Parašykite skyrybos ženklus, praleistas raides, žodžių galūnes.

Samprotavimo rašinys
Ar nuolankumas – vertybė?
Nuolankumas -altruistiško žmogaus būdo bruožas. Nuolankus žmogus sugeba atleisti, suteikti
kitam antrą šansą jis yra pasiaukojantis ir mokantis prisitaikyti. Nuolankumas yra viena iš sunkiausiai
pasiekiamų dorybių, kurią išaukština krikščionių tikėjimas. Nors nuolankūs žmonės turi teigiamų savybių, šis
būdo bruožas ne visada yra vertybė. Dabartinėje visuomenėje nuolankumas dažnai suvokiamas kaip silpnybė,
kuri gali sugriauti žmogaus gyvenimą.
Nuolankumas tru_k_do žmogui atsiskleisti ir siekti asmeninių tikslų. Nuolankus žmogus
pirmiausia paiso ne savo poreikių, o aplinkinių, todėl jam nelengva užsitikrinti asmeninę gerovę. Ypač sunku
būti nuolanki_am__ šiuolaikinėje, savanaudiškoje visuomenėje, kuri linkusi išnaudoti nuolankų žmogų pratusį
nusileisti. Tokie žmonės yra išnaudojami darbe, nedr__į_sta konkuruoti su aplinkiniais. Praeityje nuolankaus
žmogaus išnaudojimas taip pat buvo didelė problema. Ji analizuojama XIX a. pabaigos – XX a. pradžios
lietuvių prozos klasiko neoromantiko Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje. Apysakoje „Dėdės ir dėdienės“, kuri
yra laikoma rašytojo kūrybos viršūne, dėmesys sutelktas į žmogaus charakterio gilumą. Pagrindinio kūrinio
veikėjo Mykoliuko vienas svarbiausių charakterio bruožų yra nuolankumas. Mykoliukas manė, kad
gyvendamas visavertį gyvenimą negalės skirti didelio dėmesio savo brolio šeimai, ją sužlugdys ir pakenks jos
gerovei. Būtent todėl, nors ir svajojo apie savo šeimą, mylėjo Severją, viso to atsisakė ir nuolankiai dirbo brolio
ūkyje. Kūrinio veikėjas niekada niekuo nesisk_ų_sdavo, neprašydavo aplinkinių pagalbos, visus darbus
atlikdavo savarankiškai ir nepriekaištingai. Tačiau aplinkiniai neįvertino Mykolo aukos. Niekas nesidomėjo jo
išgyvenimais ir jausmais. Kai vyras sužinojo, kad Severiutė ruošiasi ištekėti už Rapolo, jis jautėsi nelaimingas,
nebegriežė savo skripkele, tačiau niekas nepriėjo prie dėdės, neužjautė jo ir nepaklausė, kas blogai. Būdamas
nuolankus pagrindinis apysakos veikėjas sugriovė ne tik savo, bet ir Severiutės laimingo gyvenimo siekį.
Dabartyje dėdžių ir dėdienių tradicija išnykusi, tačiau nuolankių žmonių kaip Mykoliukas, kurie dėl kitų laimės
pamiršta save ir skaudžiai išgyvena vienatvę, galime surasti ir šiuolaikinėje visuomenėje. Toks nuolankumas
patogus kitiems, bet pačiam žmogui tai skaudus išbandymas.
Tik nuolankus žmogus sugeba nelaikyti pykčio ir atleisti savo skriaudėjui. Nuolankumas daro
žmones humaniškesni__us___ ,padeda pamiršti egoizmą ir galvoti apie kito, o ne savo gerovę. Tokio
m_ą_stymo mus moko populiariausia knyga visame pasaulyje - Biblija. Joje nuolankumas yra įvardijamas kaip
aukščiausia vertybė, kurią turi saugoti ir ugdyti kiekvienas krikščionis. Biblinis posakis:,, Jei gavai per vieną
žandą, atsuk kitą“ dabartyje prarado prasmę. Šiuolaikinė agresyvi visuomenė yra linkusi negailestingai kovoti ir
nenusileisti savo skriaudėjams. Biblinį posakį pakeitė dar Mesopotamijoje įsigalėjusi nuostata,, Akis už akį,
dantis už dantį“. Pasaulio gyventojai vieni kitiems neatleidžia, pavydi, netgi kenkia norėdami pasiekti savo
tiksl_ų_. Priešingas, visai nepanašus į dabarties žmogų veikėjas yra vaizduojamas lietuvių psichologinės prozos
pradininko Jono Biliūno apsakyme ,,Ubagas“. Šiame kūrinyje pasakojama apie gyvenimo nuskriaustą žmogų.
