Valstybinis miškotvarkos institutas

Tvirtinu: ..…...…………….
VMI direktorius A.Galaunė
2017 m. birželio mėn. 15 d.

SKLYPINĖ MIŠKŲ INVENTORIZACIJA

2017 M. MIŠKOTVARKOS LAUKO DARBŲ VYKDYMO

INSTRUKCIJA

Kaunas, 2017 m.
1
 2

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miškotvarkos lauko darbų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja

miškotvarkos lauko darbų vykdymą.
2. Šios Instrukcijos reikalavimai privalomi visiems miškotvarkos lauko darbų vykdytojams.
3. Šioje Instrukcijoje naudojamos pagrindinės sąvokos pateiktos 1 priede. Kitos šioje
Instrukcijoje naudojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų
įstatyme, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

INVENTORIZACIJA

4. Sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius
rodiklius taksacinio sklypo lygyje.
4.1. Inventorizacijos metodai. Sklypinei miškų inventorizacijai atlikti naudojamas vizualinis su
matavimo elementais (30 priedas) metodas.
4.2. Inventorizacijos metodų tikslumas. Reikalavimai inventorizacijos metodų tikslumui yra
nustatyti 2 priede. Šiame priede yra pateikti medynų rodiklių nustatymo tikslumo reikalavimai taikant
įvairius inventorizacijos metodus, nustatant sklypo plotą, kitus rodiklius taip pat miško plotų ir medynų
rodiklių matai ir gradacijos.
4.3. Inventorizacijos darbų kontrolė. Inventorizacijos darbų vykdymas yra reguliariai
kontroliuojamas. Kiekvieną mėnesį darbų vykdytojas atsiskaito pateikdamas inventorizuotos objekto
dalies pirminę dokumentaciją: įtaksuotų sklypų sąrašus, taksacinius duomenis ir lauko darbų abrisus.
Darbai kontroliuojami vadovaujantis Aplinkos ministro tvirtinama Miškų inventorizacijos ir ūkinių
priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika.
5. Inventorizacijos uždaviniai:
5.1. išskirtose miškotvarkos objekto pagal miškų nuosavybę ribose patikslinti (revizuoti) miškų
valstybės kadastre įregistruotų taksacinių miško sklypų ribas, taip pat nustatyti naujai įveistų bei
savaiminio žėlimo būdu atsiradusių miškų ir kitų miškų, kurie nebuvo įregistruoti miškų valstybės
kadastre, taksacinių sklypų ribas. Vykdant ne miško žemės, apaugusios medžių savaiminukais,
inventorizaciją, inventorizacijos vykdytojas vadovaujasi „Medžių savaiminukais apaugusios ne miško
žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3d-331
(Žin, 2012, Nr. 55-2747);
5.2. aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal nuosavybės formą (valstybiniuose
miškuose – ir pagal naudotojus bei valdytojus), augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius,
atsižvelgiant į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos (toliau – MKIIS)
reikalavimus;
5.3. parengti duomenis apie inventorizuojamo objekto miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą,
funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Lietuvos
raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų ir jų bendrijų, grybų) radvietes, Europos
ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – „Natura
2000“) esančias miško žemėje, kertines miško buveines, paskutiniame vykmetyje įvykdytas ūkines
priemones.
6. Visi miškotvarkos lauko darbų etapai atliekami panaudojant geografinių informacinių
sistemų (toliau – GIS) technologijas. Miškotvarkos darbų kartografinį pagrindą sudaro Lietuvos
Respublikos georeferencinis pagrindas GDB10LT. Pastarasis yra sudaromas bei atnaujinamas Lietuvos
skaitmeninio ortofotografinio M 1:10000 žemėlapio ORT10LT pagrindu ir apima visą Lietuvos
teritoriją. Miško riba yra labai svarbi georeferencinio pagrindo dalis. Miškų inventorizacijos darbai turi
užtikrinti nuolatinį miško ribos tikslinimą.
7. Nuotoliniu būdu gauta informacija – aerofotonuotraukos, kosminiai vaizdai, jų pagrindu
sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai, ortofotoplanai, tiek analogų, tiek skaitmeniniame pavidale,
miškotvarkoje naudojami norint suskirstyti miško masyvą į taksacinius sklypus, nustatyti taksacinius
 3
rodiklius arba palengvinti jų nustatymą lauko darbų metu, užtikrinant maksimalų vidaus situacijos,
taksacinių rodiklių bei ūkinių priemonių perimamumą.
8. Miškotvarkos darbų metu sudaromų geografinių duomenų bazių geometrinis tikslumas privalo
tenkinti 2 priede pateiktus tikslumo reikalavimus.
9. Valdos ribos nustatomos pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį 2 priede nustatytu tikslumu.
Miškų urėdijų ir girininkijų ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis. Miško
masyvų ribos nustatomos dešifruojant ortofotoplanus.
10. Reikalavimai vietovardžiams. Kaimų, miškų, pelkių, salų, piliakalnių, upių, upelių, tvenkinių ir
ežerų pavadinimai įrašomi taksacinėse kortelėse arba kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 (įskaitant papildymą -
2006 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. N-8 9109), Kultūros paveldo registru, kadastro vietovių žemėlapiais,
vietinių miškininkų informacija. Esant dviem objekto pavadinimams, antrasis kartografinėje medžiagoje
įrašomas skliausteliuose.
11. Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi
tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui,
vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai. Jų ribos turi išlikti
maksimaliai pastovios (reikalinga medyno istorijai sekti).
11.1. Kvartalų tinklo sistema keičiama tik išimtinais atvejais – ūkininkavimo patogumui pagerinti,
keičiantis valdos plotui ir riboms – gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei
formuoti naujus kvartalus. Reikalavimai kvartalų formavimui nustatyti 3 priede.
11.2. Taksaciniai sklypai išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus (4 priedas),
funkcinę paskirtį, valdymo bei administracinę priklausomybę ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo
pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio
kampo.
Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų,
privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų
valstybės kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė – pagal nekilnojamojo turto kadastro
reikalavimus (1, 8 priedai).
Kai buvusioje miškų inventorizacijoje dešifruota miško sklypo riba ir naujai dešifruojamo miško
sklypo riba skiriasi iki 10 m. atstumu paliekama buvusios miškotvarkos sklypo riba. Sklypų ribos
koreguojamos tik tada kai taisomos didesniu nei 10 m. atstumu.
12. Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas Lietuvos Respublikos
georeferencinio pagrindo GDB10LT, skaitmeninių ortofotoplanų bei valstybės kadastrų duomenų
pagrindu. Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS
duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš
pradedant vykdyti lauko darbus.
Esant skirtingų išorinių duomenų šaltinių tarpusavio neatitikimams, sklypų ribų projektas rengiamas
vadovaujantis tokiais prioritetais:
12.1. Nekilnojamojo turto kadastro geodeziškai apmatuotų valdų ribos bei kadastro vietovių ir blokų
ribų atkarpos, sutampančios su geodeziškai apmatuotų valdų ribomis;
12.2. georeferencinis pagrindas ir miškų georeferencinis pagrindas;
12.3. ortofotožemėlapiai ir ortofotoplanai;
12.4. šios instrukcijos 12.1 punkte neįvardintos Nekilnojamojo turto kadastro valdų ribos bei
kadastro vietovių ir blokų ribų atkarpos;
12.5. valstybinės reikšmės miškų plotų schemų skaitmeninės ribos;
12.6. Saugomų teritorijų valstybės kadastro saugomų teritorijų ribos;
12.7. atvejais, kai remiantis ortofotožemėlapiu (ortofotoplanu) nustatoma akivaizdi georeferencinio
pagrindo klaida, lemianti didesnį kaip 10 m natūrinės linijos vidutinį pasislinkimą, vadovaujamasi
ortofotožemėlapiu (ortofotoplanu);
12.8. atvejais, kai remiantis georeferenciniu pagrindu ir/ar ortofotožemėlapiu (ortofotoplanu)
nustatoma akivaizdi Nekilnojamojo turto kadastro preliminariai apmatuotų valdų ribų klaida, lemianti
didesnį kaip 10 m natūrinės linijos vidutinį pasislinkimą, sudarantį 0,095 ha ar didesnį plotą, natūrinės
linijos padėtis nustatoma vadovaujantis georeferenciniu pagrindu ir/ar ortofotožemėlapiu
 4
(ortofotoplanu). Dėl pasislinkimo susidaręs plotas išskiriamas atskiru taksaciniu miško sklypu tik tada
jei ribos nesuderinamos su miškų urėdija ir nepasirašomas miškų ribų apžiūros vietoje aktas (38
priedas).
13. Miško ribų būklės įvertinimas ir jų tikslinimas. Prieš pradedant medynų inventorizaciją
valstybinės reikšmes miškuose privaloma įvertinti valstybinės reikšmės miškų, besiribojančių su
privačiais bei rezervuotais nuosavybės teisių atkūrimui miškais, ribų ir riboženklių būklę. Valstybinės
reikšmės miškų valdytojai privalo iki inventorizacijos darbų pradžios išvalyti visas valstybinės reikšmės
miškų, besiribojančių su privačiais ir rezervuotais nuosavybės teisių atstatymui skirtais miškais, ribas,
atstatyti reikalingus riboženklius. Būklės įvertinimas vykdomas natūroje įvertinant visas valstybinės
reikšmes miškų ribas. Ribų ir riboženklių būklė atžymima foto abrise vadovaujantis 33 punkto
reikalavimais ir sudaromas valstybinės reikšmės miškų ribų apžiūros vietoje aktas (38 priedas).
14. Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę
technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai
senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, o
taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDB10LT, kaip tikslintinų
vietovėje. Kai negalima vizualiai reikalaujamu tikslumu nustatyti sklypo arba miško ribos, atliekama
dalinė instrumentinė kvartalo vidaus situacijos bei miško ribos patikslinimo nuotrauka. Dalinės
instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS imtuvo ar kitų geodezinių instrumentų, yra
kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.), miško
ribos linijų ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir
nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai.
15. Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė (35 priedas) ir
fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje
arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo nurodymus, pateiktus šios Instrukcijos 17-24
punktuose. Sklypai išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama
kvartalo fotoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti.
16. Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto
pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-
instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija (2 priedas) priklauso
nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu
atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas 2 priede. Sklypo rodiklių, jo ribų bei ūkinių
priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei
projekto duomenimis.

TAKSACINIŲ KORTELIŲ VIRŠELIO PILDYMO TVARKA

17. Bendrieji reikalavimai viršelio pildymui:

17.1. Viršelis pildomas Lietuvių kalba, naudojant tik arabiškus skaičius, aiškiu įskaitomu šriftu
(naudojantis šioje Instrukcijoje pateiktais pavyzdžiais). Naudojant tik šioje instrukcijoje pateiktus
sutrumpinimus, kodus. Pataisymai turi būti padaryti suprantamai.
18. Viršelio duomenų elementai pildomi taip:
18.1. lauke “Valdytojas” įrašomas miško valdytojo kodas ir pavadinimas (miškų urėdijos,
nacionalinio parko) pagal klasifikatorių „Miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, valstybiniai rezervatai,
kiti objektai“ (5 priedas). Kai valdytojas turi padalinių, tai įrašomas girininkijos pavadinimas
(”Girininkija”).
18.2. lauke “Savininkas” privačiose miško valdose įrašomas savininko (-ų) pavardė (-ės) ir vardas (-
ai) (pildoma rengiant individualų miškotvarkos projektą).
18.3. lauke “Valdos adresas” įrašomas privačios miško valdos adresas: savivaldybės, seniūnijos,
kadastro vietovės (pildoma rengiant individualų miškotvarkos projektą).
18.4. lauke “Kv. Nr.” įrašomas miškų kvartalo numeris.
18.5. lauke „Miškų pogrupis“ įrašomas miškų pogrupio kodas pagal klasifikatorių (trijų ženklų)
“Miškų grupės ir pogrupiai” (6A priedas), vadovaujantis aktualiu Vyriausybės nutarimu dėl miškų
priskyrimo miškų grupėms. Pirmas skaičius - miškų grupė, kiti du – pogrupis. Įrašyta tituliniame lape
 5
miškų grupė ir pogrupis (kodas) priskiriama visiems Viršelyje esantiems sklypams. Jeigu kvartale
(valdoje) yra sklypų pagal paskirtį priskirtų kitoms miškų grupėms ir pogrupiams, tai būtinai įrašomi
atitinkami kodai Kortelės 1-me Makete (skiltis “Miškų pogrupis”). Jei inventorizacijos metu nustatoma,
kad Vyriausybės nutarimu priskirta miškų grupė ir pogrupis neatitinka Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26
d. nutarimu Nr. 1171 (LR Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.1249 redakcija) „Dėl miškų
priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (Žin.,
2001, Nr.84-2931, 2008, 68-2588) patvirtintų normatyvų, lauke „Siūlomas miškų pogrupis“ įrašomas
miškų pogrupio kodas pagal normatyvus (6B priedas).
18.6 lauke “Admin. Vienetas” įrašomas savivaldybės kodas pagal Nekilnojamojo turto kadastro
klasifikatorių „Administraciniai vienetai“ (7 priedas).
18.7. lauke “Saugoma teritorija (ST) / pavadinimas” įrašomas kodas pagal miškotvarkos duomenų
bazės klasifikatorių. ST pavadinimas (kodas)–(pvz; 6 – Apuolės kraštovaizdžio draustinis).
18.8. lauke “Draustinis, funkc. zona pavadinimas” įrašomi valstybiniame parke esančių rezervatų,
draustinių bei kitų funkcinio prioriteto zonų pavadinimų kodai pagal miškotvarkos duomenų bazės
klasifikatorių.
18.9. lauke “Pazonė” įrašomas valstybinio parko ir jo zonų ribų plane, pazonių, jei jos išskirtos,
kodas: „1“ – intensyvaus naudojimo, „2“ – ekstensyvaus naudojimo.
18.10. lauke “Nusaus. žemė” įrašomas raidinis kodas „N“, kai visas kvartalas yra nusausintas pagal
techninį projektą ir yra sausinimo griovių veikimo zonoje.
Sausintai žemei priskiriami pelkinių (P), užmirkusių (U) ir laikinai užmirkusių (L) augaviečių
sklypai, kurie visi arba ne mažiau 75% savo ploto yra griovių arba drenažo veikimo zonoje (Pa
augavietėje –25–40 m. atstumu nuo griovio, Pb, Pc – 70–80, Lb,Lc,Ld,.Ub – 100; Pc,Pd, Ud – 100–130
m). Kai nusausinti atskiri sklypai ar kvartalų dalys, tai sklypams pildoma Kortelės pirmo Maketo skiltis
“Nusausinta žemė” įrašant raidinį kodą N.
Nusausinta žemė skirstoma į pakankamai ar nepakankamai nusausintą pagal šiuos rodiklius:
a) anksčiau nei prieš 10 metų sausintuose sklypuose – medžių augimas akivaizdus, neakivaizdus, jų
atžėlimas kirtavietėse bei medynuose (savaiminukai gausūs visame tarpkupsčių plote, negausūs), žolinė
danga (pakitusi, nepakitusi);
b) neseniai sausinti sklypai – gruntinio vandens lygis (žemiau ar aukščiau 30 cm. gegužės–birželio
mėnesiais, žemiau ar aukščiau 60 cm. vasarą).
Pastaba: nepakankamai nusausinta žemė pažymima Makete 23 (kodas 16).
18.11. lauke “Vietovės kodas” įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto
kadastro vietovių klasifikatorių (pildoma naudojant kadastro vietovių žemėlapį).
18.12. lauke “Bloko kodas” įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto
kadastro vietovių blokų klasifikatorių (pildoma naudojant kadastro vietovių žemėlapį).
18.13. lauke “Sav. Nr.” įregistruotoms Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre
valstybinės reikšmės valdoms įrašomas šio registro suteiktas žemės sklypo numeris. Rengiant privačius
miško projektus įrašomas privačiai valdai nekilnojamo turto registro suteiktas žemės sklypo numeris.
18.14. lauke “Naudotojų grupė” įrašomas kodas iš klasifikatoriaus „Naudotojų grupės“ (1 lentelė).
Pastaba: miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir valstybinių rezervatų valdomiems valstybinės
reikšmės miškams skiltis nepildoma.
18.15. lauke “Taksat.” įrašomas taksatoriaus kodas pagal tabelio numerį (iki 3–jų ženklų).
18.16. lauke “Kitos teritorijos (NATURA 2000) PAST” įrašomas Paukščių apsaugai svarbios
teritorijos, kuri yra LR saugomose teritorijose arba jų dalyse, kodas pagal miškotvarkos duomenų bazės
klasifikatorių. PAST pavadinimas (kodas)–(pvz; 1 – Adutiškio – Guntauninkų miškai).
18.17. lauke “Kitos teritorijos (NATURA 2000) BAST” įrašomas Vietovių, atitinkančių gamtinių
buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kodas pagal miškotvarkos duomenų bazės
klasifikatorių. BAST pavadinimas (kodas)–(pvz; 1 – Adomiškio pelkė).
18.18. lauke “Buvę: KV.NR, girininkija” įrašomi praėjusioje miškų inventorizacijoje buvęs
kvartalo numeris ir girininkijos pavadinimas.
18.19. lauke “Plotas, ha.” įrašomas privačios miško valdos bendras plotas (0,1 ha tikslumu). Šis
plotas turi būti lygus valdoje esančių sklypų plotų sumai (pildoma rengiant individualų miškotvarkos
projektą).
 6
1 lentelė
NAUDOTOJŲ GRUPĖS
Kodas Pavadinimas
0 Miškų urėdijų, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų valdomi valstybinės reikšmės miškai.
1 Privatūs ir valstybiniai miškai, skirti nuosavybės teisių atkūrimui.
3 Savivaldybių naudojami valstybinės reikšmės miškai
4 KAM ir VRM valdomi valstybinės reikšmės miškai
5 Kitų juridinių asmenų naudojami valstybinės reikšmės miškai
6 Susisiekimo m-jos naudojami valstybinės reikšmės miškai
8 Iš kitų naudotojų valstybinės reikšmės miškų siūlomi išjungti plotai
9 Iš urėdijų valdomų valstybinės reikšmės miškų siūlomi išjungti plotai
10 Kiti miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir valstybinių rezervatų valdomi plotai
13 Kiti savivaldybių valdomi plotai
14 Kiti KAM ir VRM valdomi plotai
15 Kiti juridinių asmenų naudojami plotai
16 Kiti susisiekimo m-jos naudojami plotai
18 Kitų naudotojų valstybinės reikšmės miškams siūlomi priskirti plotai
19 Urėdijų valdomiems valstybinės reikšmės miškams siūlomi priskirti plotai
18.20. lauke “Foto Nr.” įrašomas ortofotoplano, į kurį patenka kvartalas arba valda, numeris.
18.21. lauke “Kortelių skč., sklypų nr.” įrašomas Viršelyje sugrupuotų Kortelių skaičius ir sklypų
numeriai (pvz.: „6–11, 16, 17“).
18.22. laukų srityje “Tekstinė dalis” įrašomi kvartale esantys gamtos ir kultūros paveldo objektai,
retų gyvūnų ir augalų rūšių buveinės (nurodant Sklypų numerius), miškų pavadinimai bei kiti duomenys.
18.23. laukų srityje “Taksatorius” įrašoma asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, pavardė, vardas,
parašas ir inventorizacijos data.
18.24. laukų srityje “Tikrino” įrašomas tikrinusio asmens vardas, pavardė, parašas ir data.
Pastaba: Viršelį būtina užpildyti kruopščiai, įskaitomai, be klaidų, priešingu atveju, visos
Viršelyje sudėtos Kortelės patenka į klaidų sąrašą.
TAKSACINĖS KORTELĖS PILDYMO TVARKA

19. Bendrieji reikalavimai kortelės pildymui:

19.1. Kortelė pildoma lietuvių kalba, spausdintinėmis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Kortelė
yra vieninga inventorizuojant visų nuosavybės formų miškus. Miškų inventorizacijos duomenys įrašomi
užpildant kortelės maketų laukus, laikantis reikalavimų, nustatytų šioje Instrukcijoje bei Miškotvarkos
darbų vykdymo instrukcijoje. Kiekvienam sklypui pildoma atskira kortelė. Į kortelę įrašomų rodiklių
skaičius ir turinys priklauso nuo žemės naudmenos. Medynų rodiklių matai ir gradacijos pildomi pagal
2 priedą.
19.2. Kortelės grupuojamos pagal kvartalus, o jų ribose pagal saugomas teritorijas, nuosavybę
(valstybinės reikšmės, privatūs, skirti nuosavybės teisių atkūrimui, kitų naudotojų miškai) bei
kadastrines vietoves ir blokus. Sugrupuotoms kortelėms pildomi suvestiniai duomenys – Viršeliai.
19.3. Kortelės viršuje įrašomas praeitos miškotvarkos kvartalo ir sklypo numeris. Jei keli sklypai
apjungiami, tai nurodoma apjungiamų sklypų numeriai (pvz; 17, 20, 21), jei sklypas skaidomas –
buvusio sklypo numeris su raidiniu indeksu (pvz. 17a, 20a.). Kortelėse tikslinga įrašyti ir girininkijos
kodą.
20. Maketas Nr. 1 „Sklypo bendra charakteristika“ pildomas taip:
20.1.1. lauko “Sklypo Nr” pirmoje skiltyje įrašomas Sklypui suteiktas numeris. Kvartale taikoma
vieninga Sklypų numeracija valstybiniams ir privatiems miškams. Sklypai numeruojami kvartalo ribose
arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant
eilėmis iki jo pietrytinio kampo. Viename kvartale (valdoje) sklypų numeriai neturi kartotis, praleistų
gali būti (nors nepageidaujama). Sklypų su raidiniais indeksais vykdant valstybinę sklypinę miškų
inventorizaciją negali būti (raidiniai indeksai naudojami rengiant privačių miškų miško projektus).
 7
20.1.2. lauko “Sklypo Nr” antroje skiltyje įrašoma Sklypui suteikta raidė (pildoma rengiant privačius
projektus). Rengiant privatų projektą, po valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, suskaidyto
sklypo daliai suteikiamas suskaidyto sklypo numeris su raidiniais indeksais (pvz; 13a, 13b).
Pastaba: kvartalų ir sklypų numeriai gali būti keičiami tik valstybinės miškų inventorizacijos metu.
20.2. lauke “Plotas ha” įrašomas Sklypo plotas 0,1 ha tikslumu (pildoma rengiant privačius
projektus).
20.3. lauke “Žemės naudm” įrašomas kodas iš klasifikatoriaus „Žemės naudmenų rūšys“ (8
priedas). Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų,
privačioje – tik miško žemės naudmenų sklypai. Inventorizuojami rodikliai, kurie gali būti atitinkamose
žemės naudmenose pateikti 17 priede. Kai kurių žemės naudmenų rūšių apibudinimas pateiktas 2
lentelėje.
2 lentelė
ŽEMĖS NAUDMENŲ RŪŠYS
Žemės naudmena Apibūdinimas
1. MIŠKO ŽEMĖ Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku
žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės,
mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir
klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose
pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir
linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių
įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai,
poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
1.2. Apaugusi mišku Miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam
miško žemė (medynai) tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško
ZK 1 ir 2 dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių (pirmo ardo skalsumas ≥0,3,
išskyrus medynus po neplynųjų pagrindinių miško kirtimų, kuriuose pirmojo
ardo skalsumas ne mažesnis kaip 0,2, ir bonitetas ≥5B).
Medžių savaiminukais apaugusi miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės
pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne
miško žemė inventorizuojama mišku, jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar
viršijęs 20 metų ir šis žemės plotas atitinka Miškų įstatyme apibrėžtą miško
sąvoką.
1.3. Neapaugusi mišku Miško žemės sklypai, kuriuose nėra medžių arba jų skalsumas nesiekia
miško žemė nustatyto minimumo ( <0,3, išskyrus medynus po neplynųjų pagrindinių miško
kirtimų, kuriuose pirmojo ardo skalsumas ne mažesnis kaip 0,2,).
1.3.1. Kirtavietė Žemės sklypas, kuriame medynas iškirstas (ne seniau kaip prieš 10 metų), bet
ZK 5 neatkurtas (atžėlimo nėra arba nepakankamas kiekis – skalsumas mažiau 0,3).
Sklypai kuriuose kirtimas įvykdytas prieš 3 ar mažiau metų ir palikti
savaiminiam atžėlimui inventorizuojami kaip kirtavietės. Degavietės, žuvę
medynai kuriose iškirsti medžiai, taksuojamos kirtavietėmis. Inventorizacijos
metais kirstinos biržės taksuojamos kaip kirtavietės (būtina derinti su užsakovu).
1.3.2. Žuvęs medynas Žemės sklypas, kuriame vyrauja džiūstantys, nudžiūvę, vėjo išversti ir nulaužti
ZK 6 arba gaisro sunaikinti (pažeisti), užtvindyti vandens medžiai, o sveiki medžiai
netenkina medynų skalsumo (0,3) ir našumo normatyvų pagal augavietės
kokybę. Tokiame sklype aprašomi pavieniai medžiai, sausuoliai, virtėliai. Jei
sklype yra sutręšusių virtėlių (≥10 m³/ha) pildomas 23-čias Maketas, kodas 11
1.3.3. Miško aikštė Ne mažesnio nei 0,1 ha plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas,
ZK 7 tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių (išskyrus miško pavertimą
kitomis naudmenomis) yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje
dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar
krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija,
paklotė ir pan.) tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), plotas
identifikuojamas miško aikšte. Aikštei priskirtinos neatkurtos kirtavietės
senesnės nei 10 m.
 8

