Miskais ateina ruduo Jan nutole baravyky, banga, Vineo Juskeviciaus gandralizdis ” Kapiniskiy Kalme irgt jaw tuiélas. Tik varpotosios Juodzolés uo. gos vis dar juoduoja viré Cirsty faltinto, Gilioje, aksmétoje Cirsty griovose ir Sviesiausia. dieng latkost rokas ir prieblanda — dia sleplasi daug rety, paslap- Uingy augaly. Bet {sp0- dingtausial airodo Stal 3 atsiskyrélé — — varpotoji juodiolé, Statas griovy, Saltal, “kur Kgrluvuslos simtametés eglés, nidras cegiynal, kur k Sernat su simina takus, mazytés alks- (clés, apsuptos dygly. sau- smedziy, kur neuaklysta nel grybautojal, nel uo- gautojal — tal varpotujy, Juodzoliy buveinés, Als lat matyti, kad S15 auga las vengla Zmogaus, Kodél? Ruduo Cirsty griovole Pagelto dideli kiausinines dviguonés lapat, styro nuo: 05 Juodujy serbenty Sakos, rapuolé pelkinés news. mirstuolés ir ofkarozts, parudavo Kelminial_papar. Gal ir subliuko baliatal asioklial, Tik didaiulé juod- Folés uogy keké blizga vit§ Saltinio stoves tr atro- do, kad és spalvy kontras- tas yra vienintelis buvustos vasaros.prisiminimas. Jau ateina nldrus lapkritis, 0 augalas vis dar saugo va- sarvidzio subrandinta_ spal va, Stal Sitalp, matyt. tr, prapuola grieztos mety 1a ky ribos. Fenologat sako, kad yra net dvylika_mety latky, 0 kal kas tvirtina, kad tikrat Jaucia tik du pavasar| ir pavasario lau- Kima, Oar ne sitalp pa- dalintas ir 2mogaus gyve- rnimas: yra jaunysté ir Jaunystés prisiminimas, Vi- Sl Juk Znome, kad ‘vat kystés ir jaunystés Ispu- datal yra patys tkriaus patys spalvingiaust —lyg. eto augalo uogos, ir trumpg rudens dieng’ at spindineios buvusio vasar- vidio saule, Juozas Radelukas 18 Dar- elty kalmo gerai prisime- nna ne tiktal any Talky gry: aute, kal baravykus ve mals veidavo, bet ir il- gas naktines Kellones { Garding (vezdavo malkas Parduott), ir 20kle duvin- Bole Grados upéje. ,,Buvo tokie Senagradzial,—_pa- sakoja Juozes Radelukas, —tal ten buvo labal Iynu. AS rozu alnu palel upl, be nleko, 2driu — kaikoks pagalys, a8 stuktelejau — susjudino, Kokis ela kva- raba, sakau, bet nematyt, nugara juda kap rostas, as greiclau kelnes atsirat fojau, |bridau ir abiem rankom ismeciau — lynas brac, penkl killa buvo. Parneslau — tokis riebus, rminkstas,* Brolly A. ir M, CERNIAUSKY bel S KIRVELOS nuotr,SALCINIS 2 pol. ATRADIMAL, ATRADIMAIL ‘Masy visuotina vizitacl Ja (lankymasis) Liskiavos arapijos bainyéioje prasl- dejo Siy mety rugsejo 15 diencs vakare iskilminga procesija apie baanyZia, kurloe dalyvavo dvasinin- kai ir daugybe zmoniy, Baznytioje Jos _valdytojas gerbtinasis Jozefas Beina- rovitius Mus pasveikino prakalba, kurloje girlamas Uukinéiujy doras ir akivaiz- dus pamaldumas, nukreip- tas bainyéios —Haukstini- mul; jisal Mums ifsaké sunkesnes savo parapijie- iy nuodémes: jis mato vailkynepaklusnuma ir nepagarba savo_ tévams, {sifaknijus{ {prot{ tusctai minéti Dievo varda’ne tik al_nuostolly, plevose, s0- dduose ir laukuose, Kai ku- iy palaidesnj —gyvenima, dvie}y asmeny apsileldima ganytojigkame tikéjiine kal- ant maldas, Todél pa- moksluose, _pasakytuose Amonéms, ypat kita dieng per Skiimingas migias, vyskupo aukotas, tikinéino- sius teviskal skatinome 1 Padinti nuodémes ir sstalsy: tt savo ydas, Aphioréje Lisklavos bat nyéia, manome esent ret Kalinga. primint Bainytia gradi, pastaty- ta balglantis. 17" amatul, Dizantinio stitaus su at: tance pat Visuotinos vizitacijos nutarimas dél pakeitimy Liskiavos parapijos baznycioje Antanas BARANAUSKAS Dievo tr Sventojo Apastallskojo Sosto_malone Seiny arba Augustavo vyskupas naujinto _ (neobizantinio) stillaus priemaisomis, kita- dos menikal ir skoningal Wpuoita, lalkul begant 1a Diausial’apleista, nesental vidus ir lek tek Wore pa- daltinta ir padaltinta, ta- au relkalinga esminio statymo (Kapitalinio restau- ravimo). (...) Klebonif kitados “didelis tevy Do: minikony vienuolynas, vie- oda! tiek pat apleista, ne- seniai nauju stogu uBdeng- ta ir {éfimas Siek tiek pa- baltintas ir padatlintas, Be minéto namo ir vieno mo: rinlo tvarto Siaudiniu sto- gu neturl daugiau Jokiy ‘Ukinty pastaty, Valdytojas gerblinasis Jozefas Beina- Tovidlus per tris su puse ‘mety ibaltino ir iSdallino bagnyéios vidy, o talp pat Kopulos (copula) ore, 18 dervavo balnytios stoga, naujals stogals _perdengé Klebonija ir tvarta, Isigiio melodicon’a (fisharmoni- Ja?), paauksavo monstranci- Ja Viena dézute (pyxidem), {sigifo vienus Iturginius rabutius (casulam), daug, drobiniy (linteamina), du Lturginius apstaustus (plu vialta) ir kitus naujus bad- ny€ios rakandus. Visa tal Padaré parapijietsiy leSo- mis, Mes laikomés uo. monés, kad parapljal reikalinga —kada —_nors Pristimtl — naita —visq [ot rete, garners as rego ae PILE cena Le Fe meatal hee aes Ppl, ofiaaewe pete tlanda er ron Kone hires ol * a me fie ote : Ditin in eahorpo $i ttm gr Php Vork.bons ss: sont doe ich ee Aataaies $m, badnyéia 18 vidaus ir 180 res