KAS YRA TIRPALAS

Pasūdytą bulijoną išmaišius šaukštu, druskos

neliks nė pėdsako. Nereikia galvoti, kad jos kruopelės
paprasčiausiai nematomos plika akimi. Druskos kristalėlių
jokiais būdais nepavyks rasti, nes jie ištirpo. Įbėrę į
buljoną pipirų, tirpalo negausime. Nors ir parą
maišytume, mažytės juodos kruopelytės neišnyks.
kaip suprasti-‘medžiaga ištirpo’? Juk atomai ar
molekulės, iš kurių ji susideda, negali be pėdsakų
pranykti?Žinoma ne, jie ir nedingsta.Išnyksta tik
tirpinamos medžiagos kruopelės, kristalėliai, vienos
rūšies molekulių aglomeratas. Tirpinimas-tai toks mišinio
dalelių maišymasis, kai vienos medžiagos molekulės
pasiskirsto tarp kitos medžiagos molekulių. Tirpalas-
skirtingų medžiagų molekulių arba atomų mišinys.
Tirpale gali būti nevienodas ištirpintos medžiagos
kiekis. Tirpalo sudėtį apibūdina koncentracija,pvz.
ištirpintos medžiagos gramų ir tirpalo litrų skaičiaus
santykis.
Beriant tirpinamą medžiagą, tirpalo koncentracija
didėja, tačiau ne be galo.Anksčiau ar vėliau tirpalas
prisisotina ir ‘nebepriima’ tirpinamos medžiagos. Sočiojo
tirpalo koncentracija, t.y. ‘ribinė’ tirpalo
koncentracija, vadinama tirpumu.
Stebėtinai daug cukraus galima ištirpinti karštame
vandenyje. Stiklinėje vandens, kurio temperatūra 80C, be
pėdsakų ‘išnyksta’ 720g cukraus. Šis sotusis tirpalas yra
tirštas bei tąsus.Virėjai jį vadina cukraus sirupu.Kai
kurių medžiagų tirpumas labai priklauso nuo temperatūros.
Kambario temperatūros (20C) vandenyje cukraus tirpumas
sumažėja iki 2000g\l. Priešingai, druskos tirpumas,
kintant temperatūrai, labai mažai kinta.
Cukrus ir druska gerai tirpsta vandenyje. O štai
naftalinas vandenyje praktiškai netirpsta. Skirtingos
medžiagos įvairiuose tirpikliuose tirpsta visiškai
nevienodai.
Tirpalai naudojami monokristalams auginti. Jei
sočiajame tirpale pakabinsime mažytį ištirpintos
medžiagos kristalėlį, tai, tirpikliui garuojant,
ištirpusi medžiaga nusės šio kristalėlio paviršiuje.
Prisijungiančios molekulės laikysis griežtos tvarkos,
todėl mažytis kristalėlis virs dideliu monokristalu.

