ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ/EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY, Vol. 4, No. 1, 2012

2012, Nr.
1(10) ISSN 2029-1922
Š V I E T I M A S:
politika, vadyba, kokybė
EDUCATION
Policy, Management and Quality
О Б Р А З О В А Н И Е:
политика, менеджмент, качество
Scientific Methodical Center „Scientia Educologica“, Lithuania,

the associated member of Lithuanian Scientific Society and ICASE (International Council
of Associations for Science Education)
This journal is indexed in JournalSeek and Copernicus Index
REDAKTORIŲ KOLEGIJA (Editorial Board)
Vyriausiasis redaktorius
(Editor-in-Chief)
Prof. dr. Vincentas Lamanauskas Šiaulių universitetas (Šiauliai University, Lithuania)
Atsakingoji sekretorė
(Executive Secretary)
Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“ (Scientific
Dr. Laima Railienė
Methodical Centre „Scientia Educologica“, Lithuania)
N a r i a i (Editors)
Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinė mokykla (Pa-
Stasė Bučiuvienė berze Secondary School, Paberze, Lithuania)
Vilniaus Simono Daukanto vidurinė mokykla (Vilnius Simo-
Dana Kanclerienė nas Daukantas Secondary School, Lithuania)
Baltarusijos valstybinio universiteto Tęstinių studijų institutas
Prof. dr. Valiantsina Dynich (Institute of Lifelong Education of Belarusian State University,
Republic of Belarus)
Rygos vidurinė mokykla Nr. 93 (Riga Secondary School No.
Prof. dr. Valdis Krastins 93, Latvia)
Roma Kulikauskienė Vilniaus Žemynos gimnazija (Vilnius Zemyna Gymnasium,
Lithuania)
Rygos mokytojų rengimo ir švietimo vadybos akademija (Ri-
Prof. dr. Ivars Muzis ga Teacher Training and Educational Management Acade-
my, Latvia)
Dr. Rita Makarskaitė- Vilniaus pedagoginis universitetas (Vilnius Pedagogical Uni-
Petkevičienė versity, Lithuania)
Mg. Danė Papečkienė Marijampolės kolegija (Marijampole College, Lithuania)
Tarptautinis ekonomikos ir humanitarinių mokslų universite-
tas (International University of Economics and Humanities
Prof. dr. Jurij Pelekh
named after Academician Stepan Demianchuk, Ukraine)
Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla (Plunge Mykolo

Mg. Judita Stankutė Oginskio Art School, Lithuania)
ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ – periodinis, recenzuojamas, mokslinis metodinis žurnalas,

kurį leidžia mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“. Tai regioninis žurnalas, kuriame moksliniai ir
metodiniai straipsniai publikuojami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Leidinys skirtas mokytojams, auklėtojams,
įvairių lygių ir tipų švietimo institucijų darbuotojams bei visiems, besidomintiems švietimo politikos, vadybos
ir kokybės klausimais.
***
EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY – is an periodical, peer reviewed, scientific-
methodical journal, issued by the SMC „Scientia Educologica“. It is a regional journal, wherein the scientific
and methodical articles published in Lithuanian, English and Russian languages. This journal is intendent for
the teachers/educators of general education schools, the lecturers of different levels of educational institutions
and all, who are interested in the problems of education policy, management and quality.
© Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Lietuva /

ISSN 2029-1922
Scientific Methodical Centre „Scientia Educologica“, Lithuania
Leidžiamas nuo 2009 metų tris kartus per metus / Published since 2009 three times a year
2
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
TURINYS / CO NTENTS / СОДЕР ЖАНИЕ
MIELI SKAITYTOJAI / DEAR READERS / УВАЖАЕМЫЕ ЧИТАТЕЛИ
Дынич В. Образование как сложная и социально значима система ________________ 4
MOKSLINIAI STRAIPSNIAI / SCIENTIFIC ARTICLES / НАУЧНЫЕ СТАТЬИ
Lamanauskas V., Augienė D., Makarskaitė-Petkevičienė R. Universitetinių studijų

problematika: studentų pozicija ____________________________________________________6
METODINIAI STRAIPSNIAI / METHODICAL ARTICLES / МЕТОДИЧЕСКИЕ СТАТЬИ
Bilbokaitė R. Šiaulių universiteto kokybės vadybos sistemos modelis ____________________22
UŽSIENIO EDUKACINĖ PATIRTIS / FOREIGN EDUCATIONAL EXPERIENCE /

ЗАРУБЕЖНЫЙ ОПЫТ ОБРАЗОВАНИЯ
Olusegun F. Adebowale, Dare N. Olufunke. Teachers` Awareness of Nigeria`s Educational

Policy on ICT and Its Effect on the Use of ICTs in Oyo State Secondary Schools ___________28
INTERVIU / INTERVIEW / ИНТЕРВЬЮ
Stankutė J. Aukštyn gyvenimo laiptais ________________________________________ 40
KRONIKA / CRONICLE / КРОНИКА

XVIII nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo
lavinimo mokykloje-2012“ ______________________________________________________43
INFORMACIJA / INFORMATION / ИНФОРМАЦИЯ
Informacija autoriams / Instructions for Authors ______________________________________44
Tarptautinis mokslinis metodinis žurnalas „Gamtamokslinis ugdymas /

Natural Science Education“ ______________________________________________________45
Problems of Education in the 21st Century __________________________________________46
Problems of Management in the 21st century_________________________________________47
Tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Informacinės komunikacinės technologijos

gamtamoksliniame ugdyme-2012“ ________________________________________________48
3
ОБРАЗОВАНИЕ КАК СЛОЖНАЯ И СОЦИАЛЬНО ЗНАЧИМА
СИСТЕМА
Валентина Дынич
Общество с ограниченной ответственностью «Институт социальных
образовательных технологий», Минск, Республика Беларусь
Любая аналогия мало что объясняет, но многое хорошо иллюстрирует.

Сформулированный в естествознании эффект бабочки хорошо иллюстрирует
возможный масштаб последствий при малом изменении условий в детерминированно-
хаотических системах.
Особенностью развития сложной системы является наличие побочных эффектов и
негативных последствий. Их невозможно избежать полностью, но, очевидно, при
рациональном и – добавлю – мудром управлении процессами развития – предусмотреть
и минимизировать можно и необходимо.
Развитие такой сложной и социально значимой системы, какой является система
образования, требует особого внимания. Например, социальная нереализованность
специалистов с высшим образованием, по оценке экспертов, в немалой степени
содействовала нарастанию деструктивных явлений в развитии советской политической
системы.
К сожалению, непродуманность либо хаотичность в принятии решений характерна
и для постсоветских стран.
Так, отсутствие должного внимания к обеспечению надлежащего уровня
преподавания естественнонаучных дисциплин в средней школе в настоящее время
чревато выбором выпускниками для продолжения обучения преимущественно
гуманитарных (в широком смысле) специальностей, что в свою очередь обостряет
проблему трудоустройства (отложенная безработица) специалистов с экономическим,
юридическим, психологическим образованием. С этим явлением уже столкнулись
практически все постсоветские страны. В Республике Беларусь в текущем году
планируется регулировать процесс подготовки кадров по гуманитарным специальностям
достаточно жестко – путем существенного увеличения стоимости обучения при
одновременном уменьшении количества мест, выделяемых для набора студентов,
обучаемых за счет государственного финансирования.
Еще одно популярное поле для экспериментов в постсоветских странах –
количество лет обучения на каждой ступени. Показательный пример – Туркменистан. Но
не единственный. В Республике Беларусь дважды (с 1991 года) изменялось количество
лет обучения в средней школе (11-12-11), предпринималась попытка перейти к 4-
летнему обучению для всех специальностей высшего образования первой ступени (2007
год). Сейчас эта попытка предпринимается повторно. Изменение количества лет,
очевидно, сопровождается изменением содержания образования, что, в свою очередь,
приводит к изменению учебных планов, программ, переизданию учебных пособий и т.д.
Меняется инструментарий (тесты централизованного тестирования), который
используется для оценки знаний абитуриентов, балльность оценки (10 баллов в школе,
100 баллов на тестировании), то вводится, то отменяется нижний порог положительной
оценки. Как следствие, студентов физического факультета становится, например,
абитуриент, получивший по физике, математике ниже 10 баллов из 100 возможных.
4
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Необходимость обеспечения качества образования в этих условиях – чрезвычайно

сложная задача, которая решается, в частности, отчислением после первой степени (в
текущем году достаточно массовым – 15 тысяч по официальной информации),
появлением на рынке труда вчерашних абитуриентов, в дополнении к вчерашним
выпускникам вузов по невостребованным экономикой специальностям.
Здесь можно возразить: упомянутые явления были и будут. Несомненно. Всегда
были и будут нерадивые студенты, недобросовестные преподаватели, думающие больше
о своем личном благополучии чиновники. Беспокоит другое: доминирующее в верхних
эшелонах власти представление о том, что в системе образования можно производить
любые изменения только на том основании, что «меня (нас) так учили», «у нас свой
путь», «в такой-то стране так принято» и т.п. Конечно, система образования должна
меняться, но известный врачебный принцип «не навреди» должен быть определяющим
при принятии решений на каждом из уровней функционирования системы.
Summary
EDUCATION AS A COMPLEX AND SOCIALLY RELEVANT SYSTEM
Valiantsina Dynich
Institute of social educational technologies, Ltd., Minsk, Republic of Belarus
Any analogy explains a little, but a lot of things well illustrates. One of the main feature of
the development of a complex system is existence of side effects and negative consequences. The
development of such a complex and socially relevant system as the education system is, demands
special attention. New approaches are necessary in a post-soviet education system. It is obvious that
the education system should change, but a well known medical principle “don't do much harm”
should be realized during decision-making process on each of levels of the education system.
Key words: complex system, education system, management.
Received 22 February 2012; accepted 29 February 2012
Valiantsina Dynich
Asscociate Professor, Director, Institute of Social Educational Technologies, Minsk, Republic of Belarus.
E-mail: dynich@solo.by
5
UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ PROBLEMATIKA:
STUDENTŲ POZICIJA
Vincentas Lamanauskas, Dalia Augienė

Šiaulių universitetas, Lietuva
Rita Makarskaitė-Petkevičienė
Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuva
Santrauka
Šiuolaikinėje visuomenėje išsilavinimas tampa paklausia preke švietimo paslaugų rinkoje.

Kadangi nuo jo priklauso gyvenimo kokybė, visuomeninis statusas, karjeros galimybės, materialinė
padėtis, aukštasis išsilavinimas tampa aktualus vis didesnei jaunimo daliai. Todėl visuomenė kelia
vis naujus reikalavimus aukštajam mokslui ir šio mokslo institucijoms. Šiandien aukštojo universite-
tinio išsilavinimo problema ne tik aktuali, bet galima teigti, kad ji aštrėja dėl daugelio priežasčių.
Darbo rinkos dinamiškumas ir besikeičianti visuomenė reikalauja lanksčių, inovatyvių ir kūrybiškų
mokymosi galimybių visą gyvenimą; aukštojo mokslo institucijos neapsiriboja pirminiu specialistų
rengimu, reikia ieškoti galimybių specialistams profesionalams tobulėti, keisti specializaciją, ugdy-
tis asmeninius sugebėjimus ir plėtoti aukšto lygio profesines kompetencijas; tęstinis mokymas uni-
versitetuose tampa vis aktualesnis Europos švietimo strategijos prioritetas, būtina siekti aukštos
mokslinės veiklos ir studijų lygio, tarptautiniu mastu pripažįstamų rezultatų.
Straipsnyje analizuojama I–IV kurso studentų nuomonė apie universitetinio išsilavinimo
problemas, aukštojo mokslo reikšmę visuomenei, universitetinių studijų pasirinkimo motyvus, svar-
bą asmeninei profesinei karjerai. 2012 metų sausio–vasario mėnesiais atliktas empirinis tyrimas
(N=544) parodė, kad studentų nuomonės apie aukštąjį universitetinį išsilavinimą yra iš esmės kon-
troversiškos. Studentų nuomonės kinta priklausomai nuo studijų metų bei lyties. Nustatyta, kad dau-
gelį aukštojo universitetinio išsilavinimo aspektų merginos vertina pozityviau nei vaikinai.
Pagrindiniai žodžiai: aukštasis išsilavinimas, karjera, universitetinės studijos.
Įvadas
Kontekstas
Daugelio valstybių patirtis rodo, kad ekonomikos plėtra, gyvenimo lygio kilimas tiesio-
giai priklauso nuo žinių kūrimo ir tinkamo jų naudojimo lavinant visuomenę, kuriant naujus
mokslo produktus ir modernizuojant technologijas. Aukštojo mokslo sistema yra svarbiausia
kiekvienos šalies mokslo ir kultūros, mokymo, socialinės gerovės ir ekonominės plėtros dalis.
Aukštasis išsilavinimas tapo visuomenės prioritetas, ekonomikos suklestėjimo, gyvenimo ko-
kybės pamatas. Gyventojų išsilavinimas – vienas iš svarbiausių visuomenės raidą atspindinčių
statistikos rodiklių. Aukštojo mokslo institucijos kaip tik ir geba ugdyti išsimokslinusią, išsila-
vinusią, turtingą žinių visuomenę, kelti tautos intelektinį ir kūrybinį potencialą. Aukštasis
mokslas – tai plačiu akademiniu išsilavinimu paremtos studijos. Jų tikslas – ne tik suteikti pro-
fesinę kvalifikaciją, bet ir visapusišką bendrąjį išsilavinimą, kartu išmokant kritiškai ir kūrybiš-
kai vertinti aplink vykstančius procesus. Teorinis pasirengimas ir intelektualumas – svarbiausi
aukštąjį mokslą baigusio asmens požymiai. Universitetų skiriamasis bruožas – platus studentų
išsimokslinimo ir intelekto išprusimo siekis.
6
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Siekiant, kad šalis būtų ekonomiškai stipri, veiktų inovatyvios aukštųjų technologijų
verslo bendrovės, būtų atliekami moksliniai tyrimai ir gaminama mokslinė produkcija, reika-
lingas tam tikras skaičius turinčių aukštąjį išsilavinimą gyventojų. Manoma, kad 2020 metais
pasaulyje aukštojo mokslo institucijose studijuos apie 125 mln. studentų. Didėjant pasaulyje
aukštojo mokslo paklausai, veiklą vis labiau plečia tradiciškai stiprios ir aukštojo mokslo rinko-
je žinomos valstybės: JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Australija ir kt. (Aukštojo
mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011–2012 metų programa).
Pastaruoju metu labai ryški pasaulinė tendencija – aukštasis mokslas tolydžio įgyja vis
didesnį tarptautinį pobūdį. Aukštojo mokslo tarptautinės plėtros tendencijas geriausiai atspindi
pasaulyje nuolat didėjanti aukštojo mokslo paklausa ir dėl to augantis tarptautinis akademinis
judumas (Mobility and lifelong learning instruments. Education & Training). Nuolat gausėjan-
čios aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros programos, didėjantis Europos ir nacionalinių pro-
gramų finansavimas rodo, kad tarptautiškumas – vienas svarbiausių aukštojo mokslo plėtros
prioritetų (Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011–2012 metų programa).
Europos Sąjungos siekis tapti konkurencinga ir dinamiška, žiniomis grindžiama pasau-
lio ekonomika skatina aukštojo mokslo sektoriaus pokyčius. Aukštasis mokslas kaip Europos
šalių bendradarbiavimo erdvė pradėtas minėti 1974 m. (Higher Education..., 2001). Europos
aukštojo mokslo erdvės (The European Higher Education Area (EHEA) kūrimo pirmieji žings-
niai pradėti po Lisabonos konvencijos (1997), Sorbonos (1998) ir Bolonijos (1999) deklaracijų
suformuluotų siekių. Sorbonos deklaracija pabrėžė pagrindinį universitetų vaidmenį plėtojant
Europos kultūrinius užmojus. Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimą ji išskyrė kaip svarbiau-
sią būdą remti piliečių judėjimą, galimybę įsidarbinti ir visokeriopą Europos Sąjungos raidą,
plėtojant jos intelektualinį, kultūrinį, socialinį, mokslinį ir technologinį potencialą globalizaci-
jos iššūkių akivaizdoje.
Aukštasis mokslas yra labai svarbi moderniosios visuomenės dalis, todėl aukštojo moks-
lo strateginiai tikslai ir uždaviniai išplaukia iš pačios visuomenės sandaros, jos kaitos. Lietuvos,
kaip ir bet kurios kitos Europos Sąjungos valstybės, aukštojo mokslo tyrimai tampa svarbūs,
siekiant ne mechaniškai įsilieti į Europos aukštojo mokslo erdvę (EHEA), o suderinti jos reika-
lavimus su šalies politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis, kultūrinėmis sąlygomis ir ypatu-
mais. Šiandien aukštojo mokslo tyrimų laukas plečiasi ir skaidosi į įvairias temas: aukštojo
mokslo sistemos vieta visuomenėje, socialinė sąveika aukštajame moksle, užimtumas ir aukšta-
sis mokslas, masinė ir elitinė aukštojo mokslo visuomenė, aukštojo mokslo prieinamumas, stu-
dijų pasirinkimo, studijų kokybės ir vertinimo kriterijai ir t. t.
Reflektuojant Lietuvos aukštojo mokslo būklę, reikėtų paminėti A. Samalavičiaus (2003)
knygą, kurioje, jungiant įvairias mokslų perspektyvas, analizuojama universiteto idėjos raida,
analizuojamos aukštojo mokslo tikslų ir modelių sampratos, išryškinami kai kurie moderniojo
aukštojo mokslo sistemos ypatumai ir vidiniai prieštaravimai, svarstoma, kaip reformuoti Lie-
tuvos aukštojo mokslo sistemą, kad universitetai taptų viena reikšmingiausių intelektualinių
institucijų, kuriančių ateities visuomenę. Autorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos universitetai
šiuo metu susiduria su daugybe problemų: juos slegia totalitarinės patirties našta, jie verčiami
paskubomis prisitaikyti prie rinkos poreikių, raginami orientuotis į šiuolaikinius vakarietiškus
modelius. Tačiau pastarieji modeliai nebūtinai yra teisingi.
Svarbią vietą aukštojo mokslo tyrimų erdvėje užima V. Leonavičiaus ir A. Rutkienės
(2010) tyrimas. Tyrime daug dėmesio skiriama aukštojo mokslo studijų prieinamumo, studijų
pasirinkimo motyvų ir studijų vertinimo sociologiniam aiškinimui, analizuojami studentų lū-
keščiai, susiję su studijomis ir su veikla po jų.
Lietuvos aukštojo mokslo problematika dažniausiai plėtojama edukologijos ir vadybos
tyrinėjimuose. Atlikta nemažai tyrimų, susijusių su universitetų dėstytojų edukacinės kompe-
tencijos požymių raiška (Raišienė 2004; Kanopienė, Tureikytė, 2002; Čėsnaitė, 2002). Tyrimai
7
atskleidė aukštojo mokslo reformos spragą – aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobuli-
nimo sistemos nebuvimą, pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir įgijimas paliktas patiems pedago-
gams. M. Barkauskaitė, V. Gribniakas, L. Kanapeckienė (2007) atliko jaunų žmonių poreikio
mokytis universitete formavimosi prielaidų analizę. Tyrime išanalizuoti studentų motyvai stu-
dijuoti aukštojoje mokykloje, aptarti jų lūkesčiai pabaigus studijas. Atlikta grupė tyrimų, susi-
jusių su įvairių sričių pedagogų rengimu universitetuose: pradinės mokyklos (Lamanauskas,
2001), užsienio kalbų (Kriaučiūnienė, 2011), technologijų (Žigaitienė, 2011), muzikos (Tavo-
ras, 2011; Grigienė, 2010; Lasauskienė, Grigienė, Barisas, Tavoras, 2007), matematikos ir in-
formatikos (Valavičius, Jadzgevičienė, 2009; Leonavičius, Leonavičienė, 2007), dailės moky-
tojų (Kondrotienė 2004). Šiuose tyrimuose siekiama išsiaiškinti studentų nuomonę apie studijų
turinio kokybę, būsimų specialistų rengimo problemas. Atlikti tyrimai siekiant išsiaiškinti stu-
dentų požiūrį į aktyviojo mokymosi metodus (Petružienė, Ruzgienė, 2003), svarankiškas studi-
jas (Gudžinskienė, Šmitienė, 2003), profesinio rengimo(si) kliūtis (Navaitienė, 2004), studijų
programos realizavimo kokybę (Sirtautienė, 2006). Tyrimuose siekiama išsiaiškinti studentų
mokymosi motyvus (Paliukaitė, 2007; Ratkevičienė, 2005), informacinių technologijų naudo-
jimo galimybes studijų procese ir nuotoliniam mokymui (Pečeliūnaitė, 2006; Mickus, Vidžiū-
nas, 2009). Daug mokslinių tyrimų atlikta studijų kokybės vertinimo srityje. Šiuose tyrimuose
nagrinėjami studijų proceso vertinimo ir palaikymo metodiniai ir praktiniai aspektai, vidinės
studijų kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos diegimas, kokybės vadybos sistemos per-
spektyvos (Galinienė, Martinavičius, 2011), nuotolinio mokymo turinio projektavimas, koky-
bės vertinimo veiksniai, mokymosi strategijos (Laužackas, Teresevičienė, Volungevičienė,
2009). Neseniai susidomėta neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo organi-
zavimu universitetinėse studijose (Šliogerienė, 2009; Burkšaitienė, Šliogerienė 2007).
Pastaruoju metu Lietuvoje galima įžvelgti dvi gana prieštaringas tendencijas kalbant
apie universitetinį išsilavinimą: viena vertus, manoma, kad Lietuvoje yra per daug universitetų,
kad reikia juos sujungti, mažinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, baiminamasi
aukštojo išsilavinimo masiškumo; kita vertus, nuolat kalbama, kad Lietuvos tikslas, kaip ir Eu-
ropos Sąjungoje – 40 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų. Lietuvos, neturinčios dide-
lių gamtos išteklių, didžiausia viltis ir ateitis yra jos išsilavinę piliečiai, jų kūrybinės, inovaty-
vios įžvalgos, intelektinė veikla. Europos Komisija aukštojo mokslo modernizavimo strategijo-
je (Aukštojo mokslo reformos strategijos..., 2011) suformulavo siekį, kad iki 2020 m. bent 40
proc. 30–34 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą. Stu-
dentų kasmet daugėja, bet apskaičiuota, kad nepakankamai, mat šio dešimtmečio pabaigoje net
35 proc. visų darbo vietų bus skirta baigusiems universitetus, o šiuo metu aukštąjį išsilavinimą
turi tik 26 proc. darbuotojų. Skandinavijos šalys, Vokietija, Japonija užsibrėžė tikslą, kad 70–
80 proc. gyventojų įgytų aukštąjį išsilavinimą.
Tyrimo problema ir tikslas
Nors atlikta nemažai empirinių tyrimų, jų stoka išlieka akivaizdi. Nuolatinis situacijos
stebėjimas, tyrimas ir analizavimas itin svarbus siekiant suvokti aukštojo mokslo sistemos bū-
seną ir kaitą. Išlieka praktika pokyčius vykdyti tam tinkamai nepasirengus, neįvertinus esamos
situacijos. Galima pagrįstai teigti, kad empiriniai tyrimai yra perspektyvus būdas siekiant gerin-
ti aukštojo mokslo sistemos funkcionavimą. Kita vertus, neteisinga remtis tik kitose šalyse at-
liktais teoriniais ar (ir) empiriniais tyrimais. Būtina įvertinti konkrečios šalies kontekstą, atlikti
reprezentatyvius tyrimus Lietuvos universitetų studentų populiacijoje. Šio tyrimo objektas –
Lietuvos studentų požiūris į aukštojo mokslo problemas. Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti
8
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
ir išanalizuoti studentų poziciją apie dabartinę aukštojo mokslo būklę, taip pat įvertinti galimas
sistemos raidos perspektyvas. Esminiai tyrimo klausimai:
 Ar studentai domisi Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo problematika?
 Ar studentai apskritai yra patenkinti studijų kokybe?
 Kokios priežastys lėmė universitetinių studijų pasirinkimą ir apsisprendimą studi-
juoti universitete?
 Kaip studentai apskritai vertina aukštąjį mokslą, kokias mato perspektyvas?
Tyrimo metodologija
Bendra tyrimo charakteristika
Tyrimas „Universitetinių studijų problematika“ grindžiamas pozityvistiniu-kiekybiniu