atstatytt (restauruot!) ir Ispuodti, pasirapinfl nau- Jals vargonals. (...) Apropinant tukinéluostus Sutvirtinimo Sakramentu, ju 9001 Masy rankomis sutvirtinome, valkus rado- me pakankamal kateklzmo simokytus. Vis délto Masy, rnurodyma apie vaiky kate- kizavima, platinta vie siems diacezijos dvasinin- kams per atitinkamus de kanus, dabar kartojame la sustrinkusiems, kad tur bat Kiekviena sekmadien{ boty katekizuojam! vat kal ir paauglial, o {prastt susiéjimat sventy aukojtmy, ir Sventomis dienomls per augty | katekizavima, pa- ol #monéms boty, sSalskin: tas Jlems sunklau suvokia- mas Sventasis mokymas, Kal tikral taps suvoki ma, kad maldos { venta Dyasiq yra lablauslal rel- Kalingos gerinti moniy gyvenimo bada, matysime, Kad dviguba devyniy die- ny atgalla del Sventos Dyasios yra kasmet devy- nas dienas prieS ir devynias dienas po Penkiasdesimta- dienio (Pentecosten) atlle- kama talp, kalp skelblama sekanéiy, mety nurodymuo- ‘Geguits ir spall méne. stals reikia kasmet vest tek Gegutines, tiek ir Ro- Yantiaus pamaldas, ‘Taip pat perduodame, kad griedtal boty laikoma- si synodo nurodymy dva- sininkams negyventi po tuo paélu stogu su motert mis, nebent kurl tarnau- ja Kanoniskam —gyvenimut ir tal turl batt atskiroje patalpoje, Reikalinga griez- tal sekli, kad ypaé maldy formos ir tikinélujy giedo- }imo atnaujinimal arba talp ‘pat pakeitimal uo Masy nurodymy ne! Kiek nenu- tolty, Pagallau nurodome. kad Visy Sventyjylitantjos, vento Morkaus dieng, Tri- jose Krytiaus dienose ir visy tikineiyjy —mirustusy paminéjime, vienoda! talp at procesijose Pristkellmo diena, [Zengimo | dangy diena, Penkiasdesimtadie- nyje turintios ypatinga for- ‘ma, boty giedamos tiksltai pagal Glesmyna, kuris yra Piotrkovo* ritualiné dalls, © kitose procesijose, neSant Svendiausigf{ Sakrax. enta, relkia gledotl lotynitkal iglesme ,Saldiausiojo Jé- zaus atminimas", 0 proce- sljose be Svenéiausiojo Sa kramento — — pamaldzias glesmes letuviskat, Sital visumoje ir atskt ral paragyta aple Li8kiavos parapijos baznyéia, o kad ‘Uksilal tal boty, vykdoma, pristatysime Josios Admi- nistratoriul ir stroplat nu: siysime Selny Dekanut Fo ranejul (Foranul). Jy tkejimut ParaSyta Li8kiavoje Vie patles 1899 mety rugséjo 18 dieng latke visuotino apsilankymo ‘Antonius Vyskupas (Antanas) Sekretorlus I. Laukaitis (Antspaudo tekstas: ANTONIUS BARANOWSKI EPISCOPUS. SEINENSIS SED AUGUSTOVENSIS) ‘Tekstas 1§ Liskiavos baz- nyéloje saugomos 1899- 1911 ety VYSKUPO VIZITACUY -KNYGOs, sekretoriaus J. Laukattio (Nuketta { 7 psi.) ‘Aple Piotrkovo rituala rafoma R, Saltenlo kny- goje ,,Masy Baranauskas* (v, 1885.)3 pa SALCINIS ——— KA SAKO MOKSLININKAL Ekspedicija i Merkinés senove Daugel masy Tevynéje yra pulkiy ir gratiy vie-~ ty, daugel yra Sally, kurlos pagarséjo senytévelly darbals, bet tarp Jy visy graziausla fr garsiausie Dainavos Salis“ Vinco Krévés gyvenimas ir korybavisada_primena mums, kalp svarbu_Zinotl savo krasto istorlja, Sentau- ‘sos istorijos Zinly teikia archeologja, Zmonijos pro- ‘store primena ir etnogra- {ijos, Kalbotyros, antropo: logijos tyrimy iSvados. Pa: sitelkus visy Sy moksly duomenis, galima bandyt atkurti praeities vaizda, Archeologal KasintJa Ze mg, leSko Zmogaus veiklos pedsaky, 0 juos aptike, sprend2ia, kalp senoveje gyventa, © jeigu _proisto- és tyrinétojat pazvelgty { éangy? Ar galima papildy- ti Ainias apie senial pra ingusiyamziy kultura, remlantis —_astronomljos mokslo duomenimis? Gal ir Kelsta, bet 1§ tiesy ima- noma. Ir’ Stal kodel: stebe- 11 dangaus kuny judéjima senovés Zmogul buvo gyey- biskal svarbu. Tal patyir tina etnografijos duomenys — kalmo tradieljos, seno- hy ismintis, Pagal dan- gaus kany judejima tmo- gus pradéjo skaigiuoti lat ka, sudaryti kalendorlus. Saulés Judéjimas [pratino tmogu skirti paras, 0 ve law — mety Inikus, Mé- nulls iSmok® 2mogy. skirth savaites, ménesius, Pirmoji Zinoma ‘Emonijos istorijoje skai8iavimo sistema buvo irejetainé, nes tris paras, Menulis bona jaunas ir jo danguje visal_nematytt, tris — priespilnis, tris — pilnatis, tris — deléia. Mé- nulio fazes nevienodal vel kia augmenija — — vieni augalal suveli ir tarpsta Jelgu yra pasetl, esant Jau- nam ar auganéiam Ménu- iui, 0 Kitt — dylantios farés metu, Tal buvo ypaé svarbu Zemdirbiy tautoms, Vincas KREVE nes tk gerat uiderejes der- Tlus gelbejo bendruomeng uo bado, TreJeto it Jo kar- totinty. (ypaé 9, 12) mito- fogine prasme neabejotina Skmoninga ar nevanoni- al pallkdamas savo ne Vien Mtkines, bet ir dvasines vyeiklos #ymes gyvenamojo- Ye ablinkoje, tmogus {am Zing tat, kas’ jam relkémin gga, Maieriaiosios kultros Ffekanos atskleldaia ne Uk senoves zmogaus gyvenimo fda, bet ir mastymo. ya tybes, jo pasailiosampra t2.Pastarojt_ sudaro kos- mologiniy, padiory. pagrin- ay, kurlo. svarbiausias omponentas yra astronon: os 2l0s, Igytas ligy prak- tim stebesimy mety, Stat taip. ir gall_setis_arche