Kas lengviau: nuteisti ar atleisti?

Samprotavimo rašinys
Visais laikais, net prieš Kristų, žmonės vienaip ar kitaip nusikalsta. Kartais tie nusikaltimai gali būti
lengvi, o kartais labai sunkūs. Nusikalsti galima sau, kitam žmogui, gyvūnui, o blogiausia - Dievui. Kaip
rašoma internetiniame terminų žodyne, nuteisimas yra, kai pripažintam kaltam asmeniui paskiria
bausmę. Apie atleidimą rašoma lietuvių krikščionių bažnyčios internetiniame tinklapį. Atleidimas –
tai dovanoti įskaudintam ar mums prasikaltusiam asmeniui. Atleisti ne visada yra lengva, todėl
šiandien aš ir bandysiu išsiaiškinti ar lengviau nuteisti, ar atleisti.
Viena iš vertingiausių savybių kurias turi žmogus, yra sugebėjimas atleisti. Tačiau ar kiekvienas
žmogus tai moka? Aš manau žmogaus būdas ir jo atlaidumas skiriasi nuo jo auklėjimo ir augamosios
aplinkos. Jei jis augs darnioje šeimoje, jis mokės atleisti, o jei vargingoje ir neprižiūrimoje – labiau
norės nuteisti. Apie atleidimą rašoma Biblijoje – visų laikų išmintingiausioje knygoje. Kadangi Biblija
yra labai ilga knyga ir turi senajį ir naująjį testamentą, šiandien kalbėdama jų neišskirsiu. Iš šio
Šventojo rašto galima daug ko išmokti – dorybės, sąžiningumo ir svarbiausia – atlaidumo. Biblijoje
daugybė vietų, kur nurodoma, kad atleidimas reikalingas mums kai susipykstame, įsižeidžiame ar
esame įskaudinti. Tačiau supykęs ir nenorėdamas atleisti žmogus pats sau kenkia, nes tada širdyje
užslieka graužaties jausmas. Kaip sakoma, kad viskas grįžta bumerangu, aš tuo tikiu, nes neatleidęs
asmuo pats gali padaryti kažka ir prašyti atleidimo, tad visada yra svarbiausia atleisti, o ne nuteisti.
„Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista“ (Lk
6, 37).
Visais laikais žmonės buvo baudžiami skirtingai. Pavyzdžiui seniau, buvo žiaurios ir nepaaiškinamos
mirties bausmės, o šiais laikais už tokias (250) pat nuodėmes nėra baudžiama arba tiesiog yra
gręsiamas kalėjimas. Asmeniškai aš nesuprantu kodėl žmonės daro nusikaltimus, juk tai nėra linksma
ir įdomu, jei žinai, kad už tai tu būsi nubaustas. Kaip ir minėjau – visada reikia atleisti, tačiau jei nuo
to stipriai kažkas nukentėjo, tada tai nepateisinama. Asmeniškai aš nesu už visokias bausmes, tačiau
jei asmuo to nusipelnė, jis turi tai priimti. 1941 metais, kai buvo pirmoji sovietinė okupacija, į Sibirą
buvo tremiami žmonės. Apie tai yra rašoma Ruta Sepetys kūrinyje ,, Tarp pilkų debesų“. Šioje
knygoje yra viskas detaliai aprašoma apie tremtį ir nuteisimą. Ten buvo teisiami nekalti žmonės,
kurie turėjo dirbti sunkius fizikius ir varginančius darbus, o jei nepaklusdavo NKVD kariams, juos
nušaudavo. Mano nuomone, nieks neturi būti teisiamas už nieką ar smulkų prasižengimą, tokį kaip
melas, pajuokos ir t.t. .
Apibendrindama galiu teigti, kad lengviau yra atleisti, nei nuteisti, nes dauguma žmonių nemėgsta
smurto ir nenori daryti nuodėmių, už ką būtų patys baudžiami.