Operacinės sistemos

Skaičiavimo sistemų sandara

Programinė įranga
angl. Software

Techninė įranga Naudotojas

angl. Hardware angl. User
Programinės įrangos tipai
• Sisteminė programinė įranga (System Software) – valdymo programos,
skirtos bendrauti su naudotoju ir valdyti kompiuterio sisteminius resursus, t.
y. techninę ir programinę įrangą.
• Taikomosios programos (Application Software) – programos skirtos
naudotojo darbui.
Operacinės sistemos
Svarbiausia sisteminė programinė įranga – operacinė sistema (OS).
OS yra pirmoji programinė įranga, kuri iš standžiojo disko kopijuojama į RAM,
tik įjungus kompiuterį (po ROM BIOS ir POST kompiuterinės sistemos
patikrinimo funkcijų).
OS vadovauja kompiuterinės sistemos darbui:
 Tvarko techninius resursus;
 Nurodo naudotojui, kokiu būdu bendrauti su kompiuteriu;
 Iškviečia taikomąsias programas (ir suteikia palankias galimybes kurti naujas
taikomąsias programas);
 Atlieka įvestų duomenų ir gautų rezultatų saugojimo atminties įrenginiuose
operacijas;
 Užtikrina kompiuterinės sistemos techninių resursų bei naudotojų duomenų ir
informacijos saugumą.
 OS vieta hierarchinėje kompiuterio
struktūroje
Galutinis naudotojas
Programuotojas

Taikomosios programos
Komandų OS kūrėjas
Utilitos Kompiliatoriai Redaktoriai interpretatoriai

Operacinė sistema

Mašininė kalba

Mikroarchitektūra (procesoriaus registrai, ALĮ)

Fiziniai įrenginiai (valdikliai, magistralės, monitorius ir t. t.)

Nuoseklus paketinis užduočių
apdorojimas
• Pasiruošimo laiką (angl. setup time) ir išjungimo laiką (angl.
teardown time) kompiuteris nieko neveikė.
• Perėjimo tarp uždavinių automatizavimas (angl. job-to-job
transition) sutaupė laiką. Tuo metu kompiuteris galėjo dirbti.
• Nuosekliuose paketinėse sistemose (angl. single steam batch
processing system) uždaviniai jungiami į paketus nuoseklaus šių
uždavinių įrašymo į juostą arba diską dėka.
Procesoriaus darbas vienos
programos režimu

angl. Uniprogramming
Komandų vykdymo trukmės
• Vieno įrašo skaitymas iš failo 0,0015 s
• 100 kompiuterinių komandų įvykdymas 0,0001 s
• Vieno įrašo įrašymas į failą 0,0015 s
• Iš viso: 0,0031 s

• Procesoriaus naudojimas 0,0001/0,0031=3,2%

Kelių programų vykdymas vienu
metu

angl. Multiprogramming
Sistema su laiko paskirstymu

angl. Time-Sharing System

Procesas
Procesas – tai programa vykdymo procese.

Procesas:
 programa;
 duomenys, reikalingi programos darbui;
 proceso būsena – vykdymo kontekstas.
Proceso gyvenimo ciklas
Proceso būsenos:
▪ Vykdomas (angl. running state);

▪ Pasiruošęs (angl. ready state);

▪ Užblokuotas (angl. blocked state).

Proceso būsena ir perėjimai iš
vienos būsenos į kitą
Perėjimo būsenos
1. Proceso paleidimas: „Pasirengęs“ -> „Vykdomas“.
2. Kvanto pasibaigimas: „Vykdomas “ -> „Pasirengęs“.
3. Proceso blokavimas: „Vykdomas“ -> „Užblokuotas“.
4. Proceso nubudimas: „ Užblokuotas“ -> „Pasirengęs“.
Atminties organizavimas
• Operacinės atminties (t. y. pagrindinė atmintis, fizinė atmintis,
pirminė atmintis) organizavimo ir valdymo būdo pasirinkimas turi
įtakos į sprendimus, projektuojant Operacines Sistemas.
• Antriniai saugojimo įrenginiai – tai pigus ir talpus būdas programų
ir duomenų saugojimui. Jie yra lėtesni veikime ir tiesiogiai
nepasiekiami procesoriaus.
Atminties valdymas
• Atminties valdymo strategijos nusprendžia išrinktos atminties
organizacijos elgseną skirtingų krūvių atvejais. Atminties valdytojas
nustato atminties iškyrimo būdą procesams ir os reakciją į proceso
atminties resursų poreikius.