Ologila_ bel astronomifa ‘Apleastronomijos ziny ivgigalima.sprestt 18 se- noviniy, dangaus &viesuliq Stebykly, Senovés stebykla damnai Kartu badavo ir Sventykla, todel-dangaus Kany Jadéjima sekdavo 2y- nal. Pirmiausiat » zmogut rapéjo Saules, Menulto bel ryakesniy planewy (Venera- ‘Ausring,." Vakarine) Ir ivalgedity (Stetynas, Sten- plovial) judejimas, " Pato- fiausia’ stebeti dangaus Svtesulty laldos arba teke yimo. horlzonte.taskus at- Viroje vietoje. Pagal tal Ymogus,nustaiydavo svar- Diausiyju Svenéiq datas, Zyminélas kart darba, pra dai ir pabalga,._ Krasto Vieningas Kalendorius — Feiksmingas besikuriangig fentiniy sajungy ar netgt Walstybes potyimls, Jis nus tato duokliyrinkimo ter- minus, meta susirinktt | karo tyglus. Stebyklose paprastal fiksuojama Sau- 1és falda ar tekéyimas va- Akmenys prie Merkinés. saros bei 2lemoe saulégri- y (V1.2, XII,22), rudens ir pavasario "lygiadieniy, (1X,22, TIL21) metu, talp pat Menulio krastutinial azimutal, Praéjusia vasaraLietu- vos paleoastronomy drau- gila_organizavo ivyka 1 Merkinés apylinkes. (Va: dovas — docentas’ Liber: tas Klimka.) [8vykos tiks as — aptiorett akmeny grupe Nemuno kairiajame Krante, netoli tilto. Buvo nustatomos Slos grupes 1 sidéstymo ypatybes, tiria- ma jos astroarcheologiné paskirtis, Nemuno pekran- tomis riogso gana daug ne- maiy akmeny, Kadaise 15: plauty upés, taéiau miné {oft grupé skiriast akmeny dydiiu ir sankaupa vienoje vietoje. Teskant akmenis siejusios sistemos, ta gru De galima skaidyti dviem mafesnémis dalimis, saly- ginal pavadintomis di dziuoju ir mazuoju ratals, Ar tal 15 tlesy buvo pa: leoastronominé stebykla, ar kitokios paskirties Sven: ta vieta? { ta klausima pa- dety atsakytt archeologinia kasinejimat, taip pat gy: vento} pasakojimat, gal- bat ir lingvistiniat tyrimat Slos malos ivalgybinés ekspedicijos metu kalbejo- més su senlauslals iq vie- ty gyventojals, Suzinojo- me, kad akmenys nejudints ‘nuo to lalko, kiek senoliy, stmintis siekia, ToJe vieto- Je tmones rasdave _seno- Vinly dirbiniy; ankséiau 1a buvusi nedirbamos demés plyné, misku apsodinta pa: Iyginit nesental, po Antro Jo pasaulinio karo, Jau minéta, kad senoves balty Sventosios vietos —(alkal) bodavusios netoli gyven- vietés ar kapinyno. Netoli akmeny grupés, ant Ne- mumo kranto, yra_ senial archeologams zinoma — ak- ‘mens amZiaus gyvenviete, © kiek (oléliau — pilka’ plus primenanéiy ma2y Kal- veliy. Duomeny apie jas archeologineje terataroje era, k Kkapuose aptinkamt akmenys, tiek buve Sven: tykloje (ar paleoastronomi neje_stebykloje) _simboli ‘zuoja am2inajj nama, kar tw ir tvirtybe, -sauguma, Pagal mitinés samonts lo- gika, akmuo yragyvuiit ir mirusiyjy pasauliy riba salyéio vieta, Todél gall me teigti, kad prie Merki. nes, Nemuno kairiajame kramte, Salla senovines gy- venvietés ir pilkapyno (ko kas dar spéjamo), esanti akmeny grupe néraatsi- tiktine, Tokios rusies kul- t0ros paminkly nedaug te- Bimoma, be to, dalis jy sunalkinta, dar matiau ty- rineta, Sia akmeny grupe turéty susirapinti_pamink- 1y apsaugos specialistat Agntus URBONAVICIUSSALCINIS 4 pal. Medtioklés, 2oklés ir grybavimo alstra. yra amonijos valkystes. pri- siminimas. Bet tal ne tik pisiminimas, nes kiek- vienas juk 18 tkrujy ‘gall sugrizt | ta pries Istoring bOsena: esl vie- nas migke ar prle upés Ir Jelgu pasistengst, Jet- gu turést kantrybes — gausl trokStama laimikt, Viadimiras SOLOUCHINAS. GRYBAUTES STRATEGIA Tavo grybas | tave 110 rl, Tegu praeina simtab grybautojy, tegu sumina takus visose grybijose, bet tu bok ramus, nes tavo grybas sleplasi tavo vie- toje.Taip sake Michallas Prigvinas. Bet laikai kel- @ias!, Jelgu dabar eish kari su miestfetiu —gry- Dautojy banga, pldsteléju sia 18 murzino” traukinio, nepavyks tau sugriZti | Jo- ‘kia tmonijos vaikyste, nes visq laika girdési tik stau- gima ir Svilpima, Tas bal- sus trlukémas, matyt, irgi yra atavistinis, gyvuliskas relskinys — sugritimas | kadkur| Zmogaus evoliuel Jos etapa, kal informacija Dbuvo perduodama ne kalba. © Sauksmu, Klaikus garsai tada, matyt, nleko negasdl no, bet Siandien ankstyva ryiq_girloje vis delto no: ris tylos, Todél batina kur- U savaja grybautes strate- 4a, Stal vienas tokios stra- tegilos varlantas: relkla aisikelti Kol dar visiSkal tamsu ir nulektl negrybau Jant toll toli, 0 18 ten_pa- mau sugr(2ti namo, Tok ‘ygl pradet galima, pa- vyedalul, Khuceve ar kur rors netoti Sunupto ir atel U1 | Dargeliy kama ar | Mareinkonis, Kazkur neto: i Mazdficraus Saltinio pa- tekés saulé, Aukstagiry}e jau pradés giedott kiki- Hat, 0 Mazgelio bakluose Jau reikés Mptl | didtiv lg ir sulaukéjusiq kriause ir palauktl. Kol nusiris per mitka kaukiant mlestietiy banga, Savala strategija trl tukriausial kiekvienas d20- kas, Stal Iétal dingsnluoja margionigkis lepeskautojas netolt Zvairiy duobelos — 18 tolo atrodo, kad jis kazka, Tavo grybas ‘Pameté ir stropial ieSko, Jo