požiūriu. Autoriai laikosi pozicijos, kad priežastinių ryšių tarp kintamųjų matavimas yra itin
svarbus. Respondentų nuomonės ir pozicijos apie tiriamą objektą neabejotinai padeda atskleisti
giluminius sąryšius tarp požymių. Tyrimas atliktas 2012 m. sausio–kovo mėnesiais. Šiame
straipsnyje pristatomi pirminiai rezultatai.
Instrumentas
Tyrime naudota autorių parengta anketa, sudaryta iš atvirųjų ir uždarųjų klausimų. Res-
pondentų prašyta įvertinti universitetinių studijų kokybę, įvardyti faktorius, lėmusius studijų
pasirinkimą, taip pat įvertinti 28 teiginius, susijusius su aukštuoju mokslu. Anketoje buvo pa-
teikti ir 4 atvirieji klausimai. Teiginiai buvo vertinami taikant ranginę skalę: „sutinku“, iš dalies
„sutinku“, „nesutinku“. Į anketą taip pat įtraukta demografinė dalis (respondentų lytis, kursas,
studijų programa).
Tyrimo imtis
Tyrime dalyvavo dviejų Lietuvos universitetų bakalauro studijų studentai. Išplatinta 600
anketų. Iš viso 544 pripažintos tinkamomis. Respondentų pasiskirstymas pagal universitetus ir
lytį pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė
Informacija apie respondentus (N/%).
Universitetas
SU LEU Iš viso
Vaikinai 79/19,1 8/6,2 87/16,0
Merginos 335/80,9 122/93,8 457/84,0
Iš viso 414/100,0 130/100,0 544/100,0
Respondentų pasiskirstymas pagal kursus pateikiamas 2 lentelėje. Galima teigti, kad

skirstinys pagal kursus yra tolygus.
9
2 lentelė
Respondentų pasiskirstymas pagal studijų kursą (N/%)
Kursas N %
Pirmas 180 33,1
Antras 141 25,9
Trečias 70 12,9
Ketvirtas 153 28,1
Iš viso 544 100,0
Taigi tyrime dalyvavo respondentai iš dviejų Lietuvos universitetų – Šiaulių universiteto

(ŠU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU). Imčiai sudaryti taikytas serijinis puokštės
principas. Tyrimo imtis laikytina pakankamai reprezentatyvia.
Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenims analizuoti taikomi aprašomosios statistikos matai (absoliutieji ir san-

tykiniai dažniai). Skirtumams tarp kintamųjų nustatyti taikomas neparametrinis chi kvadratu
(χ2) kriterijus. Ryšiams tarp tiriamų požymių nustatyti atlikta koreliacinė analizė (taikomas
Spearmen ranginės koreliacijos koeficientas ρ-rho).
Atlikta 28 teiginių apie aukštąjį mokslą analizė. Kiekvienam teiginiui skaičiuotas popu-
liarumo (reikšmingumo) indeksas (0 ≤ PI ≤ 1). Kuo PI vertė arčiau vieneto, tuo teiginys res-
pondentui svarbesnis, reikšmingesnis ar respondentas labiau jam pritaria.
Duomenų apdorojimo instrumentas – statistinių programų paketas SPSS.
Tyrimo rezultatai
Analizuota, ar studentai apskritai patenkinti universitetinių studijų kokybe. Gauti rezul-
tatai pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė
Studentų pasitenkinimas studijų kokybe (N/%)
Vertinimo lygmuo Lytis

Vaikinai Merginos Iš viso
Taip, patenkintas 42/48,3 178/38,9 220/40,4
Iš dalies patenkintas 43/49,4 270/59,1 313/57,5
Ne, nepatenkintas 2/2,3 9/2,0 11/2,0
Iš viso 87/100,0 457/100,0 544/100,0
3 lentelėje matyti, kad didžioji dalis respondentų yra patenkinti studijų kokybe. Statistiš-
kai reikšmingų skirtumų pagal respondentų lytį neužfiksuota (χ2 = 2,79, df = 2, p > 0,05). Ga-
lima teigti, kad tiek merginos, tiek vaikinai vienodai vertina studijų kokybę. Nepatenkintų stu-
dijų kokybe respondentų nėra daug. Paprastai rimtai studijuojantys studentai dažniau patiria
pažinimo džiaugsmą ir pozityviau jas vertina. Galima daryti prielaidą, kad tiek vaikinai, tiek
10
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
merginos į studijas žvelgia gana rimtai ir pareigingai. Kita vertus, studijomis dažnai būna nepa-
tenkinti tie, kurie dar būdami abiturientai visiškai nesigilino į studijų programą, kurią studijuos.
Sunku tikėtis studijų turinio dermės su lūkesčiais, kurie vis dar nesusiformavę.
Analizuojant rezultatus pagal studijų kursus fiksuojami statistiškai reikšmingi skirtumai.
Labiausiai patenkinti studijų kokybe pirmo kurso studentai, mažiausiai – ketvirto kurso (χ2 =
50,41, df= 6, p < 0,000). 61,1% pirmo kurso studentų patenkinti studijų kokybe, tuo tarpu pa-
tenkintų studijų kokybe ketvirto kurso studentų tik 28,1%. Šis faktas gali būti suprantamas taip:
baigiamųjų kursų studentai, stovintys ties naujų pasirinkimų slenksčiu (įsilieti į darbo rinką,
tęsti studijas, išvažiuoti į užsienį, kurti šeimą ir pan.) naujai, kritiškai, reikliai ir jau visai kitaip
nei prieš trejus ketverius metus vertina savo studijas, apskritai buvimą universitete. Juk pasta-
rieji keleri metai labai daug ką davė jaunam žmogui: bestudijuojant buvo kaupiama patirtis; jis
brendo kaip asmenybė; pabuvęs pedagoginėje (ar kitoje) praktikoje patikrino save, natūralu,
kad turi naujų lūkesčių.
Žinoma, visi dėstytojai norėtų, kad studentai jaustų susidomėjimą savo studijuojamu da-
lyku. Tai, suprantama, apima ir užsibrėžto tikslo siekimą. Tokie studentai yra nepalyginamai
vertingesni negu klajūnai, atsitiktinai patekę į vieną ar kitą studijų programą, ar tie, kurie studi-
juoja vien tik dėl diplomo.
Analizuota, ar respondentai apskritai domisi Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo aktua-
lijomis. Rezultatai pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė
Respondentų domėjimasis šalies ir Europos aukštojo mokslo aktualijomis (N/%)
Domėjimosi lygmuo Lytis

Lietuvos aukštasis moks- Taip 30/34,5 205/44,9 235/43,2
las Iš dalies 42/48,3 209/45,7 251/46,1
Ne 15/17,2 43/9,4 58/10,7
Europos aukštasis moks- Taip 11/12,6 63/13,8 74/13,6
las Iš dalies 35/40,2 196/42,9 231/42,5
Ne 41//47,1 198/43,3 239/43,9
Iš viso 87/100,0 457/100,0 544/100,0
4 lentelėje matyti, kad 43,2% respondentų domisi Lietuvos aukštojo mokslo aktualijo-
mis. Domėjimasis Europos aukštojo mokslo aktualijomis yra kur kas menkesnis – domisi tik
13,6% respondentų. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį nefiksuota. Abiem atvejais p >
0,05. Tačiau šie požymiai tiesiogiai koreliuoja tarpusavyje. Spearmen ranginės koreliacijos ko-
eficientas yra 0,36 (p < 0,01).
Atrodytų, kad respondentai ne itin domisi Europos aukštuoju mokslu. Tačiau reikia pa-
stebėti, kad tie, kurie juo domėjosi, jau išvyko ir sėkmingai studijuoja svetur. Apsisprendimas
riktis studijas užsienyje ateina gerokai anksčiau, besimokant gimnazijos baigiamosiose klasėse.
Tie, kurie pasirinko studijas Lietuvoje, taip pat turi progą susimąstyti, ar neįgyti įvairesnės pa-
tirties. Logiška, kad tas domėjimasis Europos aukštuoju mokslu labiau stebimas baigiamuo-
siuose kursuose, kai jau svarstomos antros pakopos studijų galimybės, o žemesniuose kursuose
– norint dalyvauti ERASMUS mainų programose.
11
Dažnai studijos užsienyje asmeniniam jauno žmogaus augimui duoda daugiau nei gimti-
nėje. Visų pirma tai geriausias būdas išmokti užsienio kalbą, galimybė keliauti, pažinti kitą kul-
tūrą. Studijos svetur leidžia įgyti naujų įgūdžių, naujos patirties, suteikia galimybę užmegzti
naujų kontaktų visame pasaulyje. Galų gale tai galimybė pažinti save. O kadangi pasaulis daro-
si vis globalesnis, darbdaviai ima teigiamai vertinti užsienyje mokslus baigusius asmenis, kurie
yra motyvuoti, nepriklausomi, mėgsta iššūkius, gali susidoroti su įvairiomis problemomis ir
pan.
Analizuoti faktoriai, paskatinę respondentus rinktis studijas universitete. Rezultatai pa-
teikiami 5 lentelėje.
5 lentelė
Veiksniai, lėmę universitetinių studijų pasirinkimą (N/%)
Veiksniai Lytis
Geresnės karjeros galimybės 38/43,7 236/51,6 274/50,4
Asmeninė iniciatyva 17/19,5 88/19,3 105/19,3
Tėvų patarimas 18/20,7 81/17,7 99/18,2
Aukštas prestižas 5/5,7 18/3,9 23/4,2
Mokytojų patarimas 4/4,6 16/3,5 20/3,7
Draugų patarimas 3/3,4 9/2,0 12/2,2
Šeimos tradicija 2/2,3 9/2,0 11/2,0
Iš viso 87/100,0 457/100,0 544/100,0
Kaip matyti 5 lentelėje, pusė respondentų studijas universitete sieja su geresnėmis karje-
ros galimybėmis. Toks rezultatas gana logiškas, turint galvoje dabartinę situaciją darbo rinkoje.
Tiek šeima, tiek mokytojai nedaro stipresnės įtakos tokiam pasirinkimui. Gal ir gerai, nes pasi-
piltų lavina jaunų žmonių, nežinančių ką daryti su diplomais, gautais baigus tėvų perspekty-
viomis laikytas studijų programas. Nors tai gali rodyti ir prastėjančią komunikaciją šeimoje. O
kad mokytojo vaidmuo toks menkas, tenka susimąstyti: ar tai mokytojų gebėjimas taip subtiliai
parodyti stipriąsias mokinio puses ir leisti pačiam susivokti, kam esi tinkamas, o pačiam išlikti
„nepastebėtam“, ar visiškas ignoravimas klausimo, kas ir kaip bus su ugdytiniu. Įdomu tai, kad
tik maža dalis respondentų (4,2%) studijas universitete sieja su aukštu prestižu. Siekiant kelti
pedagoginių studijų prestižą ir į jas atrinkti motyvuotus žmones jau keleri metai vertinama no-
rinčiųjų tapti mokytojais motyvacija. Nors nedidelė dalis respondentų, – bet tai paminėtina, –
tęsia šeimos tradicijas. Akivaizdžiai vyrauja pragmatinis požiūris į studijas. Statistiškai reikš-
mingų skirtumų pagal respondentų lytį nefiksuota (p > 0,05).
Išanalizavus pateiktų teiginių apie aukštąjį mokslą vertinimą matyti, kad respondentai
suvokia, jog studijų pasirinkimas turi būti pagal jų asmeninius norus bei poreikius (RI = 0,91).
Respondentai įsitikinę, kad darbdavių požiūris į aukštąsias mokyklas yra teigiamas (RI = 0,77),
be to, universitetinis išsilavinimas sudaro geras prielaidas kopti karjeros laiptais (RI = 0,77).
Būtų apmaudu, jeigu ketveri studijų metai universitete būtų nieko verti, nes absolvento kvalifi-
kacija nereikalinga darbo rinkai. Kaip matyti pateiktoje diagramoje (1 pav.), 18 teiginių iš 28
galima laikyti reikšmingais respondentams (visų šių teiginių RI aukštesnis nei 0,5).
12
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
1 pav. Aukštojo mokslo vertinimas