Žemės naudmena Apibūdinimas

1.3.4. Žemė, skirta Buvę ne miško žemės sklypai, perduoti valstybinių miškų valdytojui miškui įveisti. . 38
miškui įveisti makete nurodyti naudmenos pavadinimą (kodą) pagal esamą žemės naudmeną.
ZK 8
1.3.5. Miško aikštė Sklypai išskiriami, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės
(galimai sunaikintas plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus
miškas) Miško žemė, veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties. Tokie plotai inventorizuojami kaip
verčiama ne miško miško aikštė (galimai sunaikintas miškas), nurodant augavietę, 38 makete
žeme buvusią naudmeną ir 50 makete faktinę naudmeną (pastatai, sodyba, kelias,
ZK 9 pieva, prūdas ir pan.).
1.3.6. Mažasis miško Žemės savininko ar naudotojo miško žemės sklype esantis atviras kasinys iki 0.5
karjeras ha ploto ir iki 2 m gylio, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio
ZK 35 reikmėms.
1.4. Miško daugina- Žemės sklypai, skirti miško dauginamajai medžiagai auginti ir miško sėklinei
mosios medžiagos bazei organizuoti. Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai
išauginimo žemė yra aprašomi, nurodant naudmenos tipą (miško daigynas, miško medelynas,
seklinė plantacija)
1.5. Technologinėms Žemės sklypai, skirti miško teritorijos bei miško valdymo, auginimo ir
reikmėms skirta žemė naudojimo technologinėms reikmėms tenkinti. Šiai žemei priskiriami miško
keliai, kvartalinės, priešgaisrinės, technologinės, įvairios paskirties iki 10 15 m
(išskyrus griovio trasą) pločio trasos (ryšių, energijos ir kt.).
1.5.1. Trasa 10 m pločio ar siauresnis žemės ruožas, skirtas ryšių, energijos perdavimo,
ZK 23, 24, 26 melioracijos ir kt. linijoms įrengti. Atskiras sklypas neišskiriamas, aprašomas
kaip linijinis objektas.
1.5.1. Elektros, ryšių, 15 m pločio ar siauresnis miško apsuptyje esantys žemės ruožai, naudojami
energetikos trasos. ryšių ar energijos perdavimo tinklams įrengti ir eksploatuoti, išskyrus vietas,
ZK 24,25,26 kuriose miško žemė nustatyta tvarka paversta kitomis naudmenomis. Trasos,
didesnio nei 5 m, pločio, išskiriamos į atskirą sklypą.
1.5.2. Griovio trasa Tais su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, skirtas grioviui įrengti ar jam
ZK 23 aptarnauti. Griovio trasa skiriama nuo 4 m ir didesnio pločio. Griovio trasai
nepriskiriami įrengti grioviai. Griovio trasos praradę savo pagrindinę
funkciją, t.y. sunykę, apaugę medžiais, susilyginę su aplinkos reljefu,
dažniausiai priskiriamos miško žemės ar kitai naudmenai pagal jų faktiškai
atliekamą funkciją.
1.6. Kita miško žemė Žemės sklypai, skirti nemedinei miško produkcijai auginti ir miško paslaugoms
teikti. Kitos paskirties miško naudmenų sklypai yra aprašomi, nurodant
naudmenos tipą (žaliavinė plantacija, pašarinė miško aikštelė, poilsiavietė,
rekreaciniai želdiniai, miško poilsiavietė, medienos sandėlys, mažoji miško
pelkė).
1.6.1. Miško sandėlis Žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško
ZK 31 produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti.
1.6.2. Miško Žemės sklypas, skirtas poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų
poilsiavietė aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir
ZK 32 kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos). Miško poilsiavietė – poilsiui be
nakvynės skirta teritorija. Miško stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta
teritorija, pritaikyta palapinėms statyti
1.6.3. Žvėrių pašarų Žemės sklypas, skirtas žvėrių pašarinėms kultūroms auginti arba žvėrims šerti.
aikštelė ZK 33 Jos gali būti įrengtos arba projektuojamos įrengti.
1.6.4. Miško laukymė Neapaugęs sumedėjusia augalija dirvonuojantis ar laikinai žemės ūkio reikmėms
ZK 34 naudojamas miškų masyve įsiterpęs sklypas. Miestų teritorijose miško laukymės
išskiriamos bendrajame plane suprojektuotose miškų ūkio ir rekreacinių miškų
paskirties teritorijose. Miško laukymės neskiriamos miškui įveisti, naudotinos
rekreacijos reikmėms. Želdintinos žemės ūkio naudmenos aprašomos kaip miško
 9
aikštės. Sklypuose, kuriuose buvusi naudmena natūrali pieva arba ganykla,
taksatoriui pildant 1 maketą vietoje naudmenos „miško aikštė“ rašyti „miško
laukymė“ (kodas 34), numatant 2 makete ūkinę priemonę „saugoti nuo
apaugimo“ (231 kodas). 38 makete rašyti buvusi: naudmena - „pieva“ (kodas
41) arba “ganykla”(42)
1.6.5. Šalutinių miško Žemės sklypas, kuriame auginami medeliai ir krūmai techninėms, vaistinėms,
žaliavų plantacija maistinėms, dekoratyvinėms žaliavoms gauti. Prie šių plantacijų gali būti
ZK 13 priskirtos priskirti ir savaiminiai krūmynai, jei naudojami minėtoms reikmėms
(pvz; šaltalankiais apaugę nenaudojami karjerai, šlaitai, smėlynai), taip pat
kalėdinių eglučių plantacijos. 50 makete pateikti papildomą informaciją
(paskirtis, medžių rūšis, įveisimo metai).
1.6.6. Mažoji miško Miško žemėje (įregistruotoje LR miškų valstybės kadastre) besiformuojanti ar
pelkė ZK 36 susiformavusi 1,0 ha ar mažesnio ploto pelkė.
2.NE MIŠKO ŽEMĖ
2.1 Žemės ūkio Aprašomos pagal Žemės valstybinės apskaitos taisykles tik miškų urėdijų
naudmenos valdomuose ne valstybinės reikšmės miškuose.
2.1.1. Ariama žemė Žemės sklypai, nuolat įdirbami (ariami) ir laikinai neįdirbami, naudojami
ZK 40 arba tinkami naudoti žemės ūkio kultūroms auginti, daugiamečių žolių ir
kultūrinių ganyklų sklypai pūdymui, dirvonai (sklypai, daugiau kaip metus
nenaudojami žemės ūkio kultūroms auginti ar pūdymui).
2.1.2. Pieva Žemės sklypai, užsėti (kultūrinės pievos) ar natūraliai apaugę daugiametėmis
ZK 41 pievų žolėmis (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), naudojami ar
galimi panaudoti šienui ruošti. Pievos gali būti laikinai ganomos
2.1.3. Ganykla Žemės sklypai, užsėti arba natūraliai apaugę pašarinėmis žolėmis ir naudojami
ZK 42 arba galimi naudoti gyvulių ganiavai.
Natūralios pievos ir ganyklos, kuriose dėl supelkėjimo ir apaugimo krūmais ar
mišku daugiau kaip 70% ploto išnykusios pašarinė žolės, apskaitomos pelkėmis,
krūmais arba medynais.
Žemės naudmena Apibūdinimas
2.1.4. Sodas Užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais žemės plotai, taip pat mėgėjiškų sodų
ZK 43 žemės sklypai.
3. KITA NE MIŠKO ŽEMĖ
3.1. Vandenys Vandenims priskiriama vidaus paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo
įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekančiu ar stovinčiu vandeniu): tai
ežerai, upės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti tvenkiniai, kanalai,
grioviais paversti upeliai, kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio plotą, kanalo
ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos
plotį. Ežerų, upių, tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens
horizonto lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa su jos šlaito kraštu.
1.5.1. Trasa (platesnė Platesnės nei 10 15 m pločio trasos skirtos ryšių, energijos perdavimo,
nei 10 15 m) melioracijos ir kt. linijoms įrengti. Šios trasos aprašomos tik valstybinės
ZK 70 reikšmės miškuose, išskiriant atskirą sklypą. Jei trasose, išskirtose kaip plotiniai
objektai, žemė naudojama, tai pagal Žemės valstybinę apskaitą esamos žemės
naudmenos aprašomos pagal faktišką naudojimą – želdiniai, plantacija, krūmai
ir pan. Trasose savaime atžėlę jaunuolynai neinventorizuojami, nes trasos yra
valomos, tačiau 5 ardą aprašyti galima.
3.2. Pelkės Žemės sklypai, apaugę charakteringa pelkių augalija ir turintys nenusausintą ne
ZK 47 mažesnio kaip 30 cm gylio durpės sluoksnį, išskyrus mažąsias miško pelkes.
Pelkėms taip pat priskiriami durpynai, jei durpių sluoksnis ≥30 cm. Pelkėje
galimas sausuolių, virtėlių ir trako aprašymas.
Pelkėje apaugimas medžiais (menkmiškis) aprašomas taksacinėje kortelėje
atskiru ardu, kai nesiekia 0,3 skalsumo arba skalsumas 0,3–1,0 ir neatitinka
žemiausio normatyvinio boniteto (pildomas 4-tas ardas.).
 10

3.3. Sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė

3.3.1. Krūmai Žemės sklypas, apaugęs krūmais ir dėl augavietės sąlygų netinkamas medynui
ZK 45 suformuoti. Kirtavietės ir miško aikštės, apaugusios krūmais, nepriskiriamos
krūmų naudmenai.
3.3.2. Žemė, apauganti Miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės
mišku naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė, kai viename
ZK 91 hektare yra ≥ 2000 vnt. ir ≥1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų
lapuočių arba ≥4000 vnt. ir ≥2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių
savaime želiančių medžių, kurių vidutinis amžius mažesnis kaip 20 metų,
aprašoma kaip žemė, apauganti mišku, želiančius medžius aprašant 1 ardu.
3.4. Pažeista žemė
3.4.1. Karjeras Eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų plotai išskyrus
ZK 74 mažuosius miško karjerus. Po eksploatacijos rekultivuoti ar nenumatyti
rekultivuoti karjerai apskaitomi atkurta arba susiformavusia žemės naudmena –
mišku, krūmais, pieva, vandenimis arba nenaudojama (kita) žeme.
20.3.1. Medyno aprašymo ypatumai.
a) Kultūrinės kilmės medynas, kai 1 ardo vyraujanti medžių rūšis yra kultūrinė.
b) Kai medyno sudėtyje yra kultūrinių medžių rūšių, bet vyraujanti yra savaiminės kilmės,
inventorizuojamas savaiminės kilmės medynas, tačiau aprašant ardą kultūrinėms medžių rūšims
nurodoma kilmė.
c) Kai medyne yra įveisti polajiniai želdiniai, tai jie aprašomi 6 arba 2 ardu atsižvelgiant į ardų
aprašymui keliamus reikalavimus, abiem atvejais nurodoma polajinių želdinių kultūrinė kilmė.
Pastaba: visais atvejais, kai 1 ardo pirma medžių rūšis nekultūrinė, skiltyje “Žemės
naudmena” kodas = 1, kai kultūrinė =2.
20.3.2. Pirmą kartą inventorizuojamų žėlinių ir želdinių aprašymo ypatumai.
a) Miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba
laisva valstybinė ne miško žemė, kai viename hektare yra ≥ 2000 vnt. ir ≥1 m vidutinio aukščio
spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba ≥4000 vnt. ir ≥2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių
savaime želiančių medžių, kurių vidutinis amžius mažesnis kaip 20 metų, aprašoma kaip žemė,
apauganti mišku (žemės naudmenos kodas 91), želiančius medžius aprašant 1 ardu.
b) Medžių savaiminukais apaugusi miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės
žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė inventorizuojama mišku (žemės
naudmenos kodas 1), jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs 20 metų ir šis žemės plotas
atitinka Miškų įstatyme apibrėžtą miško sąvoką. Medžių savaiminukai aprašomi 1 ardu.
c) Visi želdiniai įveisti miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės
naudojimo paskirties arba laisvoje valstybinėje ne miško žemėje inventorizuojami mišku (žemės
naudmenos kodas 2), želdintus medžius aprašant 1 ardu.
20.3.3. Buvusių miškų, kurie transformuoti į ne miško žemę aprašymo ypatumai.
a) Kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai
neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, tokie plotai
inventorizuojami kaip miško žemė. Suformuojamas naujas miško sklypas nurodant miško aikštės
(galimai sunaikintas miškas) naudmeną (žemės naudmenos kodas 9). Miško sklypui nurodoma
augavietę, buvusi naudmena pagal praeitos inventorizacijos duomenis ir 50 makete įrašoma faktinę
naudmeną (pastatai, sodyba, kelias, pieva ir pan.).
b) Kai miško žemės transformacijos į ne miško žemę vietoje nebuvo, o inventorizuotų miško žemės
plotų ribos nesutampa su anksčiau inventorizuotų ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre
registruotų miško žemės plotų ribomis dėl klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo
miško žemės išskyrimo ankstesnėje medžiagoje, atskiras miško sklypas neišskiriamas, o fotoabrise (prie
keičiamos miško sklypo ribos) nurodomas miško ribos keitimo priežasties raidinis kodas:
A-netiksliai identifikuota išorinė miško žemės riba (10 m ir didesniu atstumu);
B-inventorizuotas sklypas mažesnis nei 0,1 ha;
 11
C-medžių juosta, siauresnė kaip 10 m (Medžių juostos plotis nustatomas pagal trumpiausią atstumą
tarp dviejų linijų, išvestų per medžių, augančių skirtingose juostos pusėse, centrus ne trumpesnėje nei 10
m ilgio atkarpoje. 10 m ir platesnės medžių juostos laikomos mišku ir jų užimamas plotas nustatomas,
atsižvelgiant į miško ribos apibrėžimą.);
D-krūmynai;
E-pelkės;
F-keliai, trasos, ežerai, upės, kiti vandens telkiniai;
G-sodai;
H-seni pastatai, sodybvietės, pamatai;
K- kapinės;
J-kita ne miško žemė (skliausteliuose būtina nurodyti esamą žemės naudmena).
c) Miestų teritorijose ne miško žemės naudmenų sklypams, anksčiau inventorizuotiems miško žeme
ir registruotiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, be b punkte nurodytos informacijos,
nustatomos papildomos charakteristikos: medžių (jei yra) rūšinė sudėtis, amžius. Fotoabrise (prie
keičiamos miško sklypo ribos) nurodomas miško ribos keitimo priežasties raidinis kodas, medžių (jei
yra) rūšinė sudėtis, amžius (pvz., B|6P4E|60).
20.3.4. Miško sklypų, kuriuose miškų inventorizacijos metu planuojamos vykdyti ūkinės
priemonės, aprašymo ypatumai.
Žemės naudmena ir medyno rodikliai nustatomi pagal faktinę būklę, neatsižvelgiant į planuojamas
vykdyti miškų inventorizacijos metais ūkines priemones (kirtimus, želdinimą). Metų pabaigoje turi būti
patikslinami valstybinių miškų valdytojų valdomų miško sklypų, kurių medynuose arba neapaugusiuose
žemes sklypuose po miškų inventorizacijos buvo atliktos ūkinės priemonės, duomenys.
20.4. lauke “Medžių rūšis” įrašomas medyno vyraujančios medžių rūšies raidinis kodas pagal
klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (9 priedas). Įrašytas kodas turi sutapti su Maketo Nr. 10 pirmojo
ardo pirmoje eilutėje įrašytu medžių rūšies kodu.
Medžių rūšys, kurios neįrašytos į normatyvą aprašomos kaip “kiti spygliuočiai” (Ks), “kiti kietieji
lapuočiai” (Kk), “kiti minkštieji lapuočiai” (Km). Tokiais atvejais 50 Makete įrašomas pilnas medžių
rūšies pavadinimas (pvz; Kk – Bekotis ąžuolas, Ks – Serbinė eglė). Kai kurios retos medžių rūšys
(miškinė obelis, paprastoji kriaušė, trešnė ir kt.) gali būti aprašytos trake, tačiau ir šiuo atveju 50 Makete
įrašomas pilnas pavadinimas (pvz, miškinė obelis 3 vnt; jei gausu – pavienės miškinės obelys).
20.5. “Bonitetas” įrašoma medyno bonitetinė klasė: 1A, 1, 2, 3, 4, 5, 5A arba 5B. Boniteto klasė yra
nustatoma medyno vyraujančiai medžių rūšiai pagal jos amžių ir vidutinį aukštį (34 priedas). 5B
bonitetas gali būti tik pušynams Pa ir Na augavietėje. Jaunuolynuose iki 5 metų amžiaus boniteto klasė
nustatoma pagal augavietės potencialų derlingumą (14 priedas “Taksacijos rodiklių koreliaciniai
ryšiai”). Bonitetas turi būti nustatytas lauko darbų metu aprašant taksacinį sklypą.
Pastaba: kai medyno parametrai (amžius, aukštis) neatitinka žemiausio normatyvinio boniteto,
sklypas aprašomas kaip pelkė, nurodant apaugimą (10 mak. 4 ardas).
20.6. lauke “Augavietė” įrašomas augavietės raidinis kodas pagal klasifikatorių „Miško augavietės,
miško tipų serijos, augalija ir dirvožemiai“, pateiktą 10 priede. Pirmoji raidė (didžioji) - dirvožemio
drėgnumo laipsnis (Š, N, L, U, P), antroji (mažoji) - derlingumo laipsnis (a, b, c, d, f), trečioji -
dirvožemio granuliametrinės sudėties grupė (l, p, s). Pelkinėms nenusausintoms augavietėms trečioji
raidė nenurodoma, nusausintom trečioji raidė “n”.
Augavietė nustatoma visiems, išskyrus technologinės paskirties, miško žemės sklypams ir visiems,
išskyrus užstatytas teritorijas, kelius bei vandenis, ne miško žemės sklypams. Augavietė miško žemės
naudmenų sklypuose yra nustatoma pagal ankstesnės miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir
augaviečių kartografavimo duomenis. Ji gali būti patikslinama vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo
augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą.
Pastabos: 1. Šlaitinėms augavietėms priskiriami:
a) daubų ir skardžių šlaitai, statūs 150 ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių
šlaitai;
b) raguvos, nuošliaužų vietos;
c) lengvai pustomi, atviri ar rekultivuojami smėlynai;
 12
d) karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemės.
Minimalus šių miškų plotas – 1 hektaras. Formuojant šio pogrupio sklypus, prie šlaitų pridedama
ir 5–10 metrų pločio prieššlaitinė dalis
2. Granuliometrinės sudėties grupės: l - lengvos uolienos (smėlis, priesmėlis, žvyras), p -
lengvos su sunkiu podirviu (priemolis ar molis 0,5 m gylyje ir giliau) ir s - sunkios uolienos
(priemolis ar molis 0,4 m gylyje ir sekliau).
Galimi augaviečių tipai ir variantai pateikti šios instrukcijos 14 priede “Taksaciniai koreliaciniai ryšiai”.
Augaviečių detali charakteristika pateikta knygoje “Miško augaviečių tipai”(Lututė, 2006).
20.7. lauke “Miško grupė” įrašomas kodas pagal klasifikatorių „Miškų grupės ir pogrupiai“ (6A
priedas), vadovaujantis aktualiu Vyriausybės nutarimu dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Šis laukas
pildomas tik tuo atveju, kai sklypui nustatytas miškų pogrupis neatitinka įrašyto Viršelyje. Jei
inventorizacijos metu nustatoma, kad Vyriausybės nutarimu priskirta miškų grupė ir pogrupis neatitinka
Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 (LR Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo
Nr. 1249 redakcija) „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms
normatyvų patvirtinimo“ patvirtintų normatyvų, lauke „Siūloma miškų grupė“ įrašomas miškų pogrupio
kodas pagal normatyvus (6B priedas). Šis laukas pildomas tik tuo atveju, kai sklypui siūlomas priskirti
miškų pogrupis neatitinka Viršelyje įrašyto siūlomo miškų pogrupio.
Naujos sklypo ribos išskiriamos ir išbraižomos vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d.
nutarimu Nr. 1171 (LR Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.1249 redakcija) „Dėl miškų
priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“
patvirtintu normatyvu. Jei dėl miškų pogrupio pasikeitimo buvusios miškotvarkos sklypas turi būti
padalintas, privaloma naujai išskirti sklypą, tais atvejais kai suformuoto sklypo plotas yra 0,5 ha. ir
didesnis, sklypo charakteristikose užrašomas esamas ir siūlomas miškų pogrupis. Tais atvejais kai dalis
sklypo mažesnė nei 0,5 ha ir sklypo charakteristikos atitinka greta esančio sklypo charakteristikas juos
galima sujungti užrašant tiktai seną miškų pogrupį.
20.8. lauke “Sklypo paskirt.” įrašoma: kai Sklypas išsinuomotas – kodas „1“; kai Sklypas
išnuomotas kitiems naudotojams – kodas „2“. Šis laukas būtinai pildomas pirmą kartą
inventorizuojamiems Sklypams – kodas „5“.
20.9 lauke “Nusausinimas” įrašomas kodas „N“, kai nusausintas Sklypas yra griovių veikimo zonoje
ir Viršelyje atitinkamas kodas neįrašytas.. Šis kodas pildomas visoms žemes naudmenoms, kurių
augavietės prasideda hidrotopu L, U ir P.
21. Maketas Nr. 2 “Projektuojamos ūkinės priemonės“ pildomas taip:
21.1. laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi projektuojamų ūkinių priemonių kodai pagal klasifikatorių
„Miškų ūkinės priemonės“ (11 priedas). Sklype galima įrašyti iki trijų skirtingų ūkinių priemonių.
Ūkinės priemonės projektuojamos atsižvelgiant į miško kirtimų amžius (16 ir 18 priedai), miškų grupę,
augavietę ir kitus požymius vadovaujantis patvirtintais normatyvais. Vykdant valstybinę miškų
inventorizaciją lauko darbų metu projektuojamos miško ūkinės priemonės nurodytos 3 lentelėje.
Pastaba: papildomus nurodymus dėl ūkinių priemonių projektavimo teikia projekto autorius
arba grupės vadovas pagal sprendinius priimtus I miškotvarkos pasitarime, kolektyvinėse
treniruotėse ir kt. Rengiant individualų projektą privačiai valdai visos ūkinės priemonės
projektuojamos taksacijos metu.
Pastaba: atrankinius sanitarinius kirtimus projektuoti draudžiama.
21.2. lauke „Eilė“ įrašomas projektuojamų ugdymo kirtimų vykdymo eiliškumas: „k“ – kirsti
nedelsiant; „1“ – kirsti pirmame penkmetyje; „2“ – kirsti antrame penkmetyje.
21.3. lauke “Iškirt. %” įrašomas projektuojamais ugdymo arba rekonstrukciniais kirtimais Sklype
iškertamos medienos tūrio procentas. Nurodomas iškertamo medžių tūrio % sklype (ugdymo atvejais 5-
50 %, rekonstrukcijai 30-100 %).
21.4. lauke „Medžių rūšis“ įrašomas želdintinos arba prognozuojamos atželti pagal Miško atkūrimo
ir įveisimo nuostatų reikalavimus tikslinės medžių rūšies (ar dviejų rūšių) raidinis kodas (12 priedas).
21.3. lauke “Sodinimo vietų skaičius” įrašoma miško želdinimo darbams (kodai
211,212,213,214,217,218) reikalingas sodinukų skaičius šimtais vnt. vienam hektarui, atsižvelgiant į
želdomas medžių rūšis ir augavietę pagal želdinių tipus.
 13
3 lentelė
ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAVIMAS
Kodas Ūkinė priemonė Apibūdinimas
Privalomai projektuojamos ūkinės priemonės (lauko darbų metu, sklype)
211 Želdinimas Neapaugusioms medynų žemėms (kirtavietės, žuvę medynai, aikštės, žemė,
neapaugusių plotų skirta miškui įveisti) nurodyti miško atkūrimo būdą - želdinti, palikti atželti,
214 Jaunuolynų mišrus atkūrimas. Miško atkūrimas projektuojamas visuose neapaugusiose
papildymas miško žemėse.
Jaunuolynų papildymas projektuojamas blogos būklės želdiniuose 5-15 metų
217 Mišrus atkūrimas
amžiaus ir iki 10 metų savaiminiuose jaunuolynuose, kurių skalsumas 0,5 ir
(želdiniai) mažiau ir nesitikima tolesnio žėlimo. Visais atvejais dalinis želdymas tikslingas
218 Mišrus atkūrimas kai visas želdytinas plotas sklype sudaro ne mažiau 0,3 ha.
(žėliniai) Projektuojant miško atkūrimą vadovautis “Miško atkūrimo ir įveisimo
230 Žėlimas nuostatais”.
Pastaba: tikrinimo metu kokybės įvertinimas sumažinamas jei Kortelėje taksatorius nesuprojektavo
privalomai projektuojamų ūkinių priemonių.
Rekomenduojamos projektuoti ūkinės priemonės
Ugdymo kirtimai Ugdymo kirtimai valstybinės miškų inventorizacijos metu projektuojami
121 Jaunuolynų vadovaujantis 16 priedu
ugdymas Taksatoriui visais atvejais rekomenduojama suprojektuoti ugdymo kirtimus ir jų
122 Retinimas intensyvumą, ypatingai medynuose, kuriuose skalsumas mažesnis negu
nustatyta ugdytinam, tačiau grupinis medžių išsidėstymas, o skalsumas
123 Einamasis kirtimas sumažintas dėl retmių arba sudėtyje yra nepageidaujamų medžių rūšių (Bankso
pušis ir pan.);
Pastaba: projektuojant išvardintas ūkines priemones nurodomas eiliškumas ir iškirtimo procentas. 15-tam
makete “įvykdytos ūkinės priemonės” sklypuose kirstuose 5-kių paskutinių metų laikotarpyje pildomos
grafos “įvertinimas” ir “pagrįstumas”.
125 Medynų ir krūmynų IV grupės miškams priskirtuose miškuose medynų ir krūmynų pertvarkymo
pertvarkymo kirtimais leidžiama pertvarkyti: krūmynus; nevietinių, svetimžemių ar invazinių
kirtimai medžių rūšių medynus; minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus (baltalksnynų
Rekonstrukcinis iki 10 metų amžiaus) jaunuolynus; retus bet kurių medžių rūšių jaunuolynus ir
kirtimas pusamžius medynus, kuriuose žėlimą skatinančiomis priemonėmis ar
ugdomaisiais miško kirtimais negalima suformuoti tikslinių medžių rūšių
medynų.
II–III grupių miškuose medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimus leidžiama
vykdyti nevietinių, svetimžemių ar invazinių rūšių medynuose, o taip pat IIA
grupės miškuose dirbtiniu būdu įveistuose medynuose, siekiant šių rūšių
medžius ar krūmus pakeisti vietinių rūšių medžiais ar krūmais, didinti miškų
natūralumą ir paskatinti biologinės įvairovės atsikūrimą.
Pastaba: projektuojant nurodomas iškirtimo procentas, želdoma medžių rūšis ir sodinimo vietų skaičius.
130 Ugdymo kirtimai Neugdoma šiais atvejais:
neprojektuojami 1. kai žvėrių skaičius nesureguliuotas (1000 ha miško > 3 briedžių ar 12 elnių):
- pušynuose iki 20 metų (grynuose);
- ąžuolynuose ir uosynuose iki 50 metų (grynuose ir mišriuose);
- eglynuose nuo 21 iki 55 metų (grynuose ir mišriuose);
- mišriuose lapuočių su eglėmis medynuose (E sudėtyje 3-4 dalys) nuo 21
iki 40 metų.
2. pušynuose, pažeistuose šakninės pinties, kai jos židiniai medynuose iki 20
metų amžiaus užima daugiau kaip 10 proc. medynų ploto, o vyresnio amžiaus
medynuose – daugiau kaip 15 proc. ploto.
3. kai nereikia ugdyti vertingų arba etaloninių medynų, saugomų gamtos išteklių
sklypų, kertinių miško buveinių ir pan.( jei sklypai neišjungti iš naudojimo kitais
kodais).
4. kai medžių skaičius atitinka ar artimas normatyviniam (pagal vizualinį
įvertinimą).
 14