krepiyje — vien lepeticos — didelés, grafios, 16 2a- Muju samany iStrauktos, Greltal Tekdamas_né vie- 10s tokios graduolés. nepa- matysi, Lepeskautojuine- api dabar nei baravykai, nel Jaliuokés, Kat rinks Jisal_baravykus — kitalp vaikstios, Miestieéial ren- ka viska, bet labal_skuba ir Saukla, todel padoresni rybat nllo jy visada sle- las, raliy ir Slelstt gratia, spalvinga knyga. Bet to- ios knygos néra, Rusat mus smarklai aplenke. Bo- risas Vasilkovas isleido monografija ,,Tikrinis _ba- ravykas", 0” Viadimiras Solouchinas parase —di- dziwle apybraita ,.Tresiojt med3iokle", kurloje bara- vykas yra svarbiausias he rojus, Borisas Vasilkovas aprago net 18 skirtingy tikrinio baravyko formy, Puse Jy, Ko gero, auga iF ae Jonas Jazukevigius — grybautojas ir pasakorius: 18 Mareinkonly, Broliy A, ir M. CERNIAUSKY nuotr, TIKRINIS BARAVYKAS: Ir madi, ir dideli_ gry- autojal apie tikrin{ ba: ravykq kalba su pagarba ir pirmiausia giria jo gro- 4, Sitaip, matyt, Jmogus (pats to nesuvokdamas) saugo savo_geruma, savo nesavanaudiska — prigimt, Todel, kad 18 wkryjy ba ravykas néra pals gra 2iausias grybes, Parody- kkim afriicieéiui paprastaja usmire ir tkraji baravy- ka. ir jis, ko gero, pasa- kys, kad musmire grazes- né, O koks (spadingas yra Cerpétasis —zvyngdyglis, koks estetiskas baltagauris Piengrybis, kokle Idealiat oncentriskt ratal puotia Hiemkentes sausapintes ke- ure! Tr nickas ty tikral uosnly gryby niekada ne- vadina grailauslals, » Tik- rinis barayykas mums at- Todo graZlausias todél, kad Jis — vertinglausias, Visi giria, visi grozist baravyksis, Rodos, senial Jau buvo galima’ sudétt kravon, visas butas ir nebd- {as istorijas apie grybu ka- Lietuvoje, tik mes aple tai nieko nedinom, Kalp, pa~ vyzdalul, reikia vadinti beriynélivose dygstanéius Svieslagalvius — baravy- kus? Tiesa, —_dzakat geral skirla vasaros.pra- dzioje pasirodanéius svie~ slus trakinlus baravykat- ius nuo rudeniniy juoda galviu. Bet kerpsiliy, tra- Kinial ir ber’yny Sviesia- galvial— irgi ne te pa ys, Tuos bertyninius dar relkia krikstytl, O kodét dz0kal sako, kad rudeniniat juodagalvial ir rausvagal- vial — te patys? Lietuvos mikologal — rausvagalvius iskyré met { atskirq rash (Tikrinis baravykas yra Boletus edulis, 9 rausv: galvis — Boletus pinico- 1a) O kas pasakys visa telsybe apie baravyky ban- fas? Skaltant margion@kio metrastininko Vaclovo Ba- leviélaus prisiminimus at- rodo, kad senlau tos ban gos buvo labai rysklos ‘Tikrasis dygimas | prasi- eda daéniausiat — staiga, maksimumas — Uk viena diena (tada vienas gry- Dautojas per dieng_suren ka ikt penkly Simty bara. vyky), 0 bangos pabalga —lalpsniskca, [domu ir tal kad kat kurials metais ba: ravyku bangos lengval pas- teblmos ne Uktal laike, bet ir erdvéje. Atsirita gryby banga, pavyzd#iul, 18 ple ty ir nutolsta { siaure — maidaug deSimties ‘kilo- metry per para greitiu, Stal ka pasakojo karla pa- tyres grybautojas_marcin- Koniskis Jonas JAZUKEVT- CIUS: , Syk{ einu — nér baravyiy, tik vienas kitas. © jaw girdefau, kad Mus- tetko} daug yra. Paskul ki- ta diena— jau daug ir prie Mareinkoniy, dar kita, sako, Jau buvo ir Zervy: nose. ‘Tatp banga baravy- ky ir atjo a8 pletu, 18 Druskininky, Sako, kad Jie ‘dygsta Kal rOkas ina, to- se vietose". Porina Sitalp Jonas Ja- mukeviéius ir Sypsost, Pa sakoriaus akys mélynos, 0 ‘sal baltl balti, ir panaius Jis dabar ne { elgull, ne | grybautoja, 0 { gerafl ,Sep- tung", kuris pats ka.) no- 1 fr paleidtia tas rok ban- gas, Kalp kelsta: valzdas ‘ikroviskas, bet atrodo, kad Sf poringé’ 18 stebuklinés pasakos, 0 ne 18 gyvenimo, Ir kafp vis delto negera, ‘kad panasiy poringiy, musy, mokslas met pancigia, net Patvirtina, Juk reikety vie tng syk{ suragyti visus pa sakojimus, suderinti —juos st meteorology, metragélais, fr surasti tam Ukrus ningumus, O ty poringiy yra-ne viena ir ne dvi Sta ka apie any mety gry" bute Sneka Juozas RA- DZIUKAS 1 Darveliy kat mo: ..Gryby *anksclau, of buvo’ Po centner| pridzio- vinam, badavo, Matal bu- vo grybautojy. Buvo ki tokio grybijos. Sekma- dien{ tal mata kas grybau- Ja, Sventa, tal gédinasi, 0 pirmadien{ nueint, tai sun- ‘ku nesioti, papili'kur po egle, paskul _parsivett Dulovindavo pirtyse. Kap daug gryby— vienam pe- lun nepatalpysi ji, tal *Grybals dzOkal vadina iktal Ukrinius baravykus, Visi Kitl — ne grybal, 0 like tepeskos, varnék: fokion budes ir kilklagry- alee _ Pontabadé. 