• Atminties valdytojas (angl. manager) – OS komponentas,

realizuojantis išrinktą atminties organizavimo modelį ir atminties
valdymo strategiją.
Atminties valdymo strategijos

• Pakrovimo strategija (angl. fetch strategies)

1) Pakrovimo strategija – pagal poreikį (angl. demand fetch)
2) Išankstinio pakrovimo strategija (angl. anticipatory)

• Pasiskirstymo strategija (angl. placement strategy)

1) Pirmuose tinkančiuose skyriuose (angl. first fit)
2) Geriausiai tinkančiuose skyriuose (angl. best fit)
3) Mažiausiai tinkančiuose skyriuose (angl. worst fit)

• Pakeitimo strategija (angl. replacemant strategies)

Atminties skyrių išskyrimas
• Nepertraukiamų atminties skyrių išskyrimas
(angl. contiguous memory allocation)

• Fragmentuojamų atminties skyrių išskyrimas

(angl. non-contiguous memory allocation)
Atminties valdymas
multiprograminėse sistemose
• Multiprograminis režimas su fiksuotu atminties
išskyrimu (angl. fixed partition multiprogramming).

• Multiprograminis režimas su keičiamu atminties

išskyrimu (angl. variable partition multiprogramming).

• Multiprograminės pumpavimo (angl. swapping) sistemos.

Virtualioji atmintis

Adresai kuriais kreipiasi procesai vadinasi

virtualiais adresais. Adresai, kurie
pasiekiami operatyvioje atmintyje vadinami
fiziniais arba realiais.
Procesoriaus darbo režimai

• Branduolio režimas (angl. kernel mode).

• Naudotojo režimas (angl. user mode).

Operacinių sistemų architektūra
OS branduoliai:
 Monolitenis branduolys;

 Mikrobranduolys.
 Monolitinė OS architektūra
Programos
Sisteminė sąsaja

M
o
d
OS
u
l
i
a
i
Aparatūra
Daugiasluoksnė OS architektūra
Utilitos, sistemines programos

Sisteminių iškvietimų

Resursų valdymas

Baziniai branduolio
OS branduolio mašininiai daliai

OS techninės

Aparatūra

palaikymo priemonės

priklausantys moduliai

mechanizmai
Failų sistema, virtuli atmintis ir kt.

Sąsaja API

Vartotojų programos
 Mikrobranduolinė OS architektūra

⚫ы
ы
ы
OS utilitos, programos

Draiverių priemonės
Naudotojo režimas

Utilitos. sisteminės programos.

Vartotojo priemonės

Saugumo serveris
Į/IŠ sistemų sąsaja

Failų sistemos
API
Branduolio režimas

Virtualios atminties vadovavimas

Procesų vadovavimas

Baziniai branduolio mechanizmai

MIKROBRANDUOLYS
Moduliai priklausomi nuo mašininės
technikos
(branduolio režimas)
OS techninio palaikymo priemonės OSаппаратной
Средства palaikymoподдержки
priemonėsОС

Aparatūra Aparatūra
Аппаратура
 Režimo pasikeitimas vykdant
branduolio iškvietimo funkciją
Sisteminis iškvietimas

Programos darbas Naudotojo režimas

Privilegijuotas režimas t Branduo t

lio
darbas
Režimų perjungimų laikas
Tinklo ir pasiskirstymo OS
OS paskirtis
1. Suteikia patogią sąsają (programa-naudotojas).
1.1. Programų kūrimo įrankiai. OS aprūpina programų kūrimą,
automatizuojant šį procesą. Be to, OS automatizuoja ne tik kūrimo, bet ir
vykdymo procesą.
1.2. Programų vykdymo automatizavimas. Tam, kad vykdyti programą, OS
vykdo daug veiksmų. OS nustato, kur įrašyti programą ir kaip reikia
apdoroti duomenis, kad programa galėtų būti įvykdyta.
1.3. Vienoda sąsaja prie įvesties-išvesties (Į/IŠ ) įrenginių. Naudotojui tai
yra svarbu, kadangi kiekvienas Į-IŠ įrenginys turi savo specifiką. OS
leidžia naudotojui neatsižvelgti į šią specifiką. Visos priemonės tampa tarsi
unifikuotos, taip leidžiančios pagerinti darbą su jomis.
1.4. Kontroliuojamas priėjimas prie failų. Kiekvienas failas turi savo
šeimininką, kūrėją, kuris ir valdo prieigą prie savo failo. Prie kokio nors
failo turi prieigą visi, prie kito – prieiga griežtai apribota konkrečiai žmonių
grupei, kuri, pvz., gali redaguoti failą. Tokį kontroliuojamą failų valdymą,
kuri organizuoja administratorius, leidžia įvykdyti OS.
OS paskirtis
1.5. Kompiuterio ir jo išteklių (resursų) prieigos valdymas. Naudotojo
programos naudoja bendrus kompiuterio resursus (pvz., atmintį, išorinius
įrenginius). Vyksta tarpusavio konkurencija tų resursų panaudojime. Taigi,
OS vaidmuo – valdyti prieigą prie tokių resursų. Toks valdymas yra skaidrus
naudotojui.
1.6. Klaidų aptikimas ir apdorojimas. Naudojant kompiuterio resursus visada
galimos klaidos. OS stebi, kad įranga dirbtų tvarkingai ir pamačius gedimą
priimtų atitinkamus veiksmus tam, kad naudotojo programa galėtų toliau
sėkmingai dirbti.
1.7. Išteklių naudojimo fiksavimas. Skaičiavimo centruose (bendrojo
naudojimo) arba dideliuose „mainfraime“ kompiuteriuose, kurie numato darbą
su dideliu žmonių kiekiu, ne tik mašininis laikas yra apmokamas, bet ir kitų
resursų darbas. Todėl OS vykdo kiekvieno vartotojo resursų panaudojimo
kontrolę ir tai leidžia, užbaigus darbą, kiekvienam naudotojui paskaičiuoti jo
„sąskaitą“ už kompiuterio panaudojimą.
 OS paskirtis
2. Kompiuterinių išteklių veiksmingo panaudojimo organizavimas.
2.1. Išteklių panaudojimo planavimas. Planuojama, kad viena programa
nelauktų kitos programos darbo užbaigimo, planavimas vyksta dinaminiu
būdu. Programos vykdomos lygiagrečiai netrukdant viena kitai.
2.2. Išteklių užklausų tenkinimas.
2.3. Statuso sekimas ir išteklių naudojimo fiksavimas.
2.4. Konfliktų sprendimas tarp procesų, kurie pretenduoja į tą patį išteklių.
 OS paskirtis
3. Kompiuterio techninių ir programinių priemonių eksploatavimo proceso
palengvinimas.
3.1. Platus tarnybinių sistemų (utilitų) rinkinys, suteikiantis atsarginį kopijavimą,
duomenų archyvavimą, patikrinimą, valymą, defragmentavimą ir t. t.
3.2. Diagnostikos ir funkcionalumo atkūrimo priemonės:
- programos, nustatančios OS konfigūravimo klaidas;
- priemonės, atkuriančios paskutinę funkcionavusią konfigūraciją;
- priemonės, atkuriančios pažeistus arba pradingusius sisteminius failus ir pan.