22. Maketas Nr. 3 “Žuvę medžiai” pildomas taip:

22.1. lauke “Sausuolių tūris” įrašomas sausų medžių tūris hektare. Esant sausuolių tūriui iki 5 m3/ha
gradacija 1 m3, jei tūris 1 ha didesnis gradacija 5 m3. Jiems priskiriami: sausuoliai, džiūstantys ar kitaip
stipriai pažeisti medžiai. Sausuoliai tūris įrašomas pusamžiuose ir vyresniuose medynuose, o taip pat
spygliuočių jaunuolynuose, kai sausų medžių skersmuo ≥14 cm.
22.2. lauke “Virtelių tūris” įrašomas virtėlių medžių likvidinis tūris. Esant virtelių tūriui iki 5 m3/ha
gradacija 1 m3, jei tūris 1 ha didesnis gradacija 5 m3. Virteliams priskiriami: vėjo išversti ir nulaužti
medžiai bei natūraliai iškritę medyne medžiai. Sutręšę virtėliai neapskaitomi, jei sutrešusių virtėlių tūris
≥10 m³/ha pildomas 23-čias Maketas, kodas 11.
23. Maketas Nr. 10 “Medyno taksaciniai rodikliai” pildomas taip:
23.1. laukas “Ardas” – vienodo aukščio ir struktūros medyno dalis. Lauke „Ardas“ įrašomas medyno
ardo kodas: „1“ – viršutinis ardas; „2“ – žemutinis ardas; „3“ – pomiškis; „4“ – apaugimas pelkėse
(menkmiškis); „5“ – savaiminis žėlimas; „6“ – polajiniai želdiniai“; „9“ – pavieniai medžiai.
23.1.1. 1 ardas (viršutinis), įrašoma: rūšinė sudėtis, amžius (1-300 metų), aukštis (0,2-40 m
(maumedis 0,2-45)), bonitetas (ne mažesnis kaip 5B), skersmuo (0-100 cm (dvigubas aukščiui),
Ą,T,M,P,L,U,K – 0-120 cm), skalsumas (0,3-1,5, išskyrus medynus po neplynųjų pagrindinių miško
kirtimų, kuriuose skalsumas 0,2-1,3), skerspločių suma (kai vykdoma instrumentinė taksacija) ir tūris.
23.1.2. 2 ardas (žemutinis) žemesnis už pirmąjį 20% ir daugiau, skalsumas ≥0,1, vidutinis aukštis ≥5
m. Įrašoma: sudėtis, amžius (10 -100 metų), aukštis (5-25 m), skersmuo (4-30 cm), skalsumas (0,1-0,7),
tūris (10-280 ktm).
23.1.3. 3 ardas (pomiškis), po medyno ardų danga augantys gyvybingi pagrindinių ir šalutinių medžių
rūšių, dviejų metų ir vyresni, 0,2–4 m aukščio medeliai bei 5–8 m aukščio medeliai nesudarantys antrojo
ardo. Aprašomas tik gyvybingas (4 lentelė), tikslinis pomiškis, neįskaitomi stipriai pažeisti ir
negyvybingi medeliai. Įrašoma: sudėtis, amžius (2-40 metų), aukštis (0,2-8 m), medelių skaičius (lauke
“skalsumas”) šimtais vienetų viename hektare (5-95). Jei pomiškio amžius nuo 2 iki 5 metų gradacija 1
metai, nuo 5 – 5 metai. Pomiškio aukščio gradacija 0,2–0,5; 1; 1,5, nuo 2 metrų kas 1 metrą. Medelių
skaičiaus gradacija 100 vnt. Skersmuo nerašomas.
Pastaba: į šį arda gali būti įrašyti kultūrinės kilmės medeliai, kurie nesudaro 6 arba 2 ardo.
23.1.4. 4 ardas (apaugimas pelkėse, menkmiškis), aprašomas, kai apaugimas nesiekia skalsumo 0,3
arba skalsumas yra 0,3-1,1,3 bet medynas neatitinka normatyvinio boniteto, o pušynams Pa augavietėje
nesiekia 5B boniteto. Įrašoma: rūšinė sudėtis, amžius (5-250 metų), aukštis (0,5-10 m), skersmuo (0-22
cm) ir skalsumas (0,1-1,0). Tūris nerašomas.
4 lentelė
MEDELIŲ GYVYBINGUMO VERTINIMAS
Medžių rūšis Gyvybingas Negyvybingas
Pušis menturės turi ne mažiau kaip 4 menturės turi mažai (1–2) šakučių, spygliai
šakutes, apaugusias spygliais; ūgliai ir reti – tik šakučių galuose; ūgliai ir šakutės
šakutės storos, spygliai ilgi, gerai plonos, spygliai menki
išsivystęs viršūninis ūglis
Eglė viršūninis ūglis yra ne mažiau kaip 1,5 viršūninis ūglis trumpesnis už šoninius, laja
karto ilgesnis už šoninius, laja smaili, skėtiška, spygliai reti
kūgiška, spygliai tankūs
Ąžuolas ryškus viršūninis ūglis, gana storas, stagariškas stiebelis arba ryškiai krūmiška
pumpurai stambūs, normalaus dydžio lajos forma, labai nuplonėję ūgliai, lapai
(kaip stambių medžių) ploni, reti
Uosis, Klevas, Liepa šakutės sudaro smailų kampą su lieme- viršūninis ūglis plonas, dažniausiai
niu, viršūninis ūglis storas, laja trumpas, laja skėtiška arba reta, šakutės
kūgiška, pumpurai stambūs, lapai sudaro statų kampą su liemeniu, lapai maži,
tamsiai žali blyškūs
Beržas, Juodalksnis, ryškus, storas viršūninis ūglis, viršūninis ūglis plonas, dažniausiai
Drebulė, (Guobiniai) pumpurai stambūs, laja kūgiška trumpas, pumpurai smulkūs, laja skėtiška
arba krūmiška
23.1.5. 5 ardas (žėlimas medžių rūšimis), aprašomas žemės naudmenų rūšims: 1,2, 5-8, 12, 14, 23,
24, 26, 30-36, 45, 70, 74, 77-79, 81-83, 91. Įrašoma: rūšinė sudėtis, amžius (1-20 metų), aukštis (0,2-8
 15

m), skersmuo (0-12 cm), medelių skaičius (lauke “skalsumas”) šimtais vienetų hektare 5-90 vnt/ha. Tūris
nerašomas.
23.1.6. 6 ardas (polajiniai želdiniai), įveisti po medyno ardų danga (rekonstrukciniai, antram ardui
sudaryti, prieškirtiminiai) želdiniai, taip pat želdiniai, įveisti neapaugusioje miško žemėje, bet laiku
neišugdžius, atsidūrę po juos praaugusių savaiminių minkštųjų lapuočių medžių lajomis ir nesudarantis 2
ardo. Įrašoma: rūšinė sudėtis, amžius (1-40 metų), aukštis (0,2-8 m), skersmuo (0-14 cm), skalsumas (0,1-
1,0). Tūris nerašomas.
Pastaba: į šio ardo sudėtį įskaitomi ir pomiškyje esantys visų medžių rūšių savaiminukai. Esant
6 ardui pomiškis neaprašomas.
23.1.7. 9 ardas (pavieniai medžiai), medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis
aukštis – ne mažesnis kaip 15 m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip 35%) bei neapaugusioje
medynų žemėje (skalsumas – mažesnis kaip 0,2, vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 5 8 m). 9 ardas
aprašomas šiose žemės naudmenose – 1,2, 5-9, 10-14, 31-36, 41-43, 45, 47, 50-53, 74-90, 91. Įrašoma
rūšinė sudėtis, amžius (20-300 metų), aukštis (58-40 m), skersmuo (8-120 cm) ir tūris 1 ha (1-150 m³).
23.1.8. Želdinių ir žėlinių aprašymo ypatumai:
a) kai želdiniai (6 metų ir vyresni) įveisti plynumose yra atsidūrę po savaime atžėlusiais lapuočiais,
tai minkštieji lapuočiai aprašomi 1 arde, o želdiniai 6 arde (tais atvejais kai aukščio skirtumas ≥4 metrai ir
neįmanoma aprašyti želdintas ir atžėlusias medžių rūšis viename arde). Esant grupiniam medyno sąstatui
ir aukščių skirtumui tarp atskirų medžių rūšių nuo 3 iki 7 metrų, medynas aprašomas viename arde;
b) esant mažesniam nei 4 metrų aukščių skirtumui želdiniai (nuo 6 metų) ir žėliniai aprašomi
viename arde. Šiuo atveju rūšinė sudėtis nustatoma pagal pavyzdį: E: pasodinta 3000 vnt., išliko 600
(3000:10 (koeficientų suma) = 300 – vieno koeficiento reikšmė; 600 –2 koef; 900– 3 koef. ir t.t.).
Likusieji koeficientai skiriami atžėlusioms medžių rūšims. Pagal išlikusių kultūrinės kilmės medelių
skaičių galimi įvairūs variantai (9B1E, 7B3E......5E5B, 6E4B ....);
c) želdiniai 1-5 metų taksuojami 1 ardu, o jei vyksta minkštųjų lapuočių žėlimas jis taksuojamas 5
ardu. Atžėlę ar po kirtimo išlikę pagrindinių medžių rūšių medeliai įtraukiami į 1-mo ardo sudėtį (P,E,Ą,
U,K,G,V,S,Bu);
d) želdiniuose iki 30 metų po ugdymo kirtimų atželiantys iš kelmų minkštieji lapuočiai į rūšinę
sudėti neįskaitomi, bet aprašomi 5–me arde. Žėliniuose iki 30 metų po ugdymo kirtimų želiantys jauni
spygliuočiai (iki 5 metų) ir iš kelmų atželiantys minkštieji lapuočiai taksuojami 5 ardu.sklypai kurie
iškirsti prieš tris ar mažiau metų ir palikti savaiminiam atžėlimui inventorizuojami kaip kirtavietės, o
juose atželiantys medeliai aprašomi 5 ardu. Jei tokiuose sklypuose vykdamas mišrus atkūrimas (želdintų
medelių skaičius iki 50% normatyvinio) ar parama savaiminiam atžėlimui kultūrinės kilmės medeliai
įrašomi į 5-to ardo rūšinę sudėtį, nurodant jų kilmę (pvz. 6B2D2E(K) 35 vnt/ha).
Pastaba: kai vienalyčio medyno kokioje nors dalyje yra žuvę želdiniai, tai toks medynas skirstomas
į du sklypus. Želdinių aprašymo ypatumai pavaizduoti paveikslais instrukcijos 27 priede.
23.2. lauke “Sudėtis/koef.” Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių
santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki 5 m aukščio ir 10 m. amžiaus – pagal atskirų miško
elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo 10 (tūrio dalis
96% ir daugiau) iki 1 (tūrio dalis 6–15%). Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma
koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji
lapuočiai. Jeigu medžių rūšies tūris arba medelių skaičius sudaro mažiau 5 % tuomet koeficientas
nerašomas (tokios medžių rūšys vadinamos pliusinėmis, pvz; 5B2D3E+J,U).
Pastaba: medžių rūšims be koeficientų (pliusinėms) įrašomas tik amžius.
23.3. lauke “Sudėtis/Rūšys” įrašomi miško elemento medžių rūšis sutartine santrumpa, pagal ardą
sudarančių medžių rūšių raidinius kodus, vadovaujantis klasifikatoriumi „Medžių ir krūmų rūšys“ (9
priedas).
Pirmoje vietoje įrašoma vyraujanti medžių rūšis (turinti didžiausią koef.). Pvz; 5B2D3E;
2E(80)2E(60)3B3D (vyraujanti medžių rūšis E, elementai E(80) ir E(60)); 4E3B3D; 3P2E1Ą2B2D. Iš
dviejų ar didesnio skaičiaus pagrindinių medžių rūšių vyraujančia yra laikoma geriau augavietę atitinkanti
(pagal 13 priedo 1 lentelę) rūšis (5E5P aug.Nc; 5P5E aug.Lb; 3J3B3E1U aug.Pd; 3E1P3J3B aug.Pcn).
Pastaba: medynų vyraujančių medžių rūšių atitikimo augavietėms eilė nurodyta 13 priedo 1 –oje
lentelėje.
 16

Kai medyne vyrauja spygliuočių medžių rūšys pirmiausiai aprašomos spygliuočių, po to kietųjų
lapuočių, pabaigoje minkštųjų lapuočių medžių rūšys (Pvz. 4E1P2Ą3D). Kai medyne vyrauja kietųjų
lapuočių medžių rūšys pirmiausiai aprašomos kietųjų lapuočių, po to spygliuočių, pabaigoje minkštųjų
lapuočių medžių rūšys (Pvz. 4Ą1E3B2D). Kai medyne vyrauja minkštųjų lapuočių medžių rūšys
pirmiausiai aprašomos minkštųjų lapuočių, po to spygliuočių, pabaigoje kietųjų lapuočių medžių rūšys
(Pvz. 4D1B3E2Ą).
23.4. lauke “Amžius (metais)” įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies amžius. Kultūrinės
kilmės medynų iki 30 metų ir savaiminės kilmės medynų iki 10 metų medžių rūšių amžius įrašomas 1
metų tikslumu, medynams nuo 10 iki 120 metų – 5 metų tikslumu, daugiau kaip 120 metų – 10 metų
tikslumu. Į želdinių amžių įskaitomi sodinimo metai (Pvz, želdiniai įveisti 2007 m, taksuota 2017 m, jų
amžius 11 metų. Sodinukų amžius neįskaitomas).
23.4.1. Įvairiaamžiuose medynuose gali būti išskiriamos vienos rūšies medžių kartos, jeigu spygliuočių
ir lapuočių amžius skiriasi ≥20 metų ir tūriai sudaro ≥10 % ardo tūrio (Pvz., 9P(70)1P(100)). Esant
kultūrinės kilmės medynui ir jame savaiminės kilmės medžiams arba esant savaiminės kilmės medynui ir
jame kultūrinės kilmės medžiams ši taisyklė negalioja ir amžius gali skirtis mažiau nei 20 metų (Pvz
8E(20) kultūrinės kilmės ir 2E(20) savaiminės kilmės).
23.4.2. Amžius nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą
amžių arba kitais metodais: pagal kelmus, spygliuočių jaunuolynams pagal mentures arba grąžtu gręžiant
1,3 m. nuo šaknies kaklelio aukštyje. Gręžiami vidutinių matmenų apskaitos medžiai. Inventorizuojant
vizualiniu metodu, amžius nustatomas medyno aprašymo punkte, instrumentinės inventorizacijos metodu
– apskaitos barelyje. Jei amžius nustatytas gręžimo būdu, gręžinėlis paliekamas prie išgręžto medžio.
Prie rievių skaičiaus, nustatyto 1,3 m aukštyje, pridedama: pušiai Na, Pa, Pb augavietėse ir eglei visose
augavietėse – 7 metai, pušiai kitose augavietėse –5 metai, ąžuolui – 5 metai, beržui, juodalksniui, uosiui –
3 metai, drebulei, baltalksniui – 2 metai.
23.4.3. Vykdant vizualinę taksaciją medžių amžiaus matavimai atliekami taksatoriaus parinktose
tipingose sklypo aprašymo vietose (kurių skaičius nustatomas pagal 1 lentelę 30 priedas). Kiekvienoje
pasirinktoje tipingoje vietoje kiekvienam medyno ardui nustatomas vyraujančios medžių rūšies amžius.
Amžius kiekvienam išmatuotam medžiui nustatomas metų tikslumu. Amžius metų tikslumu
įrašomas vizualinės apskaitos su matavimo elementais kortelėje (30A priedas). Amžius nustatomas
tam medžiui kuriam išmatuotas skersmuo ir aukštis. Jeigu miško sklypo aprašymas atliekamas tik vienoje
tipingoje medyno aprašymo vietoje, parenkami du vidutiniai pagal aukštį medžiai ir jiems nustatomas
amžius. Kitų sudaromųjų medžių rūšių amžiai nustatomi palyginamuoju būdu, palyginant juos su
vyraujančios medžių rūšies išmatuotų medžių matmenimis.
23.4.4. Vykdant instrumentinę taksaciją vyraujančios I ardo medžių rūšies amžius nustatomas pagal ne
mažiau kaip 3 tolygiai paskirstytų matuojamuose kampinio matavimo bareliuose medžių matavimus,
sudaromųjų I ardo bei kitų ardų medžių rūšių amžius nustatomas išmatuojant ne mažiau kaip po 1
kiekvieno miško elemento medžių amžių. Amžius kiekvienam išmatuotam medžiui nustatomas metų
tikslumu. Amžius metų tikslumu įrašomas apskaitos kampinio matavimo bareliuose kortelėje (31A
priedas). Amžius nustatomas tam medžiui kuriam išmatuotas skersmuo ir aukštis.
23.4.5. Sklypuose, kuriuose medynai susiformavo iš pomiškio ar 2 ardo po įvykdytų neplynų arba
plynų pagrindinių miško kirtimų, 50 Makete pažymima, kad medynas suformuotas iš pomiškio ar antro
ardo (Pvz., medynas iš pomiškio, iš 2 ardo).
23.5. lauke “H (m)” įrašomas visų ardų sudėtinių medžių rūšių aukštis. Aukštis iki 2 m įrašomas 0,5 m
tikslumu, daugiau kaip 2 m – 1 m tikslumu. Želdinių minimalus aukštis gali būti 0,2 m ir iki 0,5 1,0 m
aukščio įrašomas 0,1 m tikslumu. Medžių aukščiai matuojami 33 priede nustatyta tvarka. Miško
elemento vidutinis aukštis nustatomas pagal jo vidutinį skersmenį, išmatuotų medžių aukščius ir
skersmenis panaudojant unifikuotą aukščių priklausomumo nuo skersmens modelį.
23.5.1. Vykdant vizualinę taksaciją medžių aukščio matavimai atliekami taksatoriaus parinktose
tipingose sklypo aprašymo vietose (kurių skaičius nustatomas pagal 1 lentelę 30 priedas). Kiekvienoje
pasirinktoje tipingoje vietoje kiekvienam medyno ardui nustatomas vyraujančios medžių rūšies aukštis.
Aukščio matavimui iš kiekvieno medyno ardo trijų vyraujančios medžių rūšies medžių, kuriems buvo
išmatuotas skersmuo, parenkamas vidutinis pagal aukštį ir jam išmatuojamas medžio stiebo ilgis. Matuotų
medžių aukštis įrašomas vizualinės apskaitos su matavimo elementais kortelėje. Jeigu miško sklypo
aprašymas atliekamas tik vienoje tipingoje medyno aprašymo vietoje, parenkami du vidutiniai pagal
 17