1B. SABLEVICIAUS nuotr. pircyje dziovini, Pirko eupéiat, Parleéé) buvo tur- gal, tal atvaziuodavo 18 Bialystoko, pigs buvo, ki: Jogramas dziovyty —' tik enki zlotal” 19921801 METAL: THK VIENA BARAVYKU BANGA Sausringa 19924Jy va sara grybu nebuvo, ir pir moj baravyky banga” pa slrodé tk rugstJo pabal goje, Banga atéJo 18 Siau: res: rugsejo 2B-aja, sek madien|, Varénos urédijo- Je buvo suorganizuota ka raliskoji grybauté — eigu: lial rinko baravykus val: ‘tial; pirmadien{_ pasirodé Sviesiagalviat — baravykal berzynéliuose pric Slavin to kalno, o antradien|, rug: séjo 20-aja, surudavo jau nny baravykaieiy_galvos prie Skroblaus, Aukslagirio pu. Syneliuose. [domu, kad 81 Uukroji grybu banga suta- po su paskutine tarybinio rublio gallojimo diena, Tai, Hinoma, _atsitiktinumas Atsitiktinumas ir tal, kad paskutiniaya rugstfo diena Darteliy kalme susitikome trys grybautojai: dailinin kas Villus Armalas is Ke dainiy kraito, —keramikas Povilas Raugala 18: Merki- nes Ir aS, Jaunystéje bara. vykus roves. Ventos auks- tuplo eglynuose, Vaigé keptus rudkepurius, géré me miskiniy mety arbata ir kalbejome, Zinoma, apie grybaute, Kokie — gralus raudonikiat augo Krakiy parapljoje, Susvés slénio drebulynuose — vos krep- 3i galédaval panedti, 0 ko- Kile ten didelt arklial, ko kie stipras akininkal buvo, kokios didelés jy trobos, —talp savo Jaunyste. pric stminé Villus Armalas. AS galéjau pasigirtl, kad savo ‘tevitkéje ne raudonikius, © baravykus roviau, Dideli, sunkts, thkrinlat baravykai dygo Cedroniskes _eglyné Muose, tokiy la, Dzukijo- Je, tikral nebana, Pov. Jas Raugala né Ktek nesi- girdamas pasaké, kad va- kar Jo tévas parvedé puse ‘malso baravyky paazuoliy Sveiki, drut pagzuoliai Fausvais Kotals buvo ISbe- ge 1 Straujos slenio azuo. lyny ir sustoje prie pat bulviy lauko.,. Prisiment dabar ta vienintele pracju siy mety baravyky banga, prisiment: tuos pasakojimus ir galvoju, kad kada nors visa tai atrodys lyg_toll- ma fantazijos Salis, kur stebuklingas, grybus zadi- nantis rakas panaikina ir lalko ir erdvés ribas, TYLA PRIE DIDZI0 SLAITO Sia_vasara po Drdkijos nacionalin{ parka kellavo penki Vytautal — vist 8 Vilniaus. 18 Vytauty klubo. Vadovavo Jy tygiui Vy: tautas Tkemas — nepavarg- stantis Zygeivis ir alstrin gas grybautojas, rie ‘Skroblaus jie nekaré lau- %y, estate. palapiniy—ar- bala viré dzdky pirklose ir nakvojo ant Slen0, To- del nebaugu buvo parodyt jiems paéias slapelausias ir brangiausias vietas, Uisu- Kome ir { pusynellus prie Didzio Slaito, Kaip stebé Jost Vyiautal, pamate dia ‘Senus ir persenusius bara- vykus. Talp, Sitas grybijas uo rékiandiy mlestietiy grybautoly iStikimai saugo Jabal statis Skroblaus sie hig Slaital, 18 Marcinkonty 4 Didzio Slalto pusynetius niekaip nepateksi, nes néra Jokio liepto per Skrobly. 0 18 Kapiniskiy keliaujant reikéty ilgal brautis per ivirtuslas egies iF vin giuoli ern takals, Rud. Rele, tlesa, nelabal toll, bet ten ‘tiktai keturl_gyvento: Jal bellko ir utenka jiems artimesniy grybijy, It jet gu kartals Siuose ‘pusyne- Tluose surandi Kok| mo: gaus pédsaka, algkial 2 nal, Kad | udnele atva- Hiavo Agotos Akstinienes anokal,.. Roveme ta diena usyninius baravykus, pjo: yveme magus rudkepurius baravykaisius, stebéjomés idauliais Evynadyghiais ir ‘Slakiomis musmiremis, Net rie pat partizany vado Kazimieraitio sleptuves, se nny egliy paunksméje, dygo pilkosios meskuts, rusvle- Hi plengrybial ir rudiejt ausonial, Fotomenininkas Vytautas Ylevitius vis tat SALCINIS Kes! nufotografuoti 3} pir myksi{ mazo pusynélio gro: HL, 0 alpinistas Vytautas Narvilas tada pasake: ,,.r vis délto didgiausias turias ia yra ne grybal, 0 tyla..." Cia pat alméjo " Mazdsie aus Saltinis kaYkur tolt sukryké meleta, 0 18 juod- alksnig vokso islékes stam- bus dry2uotas Sirsuolas pri zvimbe viré musy lyg Koks gryby karo bombonests, ir fas nutolstantis gaudesys pasirodé pats tikriausias tylos tenklas, Ne visur Siandien beiggirsi, kaip ‘gaudzia vabzdiio sparnal, Kaip srava posemio upelis. Stal kodél ir reikalingi ma- sy Zeméje tylos draustl- nial, Stal kodél reikalingos ir tokios ekspedictfos, ku- riy dalyviat tq tyla 1s girsta, Alsisvelkinau tada_ su Vytautals ir prisiminiau, kad paéio rediausio grybo a8 fiems vis délto neparo- diiau: puslaukelje tarp Aukstagirio ir Mazdzieraus altinio, tanklame ir tam siame eglyne sleplasi tus Glaviduris Evaig?dulis. Su- radome Zvaigidully buvel- ng prieS porg mety kartu su omnitologu Broniumi Sablevitium. Ziuréjome tada 1 &@ kelsta_gryba, klause- més Skroblaus almesio ir Jaukém atskrendanéio_ suo: dojo gandro, ISdygo ivaig?- dulis ir Slemet, Ir kalp ge- ral, kad nickam Jis nero: pi, kad nickas neskuba jo Henrikas GUDAVICIUS TragiSki praeities puslapiai Mardasavo kaime Pazlarékime | tarybines fencikiopedijas ir apie 3 Kaimg — nerasime nieko, eas iSskirty, J1 18 kity Dzo- kijos kaimy. 