Petras Sabaliūnas, buvęs bitininkas, mylimas, geras ir dosnus kaimo žmogus, tapo benam_iu_. Jį iš namų išvarė
pats brangiausias žmogus jo gyvenime -sūnus. Daugelis žmonių, atsidūrę šio vyro situacijoje, negalėtų atleisti
skriaudėjui, tačiau apsakymo pagrindinis veikėjas kitoks. Senelis nė vieno blogo žodžio apie savo sūnų
nepasako, jo nekaltina ir neteisia. Petras Sabaliūnas elgiasi priešingai: rūpinasi sūnumi, dėl jo jaudinasi ir
baiminasi, kad sūnaus, pasiekusio garbų amžių, neištiktų tokia pat dalia ir jis nebūtų išvarytas iš namų.
Nuolankumas padeda sukurti gerus santykius, moko gerbti kitus suprasti jų poelgius, ir sugebėti atleisti.
Laikydamas pyktį savyje žmogus negali jaustis visaver__tis__ ,o atleidęs gali užmiršti praeitį ir galvoti apie
ateitį.
Nuolankius žmones lengva įbauginti nesunku jais manipuliuoti ir žiauriai išnaudoti. Nuolankus
žmogus, kuris yra nelinkęs prieštarauti aplinkiniams neretai tampa auka, kuri patiria daugybę neigiamų
išgyvenimų. Mūsų šalies žmonių nuolankumas buvo pastebimas sovietmečiu. Lietuvoje vyravo sovietų
ideologija, kuri skatino tautos nuolankumą. Visi žmonės privalėjo paklusti komunistų partijos sprendimams,
negalėjo laisvai reikšti savo nuomonės, laisvai kurti, nes buvo cenzūruojamas viešasis gyvenimas bei menas.
Nuolankumas sovietų valdžiai pastebimas daugelio lietuvių literatūros rašytojų gyvenusių sovietmečiu
kūryboje. Pavyzdžiui Justinas Marcinkevičius kūrybinio kelio pradžioje nuolankiai pakluso nustatytiems
reikalavimams savo eilėraščius kūrė pagal taisykles, tačiau vėliau gailėjosi ir gėdijosi. Žmonės bijojo
nepaklusti, nes išsišok_ė_liai buvo tremiami, kalinami, siunčiami į psichiatrijos ligonines. Tačiau būta ir
maištininkų, kurie buvo pasir_y_žę padaryti viską, kad pasipriešint_i_ jiems peršamoms idėjoms. Pavyzdžiui
Romas Kalanta 1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode apsipylė benzinu ir užsidegė. Jis protestavo
prieš tarybinį r_ė_žimą. Vyro poelgis sukėlė sumaištį. Nors sovietinė valdžia jį pripažino psichiniu ligoniu,
Romo Kalantos poelgis sužadino tautos patriotiškumą ir antitarybines idėjas. Nuolankių žmonių pavyzdžių
įžvelgiame ir literatūroje. Kristijono Donelaičio pirmame didelės apimties lietuvių kalba parašytame grožiniame
kūrinyje „Metai“ nuolankūs yra būrai. Jie sunkiai dirba vykdydami visus ponų įsakymus. „Viežlybieji“ būrai
nuolankiai atlieka darbus gyvena skurdžiai ir nelaimingai nesipriešindami priima jiems paskirtas bausmes nors
dažnai jos yra neteisingos (Pričkus pametęs šilingą yra primušamas ir miršta). Nepaisydami to kūrinio veikėjai
nemaištauja jie įsitikinę, kad tokį pasaulį sukūrė Dievas, todėl nuolankiai pakl_ū_sta ir priima jiems skirtą dalią.
Nors „Metų“ veikėjai nuolankumą suvokia kaip vertybę, iš tikro jis yra didžiulė problema, skatinanti kitų
išnaudojimą. Nuolankus žmogus, nusileidęs blogiui, vėliau kenčia žiaurias ir negailestingas pasekmes.
Nors krikščionių pasaulyje nuolankumas laikomas doryb_e_ ir aukščiausia vertyb_e_,
šiuolaikinėje visuomenėje nuolankiems žmonėms sunku. Jais naudojasi aplinkiniai, jie negali reikšti savo
nuomonės, negali siekti svajonių ir visaverčio gyvenimo. Taigi nuolankumas turi daugiau trūkumų negu pliusų.
Pasaulis gali progresuoti ne nuolankių žmonių ,o maištininkų, kurie kovoja su blogiu, išnaudojimu ir žiaurumu,
dėka. 837 ž.