Professional Documents
Culture Documents
1.4. Maisto Šiluminio Apdorojimo Būdai
1.4. Maisto Šiluminio Apdorojimo Būdai
1.4. Maisto Šiluminio Apdorojimo Būdai
Ugnies atradimas visiškai pakeitė mūsų protėvių mitybos įpročius. Greta gryno
„žalio“ maisto, kuris lig šiol buvo vienintelis, pradėta gaminti valgį ir panaudojant karštį.
Toks maistas buvo pranašesnis už kitokį ne tik todėl, kad tapo daug skanesnis, jis ir daug
ilgiau negesdavo.
Po daugybės metų medikai ir mitybos specialistai nustatė, kad karštyje
pagamintas valgis yra geresnis ir dėl kitų savybių. Daugelis maisto produktų yra valgomi tik
virti, kepti ar skrudinti. Taip paruošti jie lengviau virškinami. Iš termiškai apdoroto maisto
organizmas geriausiai pasisavina maistingąsias medžiagas. Ir dar: karštu būdu apdorojant kai
kuriuos produktus, pvz.: žaliąsias pupeles, iš dalies suyra augaluose esančios nuodingosios
medžiagos.
Tobulinant įvairius valgio ruošimo metodus ir eksperimentuojant buvo sukurta
daugybė receptų.
Šiluminis maisto apdorojimas maisto produktus pakeičia tiek fiziškai, tiek
chemiškai, tuo būdu suteikdamas ir teigiamų, ir neigiamų savybių.
Teigiamos:
- karštis dezinfekuoja produktus, atitinkamai paveikdamas maisto medžiagas;
- termiškai apdoroti produktai įgauna malonų kvapą ir skonį;
- suminkštėja augalinių produktų ląsteliena, o angliavandenių krakmolas išbrinksta
(kleisterizuojasi) ir tampa lengviau įsisavinamu;
- augalinės ir gyvulinės kilmės produktų baltymai šiluminio paruošimo metu
denatūruojami ir tampa lengviau virškinami;
- gyvulinės kilmės produktuose pasikeičia (išbrinksta/koaguliuoja) jungiamojo audinio
baltymai, suyra kolagenas sudarantis ląstelių sieneles;
- produktų riebalai geriau pasisavinami organizmo emulsijos pavidalu, o to pasiekiama
šiluminio paruošimo metu;
- kai kuriuose produktuose (grybuose, žaliose pupelėse, bulvių /salaninas/) esančios
nuodingosios medžiagos suyra arba pereina į nuovirą.
Neigiamos:
- padidina kai kurių maisto produktų nuostolius;
- mažina kai kurių produktų aromatinių medžiagų intensyvumą;
- kartais nepageidaujamai pakeičia maisto produktų spalvą;
- karštis naikina vitaminus, o ypač C.
Mūsų žinios apie tai, koks šiluminio paruošimo būdas geriausiai tinka
konkrečiam maisto produktui, kad būtų maksimaliai išsaugotos maistinės
medžiagos, yra geriausia šiuolaikinės ir sveikos mitybos paskata.
ŠILUMINIO PARUOŠIMO BŪDŲ KLASIFIKAVIMAS
KEPIMAS
- Kepimas su riebalais
- Kepimas riebaluose
- Kepimas orkaitėje
- Kepimas infraraudonaisiais
spinduliais (elektriniuose
griliuose)
- Kepimas žarijų kaitroje
ŠILUMINIO PARUOŠIMO TEMPERATŪRŲ LENTELĖ
VIRIMAS – tai produkto kaitinimas skystyje (vandenyje, sultinyje, piene, aluje ir kt.) arba
skysčių mišinyje (pieno-vandens, sultinio-vyno ir kt.), savo sultyse, vandens garuose...
Virto produkto/patiekalo skonis yra švelnus tiek jutimo organams, tiek virškinimo traktui, todėl
visi virimo būdai naudojami ruošiant sveiką maistą, dietinius patiekalus, vaikų maistą.
VIRIMAS SKYSTYJE – tai produkto kaitinimas visiškai panardinus į skystį, kurio kiekis gali
būti 3-4 kartus didesnis nei verdamo produkto.
ŠUTINIMAS - tai virimas mažame skysčio kiekyje arba to paties produkto sultyse. Skystis
puode turi apsemti 1/3-1/5 verdamo produkto arba sudaryti 15-30% verdamo produkto svorio. Šis būdas
patiekalo maistingumo atžvilgiu yra pranašesnis už virimą skystyje, nes išlieka daugiau maistinių medžiagų,
būna kaloringesnis.
ŠUTINIMO YPATUMAI:
- šutinama negiliuose storais dugnais puoduose uždaru dangčiu, kad neišgaruotų skystis;
- produktai į puodą sudedami 1-2 eilėm;
- šutinant pridedama sviesto, citrinos sulčių, prieskoninių daržovių ir žalumynų, neaštrių prieskonių,
pabaigoje galima pridėti švelnesnių padažų.
VIRIMAS GARUOSE vykdomas spec. puoduose su iškeliamu akytu antruoju dugnu arba
metaliniu sieteliu ant kurių patalpinamas produktas, o pastarasis – virš verdančio skysčio (vandens su
prieskoninėmis daržovėmis, prieskoniais ir priedais). Taip verdami produktai nesiliečia su skysčiu, todėl
maistinių medžiagų nuostoliai būna maži, išlieka būdinga spalva, forma, skonis.