aukštį medžiai ir jiems išmatuojamas medžio stiebo ilgis. Kitų sudaromųjų medžių rūšių aukščiai
nustatomi palyginamuoju būdu, palyginant juos su vyraujančios medžių rūšies išmatuotų medžių
matmenimis.
23.5.2. Vykdant instrumentinę taksaciją, kiekviename barelyje iš trijų I ardo vyraujančios medžių
rūšies medžių, kuriems buvo išmatuotas skersmuo, parenkamas vienas vidutinis pagal aukštį medis ir jam
išmatuojamas stiebo ilgis. Sudaromųjų bei antro ardo medžių rūšių aukščiui matuoti parenkama po vieną
vidutinių parametrų medį bet kuriame barelyje. Matuotų medžių aukštis įrašomas apskaitos kampinio
matavimo bareliuose kortelėje. Barelyje matuojamas labiausiai atitinkantis vidutinius parametrus medis,
kuriam buvo išmatuotas skersmuo.
23.5.3. Medyno ardo vidutinis aukštis nustatomas apskaičiuojant miško elementų vidutinio aukščio
svertinį vidurkį, kuris skaičiuojamas susumavus miško elementų vidutinių aukščių ir jų skerspločių sumos
(arba tūrio, arba rūšinės sudėties koeficientų sumos) sandaugas ir padalinus iš jų skerspločių sumų sumos
(arba tūrio, arba rūšinės sudėties koeficientų sumos).
23.6. lauke „D (cm)“ įrašomas visų ardų (išskyrus 3-čią ardą) medžių rūšių skersmuo. Medžių
skersmenys matuojami 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio vadovaujantis 33 priede pateiktais principais.
Miško elemento medžių vidutinis skersmuo apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš apmatuotų
medžių skersmenų kvadratų vidurkio. Skersmuo nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis
aukštis yra iki 2 1,5 m. Vidutinis miško elemento medžių skersmuo nustatomas ir įrašomas į Kortelę 2 cm
tikslumu.
23.6.1. Vykdant vizualinę taksaciją medžių skersmens matavimai atliekami taksatoriaus parinktose
tipingose sklypo aprašymo vietose (kurių skaičius nustatomas pagal 1 lentelę 30 priedas). Kiekvienoje
pasirinktoje tipingoje vietoje kiekvienam medyno ardui išmatuojami trys vyraujančios medžių rūšies
vidutinio skersmens medžių ir po vieną kiekvienos sudaromosios medžių rūšies skersmenys Matuotų
medžių skersmuo (2 cm tikslumu) įrašomas vizualinės apskaitos su matavimo elementais kortelėje
(30 A priedas).
23.6.2. Vykdant instrumentinę taksaciją, kiekviename barelyje vyraujančios medžių rūšies vidutiniam
skersmeniui nustatyti, išmatuojami 3 artimiausių barelio centrui medžių skersmenys. Sudaromųjų bei
antro ardo medžių rūšių skersmeniui matuoti parenkama po vieną vidutinių parametrų medį bet kuriame
barelyje. Matuotų medžių skersmuo (1 cm tikslumu) įrašomas apskaitos kampinio matavimo
bareliuose kortelėje (31 A priedas).
23.7. lauke „Skalsumas“ įrašomas 1, 2, 4 ir 6 ardų skalsumas 0,1 tikslumu: viršutiniam (1 ardui) –
0,3-1,5, išskyrus medynus po neplynųjų pagrindinių miško kirtimų, kuriuose skalsumas 0,2-1,3;
žemutiniam (2 ardui) 0,1–0,7; menkmiškiui (4 ardui) – 0,1–1,01,3; polajiniams želdiniams (6 ardui) –
0,1–1,0.
23.7.1. Pomiškiui (3 ardui) skalsumo grafoje įrašomas medelių skaičius šimtais vienetų viename
hektare nuo 5 iki 95; savaiminiam žėlimui (5 ardui) – medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare
nuo 5 iki 95 kai jis aprašomas plynumose ir atskiru ardu miško želdiniuose.
23.7.2. Pavieniams medžiams (9 ardui) skalsumo grafa nepildoma (įrašomas tik tūris 1-150 m3).
23.7.3. Vizualinės su matavimo elementais inventorizacijos būdu medyno ardo skalsumas nustatomas
vizualiai, iš patirties pagal lajų glaudumą. Esant nepakankamai patirčiai rekomenduojama naudoti
kampinės apskaitos barelius, matuojant juos tipingose sklypo vietose. Atrankiniu - instrumentiniu būdu
matuojamuose medynuose skalsumas apskaičiuojamas pagal matuojamo ir normalaus medyno
skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba
medžių stiebų (su žieve) tūris (34 priedas) parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį
aukštį. Vykdant instrumentinę taksaciją kortelės lauke “Skalsumas” skalsumą įrašyti būtina.
23.7.4. Žėliniuose, kurių vidutinis aukštis neviršija 5 m, skalsumas yra nustatomas pagal 1 ha esančio
ir teoriškai maksimalaus (10000 medelių 1ha, vienas medelis =1m²) medelių skaičių santykį. Taksuojant
vizualiai jaunuolynuose aukštesniuose kaip 5 m. skalsumas nustatomas pagal lajų susivėrimo laipsnį
(glaudumą). Pvz; susivėrimas 60% = 0,6 sk.
23.7.5. Želdiniuose skalsumas nustatomas pagal normatyvinio sodinimo vietų (13 priedas 3 lentelė ) ir
išlikusių perspektyvių medelių skaičiaus santykį. Pvz; E sodinimo optimalus skaičius 3500 vnt = 1,0 sk.,
išliko 2200 (įskaitomi ir perspektyvūs E savaiminukai), skalsumas = 2200:3500 = 0,6 sk. Tokiu pat
principu gali būti apskaičiuotas ir žėlinių (jei nustatytas medelių skaičius) skalsumas, lyginant su
pakankamu perspektyvių savaiminukų kiekiu (13 priedas 2 lentelė).
 18

23.8. lauke „Iškirt. %“ įrašomas suprojektuotas iškirsti tūrio procentas pagal medžių rūšis (nuo 2 iki
100 %). Pastaba: pildoma tik privačioms valdoms, rengiant jų miškotvarkos projektus.
23.9. lauke „Kilmė“ želdintoms medžių rūšims įrašomas kodas „K“ (kultūrinė). Kodas įrašomas
kiekvienai 1, 2, 6 ir 9 ardo kultūrinei medžių rūšiai. Žuvusių želdinių išlikę medeliai įrašomi į 1,2,3,5 ar 9
ardo sudėtį nurodant kilmę (tačiau negali būti vyraujančia rūšimi).
23.10. lauke „Tūris m³/ha“ 1, 2 ir 9 ardų pirmoje eilutėje įrašomas stiebų tūris kubiniais metrais
viename ha, iki 60 m³/ha – 5 m³/ha tikslumu, daugiau kaip 60 m³/ha – 10 m³/ha tikslumu. Medyno tūris –
tai medyne augančių (gyvų) medžių stiebų su žieve tūris. Medyno tūriui nustatyti apskaičiuojamas
medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve).
23.10.1. Inventorizuojant vizualiniu su matavimo elementais metodu, privaloma kortelėje įrašyti
tūrį medynams pasiekusiems šį amžių: P, M, G, K, U -100, E - 70, Ą - 120, B, L, J, Sb - 60, D, T -
40, Bt, Bl, Gl – 30. Šiuo metodu inventorizuotų medyne augančių medžių tūris nustatomas pagal
ardo vyraujančios medžių rūšies tūrio lenteles (34 priedas), ardo vidutinį svertinį aukštį ir
skalsumą (apskaičiuojant normalaus medyno tūrio ir ardo skalsumo sandaugą).
23.10.2. Medynus inventorizuojant supaprastintu atrankiniu instrumentiniu metodu rūšinė
sudėtis ir medžių stiebų tūris nustatomi panaudojant unifikuotas skaičiavimo programas.
23.11. lauke „∑G (m²/ha)“ instrumentiniu atrankiniu metodu inventorizuojamuose medynuose
kiekvienam pirmojo ir antro ardo miško elementui nustatoma skerspločių suma, 1,3 metro aukštyje nuo
šaknies kaklelio, 1 m² tikslumu, tam panaudojant kampinio matavimo prietaisą (kampamatį, relaskopą ar
kt.). Skerspločių suma įrašoma 10 makete skerspločių suma nerašoma, ji apskaičiuojama kameraliai
panaudojant unifikuotas skaičiavimo programas ir duomenų bazėje įrašoma pirmo ir antro ardo kiekvienai
medžių rūšiai turinčiai koeficientą. Matavimai atliekami bareliuose, kurių išdėstymo tvarka ir kiti
skerspločių sumos nustatymo reikalavimai pateikti 31 priede.
24. Papildomi Kortelės Maketai pildomi pagal fiksuotą struktūrą: Maketo numeris (laukas „Nr.“) ir
laukai „1“, „2“, „3“, „4“ ir „5“. Kiekvienam Maketui skiriamos 4 skiltys, išskyrus 12 Maketą, kur žvėrių
pažeidimams skiriamos 5 skiltys (5-je nurodant šviežius pažeidimus) ir 21 Maketo rekreaciniams
objektams (42) (5-je nurodant rekreacinės įrangos vienetų skaičiui). To paties numerio papildomi Maketai
Nr. 13, 17, 19, 23 ir 38 Kortelėje gali būti pildomi 1 kartą, Maketai Nr. 11, 12, 14, 15, 22 iki 3 kartų,
Maketas Nr. 21 rekreacinė įranga, pildomas iki 10 kartų.
Papildomi Maketai:
24.1. Maketas Nr. 11 („Miško želdiniai“) privalomai pildomas visiems paskutinio vykmečio
želdiniams, įskaitant ir žuvusius. Vykmečio pradžia - sekantieji metai po praeitos miškotvarkos lauko
darbų, pabaiga - dabartinės miškotvarkos lauko darbų metai. Maketas pildomas tiek kartų kiek kartų
vykmetyje sodinti želdiniai, bet nedaugiau nei 3 kartus.
24.1.1. lauke „1“ įrašomi želdinimo metų paskutiniai du skaitmenys.
24.1.2. lauke „2“ įrašomi sodintų medžių rūšių raidiniai kodai (iki dviejų medžių rūšių, įrašomų be
jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (9 priedas).
24.1.3. lauke „3“ įrašomas išlikusių perspektyvių sodintų medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo
1 iki 90) (Pvz; jei sodinta 3500, o išliko 2700, tai įrašoma 27). Nustatant medelių skaičių apskaitomi
sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių (žvėrių, entokenkėjų ir ligų pažeisti). Prie
bendro skaičiaus pridedami ir savaime atžėlę tikslinių medžių rūšių medeliai, atitinkantys augavietę (13
priedas “Miško atkūrimo vertinimas”).
24.1.4. lauke „4“ įrašoma želdinių būklė: „4“ – geri; „3“ – patenkinami; „2“ – blogi; „1“ – žuvę (13
priedas). Makete Nr. 12 blogiems ir žuvusiems želdiniams būtina nurodyti nepatenkinamos būklės
atsiradimo priežastis (kodas pagal klasifikatorių „Papildomi maketai“ (15 priedas)).
24.1.5. Mišriai atkurtas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai sudaro ≥50%
reikalingo (normatyvinio) jų skaičiaus.
24.2. Maketas Nr. 22 („Miško žėliniai“) pildomas visiems paskutinio vykmečio žėliniams, įskaitant
ir žuvusius. Vykmečio pradžia - sekantieji metai po praeitos miškotvarkos lauko darbų, pabaiga -
dabartinės miškotvarkos lauko darbų metai. Maketas pildomas nedaugiau nei 3 kartus.
24.2.1. lauke „1“ įrašomi Miško žėlimo projekto sudarymo paskutiniai du skaitmenys.
24.2.2. lauke „2“ įrašomi atžėlusių medžių rūšių raidiniai kodai (iki dviejų medžių rūšių, įrašomų su
skiriamuoju ženklu be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (9 priedas).
 19

24.2.3. lauke „3“ įrašomas išlikusių perspektyvių atžėlusių medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo
1 iki 90). Nustatant medelių skaičių apskaitomi sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų
medelių (žvėrių, entokenkėjų ir ligų pažeisti).
24.2.4. lauke „4“ įrašoma žėlinių būklė: „4“ – geri; „3“ – patenkinami; „2“ – blogi; „1“ – žuvę (13
priedas). Makete Nr. 12 blogiems ir žuvusiems žėliniams būtina nurodyti nepatenkinamos būklės
atsiradimo priežastis (kodas pagal klasifikatorių „Papildomi maketai“ (15 priedas)).
24.2.5. Sklypuose, kuriuose taikytas mišrus atkūrimas t.y. dalyje ploto želdinta ir sklypas projekte
priskirtas žėliniams, aprašant pirmą ardą želdintos medžių rūšys negali būti vyraujančios.
Kortelės 50 Makete turi būti nurodyta želdinimo metai ir želdintų medelių skaičius vnt./ha.
24.2.6. Mišriai atkurtas miškas priskiriamas žėliniams, kai želdinti medeliai sudaro <50%
reikalingo (normatyvinio) jų skaičiaus.
24.3. Makete Nr. 12 („Miško pažeidimai“) pildomi atitinkamų rūšių miško pažeidimai (stichiniai,
miško faunos, kenkėjų, ligų, žmogaus ūkinės veiklos ir kiti turintys įtakos medyno 1, 2 ir 3 ardo
tvarumui) Sklype. Pažymimi seni ir naujai padaryti žvėrių pažeidimai. Jei žuvus medynui pasikeitė žemės
naudmena taip pat pildomas 12 Maketas.
24.3.1. lauke „1“ įrašomas miško pažeidimų rūšies kodas pagal klasifikatorių „ Papildomi maketai“
(15 priedas). 50 Makete rekomenduojama įrašyti pilną kenkėjo ar ligos pavadinimą. Pavyzdžiui; pušinis
straubliukas, šakninė pintainė.
24.3.2. lauke „2“ įrašomas pažeistos medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“
(9 priedas). Lauke įrašomas tik vienos pažeistos medžių rūšies kodas, kai pažeistos kelios medžių rūšys
pildomas kitas 12 Maketas.
24.3.3. lauke „3“ įrašomas pažeistų medžių skaičius procentais nuo atitinkamos medžių rūšies medžių
skaičiaus (apskaitomi vidutiniškai ir stipriai pažeisti medžiai). Pagal algoritmą perskaičiuojama į
pažeistais medžiais užimtą plotą (Pvz; sklypo plotas 2,1 ha, rūšinė sudėtis 7P3B, pažeista P 30%. Pagal
plotą tai sudarys 2,1 x 0,7 =1,5 x 30 = 0,5 ha.).
24.3.4. lauke „4“ įrašomas medžių gyvybingumo sumažėjimas, atsižvelgiant į skabymo ar laupymo
intensyvumą ir šių pažeidimų periodiškumą pažeidimo laipsnis: „1“ – silpnas, „2“ – vidutinis, „3“ –
stiprus, „4“ – medžiai žuvę. Pagrindinių medžių rūšių pažeidimo tipai ir jų apibūdinimas pateikti 5
lentelėje.
24.3.5. lauke „5“ įrašoma reikšmė „1“, kai medžiai pažeisti per paskutinius metus (šviežios žaizdos ant
kamienų yra šviesios, ankstesnių metų – patamsėjusios).
Pastaba: kai yra ankstesnių metų ir šviežių pažeidimų skiltyse 2 ir 3 įrašomi visų pažeidimų
(suminiai) procentai.
5 lentelė
Pažeidimo tipai ir apibūdinimas
Medžių Sveiki ir nedaug Silpnai pažeisti Vidutiniškai Stipriai pažeisti ir žuvę
rūšys pažeisti pažeisti
Pušis Nuskabyta Nuskabyta 30- Vieną kartą nuska- 2 kartus ir daugiau
mažiau kaip 30% 50% menturinių bytas viršūninis nuskabytas viršūninis ūglis.
menturinių šakučių ūglių. Iki ūglis. Nulaužtas kamienas,
šakučių ūglių. 1 cm. Pločio Ištisinės žaizdos ištisinės žaizdos žievėje virš
Žievė sveika. žaizdos kamieno žievėje iki 1/3 ka- 1/3 kamieno apskritimo
žievėje. mieno apskritimo. ilgio.
Ąžuolas Skabytos tik men- Vieną kartą 2 kartus nuskaby- 3 kartus ir daugiau
turinės šakutės. nuskabytas tas viršūninis ūglis. nuskabytas viršūninis ūglis.
Žievė sveika. viršūninis ūglis. Ištisinės žaizdos Nulaužtas kamienas,
Iki 1cm. pločio žievėje iki 1/3 ka- ištisinės žaizdos žievėje virš
žaizdos kamieno mieno apskritimo. 1/3 kamieno apskritimo
žievėje. ilgio.
Eglė, uosis Skabytos tik men- Vieną kartą 2 kartus nuskaby- 3 kartus ir daugiau
turinės šakutės. nuskabytas tas viršūninis ūglis. nuskabytas viršūninis ūglis.
Žievė sveika. viršūninis ūglis. Iki 1cm. pločio Platesnės kaip 1 cm. pločio
Žievė sveika. žaizdos kamieno žaizdos kamieno žievėje.
žievėje.
 20

24.4. Maketas Nr. 13 („Technologinės paskirties objektai“) pildomas priešgaisriniams barjerams,

melioracijosgriovio, elektros ir kitoms trasoms, ne siauresnėms kaip 15 m.
Naudojant GIS technologiją, keliai, grioviai, upeliai kortelėje neaprašomi, tačiau būtinai juos
pažymėti sutartiniais ženklais fotoabrise nurodant plotį, upelių, griovių pavadinimus (naudojant kadastro
vietovių žemėlapį).
24.4.1. lauke „1“ įrašomas technologinės paskirties objekto plotis metrais (nuo 10 15 iki 99 200 m).
24.5. Maketas Nr. 14 („Vaisiniai ir vaistiniai augalai“) pildomas Sklypams, kuriuose rasti vaisiniai
ir vaistiniai augalai. Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai nustatomi dviem gausiausioms samanų-žolių-
krūmokšnių ardo ir dviem trako augalų rūšims (29 priedas). Kiekvienai rūšiai 14 Maketas pakartojamas.
Pastaba: Maketas pildomas tik projekto autoriaus arba būrio viršininko nurodymu.
24.5.1. lauke „1“ įrašomas augalo rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Vaistiniai ir vaisiniai
augalai “ (29 priedas).
24.5.2. lauke „2“ įrašomas rūšies sutinkamumas, t.y. kokioje sklypo dalyje auga, procentais, 10
procentų tikslumu (10-100%).
24.5.3. lauke „3“ įrašomas sąžalyno tankumas, procentais, 10 procentų tikslumu (10-80%).
24.5.4. lauke „4“ įrašoma ūkinė vertė, t. y. tinkamumas paruošoms: „1“ – maža, „2“ – vidutinė, „3“ –
didelė. Ūkinė vertė nustatoma pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 8 priedą.
Pastaba: “4” laukas pildomas, kai yra užsakymas žaliavos paruošoms.
24.6. Maketas Nr. 15 („Įvykdyti miško kirtimai“) pildomas visų rūšių kirtimams, įvykdytiems
Sklype per vykmetį, išskyrus atrankinius sanitarinius kirtimus ( kodas 127). Pildoma tiek Maketų, kiek
kartų kartoti kirtimai.
24.6.1. lauke „1“ įrašomi kirtimo metų paskutiniai du skaitmenys (kai biržė buvo kertama kelis metus,
nurodomi paskutinio kirtimo metai).
24.6.2. lauke „2“ įrašomas kirtimų rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių „Miško ūkinės
priemonės“ (11 priedas).
Pastaba: kai sklype įvykdytas neplyno kirtimo paskutinis atvejis (sklype kirtavietė ar medynas iš
pomiškio, 2 ardo) rašomas kodas 112 ar 113.
24.6.3. lauke „3“ įrašomas per 5 paskutinius metus įvykdyto ugdymo kirtimo kokybės įvertinimo
kodas: patenkinamai gerai atliktiems kirtimams – „1“, nepatenkinamai – šie kodai (nurodant priežastį):
„2“ – per didelis intensyvumas; „3“ – per mažas intensyvumas; „4“ – blogai kirtimui parinkti medžiai;
„5“ – išugdyta dalis Sklypo; „6“ – iškirstos tik valksmos; „7“ – Sklypas neugdytas; „8“ – kitos priežastys.
24.6.4. lauke „4“ įrašomas kirtimo pagrįstumas: „1“ – pagrįstai, „2“ – nepagrįstai (kirtimas atliktas be
tikslo). Laukas pildomas tiktai vertinant ugdomuosius (kodai 121-123) kirtimus.
Pastaba: įvykdytų kirtimų vertinamo normatyvai nurodyti 19 priede.
24.7. Maketas Nr. 17 („Žemės ūkio naudmenos“) pildomas ariamoms žemėms, ganykloms ir
pievoms (inventorizuojant privačius miškus – nepildomas).
24.7.1. lauke „1“ įrašomas pievos arba ganyklos tipas: „1“ – užliejama, „2“ – sausuminė, „3“ –
pelkėta.
24.7.2. lauke „2“ įrašoma naudmenos būklė: „1“ – kultūrinė, „2“ – švari, „3“ – apaugusi, „4“ –
kupstuota, „5“ – akmenuota.
24.7.3. lauke „3“ įrašomas apaugęs medžiais arba krūmais plotas, procentais nuo viso Sklypo ploto.
Apaugimo detalesnė charakteristika gali būti pateikta 50 Makete. Pvz; apaugusi B, J, Bt.
24.7.4. lauke „4“ įrašoma naudmenos panaudojimo rūšis: „1“ – tarnybinė dala, „2“ – urėdijos
reikmėms, „3“ – asmeniniam naudojimui, „4“ – nenaudojama, „5“ – nuomojama (derinama su girininku).
Pastaba: ariamoms žemėms pildoma tik 4 skiltis. Ne miško žemės naudmenoms 5 ardas
nepildomas.
24.8. Maketas Nr. 19 („Trakas“) aprašoma iki trijų vyraujančių krūmų rūšių (mažėjančia ploto
padengimo procento tvarka.) ir nurodomas jų bendras tankumas (glaudumas). Trako krūmų rūšims gali
būti nurodoma ir ūkinė vertė. Saugomose teritorijose, įvertinant biologinę įvairovę ir Europos Bendrijos
svarbos natūralias buveines, gali būti aprašytos visos traką sudarančios krūmų rūšys. Maketas pildomas
šiose žemės naudmenose: 1,2, 5-8, 12-19, 22-26, 30-34, 41, 42, 45, 47, 52-53, 74-83, 91.
24.8.1. laukuose „1“, „2“ ir „3“ įrašomi krūmų rūšių kodai pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų
rūšys“ (9 priedas).Jeigu sklype augančios krūmų rūšies pavadinimo nėra klasifikatoriuje 50 Makete
įrašomas pilnas šios rūšies pavadinimas.
 21