SKYSČIŲ BEI DUJŲ TIRPALAI

Ar galima skystį ištirpinti skystyje? Žinoma.
Pvz.degtinė-tai alkoholio vandeninis tirpalas(arba, jei
taip patogiau, vandens alkoholinis tirpalas,- žiūrint
kurios medžiagos yra daugiau). Degtinė-tikras tirpalas,
vandens ir alkoholio molėkulės jame visiškai
susimaišiusios.
Tačiau, sumaišę du skysčius, ne visada gausime
tokį rezultatą.
Pabandykite į vandenį įpilti žibalo. Vienalyčio
tirpalo jokiais būdais nepavyks gauti. Tai beviltiška,
kaip ir ištirpdyti sriuboje pipirus. Nebemaišomas skystis
pasiskyrsto sluoksniais: sunkesnis vanduo-apačioje,
lengvesnis žibalas-viršuje. Vanduo su žibalu bei
alkoholis su vandeniu-sistemos, kurių tirpumo savybės yra
priešingos.
Be to, yra ir tarpinių atvejų. Sumaišę eterį su
vandeniu, inde aiškiai pamatysime du sluoksnius. Iš pirmo
žvilgsnio gali atrodyti, kad viršuje yra eteris, o
apačioje-vanduo. Iš tikrųjų ir žemesnysis, ir
aukštesnysis sluoksniai yra tirpalai: apačioje-vanduo,
kuriame ištirpusi dalis eterio (koncentracija-25g eterio
litre vandens), o viršuje-eteris, kuriame yra nemažas
vandens kiekis(60g\1).
Dabar susidomėsime dujų tirpalais. Aišku, jog
vienų dujų ištirpsta kitose neribotas kiekis. Dujos
visuomet susimaišo taip, kad vienų molekulės įsiskverbia
tarp kitų molekulių. Mat jos mažai sąveikauja, ir bet
kurios dujos tarsi nekreipia’dėmesio’ į kitas, mišinį
sudarančias dujas.
Dujų gali ištirpti ir skystyje, tačiau riboti
kiekiai. Šiuo aspektu jos nesiskiria nuo kietųjų
medžiagų. Be to, skirtingos dujos nevienodai tirpsta, o
tie skirtumai gali būti labai dideli. Vandenyje nesunku
ištirpinti milžinišką amoniako kiekį(pusėje stiklinės
šalto vandens 100g),daug sieros vandenilio bei
angliarūgštės.Vandenyje ištirpsta nedideli deguonies ir
azoto kiekiai(0.07g bei0.03g litre šalto vandens). Taigi
litre šalto vandens oro yra vos šimtosios gramo dalys.
Tačiau ir šis menkas kiekis labai svarbus žemės gyvūnijai
-juk ištirpusiu deguonimi kvėpuoja žuvys.
Juo didesnis dujų slėgis, juo geriau jos tirpsta
skystyje. Jeigu ištirpusių dujų kiekis nėra labai
didelis, tai jis tiesiog proporcingas virš skysčio
paviršiaus esančių dujų slėgiui.

KIETIEJI TIRPALAI
Sakydami ‘tirpalas’, paprastai turime galvoje
skystį. Tačiau būna ir kietųjų mišinių, kurių atomai bei
molekulės tolygiai pasiskirstę. O kaip gauti kietuosius
tirpalus? Grūsdami piestoje negausime. Todėl maišomas
medžiagas pirmiausia reikia suskystinti, t.y. išlyditi,
paskui sumaišyti skysčius ir leisti mišiniui sukietėti.
Galima ir kitaip elgtis- ištirpinti dvi medžiagas
skystyje, o paskui išgarinti tirpiklį. Šiais būdais
įmanoma gauti kietus tirpalus. Įmanoma, tačiau
dažniausiai nepavyksta. Kietieji tirpalai -rytenybė. Į
sūrų vandenį įmestas cukraus gabalėlis puikiausiai
ištirps. Išgarinkime vandenį; taurelės dugne rasime
smulkius druskos bei cukraus kristalėlius. Druska ir
cukrus nesudarys kietojo tirpalo.
Tame pačiame tiglyje išlydikime kadmį ir bismutą.
Atšaldę pamatysime mikroskopinių bismuto bei kadmio
kristalų mišinį. Ir jie nesudarys kietojo tirpalo.
Būtina, nors nepakankama kietųjų tirpalų
atsiradimo sąlyga-maišomų medžiagų atomų arba molėkulių
matmenų bei formos panašumas. Šiuo atvėju užšąlančiame
mišinyje susidaro vienos rūšies kristalai. Kiekvieno jų
gardelės mazguose paprastai yra skirtingų rušių
atomai(molekulės).
Plačiai taikomi technikoje metalų lydiniai iš
dalies yra kietieji tirpalai. Ištirpdžius nedidelį kiekį
priemaišų, galima stipriai pakeisti metalo savybes.
Ryškus pavyzdys- plačiausiai technikoje naudojema
medžiaga-plienas.Jis yra nedidelio kiekio anglis-0.5
svorio procentų eilės -kietasis tirpalas geležyje. Beje,
anglies atomai be jokios tvarkos įsiterpę tarp geležies
atomų.
Absoliuti dauguma medžiagų nesudaro kietųjų
tirpalų, ir, kaip minėjome, pro mikroskopą nesunku
įžiurėti, jog sustingęs lydinys susideda iš mažiausių
abiejų medžiagų kristalėlių mišinio.