Tačiau respondentai išlieka kritiški universitetų infrastruktūros klausimu, jie nemano,
kad studijos universitete suformuoja lyderio savybes (RI = 0,36). Vykdomų aukštojo mokslo
reformų atžvilgiu respondentai taip pat kritiški, jie nemano, kad pokyčiai daro teigiamą poveikį
visai sistemai (RI = 0,47). Respondentų pozicija priešinga oficialiajai mokslo politikai, teigian-
13
čiai, kad Lietuvoje yra per daug universitetų ir juos būtina optimizuoti (RI = 0,25). Rezultatai
leidžia teigti, kad respondentai labiau linkę pasitikėti užsienio nei Lietuvos universitetais (RI =
0,27). Pagaliau respondentai nemano, kad universitetai parengia geriausius darbuotojus.
Diskusija
Galima teigti, kad studentų nuomonė akivaizdžiai įrodo išaugusį universitetinio išsilavi-
nimo poreikį ir demonstruoja aukštojo mokslo masiškėjimą. Studentai mano, kad masinis aukš-
tasis mokslas pozityviai veikia visuomenės plėtrą.
Autorių atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja tam tikri lyčių skirtumai vertinant aukštą-
jį universitetinį išsilavinimą. Merginos daug pozityviau vertina universitetinį išsilavinimą nei
vaikinai. Tai skatina, kaip ir visame pasaulyje, pastebimos tendencijos: auganti moterų emanci-
pacija ir feministinis judėjimas, noras save realizuoti veikloje ir siekti karjeros (Giddens, 2005).
Šią tendenciją akivaizdžiai iliustruoja ir situacija Lietuvoje. 2010–2011 mokslo metais aukštojo
mokslo siekė 108 661 moterų ir 75 482 vyrų (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės).
Karjeros projektavimas yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, todėl akivaizdu, kad asme-
ninės karjeros pradžioje ypatinga reikšmė teikiama studijų pasirinkimui, profesinių tikslų for-
mulavimui ir profesinės kvalifikacijos įgijimui. Studentų profesinis apsisprendimas tiesiogiai
susijęs su svajonės kūrimo, informacijos apie profesiją kaupimo, profesijai keliamų reikalavi-
mų suvokimo pakopomis. Vertybiniai įsitikinimai, emociniai išgyvenimai, profesinė vizija taip
pat svarbūs veiksniai. Atliktas tyrimas patvirtina šią bendrą tendenciją, nes žemesniųjų kursų
studentai daug pozityviau vertina aukštąjį mokslą nei vyresnieji. Tokia situacija susidaro todėl,
kad studentai studijų metu įsigilina į siekiamos profesijos ypatumus, intensyviai vyksta jų pro-
fesinė socializacija, vadinasi, realiau suvokiamas karjeros galimybių kontekstas ir galimos per-
spektyvos. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad studijų metu studentai atlieka įvairaus pobūdžio
praktiką įmonėse, organizacijose, mokyklose ir t. t. Pastebimas savo asmeninių gebėjimų, ga-
limybių pervertinimo reiškinys susidūrus su realia darbo aplinka. Tai gali sukelti tam tikrą nu-
sivylimą, mažinti pasitikėjimą įgytu išsilavinimu. Ankstesni tyrimai taip pat patvirtina tokį
dėsningumą: kuo labiau studentai norėjo studijuoti pasirinktą profesiją, tuo aiškiau jie įsivaiz-
duoja būsimą profesinę karjerą ir sieja ją su pasirinkta profesija. Profesinio pasirinkimo identi-
fikavimas ir karjeros projektavimas tarpusavyje susiję procesai (Braslauskienė, Petrošienė, Sa-
veljeva, 2011). Dar 2002 metais kai kuriose Lietuvos aukštosiose mokyklose atlikti tyrimai pa-
rodė, kad dauguma respondentų blogai vertina nepakankamą finansinę paramą studijoms (blo-
gai ir patenkinamai vertina 80% tiriamųjų) (Luobikienė, Brazienė, Navasaitienė, 2002). Opus
klausimas – dėstytojų kompetencija. Dėstytojų ir studentų nuomonės dėl dėstytojų edukacinės
kompetencijos iš esmės skiriasi. Studentų nuomone, dėstytojai savo profesionalumą pervertina.
Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad dėstytojams trūksta praktinių metodinių žinių. Tyrimas
atskleidė švietimo reformos spragą – nėra aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulini-
mo sistemos (Raišienė, 2004).
Išvados
Galima teigti, kad dauguma studentų iš esmės patenkinti studijų kokybe. Studijų kokybė
jiems svarbi nepriklausomai nuo jų lyties. Nustatyta, kad studijų kokybe labiausiai patenkinti
pirmo kurso studentai, o vėliau požiūris gana stipriai kinta. Tai suprantama, kadangi tiesiogiai
dalyvaujant studijų procese vertinimai yra kitokie: susiduriame su objektyviomis ir subjekty-
viomis problemomis, tenka naujai apmąstyti asmeninius lūkesčius. Studentai domisi Lietuvos
14
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
aukštojo mokslo aktualijomis. Tačiau domėjimasis Europos aukštojo mokslo klausimais yra
gana menkas.
Nustatyta, kad universitetinių studijų pasirinkimą labiausiai lėmė tikėtinos geresnės kar-
jeros galimybės. Asmeninė iniciatyva ir tėvų patarimas taip pat svarbūs veiksniai. Tačiau mo-
kytojai ir draugai iš esmės neturėjo jokios įtakos pasirenkant universitetines studijas. Galima
priežastis – nepakankamas dėmesys profesinei karjerai bendrojo lavinimo mokyklose. Įdomu
tai, kad universitetinių studijų pasirinkimas nesiejamas su aukštu prestižu. Akivaizdžiai vyrauja
ir yra išreikšti pragmatiniai, praktiniai interesai.
Studentai gana kritiškai vertina aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, taip pat vykdomą Lie-
tuvos aukštojo mokslo sistemos reformą. Jie nemano, kad universitetinės studijos suformuoja
lyderio savybes ar parengia geriausius darbuotojus. Nemaža dalis studentų pripažįsta, kad uni-
versitetinės studijos juos vilioja tik dėl diplomo. Kita vertus, studentai gana pozityviai vertina
universitetines studijas būsimos karjeros aspektu, suvokia aukštojo universitetinio išsilavinimo
svarbą.
Literatūra
Aukštojo mokslo reformos strategijos dėmesio centre – modernizavimas ir užimtumo skatinimas
(2011). Prieiga per internetą: http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=
IP/11/1043&format=HTML&aged=1&language=LT&guiLanguage=en.
Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011–2012 metų programa. Lietuvos Respublikos švie-
timo ir mokslo ministro 2011m. Vasario 2 d. Įsakymas Nr. V-178. Prieeiga per internetą:
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=DA317DFC-21BF-4C41-B24E-
3C43DC3FD9D1.
Barkauskaitė M., Gribniakas V., Kanapeckienė L. (2007). Aukštasis mokslas: studentų požiūrio
analizė. Pedagogika. Mokslo darbai, 82, 28–35.
Barkauskaitė M., Gribniakas V. (2007). Aukštojo išsilavinimo aksiologinis aspektas. Pedagogika.
Mokslo darbai, 86, 7–13.
Braslauskienė, R., Petrošienė, S., Saveljeva, R. (2011). Socialinę pedagogiką studijuojančiųjų po-
žiūris į karjerą ir profesinį pašaukimą. Pedagogika. Mokslo darbai, 102, 81–87.
Burkšaitienė, N., Šliogerienė J. (2007). Suaugusiųjų požiūris į neformaliojo ir savaiminio mokymosi
pasiekimų pripažinimą universitetinėse studijose. Acta Paedagogica Vilnensia, 19, 51–68.
Čėsnaitė B. (2002). Studijų kokybė: aukštųjų mokyklų absolventų vertinimai. Filosofija, sociologi-
ja, 3, 27–34.
Galinienė B., Martinavičius J. (2011). Studijų kokybės užtikrinimas fakultete: universitetinių eko-
nomikos studijų patirtis. Acta Peadagogica Vilnensia, 26, 107–120.
Giddens, A. (2005). Sociologija. Vilnius: Poligrafija ir informatika.
Grigienė Z. (2010). Būsimųjų muzikos mokytojų balso lavinimo ypatumai: tarties ir tarmės aspek-
tai. Pedagogika. Mokslo darbai, 98, 62–68.
Gudžinskienė V., Šmitienė G. (2003) Savarankiško darbo ypatumai vidurinėje ir aukštojoje mokyk-
loje. Pedagogika. Mokslo darbai, 65, 83–89.
Kanopienė V., Tureikytė D.(2002). Vilniaus universiteto studentų požiūris į studijas. Filosofija, so-
ciologija, 1, 68–76.
Kriaučiūnaitė R. (2011). Būsimų užsienio kalbų mokytojų dorovinė nuostata: emocinis- vertinama-
sis lygmuo. Pedagogika. Mokslo darbai, 103, 23–29.
Kondrotienė R. (2004). Kičo įtaka ugdant būsimuosius dailės pedagogus. Pedagogika. Mokslo dar-
bai, 72, 116–121.
Lamanauskas V. (2001). Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje ir universitete: studentų
požiūris. Pedagogika. Mokslo darbai, 52, 163–173.
15
Lasauskienė J., Grigienė Z., Barisas K., Tavoras V. (2007). Būsimųjų muzikos mokytojų projekti-
nės veiklos ypatumai. Pedagogika. Mokslo darbai, 88, 63–69.
Laužackas R., Teresevičienė M., Volungevičienė A. (2009). Nuotolinio mokymo(si) turinio projek-
tavimo modelis: kokybės vertinimo dimensijos ir veiksniai. Acta Peadagogica Vilnensia, 23,
9–20.
Leonavičius G., Leonavičienė T. (2007). Informatikos bakalauro studijų programos (VPU) analizė.
Pedagogika. Mokslo darbai, 86, 52–60.
Leonavičiaus V., Rutkienės A. (2010). Aukštojo mokslo sociologija: studijų pasirinkimas ir vertini-
mas (Lietuvos aukštojo mokslo kaita), monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto
leidykla.
Luobikienė, I., Brazienė, R., Navasaitienė, S. (2002). Studentų socialinės situacijos ir gyvenimo
perspektyvų vertinimas. Pedagogika. Mokslo darbai, 59, 75–81.
Mickus A., Vidžiūnas A. (2009). Informacinių komunikacinių technologijų ir nuotolinių studijų
metodų diegimas tradicinėse studijose. Acta Peadagogica Vilnensia, 23, 21–28.
Mobility and lifelong learning instruments. Education & Training. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc40_en.htm
Navaitienė J. (2004). VPU studentų požiūris į profesinio rengimo kliūtis. Pedagogika. Mokslo dar-
bai, 70, 133–136.
Higher Education in the Twenty-first Century Vision and Action. World Conference on Higher Edu-
cation. UNESCO Paris, 5–9 October 1998. Final Report. Vol. I.
Paliukaitė N. (2007).Būsimųjų mokytojų mokymosi motyvų, savivertės bei savijautos mokantis są-
sajos. Pedagogika. Mokslo darbai, 85, 53–61.
Pečeliūnaitė A. (2006).Tradicinės paskaitos virtimas į konstruktyviąją interaktyvioje aplinkoje. Acta
Peadagogica Vilnensia, 16, 190–200.
Petružienė S., Ruzgienė A. (2003). Studentų požiūris į aktyvaus mokymo(si) metodus. Pedagogika.
Raišienė A. G. (2004). Studentų ir dėstytojų požiūrio į aukštųjų mokyklų dėstytojų edukacinių
kompetencijų raišką. Pedagogika. Mokslo darbai, 70, 169-174.
Ratkevičienė V. (2005) Akademinio jaunimo požiūris į studijas ir gyvenimo sąlygas. Pedagogika.
Samalavičiaus A. (2003). Universiteto idėja ir akademinė industrija. Vilnius: Kultūros barai.
Sirtautienė D. (2006). Studijų universitete kokybės vertinimo aspektai: studentų požiūrio tyrimas.
Pedagogika. Mokslo darbai, 83, 117–122.
Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Prieiga per internetą:
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3110109&PLang
uage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7397&IQY=&TC.
Šliogerienė J. (2009). Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo organizavimas
universitetinėse studijose. Acta Peadagogica Vilnensia, 22, 116–127.
Tavoras V. (2011). Būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos skatinimas taikant
projektų metodą. Pedagogika. Mokslo darbai, 103, 74–79.
Valavičius E., Jadzgevičienė V. (2009). Survey of ICT competencies of future matematics-
informatics teacher. Pedagogika. Mokslo darbai, 94, 89–94.
Žygaitienė B. (2011). Būsimų technologijų mokytojų požiūrio į dorovines vertybes kaitos tendenci-
jos. Pedagogika. Mokslo darbai, 103, 15–22.
16
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Priedai
1 priedas. Teiginių apie aukštąjį mokslą vertinimo rezultatai (N/%/RI/SN)
Nr. Teiginiai Sutinku Iš dalies Nesutinku RI/SN*

sutinku
1 Darbdavių požiūris į aukštąsias mokyklas yra 318/58,5 212/39,0 14/2,6 0,77/0,27
teigiamas
2. Universiteto studentas turėtų savarankiškai gilin- 156/28,7 307/56,4 81/1439 0,56/0,32
tis į mokslą
3. Tikroji universiteto misija yra gilintis ir plėtoti 290/53,3 220/40,4 34/6,2 0,73/0,30
konkrečią mokslo sritį
4. Universitetai „pagamina“ mąstančią ir kuriančią 161/29,6 303/55,7 80/14,7 0,57/0,32
asmenybę
5. Baigęs universitetą žmogus turi būti skatinamas 302/55,5 210/38,6 32/5,9 0,74/0,30
toliau siekti mokslinės karjeros
6. Įsitikinimas, jog universitetai parengia geriausius 67/12,3 314/57,7 163/30,0 0,41/0,31
darbuotojus, yra teisingas
7. Moksleiviai renkasi aukštojo mokslo įstaigas 228/41,9 266/48,9 50/9,2 0,66/0,31
pagal suformuotą įvaizdį
8. Studentai mokslo įstaigą ir studijų programą turi 459/84,4 81/14,9 4/0,7 0,91/0,19
rinktis, vadovaudamiesi savo pačių norais bei
poreikiais
9. Studentai mokslo įstaigą ir studijų programą turi 123/22,6 297/54,6 124/22,8 0,49/0,33
rinktis pagal esamą situaciją darbo rinkoje
10. Jaunimą studijos universitete vilioja tik dėl di- 115/21,1 315/57,9 114/21,0 0,50/0,32
plomo
11. Aukštosios mokyklos prestižas svarbus faktorius 187/34,4 281/51,7 76/14,0 0,60/0,33
renkantis studijas
12. Darbdaviams svarbu, jog potencialus darbuotojas 264/48,5 213/39,2 67/12,3 0,68/0,34
turėtų Lietuvos aukštosios mokyklos išduotą di-
plomą
13. Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos 90/16,5 288/52,9 165/30,3 0,47/1,0
daro teigiamą poveikį visai šios sistemos plėtrai.
14. Universitetų studentai aktyviai domisi aukštojo 85/15,6 350/64,3 109/20,0 0,47/0,29
mokslo procesais tiek Lietuvoje, tiek Europoje
15. Masinis aukštasis mokslas yra svarbus pozityviai 230/42,3 239/43,9 75/13,8 0,64/0,34
visuomenės plėtrai
16. Specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, paklau- 224/41,2 222/40,8 98/18,0 0,61/0,36
sa auga
17. Studijuoti Lietuvos universitetuose yra geriau nei 47/8,6 207/38,1 290/53,3 0,27/0,32
užsienio aukštosiose mokyklose
18. Lietuvoje yra per daug universitetų 84/15,4 111/20,4 349/64,2 0,25/0,37
19. Universitetinis išsilavinimas sudaro geras prielai- 322/59,2 197/36,2 25/4,6 0,77/0,29
das kopti karjeros laiptais
20. Studijos Lietuvos universitete sudaro galimybę 314/57,7 203/37,3 27/5,0 0,76/0,29
dalį studijų tęsti užsienio universitetuose
21. Dėl universitete įgytų bendrųjų kompetencijų 147/27,0 285/52,4 112/20,6 0,53/0,34
lengviau rasti bet kokį darbą
22. Studijos universitete suformuoja lyderio savybes 65/11,9 270/49,6 209/38,4 0,36/0,32
23. Studijos universitete garantuoja gerą išsilavinimą 147/27,0 309/56,8 88/16,2 0,55/0,32
24. Universitetinės studijos skatina saviraišką ir at- 180/33,1 308/56,6 56/10,3 0,61/0,30
skleidžia gebėjimus
17
25. Universitetuose esama mokymosi infrastruktūra 70/12,9 389/71,5 85/15,6 0,48/0,26
tenkina studentų poreikius
26. Universitetinės studijos sudaro galimybes įsidar- 108/19,9 306/56,2 130/23,9 0,47/0,33
binti užsienyje
27. Universitetas yra svarbus kultūros ir pokyčių 229/42,1 279/51,3 36/6,6 0,67/0,30
generavimo centras
28. Aukštojo mokslo masiškumo didinimas yra tei- 159/29,2 291/53,5 94/17,3 0,55/0,33
giama tendencija
RI – reikšmingumo indeksas, SN – standartinis nuokrypis
2 priedas. Tyrimo instrumentas
UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ PROBLEMATIKA