24.8.2. lauke „4“ įrašomas krūmų tankumas (nustatomas pagal trako lajų projekcijų padengtą plotą
procentais nuo viso sklypo ploto): „1“ – retas (iki 30% tankumo), „2“ – vidutinio tankumo (30–60%), „3“
– tankus (daugiau kaip 60%).
24.9. Maketas Nr. 21 („Saugomi objektai“) aprašomi gamtiniai kraštovaizdžio, kultūros paveldo,
rekreaciniai, Raudonosios knygos ir kiti saugomi bei Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 objektai,
esantys miško žemėje. Šie objektai identifikuojami vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos,
archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Lietuvos Respublikos ir savivaldybių nekilnojamųjų kultūros
vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų
sąrašu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, Saugomų rūšių ir bendrijų valstybės
registru, Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų, augalų, grybų rūšių bei augalų bendrijų sąrašais bei jų
radviečių duomenų bazėmis, kertinių miško buveinių sąrašais. Pastarieji du sąrašai aktualizuojami sklypų
aprašymo metu. Kortelėje aprašomi tik tie saugomi objektai kuriems suteiktas unikalus kodas ir
kurių tiksli vietą lauko darbų metu nustatyta natūroje.
24.9.1. lauke „1“ įrašomas objekto klasifikacinės grupės kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų
grupės“ (21 priedas) (pvz; 40 –gamtinis kraštovaizdžio objektas; 41 – kultūros paveldo objektas; 42 –
rekreacinis objektas).
24.9.2. lauke „2“ įrašomas saugomo objekto pogrupio kodas pagal klasifikatorių „Saugomų objektų
pogrupiai“ (22 priedas) (Pvz; 1 – geologinis; 5 – botaninis (gamtiniams objektams); 1 – archeologinis
(kultūros paveldo objektams)).
24.9.3. lauke „3“ įrašomas konkretaus saugomo objekto kodas (Pvz; 1 – Papilės atodanga, 98 – Velnio
duobė (geologiniams); 1 – Dovydžių ąžuolas, 93 – dvikamienė pušis botaniniams); 1 – Subartonių
piliakalnis, 19 – Pentukių senkapiai (archeologiniams) ir t.t.).
24.9.3.1. Konkretus saugomo gamtinio kraštovaizdžio bei kultūros paveldo objekto pavadinimas
įrašomas pagal miškotvarkos duomenų bazės klasifikatorių (papildomus paaiškinimus teikia projekto
autorius, būrio viršininkas).
24.9.3.2. Konkretus rekreacinio objekto pavadinimas įrašomas pagal klasifikatorių rekreaciniai
objektai (23 priedas).
24.9.3.3. Konkretus Raudonosios knygos ar kito saugomo objekto pavadinimas įrašomas pagal
klasifikatorių Raudonosios knygos ir kiti saugomi objektai (24 priedas).
24.9.3.4. Konkretus Europos ekologinio tinklo NATURA 20000 objekto pavadinimas įrašomas pagal
klasifikatorių Europos ekologinio tinklo NATURA 20000 objektai (25 priedas).
24.9.3.4. Konkretus Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos pavadinimas įrašomas pagal
klasifikatorių Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos (26 priedas).
24.9.4. lauke „4“ įrašomas rekomenduojamos ūkinės priemonės kodas: „1“ – ūkinė priemonė
nereikalinga, „2“ – einamoji priežiūra, „3“ – atstatomieji darbai, „4“ – aplinkos sutvarkymas be
specialaus projekto, „5“ – aplinkos sutvarkymas užsakant specialų projektą, „6“ – objekto tvarkymas
pagal esantį projektą.
24.9.4.1. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu ūkinės priemonės kodas įrašomas tik
rekreaciniams objektams.
24.9.5. lauke „5“, kai aprašomi rekreaciniai objektai, įrašomas įrangos kiekis, vnt..
Pastaba: saugomų objektų sąrašus taip pat ir kodus 3 skilties pildymui pateikia projekto
autorius.
24.10. Makete Nr. 23 („Ypatybės“) įrašomos Sklypo ypatybės.
24.10.1. laukuose „1“, „2“, „3“ ir „4“ įrašomi Sklypo ypatybių kodai pagal klasifikatorių „Papildomi
maketai“ (15 priedas). Privaloma atžymėti sakintus medynus, užtvindytus sklypus, technologiškai
sutvarkytus sklypus (esant valksmoms). Šiame Makete koduojami medynai, išjungtini iš pagrindinių
kirtimų normos skaičiavimo (21–26 kodai). Nusakinti medynai šiame Makete pažymimi tik tada kai
medyne vyrauja P, kitų vyraujančių medžių rūšių medynuose esančios nusakintos pušys aprašomos 50
Makete.
24.11. Makete Nr. 38 („Buvusi miškotvarka“) įrašomi prieš tai buvusios valstybinės miškų
inventorizacijos duomenys (pildoma visoms žemės naudmenoms).
24.11.1. lauke „1“ įrašomas buvusios valstybinės miškų inventorizacijos metu nustatytos žemės
naudmenos kodas pagal klasifikatorių „Žemės naudmenų rūšys“ (8 priedas). Sklypuose kuriuose miškas
 22

anksčiau inventorizuotas nebuvo įrašomos buvusios ne miško žemės naudmenos kodas (ariama, ganykla,
karjeras, durpynas ir pan.).
24.11.2. lauke „2“ įrašomas valstybinės miškų inventorizacijos metu vyravusios medžių rūšies kodas
pagal klasifikatorių „Medžių ir krūmų rūšys“ (9 priedas).
24.11.3. lauke „3“ įrašomas valstybinės miškų inventorizacijos metu vyravusios medžių rūšies amžius
metais.
24.11.4. laukuose „4“ ir „5“ įrašomi ankstesniame vidiniame miškotvarkos projekte projektuotų
ūkinių priemonių duomenys, kodai pagal klasifikatorių „Miško ūkinės priemonės“ (11 priedas).
24.12. Makete Nr. 39 („Buvusi sklypo charakteristika“) aprašomi praėjusiame vykmetyje faktiškai
buvusio miško sklypo duomenys naujai formuojamo sklypo ribose (pildoma valstybines reikšmes
miškuose visuose sklypuose). Maketas naudojamas įvertinti medynų rodiklių kokybinius ir kiekybinius
pokyčius.
Pildant Maketą taksatorius turi įvertinti ar praėjusiame vykmetyje aprašant sklypą nebuvo padaryta
klaidų. Nustačius klaidas 39 Makete įrašoma faktiškai buvusi žemės naudmena, vyravusi rūšis, amžius.
Ženkliai keičiant sklypo ribas, sklypais aprašant buvusius intarpus, apjungiant sklypus tarp rodiklių
įrašytų 1-3 skiltyse ir kortelėje turi būtų loginis ryšys. Pavyzdžiui sklypu aprašant buvusį 60 metų pušyno
intarpą, kuriame auga 30 metų beržai, įrašai 39 Makete P(60) ir 10 Makete B(30) nėra logiški ir
netoleruotini, 39 Makete turi būti B(20). Skaidant buvusį sklypą, naujai formuojamų sklypų ribose turi
būti tiksliai nustatyti buvusio miško sklypo duomenys. Pavyzdžiui buvusios valstybines miškų
inventorizacijos duomenimis sklypo, kurio plotas 4,0 ha, rūšinė sudėtis buvo 4Ą3E2J1B (2), visi medžiai
kultūrinės kilmės. Naujai formuojami keturi miško sklypai: pirmas - 10Ą (12), antras - 7E3Ą (12), trečias
– 10 J, ketvirtas 5B3E2Ą (10). Šiuose naujai formuojamuose sklypuose taksatorius turi įvertinti ar buvęs
ąžuolynas sunyko dėl gamtinių veiksnių arba neūkiškumo, ar atkūrimo projektas buvo rengtas vienas
visam sklypui, o medynas sodintas grupėmis. Nustačius, kad ąžuolynas sunyko dėl gamtinių veiksnių ar
neūkiškumo 39 Makete įrašomi prieš tai buvusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenys (Pvz.
ketvirtame sklype rašoma Ą(2)), jei medynas sodintas grupėmis 39 makete įrašoma faktiškai buvusi
žemės naudmena (Pvz. 2 sklype rašoma E (2)). Jei buvusio sklypo taksaciniai duomenys naujai
formuojamo sklypo ribose pakito dėl per vykmetį įvykdytų ūkinių priemonių 39 Makete įrašomi
prieš tai buvusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenys.
24.12.1. lauke „1“ įrašomas faktiškai buvusios žemės naudmenos kodas pagal klasifikatorių „Žemės
naudmenų rūšys“ (8 priedas).
24.12.2. lauke „2“ įrašomas faktiškai vyravusios medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių „Medžių ir
krūmų rūšys“ (9 priedas).
24.12.3. lauke „3“ įrašomas faktiškai vyravusios medžių rūšies amžius metais.
24.12.4. lauke „4“ įrašoma priežastis sukėlusi sklypo charakteristikų ar ribų pokytį: 1 – įvykdyta ūkinė
priemonė, 2 – praeitos miškų inventorizacijos klaida, 3 – miško pažeidimai, 4 – teises aktų pakitimai, 5 –
administraciniai pakitimai, 6 – melioracija, 7 – medynas atkurtas grupėmis, 8 – sklypas iš intarpo, 9 –
sklypas išskirtas pagal normatyvus, 10 – natūrali rūšių kaita, 11– neūkiškumas.
1 – įvykdyta ūkinė priemonė. Įrašoma, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito, dėl vykmečio bėgyje
įvykdytų miško ūkinių priemonių. Pvz. 1 praeitame vykmetyje inventorizuota P(120), 2010 m. įvykdytas
neplynas kirtimas, dabar P(5). 39 makete įrašoma 1P|120|1|, privaloma užpildyti 15 maketą. Pvz. 2
praeitame vykmetyje inventorizuota kirtavietė, dabar B(5), 39 makete įrašoma 5| | |1|, 22 maketo užpildyti
nebūtina.
Kodas 1 įrašomas ir tada kai dalis sklypo yra iškirsta, o likusioje nekirstoje sklypo dalyje pasikeitė
vyraujanti medžių rūšis. 39 makete įrašius kodą 1 privaloma užpildyti 15 maketą, kai sklypo taksaciniai
duomenys pakito dėl įvykdytų kirtimų arba 11 maketą, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito, dėl
želdinimo.
2 – praeitos miškų inventorizacijos klaida. Įrašoma, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito, dėl
praeitoje miškų inventorizacijoje padarytų dvigubų, trigubų ar didesnių paklaidų. Pvz. 1 praeitame
vykmetyje inventorizuota P(80), dabar P(100), nustatyta, kad pareitoje miškų inventorizacijoje padaryta
dviguba (10 metų) amžiaus nustatymo paklaida, 39 makete įrašoma 1|P|90|2|. Pvz. 1 praeitame
vykmetyje inventorizuota P(80), dabar P(95), nustatyta, kad pareitoje miškų inventorizacijoje padaryta
vienguba (5 metų) amžiaus nustatymo paklaida, 39 makete įrašoma 1|P|85|.
 23

3 – miško pažeidimai. Įrašoma, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito, dėl vykmečio bėgyje įvykusių
miško pažaidų. Įrašius kodą 3 būtinai turi būti užpildytas 12 Maketas. Pvz. 1 praeitame vykmetyje
inventorizuota 6E4B(50), dabar 6B4E(60), nustatyta, kad dalis eglės sunyko, dėl vėjovartų. 39 makete
įrašoma 1|E|50|3|, privaloma užpildyti 12 maketą. Pvz. 2 praeitame vykmetyje inventorizuota P(50),
dabar P(2), nustatyta, kad sklype įvyko gaisras, medynas buvo iškirstas sanitariniais kirtimais ir atkurtas
želdinant. 39 makete įrašoma 1|P|50|3|, privaloma užpildyti 12 maketą, 15 maketą ir 11 maketą.
4 – funkcinės paskirties, valdymo ar administracinės priklausomybės pokytis. Įrašoma, kai sklypo
taksaciniai duomenys pakito, dėl naujai išskirtų nedidelių sklypų (iki 0,5 ha), kurių išskyrimą įtakojo
miškų grupės, saugomos teritorijos, funkcinės zonos, Natūra 2000 teritorijos, naudotojų grupės ar
kadastrinio bloko ribų pokytis. Pvz. 1 praeitame vykmetyje inventorizuota 4,0 ha ploto sklypas
6E4B(50),Ng=0, dabar inventorizuoti 2 sklypai: pirmas 3,5 ha 7E3B (60), Ng=0, 39 makete įrašoma
1|E|50| |; antras- 0,5 ha 6B4E(60, Ng=1, 39 makete įrašoma 1|B|50|4|.
6 – melioracija. Įrašoma, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito melioruotuose plotuose, kuriuose
pasikeitė augimo sąlygos. Pvz. praeitame vykmetyje inventorizuota 6B4E(30), augavietė Pc, dabar
6E4B(40), augavietė Pcn, 39 makete įrašoma 1|B|30|6|.
7 – medynas atkurtas grupėmis. Įrašoma, kai šiame ar praeitame vykmetyje medynas buvo atkurtas
grupėmis, atkūrimo projektas rengtas vienas arba praėjusiame vykmetyje inventorizuotas vienas sklypas,
tačiau pagal šiuo metu galiojančius normatyvus privalu išskirti kelis sklypus. Kodas įrašomas medynuose
kurių amžius 25 metai ir mažiau. Pvz. praeitame vykmetyje inventorizuota 4,0 ha ploto sklypas
6Ą3E2B1J(3), Ą ir E kultūrinės kilmės, dabar inventorizuoti keturi sklypai: pirmas – 10Ą(13) 39 makete
įrašoma 2|Ą|3| |; antras – 7E3Ą(13) 39 makete įrašoma 2|E|3|7|; trečias – 6B2E2Ą(13) 39 makete įrašoma
1|B|3|7|; ketvirtas – 10J(13) 39 makete įrašoma 1|J|3|7|.
8 – sklypas iš intarpo. Įrašoma, kai sklypas suformuotas iš buvusio intarpo. Pvz. praeitame vykmetyje
inventorizuota 10P(80) ir 0,2 ha int. pelkė, dabar 10P(90) o iš intarpo suformuotas sklypas mažoji miško
pelkė, 39 makete įrašoma 36| | |8|.
9 – normatyvų kaita. Įrašoma, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito, dėl pasikeitusių sklypo išskyrimo
normatyvų. Įrašoma, kai pelkės inventorizuojamos mažosiomis miško pelkėmis; karjerai – mažaisiais
miško karjerai; pievos – žeme, skirta miškui įveisti, laukymėmis; 10 metų ir senesnės kirtavietės – miško
aikštėmis, pelkės – 5B boniteto medynais; miško žemės trasos – ne miško žemės trasomis ir t.t. Pvz. 1
praeitame vykmetyje inventorizuota elektros trasa (Zk 24), kurios plotis 20 m., dabar ši trasa turi būti
inventorizuota ne miško žeme (Zk 70), 39 makete įrašoma 24| | |9|. Pvz. 2 pirma karta inventorizuojama
žemė skirta miškui įveisti, 39 makete įrašoma 42| | |9|.
10 – natūrali rūšių kaita. Įrašoma, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito, dėl natūralios medynų
augimo eigos. Pvz. 1 praeitame vykmetyje inventorizuota 5E5P(70), dabar 6P4E(80), nustatyta, kad per
vykmetį pušies prieaugis buvo didesnis, 39 makete įrašoma 1|E|70|10|. Pvz. 2 praeitame vykmetyje
inventorizuota 6E4B(50), dabar 8B2E(60) ir II ardas 10E(60), nustatyta, kad dalis eglės atsidūrė II arde,
39 makete įrašoma 1|E|50|10|.
11 – neūkiškumas. Įrašoma, kai sklypo taksaciniai duomenys pakito, dėl neįvykdytų arba laiku
neįvykdytų, arba neteisingai įvykdytų miško ūkinių priemonių. Pvz. praeitame vykmetyje inventorizuota
10E(5) ir 5 ardas 10B(5), dabar 10B(15) ir 6 ardas 10E(15), nustatyta, kad ugdymo kirtimai buvo
nevykdyti, 39 makete įrašoma 2|E|5|11|.
24.13. Makete Nr. 50 („Tekstas“) įrašoma papildoma informacija apie Sklypą (iki 50 ženklų vienam
įrašui). Gali būti įrašoma tokia informacija:
24.13.1. retesnės medžių rūšies pavadinimas, pvz.: bekotis ąžuolas, pocūgė;
24.13.2. sėklinės plantacijos, nurodant medžių rūšį, įveisimo metus;
24.13.3. žaliavų plantacijos, nurodant medžių ar krūmų rūšis, paskirtį, kilmę;
24.13.4. esami kenkėjų ir ligų židiniai, pvz.: šakninės pintainės židinys, požievinės blakės židinys ir
kt.;
24.13.5. intarpas (sutrumpintai „Int’“). Aprašant intarpą nurodomas plotas, žemės naudmena,
augavietė, medynams – rūšinė sudėtis, amžius, skalsumas (trumpinimas sk.);
24.13.6. ežerų, tvenkinių pavadinimai;
24.13.7. pastatų paskirtis.
 24

24.13.8. kertinės buveinės numeris, jeigu sklypo 23 Makete įrašytas kodas 25 (kertinė miško buveinė).
Įrašomas tik kertinės buveinės numeris, kitų simbolių ar raidžių įrašyti negalima (Pvz. KMB Nr 35280
rašyti negalima, turi būti Nr. 35280)
Pastabos: Kai 1 Makete įrašyta naudmena, 50 Makete nekartojama. Pvz, kodas 60 - ežeras,
įrašyti pavadinimą, nerašant žodžio “ežeras”, pvz, Kampuotis (taksoraštyje bus ežeras Kampuotis),
kodas 51 - sodyba, 50 Makete – tik žodis “privati” (taksoraštyje bus įrašyta – sodyba privati). Visa
įrašyta informacija atspausdinama taksoraštyje. Kai kurie duomenys gali būti toliau programiškai
apdorojami, todėl tekstą užrašyti korektiškai, aiškiai įskaitomą ir visiems suprantamą. Jei yra
laisvos vietos tai žodžiai netrumpinami.

FOTOABRISO PILDYMO TVARKA

25. Bendrieji reikalavimai fotoabriso pildymui:
25.1. Visi užrašai, esantys fotoabrise, užrašomi lietuvių kalba aiškiai įskaitomu šriftu.
25.2. Fotoabriso pagrindas - aerofoto nuotrauka.
25.3. Fotoabrise pateikiama informacija:
25.3.1. LR georeferencinio pagrindo duomenys;
25.3.2. vandens telkinių (išskyrus upes) apsaugos zonos;
25.3.3. prieš tai vykdytos miškų inventorizacijos miško sklypų ribos;
25.3.4. Valstybinės reikšmės miško sklypo įregistruoto nekilnojamojo turto kadastro registre
riboženklių vietos;
25.3.5. Saugomų teritorijų ribos ir saugomų objektų vietos;
25.3.6. Valstybinės reikšmės miškų plotų ribos;
25.3.7. Miškų ribos.
25.3.8. Kelių apsaugos zonos
25.4. Kaip papildomos informacijos šaltinis pateikiamas fotoabriso priedas – miškų žemėlapis.
26. Taksacinių sklypų braižymas (4 pav.).
26.1. Sklypai išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus, funkcinę paskirtį, valdymo bei
administracinę priklausomybę ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, balta
spalva, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo.
26.2. Sklypų ribos braižomos ištisine balta, ne storesne nei 0,5 mm. linija.
26.3. Kai buvusioje miškų inventorizacijoje dešifruota miško sklypo riba ir naujai dešifruojamo
miško sklypo riba skiriasi iki 10 m. atstumu paliekama buvusios miškotvarkos sklypo riba. Sklypų
ribos koreguojamos tik tada kai taisomos didesniu nei 10 m. atstumu.
26.4. Visos sklypų ribos turi buti naujai įbraižytos, net tais atvejais kai sklypo riba atitinka praeitos
miškotvarkos sklypo ribą. Praėjusios miškotvarkos sklypų ribų nubraukyti nereikia, taip pat nereikia dėti
jungimo ženklų.
26.4. Sklypai gali būti jungiami tik per takus, spindžius, miško kelius ir griovius, trąsas (ne
platesnius nei 10 metrų). Atskirais atvejais, kai negalima suformuoti atskiro sklypo (sklypo plotas
mažesnis nei 0,1 ha) sklypai gali būti jungiami per linijinius objektus kurių plotis iki 20 metrų.
26.5. Sklypų intarpų ribos braižomos taškine balta, ne storesne nei 0,5 mm. linija.
27. Išorinės miško ribos braižymas.
27.1. Miško riba – linija, skirianti miško žemę nuo kitų žemės naudmenų. Miško riba yra nustatoma
3 m atstumu nuo išlygintos linijos, jungiančios medžių stiebų (kirtavietėse – kelmų žemės paviršiaus
lygyje), esančių miško pakraštyje, centrus, besiribojančios naudmenos kryptimi. Išlyginta medžių centrų
linija nustatoma ne trumpesnėmis nei 20 m ilgio atkarpomis. Kai atstumas tarp išlygintos medžių stiebų
centrų linijos ir besiribojančių su mišku pastatų yra mažesnis kaip 6 m, riba nustatoma per vidurį tarp
statinio ir išlygintos medžių centrų linijos. Kai atstumas tarp išlygintos medžių centrų linijos ir kitų
besiribojančių su mišku linijinių objektų yra mažesnis kaip 3 m, riba nustatoma tų objektų ribomis. Miško
žemės, neapaugusios mišku (išskyrus kirtavietes), riba nustatoma pagal projektinę arba techninę
dokumentaciją.
27.2. Išorinės miško ribos nustatytos praėjusios miškotvarkos metu fotoabrise pažymėtos ištisine balta
linija. Šios ribos koreguojamos ir išbraižomos naujai tik tada kai neatitikimas natūroje didesnis nei 10
metrų.
27.3. Jei išbraižoma nauja miško riba, senoji linija nubraukiama (4 pav).
 25

28. Kvartalų braižymas (4 pav).

28.1. Kvartalų ribos, jei kvartalinė iškirsta natūroje, išbraižomos ištisine balta, storesne nei sklypo
(iki 1 mm. storio) linija. Jei kvartalinė menama (neiškirsta, išvesta laukuose arba formuojama linijiniu
objektu), ji išbraižoma punktyrine balta (iki 1 mm. storio) linija, punktyro ilgis 0,7 – 1 cm.
28.2. Kvartalo numeris užrašomas balta spalva ir apvedamas balta, skritulio formos linija.
28.3. Kiekvienam abrise, kuriame suformuotas kvartalas ir inventorizuotas nors vienas šio kvartalo
sklypas privaloma nurodyti kvartalo numerį.
29. Kanalų ir griovių braižymas (4 pav.).
29.1. Kanalų ir griovių linijos pateiktos fotabrise su nurodytais jų pločiais.
29.2. Jei šios linijos išbraižytos neteisingai, jos nubraukiamos baltos spalvos linija.
29.3. Braižant naujas kanalų ir griovių ribas, jos išbraižomos ištisine mėlyna, ne storesne nei 0,5 mm.
linija.
29.4. Esant nesutapimams tarp kanalų ir griovių pločio natūroje ir pažymėto fotoabrisuose, senasis
užrašas nubraukiamas ir mėlyna spalva įrašomas tikrasis kanalo ar griovio plotis. Taip pat plotis
įrašomas kai išbraižomas naujas kanalas (Pvz. K-5) ar griovys (Pvz G-5).
29.5. Užrašomi tik miške esančių kanalų ir griovių pločiai.
30. Kelių braižymas (4 pav.).
30.1. Fotoabrise išbraižyti tik georeferenciniam pagrinde esantys keliai.
30.2. Jei keliai išbraižyti neteisingai jie nubraukiami baltos spalvos linija.
30.3. Miško keliai fotoabrisuose vaizduojami ruda punktyrine linija. Miško keliai (3–5 metrų pločio)
inventorizacijos metu braižomi balta brūkšnine, nestoresne nei 0,5 mm linija užrašant kelio plotį. (Pvz. –
5–). Šie kelių plotas įskaitomas į miško žemės plotą.
30.4. Gruntkeliai fotoabrisuose vaizduojami ruda ištisine linija. Gruntkeliai (6–9 metrų pločio)
inventorizacijos metu braižomi balta brūkšnine-taškine, nestoresne nei 0,5 mm linija užrašant kelio
plotį. (Pvz. –8–). Šie kelių plotas neįskaitomas į miško žemės plotą.
30.5. Žvyrkeliai fotoabrisuose vaizduojami storesne nei gruntkeliai ruda ištisine linija. Žvyrkeliai kurie
neatvaizduoti fotoabrise braižomi dviem baltomis lygiagrečiomis linijomis, kurių viena ištisinė, o kita
punktyrinė (Pvz., ------ ). Taip pat įrašomas kelio plotis (Pvz –10–).
31. Trasų platesnių nei 10 metrų braižymas.
31.1. Griovių, elektros, energetikos ir kitos trasos, priešgaisriniai barjerai braižomi dviem linijomis ir
suteikiamas taksacinio sklypo numeris. Trasos aprašomos tik valstybinės reikšmės miškuose.
32. Kitų linijinių objektų braižymas.
32.1. Kiti linijiniai objektai (takai, spindžiai, urbanizuotų teritorijų ribos, elektros perdavimo linijos,
naftotiekiai, dujotiekiai) braižomi baltomis, ne storesnėmis nei 0,5 mm linijomis, pagal 36 priedo
reikalavimus.
32.2. Braižant takus nurodoma, kad tai takas (raidinis simbolis T) ir tako plotis (Pvz. T –2–).
32.3. Braižant spindžius nurodoma, kad tai spindis (raidinis simbolis S) ir spindžio plotis (Pvz. S –2).
33. Valstybinės reikšmės miškų ribų braižymas.
33.1.Valstybinės reikšmės miškų ribų būklės įvertinimas ir atžymėjimas GPS imtuve:
33.1.1. Prakirstos, vietoje lengvai identifikuojamos ribos yra geros būklės GPS imtuve nežymimos;
33.1.2. Neprakirstos arba apaugusios ribos, kurios yra blogos būklės atžymimos GPS imtuve.
33.2. Valstybinės reikšmės miškų plotų riboženkliai vertinami tik įregistruotoms nekilnojamojo
turto kadastro registre valstybinėms miško valdoms. Riboženklių įvertinimas ir atžymėjimas
vykdomas Žemės sklypo plane.
33.2.1.Riboženklių vertinimas geodeziniais matavimais apmatuotose valdose:
33.2.1.1. Vertinami tik trikampio ženklu plane pažymėti riboženkliai;
33.2.1.2. Neįrengti arba sunaikinti, blogos būklės riboženkliai plane nubraukiami (X) (1 pav.);
33.2.1.3. Geodeziniais matavimais apmatuotose valdose riboženklių padėtis netikslinama.
33.2.2. Riboženklių vertinimas preliminariais matavimais apmatuotose valdose:
33.2.2.1. Vertinami tik numeriais pažymėti posūkio taškuose esantys riboženkliai;
33.2.2.2. Neįrengti arba sunaikinti, blogos būklės riboženkliai plane nubraukiami (X) (2 pav.);
33.2.2.3. Preliminariais matavimais apmatuotose valdose nustačius 10 m. ir didesnes neatitiktis,
riboženklių padėtis patikslinama pagal faktinę riboženklio padėtį natūroje;
 26

33.2.2.4. Natūrinė riboženklio padėtis atžymima GPS imtuve ir plane nurodoma riboženklio vieta (ant
kvartalinės, 15 m. nuo griovio ir kt.).
33.3. Neregistruotų nekilnojamojo turto kadastro registre valstybinės reikšmės miškų ribų braižymas:
33.3.1. Riboženkliai vertinimas nevykdomas;
33.3.2. Nustačius 10 m. ir didesnes neatitiktis, ribinių linijų posūkio taškų padėtis patikslinama pagal
faktinę padėtį natūroje;
33.3.3. Natūrinė posūkio taško padėtis atžymima GPS imtuve;
33.3.4. Abrise nubraižoma faktinė valstybinės reikšmės miškų riba (3 pav.)
33.3.5. Ribos patikslinamos kamerinių darbų metu naudojant ortofoto planą.
33.4. Kai valstybinės reikšmės miškų plotų ribos vietoje neatitinka galiojančios VRM schemos ribų 10
m ar didesniu atstumu ir 0,1 ha ar didesniame plote, naujas miško sklypas skiriamas tik tais atvejais
kai ribos nesuderinamos su miškų urėdija ir nepasirašomas miškų ribų apžiūros vietoje aktas (38
priedas) .
34. Saugomų teritorijų ribos.
34.1. Fotoabrise saugomų teritorijų ribos nebraižomos.
34.2. Jeigu sklypą kerta saugomos teritorijos ar funkcinio prioriteto zonos riba sklypas skaidomas
suteikiant jam unikalų numerį. Sklypo priklausomybė saugomai teritorijai aprašoma taksacinėse kortelėse
(21 maketas) arba taksacinių kortelių viršeliuose.
35. Girininkijos teritorijoje esančių saugomų gamtos ir kultūros paveldo, rekreacinių,
raudonosios knygos ir kitų svarbių objektų žymėjimas.
35.1. Visi šie objektai pažymėti miškų žemėlapyje. Jie turi būti patikrinami natūroje ir fotoabrise
atžymimi tik tie objektai, kurie surasti natūroje ir žinoma jų tiksli vieta.
35.2. Visi šie objektai atžymimi raudona spalva pagal 37 priedo reikalavimus.
36. Gyvenviečių, upių, ežerų ir kitų svarbių objektų pavadinimai.
36.1. Visi objektų pavadinimai užrašomi balta spalva, aiškiai įskaitomu šriftu.

