikrikščioniška. Didelis persekiojimas
persekiojo krikščionis Persijoje apie 340 metus. Nors religiniai
motyvai niekada nebuvo nesusiję, pagrindinė persekiojimo
priežastis buvo politinė(Tipo romėnai ir bijojimas krikščionių
perversmo). Misionierių darbai toliau buvo atlikami barbarų
valstybėse, slavijoje
Išvados
Krikščionybė buvo realiai geras dalykas kuris padėjo raštingumui,
kultūrai išlikti ir per kurį žmonės nebuvo lopai. Didelis kiekis
bijojo krikščionybės, bet jos neatsikratydavo. Įsigaliojius
krikščionybėje europos dalyje buvo slopinami vakarų barbarai kas
apsaugojo nuo Bizantijos imperijos žlugimo, bet įvykus keliom
schizmom vakarai visiškai atsijungė ir ten susidarinėjo viduramžių
laikotarpio dalykelis. Nors krikščionybė buvo vertingas dalykas
senovėje viduramžiuose ji neleido mokslui, industrijai ir
tolerancija „kitokiems“.
Šaltinių sarašiukas
Knygutės:
Pradžia Nuo Jeruzalės(James D.G. Dunn),
The Catholic Church Through the Ages(John V.)
Bibilija(Daug žmoniu rase)
Internetukas:
BritannicaEnciklopedijosStraipsniai:
https://www.britannica.com/topic/Christianity,
https://www.britannica.com/biography/Jesus/The-context-of-Jesus-career

Youtube:
https://www.youtube.com/watch?v=A86fIELxFds

Interneto Archyvas:
https://web.archive.org

Žmonės:
Mano tėtis