4. Plėtojimo galimybė.
4.1. Atnaujinimas ir naujų tipų techninės įrangos atsiradimas.
4.2. Nauji servisai.
4.3. Pataisymai (programinių klaidų aptikimas).
4.4. Naujos OS versijos ir OS redagavimas. Palaikymas senųjų OS sistemų
programų.
OS komponenčių struktūra ir
funkcijos
1. Procesų valdymas. Tai pagrindinė OS procesų valdymo posistemė, kur
sprendžiami multiprogramino darbo režimo uždaviniai. Multiprograminės OS
leidžia dirbti su keliais procesais, jie gali būti vykdomi lygiagrečiai.
2. Atminties valdymas. Posistemė buvo vystoma su pirmojo kompiuterio
atsiradimu. Visada programuotojams neužtekdavo RAM. Todėl jie pastoviai
didindavo atmintį, bet poreikiai atitinkamai augo. Išeitis iš šios situacijos – tai
virtualios atminties kūrimas. VA leidžia nuimti atminties dydžio apribojimus.
VA – tai „Įsivaizduojama atmintis“, kuri yra kompiuteryje ir traktuojama
programuotojo kaip operatyvioji didelės talpos atmintis. Programuotojui tokio
tipo atmintis yra tarsi beribė atmintis. Atmintis „vykdo“ įvairių sisteminių
procesų ir naudotojų programų darbą. Vykdomos programos reikalauja daug
kitų failų, vadinamų failų bibliotekomis.
3. Failų valdymas. Sistemai tenka spręsti konfliktines situacijas, susietas su tų
pačių failų panaudojimu. Taip pat vykdo vartotojų prieigą prie failų (failų
sistemos), atsižvelgiant į jų teises ir privilegijas.
4. Išorinių įrenginių valdymas.
OS komponenčių struktūra ir
funkcijos
5. Duomenų apsauga. OS turi užtikrinti duomenų saugą: naudotoją
apsaugoti nuo kito naudotojo (bendras darbas prie kompiuterio) ir nuo
išorinių „išpuolių“.
6. Administravimas. Administravimo galimybė turi svarbų vaidmenį
sistemos saugume, saugaus vartotojo darbe, duomenų saugume.
Administratorius atsakingas už sistemos atkūrimą. Šiuolaikinės OS turi
tam tikras administravimo priemones, palengvinančias jų darbą.
7. Taikomojo programavimo sąsaja. Leidžia taikomosioms programoms
kreiptis į OS arba vykdyti algoritmo uždavinius. Tai išvystyta sistema,
(Windows OS yra daugiau 10000 sisteminių iškvietimų, kurie gali būti
naudojami programomis arba programuotojais).
8. Naudotojo sąsaja. Užtikrina kompiuterio patogų naudojimą. Naudotojo
sąsaja pastoviai keičiasi (komandinė eilutė, grafinės, kalbos įvedimo).