0 Mardasavas turf savo istorija, savo did- vyrius ir savo kankinius, Rezistenciné kova flose apylinkése buvo ypaé rys- ki ir tragitka, 1945 m. ‘gruod#io 3d. éla fuvo ke- furl partizanal, Jiems jau ries trejus metus graiy kry#iy pastaté Mardasavo melsiras Stasys Plutulevi- ius, O 8{ ruden} Druskinin- ‘ky. politiniy kaliniy ir trem- tinly choras bel Sauflal at- staté Same kalme partiza ‘ay bunker|. Sventéje daly. vavo daug svesiu 15 Aly- taus, Varénos, Vilniaus ir Kanno. Broliy A. ir M:, CER. NIAUSKY "_ nuotrauko} kaiba Piety Lietuvos par- ‘zany vado Kazimleralcio sinus Algtmantar Vitkus,SALCINIS 6 pal. Vartai, pro kuriuos nebuval jéjes... Mazoje, Jaukloje Kiételeje, prisiglaudustofe Hepy pavésyje, gimsta angellukal, varpelisi, keréplos, kir- méliukal... Traps aZ@rinia{, skambantys te zvilgan- tys stebuiclal — palalmint! Jautrlos Sirdles ir évelniy, moterisky ranky, Cia gyvena ir kurla Teresé Jankaus- kalté, Kuriq likimas suvedé su Merkines senoliais Puodilals — juodosios keramikos melstrats, (Suvedé ir pririgo prie Dzikijos,) Reikia matyti, kalp s mata, trapl, be galo darbi- tf moteris — Iipdo, ruosia maikas, Krauna dirblntus, kuria krosn{ ir kalp burtininké ar Kerétoja sukasl tarp lugnies, suodiiy, nepaprasto kariélo... Sokoladiniat dirbinal tampa permatomi, apgaubt! mélyna ugnles skraiste, Stal tada ir prasideda didy- sis stebuklas—Kerétoja krauaa dervuollus, Vél ga, naktis... Krosnles atidarymas — visada vente su virpullu, merimu, Sauléje (visada, Kiek teko stebéti 4{ procesa, avieté saulé) suivilga, su2éri visals juodos spalvos atspalvials sabtils, labal moteriski, rodos, tie tia, gamton preglobatyje gallngs Avy posal dirbiniat, Belieka nupraust ian kkalp ir visus, tik ka gl- mustus, S| Karta degimas neeilinis — jis personaline! pa- rodal prie Bedugnio eferéllo. Niekur kitur 1 paroda rnegaléjo bati tokia gyva ir nepakartojama — tik tla, Menininkai Dainavos Salyje prie io ezerélio, 18 kurlo galybés ir stlprybés, ro dos, tik ir galejo -pasisemt! menininké, turinti tokt gyVa ryS| su gamta, Jos visagalybe. ‘Angelélial prie savo aukuréllo su Sviesele; kirmé Hukas, stkres senoje statinéje; varpellal, | besisu pantys ant puiles fakeliy; plaukiancioje saleléje {siko res kerépla, Dalnuojantys vartal ir patl Teresélé lyg vasia, atsiradust vidury eXero ir {ileblantl gyvybe Kiekvienam savo tvariniul, 0 paskul pakvietianti pro epaprastus vartus | pasaka mums, suaugusiems, ge oka! atitolusiems tr senokal palikuslems Sq Sall, Visi tylial, kiekvienas pasirauses savo sleloje, talp ir nesuradgs 2odziy, bet spindulluojantys nepaprasta Sviesa Zengiame,.. ‘Ada Tau, Tereséle, uf atkeltus vartus | ten, kur ‘mes dar nebuvome [éje. Lapkritio ménes| Keramikés Teresés Jankauskaltés parodg galésite aplankyt! Mareinkonyse, Menininké gimé 1949 m, Lietuvoje, Pakurseny k Siaully raj. 1973 m, baigé Vilnlaus Dalles Akade: mija, Nuo 1973 m, dalyvauja parodose Lletuvoje ir uutslenyje. Suruosé 7 personalines parodas. Onuté DROBELIENE. Broly A. ir M, CERNIAUSKY. nuotraukose Teresé Jankauskalté su mama ,,Vartuose* Dzakijos nacjonalinio parko dienos sventéje; Sitokle Teresés Jankauskaltés —,2ibintal unikaly Sviesos ir SeSélly Zalsma, sukurla Rugsejo men, 2-8 d, Suo- mijoje vyko Baltijos nacio- naliniy parky asociacijos nary darbuotojy semina ras, Visas seminaro daly. vy ‘Slaldas Suomijoje_pa- denge Suomijos aplinkos ministeriJa. Be teoriniy uz siemimy, teko nemafal_pa- vagineti po nacionalinius arkus, pamatyti, kaip ten ivarkomast uo rekreacijos, Suomiai vis tvirtindavo, Jog Jy na- clonaliniuose parkuose re- kreacijos nera, 0 42 kv. km plota turinéiame Seltsemt hneno nacionaliniame parke Seminaras Visu pirma, Suomtjos nacionalinial parkal skiria- lankytojy skaiéus stekia si nuo mUsiskiy tuo, kad 35 tokstancius per metus, Juose néra_gyventojy, Jie Jabiau panagas | mosy igam- ‘timius rezervatus, tik —ski- rast tuo, jog @la leidziamas lankymas, Vis nesutardavo ‘me, kuo skirlas! lankymas Parky lankymas _nemoka- ‘mas. Lankytojams_sudary. tos salygos pailseti, _per- nakvoti, Mes tal linke va dinti rekreacija, fle — pa- 4Zintinu lankymu, Tatlau ne tal svarblausla. Svarbu Patys Si9 proceso organiza. vimo principal, Cia jau Iijos markiy per metus, naujy teritorijy spirkimut sunaudoja dar antra tiek Beje, visa nacionaliniy par ky Jeme yra tik valstybl: nnés nuosavybés. Jelgu ku- iq nors vietove reikia is saugoti, Zeme vyriausybé Sperka! [Sperkamos Zemés kaina svyruoja__priklauso- ‘mai nuo jos kategorijos: uF 1 ha pelkiy mokaiha 34 tokstanéial, 0 uz 1 ha mis- ko — no 50 tki 100 tokstanéiy Suomijos _mar- ki, Jeigu savininkas nesi- Ialko saugomoms teritort Joms kellamy reikalavimy, 48 Jo teme gali batt at- (Nukelta { 8 psi.) ‘mums yra ko pasimokytt nes suomiy saugomy teri torijy organizavimo_patir Us siekia praejusio simt medio pabaiga, Siuo metu Suomijoje yra 19 gamtos rezervaty, 30 nactonaliniy parky bei 173 saugomos pelkes, Saugomy teritorijy, sSlatkymu} Suomijos vyriau- sybé skiria 100 min, Suo-7 pat BALCINIS KA SENOLIAIL PORINA »Budavo, ataina ruduo...