Mielas studente,
kreipiamės į Jus norėdami sužinoti apie studijų problematiką universitete ir aukštojo mokslo perspektyvas
apskritai
Prašome Jūsų atidžiai perskaityti anketą.
Mums labai svarbu, kad atsakytumėte nuoširdžiai į VISUS klausimus.
ANKETA ANONIMINĖ
Jūsų atsakymai nebus skelbiami pavieniui. Skelbsime tik apibendrintus tyrimo duomenis. Užpildykite anketą
iki galo. Jums tinkamus atsakymus įrašykite arba pažymėkite x. Mums JŪSŲ nuomonė labai svarbi.
DĖKOJAME IR LINKIME SĖKMĖS
ATSAKYKITE Į KELETĄ KLAUSIMŲ APIE SAVE

1. Jūs O studentė O studentas
2. Jūsų studijų programa (įrašykite) ............................................................
3. Kursas (įrašykite) ...................................
4. Ar esate patenkinti studijų kokybe?
O Taip O Iš dalies O Ne
Kodėl?...................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................
5. Ar tu domiesi Europos aukštojo mokslo aktualijomis?
Kodėl?....................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................
Kas jus paskatino studijuoti universitete? (pažymėkite vieną, labiausiai tinkantį atsakymo variantą).
- tėvų patarimas; - šeimos tradicija; - mokytojų patarimas; - draugų patarimas;

- aukštas prestižas; - geresnės karjeros galimybės; - kita: ________________________
6. Ar tu domiesi Lietuvos aukštojo mokslo aktualijomis?
Kodėl?..............................................................................................................................................
7. Ar tu domiesi Lietuvos aukštojo mokslo aktualijomis?
Kodėl?............................................................................................................................................................
18
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
8. Įvertinkite pateiktus teiginius apie aukštąjį mokslą Sutinku Iš dalies Nesutinku

/pažymėkite + atitinkamoje skiltyje/ sutinku
1 Darbdavių požiūris į aukštąsias mokyklas yra teigiamas
2. Universiteto studentas turėtų savarankiškai gilintis į mokslą
3. Tikroji universiteto misija yra gilintis ir plėtoti konkrečią
mokslo sritį
4. Universitetai „pagamina“ mąstančią ir kuriančią asmenybę
5. Baigęs universitetą žmogus turi būti skatinamas toliau siekti
mokslinės karjeros
6. Įsitikinimas, jog universitetai parengia geriausius darbuotojus,
yra teisingas
7. Moksleiviai renkasi aukštojo mokslo įstaigas pagal suformuotą
įvaizdį
8. Studentai mokslo įstaigą ir studijų programą turi rinktis, vado-
vaudamiesi savo pačių norais bei poreikiais
9. Studentai mokslo įstaigą ir studijų programą turi rinktis pagal
esamą situaciją darbo rinkoje
10. Jaunimą studijos universitete vilioja tik dėl diplomo
11. Aukštosios mokyklos prestižas svarbus faktorius renkantis
studijas
12. Darbdaviams svarbu, jog potencialus darbuotojas turėtų Lietu-
vos aukštosios mokyklos išduotą diplomą
13. Lietuvoje vykdomos aukštojo mokslo reformos
daro teigiamą poveikį visai šios sistemos plėtrai.
14. Universitetų studentai aktyviai domisi aukštojo mokslo proce-
sais tiek Lietuvoje, tiek Europoje
15. Masinis aukštasis mokslas yra svarbus pozityviai visuomenės
plėtrai
16. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu paklausa auga
17. Studijuoti Lietuvos universitetuose yra geriau nei užsienio
aukštosiose mokyklose
18. Lietuvoje yra per daug universitetų
19. Universitetinis išsilavinimas sudaro geras prielaidas kopti kar-
jeros laiptais
20. Studijos Lietuvos universitete sudaro galimybę dalį studijų
tęsti užsienio universitetuose
21. Dėl universitete įgytų bendrųjų kompetencijų lengviau rasti bet
kokį darbą
22. Studijos universitete suformuoja lyderio savybes
23. Studijos universitete garantuoja gerą išsilavinimą
24. Universitetinės studijos skatina saviraišką ir atskleidžia gebė-
jimus
25. Universitetuose esama mokymosi infrastruktūra tenkina stu-
dentų poreikius
26. Universitetinės studijos sudaro galimybes įsidarbinti užsienyje
27. Universitetas yra svarbus kultūros ir pokyčių generavimo cen-
tras
28. Aukštojo mokslo masiškumo didinimas yra teigiama tendenci-
ja
19
9. Kokios priežastys lėmė jūsų pasirinkimą studijuoti universitete? (nurodykite bent vieną)
10. Į ką siūlytumėte atkreipti dėmesį dėstytojams, atsakingiems už studijų programos vykdymą, nuolat
tobulinantiems mokymo ir mokymo(si) schemas?
11. Kokie jūsų lūkesčiai baigus studijas? (nurodykite bent vieną)
12. Kokie, jūsų manymu, yra studijų universitete privalumai ir trūkumai?

Privalumai Trūkumai
NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME UŽ JŪSŲ PASTANGAS

PASTABOS IR KOMENTARAI
© Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, 2012
Summary
UNIVERSITY STUDY PROBLEMS: STUDENTS` POSITION
Vincentas Lamanauskas, Dalia Augienė

University of Siauliai, Lithuania
Lithuanian University of Educational Sciences, Lithuania
Despite the fact, that quite a lot of empirical researches have been carried out, their shortage
remains obvious. Constant situation observation, research and analysis are especially important see-
king to perceive higher education’s state and change. The practice remains to carry out changes not
preparing for this properly, not evaluating current situation. Basically, it can be claimed, that empi-
ric researches is a perspective way seeking to improve higher education system’s functioning. On
the other hand, it is wrong to refer to theoretical or/and empiric researches carried out only in other
countries. It is necessary to evaluate concrete country’s context, carry out representative researches
in Lithuanian university students’ population.
Research University study problems is based on positivistic - quantitative approach. The aut-
hors hold the position, that measuring causative links between variables is very important. The opi-
nions of the respondents and positions about the investigated object undoubtedly help to reveal im-
portant links between variables. The research was carried out between January-March, 2012. Two
20
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
university (Siauliai – SU and Lithuanian Educology – LEU) bachelor study students participated in
the research. 600 questionnaires were prepared. On the whole, 544 questionnaires were acknowled-
ged acceptable.
It can be stated, that the majority of students are satisfied with the study quality. Study qua-
lity is important for students regardless their sex. It has been stated, that first year students are most
satisfied with the study quality, and later the attitude significantly changes. It is understandable, be-
cause taking part directly in the study process, the estimation is different: you are faced with objec-
tive and subjective problems; you have to consider personal expectations newly. Students are inte-
rested in Lithuanian higher education problems. However, the interest in European higher education
questions is quite low.
It has been stated, that better career possibilities determined university study choice best.
Personal initiative and parents’ advice are also important determining factors. However, teachers
and friends didn’t have any influence, in fact, choosing university studies. The possible reason for
this can be insufficient attention to professional information and career education in comprehensive
schools. It is interesting that university study choice is not related with high prestige. Pragmatic-
practical interests are obviously significantly important.
Key words: higher education, study quality, university studies.
Received 20 March 2012; accepted 06 April 2012
Vincentas Lamanauskas Dalia Augienė

Professor, Department of Education, Siauliai Assoc. Professor, Department of Education,
University, P.Visinskio Street 25, Siauliai University, P.Visinskio Street 25,
LT-76351 Siauliai, Lithuania LT-76351 Siauliai, Lithuania
E-mail: v.lamanauskas@ef.su.lt E-mail: augiene@gmail.com
Website: http://www.su.lt Website: http://www.su.lt
Assoc. professor, Department of Education, Lithuanian University of Educational Sciences, Studentų
Street 39, LT-08106 Vilnius, Lithuania
E-mail: petkeviciene.r@gmail.com
Website: http://www.vpu.lt
21
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO
KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS MODELIS
Renata Bilbokaitė
Šiaulių universitetas, Lietuva
Santrauka
Straipsnyje aptariamas Šiaulių universiteto kokybės vadybos sistemos modelis, reprezentuo-

jantis procesus ir jų tarpusavio sąveiką. Jis sukonstruotas pagal BVM ir ISO 9001-2008 standarto
rekomendacijas vadybos sistemai, orientuojant modelio elementus į procesinį požiūrį: procesų pla-
navimą, įgyvendinimą, jų tikrinimą pagal BVM devynių kriterijų metodiką, numatant veiklos koky-
bės įgyvendinimo stadijas ir lygius, silpniausias ir stipriausias sritis, pagal jas parengiant tobulini-
mo planą ateinantiems dvejiems metams. Kokybės vadybos sistemai įteisinti sukurtas Kokybės va-
dovas, kuriame detaliai aprašytos visos procedūros ir nurodyti už jas atsakingi asmenys.
Pagrindiniai žodžiai: kokybės vadybos sistema, modelis.
Įvadas
Globalizacija pasaulyje suponavo masišką aukštojo mokslo poreikį ir pagrindė mokslo

būtinumą žmonijos evoliucijai, todėl studijų kokybė išryškėjo kaip vienas iš reikšmingiausių
veiksnių, kurie garantuoja atitinkamą universitetų teikiamų paslaugų lygį, lemiantį ne tik padėtį
reitinguose, bet ir studentų pritraukimą. Lietuvos kontekste aukštojo mokslo kokybė taip pat
aktualizuojama ne vien teoriniu lygmeniu, bet ir praktiškai: nuo 2009 metų LR mokslo ir studi-
jų įstatyme (2009)1 41 straipsnyje parašyta, jog kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti ko-
kybės užtikrinimo sistemą, kuri būtų veikianti ir tobulinama. Ši sistema turi atliepti institucijos
veiklos esmę ir sąveikauti su pagrindinėmis ES aukštojo mokslo idėjomis, reglamentuotomis
dokumentuose.
Per pastaruosius 10 metų (2000–2010) Šiaulių universiteto studijų kokybei užtikrinti bu-
vo vykdoma įvairių studijų kokybę gerinančių priemonių visais lygmenimis:
1) instituciniu (Universiteto, akademinio padalinio);
2) studijų programos;
3) studijų dalyko (modulio);
4) individualios (studento, dėstytojo) veiklos.
Tačiau šių lygmenų egzistavimas iki galo neužtikrina kokybės studijų srityje – manoma,
kad kokybė priklauso ne tik nuo studijų proceso, bet ir nuo kitų – pvz., mokslo, papildomųjų
procesų. Šiame straipsnyje remiamasi nuomone, kad kokybė – visapusiški institucijos procesų
sąveikos veiksniai, atitinkantys interesų reiškėjų lūkesčius ir juos formuojantys nuolat planuo-
jant, vykdant, stebint ir tobulinant procesus.
Straipsnio tikslas – pristatyti ŠU kokybės vadybos sistemos modelį.
Metodologija
ŠU kokybės vadybos sistema turi savo koncepciją, kuri remiasi keturiomis teorijomis,
atskleidžiančiomis modelio sąsajas su psichofilosofiniu ir socialiniu kokybės suvokimu, orien-
tuotu į interesų reiškėjų lūkesčių formavimą ir tenkinimą.
1
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009).
22
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Pamatinė koncepcija – dialogo kultūra, jos ribose kokybės vadyba institucijoje traktuo-
jama kaip kuriama aktyvaus bendravimo pagrindu, kur kiekvienas subjektas turi teisę ir gali-
mybes išsakyti savo nuomonę, pagrįsdamas poreikius ir lūkesčius apie kokybės tobulinimą.
Dialogo koncepcijoje heterogeniški bendruomenės ir visuomenės poreikiai sąveikauja su insti-
tucijos teikiamų paslaugų visuma per atvirą bendravimą su vadovybės atstovais diskusijose,
susitikimuose, kokybės dienų metu ir kitais abiems pusėms svarbiais atvejais.
Palaikančiosios koncepcijos taip pat sąveikauja tarpusavyje, viena kitą papildydamos ir
įprasmindamos kokybės tobulinimo veiksmus. Remiamasi nuolatinės kaitos koncepcija, pa-
grindžiančia institucijos būtinumą keistis, reaguoti į aplinkos, visuomenės, ekonominius ir kitus
pokyčius, ieškoti galimybių kurti, adaptuoti ir diegti inovacijas, jas tobulinti, atsižvelgiant į
universiteto misiją, viziją ir strategiją, esmines vertybes ir pagrindinius procesus – studijas ir
mokslą. Interesų reiškėjų lūkesčių formavimas ir tenkinimas įprasmina institucijos procesų
orientavimą ne tik į studentų, darbuotojų, socialinių partnerių ir kitų visuomenės narių lūkesčių
išpildymą, bet ir jų formavimą, kadangi universitetas, kaip institucija, turi ne tik kurti naujas
žinias dėl mokslo, bet ir visuomenės edukaciniais tikslais, kai sukurtos idėjos turi būti viešina-
mos ir skelbiamos, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti. Taip pat universitetas turi nuo-
lat ieškoti savo išskirtinumo tarp kitų aukštųjų mokyklų, kad galėtų atlaikyti konkurenciją ne
tik Lietuvos, bet ir europiniu lygiu per mokslo ir meno žinias, studijas ir mokymąsi visą gyve-
nimą ir per liberalią ugdymosi aplinką nuolat sąveikaujant visiems interesų reiškėjų atstovams.
Šiaulių universiteto vidinė studijų kokybės vadybos sistema kurta atsižvelgiant į kon-
tekstą, organizacijos kultūrą, jos misiją, strateginius tikslus, bendruomenės vertybines nuostatas
ir vyraujančią kokybės užtikrinimo ir tobulinimo praktiką.
Procedūra
ŠU vidinė kokybės vadybos sistema (toliau VKVS) buvo kuriama beveik tris mėnesius.
Jos kūrimą parėmė projektas UNI-Q-MAS (University Quality Manegent System) – Šiaulių
universiteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas (VP1-2.1-ŠMM-
04-K-02-003). Projekto lėšomis buvo apmokėta septyniems administracijos darbuotojams už
darbą, kiti asmenys darbo grupėje dirbo savanoriškai. Darbuotojų atrinkimas vyko remiantis
esminiais kriterijais: visi nariai turėjo būti išklausę mokymus, susijusius su kokybės vadybos
sistemos kūrimu ir diegimu pagal BVM modelį; visi darbuotojai turėjo dirbti ne tik dėstytojo
darbą, bet ir administracijos, kadangi jų pareigybės nuostatose turėjo būti įrašyta, jog jie atsa-
kingi už kokybės vadybos sistemos kūrimą ir (arba) diegimą ŠU; darbo grupę turėjo sudaryti
visi universiteto valdymo lygių atstovai: prorektoriai, dekanai, prodekanai, katedrų vedėjai ir
tarnybų vadovai. Modelis buvo kuriamas integraliai su koncepcija, kurios pagrindu kurtas ir
Kokybės vadovas. Modelis aprobuotas ne tik institucijos viduje, bet ir konsultantų-ekspertų,
kurie šioje srityje turi didelę ekspertinę patirtį.
Rezultatai
Parengtas modelis pateikiamas kaip schema (1 pav.) ir VKVS reikalavimų rinkinys.