1 pav. 3 pav.

2 pav.
27
4 paveikslas
 28

1 priedas

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. BENDROSIOS

1.1. Abrisas – miško kvartalo sklypų ribų eskizas su instrumentinės nuotraukos duomenimis.
1.2. Ardas – vienodo aukščio ir struktūros medyno dalis. Yra skiriami pirmasis (arba viršutinis, bonitetas – ne
mažesnis kaip 5B; skalsumas – ne mažesnis kaip 0,3, išskyrus medynus po neplynųjų pagrindinių miško kirtimų,
kuriuose pirmojo ardo skalsumas ne mažesnis kaip 0,2) ir antrasis (arba žemutinis, žemesnis už pirmąjį ne mažiau
kaip 20%, skalsumas – ne mažesnis kaip 0,1, vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 5 m) ardai. Taksacijos metu dėl
informacijos apdorojimo patogumo sutartinius ardų numerius gauna pomiškis, polajiniai želdiniai, apaugimas
pelkėse (menkmiškis), pavieniai medžiai, savaiminis žėlimas.
Ardų skyrimas spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdiniuose:
želdiniai ir juos praaugę savaiminiai minkštieji lapuočiai yra priskiriami vienam ardui, jei aukščių skirtumas nesiekia
4 m;
želdiniai yra priskiriami antrajam ardui, jei jie atitinka antrojo ardo reikalavimus arba sutartiniam šeštajam
ardui, kai savaiminiai minkštieji lapuočiai yra juos praaugę daugiau kaip 4 m. Želdiniai iki 5 m. amžiaus
taksuojami 1-u ardu, o jei juose vyksta minkštųjų lapuočių žėlimas, jis taksuojamas 5-u ardu. Atžėlusios
pagrindinės medžių rūšys įtraukiamos į 1-o ardo sudėtį. Želdiniuose ir žėliniuose iki 30 m. amžiaus po ugdymo
kirtimų atželiantys iš kelmų minkštieji lapuočiai į rūšinę sudėtį netraukiami, bet aprašomi 5-ame arde.
1.3. Biologinė įvairovė – gyvųjų organizmų rūšių, jų bendrijų, buveinių, ekosistemų ir genetinė įvairovė.
1.4. Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas.
1.5. Biržių seka – tai laipsniškas biržinės sistemos medynų amžiaus (aukščio) didėjimas vyraujančių vėjų
kryptimi, t. y. kai jaunesni medynai dengia nuo vėjų senesnius.
1.6. Elektroniniai duomenų imtuvai – rankiniai kompiuteriai, skirti duomenims miške užrašyti, preliminariai
apdoroti ir perduoti į bazinio kompiuterio duomenų bazes.
1.7. Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras
tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus
atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos Bendrijos
teritorijoje.
1.8. Fotoabrisas – miško kvartalo sklypų ribų eskizinis brėžinys aerofotonuotraukoje arba ortofotoplane su
dešifruotomis sklypų ribomis ir instrumentinės nuotraukos duomenimis.
1.9. Geografinė informacinė sistema – geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios
sąsają su Žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė
sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti.
1.10. Georeferencinis pagrindas – stabilių objektų (kelių, geležinkelių, hidrografijos), geodezinio pagrindo
bei vietovių grafiniai ir atributiniai duomenys, naudojami kartu su ortofotografiniais žemėlapiais ir privalomi
visiems valstybės registrams, kaupiantiems geografinius duomenis.
1.11. Gero ūkininkavimo sertifikatas – nepriklausomo vertintojo išduotas dokumentas, liudijantis, kad valdos
miško būklė ir ūkinė veikla jame atitinka nustatytus standartus.
1.12. Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) – specializuotų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų
visuma, skirta padėtims nustatyti, pasauliniams ir valstybiniams geodeziniams tinklams sudaryti, atnaujinti ir
kitiems teoriniams bei praktiniams uždaviniams spręsti.
1.13. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų
daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastro
vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės
nustatomos ir keičiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
1.14. Kirtimo amžius – nustatyta tvarka patvirtintas medynų amžius, kai galima pradėti pagrindinius kirtimus.
Jis gali būti diferencijuotas pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų grupes, augavietes, bonitetus, vidutinius
skersmenis ir kt.
1.15. Kirtimo apyvarta – medynų auginimo trukmė, įskaitant medyno atkūrimo laikotarpį, nustatytai brandai
pasiekti.
1.16. Kirtimo norma – tai tam tikram laikotarpiui nustatytas miško kirtimais iškirsti miško plotas su jame
nustatytu kertamų medžių stiebų likvidinės medienos kiekiu kubiniais metrais.
1.17. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras – visuma duomenų apie miškus, jų priklausomybę,
miško išteklių kiekį, kokybę ir ekonominę vertę.
 29

1.18. Lietuvos raudonosios knygos rūšis – gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
pagal saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.
spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506).
1.19. Lietuvos raudonosios knygos augalų bendrija – augalų bendrija įrašyta į Augalų bendrijų raudonosios
knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976).
1.20. Medynas – miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra
medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi vienodą bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi
nuo gretimų miško dalių. Medynai skirstomi į tokias mišrumo ir amžiaus grupes:
1.20.1. grynasis medynas – medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiaus kaip 76
86% medyno pirmojo ardo tūrio;
1.20.2. mišrusis medynas – medynas, kuriame pirmojo ardo vyraujančios rūšies medžių tūris sudaro mažiau
kaip 76 86% medyno pirmojo ardo tūrio;
1.20.3. įvairiaamžis medynas – medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių medžių rūšių kuriame
išskiriamos vienos rūšies medžių kartos, kurių amžius skiriasi ne mažiau kaip 20 metų;
1.20.4. brandus medynas – medynas, kurio vyraujanti medžių rūšis pasiekusi minimalų pagrindinių miško
kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų amžiai nustatomi Miško kirtimų taisyklėse.

MEDYNŲ BRANDUMO GRUPĖS (metai)

Brandūs
Vyraujanti Miškų
Jaunuolynai Pusamžiai Bręstantys brandūs ir iš jų
medžių rūšis grupė
perbrendę perbrendę
II 41–160 161–170 ≥ 171 ≥ 171
P, M, U, K, Bu,
III 41–100 101–110 ≥ 111 ≥ 141
G
IV 41–90 91–100 ≥ 101 ≥ 131
II 41–110 111–120 ≥ 121 ≥ 121
E
III 41–70 71–80 ≥ 81 ≥ 111
IV 41–60 61–70 ≥ 71 ≥ 101
1–40
II 41–190 191–200 ≥ 201 ≥ 201
Ą
III 41–130 131–140 ≥ 141 ≥ 171
IV 41–110 111–120 ≥ 121 ≥ 151
II 41–80 81–90 ≥ 91 ≥ 91
Sb III 41–60 61–70 ≥ 71 ≥ 101
IV 41–50 51–60 ≥ 61 ≥ 91
B, J II 21–80 81–90 ≥ 91 ≥ 91
III, IV 21-50 51–60 ≥ 61 ≥ 81
II 21–80 81–90 ≥ 91 ≥ 91
L III 1–20 21–60 61–70 ≥ 71 ≥ 91
IV 21–50 51–60 ≥ 61 ≥ 81
II 21–70 71–80 ≥ 81 ≥ 81
D
III, IV 21–30 31-40 ≥ 41 ≥ 61
II 11–40 41–50 ≥ 51 ≥ 51
Bt, Gl, Bl 1–10
III, IV 11–20 21–30 ≥ 31 ≥ 51

1.21. Medynų brandumo grupė – medynų amžiaus intervalas, sudarytas iš nustatyto skaičiaus gretimų
amžiaus klasių ir turintis savo pavadinimą (jaunuolynas, pusamžis, bręstantis, brandus arba perbrendęs medynas).
Medynų brandumo grupėmis siekiama palengvinti amžiaus struktūros apžvalgą, miško išteklių rodiklių analizę,
apskaičiuoti ir kontroliuoti plynųjų kirtimų normą. Medynų brandumo grupės II, III ir IVA miškų grupėse yra
sudaromos, sujungiant gretimas amžiaus klases: jaunuolynai (pirmosios keturios amžiaus klasės spygliuočių ir
kietųjų lapuočių rūšių, pirma arba pirmos dvi – minkštųjų lapuočių rūšių), pusamžiai (amžiaus klasės tarp
jaunuolynų ir bręstančių medynų), bręstantys (priešpaskutinė amžiaus klasė nustatytoje kirtimo apyvartoje) ir
brandūs (nustatytos kirtimo apyvartos paskutinioji ir didesnės amžiaus klasės). Siekiant įvertinti ūkininkavimo
kokybę brandžių medynų amžiaus grupėje gali būti išskiriami perbrendę medynai (spygliuočių ir kietųjų lapuočių
medžių rūšių medynai, kurių amžius yra 30 ir daugiau metų didesnis už minimalų kirtimo amžių, o minkštųjų
lapuočių medžių rūšių – atitinkamai 20 ir daugiau metų). I miškų grupės medynai į miškų brandumo grupes gali
būti sąlyginai suskirstyti pagal II miškų grupės normatyvus..
1.22. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip
0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija,
 30

taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių
veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos
laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio
juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų
ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos,
gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje
įveisti želdynai.“
1.23. Miškingumas – miško žemės ploto santykis su administracinio, geografinio vieneto ar miškų urėdijos
veiklos teritorijos plotu.
1.24. Miško elementas – paprastai vienos medžių rūšies, maždaug vienaamžių, vienodos kilmės ir vieno ardo
medžių bendrija medyne. Tos pačios medžių rūšies medžių amžiui besiskiriant daugiau nei 20 metų yra skiriamas
atskiras miško elementas.
1.25. Miško riba – linija, skirianti miško žemę nuo kitų žemės naudmenų. Miško riba yra nustatoma 3 m
atstumu nuo išlygintos linijos, jungiančios medžių stiebų (kirtavietėse – kelmų žemės paviršiaus lygyje), esančių
miško pakraštyje, centrus, besiribojančios naudmenos kryptimi. Išlyginta medžių centrų linija nustatoma ne
trumpesnėmis nei 20 m ilgio atkarpomis. Kai atstumas tarp išlygintos medžių stiebų centrų linijos ir besiribojančių
su mišku pastatų yra mažesnis kaip 6 m, riba nustatoma per vidurį tarp statinio ir išlygintos medžių centrų linijos.
Kai atstumas tarp išlygintos medžių centrų linijos ir kitų besiribojančių su mišku linijinių objektų yra mažesnis
kaip 3 m, riba nustatoma tų objektų ribomis. Miško žemės, neapaugusios mišku (išskyrus kirtavietes), riba
nustatoma pagal projektinę arba techninę dokumentaciją.
1.25.1. Medžių juostos plotis nustatomas pagal trumpiausią atstumą tarp dviejų linijų, išvestų per medžių,
augančių skirtingose juostos pusėse, centrus ne trumpesnėje nei 10 m ilgio atkarpoje. 10 m ir platesnių medžių
juostų užimamas plotas nustatomas pagal juostos ilgį ir plotį, padidintą 6 m, atsižvelgiant į miško ribos apibrėžimą.
1.26. Taksacinis miško sklypas (toliau – sklypas) – vientisa kvartalo dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir
jos minimalų plotą nulemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra
pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas.
1.27. Miško kvartalas – paprastai keturkampis, vientisas, miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementas,
turintis savo nuolatinį numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba
dirbtinės (kvartalinės proskynos) ribos. Nedideli miško masyvai gali sudaryti atskirus kvartalus arba būti sujungti į vieną
kvartalą.
1.28. Miško masyvas – ištisinė miško žemės teritorija, turinti gamtines, antropogenines ribas arba apsupta kitų žemės
naudmenų.
1.29. Miškotvarkos projektas – dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi
miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai:
1.29.1. miškų tvarkymo schemos – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų
valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo
koncepcijai parengti;
1.29.2. vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų
valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
1.30. Miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirtiesmiško žemės sklypas (sklypai):
1.30.1. stambi – kai ne mažiau kaip 500 ha miško žemės,
1.30.2. smulki – kai mažiau kaip 500 ha.
1.31. Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo
režimas;
1.31.1. miškų pogrupis – vienodos paskirties miškų grupės dalis.
1.32. Miškų valstybės kadastro integruota informacinė sistema – vieninga valstybinės miškų apskaitos,
valstybinės miškų inventorizacijos ir įvairių su miškų ūkiu susijusių duomenų rinkimo, apdorojimo, aktualizavimo,
teikimo vartotojams bei visuomenei sistema, skirta valstybinei miškų apskaitai, miškų ūkio valstybinio valdymo
sprendimams priimti ir miškų ūkinei veiklai organizuoti.
1.33. Natūrali buveinė – sausumos arba vandens plotai su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir
biotiniais visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais.
1.34. Pavieniai medžiai – medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukštis – ne mažesnis
kaip 15 m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip 35%) bei neapaugusioje medynų žemėje (skalsumas –
mažesnis kaip 0,2, vidutinis aukštis – ne mažesnis kaip 5 m).
1.35. Polajiniai želdiniai – želdiniai, įveisti po medyno ardų danga, ir želdiniai, įveisti neapaugusioje medynų
žemėje, bet, laiku neišugdžius, atsidūrę po juos praaugusių savaiminių minkštųjų lapuočių medžių lajomis.
1.36. Pomiškis – po medyno ardų danga augantys, gyvybingi, savaiminės kilmės, dviejų metų ir vyresni, ne
didesnio kaip 4 m aukščio medeliai bei 5–8 m aukščio medeliai, nesudarantys antrojo ardo.
 31

1.37. Poūkis – miškų tvarkymo vienetas, sudarytas iš medynų, kurie bus tvarkomi taikant vienodas
miškininkystės priemones ir kuriems bus taikoma vienoda kirtimų normos nustatymo metodika.
1.38. Trakas – sumedėjusi krūminė augalija miško ir ne miško žemės naudmenose, dengianti ne mažiau kaip
10% sklypo ploto.
1.39. Darnusis miškų ūkis – miškų ir miško žemės priežiūra bei naudojimas taip, kad būtų palaikoma jų biologinė
įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas ir jų pajėgumas atlikti dabar ir ateityje reikiamas ekologines,
ekonomines ir socialines funkcijas vietiniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaroma žala kitoms ekosistemoms.
1.40. Valstybinė miškų apskaita – Lietuvos miško išteklius apibūdinančių kiekybinių bei kokybinių rodiklių
visuma, parengta valstybinės miškų inventorizacijos pagrindu, leidžianti reguliariai įvertinti gamtinę ir ūkinę šalies
miškų būklę, racionaliai juos valdyti, naudoti, atkurti ir gerinti.
1.41. Vykmetis – periodas, kuriam patvirtintas miškotvarkos projektas.

2. ŽEMĖS KATEGORIJOS IR NAUDMENOS

2.1. MIŠKO ŽEMĖ – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai –
kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės
miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose
pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos,
medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų)
užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
2.1.1. MEDYNŲ ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti medynams auginti.
2.1.1.1. Apaugusi mišku žemė – žemės sklypai, apaugę medžiais, atitinkantys glaudumo ir našumo
normatyvus pagal augavietės kokybę.
2.1.1.1.1. Savaiminių medynų žemė – žemės sklypai, kuriuose auga savaiminės kilmės medynai.
2.1.1.1.2. Miško želdinių žemė – žemės sklypai, kuriuose auga sodinimu ar sėjimu įveisti medynai.
2.1.1.1.3. Mišrios kilmės medynų žemė – žemės sklypai, kuriuose auga mišrios kilmės medynai.
2.1.1.2. Neapaugusi mišku žemė – žemės sklypai, kuriuose nėra medžių arba jų skalsumas nesiekia nustatyto
minimumo.
2.1.1.2.1. Miško aikštė – ne mažesnio nei 0,1 ha plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas,
tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių (išskyrus miško pavertimą kitomis naudmenomis) yra jo
netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai
ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems
sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte.“
2.1.1.2.2. Miško kirtavietė – žemės sklypas, kuriame medynas buvo iškirstas (ne seniau kaip prieš 10 metų), bet
neatkurtas.
2.1.1.2.3. Žuvęs medynas – žemės sklypas, kuriame vyrauja džiūstantys, nudžiūvę, vėjo išversti ir nulaužti arba
gaisro sunaikinti (pažeisti) medžiai, užtvindyti vandens medžiai, o sveiki medžiai netenkina medynų skalsumo ir našumo
normatyvų pagal augavietės kokybę.
2.1.1.2.4. Žemė skirta miškui įveisti. Buvę ne miško žemės sklypai, perduoti valstybinių miškų valdytojui miškui
įveisti.
2.1.1.2.5. Mažasis miško karjeras – žemės savininko ar naudotojo miško žemės sklype esantis atviras kasinys iki
0.5 ha ploto ir iki 2 m gylio, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms.
2.1.1.2.5. Miško aikštė (galimai sunaikintas miškas) – bet kokio ploto (gali būti ir mažesnis nei 0,1 ha)
žemės sklypas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę
į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai.
2.1.2. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IŠAUGINIMO ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško
dauginamajai medžiagai auginti ir miško sėklinei bazei organizuoti.
2.1.2.1. Miško medelynas, daigynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame
atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra –
komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo
patalpos.žemės sklypas, kuriame auginami medžių ir krūmų sodmenys miško ir dekoratyviniams želdiniams veisti.
2.1.2.2. Miško sėklinė plantacija – atrinktų klonų arba šeimų plantacija, atskirta arba tvarkoma taip, kad
nebūtų apdulkinama iš kitų šaltinių, ir galinti dažnai duoti gausų bei lengvai surenkamą sėklų derlių.
2.1.3. TECHNOLOGINĖS REIKMĖMS SKIRTA ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti miško teritorijos bei
miško valdymo, auginimo ir naudojimo technologinėms reikmėms tenkinti.
2.1.3.1. Kvartalinė linija – proskyna, skaidanti miško masyvą į mažesnius teritorinius vienetus –
kvartalus.
 32

2.1.3.2. Technologinė linija – proskyna, skirta miško technologiniams įrenginiams perkelti, medienai ištraukti ir
išvežti.
2.1.3.3. Miško kelias –su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, naudojamas transporto, susijusio su
miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga, eismui. Miško keliai, platesni nei 5 m, išskiriami į atskirą sklypą.
5 m pločio ar siauresnis žemės ruožas, naudojamas transporto, susijusio su miško valdymu, auginimu, naudojimu
ir apsauga, eismui.
2.1.3.4. Miško priešgaisrinė juosta – žemės ruožas, skirtas miško gaisro plitimui stabdyti.
2.1.3.5. Trasa – 10 m pločio ar siauresnis žemės ruožas, skirtas ryšių, energijos perdavimo, melioracijos ir
kt. linijoms įrengti.
2.1.3.5. Elektros, ryšių ir energetikos trasos – 15 m pločio ar siauresnis miško apsuptyje esantys žemės
ruožai, naudojami ryšių ar energijos perdavimo tinklams įrengti ir eksplotuoti, išskyrus vietas, kuriose miško žemė
nustatyta tvarka paversta kitomis naudmenomis.. Trasos, didesnio nei 5 m, pločio, išskiriamos į atskirą sklypą.
2.1.3.5. Griovio trasa – tai su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, skirtas grioviui įrengti ar jam
aptarnauti. Griovio trasa skiriama nuo 4 m ir didesnio pločio. Griovio trasai nepriskiriami įrengti grioviai, kurie yra
priskiriami vandenims. Grioviai, praradę savo pagrindinę funkciją, t.y. sunykę, apaugę medžiais, susilyginę su
aplinkos reljefu, dažniausiai priskiriami miško žemei ar kitai naudmenai pagal jų faktiškai atliekamą funkciją.
2.1.3.6. Miško griovys – tai hidrotechnikos įrenginys, kuris suformuotas miško žemėje iškasus atvirą vagą
grunte ir skirtas miškui sausinti bei pertekliniam vandens kiekiui nuvesti/nuleisti. Griovio plotis matuojamas nuo
šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Sureguliuotos (t.y. suformuotos iškastoje vagoje – griovyje)
upės nelaikomos miško grioviais. Griovys skiriantis miško ir ne miško žemę, dalinamas į miško ir ne miško žemę
pagal jo dugno liniją.“.
2.1.4. KITA MIŠKO ŽEMĖ – žemės sklypai, skirti nemedieninai miško produkcijai auginti ir miško
paslaugoms teikti.
2.1.4.1. Miško sandėlis – žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško
produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti.
2.1.4.2. Šalutinių miško žaliavų plantacija – žemės sklypas, kuriame auginami medeliai ir krūmai
techninėms, vaistinėms ir maistinėms žaliavoms gauti.
2.1.4.3. Žvėrių pašarų aikštelė – žemės sklypas, skirtas žvėrių pašarinėms kultūroms auginti arba žvėrims
šerti.
2.1.4.4. Miško poilsiavietė, miško stovyklavietė – žemės sklypas, skirtas poilsiui miške organizuoti
(aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų
rekreacinės infrastruktūros objektų vietos). Miško poilsiavietė – poilsiui be nakvynės skirta teritorija. Miško
stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti
2.1.4.5. Miško laukymė – miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusia augalija,
dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms. Miestų teritorijose miško laukymės išskiriamos
bendrajame plane suprojektuotose miškų ūkio ir rekreacinių miškų paskirties teritorijose.
2.1.4.6. Rekreaciniai miško želdiniai – želdiniai, įveisti vietovės vaizdingumui pagerinti.
2.1.4.7. Miško įrenginių žemė – žemės sklypas, kuriame yra trobesiai, įrenginiai ir naudmenos miško
apsaugai aprūpinti.
2.1.4.8. Mažoji pelkė – miško žemėje (įregistruotoje LR miškų valstybės kadastre) besiformuojanti ar
susiformavusi 1,0 ha ar mažesnio ploto pelkė.
2.2. NE MIŠKO ŽEMĖ
2.2.1. Žemės ūkio naudmenos
2.2.1.1. Ariamoji žemė – žemės sklypai, nuolat įdirbami (ariami) ir laikinai neįdirbami, naudojami arba
tinkami naudoti žemės ūkio kultūroms auginti, daugiamečių žolių ir kultūrinių ganyklų sklypai pūdymui, dirvonai
(sklypai daugiau kaip metus nenaudojami žemės ūkio kultūroms auginti ar pūdymui).
2.2.1.2. Sodai – žemės sklypai, užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais.
2.2.1.3. Pievos – žemės sklypai, užsėti (kultūrinės pievos) ar natūraliai apaugę daugiametėmis pievų
žolėmis (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), naudojami ar galimi panaudoti šienui ruošti. Pievos gali būti
laikinai ganomos.
2.2.1.4. Natūralios ganyklos – žemės sklypai, natūraliai apaugę pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba
galimi naudoti gyvulių ganiavai.
Pastaba. Natūralios pievos ar ganyklos, kurios yra supelkėję ar apaugę krūmais ir medžiais ir dėl to
daugiau kaip 70% jų ploto yra išnykusios pašarinės žolėsyra priskiriamos pelkėms, krūmynams arba apaugusiai
medynų žemei.
 33