\ Zemdirbial sako, kad Hetus be per- stoJo daug blogiau negu sausra, Si- iiniat dzdkat tuo gall tuabejotl, Ne- regéta sausra buvo pernal. Ir iabal ‘Slapia vasara — Slemet, Sit ir ga- im palyginti, kas geriau. Kiekvienas ir darie dauglau gérybiy. Gal tik ne visi bezinome, eq galling isvirl If gzuolo gly ar Jermukinio uogy, kalp sakast tavolo Saka, Kalp kanapes sagrdst, Paklausykim, ka senollal porl Marcelia GAIDIENE (Darielly kaimas, gimimo metal — 1913): ‘Bddavo, ataina ruduo, tal kad pri Finkdavom aguony; dartas buvo ge ras, tal va, tarbas aguony. prikull, tal su tuo aguonpleniu grikines koses, ar mieZinés, o ne, tai,ita, blyny pris: kept tarkuoty ir’ sugradi aguony, Su kanapem irgl skanu, Ankstiait Kkitokis maistas buvo Ir imonés svel kesni, AS ir sakau: norétau, Kalp senlau valgiau. ale kad Jat néra ‘Apie vaistafoles.sakal . Nu, vin- gloryk8tial, tal buvo_nuo Kosullo, fhuo skausmy, Sermuksnio tiedal — ‘nuo Kosullo, “Mélynes d#iovydavom — siema skani arbata, ir nyo vidu- rlavimo melynés geral. Bodavo, per Jonusrinkdavom —valsta- Zoles — devynlatiedaius, clobre- lus, Jjonatoles, snaudes, “kraujazo- les, Bavo ir _sPanguolly, Gau- aiskése,.. Per talkas ir padalnuo- davom. “Bddavo pircin praustis su- veldavom Koki penkiolika motery, tal prausiamés prauslamés, 1Sst- prausiam, tal susédam ir ‘sikal- bam, ir pastaram, Ir pasbOnam, 0 dabar... a, visos ‘lalko neturi, 1, linksmal gyvenom seniau, tal ne dabar. Stase BAGDZEVICIENE (Kapl- likty kaimas, glmimo metal 1928): .,Kap mama mos buvo, tal Brinkdavo aZuolo gil, sudtiowy- dao, Kokiu akmenti grsd Jos jiabal Kietos kap sudzidst virdavo kava, Vandeny virdava, 0 paskul wipila’ pleno ir priverda, labat skan! badavo, nekarti, Dau Jos nededa. Skan! kava buvo, labal kvepia, Spanguoles rinkdavom prie Bakanausky. AS atsimenu kap dar mama buvo, parnesa kafelén, 18 €ysto ir padeda an pirkios, jos ir snSdla, buna tokios, 0 kap reikia atsineia, ant skavrados _ palaiko, sufyla, Priskinam putiny, Ssunklam, ir cukro Indedam ir del’ valsty pa: dedam ——nuo persalimo, nuo Kosu- Wo, uo anginos geral, { arbata Saukstiuka indedi ir kvapas skanus, ‘Sermukénio uogos — vaistal, nu, va, kalp serga hemorojum, tat sako, reikia virt Ir gert arbata” Valeri nal, sako, nuo sirdies eral, Sako, retkia. sakmy ‘priraut, padzlovyt it amerkt degtinén, tai, sako, ir nuo Skrandtio geral it nuo sirdies, o tr hnuo nervy, ir miegi geral... Niekas taip skanial nekvepia kap tos rau doneles, ir toks vanduo grazus ir ‘kvapas, Liepos fiedal nuo perSalimo eral, bet kap iSgerl, viskas sugula an Krotings, Jy Jabal ma%al reikia, © ciobreliai tal nuo visko, Krauja- 2olés, mes sakom stravylai, pirmi vvalstal nuo kosullo, Cia topelio pum- pural_pamerkti — uo skrand2io, ‘tuo Zarnyno, va, kap tik laldzia pumpurukus topelis ir relkia pris- Kint, jle bana lyg smaluot! tokie, ‘tk kol lapy nelfskleldaia, Kol pum- purukal,,, KaStavalo pasiiasam, pa- smerkiam su degtine, ir trint ir gert galima, Cia pas’ Graud}yra, uvo pas Juz{ Juskevicien|, prie Ul: to kaitavalo, Sako, Ir nuo sanariy geral, Ariktetial nuo sirdles, virda- Vo ir gerdavo ta arbata, Su’séklom ‘8verda, sutrina sutrina ‘ir verda, 0 askul ‘su kostuviuku lakosia. Ra- munly sodinam — vatstas, vidriue valo. Brukniy lapeliai — ir vaistas, Melyniy lapukal' — kap viduriuojt. Rinkti raikia kap 3ydi mélynés, © ia va, man dave, pas mus jy néra, apynlat, Sake, kap nemlegi minanéial, ‘Pas mus buvo, an anks My sukost, daber néra. Broliq A. ir M, CERNIAUSKY nuotr. Visuotinos vizitacijos nutarimas dél pakeitimy Liskiavos parapijos baznyéioje (Atkelta 15 2 psl,) ratytos lotyny kalba, ‘Skliausteliuose — verte Jos paalékinimal ir pasta- dos, Vert Danuté SKLERIOTE ‘MoksIy akademijos bibliotekininke .,Saleinlo" redakelja dé- koja LiSiiavos Klebonut Valiul Zabaviéhul, malontat Jeldusiam susipaintt su bagnyéioje saugomu senujy rasty ir dokumenty archy- vu, Tatp buvo surastas ir Sis vyskupo Antano Bar nausko raitas. Dabar mes Jau Hnome, kad tal tikral yra atradimas, kad slo do- kumento mate Antano Baranausko karybos ir gyvenimo tyri- nétojal — R, Miksyté, R. Saltenis, M, Birsiska.’' Sis 18 Jotymy kalbos ifverstas Iki Sol nebuvo ‘tarnautl raitas yra tik oficlalus do- Kumentas, gal ir mepatel- dien Klantis maujy inky rmisy literatiros klasiko asmenybe. Bet a kaip tik ir dera prisiminti blogra- joje: fq akeentuojama Antano Baranausko dvilypuma, jo nesugebéjima vienu meta trims ponams. Dvasitkis Antanas Bara- nauskas nebuvo korybiskas fr nepaliko jokiy teologt- Jos darby, Dztkams ian- gal baty {domiaust aple sie vyskupo Antano Bara- nausko Zod#ial, pasakyt! 