Jis apima:
- universiteto veiklos procesų schemą, numatančią procesus, kuriais remiantis bus ma-
tuojama kokybės kiekvieno proceso viduje ir bendrai, jungiant juos į tarpusavio sąvei-
ką kuriant ir transformuojant pagrindinius veiklos produktus – mokslą / meną bei stu-
dijas;
- kokybiško procesų vykdymo reikalavimus – remiamasi BVM devyniais kriterijais ir
ISO 9001-2008 standarto reikalavimais, kuriais pagrindžiami teiginiai, įprasminantys
23
kokybiškos veiklos prielaidas ir jų įgyvendinimo sėkmingumą; taip pat remiamasi ne
tik vadybiniais, bet ir esminiais institucijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais –
ŠU strategija, ŠU statutu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (2009) ir
kitais.
- universiteto veiklos procesų tobulinimo reikalavimus.
Tobulinimas
STRATEGINIS VALDYMAS
+
Planavimas KOKYBĖS VALDYMAS Vertinimas
PAGRINDINIŲ PROCESŲ VALDYMAS

MOKSLAS / MENAS R
G E
P A Z E
O L POVEIKIS VISUOMENEI U F
R I L E
E M T K
I Y STUDIJOS A T
K B T A
I Ė A S
S S I
PALAIKOMŲJŲ PROCESŲ VALDYMAS

Žmogiškųjų išteklių Viešųjų ir tarp- Infrastruktūros
tautinių ryšių
Materialiųjų išteklių Dokumentų

Informacinių
Finansinių išteklių sistemų Projektų
Vykdymas
1 pav. ŠU kokybės vadybos sistemos modelis
BVM modelis – tai devynių kriterijų sąveikavimas (vadovų veikla, žmogiškųjų išteklių
vadyba, strategija ir planavimas, partnerystė ir ištekliai, procesų ir pokyčių valdymas, į darbuo-
tojus, klientus ir visuomenę orientuoti rezultatai ir visi bendri universiteto veiklos rezultatai),
kurie padalinti į 28 subkriterijus. Kiekvienam iš jų dar pateikiami pavyzdžiai, kuriais remiantis
reikia įvertinti visas universiteto veiklos sritis, parašyti jų galimybėms ir rezultatams balus nuo
0 iki 100 ir nustatyti, kurioje stadijoje yra atitinkamo proceso veikla. Kuo stadija aukštesnė, tuo
24
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
universiteto veiklos kokybė geresnė, ir atvirkščiai. BVM modelis naudingas tuo, kad vidiniam
kokybės įsivertinimui atrenkama 10 ekspertų grupė, jie atstovauja institucijai, turi pakankamai
žinių ir geba kritiškai įvertinti situacijos galimybes ir rezultatus – tai leidžia be pašalinių asme-
nų įsivertinti savo institucijos veiklos kokybę. Remiantis konsensusu išanalizuojami gauti įver-
tinimai, jie sintezuojami ir jų pagrindu parengiamas tobulinimo planas, kuris patvirtinamas va-
dovybės. Planas turi būti įgyvendinamas per ateinančius dvejus metus, po kurių sistemos veikla
vėl turi būti įvertinta. Kad visi pokyčiai taptų prasmingi ir nuolat įtvirtinami, jie reglamentuo-
jami, paverčiami procedūromis, nustatomi jų atlikimo terminai, paskiriami atsakingi asmenys.
Kaip regima 1 paveiksle, ŠU VKVS modelis atskleidžia procesinį požiūrį, kurio ribose
svarbios ir veiklos įgyvendinimo galimybės, ir jos rezultatai, subjektų heterogoniški poreikiai,
jų tenkinimo ir formavimo efektas. Visi procesai ir jų tarpusavio sąveika veikiami tradicinio
keturių dalių (elementų) veikimo ciklo – jie planuojami, vykdomi, vertinami ir tobulinami pri-
klausomai nuo rezultatų ir galimybių įvertinimo.
Skiriamos trys procesų grupės, kurias vienija panašūs veiklos subprocesai: vadovybės,
pagrindiniai ir palaikomieji. Vadovybės procesų grupei priklauso strateginio ir kokybės valdy-
mo procesai. Pirmasis apima visų lygmenų administracijos darbuotojų, atsakingų už VSKVS
kūrimą ir (arba) diegimą, įtraukimą į esamų strategijų tobulinimą, naujų kūrimą ir jų realizavi-
mo patikrinimą per stebėsenos ir kontrolės mechanizmus, glaudžiai bendradarbiaujant su visų
procesų atsakingaisiais asmenimis ir visų interesų reiškėjų atstovais. Kokybės valdymo atstovai
užtikrina VKVS sistemos sukūrimą ir jos įgyvendinimą, tikrinimą bei tobulinimą, atsižvelgiant
į ŠU strategiją ir vidinius kitų procesų sąlygotus veiksnius. Vadovybės atstovas kokybei orga-
nizuoja vidinius procesų auditus, užtikrina nustatytų trūkumų eliminavimą, organizuoja veiklos
tobulinimo seminarus ir kitomis priemonėmis rengia rekomendacijas procesams tobulinti. Šio
proceso rėmuose vyksta statistiškai patikimos ir reprezentatyvios interesų reiškėjų apklausos –
dėstytojų, studentų, administracijos darbuotojų, socialinių partnerių ir visuomenės, – jos at-
skleidžia nuomonę apie procesų veiklos kokybę. Apklausų rezultatų pagrindu vertinami ŠU
pasiekimai BVM modelio kontekste, o po vidinio įsivertinimo – tobulinimo planas.
Pagrindiniai procesai – mokslas / menas ir studijos, kurios sąveikauja poveikio visuo-
menei kontekste. Šie procesai rodo, jog ŠU esminės paslaugos yra susijusios su mokslu ir studi-
jomis – kiekvienas iš jų yra skaidomas į mažesnius subprocesus, kurie turi veiklą ir jos proce-
dūras. Visai veiklai ir jos grupėms yra nustatyti atsakingieji asmenys, tiksliai aprašyti kokybės
vadove. Laikomasi nuomonės, kad ŠU vykdomas mokslas ir studijos turi tarpusavyje derėti,
savo veiklą grindžiant ir vadovybės procesų išeigomis – atliepti strategiją ir laikytis kokybės
politikos, ją įgyvendinti kuriant mokslo produkciją ir rengiant specialistus europinei darbo rin-
kai. Plačiausiai detalizuojamas studijų procesas, kadangi pagrindiniai ŠU paslaugų gavėjai yra
studentai, galintys studijuoti trijų pakopų studijose.
Palaikomųjų procesų paskirtis yra papildyti pagrindinių procesų veiklą ir sudaryti sąly-
gas joms pasireišti– atsakingai valdyti žmogiškuosius išteklius, kaip esminį pagrindinį procesų
realizavimo potencialą; valdyti materialinius, infrastruktūros ir finansinius išteklius, kurie pa-
deda užtikrinti tinkamą ekonominę bei ergonominę pagrindinių procesų įgyvendinimo būklę;
vadyti viešuosius ir tarptautinius ryšius, užtikrinančius veiklos viešinimą ir rinkodarinę funkci-
ją plačiąja prasme; informacinės sistemos ir dokumentų valdymas, sukuriantis efektyvų infor-
macijos tekėjimą visais valdymo lygmenimis, pasiekiantis kiekvieną suinteresuotąjį subjektą ir
užtikrinantis vykdomos ŠU veiklos tinkamą dokumentavimą, reikalingą ir dėl įrašų prasmės
VKVS kontekste, ir dėl būsimos veiklos vykdymo būtinumo ją reglamentuojant; projektų val-
dymas, kuris užtikrina lėšų pritraukimą įgyvendinant naujas idėjas, diegiant jas ŠU.
Visų procesų veikla bus vertinama pagal BVM metodiką kas dvejus metus, atrenkant 10
ekspertų, kurie turi kompetencijų būti vertintojais pagal minėtą metodiką ir yra atsakingi už
VKVS kūrimą ir (arba) diegimą. Ekspertų parengta įsivertinimo ataskaita svarstoma ir pagal
25
išgrynintus ŠU veiklos tobulinimo kriterijus vėliau jų pagrindu parengiamas tobulinimo planas
ateinantiems dvejiems metams. Visa nauja veikla pirmiausiai reglamentuojama, todėl planas
turi būti įgyvendinamas minimaliais kaštais, laikantis ekologinės politikos ir pasitelkiant tuos
resursus, kurių turima daugiausiai.
Kokybės vadove pateikta trumpa Šiaulių universiteto VKVS strategija, esminės vertybės,
aprašomos vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos procedūros. Kokybės vadovas apims
visą universiteto veiklą, kuri suskirstyta į vadovybės, pagrindinius ir palaikomuosius procesus:
- nustatytos pagrindinės atsakomybės sritys ir ją prisiimantys subjektai įvardinant jų pa-
reigas;
- išgryninti procesų subprocesai ir jų viduje esanti veikla;
- nurodyti valstybiniai ir vidiniai instituciniai dokumentai, kurie reglamentuoja kokybišką
veiklos, subprocesų ir procesų veikimą;
- detalizuoti kokybės matavimo rodikliai (t. y. kokie rodikliai ŠU bus vertinami kaip aukš-
ti, vidutiniai ir žemi, kokio pobūdžio ir iš kokių šaltinių jie bus gaunami), paaiškinan-
tys universiteto administracijos ir struktūrinių padalinių VSKVS siekiant užtikrinti
kokybišką funkcijų vykdymą ir sąveiką su išorine aplinka.
Kokybės vadove taip pat glaustai aprašyta kokybės politika, darbuotojų, kurie vadovauja,
vykdo, tikrina ir analizuoja su kokybe susijusius darbus, pareigos, įgaliojimai ir tarpusavio ry-
šiai, atsakomybė, VSKVS modelio diegimo procedūros ir instrukcijos, Kokybės vadovo anali-
zavimo, atnaujinimo bei valdymo tvarka ir procesų kokybės matavimo rodiklių suvestinė.
Išvados
ŠU kokybės vadybos sistemos modelis orientuotas į BVM esminius elementus ir ISO

9001-2008 versijos procesinį požiūrį, kuriuo remiantis yra išskirti pagrindiniai, vadovybės ir
palaikomieji procesai. Modelis įpareigoja instituciją turėti ne tik koncepciją ir modelį, bet ir
kokybės vadovą, kuriame detaliai ir tiksliai turėtų būti aprašytos visos su procesais susijusios
procedūros ir paskirstyta atsakomybė, įgaliojanti ir įpareigojanti subjektus kokybiškai veiklai.
Remiantis modeliu, kas dvejus metus bus atliekamas vidinis institucijos veiklos kokybės įsiver-
tinimas, nustatomi pokyčiai gretinant su ankstesniais įsivertinimais ir parengiamas veiklos to-
bulinimo planas pagal konsensusu numatytus prioritetus, užtikrinant visas įvykdymo sąlygas.
Summary
QUALITY MANAGEMENT SYSTEM OF ŠIAULIAI UNIVERSITY
Renata Bilbokaitė
University of Siauliai, Lithuania
Quality management system (QMA) is one of the most important things in universities’ ser-
vices because it shows how well higher education institution is able to serve clients and to satisfy
their needs. The main idea is that client is not only student – it is also social partners and society
itself as receiver of services. According to this, CAF model is very popular among public admin-
istration institutions. This mentioned model explains that institution should have quality manage-
ment system that serves for three heterogonous clients – students, employees and society through
enablers and results. Institution undertakes to fulfill requirements – to do evaluation of institution’s
26
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
activities according to CAF nine criteria and 28 sub-criteria: to write marks, comments, strong and
weak areas of services and to prepare developmental plan for next two years according to results
and priorities.
Šiauliai university also prefers to use CAF model and ISO 9001-2008 standard for improve-
ment of services. There was already created conception of QMS that contains philosophical assump-
tions how people should understand system in this organization. The main conception is culture of
dialog that explains the aim to communicate with different academic community – to be opened-
minded with leaders and students, with stakeholders and social partners. Also, institution aims to be
life-long learning organization which inspires to study, to accept clients’ needs and to be exclusive
from other institutions. Šiauliai University has QMS model with two main processes (strategic man-
agement and quality management), two main processes (science / art and studies) and additional
processes (human resources, material, financial, documentation, project, infrastructure and etc.).
This model explains how processes are divided and in quality manual there are written all responsi-
bilities and quality indicators for each processes and sub-processes.
Key words: quality management system, model.
Received 22 February 2012; accepted 30 March 2012
Renata Bilbokaitė
MSc., Researcher, Natural Science Education Research Centre, University of Siauliai, P. Visinskio Street 25-
119, LT-76351 Siauliai, Lithuania.
E-mail: Renata.bilbokaite@inbox.lt
27
TEACHERS’ AWARENESS OF NIGERIA’S EDUCATIONAL
POLICY ON ICT AND ITS EFFECT ON THE USE OF ICTS IN
OYO STATE SECONDARY SCHOOLS
Olusegun Fatai Adebowale

Obafemi Awolowo University, Nigeria
Dare Naomi Olufunke

Federal Government Girls College, Ipetumodu, Nigeria
Abstract
This study is designed to examine the level of awareness of primary and secondary school
teachers invited for a capacity building workshop on ICT of Nigeria’s educational policy on ICT as
well as its possible influence on the use of ICT for classroom teaching and learning. Two hundred
volunteers (out of the 250 participants invited from all the Local Government Areas of the state) at
an ICT training workshop organized for Oyo state (Nigeria) teachers participated in this study. Da-
ta was collected using a self-constructed and validated questionnaire titled “Teachers awareness of
Nigeria’s educational policy on ICT” and the data were analyzed using simple percentage, t-test
and ANOVA. The study found that only a small percentage of the respondents possess a high level
of awareness of the country’s educational policy on ICT, in fact, a considerable proportion of the
respondents (35.1%) of the respondents were either completely ignorant of the policy or possess
poor levels of its awareness. Previous training in which some of these respondents attended had no
significant influence on their awareness of the country’s educational policy on ICT. The study also
presented some implications of this to ICTs use for teaching and learning purposes in the schools.
Key words: awareness, educational policy, ICT, schools, students, teachers.
Introduction
The Nigerian Federal Government approved a national IT policy in 2001 with the es-
tablishment of the National Information Technology Development Agency (NITDA), charged
with the responsibility of kick-starting, coordinating and implementing the provisions of the
policy (Ajayi, 2003). It also set up the Nigerian National ICT for Development (ICT4D) Stra-
tegic Action Plan committee to develop a new ICT policy for development as the ICT action
plan / roadmap for the nation. However, the objectives of the policy and strategies designed to
achieve them are essentially political and mildly technical, as education was mentioned just in
passing (NITDA, n.d.).
Although, Yususf (2007) stated that ICT policy initiatives since 1988 have been tar-
geted at ensuring the integration of Information and Communication Technology (ICT) in the
Nigerian school system, Agyeman (2007) posited that the Federal Republic of Nigeria has no
specific policy for ICT in education and Achimugu, Oluwagbemi and Oluwaranti (2010) con-
firmed that although as the mission, general objectives, and strategies of the national IT policy
recognized the importance of ICT in education, the document has no sectored (vertical) appli-
cation to education. Even, the integration of Information and Communication Technologies
(ICTs) in distance education programs in Africa has not been encouraging. The authors
acknowledged the fact that the policy has no specific special application to education and that
while there are sectored applications for health, agriculture, art, culture, tourism; and govern-
ance, education is subsumed under human resource development.
28
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Also, Yusuf (2007) noted that although computer entered into the Nigeria’s education
system in the late 70’s and early 80’s, no concrete policy was evolved for its entry into the na-
tion’s education system until the evolvement of the National Policy on Computer Education in
1988 (Federal Republic of Nigeria, FRN, 1988). This document contained information on the
application of computer at various levels of the country’s education, and with issues related to
basic objectives, hardware and software requirements. The document also comments on teach-
er training, specifically, for the secondary school level.
In recognition of the prominent role of ICTs in the modern world, the Federal Gov-
ernment of Nigeria in the National Policy on Education (Federal Republic of Nigeria, 2004),
further stated that government would provide basic infrastructure and training at the primary
school, at the junior secondary school, computer education would be a pre-vocational elective,
and a vocational elective at the senior secondary school. Adomi and Kpagban (2010) noted
that 2004 was not the first Nigerian government attempt to introduce computer education in
schools as, in 1988, the Nigerian government enacted a policy on computer education to estab-
lish pilot schools and diffuse computer education innovation first to all secondary schools, and
then to primary schools. Unfortunately, the project did not really take off beyond the distribu-
tion and installation of personal computers (Okebukola, 1997; cited by Adomi and Kpagban,
2010). This author concluded that computer is not part of classroom technology in more than
90 percent of Nigerian public schools.
Specifically, Okafor and Umoinyang (2008) recalled that the National Computer Edu-
cation Curriculum (NCEC) was developed for primary schools in 2002 by the Nigerian Educa-
tional Research and Development Council (NERDC), representing the first deliberate attempt
to provide guidance to teachers on what should constitute basic computer literacy concepts and,
skills that could be acquired at the Primary School Level. They reported that 97.9 percent of
primary school teachers in Ekwusigo LGEA are computer illiterates. They have not acquired
basic computer skills for teaching some concepts outlined in the National Computer Education
Curriculum for Primary Schools and consequently, almost all the sampled teachers request for
in-service training. They also reported that many primary schools and teachers do not have
computers to practice on their own,
However, Owhotu (2006) in Adeosun (2010) claims that, Nigeria has been in the lead
within her sub-region in the integration of ICT tools with a number of initiatives; through col-
laborations with the government, by development partners, NGOs (international and local) and
private corporations. Adeosun (2010) further highlighted some initiatives implemented to inte-
grate ICT into Nigerian educational concerns as follows:
a. SchoolNet Nigeria: This is an affiliate of SchoolNet Africa, launched in Nigeria in Sep-