2.2.2. Užstatyta teritorija – skverai, aikštės, stadionai, aerodromai, kiemai, gazonai, šaligatviai, aikštelės;
veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai; namų valdų žemės sklypai ir šių
sklypų dalys.
2.2.3. Keliai
2.2.3.1. Autokeliai – žemės plotai, užimti inžinerinių statinių, skirtų transporto priemonių ir pėsčiųjų
eismui. Keliu užimtą plotą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai,
sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio statiniai –
tiltai, viadukai, automobilių sustojimui ir stovėjimui skirtos vietos, vandens pralaidos, nubėgimo latakai, eismo
reguliavimo priemonės ir kt.
2.2.3.2. Geležinkelis – žemės plotas, kurį sudaro sankasa, iškasa, važiuojamoji dalis (bėgiai), grioviai,
traukinių eismo reguliavimo priemonės, kiti geležinkelio įrenginiai ir jų apsauginė zona, apskaitomas keliu.
Geležinkelio juostoje esanti kita žemė apskaitoma pagal faktiškai esamas žemės naudmenas. Geležinkelio stočių
teritorijose esanti žemė priskiriama užstatytai teritorijai arba, atsižvelgiant į esamą situaciją, apskaitoma pagal
faktiškai esamas naudmenas.
2.2.4. Vandenys – vidaus paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai
užpildytos tekančiu ar stovinčiu vandeniu): ežerai, upės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti
tvenkiniai, kanalai, grioviai grioviais paversti upeliai, išskyrus pakelių, kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio
plotą, kanalo ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant 1 m pakrantės juostos plotį. Ežerų, upių,
tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens horizonto lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa su jos
šlaito kraštu. Kanalas – tai dirbtinis paviršinis vandens telkinys, kuris įrengiamas grunte iškasant/įrengiant atvirą
vagą, kurios pradžia ir pabaiga jungiasi su kitu paviršiniu vandens telkiniu (upe, ežeru, mariomis ar tvenkiniu),
skirtas vandeniui tiekti drėkinimo, hidroenergetikos, vandentiekos ir kitoms reikmėms, naudoti laivybai ir pan.
2.2.5. Kita ne miško žemė
2.2.5.1. Sumedėjusia augalija apaugusi ne miško žemė
2.2.5.1.1. Medžių ir krūmų želdiniai, kuriems priskiriami miškais neapskaitomi želdiniai ir žėliniai,
miestuose ir kaimuose: žmogaus įveisti parkai, žemė, užimta dirbtinai įveistais ar natūraliai apaugusiais krūmais
(sumedėjusiais, neturinčiais aiškiai išreikšto vieno stiebo bei lajos augalais). Pavieniai medžiai, jų eilės ir
gyvatvorės medžių ir krūmų želdiniams priskiriami tik tais atvejais, kai sudaro ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto
kontūrą.
2.2.5.1.2. Krūmynai – žemės sklypai, apaugę krūmais ir dėl augavietės sąlygų netinkami medynui
suformuoti.
2.2.5.2. Pelkės – žemės sklypai, apaugę charakteringa pelkių augalija ir turintys nenusausintą ne mažesnio
kaip 30 cm gylio durpės sluoksnį, išskyrus mažąsias miško pelkes. Pelkėje apaugimas medžiais (menkmiškis)
aprašomas taksacinėje kortelėje atskiru ardu, kai nesiekia 0,3 skalsumo arba skalsumas 0,3–1,0 ir neatitinka
žemiausio normatyvinio boniteto (34 priedas).
2.2.5.3. Pažeista žemė – žemės sklypai sudarkytu paviršiumi (sąvartynai, naudojami ir išnaudoti, bet
nerekultivuoti ir nenumatyti rekultivuoti karjerai, durpynai), neparuošti miškui želdinti ar kitoms miško ūkio
reikmėms tenkinti.
2.2.5.4. Nenaudojama žemė – žemės sklypai, netinkami arba negalimi naudoti žemės ar miškų ūkiui
(statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai, smėlynai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, dykvietės).
Nenaudojamai žemei taip pat priskiriamos į miško masyvus įsiterpusios žemės ar miškų ūkiui nepanaudojamos
platesnės kaip 10 m griovių, elektros, ryšių bei energetikos trasos.
2.2.6. Miškų plotams nepriskiriami pakelėse, prie vandens telkinių, geležinkelių augančios medžių ir
krūmų želdinių grupės, medžių juostos, kurių vidutinis plotis yra ne didesnis nei 10 metrų, miestuose ir kaimų
gyvenamosiose vietovėse žmonių įveisti dekoratyviniai želdinai (dekoratyvinės medžių ir krūmų grupės, skverų,
parkų, kapinių želdiniai, namų valdose ir komercinės paskirties teritorijose esantys želdiniai nepriklausomai nuo jų
ploto), kitos paskirties žemės sklypuose savaime išaugę medžiai, miško masyvuose įsiterpusios didesnio nei 1 ha
ploto žemės ūkio naudmenos, o miestų teritorijose, kurios nepriskirtos miškų ūkio ar rekreacinių miškų paskirčiai,
ir mažesnio ploto žemės ūkio naudmenos, bei žemės ūkio naudmenos, besiribojančios su namų valdomis, ir kitos
paskirties žeme.
 34

2 priedas
MIŠKOTVARKOS DARBŲ TIKSLUMO NORMATYVAI IR TAKSACINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMO
GRADACIJA
Miško plotų ir medynų rodiklių matai ir gradacijos
Eil. Rodiklis Matai ir gradacijos
Nr.
1. Miško elementas (medžių rūšies 10% (1)
koeficientas) rūšinėje sudėtyje
2. Miško elemento amžius:
kultūrinės kilmės iki 30 m 1 metai
savaiminės kilmės iki 10 m 1 metai
- medynuose iki 120 m 5 metai
- medynuose daugiau kaip 120 m 10 metų
3. Miško elemento, medyno (ardo)
vidutinis aukštis:
- iki 2 m 0,1 m
- daugiau kaip 2 m 1m
4. Miško elemento vidutinis skersmuo 2 cm
5. Medyno (ardo) vidutinis skalsumas 0,1 vieneto
6. Miško elemento, medyno (ardo) 1 m2
skerspločių suma
7. Miško elemento, medyno (ardo) tūris:
- iki 50 m3/ha 5 m3
- daugiau kaip 50 m3/ha 10 m3
8. Vyraujančio miško elemento bonitetas 1 klasė
Augavietės našumo indeksas
1m
9. Pomiškio vidutinis amžius:
- iki 10 m 1 metai
- daugiau kaip 10 m 5 metai
10. Pomiškio vidutinis aukštis:
- iki 2 m 0,5 m
- daugiau kaip 2 m 1m
11. Pomiškio kiekis 0,5 tūkst. vnt./ha
12. Pavienių medžių, sausuolių,
užšlamštinimo tūris 1ha:
iki 5 m3 /ha 1 m3
daugiau kaip 5 m3 /ha 5 m3
13. Plotai:
kvartalo 0,1 ha
sklypo 0,1 ha
tyrimo barelio
14. Kirtimo normos išdėstymo projektas:
plotas Valdose daugiau kaip 500 ha – 1 ha
mažesnėse valdose – 0,1 ha
tūris 100 m3
15. Miško išteklių suvestiniai duomenys:
plotas 1 ha
tūris 100 m3
tūrio prieaugis 100 m3
 35

Medynų rodiklių nustatymo tikslumas (tikimybė 0,683)

Normatyvinės paklaidos dydis sklype

Pagrindinių taksacinių rodiklių
pavadinimas vizualinė taksacija sisteminė paklaida objekte
Medžių stiebų tūris % 15 5
Amžius, iki 120 metų 5 1,7
> 120 metų 10 3,3
Vidutinis aukštis, iki 12 m, m 1 0,3
> 12 m, % 8 2,7
Vidutinis skersmuo iki 16 cm, cm 2 0,7
> 16 cm, % 12 4
Vyraujančios medžių rūšies rūšinės 1
sudėties koeficientas
Sudėtinių medžių rūšių rūšinės 2
sudėties koeficientai
Skalsumas 0,1 0,03
Pastabos:
1. Medynų iki 7 m aukščio medžių stiebų tūris nekontroliuojamas ir leistinos tūrio maksimalios paklaidos
nenustatomos.
2. Rūšinės sudėties koeficiento neteisingas nustatymas (vieneto dydžio), kada keičiasi vyraujanti medžių rūšis,
prilyginama dvigubai paklaidai, o esant dviejų koeficientų ir didesnėms klaidoms, – trigubai paklaidai.
3. Sisteminė tūrio nustatymo paklaida objekte ar jo dalyje, didesnėje kaip 1000 ha ploto, negali viršyti 6%.

Geografinių duomenų geometrinis tikslumas

Aiškiai vietovėje ir GIS duomenų bazėje ar planinėje-kartografinėje medžiagoje identifikuojamų objektų

(kvartalinių linijų, hidrografinio tinklo elementų ir kt. sankirtų, kelių sankryžų ir pan.) padėties nustatymo leistina
vidutinė kvadratinė paklaida negali būti didesnė kaip 5 m.

3 priedas
MIŠKO KVARTALŲ FORMAVIMO NORMATYVAI

Optimalus kvartalo plotas yra 50 ± 25 ha.

1. Prijungiant valdai naujus žemės sklypus:
1.1. Formuojamų kvartalų plotai ir kvartalinės linijos turi būti pritaikyti prie esamo kvartalinio tinklo.
1.2. Žemės sklypai iki 25 ha gali būti jungiami prie gretimų kvartalų, neviršijant jų optimalaus dydžio.
1.3. Didesniuose nei 25 ha žemės sklypuose formuojami nauji kvartalai, suteikiant jiems eilinį arba tarpinį
(kai miško masyvo kvartalų numeracija nėra ištisinė) miško masyvo kvartalo numerį.
2. Formuojant naujus kvartalus:
2.1. Kvartalo plotas neturi viršyti 100 ha, išskyrus kvartalus pelkių masyvuose.
2.2. Kvartalo plotas gali būti mažesnis kaip 25 ha, kai jį sudaro miško masyvai, nutolę vienas nuo kito daugiau
nei per 200 m.
2.3. Spindžius (plotis – 0,5 m), žyminčius naujai suprojektuotų kvartalų ribas, valstybinių miškų masyvuose
prakerta miškų valdytojas miškotvarkos darbų metu. Miško valdytojas juos praplatina iki 4 m pločio per vienerius
metus po miško inventorizacijos darbų.
2.4. Kvartalai formuojami prisilaikant kadastrinių blokų ribų.

4 priedas
SKLYPŲ IR MEDYNŲ SKYRIMO NORMATYVAI

Minimalūs taksacinių sklypų plotai

Naudmenos tipas Minimalus sklypo
plotas valdoje, ha
Miško žemė
Vykmečio želdiniai ir žėliniai 0,1
Jaunuolynai ir pusamžiai medynai 0,5 (0,3)
 36

Bręstantys ir brandūs medynai, vyresnio amžiaus 0,3 (0,1)

medynai, įsiterpę vykmečio želdiniuose
Neapaugusi medynų žemė 0,1
Miško sėklinės bazės objektai, medienos sandėliai 0,1
Vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai 0,1

Ne miško žemė
Ariamoji žemė, sodai, karjerai, smėlynai 0,1
Pievos ir ganyklos 0,3
Pelkės 0,3 (0,1)

1. Skliaustuose nurodyti sklypų dydžiai yra taikomi, kai medyno rodikliai skiriasi dvigubai, negu nurodyta
medynų skyrimo normatyvuose, arba medynas yra vertingas dėl jame esančių saugomų objektų, tyrimo barelių ir
pan.
2. Sklypas gali būti išskiriamas 0,1 ha ploto ir tais atvejais, kai ūkinėmis priemonėmis neįmanoma pakeisti
jų charakteristikos (pelkė, nenaudojamas karjeras, smėlynas ir kt.).
3.Siekiant užtikrinti miško sklypuose vykdomų miško ūkinių priemonių tęstinumą ir nepertraukiamą
stebėseną, turi būti vengiama miško sklypus skaidyti į smulkesnius – t.y. kai praeitos miškų inventorizacijos metu
tinkamai išskirto miško sklypo plote pradėtos vykdyti ir nebaigtos miško ūkinės priemonės, kurios toliau bus
(pagal turimą informaciją) tame miško sklypo plote tęsiamos, miško sklypas į mažesnio ploto sklypus
neskaidomas, išskyrus atvejus, kai dėl vykdomos miško ūkinės priemonės formuojami(-si) keli miško sklypai.
4.Siekiant vengti ypač mažo ploto (0,1-0,3 ha) miško sklypų išskyrimo, taksatorius turi teisę spręsti dėl
tokių miško sklypų išskyrimo tikslingumo – t.y. minimalūs miško sklypų plotai, nurodyti skliaustuose, gali būti
taikomi, kai: a) miško sklypą apibūdinantys rodikliai, nurodyti miško sklypų išskyrimo normatyve, skiriasi ne
mažiau kaip dvigubai, b) kai jame reikia atlikti miško ūkines priemones, kurių gretimuose sklypuose atlikti
nereikia, c) medynas yra vertingas dėl kitų jame esančių svarbių objektų (saugomų objektų, tyrimo barelių ir pan.),
d) ūkinėmis priemonėmis neįmanoma (netikslinga) pakeisti miško sklypo charakteristikas.
5.Siekiant vengti miško sklypų smulkinimo, taksatorius turi teisę spręsti dėl dviardžių medynų, kurių
antro ardo skalsumas yra ne didesnis kaip 0,3, išskyrimo tikslingumo.
6. Sklypai, mažesnio negu nustatyto minimalaus ploto, bet savo rodikliais labai besiskirią nuo gretimų
sklypų, išskiriami intarpais, pažymint jų kontūrus ir nesuteikiant jiems numerio.
7. Linijiniai 2,1–10 m pločio objektai žymimi plane viena linija, nesuteikiant jiems sklypo numerio, bet
apskaičiuojant jų plotus (1–2 m pločio objektai žymimi plane, jei jie turi ūkinę reikšmę). Linijiniai didesnio kaip
10 m pločio objektai žymimi plane dviem linijomis, suteikiant jiems sklypo numerį ir apskaičiuojant jo plotą.
8. Sklypas, perskirtas platesnio negu 20 m (atskirais atvejais – 10 m) linijinio objekto (kelias, upė, trasa)
arba nepriklausančio miško valdai objekto, yra skaidomas į atskirus sklypus.
9. Sklypas, perskirtas miško sėklinės bazės objektų (genetinių draustinių, sėklinių medynų, sėklinių
plantacijų, klonų rinkinių ir bandomųjų želdinių) riba, yra skaidomas į atskirus sklypus.

Medynų skyrimo rodikliai

Rodiklis Rodiklio skirtumai

Augavietė Hidrotopas arba trofotopas
Forma Vienaardis, dviardis
Medžių rūšis Vyraujanti
Rūšinė sudėtis Vyraujančios medžių rūšies koeficientas skiriasi ≥2
Kitų medžių rūšių koeficientai skiriasi ≥3
Kilmė Savaiminė, kultūrinė, mišri
Amžius Medynams ≤20 metų – 5 metai
Medynams 21–100 metų – 10 metų
Medynams ≥100 metų – 15 metų
Skalsumas 0,2 (pirmojo ardo)
Bonitetas Viena klasė
Pomiškis Ūkinė priemonė
 37

5 priedas

MIŠKŲ URĖDIJOS, NACIONALINIAI PARKAI, VALSTYBINIAI REZERVATAI,

KITI OBJEKTAI

Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas

Miškų urėdijos
27 Alytaus 15 Prienų
46 Anykščių 16 Radviliškio
1 Biržų 17 Raseinių
28 Druskininkų 37 Rietavo
51 Dubravos eksperimentinė-mokomoji 55 Rokiškio
6 Ignalinos 34 Šakių
49 Jonavos 32 Šalčininkų
43 Joniškio 20 Šiaulių
23 Jurbarko 22 Šilutės
8 Kaišiadorių 57 Švenčionėlių
9 Kauno 18 Tauragės
52 Kazlų Rūdos mokomoji 39 Telšių
11 Kėdainių 44 Tytuvėnų
60 Kretingos 19 Trakų
48 Kupiškio 58 Ukmergės
53 Kuršėnų 45 Utenos
33 Marijampolės 30 Valkininkų
38 Mažeikių 59 Varėnos
31 Nemenčinės 3 Veisiejų
40 Pakruojo 61 Vilniaus
14 Panevėžio 47 Zarasų

Nacionaliniai parkai Valstybiniai rezervatai

35 Kuršių nerijos 74 Čepkelių
82 Kamanų
Miestų savivaldybių miškai 71 Viešvilės
80 Kauno 81 Žuvinto
76 Šiaulių
63 Vilniaus
 38

6A priedas
MIŠKŲ GRUPĖS IR POGRUPIAI(A)
/taikomas iki nutarimo Nr. 1249* įsigaliojimo (2015 12 09) pradėtiems rengti dokumentams/

Nr. miškų
Kodas
tvarkymo Pavadinimas miškų tvarkymo schemoje Pavadinimas
Kortelėje
schemoje
I miškų grupė. Rezervatiniai miškai
10 Rezervatiniai miškai 101 Valstybinis rezervatas
102 Rezervatas, esantys valstybiniame parke
ar biosferos rezervate
103 Rezervatinė apyrubė
104 Reguliuojamos apsaugos valstybinio
parko rezervatas
II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai
21 Draustinių miškai 208 Draustinių miškai
209 Miško genetinis draustinis
22 Saugomų gamtinio kraštovaizdžio 206 Saugomas gamtinio kraštovaizdžio
objektų, buveinių ir gamtos išteklių objektas
sklypų miškai
211 Saugomas gamtos išteklių sklypas
23 Baltijos jūros ir Kuršių marių 207 Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių
pakrančių miškai miškai
24 Priešeroziniai miškai 212 Priešeroziniai miškai
II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai
25 Miško parkai 201 Miško parkai
26 Kurortų miškai 202 Kurortų miškai
27 Miestų miškai 205 Miestų miškai
28 Rekreaciniai miško sklypai 204 Rekreaciniai miško sklypai
29 Valstybinių parkų rekreacinių zonų 203 Valstybinių parkų rekreacinių zonų
miškai miškai
III miškų grupė. Apsauginiai miškai
31 Draustinių miškai 304 Draustinių miškai
32 Valstybinių parkų apsauginių zonų 305 Valstybinių parkų apsauginių zonų
miškai (vidinių) miškai
33 Valstybinių rezervatų ir valstybinių 306 Valstybinių rezervatų ir valstybinių
parkų apsaugos zonų miškai parkų apsaugos zonų (buferinių) miškai
34 Gamyklų sanitarinių zonų miškai 310 Gamyklų sanitarinių zonų miškai
35 Kelių apsauginės ir estetinės 303 Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės
reikšmės miškai miškai
36 Laukų apsauginiai miškai 302 Laukų apsauginiai miškai
37 Miško sėkliniai medynai 311 Miško sėkliniai medynai
38 Vandens telkinių apsaugos zonų 308 Vandens telkinių apsaugos zonų miškai
miškai
IV miškų grupė. Ūkiniai miškai
40 Ūkiniai miškai 401 Ūkiniai miškai
402 Valstybinių parkų ūkinių zonų miškai
 39

6B priedas
MIŠKŲ GRUPĖS IR POGRUPIAI(B)
/taikomas po nutarimo Nr. 1249* įsigaliojimo (2015 12 09) pradėtiems rengti dokumentams/
Nr. miškų Kodas
Pavadinimas miškų tvarkymo
tvarkymo Korte Pavadinimas
schemoje
schemoje lėje
I miškų grupė. Rezervatiniai miškai
10 Rezervatiniai miškai 101 Valstybinis rezervatas
102 Rezervatas, esantys valstybiniame parke ar
biosferos rezervate
103 Rezervatinė apyrubė
II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai
51 Draustinių miškai 208 Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių,
botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių ir kitų
draustinių miškai (II grupės režimo)
52 Priešeroziniai miškai 212 Priešeroziniai miškai
II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai
61 Miško parkai 201 Miško parkai
62 Miestų miškai 205 Miestų miškai
63 Valstybinių parkų rekreacinių 203 Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai
zonų miškai
64 Rekreaciniai miško sklypai 204 Rekreaciniai miško sklypai
65 Kiti poilsiui skirti miškai 217 Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai
III miškų grupė. Apsauginiai miškai
71 Draustinių miškai 304 Geologinių, geomorfologinių, hidrografinių,
kultūrinių draustinių miškai
318 Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių,
botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių
draustinių miškai (III grupės režimo)
319 Genetinių draustinių miškai
72 Kultūrinių rezervatų miškai 317 Kultūrinių rezervatų miškai
73 Atkuriamųjų ir genetinių 320 Atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai
sklypų miškai
74 Laukų apsauginiai miškai 302 Laukų apsauginiai miškai
75 Miško sėkliniai medynai 311 Miško sėkliniai medynai
76 Apsaugos zonų miškai 305 Valstybinių parkų apsaugos zonų miškai
306 Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų,
valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų
buferinių apsaugos zonų miškai
308 Vandens telkinių apsaugos zonų miškai
310 Gamybinių objektų sanitarinių zonų miškai
315 Magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonų miškai
316 Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir jų
apsaugos zonų miškai
IV miškų grupė. Ūkiniai miškai. A. Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai
40 Normalaus kirtimo amžiaus 401 Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai
ūkiniai miškai 402 Valstybinių parkų ūkinių zonų miškai
IV miškų grupė. Ūkiniai miškai. B. Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai
41 Trumpo kirtimo amžiaus 410 Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai
plantaciniai miškai
 40

7 priedas
ADMINISTRACINIAI VIENETAI

Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas

Alytaus apskritis Šiaulių apskritis
33 Alytaus r. sav. 32 Akmenės r. sav.
59 Lazdijų r. sav. 47 Joniškio r. sav.
38 Varėnos r. sav. 54 Kelmės r. sav.
11 Alytaus m. sav. 65 Pakruojo r. sav.
15 Druskininkų sav. 71 Radviliškio r. sav.
Kauno apskritis 91 Šiaulių r. sav.
46 Jonavos r. sav. 29 Šiaulių m. sav.
49 Kaišiadorių r.sav. Tauragės apskritis
52 Kauno r. sav. 94 Jurbarko r. sav.
53 Kėdainių r. sav. 63 Pagėgių sav.
69 Prienų r. sav. 87 Šilalės r. sav.
72 Raseinių r. sav. 77 Tauragės r.sav.
12 Birštono sav. Telšių apskritis
19 Kauno m. sav. 61 Mažeikių r. sav.
Klaipėdos apskritis 68 Plungės r. sav.
55 Klaipėdos r. sav. 74 Rietavo sav.
56 Kretingos r. sav. 78 Telšių r. sav.
75 Skuodo r. sav. Utenos apskritis
88 Šilutės r. sav. 34 Anykščių r. sav.
21 Klaipėdos r. sav. 45 Ignalinos r. sav.
23 Neringos sav. 62 Molėtų r. sav.
25 Palangos m. sav. 82 Utenos r. sav.
Marijampolės apskritis 43 Zarasų r. sav.
48 Kalvarijos sav. 30 Visagino m. sav.
58 Kazlų Rūdos sav. Vilniaus apskritis
18 Marijampolės sav. 42 Elektrėnų sav.
84 Šakių r. sav. 85 Šalčininkų r. sav.
38 Varėnos r. sav. 89 Širvintų r. sav.
39 Vilkaviškio r. sav. 86 Švenčionių r. sav.
Panevėžio apskritis 79 Trakų r. sav.
36 Biržų r. sav. 81 Ukmergės r. sav.
57 Kupiškio r. sav. 41 Vilniaus r. sav.
66 Panevėžio r. sav. 01 Vilniaus m. sav.
67 Pasvalio r. sav.
73 Rokiškio r. sav.
27 Panevėžio m. sav.
 41
8 priedas
ŽEMĖS NAUDMENŲ RŪŠYS