KAIP UŽŠĄLA TIRPALAI

Atšaldžius bet kokios druskos vandenį tirpalą,
matyti, kad užšalimo temperatūra sumažėjo. Gyvsidabrio
stulpelis praslinko nulinę padalą, o medžiaga nekietėja.
Tiktai kelias laipsniais žemesnės už nulį temperatūros
skystyje atsiras kristalėlių. Tai gryno ledo kristalai,
kietame lede druska netirpsta.
Užšalimo temperatūra priklauso nuo tirpalo
koncentracijos. Pastarąją didindami, žeminame
kristalizacijos temperatūrą. Sočiojo tirpalo ji yra
žemiausia. Kietėjančio tirpalo temperatūra gerokai
sumažėja: pvz. užšąla-21C valgomosios druskos vandeninis
sotusis tirpalas. Panaudojus kitas druskas, įmanoma dar
labiau pažeminti temperatūrą: tirpdant kalcio chloridą,
gaunamas tirpalas, kuris kietėja atvėsęs iki-55C.
Dabar išnagrinėkime, kaip vyksta užšalimas.
Atsiradus tirpale pirmiesiems ledo kristalėliams,
padidėja tirpalo koncentracija, o kartu ir santykinis
svetimų molekulių skaičius. Tai trukdo ledui
kristalizuotis, ir užšąlimo temperatūra sumažėja. Jeigu
nežeminsime temperatūros, kristalizacija nebevyks.
Toliau krintant temperatūrai, atsiranda vis nauji
vandens kristalėliai. Pagaliau tirpalas pasidaro sotusis.
Ištirpusios medžiagos koncentracija nebegali padidėti, ir
visas tirpalas iš karto užšąla. Mikroskopu ištyrę
užšąlusį mišinį, pamatytume, kad jį sudaro ledo ir
druskos kristalėliai.
Vadinasi, tirpalas kietėja kitaip negu paprastas
skystis. Užšalimo procesas apima didelį temperatūrų
intervalą.
Sumaišytas su druska ledas skystėja, o druska
ištirpsta vandenyje. Tačiau virsdamas vandeniu, ledas
eikvoja šilumą, kurią paima iš aplinkos. Todėl, užbėrus
ant ledo druskos, temperatūra nukrinta.

TIRPALŲ VIRIMAS
Tirpalų virimo bei užšalimo reiškiniai turi
daug bendrų bruožų.
Ištirpusi medžiaga trukdo skysčiui kristalizuotis.
Dėl tų pačių priežasčių ji neleidžia tirpalui užvirti.
Abiem atvėjais svetimos molekulės tarsi kovoja už
labiausiai atskiestą tirpalą. Kitaip tariant, jos
stabilizuoja pagrindinės medžiagos, kurioje gali
ištirpti, būseną.
Todėl svetimos molekulės trukdo skysčiui
kristalizuotis ir, vadinasi, sumažina kristalizacijos
temperatūrą. Analogiškai jos trukdo skysčiui virti, taigi
padidina virimo temperatūrą.
Įdomu tai, kad iki tam tikros koncentracijos
kristalizacijos temperatūros sumažėjimas ir virimo
temperatūros padidėjimas priklauso ne nuo ištirpusios
medžiagos savybių, o tik nuo jos molekulių kiekio. Šiuo
reiškiniu remiamasi nustatant tirpinamosios medžiagos
molekulinę masę.
MEDŽIAGA:
D.Kitrienė, A.Spudulis “Chemija Lietuvoje” 1996 Jonava
L.Landau, A.Kitagorskis “Molekulės” 1993 “ŠVIESA”
KAUNO “VERSMĖS” VIDURINĖ MOKYKLA

TIRPALAI.
JŲ SAVYBĖS
 DARBĄ ATLIKO:
12B KLASĖS MOKINĖ
ASTA MARTYNAITYTĖ