tember 2001 and funded by Education Trust Fund. SchoolNet is engaged in the effec-
tive and sustainable deployment and use of Information and Communication Technol-
ogies (ICTs) to enhance teaching and learning in the primary and secondary education
sector.
b. Education Trust Fund (ETF): This fund was developed from 2% of companies’ profit tax
which is distributed by the Education Trust Fund for educational purposes. Besides
working with SchoolNet Nigeria, ETF also works on the Education Resource Center
project which aims to create science labs, ICT laboratories, libraries and multi-purpose
halls in schools and institutions of higher learning.
c. Computers-in-Schools project: The project was kick-started in 2002 with the major ob-
jective to develop computer and technological literacy through the introduction of
computers in secondary schools. A programme similar to this was reported to have
29
been established by the Lagos state government in 2005 (Adebowale, Adediwura and
Bada, 2009; Adebowale, Adewale and Oyeniran, 2010)
d. One-laptop- per-child (OLPC): This project was launched in Nigeria in September 2006
(Adeosun, 2010) by the one laptop- per-child (OLPC) initiative in collaboration with
the Nigerian government which has resulted in the provision of 100-dollar laptop for
the e-secondary school project in Nigeria. Nigerian software developers are concentra-
ting on integrating local curriculum content into the project, covering every subject in
the school system from JSS 1-JSS 3 and then SSS 1-SSS 3. However, its effort may
have been hampered by a law suit instituted by Lagos Analysis Corporation, also cal-
led Lancor a Lagos, US-based Nigerians owned company against OLPC in the end of
2007 for $20 million, claiming that the computer's keyboard design was stolen from a
Lancor patented device. In January 2008, the Nigerian Federal Court rejected OLPC
motion to dismiss Lancor's lawsuit and extended its injunction against OLPC distribu-
ting its XO Laptops in Nigeria. OLPC appealed the Court's decision but the Appeal is
still pending in the Nigerian Federal Court of Appeals (Wikipedia, 2011).
e. Other initiatives that deserve mentioning include the National Infrastructure framework
for Open and Distance Learning, Virtual Library project, Microsoft IT academies, etc.
Adeosun (2010) commented that ICT efforts in Nigeria are majorly driven by private
initiatives, are often piloted, short term, donor-funded projects which give no room for continu-
ity and sustainability. According to her, they often show pockets of efforts with no coordina-
tion, resulting in poor distribution of resources, duplication of efforts and lack of meaningful
results. She argued that, although, there are often data supplied to support the impact of these
programs, the percentage of beneficiaries is small compared to the number of school age chil-
dren that require such opportunities.
According to Agyeman (2007), electrical energy problem motivated the Nigerian gov-
ernment to embrace the US$100 XO laptop computer project for Nigeria’s 24 million public
primary school children. He also reported that the government has ordered one million of these
laptops, which can be cranked and do not need external power supply, for the primary school
children. The laptop has in-built wireless networking, uses a 512 MB flash memory without a
hard disk, and has two USB ports to which more memory or devices could be attached. It has a
new user interface known as Sugar, and comes with a Web browser and a Web processor, but
he concluded that the laptops are yet to appear in the country.
Agbatogun (2010) asserted that across the globe, teachers’ roles and power of influ-
ence cannot be undermined in the successful implementation and sustainability of any innova-
tion or national reform (also Albirini, 2004; Baylor & Ritche, 2002 in Agbatogun 2010). He
further argued that, the level of success in ICT integration in schools cannot be dependent on
quality or sophistication of the technology, but rather on the teachers’ readiness and positive
disposition (Deniz, 2007).
Even in Nigerian universities, Ololube, Ubogu and Ossai (2006) found that most lec-
turers (85.9%) do not know about the IT policy in Nigeria, hence cannot focus any of their
teaching towards the goal of the policy as the teaching curriculum does not instruct so. Re-
search to ascertain if such knowledge exists at the secondary school level is either non-existent
or very scarce. Consequently, this study is focused at ascertaining if secondary school teachers
are aware of some of the provision of the available policy on ICT as it relates to education, us-
ing Oyo state as the research field. It also explored the possible influence of the teachers’
awareness of the policy on classroom use of ICTs.
30
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Given the important roles teachers play in the implementation of most educational pol-
icies and in particular, that of integration of ICT into teaching and learning the study is de-
signed to investigate the level of teachers’ awareness concerning Nigeria’s educational policy
on ICT and its influence on the usage of ICT in teaching and learning in Oyo state schools.
Consequently, three research questions and two hypotheses were drawn to direct the study. The
research questions include:
1. What is the level of the teachers’ awareness of Nigeria’s educational policy on ICT.
2. Does teachers’ attendance at previous ICT workshops/ trainings have any difference on
their awareness of the policy?
3. What is the teachers’ response to the ICT use parameters considered in this study?
and the hypotheses include
1. There is no significant influence of the respondents’ perceived level of ICT skills on
their awareness of the country’s educational policy on ICT
2. Teachers awareness of the country’s educational policy on ICT will not significantly in-
fluence ICT use in Oyo state schools
Methodology of Research
This was an exploratory study using a descriptive survey design. Two hundred volun-
teers at an ICT training workshop organized for Oyo state (Nigeria) teachers participated in this
study. They were 250 teachers in all, invited from all the 30 Local Government Areas of Oyo
state. Out of the 200 questionnaires distributed only those of 188 respondents were usable and
hence used. Others were either not returned, defaced or were returned blank. The characteris-
tics of the participants are presented in Table 1.
Table 1. Characteristic features of the study participants

Characteristics Frequ-
Level ency Percent
Sex Male 100 53.2
Female 80 42.6
No response 8 4.3
Total 188 100.0
Age less than 20yrs 2 1.1
20-30yrs 14 7.4
31-40yrs 64 34.0
41-50yrs 43 22.9
Above 50yrs 58 30.9
No response 7 3.7
Total 188 100.0
Educational Quali- NCE 62 33.0
fication HND 6 3.2
B.A/B.Sc./B.Tech 35 18.6
B.Ed/B.A.Ed/B.Sc.Ed. 70 37.2
M.A./M.A.Ed./m.Sc.Ed 9 4.8
No response 6 3.2
Total 188 100.0
Teaching experien- Less than 5yrs 17 9.0
ce 5-10yrs 54 28.7
31
11-20yrs 39 20.7
More than 20yrs 69 36.7
No response 9 4.8
Total 188 100.0
School taught Primary 97 51.6
Junior secondary 76 40.4
Senior secondary 11 5.9
No response 4 2.1
Total 188 100.0
The instrument used in the study is a self-constructed questionnaire titled “Teachers
awareness of Nigeria’s educational policy on ICT”. It consists of two sections – A and B Sec-
tion A collected information on participant demographics on one hand and their views on the
use of ICT on the other while section B are made of items about different policy provisions of
the Nigeria’s educational policy on ICT to which respondents are expected to indicate their
level of awareness. The instruments have been earlier pretested on 30 teachers made up of an
admixture of primary and secondary school teacher in a separate workshop centre. By so doing
the instrument was validated and reliability (Alpha) value of 0.867 was obtained while the test-
retest reliability yielded 0.812. The questionnaire were administered to the participant early on
the third day of the workshop such that they would have been conversant with what is meant by
ICT and then be able to properly attend to all the items over a period of 45 minutes. Respond-
ents who needed more time were allowed to submit at the end of the day’s activity about 5hrs
later. The data collected were analyzed using simple percentages, t-test and ANOVA.
Results of Research
Research Question 1: What is the level of the teachers’ awareness of Nigeria’s educa-
tional policy on ICT.
To answer this research question, teachers responses to the section b of the questionnaire
was scored in such a way that when they respond “Highly aware” to an item they are scored 2,
but if the response is “Fairly aware”, they are scored 1 and 0 if they tick “Not aware”. The re-
sulting scores for each respondent is then cumulated and used to build a measure of awareness.
The resulting cumulative scores are now categorized in such a way that a cumulative score of
10 or less is used to depict “Complete ignorant”, when the respondent scores 11 to 20 , s/he is
said to possess “poor level of awareness”, 21 to 30 is said to be moderate level of awareness
while scores greater than 30 are said to belong to the category of “High level of awareness”.
The awareness level is then given a descriptive analysis and the result is presented in Table 2.
Table 2: Teachers Level of awareness of Nigeria’s educational policy on ICT
Frequency Percent
High level of awareness 28 14.9
Moderate level of awareness 94 50.0
Poor level of awareness 57 30.3
Completely Ignorant 9 4.8
Total 188 100.0
32
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Table 2 shows the Teachers’ level of awareness of Nigeria’s educational policy on ICT.
It can be seen from the table that most of the respondents are just moderately aware of the poli-
cy. In fact a considerable proportion of the respondents (35.1%) of the respondents are either
completely ignorant of the policy or possess poor levels of awareness of the policy. Only
14.9% of the respondents were found to possess a high level of awareness of the country’s edu-
cational policy on ICT.
Research Question 2: Does teachers’ attendance at previous ICT workshops/ trainings
have any difference on their awareness of the policy?
To answer this research question, the respondents’ scores on awareness was subjected to
a test of difference on the basis of whether or not they have previously attended such train-
ing/workshops in the past few years using a t-test statistic. The result is presented in Table 3
Table 3. Test of difference in teachers’ awareness of the educational policy on ICT on the
bases o previous attendance at such training/workshops
Attendance at pre- df t Sig.

vious workshop N Mean Std. Deviation
Yes 60 23.3833 6.72736
178 0.388 0.699
No 120 22.9417 7.42389
Table 3 shows the result of test of difference in teachers’ awareness of the educational
policy on ICT on the bases of previous attendance at such training/workshops. From the table,
it can be seen that the t-value obtained in the test is 0.388 at p = 0.699. Since the p-value sur-
passes the 0.05 threshold, it can be concluded that there is no significant difference in the level
of awareness of the respondents on the basis of whether they have attended such work-
shops/training in the past. This can be interpreted to mean that the previous training which
some of this respondents attended had no significant influence on their awareness of the coun-
try’s educational policy on ICT.
Research Question 3: What is the teachers’ response to the ICT use parameters consid-
ered in this study?
To answer this research question, the respondents’ responses to items 15 to 24 in the
section A of the questionnaire were given a descriptive analysis and the result is presented in
Table 4.
Table 4. Teachers’ response to the ICT use parameters in their schools
Frequency Percent
Will you like to use computer in No 6 3.2
your classroom teaching? Yes 181 96.3
No response 1 .5
Total 188 100.0
Can you use your own personal No 48 25.5
computer in your classroom te- Yes 131 69.7
aching
No response 9 4.8
Total 188 100.0
Do you have the ICT curriculum No 105 55.9
in your school? cant say 11 5.9
33
Yes 69 36.7
No response 3 1.6
Total 188 100.0
Do you have computers for stu- No 150 79.8
dents’ use in your school? Yes 35 18.6
No response 3 1.6
Total 188 100.0
If yes how many students are 1 1 0.5
normally allocated to use one 10 9 4.8
computer?
15 2 1.1
20 5 2.7
30 6 3.2
4 1 0.5
5 4 2.1
All 1 0.5
Total 29 15.4
Are computers used for teaching No 166 88.3
other subjects in your school? cant say 4 2.1
Yes 10 5.3
No response 8 4.3
Total 188 100.0
How frequently are students given Never 106 56.4
ICT-based assignments? Sometimes 47 25.0
Always 15 8.0
No response 20 10.6
Total 188 100.0
Are computer skills taught in your No 88 46.8
school Yes 94 50.0
No response 6 3.2
Total 188 100.0
How will you rate your students’ Repulsive 24 12.8
attitude to ICT Indifferent 38 20.2
Enthusiastic 75 39.9
No response 51 27.1
Total 188 100.0
Do you have an email address? No 132 70.2
Can’t say 4 2.1
Yes 45 23.9
No response 7 3.7
Total 188 100.0
34
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Table 4 shows the teachers’ response to some ICT use parameters considered in this
study. From the table it can be seen that generally, virtually of the teachers sampled (96.3%)
like to use ICT in their daily classroom teachings and mostly (69.3%) indicated that they could
use their own (personal) computer system for this purpose. However, only 36.7% indicated that
they have the National Computer Education Curriculum (NCEC) in their schools and only
18.6% have computers for students’ use. Out of these, only 0.5% of the respondents reported
that their schools have one computer for 1, 4 or 5 student(s) while 2.7% indicated that 10 stu-
dents make use of one computer in their school and 3.2% indicated that 20 students make use
of one computer. In fact, another 0.5% indicated that in their school, there is only one computer
for all the students. Also 88.3% of the respondents claimed that computers are not used for
teaching other subjects apart from computer literacy. Most of the respondents (56.4%) reported
that they never give students ICT-based or related assignment but despite that, a good percent-
age (39.9%) of their students commonly demonstrate enthusiastically positive attitude towards
the use of ICTs for learning.
Research Hypothesis 1: There is no significant influence of the respondents’ perceived

level of ICT skills on their awareness of the country’s educational policy on ICT.
To test this hypothesis, the respondents’ scores on awareness was subjected to a test of
difference on the basis of their perceived level of ICT skills using ANOVA. The result is pre-
sented in Table 5
Table 5. Test of influence of the respondents’ perceived level of ICT skills on their aware-
ness of the country’s educational policy on ICT
Sum of Degree of
Squares Fredom Mean Square F Sig.
Between Groups 390.314 2 195.157 3.845 .023
Within Groups 9084.703 179 50.753
Total 9475.016 181
Table 5 shows the result of the test of influence of the respondents’ perceived level of
ICT skills on their awareness of the country’s educational policy on ICT. From the table it can
be seen that the F-value obtained is 3.845 at p = 0.023. Since the p-value fails to attain the 0.05
level of significance, the hypothesis stands disconfirmed and it can be concluded that there is a
significant influence of the respondents’ perceived level of ICT skills on their awareness of the
country’s educational policy on ICT. The researchers explored the source of the difference in
the respondents’ awareness level on the basis of their perceived level of ICT skills. Conse-
quently, a multiple comparison test was conducted via Tukey HSD. The result is presented in
Table 6.
Table 6. Multiple Comparison test via Tukey HSD
95% Confidence Interval

Mean Diffe- Lower
Upper bound
(I) a9 (J) a9 rence (I-J) Std. Error Sig. Bound
Poor Fair -1.00431 2.68684 .926 -7.3543 5.3457
Very good -3.90086 2.60415 .024 -10.0554 2.2537
Fair Poor 1.00431 2.68684 .926 -5.3457 7.3543
Very good -2.89655(*) 1.14567 .033 -5.6042 -.1889
35
Very good Poor 3.90086 2.60415 .024 -2.2537 10.0554
Fair 2.89655(*) 1.14567 .033 .1889 5.6042
* The mean difference is significant at the .05 level.
Table 6 shows the result of a multiple comparison test to locate which of the groups sig-
nificantly differ from each other in their level of awareness and on the basis of their perceived
level of ICT skills. It can be seen from the table that the mean difference between those who
rated themselves as “very good” and “fair ” is high and significant in favour of the “very good”
group (Mean difference = 2.89, p = 0. 033). However, difference exists between the “Fair”
group and the “poor” group but the difference is not significant.
Hypothesis 2: Teachers awareness of the country’s educational policy on ICT will not
significantly influence ICT use in Oyo state schools
To test this hypothesis, different parameters of ICT use in Oyo state were subjected to a
test of difference via ANOVA and the result is presented in Table 7.
Table 7. Difference in ICT use parameters on the basis of teachers’ level of awareness of
educational policy on ICT
Sum of Mean
Squares Df Square F Sig.
a15 Will you like to use Between Groups .144 3 .048 1.546 .204
computer in your Within Groups 5.664 183 .031
classroom teaching?
Total 5.807 186
a16 Can you use your Between Groups 2.577 3 .859 4.618 .004
own personal compu- Within Groups 32.551 175 .186
ter in your classroom
Total 35.128 178
teaching
a17 Do you have ICT cur- Between Groups 2.255 3 .752 .826 .481
riculum in your scho- Within Groups 164.739 181 .910
ol
Total 166.995 184
a18 Do you have compu- Between Groups 1.141 3 .380 .612 .608
ters in your school for Within Groups 112.373 181 .621
students’ use?
Total 113.514 184
a20 Are computers used Between Groups .248 3 .083 .358 .783
for teaching other Within Groups 40.552 176 .230
subjects in your scho-
Total 40.800 179
ol
a21 How frequently are Between Groups 3.772 3 1.257 3.035 .031
students given ICT- Within Groups 67.937 164 .414
based assignments?
Total 71.708 167
a22 Are computer skills Between Groups 7.963 3 2.654 2.718 .046
taught in your school Within Groups 173.839 178 .977
Total 181.802 181
a23 How will you rate Between Groups 3.742 3 1.247 2.175 .094
your students’ attitu- Within Groups 76.273 133 .573
de to ICT
Total 80.015 136
a24 Do you have an email Between Groups 4.409 3 1.470 1.989 .117
36
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
address? Within Groups 130.773 177 .739

Total 135.182 180
Table 7 shows the result of test of influence of teachers’ awareness of the country’s edu-
cational policy on ICT use in Oyo state schools. From the table it can be seen that it has signifi-
cant influence on only three of the ICT use parameters considered in this study. Teachers’
awareness was found to influence the use of their personal computers in their classroom teach-
ings, how frequently the students are given ICT based assignments, and ability of the teachers
to teach computer skills.
Discussion
In terms of the implementation of educational reforms, teachers have been described as

indispensable stakeholders that need to be consulted and involved in the formulation and im-
plementation of any reform policy (Yusuf, Ajidagba, Yusuf, Olumorin, Ahmed, Daramola, and
Oniyangi, n.d.). In fact, research has established the fact that it is the actual level of teachers’
awareness about an ICT policy that determines its integration for use in education (Tondeur,
Van Keer, van Braak and Valcke, 2008) and Sang, Valcke, van Braak,Tondeur & Zhu (2011)
found evidence that teachers’ perception of an ICT school policy is a mediating variable in
classroom use of ICT. Consequently, research question 1 was posed to determine the level of
teachers’ awareness of Nigeria’s educational policy on ICT. The results shows that only a small
percentage of the respondents were found to possess a high level of awareness of the country’s
educational policy on ICT, in fact, a considerable proportion of the respondents (35.1%) of the
respondents were found to be either completely ignorant of the policy or possess poor levels of
awareness of the policy. This is consistent with what Ololube, Ubogu and Ossai (2006) found
among lecturers that most of them do not know about the IT policy in Nigeria and hence cannot
focus any of their teaching towards the goal of the policy as the teaching curriculum does not
instruct so. Testing the first hypothesis however showed that respondents’ awareness of the
country’s educational policy is influenced by the respondents’ perceived of ICT skills, with
those who perceived themselves as very good being more aware of the policy.
The Nigerian government in its bid to ensure a diffusion of the ICT innovation into the
nooks and crevices of its educational system therefore organizes workshops and training for
teachers across its education system either as a sole sponsorship, in partner with donor agen-
cies, international development concerns, NGO and so on. It is expected that these workshops,
apart from developing the requisite computer skills in the teachers, will also acquaint them with
the necessary awareness of the government policy concerning ICT use in schools. Consequent-
ly, the second research question was posed to find out if teachers’ attendance at previous ICT
workshops/ trainings would have any influence on their awareness of the country’s educational
policy on ICT. The results indicated that the previous training which some of these respondents
attended had no significant influence on their awareness of the country’s educational policy on
ICT.
Research question 3 was targeted at finding out how ICT is being applied in the class-
rooms of the schools from which the participants in this study were invited. The result of their
responses indicated that ICT is not available in most of the schools in agreement with the find-
ings of Adomi and Kpagban (2010) that computer is not part of classroom technology in more
than 90 percent of Nigerian public schools. Where it exists, its use can be described as gross
misuse where up to 20 students are allotted to one computer system or just one computer is
available for all the students in the school. Consequently, such computers cannot be used for
teaching other subjects apart from computer literacy as indicated by the respondents. Also
teachers were not able to give students ICT-based or related assignment. However, a good per-
37
centage (39.9%) of their students commonly demonstrate enthusiastically positive attitude to-
wards the use of ICTs for learning. To determine if the respondents’ level of awareness of the
county’s educational policy affects the classroom use of ICT for teaching and learning, the hy-
pothesis 2, the results confirmed that it has significant influence on three of the ICT use param-
eters considered in this study. Teachers’ awareness of the policy was found to influence the
use of their personal computers in their classroom teachings, how frequently the students are
given ICT based assignments, and ability of the teachers to teach computer skills. It did how-
ever not affect teachers rating of the students’ attitude to the use of ICT in the classroom.
Conclusion and Recommendation