1899 m. Krosnos Kleboni- Kal tk bus lelsta spauda, tuojau jsteigsiu dz0KiSky Ialkradt] ir ateng- sluos, kad dzOkigka tarmé ‘gauty viriy tarp visy lle tuvigkysy tarmiy", (Cituo- Jama if R, Saltenio knygos »MQsy Baranauskas*.)eet SALCINIS Seminaras Suomijoje (Atkelta i 6 psl.) pelkiy suomial turl apie 10 min, ha, Neveltu! kalbi- ninkal ir Salles pavadini- ma kildina 18 2od2io , pel uotosy Suomijoje neslegia Ke". Talgl, Kalp tare, talp (eaircs' gamybinia-okiniat i* padaré: nemafa” dal{ Topestial die visqsavo Tal-Pelkiy, | musausino, skas- ka skiniastrateginiam dar- ami kanalus. Taglau gero Ke sini strate ames ir misko ten taip ir nesuiau- migko kirtimu, ir medienos Ke. Tiesa, #0rint | meti- ree tira airiais ‘me. "eS rieves, matytt med8iy Ehanlemals, traktoriats, Prieauigos Pageréjimas, bet Stkame pasenusia tectni- i= Riekada neatstos ety, Perkeme Petruojames Topo. Wet pelkiy, nusausiniut me. Net ir turizma ima- _Ka mes darytume tokiu at imta, sumokant Jam Jos verte. ‘Naclonaliniy park dar- © veju? Turbut paketksnotume Broly A. ir M, CERNIL més patys organizuotl, th st oli 4 |AUSKY nuotr.: Suomijos Kudarien gautl nore Siokiy (0s, Kurle talp sugalvojo, —naefonaliniy’ parky valdybos virSininkas ‘Matt! Hel. eee reuny skyletam bio, $© {Wo viskas © pasibalgts, —minen — may parko ” svetias Juolab, Kad tal dar ne pas ‘tetut paplldyts, Suomiams Hier talneropl Jeiga lems Kutine Salles) pelké, dar zytus baldus, netidrasky- baravyky, raudonvirty, Teikia autobuso, fie jj nu- ecdalis pelkiu nenusau- tus 2idinius ir net lauko —Nutare, Kad galbot misy Geemdo Ir dar relkety —siMlos, talgi néra pavojaus virtuyes su paruoSiomis sutiktelI nepatista grybi), simeeaot, Mas pigiau, J0ms inyktl, Bet suomlal ” malkomis. Net ir Kirvis mes fiems rodome Wrauta latkyti senq’autobusa, jj Rutaré reabilituott nusau- jkirstas | kalade, tik mk ia pat, prie tako, bara- Tuclat remontuotl, pirkt, sintas pelkes: vienur grio- ir kur wgnele maistui pasi-vyka, If Katp mes buvome Jam dalis, pereikvotl dega- vius wikasa, kitur [rengla gamintt ar Sialp pasisildy- nustebinti, kal garbusis Ja aati Pee morek ges. itvankas, Kad sumainty —{{" Suomiams, priefingai suomie Sypeodamasie[ro- Ley atkeinnag valruots. Yatdens iSgarinima,18kerta nel ‘musisklams, neatrodo, de, kad fis grybus pazic- tova alyeinim’ vie, yisus med’ius ir Krimus. ad pinigal meta | bala, ager ul mus. die 2 mums dar toli iki gerai 1s- _20ddiu, visais budais sie- kuomet jie irengia iS pul- nojo net lotyniska grybo Tuto serviso, Suomijoje Ki4 vel pakelth vandens ios maumedio medienos 3 pavadinirng, ‘Tarsl_patvir- visi parkuose atliekami dar- 18! atstatyti buvusia eko- km ilgio taka aukstapelkéje. tindamas_savo _Zinojima, 1 erktomi pagal sutar. sistema, Tai rodo, kad Juk tatp. 2monems 2ymlal atsipjove_gaballuka_grybo tig su jvairiais vykdytojais, Suomlal Ir Jy vyriausybé —patogiau, ir kojy —_nesu- koto ir éia pat Jj suvalgé, Tire ke anarna: supranta, jog Feikia saugo- Slampal Be to, maumedtio Ielty, kad geybaujama ne ae ae aed aPiearig tine alskiras terltorljas, 0 mediena iigiaunesupuva, tam, kad. prisiringty Kuo pasiaugy (inventoriaus, na iSUMa, Jos nereikla impregnuot!. daugiau ir vertingesniy ‘melt nulomos), yra atiduo- __Stebina ne tk vyriausy- lesa, negalima sakyti, _gryby. Jiems_grybavimas tas | privaéiq’ firmy ran- bes, bet ir visuoments eko- kad Suomijoje isvis negry” reikSmingas kalp _poilsio as, loginio iSprusimo, mastymo baujama ir neuogaujama, _gamtoje ir fos pazinimo Daug kas Suomijofe Iygis. MUsuose dar dainam Net ir naclonaliniuose par- forma. Svarbits pats proce- mums atrodo nejprastal, reikety ilgat afSkintl, kam — kuose tai daryti leidtiama, Sas, one Jo rezultatas. ‘Antal pries keleta desimt. retkalingi nacionalinial par- Siy gerybiy ten Ukrai Dar daug jspud?iy ko 1 ios Kelionés, Sunku pervertint! tokio’ semina- ro svarba, Net paprastas apsilankymas svetioje sa lyje buna naudingas, toks specializuotas semina- ras duoda galimybe ne tik pamatyti, bet ir pritalkytt tal, kas “naudinga, —Ypat mesiy galvoth vyral nutaré, kal, kilos saugomos terl- gausu: net akys _raibsta kad Suomijoje yra dar daug — torljos, [ gamta (tiksliau— nuo baravyky, raudonikiu, hepanaudotu resursy. Tur: miska) mes einame Uk gry- 9 pro raudonuojan¢ias bruk™ ‘bot daugelis pamena pas bautl, uogauti, ir tik re- mes s€vis ne{manoma _pra- mus platiai skambéjusi $0- tal — pallseti, Suomijoje itl, Tatiau Cla grybavimo Ki, Kad néra Ko laukti 18 lankymasis gamloje atrodo ir wogavimo tikslas tarytum gamtos maloniy, 0 reikia visal_kitalp, Savaligal{_visal kitas. Mes Zinome tik jas pasiimtt patiems. Gal gamtoje pralcidtia isos pagrindinius. valgomuosius ‘idziyy kaimyny, o gal suomiy Seimos, ir to buvi- grybus ir tik Juos _renka: ee a Sut me'linia yee gamor pe fer Two trma panieeye | 14,,K aalngs, | Yout cat ated "per Hmimas'Tem tile ene sutkty momiy pypautey UME Lavoe. Kar pa Ce ee eae cee Coek eeckeceee at eno SEE ne ie, peat scum set Suet Sota iarig ee ce aria Say Nerane oy Sel Meee eee Tmantar LAZDINIS ja, savaime suprantama, matyti nenunlokotas, geral blau, kad greta auga,tiek DzdkiJos naclonalinio parko Hiat"inojent, job kad renglas pevésinen, nessa pulkiy’{ndeysupeaimu) reitoriaus ” paveduatofes SALPINIS | Apime’s 1 sp. 1. Ussak, Nr 2712, SALCTUTS | nesasease: 1 vazors 4670 HW. GUDAVICIUS, E, PEIKSTENIS, 1500 egz. Rinko ir spaudé AB ,,Alytaus ateintonys| A. GERMIAUSKAS, ©, DROBELIENE, | sBaustuve” — Alytus, Seriy g. 17. SL Adesas: Varenos ra] | Re800, Kana stating "Tel, 44736,"