Given the acclaimed importance of ICTs to teaching and learning, the attendant effort of
the Nigerian government to draw up a National Education Policy on ICT and the expressed
influence of awareness of such policy on its implementation, there is a need to improve Nigeri-
an teachers’ awareness of any education reform policy and in particular, as it affects ICT in
education. Future training, workshops or seminars designed for teachers across the levels of the
Nigerian educational system should include the awareness, knowledge and understanding of
this educational policy. It is expected that if the teachers are fully aware, they will be able to
guide their learners to take full advantage of the provisions made by government, public spirit-
ed private individuals and Non-governmental organizations.
References
Achimugu, P., Oluwagbemi O. and Oluwaranti A. (2010) An Evaluation of the Impact of ICT Dif-
fusion in Nigeria’s Higher Educational Institutions Journal of Information Technology Im-
pact 10(1), 25-34.
Adebowale, O.F, Adediwura, A.A., and Bada, T. A., (2009). Correlates of computer attitude among
secondary school students in Lagos state, Nigeria. International Journal of Computing and
ICT Research, 3(2), 20 - 30.
Adebowale, O.F., Adewale, I. and Oyeniran, F.M. (2010). Computer interest, approval and confi-
dence of secondary school students in three selected local governments of Lagos State (Nige-
ria): Implications for global computerization. International Journal of Education and Devel-
opment using ICT (IJEDICT), 6(1), 40-52.
Adeosun, O. (2010). Quality basic education development in Nigeria: Imperative for use of ICT.
Journal of International Cooperation in Education, 13(2), 193-211
Adomi, E. E. and Kpagban, E. (2010). Application of ICTs in Nigerian secondary schools. Library
Philosophy and Practice 2010. Retrieved from http://digitalcommons.unl.edu/cgi/
viewcontent. cgi?article=1353&context=libphilprac
Agbatogun, A. O. (2010) Self-concept, computer anxiety, gender and attitude towards interactive
computer technologies: A predictive study among Nigerian teachers. International Journal of
Education and Development using Information and Communication Technology (IJEDICT),
6(2).
Agyeman (2007) ICT for Education in Nigeria. Survey of ICT and Education in Africa: Nigeria
Country Report. Retrieved from www.infodev.org/en/Document.422.pdf
Ajayi, G. O. (2003). NITDA and ICT in Nigeria. 2003 Round Table on Developing Countries Ac-
cess to Scientific Knowledge, The Abdus Salam ICTP, Trieste, Italy. Retrieved from
Albirini, A. (2004). “Teachers’ attitude toward information and communication technologies: the
case of Syrian EFL teachers”. Computers & Education, 47(4), 373-398.
Baylor, A. & Ritche, D. (2002). “What factor facilitate teacher skill, teacher morale, and perceived
student learning in technology-using classrooms?” Computers & Education, 39(1), 395-414.
38
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Deniz, L. (2007). “Prospective class teachers’ computer experience and computer attitude”. Interna-
tional Journal of Social Sciences, 2(2), 116-122.
Federal Republic of Nigeria. (1998). National policy on education (3rd ed.). Lagos: Federal Gov-
ernment Press.
Federal Republic of Nigeria (FRN) (2004) National Policy on Education (Rev. ed) Lagos: NERDC
Press
NITDA (n.d.) Nigerian National Policy for Information Technology (IT):‘USE IT’. Retrieved from
http://www.uneca.org/aisi/nici/documents/it%20policy%20for%20nigeria.pdf
Okafor, N. and Umoinyang, I. E. (2008). Towards enhancing Information and Communication
Technology (ICT) compliance of the primary school teachers for effective teaching. Michi-
gan State Teaching Association (MSTA) Journal, Fall 2008, 35 - 39
Okebukola, P. (1997). Old, new, and current technology in education. UNESCO Africa, 14(15), 7-
18.
Ololube, N. P., Ubogu, A. E. & Ossai, A. G. (2006). ICT and Distance Education in Nigeria: A Re-
view of Literature and Accounts. In Proceedings of 2nd International Open and Distance le-
arning (IODL) Symposium, September 13-15, 2006, Eskisehir, Turkey. pp. 643-655
Owhotu, V.B. (2006). Building the ICT capacity of language teachers: empirical insights and les-
sons for sub-Saharan Africa. FORMATEX: Current Developments in Technology-Assisted
Education. 311-317.
Sang, G., Valcke, M. van Braak, J., Tondeur, J. and Zhu, C. (2011). Predicting ICT integration into
classroom teaching in Chinese primary schools: exploring the complex interplay of teacher-
related variables. Journal of Computer Assistent Learning. Retrieved from
http://ugent.academia.edu/JoTondeur/Papers/358277/Predicting_ICT_integration_into_classr
oom_teaching_in_Chinese_primary_schools_exploring_the_complex_interplay_of_teacher-
related_variables
Tondeur J., Van Keer H., van Braak J. & Valcke M. (2008) ICT integration in the classroom: chal-
lenging the potential of a school policy. Computers & Education, 51, 212–223.
Wikipedia (2011). One laptop per child. Retrieved December 12, 2011 from
http://en.wikipedia.org/wiki/One_Laptop_per_Child
Yusuf, M. O., Ajidagba, U. A., Yusuf, H. T., Olumorin, C. O. Ahmed, M. A., Daramola, F. O. and
Oniyangi, S. O. (n.d.). The extent of basic school teachers awareness and involvement in the
national basic education reform in Ilorin metropolis. Retrieved December 18, 2011 from
http://www.musero.org.ng/publications/THE-EXTENT-OF-BASIC-SCHOOL-TEACHERS-
AWARENESS-AND-INVOLVEMENT-IN-THE-NATIONAL-BASIC-EDUCATION-
REFORM-IN-ILORIN-METROPOLIS.pdf
Yusuf, M. O. (2007) "Trends And Barriers On The Integration Of Information And Communication
Technology In The Nigerian School System. Retrieved January 12, 2012 from
www.unilorin.edu.ng/publications/.../Trend%20and%20Barriers.doc
Received 10 March 2012; accepted 15 April 2012
Olusegun Fatai Adebowale

Dr, Assistant Lecturer, Department of Educational Foundations and Counselling, Obafemi Awolowo Universi-
ty, Ile-Ife, Nigeria..
E-mail: oluadefat@yahoo.com, oluadefat@oauife.edu.ng
Dare Naomi Olufunke

Senior Tutor, Federal Government Girls` College, Ipetumodu, Osun State, Nigeria.
E-mail: naomi_dare@yahoo.com
39
AUKŠTYN GYVENIMO LAIPTAIS
Judita Stankutė
Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, Lietuva
Su Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriumi Audriumi Misiūnu kalbasi žurnalo

redakcinės kolegijos narė Judita Stankutė. Tai mokykla, kurioje norinčiųjų mokytis netrūks-
ta.
Plungės technologijų ir verslo mokyklai

Audrius Misiūnas vadovauja jau šešerius
metus. Sako ,, jau”, nes mano, kad tai
nemažas laiko tarpas ir reikšmingas
asmeninės karjeros etapas. Baigęs tuometinį
Vilniaus pedagoginį institutą kurį laiką
mokytojavo, paskui dirbo verslo įmonėje,
savivaldos struktūrose. Klaipėdos
universitete įgijo antrąjį aukštojo mokslo
diplomą. Tai leido sukaupti įvairialypę
patirtį ir vadybinį suvokimą. Grįždamas
,,atgal” į švietimo sistemą visa tai parsinešė
su savimi ir sujungė su tuometiniais
mokyklos pasiekimais, darbuotojų
kvalifikacija. Tokia sintezė leido atlikti šuolį
pirmyn. Direktorius pagrįstai teigia, kad
mokykla yra lyderė regione ir pagal įvairius
vertinimo rodiklius ir pagal populiarumą.
Norinčiųjų mokytis pastaraisiais metais
mokykloje netrūksta.
Kaip buvo įkurta mokykla? Papasakokite apie ją, jos istoriją.
1987 metų rugsėjo 1 dieną Plungėje duris atvėrė nauja profesinė mokykla – 98 PTM. Po
keleto metų ji buvo pavadinta Žemės ūkio, o dar po kelerių – Žemės ūkio ir verslo. 2009-aisiais
reorganizavomės į Plungės technologijų ir verslo mokyklą. Šiemet švęsime mokyklos 25-metį.
Per tą laiką Lietuvos, o pastaraisiais metais ir kitų ES šalių ūkį papildė apie 4 tūkstančius mo-
kyklos absolventų.
Kaip pasikeitė mokymo procesas šioje mokykloje pradėjus Jums vadovauti?
Akreditavome vidurinio ugdymo programą. Įsteigėme gimnazijos skyrių. Paprasčiau sa-

kant, mūsų mokyklą baigę mokiniai turi galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą kaip ir bendrojo
lavinimo gimnazijose.
Dalyvaudami projektinėje veikloje, atnaujinome ir modernizavome profesinio mokymo
kabinetus ir laboratorijas. Jas aprūpinome nauja technika, įrankiais ir technologijomis.
Šis procesas tęsiasi. Šiais metais pradėjome kurti sektorinį profesinio mokymo centrą,
kuriame įgūdžius lavinti ir kvalifikaciją kelti galės ne tik mūsų mokyklos moksleiviai, bet ir
40
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
kitų regiono mokymo įstaigų mokiniai, įmonių darbuotojai, ūkininkai. Suintensyvinome ne-
formalųjį ugdymą, atgaivinome mokinių savivaldą, palaikome glaudžius santykius su verslo
įmonėmis, darbdaviais. Šios priemonės leidžia paruošti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus,
galinčius greičiau prisitaikyti darbo rinkoje, siekti tolimesnės karjeros. Bet svarbiausia laikome
žmogiškųjų savybių ugdymą. Mūsų mokyklos kredo ir savotiškas šūkis yra ,,Aukštyn gyveni-
mo laiptais“.
Kaip manote, ar Lietuvoje užtenka tokio tipo mokyklų, ar jų reikėtų daugiau?
Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse tokio tipo mokyklos, kuriose galima įsigyti ben-
drąjį lavinimą ir kokią nors profesiją, yra labai populiarios. Baigę tokias mokyklas jaunuoliai
keliauja, dirba ar mokosi, tiesiog ieško savojo kelio, modeliuoja karjerą. Pas mus nemažai mo-
kinių ir jų tėvų į panašias mokyklas žiūri gana skeptiškai. Matyt, tai ankstesnių laikų ,,profkės“
stereotipas. Mano nuomone, šiandien Lietuvoje yra keletas tokių mokyklų, atitinkančių ar netgi
pralenkiančių europinius standartus. Aišku, sparčiai mažėjant mokinių skaičiui Lietuvoje pro-
fesinių mokyklų tinklo plėtra netikslinga. Greičiau vyks atvirkštinis procesas. Ir išlikti turėtų
modernios, tvarkingos, patrauklios profesinio mokymo įstaigos.
Ar reaguojate į rinkos svyravimus, kai atsiranda poreikis kitokių specialybių, nei jūs
ruošiate?
Rinką stebime ir stengiamės reaguoti į visus jos pokyčius. Programų ruošti įvairių spe-
cialybių darbuotojus turime pakankamai. Be to, kasmet paruošiam po 2 naujas programas, atsi-
žvelgdami į besikeičiančią darbo jėgos paklausą. Žinoma, turime įvertinti ir savo galimybes t.
y. kokias turime laboratorijas, įrangą ir specialistus mokyti tam tikros profesijos.
Ar jūsų mokyklos mokiniai dalyvauja įvairiose olimpiadose, varžybose? Papasakokite

apie neformalųjį ugdymą mokykloje?
Mokykloje veikia 15 neformaliojo ugdymo būrelių. Šokių, dainavimo, įvairių sporto ša-
kų. Stengiamės įtraukti į būrelius kuo daugiau mokinių. Geriausiai sekasi sportuoti. Esame
daugkartiniai Lietuvos profesinių mokyklų čempionai ir prizininkai šachmatų, stalo teniso, fut-
bolo, krepšinio varžybose.
Kokius projektus vykdote ir kokią įtaką jie turi mokinių ugdymui?
Projektinė veikla pas mus intensyvi. Turime įsteigę Vystymo skyrių. Jo darbuotojai užsi-
ima projektų rašymu, vykdymu. Atlikome pagrindinio mokyklos korpuso renovaciją, dalinę
bendrabučių, praktinio mokymo korpusų renovaciją. Kaip minėjau, apsirūpinome įvairia teori-
nio ir praktinio mokymo įranga. Per pastaruosius 5 metus į mokyklos pastatus ir infrastruktūrą
pavyko investuoti apie 10 mln. litų projektinių lėšų.
Aktyviai dalyvaujame vadinamuosiuose ,,minkštuose‘‘ projektuose. Daugiausia tai mo-
kinių ir mokytojų stažuotės užsienyje, mainų programos ir pan. Vien per pastaruosius dvejus
metus mūsų mokiniai ir mokytojai stažavosi ar atliko praktiką Vokietijoje, Portugalijoje, Ispa-
nijoje Maltoje, Prancūzijoje, Italijoje. Neseniai grįžo iš Turkijos. Bendravimas praplečia akira-
tį, įgyjama daugiau patirties, kompetencijų.
41
Su kokia motyvacija mokiniai renkasi šią mokyklą?
Mes stengiamės, kad mokiniams sutaptų du pagrindiniai tikslai – įgyti reikalingą profe-
siją ir turėti geras, patrauklias mokymosi sąlygas. Apklausos rodo, kad tai pavyksta pasiekti.
Ko palinkėtumėte žurnalo skaitytojams?
Kaip suprantu, žurnalo skaitytojai yra išsilavinę ir intelektualūs žmonės. Todėl standar-
tiškai ir banaliai palinkėti neužtenka. Palinkėčiau taip – mylėkite savo darbą, vertinkite savo
pašaukimą, didžiuokitės savo pasiekimais ir niekada nepraraskite tikėjimo savo veiklos pra-
smingumu. Į švietimo prižiūrimą dirvą įbertas grūdas tikrąjį derlių duoda po daugelio metų.
Kalbėjosi Judita Stankutė
42
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
XVIII NACIONALINĖ MOKSLINĖ PRAKTINĖ

KONFERENCIJA „GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE-2012“
Šių metų balandžio 27–28 d. Plungės technologijų ir verslo mokykloje vyko XVIII naciona-
linė mokslinė praktinė konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje-
2012“. Ją organizavo Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“. Pagrindinis konferenci-
jos partneris Plungės technologijų ir verslo mokykla. Konferencijos organizavimu taip pat rūpinosi
Plungės suaugusiųjų švietimo centras ir savaitraštis „Žaliasis pasaulis“. Konferenciją rėmė leidykla
„Šviesa“.
Ši konferencija tęsia gražią tradiciją kasmet suburti besidominčius gamtamoksliniu ugdymu
žmones. Verta prisiminti, kad pirmoji tokia konferencija įvyko 1995 metais Panevėžio rajono Upy-
tės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje. Tuomet nebuvo galvojama, kad konferencija sulauks
„pilnametystės“. Kiekvienais metais susirenka gamtamokslinio ugdymo entuziastai iš visos Lietu-
vos. Džiugu, kad dauguma konferencijos dalyvių yra tie patys žmonės, tarsi „piligrimai“ kasmet
keliaujantys su konferencija. Ypatingas konferencijos bruožas – jos mobilumas. Kiekvienais metais
konferencija vyksta vis kitoje Lietuvos vietoje. Viena vertus, taip sudaromos sąlygos dalyvauti tam
tikro regiono mokytojams, kita vertus, susipažįstama su Lietuva. Džiugu, kad kasmet atvyksta at-
stovų iš įvairių užsienio šalių. Šiemet konferencijoje dalyvavo tyrėjai iš Baltarusijos, Latvijos ir Es-
tijos.
1 pav. Konferencijos atidarymas (iš kairės):

Laima Galvanauskienė, Audrius Misiūnas, Adomas 2 pav. Konferencijos akimirkos:
Kripas, dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, su Baltarusijos valstybinio universiteto
dr. Vincentas Lamanauskas doc. Margarita Shishonok
Konferencijos straipsniai publikuoti straipsnių rinkinyje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo

lavinimo mokykloje-2012“. Straipsnių tematika gana įvairi. Skaitytojai ras daug vertingos, teorine
bei praktine patirtimi grįstos informacijos.
Numatoma, kad kita konferencija „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje
-2013“ vyks 2013 metų balandžio mėn. 26–27 d. Skuode. Informaciją galima rasti centro interneto
svetainėje. Kviečiame aktyviai dalyvauti visus, kurie neabejingi gamtamokslinio ugdymo problema-
tikai.
Parengė Vincentas Lamanauskas
43
INFORMACIJA AUTORIAMS
Moksliniai straipsniai. Tekstas turi būti mokslo straipsniams būdingos struktūros: trumpa anotacija (jos pabaigoje pateikiami pa-
grindiniai žodžiai); įvade atskleidžiama tyrimo problema ir aktualumas, problemos ištyrimo laipsnis, tyrimo tikslas ir kt., metodologija
(tyrimo konceptualusis pagrindas ir metodika); tyrimų rezultatai; išvados; nurodyta naudota literatūra.
Prie straipsnio (žemiau literatūros sąrašo) turi būti santrauka (jos pabaigoje pagrindiniai žodžiai) anglų kalba (apie 150–200 žodžių).
Straipsnio pavadinimas taip pat pateikiamas anglų kalba.
Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, nenumeruojamas, pavyzdžiui, Vaitkevičius J. (2000). Gamta ir žmogus: kai kurie są-
veikos aspektai gamtamokslinio ugdymo kontekste. Kn.: Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje: VI respublikinės moksli-
nės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. Vilnius, p. 75–78.
Tekste esančiose nuorodose skliausteliuose rašoma autoriaus pavardė ir metai, pavyzdžiui, (Vaitkevičius, 2000). Pateikiant tikslią ci-
tatą, nurodomas ir puslapis (Vaitkevičius, 2000, p. 75).
Kiekvieno straipsnio metrikoje (žemiau santraukos) turi būti nurodyta, kada jis įteiktas redakcijai (data), institucija (-os), kuriai (-
ioms) autorius (-iai) atstovauja, autorių adresai (ir elektroninio pašto).
Straipsnių apimtis iki 7 psl. Tekstas renkamas „PC Windows“ („WinWord“ V2.0, V6.0, V7.0, „Word 98“, „Word 2000“) teksto re-
daktoriumi. Raidynas „Times New Roman“, dydis – 12 pt, teksto intervalas normalus. Dėl didesnės straipsnio apimties tartis su redakcija.
Straipsniai recenzuojami.
Metodiniai straipsniai. Tekstas renkamas laikantis tų pačių reikalavimų. Tačiau straipsnio struktūra gali būti trejopa, atsižvelgiant į
straipsnio turinį:
a) apibendrintos pedagoginės patirties aprašymas. Šiems straipsniams būdingas istorinis aspektas, per ilgesnį laikotarpį atskiro
pedagogo ar ugdymo įstaigos sukauptos patirties analizė, apibendrinimas bei įvertinimas;
b) švietimo kokybės tyrimo rezultatai. Tokia straipsnio forma tiks ugdymo kokybės kontrolę vykdančioms šalies, apskričių, mies-
tų, rajonų institucijoms, įskaitant įvairių lygių ir tipų ugdymo (švietimo) įstaigas;
c) pedagoginės veiklos tyrimo rezultatai. Tokiame straipsnyje autorius galės pateikti švietimo vadybos, kokybės tyrimo konkre-
čioje mokykloje ar klasėje rezultatus, įvertinant taikytų priemonių, inovacijų efektyvumą, teikiant rekomendacijas. Ši straipsnio forma bus
aktuali aktyviausiems, kūrybingiausiems, mėgstantiems ir drįstantiems eksperimentuoti pedagogams.
Išsamus reikalavimų metodiniams straipsniams aprašymas pateiktas žurnalo „Švietimas: politika, vadyba, kokybė“ interneto svetai-
nėje adresu http://www.gu.projektas.lt/SVIETIMAS_PVK.htm.
Autoriai taip pat turi pateikti informaciją apie save: vardas (būtinai visas), pavardė, institucija, pareigos, tikslus adresas. Autorius turi
raštu patvirtinti, kad straipsnis nebuvo pateiktas kitam leidiniui.
Straipsnius pateikti el.paštu.
Redakcijos adresas: Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai.
El. paštas: svietimas.politika@gmail.com, svietimas.politika@inbox.lt ; telef. +370 687 95 668.
INSTRUCTIONS FOR AUTHORS

The journal EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY publishes scientific, methodical (investigations of educational
experiences, case studies, action research and etc.) articles and other original materials relating to the results of investigations and new
experiences in the field of education policy, management and quality. All materials sent to the journal should not have been previously
published or submitted for publication to other national or international journals.
The authors should fulfill the following instructions: The word processed manuscripts of the articles, single spaced and written in
Lithuanian, English or Russian should be sent in duplicate, in white paper (A4), keeping margins of 2.5 cm. An electronic copy must be
included on diskette (PC format). The preliminary text of the article can be sent as a.doc file in the attachment by e-mail: guzurna-
las@yahoo.com.
The text must be elaborated in Word for Windows or compatible word processors, using 12 point Times New Roman letters. The manu-
script must have a maximum 7–8 pages, included figures, tables and bibliography. The language must be clear and accurate. The manu-
script should be written in an impersonal style.
The structure for article: Title, names and surnames of the authors, the institution to which they belong, abstract (50–80 words with key
words /no more than five words/), introduction, methodology applied in the investigation, results and discussion, conclusions, acknowl-
edgements, references (the list will be cited in alphabetical order). Articles must be accompanied by a summary of a size not exceeding 15
lines.
Editorial procedures: Authors will be notified of the receipt of the manuscript. After an initial review by the co–editors, those manu-
scripts which meet specifications will be sent to reviewers. Those which do not will be returned to the author. Notification of the status of
the manuscript will take place after the deadline date for each issue. The jour–nal co–editors will make editorial changes and send an
edited copy of the article to the author prior to publication. The publishing of materials does not mean that the editors are in agreement
with the points of view covered by the author.
Other information: Authors should give full personal details (full name and surname, address, phone number, e-mail address, and place
of work. The authors must to confirm (in writing) that the manuscript is original study and hasn`t been published elsewhere or sent for
publish elsewhere.
Advertising is accepted in full, half or quarter pages. The rate schedule for advertisements follows: full page (50 EURO), half page (30
EURO), quarter page (15 EURO).
Address: Scientific Methodical Center "Scientia Educologica", Donelaičio Street 29; LT-78115 Siauliai, Lithuania
E-mail: svietimas.politika@inbox.lt; svietimas.politika@gmail.com; Phone: +370 687 95668.
44
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
Periodinis leidinys visiems, besidomintiems

gamtamoksliniu ugdymu
Gamtamokslinių dalykų, geografijos,

pradinių klasių mokytojus, priešmokyklinio
ugdymo grupių auklėtojus, gamtamokslinį ug-
dymą mokyklose kuruojančius vadovus, mo-
kyklų ar miestų (rajonų) metodinių grupių pir-
mininkus, švietimo skyrių specialistus šiame
žurnale kviečiame publikuoti metodinius, ver-
tinamuosius straipsnius gamtamokslinio ugdy-
mo tematika.
Pagrindinis redakcinės kolegijos dėme-
sys skiriamas mokytojų metodinėms publika-
cijoms, gerosios patirties bei naujų idėjų sklai-
dai šalyje ir už jos ribų. Žurnale publikuojami
ir moksliniai straipsniai, tačiau juos atrenkant
atsižvelgiama į tai, kad pagrindinis žurnalo
skaitytojas – ugdymo praktikos atstovas.
Šiuo metu leidžiami trys metiniai numeriai – kovo, rugpjūčio ir gruodžio mėnesių. Dėl
žurnalo prenumeratos ar kitais klausimais kreiptis į redakciją.
Žurnalo steigėjas ir leidėjas – mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“

http://www.jbse.webinfo.lt/centras.htm
Visą reikalingą informaciją autoriai gali rasti interneto svetainėje adresu
http://www.gu.projektas.lt/GUwww/indeks.htm
Ten pat rasite informaciją (naujienose) apie 2013 metų XIX nacionalinę mokslinę prak-
tinę konferenciją „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje-2013“, kuri šįkart
„keliauja“ į Skuodą.
Kviečiame prenumeruoti šį leidinį. Informacija apie prenumeratą žurnalo svetainėje adresu:

http://www.gu.projektas.lt/GUwww/GU–prenumerata.htm
Pagarbiai
Dr. Laima Railienė,
žurnalo „Gamtamokslinis ugdymas“ atsakingoji sekretorė
45
Problems of Education in the 21st Century is an international, periodical, peer reviewed
scientific journal, issued by the SMC „Scientia Educologica“.
Editor-in-Chief
Prof.dr. Vincentas Lamanauskas, Scientific Met-
hodical Centre „Scientia Educologica“, Republic
of Lithuania
Editorial Board
Dr., prof. Janis Gedrovics, Riga Teacher Training
and Educational Management Academy, Latvia
Dr., prof. Martin Bilek, Hradec Kralove Universi-
ty, Czechia
Dr., prof. Borislav V. Toshev, Sofia University,
Bulgaria
Dr. Todar T. Lakhvich, Belarusian State M.Tank
Pedagogical University, Republic of Belarus
Dr. Eleonora Melnik, Karelian State Pedagogical
University, Republic of Karelia, Russia
Dr. Yuriy Pelekh, International University of Eco-
nomics and Humanities named after Academician
Stepan Demianchuk, Ukraine
Dr. Uladzimir K. Slabin, University of Oregon,
USA
Dr. Laima Railienė, Scientific Methodical Centre
„Scientia Educologica“, Republic of Lithuania
Problems of Education in the 21st Century (ISSN 1822-7864) is abstracted and/or indexed
in: Index Copernicus -
http://journals.indexcopernicus.com/abstracted.php?level=2&id_jour=2086
EBSCO: Education Research Complete – http://search.ebscohost.com
http://www.jbse.webinfo.lt/Problems_of_Education.htm
http://www.jbse.webinfo.lt/Abstracting.htm
© Scientific Methodical Center „Scientia Educologica“, Lithuania,
the associated member of Lithuanian Scientific Society, European Society for the History
of Science (ESHS) and ICASE
E-mail: problemsofeducation@gmail.com
46
2012, Nr. 1(10) ISSN 2029-1922
PROBLEMS OF MANAGEMENT IN THE 21st

CENTURY
ISSN 2029-6932
Problems of Management in the 21st
Century is an international, periodical,
peer reviewed scientific journal, issued
by the SMC “Scientia Educologica”.
Editor-in-Chief
Prof.dr. Vincentas Lamanauskas,
Scientific Methodical Centre
„Scientia Educologica“,
Republic of Lithuania
Problems of Management in the 21st
Century (ISSN 2029-6932) is abstracted
and/or indexed in:
Index Copernicus – http://journals. in-
dexcopernicus. com/karta.php?action=
masterlist&id=6117
EBSCO: Business Source Complete –
http://search.ebscohost.com
Editor-in-Chief
Prof.dr. Vincentas Lamanauskas, Scientific Methodical Centre „Scientia Educologica“,
Republic of Lithuania
Editorial Board
Assoc. prof., dr. Tsai-Hsin Chu, National Chiayi University, Taiwan (from 2011)
Assoc. prof., dr. Marek Franek, University of Hradec Kralove, Czech Republic (from
2011)
Prof., dr. Ivars Muzis, Riga Teacher Training and Educational Managament Academy,
Latvia (from 2011)
Prof., dr. Sonia Teresinha de Sousa Penin, University of Sao Paulo, Brazil (from
2011)
47
ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ
2012, 1(10)
Sudarė Vincentas Lamanauskas (vyriaus. red.)
Redaktorė Genovaitė Lapinskaitė
Dailininkė Jurgina Jankauskienė
2012-04-23. 3 leidyb. apsk. l. Reg. nr. 20-636.
Išleido MMC „Scientia Educologica“

Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai
El. paštas svietimas.politika@inbox.lt
Spausdino K. J. Vasiliausko leidykla Lucilijus,

Lyros g. 14-25, LT-78288 Šiauliai.
El. paštas orfis@svi.lt, tel./faksas (8 41) 421 857.
Interneto adresas: http://www.lucilijus.lt.
EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY

2012, 1(10)
Compiler Vincentas Lamanauskas (Editor-in-Chief)
Language Editor Genovaitė Lapinskaitė
Desinger Jurgina Jankauskienė
23-04-2012. 3 printer`s sheets. Registration number 20-636.
Publisher SMC „Scientia Educologica“,

Donelaicio Street 29, Siauliai, Lithuania
E-mail: svietimas.politika@inbox.lt
Printing K. J. Vasiliauskas`s enterprise Lucilijus,
14 lyros st. apt. 25, LT-78288 Šiauliai.
Email: orfis@svi.lt, phone/fax +370 41 421 857.
http://www.lucilijus.lt.
Adresas Address
MMC „Scientia Educologica“ SMC „Scientia Educologica“
Donelaičio g. 29, LT–78115 Šiauliai, Lietuva Donelaičio Street 29, LT–78115 Šiauliai, Lithuania
El. paštas svietimas.politika@gmail.com, E-mail: svietimas.politika@gmail.com
Tel. (8 687) 95668 Phone: +370 687 95668
Interneto svetainė http://www.gu.projektas.lt Home page: http://www.gu.projektas.lt
Kontaktinis asmuo Laima Railienė Contact person: Laima Railienė
48

ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ/EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY, Vol. 4, No. 1, 2012

Uploaded by

Document Information

Copyright

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ/EDUCATION POLICY, MANAGEMENT AND QUALITY, Vol. 4, No. 1, 2012

Uploaded by

Copyright:

2012, Nr.

1(10) ISSN 2029-1922

Scientific Methodical Center „Scientia Educologica“, Lithuania,

Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla (Plunge Mykolo

ŠVIETIMAS: POLITIKA, VADYBA, KOKYBĖ – periodinis, recenzuojamas, mokslinis metodinis žurnalas,

© Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Lietuva /

TURINYS / CO NTENTS / СОДЕР ЖАНИЕ

MIELI SKAITYTOJAI / DEAR READERS / УВАЖАЕМЫЕ ЧИТАТЕЛИ

Дынич В. Образование как сложная и социально значима система ________________ 4

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI / SCIENTIFIC ARTICLES / НАУЧНЫЕ СТАТЬИ

Lamanauskas V., Augienė D., Makarskaitė-Petkevičienė R. Universitetinių studijų

METODINIAI STRAIPSNIAI / METHODICAL ARTICLES / МЕТОДИЧЕСКИЕ СТАТЬИ

Bilbokaitė R. Šiaulių universiteto kokybės vadybos sistemos modelis ____________________22

UŽSIENIO EDUKACINĖ PATIRTIS / FOREIGN EDUCATIONAL EXPERIENCE /

Olusegun F. Adebowale, Dare N. Olufunke. Teachers` Awareness of Nigeria`s Educational

INTERVIU / INTERVIEW / ИНТЕРВЬЮ

Stankutė J. Aukštyn gyvenimo laiptais ________________________________________ 40

KRONIKA / CRONICLE / КРОНИКА

Informacija autoriams / Instructions for Authors ______________________________________44

Tarptautinis mokslinis metodinis žurnalas „Gamtamokslinis ugdymas /

Problems of Education in the 21st Century __________________________________________46

Problems of Management in the 21st century_________________________________________47

Tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Informacinės komunikacinės technologijos

Любая аналогия мало что объясняет, но многое хорошо иллюстрирует.

Необходимость обеспечения качества образования в этих условиях – чрезвычайно

EDUCATION AS A COMPLEX AND SOCIALLY RELEVANT SYSTEM

Received 22 February 2012; accepted 29 February 2012

Vincentas Lamanauskas, Dalia Augienė

Šiuolaikinėje visuomenėje išsilavinimas tampa paklausia preke švietimo paslaugų rinkoje.

Tyrimo problema ir tikslas

Bendra tyrimo charakteristika

Tyrimas „Universitetinių studijų problematika“ grindžiamas pozityvistiniu-kiekybiniu

Informacija apie respondentus (N/%).

Respondentų pasiskirstymas pagal kursus pateikiamas 2 lentelėje. Galima teigti, kad

Taigi tyrime dalyvavo respondentai iš dviejų Lietuvos universitetų – Šiaulių universiteto

Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenims analizuoti taikomi aprašomosios statistikos matai (absoliutieji ir san-

Studentų pasitenkinimas studijų kokybe (N/%)

Vertinimo lygmuo Lytis

Respondentų domėjimasis šalies ir Europos aukštojo mokslo aktualijomis (N/%)

Domėjimosi lygmuo Lytis

Veiksniai, lėmę universitetinių studijų pasirinkimą (N/%)

1 pav. Aukštojo mokslo vertinimas

1 priedas. Teiginių apie aukštąjį mokslą vertinimo rezultatai (N/%/RI/SN)

Nr. Teiginiai Sutinku Iš dalies Nesutinku RI/SN*

2 priedas. Tyrimo instrumentas

UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ PROBLEMATIKA

ATSAKYKITE Į KELETĄ KLAUSIMŲ APIE SAVE

3. Kursas (įrašykite) ...................................

4. Ar esate patenkinti studijų kokybe?

- tėvų patarimas; - šeimos tradicija; - mokytojų patarimas; - draugų patarimas;

6. Ar tu domiesi Lietuvos aukštojo mokslo aktualijomis?

8. Įvertinkite pateiktus teiginius apie aukštąjį mokslą Sutinku Iš dalies Nesutinku

11. Kokie jūsų lūkesčiai baigus studijas? (nurodykite bent vieną)

12. Kokie, jūsų manymu, yra studijų universitete privalumai ir trūkumai?

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME UŽ JŪSŲ PASTANGAS

© Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, 2012

UNIVERSITY STUDY PROBLEMS: STUDENTS` POSITION

Vincentas Lamanauskas, Dalia Augienė

Received 20 March 2012; accepted 06 April 2012

Vincentas Lamanauskas Dalia Augienė

Straipsnyje aptariamas Šiaulių universiteto kokybės vadybos sistemos modelis, reprezentuo-

Globalizacija pasaulyje suponavo masišką aukštojo mokslo poreikį ir pagrindė mokslo

Parengtas modelis pateikiamas kaip schema (1 pav.) ir VKVS reikalavimų rinkinys.

PAGRINDINIŲ PROCESŲ VALDYMAS

PALAIKOMŲJŲ PROCESŲ VALDYMAS

Materialiųjų išteklių Dokumentų