MIŠKO ŽEMĖ NE MIŠKO ŽEMĖ

Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas
Apaugusi mišku miško žemė Žemės ūkio naudmenos
1 Savaiminės kilmės medynas 40 Ariama žemė
2 Kultūrinės kilmės medynas 41 Pieva
42 Ganykla
Neapaugusi mišku miško žemė 43 Sodas
5 Kirtavietė Užstatyta teritorija
6 Žuvęs medynas 50 Pastatai
7 Miško aikštė 51 Sodyba
8 Žemė, skirta miškui įveisti 52 Kiemas
9 Miško aikštė (galimai 53 Paminklinė aikštė
sunaikintas miškas) 85 Skveras (aikštė)
35 Mažieji miško karjerai 86 Sodas (bot., zool.)
Miško dauginamosios medžiagos Keliai
išauginimo žemė 54 Geležinkelio pylimas
55 Kelias
11 Medelynas (Daigynas) Vandenys
12 Sėklinė plantacija 60 Ežeras
Technologinės paskirties miško žemė 61 Upelis
20 Kvartalinė linija 62 Kūdra
21 Technologinė proskyna 63 Tvenkinys
22 Priešgaisrinė juosta 64 Griovys (ne miško žemė), kanalas
23 Griovio trasa KITA NE MIŠKO ŽEMĖ:
24 Elektros trasa Sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė
25 Ryšių trasaTrasa 45 Krūmai
26 Energetikos trasa 48 Medžių grupė arba juosta
27 Takai 84 Parkas
28 Elektros linija 87 Dekoratyviniai želdiniai
29 Miško kelias 88 Žalioji jungtis
30 Priešgaisrinis barjeras 91 Žemė apauganti mišku
37 Miško griovys Pelkės
Kita miško žemė 47 Pelkė
31 Medienos sandėlis Pažeista žemė
32 Miško poilsiavietė, Karjeras
74
miško stovyklavietė
81 Durpynas
33 Pašarų aikštelė
89 Sąvartynas
34 Miško laukymė
Kitos žemės (nenaudojama žemė)
13 Žaliavinė plantacija
14 Rekreaciniai želdiniai 70 Trasa (platesnė nei 10 15 metrų)
36 Miško pelkė 75 Poilsio aikštė
76 Paplūdimys
77 Kopos
78 Skardis
79 Akmenynas
82 Smėlynas
83 Kitos žemės
 42
9 priedas

MEDŽIŲ IR KRŪMŲ RŪŠYS

Kodas Medžių rūšys Kodas Krūmų, trako rūšys

Spygliuočiai Al Alyvos
P Pušis paprastoji Ar Aronija
Pb Pušis Bankso Am Ameliankis
Pj Pušis juodoji Er Erškėtrožė
Pk Pušis kalninė Gd Gudobelė
Kd Kedras Iv Ieva
E Eglė Kš Kriaušė
M Maumedis Kd Kadagys
Pc Pocūgė Kr Karklas
Kn Kėnis Lz Lazdynas
Ks Kiti spygliuočiai Ln Lanksva
Kietieji lapuočiai O Obelis
Ąžuolas Ož Ožekšnis
Ą
Pt Putinas
Ąr Ąžuolas raudonasis
Ps Pūslenis
U Uosis
Rg Raugerškis
K Klevas
Sm Sausmedis
Sb Skroblas
Sr Serbentas
G Guoba
Sd Sedula
S Skirpstas
Št Šaltekšnis
V Vinkšna
Šm Šermukšnis
Bu Bukas
Šn Šunobelė
Kk Kiti kietieji lapuočiai
Šv Šeivamedis
Minkštieji lapuočiai Šaltalankis
Šl
B Beržas Tr Trešnė
J Juodalksnis Zk Zuikiakrūmis
L Liepa Žl Žalčialunkis
D Drebulė Žr Žirnmedis
T Tuopa Kt Kitos trako rūšys
Bt Baltalksnis
Bl Blindė
Gl Gluosnis
Km Kiti minkštieji lapuočiai
 gylį.
cl
v
Šae vm
Nae Ša ox
Na Šb hox
l Šc
l Nb
Kerpšilis Cladoniosa - III-IV l, p Nc Šd aeg
boniteto P; kerpės, šilsamanės, Brukniašilis Vacciniosa - P; l, p, s Nd Šf
dvyndantės. bruknė, viržis, šilsamanė. Žaliašilis Vaccinio-Myrtillosa - l, p, s
atsiranda eglė; mėlynė, bruknė, Šilagiris Oxalidosa - Vyrauja E Nf
kūpolis, šilsamanė, gūžtvė. ar P; lazdynas, kiškiakopūstis Sausgiris Hepatico-Oxalidosa - p, s
(nėra šiluose), mėlynė, šakys. Įvairios medžių rūšys; žibuoklė,
Baltmiškis Aegopodiosa - beveik nėra
kiškiakopūstis, šalmutis, kr. E; garšva, miškinė viksva, kašubinis
žliūgė, nėra mėlynių. vėdrynas, pipirlapė, A1≈25 cm.
m
m
La mox
l Lb oxn
l Lc cmh
Mėlynšilis Myrtillosa - vešlesnė l, p, s Ld
mėlynė, nei žaliašilyje, stora Mėlynšilis Myrtillosa – vešlesnė l, p, s Lf
Mėlyngiris Myrtillo-Oxalidosa - l, p, s
paklotė - 10-20 cm. mėlynė, nei žaliašilyje, stora
pan. į šilagirį, tik reta P, mažiau Žaliagiris Oxalido-Nemorosa -
paklotė - 10-20 cm.
lazdyno ir storesnė paklotė 10-20 pan. į sausgirį, gausiau U, Šlapgiris Carico-Mixtoherbosa -
cm. mažiau Ą, pavasarį ištisinė pan. į baltmiškį, bet mažai garšvų,
plukių danga. auga viksvos (retavarpė, balsvoji,
msp
msp trainė)gelsvoji usnis, žiognagė.
cal
Ua
l Ub Uc
l fil
l, p, s
Balašilis Myrtillo-Sphagnosa - ur
Balašilis Myrtillo-Sphagnosa - Ud
43

IV bon. P; mėlynė, girtuoklė, Paraistis Calamagrostidosa -

kiminai, durpė iki 30 cm. IV bon. P; mėlynė, girtuoklė, šaltekšniai, karklai, siauralapis l, p, s Uf
kiminai, durpė iki 30 cm. lendrūnas, paprastoji šilingė, Palieknis Filipendulo-Mixtoherbosa - l, p, s
vilkauogė. nuo paraisčio skiriasi U dažnu
buvimu; vingiorykštė, pelkinis lipikas, Juodgiris Urticosa - J, U;
kalpokė, šliaužiantysis vėdrynas. dilgėlė, blužnutė, sprigė,
pratekantys slėniai.
lsps, msps, ms
csps, cals, moxs
Ma
Mb cs, fils, oxns
Nusausintas tyrašilis Ledo sphagnosa -
neseniai nusausintas P, pakitimai neįvykę. Nusausintas raistašilis Carico sphagnosa Sicata - cirs, urs
Balašilis durpinis Myrtillo sphagnosa - mė- neseniai nusausintas csp. Pakitimų neįvykę. Mc
lynės, girtuoklės ir kiminai kaip balašily, Paraistis durpinis Myrtillo-Calamagrostidosa- Md
Nusausintas raistas Caricosa Sicata - ne-
storas durpės sluoksnis, neinten. nusausintas. turfoso-sicata - labai įvairi, bet retoka žolinė danga,
seniai nusausintas c, pakitimų neįvykę.
Mėlynšilis durpinis Myrtillosa turfoso- dažni mėlynė, lendrūnas – neintens. nusausintas Nusausintas lieknas Carico Iridosa
Palieknis durpinis Filipendulo-Mixtoher-
sicata - augalija mėlynšilio, bet storas Mėlyngiris durpinis Myrtillo-Oxalidosa-turfoso- sicata - neseniai nusausintas cir - pa-
augaliją, bet ir į būdingų žolinės augalijos rūšių (indikatorių) buvimą.

bosa turfoso sicata - gana įvairi žolinė danga,

durpės sluoksnis - intensyvus nusausinimas. sicata - augalija kaip mėlyngiry, bet dirvožemis kitimų neįvyko.
būdinga vingiorykštė, žiognagė, nein-
durpinis - intensyviai nusausintas csp. Juodgiris durpinis Urticosa Turfoso
tensyviai nusausintas c.
Žaliagiris durpinis Oxalido-nemorosa- sicata - žolinėje dangoje vyrauja
turfoso-sicata - augalija kaip žaliagiry, bet dilgėlės, dirvožemis durpinis, cirs
lsp dirvožemis durpinis, intens. nusausintas c. nusausinimo rezultatas.
csp
Pa c
Pb cir
MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS, AUGALIJA

Tyrašilis Ledo Sphagnosa - Pc

gryni Va bon. P; gailis, švylis, Raistašilis Carico-Sphagnosa - Pd
kiminai. sudėty dažnas B, viksvos, span- Raistas Caricosa - dažniausiai
Lieknas Carico-Iridosa - dažniausiai
guolė, girtuoklė, kiminai. B, pelkinės viksvos, pelkinis
J, pelkinės viksvos (c. acutiforium),
papartainis, trindažolė. vilkdalgis, pelkinis saliavas, poraistė,
aukštesnis bon. nei raiste.
Pb, Pc, Uc – iki 19–25 m, Nb, Lb – iki 25–30 m, Nc, Nd, Lc, Ld – iki 28–35 m aukščio.
MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS, AUGALIJA IR DIRVOŽEMIAI

Svarbiausias rodiklis, lemiantis miško augavietės tipą, yra dirvožemis. Miško augavietės tipai

Įvertinant miško augavietės tipą, reikia atsižvelgti ir į medžių rūšių vidutinį aukštį brandos
10 priedas

amžiuje. Pavyzdžiui, pušynai brandos amžiuje Pa–Ua augavietėse išauga iki 15–16 m aukščio, Na, La,
koduojami, atsižvelgiant į hidrotopą ir paklojinės uolienos granuliometrinę sudėtį bei jos slūgsojimo

Miško tipai nustatomi atsižvelgiant ne tik į dirvožemį, miško augavietės tipą, sumedėjusią
 44

MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS IR DIRVOŽEMIAI

Derlingumo didėjimo eilė Jauros

J jauriniai
Jv velėniniai jauriniai
cl
v
Šae vm
J Nae Ša ox
Jauriniai Na Šb hox aeg
l Šc
l Nb Šd
52, 53, 54 Nc Šf
l, p
(1, 2, 3) 1, 2 Nd
l, p, s Nf
(3, 4, 40, 47) 4, 5
l, p, s VK
(6, 7, 47) 7, 8 (4, 9, 11, 12, 41, p, s
velėniniai
43, 47, 48) 12, 11 (7, 8, 10, 10, 11 (7, 12,
Drėgnumo didėjimo eilė 41, 43, 48) karbonatiniai
41, 43, 48)
m
m
JP1 La mox
l Lb oxn
l, p Lc cmh
JP 20 l, p, s Ld
(22, 27, 47) 22 (20, 24, 27, l, p, s Lf VG1 glėjiški
Jauriniai 28, 47) 24 (15, 22, 29, l, p, s
pelkiniai 42, 44, 49) 15, 14 (13, 24,
42, 44, 49) 13, 14
(15, 42, 44, 49)
msp
msp VG
JP2 Ua cal
l Ub fil
Mineralinės uolienos l, p Uc ur
21, 23 l, p, s Ud
(27, 30, 47) 23, 26, 28, 30 (21, 25, l, p, s Uf VG2 glėjiniai
42, 46, 47) 25, 26 (23, 29, l, p, s
30, 42, 46, 49) 16, 17, 18 (19, 25, 26,
42, 44, 46, 49) 16, 17, 18 (19,
42, 44, 49)
Organinės uolienos lsps,
msps, csps,
cals,
ms moxs cs,
Ma fils cirs
Mb oxns urs
P Pelkiniai 37, 38, 39
34, 35, 36 Mc Md Nusausinti
31, 32, 33 (45)
31, 32, 33 (45)
lsp
csp
c
Pa cir
Pb
Pc
37, 38, 39 Pd Natūralūs
34, 35, 36
31, 32, 33 (45)
31, 32, 33 (45)

Pa Pt Pž
aukštutinio tipo tarpinio tipo žemutinio tipo
Mezotrofiniai Eutrofiniai

Paaiškinamai
Drėgnumo laipsniai

Š normalaus drėgnumo šlaitų dirvožemiai (>15o)

N normalaus drėgnumo dirvožemiai
L laikinai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiški)
U pastoviai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiniai)
M pelkiniai durpiniai nusausinti dirvožemiai
P pelkiniai durpiniai dirvožemiai

Dirvodarinės uolienos

l lengvos (smėliai, priesmėliai, gargždai, žvirgždai, žvyrai, kalkių tufai)

s sunkios (priemoliai, moliai, dolomitai, klintys, slūgsančios ne giliau kaip 0,4 m nuo dirvos paviršiaus)
p dvinarės (lengvos uolienos ant sunkių uolienų, slūgsančių 0,5–2,0 m gylyje)

Derlingumo laipsniai

a labai nederlingi
b nederlingi
c derlingi
d labai derlingi
f ypatingai derlingi
e degraduoti (vėjo, vandens, erozijos, gaisrų)
 45

11 priedas
MIŠKO ŪKINĖS PRIEMONĖS

Kodas Ūkinės priemonės pavadinimas Kodas Ūkinės priemonės pavadinimas

Miško kirtimai Miško atkūrimas
Pagrindiniai kirtimai 211 Želdinimas
111 Plynas kirtimas 212 Želdinimas po laja
112 Atvejinis kirtimas 213 Landšaftinis želdinimas
113 Atrankinis kirtimas 214 Jaunuolynų papildymas
116 Atrankinis kirtimas (brandžių medžių 215 Kalėdinių eglaičių sodinimas
kirtimas) 216 Pakartotinas želdinimas
117 Atvejinis kirtimas (ilgalaikis atvejinis 217 Mišrus atkūrimas (želdiniai)
kirtimas) 218 Mišrus atkūrimas (žėliniai)
118 Atvejinis kirtimas (Labanausko 219 Parama žėlimui
atvejinis kirtimas) 220 Pomiškio išsaugojimas
119 Plynas sanitarinis kirtimas (pagr.) 221 Sėklinių medžių palikimas
Tarpiniai kirtimai 222 Dirvos mineralizavimas
121 Jaunuolynų ugdymas 223 Sklypo aptvėrimas
122 Retinimas 224 Želdinių ir žėlinių priežiūra
123 Einamasis kirtimas 230 Žėlimas
124 Plynas sanitarinis kirtimas (tarp.) 231 Saugoti nuo apaugimo
125 Rekonstrukcinis kirtimas 232 Neželdinti miško
126 Kraštovaizdžio formavimo kirtimas Kiti ūkiniai darbai
127 Atrankinis sanitarinis kirtimas 240 Sausinimas
128 Biotechninis kirtimas 241 Kultūrinimas
130 Ūkinės priemonės neprojektuojamos 250 Griovių valymas
131 Sklypo išvalymas 251 Griovių remontas
132 Proskiebio prakirtimas 252 Pralaidų remontas
133 Proskiebio išvalymas 253 Kelių remontas
134 Trako kirtimas 254 Pašarų aikštelės įrengimas
135 Šakų genėjimas 255 Kelių įrengimas
140 Pomiškio ugdymas
141 Ribinių linijų prakirtimas
142 Medienos iškirtimas pastatų remontui
143 Kiti tarpiniai kirtimai
148 Kiti tarpiniai kirtimai (plyni)

Paaiškinimai:
1. 214 (dalinis želdinimas)naudojamas papildant želdinius ir nepakankamai atžėlusius plotus.
2. 240 (sausinimas) -naudojamas taikant vietinę melioraciją, t.y. atskirų sklypų sausinimui arba
užmirkusių dėl griovių sankasų supylimo bei melioracijos sistemos sugadinimo.
3. 130 blokuoja ugdymo kirtimų projektavimą elninių žvėrių koncentravimosi vietose, šakninės
pintinės pažeistuose medynuose, kai ugdyti netikslinga dėl medžių skaičiaus atitinkančio
normatyvams ir kitais atvejais.
4. 224 (želdinių ir žėlinių priežiūra) naudojamas projektuojant želdinių ir žėlinių priežiūros
(auklėjimas) darbus. Ši ūkinė priemonė projektuojama programiškai visuose spygliuočių ir kietųjų
lapuočių medynuose iki 7 metų amžiaus bei minkštųjų lapuočių medynuose iki 5 metų amžiaus.
 46

12 priedas
REKOMENDUOTINI MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ TIPAI

Augavietė, miško tipas II, III ir IV miškų grupėms

Ša, Na kerpšilis cl P, Pk, Pb, Pj, PB, B
(Nae)
Na, Nb brukniašilis v P, PB, B, Pk, Pb, Pj (pietryčių Lietuvoje),BP
Šb, Nb žaliašilis vm P, PE, E, M, PB, B
Šc, Nc šilagiris ox E, EP, EM, AK, AL, M, P, PM, L, K, PB, PĄ, PK, EĄ, EL, EK, EB, BE,
B, BK, Ą, T, ML, MK, Kn, PE
Šd, Nd sausgiris hox Ą, AE, EA, EU, EK, U, E, K, L, M, AL, AK, L, M, B, BE, BL, BA, ML,
MK, Kn, EL, LM, T
Nf baltamiškis aeg,cmh Ą, U, UA, AU, UE, EU, E, ĄM, M, B, BE, BU, UB, K, L, D, DU, Kn
Lb, La mėlynšilis m PE, P, B, E, EM, PB, EB
Lc mėlyngiris mox E, EP, P, EJ, EM, J, EA, A, K, L, M, BE, B, ED, B, D, EB, Kn
Ld žaliagiris oxn, aeg Ą, AE, EA, EU, EJ, U, E, EM, K, L, J, AL, AK, B, BE, BJ, JB, JE, D, DB,
BD, DE, Kn
Lf, Uf šlapgiris cmh, aeg A, U, UĄ, ĄU, EU, UE, EA, EJ, UJ, AJ, J, E, B, BE, BU, BJ, JB, DE, DJ,
Kn
Ua,Ub balašilis msp P, PE, PB, BE
Uc paraistis cal J, JE, JB, BJ, BE, EJ
Ud palieknis fil J, JU, JE, U, BJ, JB, BE, BU
Uf juodgiris ur UJ, JU, JE, U, UE, J,JB, BJ, JE, BE, BU
Pa tyrašilis lsph P, PB
Pb raistašilis csph P, PB, BP, PE, BE
Pc raistas c J, JB, JE, BJ, BE
Pd lieknas cir J, JB, JE, JU, BE
Pan lcps P, PB
Pbn csps, moxs P, PE, BE, EB, PB, BP
Pcn, Uc cs, fils J, JE, E, JB, BJ,BE
Pdn, Ud urs, cirs J, JE, E, EU, JU, U, UJ, BJ, JB, BE
Pastaba: želdomas tikslines medžių rūšis pasirinkti atsižvelgiant į miškų grupę

13 priedas
MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

1. Miško atkūrimas vykmečio spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių želdiniuose vertinamas
pagal 4 rodiklius:
1.1. projektuotų arba tikslinių rūšių medžių tankį 1 ha;
1.2. projektuotų arba tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį;
1.3. nepageidaujamų (neprojektuotų arba netikslinių) rūšių medžių ir krūmų, stelbiančių
projektuotas arba tikslines rūšis, vidutinį aukštį: geros kokybės želdiniuose ir (ar) žėliniuose
nepageidaujamų rūšių medžiai ir krūmai neturi stelbti projektuotų arba tikslinių rūšių; patenkinamos
kokybės – nepageidaujamų rūšių medžių ir krūmų vidutinis aukštis neturi būti 1,5 karto didesnis už
projektuotų arba tikslinių rūšių medžių vidutinį aukštį, išskyrus pušį ir ąžuolą, kurių nepageidaujamos
rūšys neturi stelbti;
1.4. rūšinę sudėtį: geros kokybės želdinių ir plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas, rūšinėje
sudėtyje pagrindinė tikslinė medžių rūšis turi atitikti projektuotą ir gali būti ne daugiau kaip 10 procentų
neprojektuotų tikslinių (pagal 1–3 arba 10 priedus) rūšių medžių; patenkinamos kokybės – rūšinėje
sudėtyje neprojektuotų tikslinių rūšių medžių gali būti ne daugiau kaip 20 procentų; žėlinių rūšinė sudėtis
turi atitikti 1–3 arba 10 priedų reikalavimus.
2. Želdinių kokybė nustatoma 1 punkte nurodytus rodiklius lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ir
žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų rodiklių įvertinimą.
 47

3. Vertinant želdinius į apskaitą įtraukiami visi gyvybingų vyraujančių tikslinių medžių rūšių
medeliai (rūšinėje sudėtyje jų turi būti daugiau kaip 50 proc.) atitinkantys 1 lentelės reikalavimus.
Vertinant želdinius lyginama ar medelių tankis atitinka 2 lentelės reikalavimus.
4. Kai vertinimo metu nustatoma, kad želdiniai ar žėliniai neauga 0,3 ha ir didesniame plote ir jis Miško
želdinimo ir žėlimo projekte ar privataus miško vidinės miškotvarkos projekte nepažymėtas kaip
neželdintinas, šiame plote miškas laikomas neatkurtu arba neįveistu.
5. Žvėrių pažeistuose želdiniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai
pažeistų medelių.
1 Lentelė
VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS II-IV MIŠKŲ GRUPĖS MIŠKAMS ATKURTI
Medžių rūšys
Augavietė, miško
II A ir III grupės
tipas II B grupės miškams IV grupės miškams
miškams
Nae, Na – kerpšilis P, B, Pk (Pk tik Kuršių P, B, Pj, Pk (Pk tik Kuršių P
nerijos nac. parke) nerijos nac. parke)
Na,Nb–brukniašilis P, B P, B, Pj P
Nb – žaliašilis P, E, B P, B, E, Ąr, M P, E, M
Lb, La – mėlynšilis P, E, B P, B, E, Pj, Ąr, M P, E, B
Nc – šilagiris P, E, Ą, B, K, L P, Ą, K, L, E, B, Pj, Ąr, M E, P, M, Ą, K, L, Bu, B (Ą
daugiau veistini pietvakarių
Lietuvoje priemolio, molio ar
dvilyčiuose dirvožemiuose)
Lc – mėlyngiris P, E, Ą, B, K, L, D, J P, Ą, K, L, B, E, Pj, Ąr, M E, P, B, K, L, Ą, D, J
Nd – sausgiris Ą, E, U, L, K, B Ą, K, L, B, E, U, B, M Ą, E, M, U, K, L, Bu, B
Ld – žaliagiris Ą, E, U, B, L, K, J, D Ą, K, L, B, E, U, J E, B, U, Ą, J, K, L, D
(Pietvakarių Lietuvoje daugiau
veistini Ą, o šiaurinėje ir
rytinėje jos dalyse – E ir U)
Nf, Lf – baltmiškis Ą, U, K, L, G, E, J, B, D Ą, K, L, U, B, E, G, M, Pc Ą, U, L, K, G, E, B, D, J
Lf, Uf – šlapgiris U, Ą, J, B, D, E Ą, U, B, E, J B, U, J, Ą, E, D
Ub, Ua – balašilis P,B, E, D, J P, B P, E, B
Uc – paraistis J, P, E, B P, B, J, E J, B, P, E
Ud – palieknis; J, U, E, P, B U, J, B, E, P J, U, B, E
Uf – juodgiris
Pa – tyrašilis; P, B, E P, B P, B
Pb – raistašilis
Pc – raistas J, P, E, U, B P, B, J, E B, J, P, E
Pd – lieknas J, P, E, U, B U, J, B, E, P J, B, U, E

1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenkamos,
atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
2. Ekosistemų apsaugos miškuose vyraujančių medžių rūšių auginimo tikslingumas priklauso nuo
saugomos teritorijos kategorijos ir konkretaus sklypo ekosistemų natūralios sukcesijos. Želdinant
pirmenybė teikiama toms medžių rūšims, kurios labiausiai atitinka gamtinių procesų dėsningumus arba
saugomo ekosistemos komponento išlikimą ir plėtrą.
3. Apsauginiuose miškuose vyraujančių medžių rūšių parinkimas priklauso nuo jų funkcijų. Vandens
apsauginiuose želdiniuose pirmenybė teikiama medžių rūšims, kurios turi tankią mišrią šaknų sistemą,
ažūrines lajas, laukų apsauginiams želdiniams labiau tinka medžių rūšys su tankiomis lajomis ir t. t.
 48

2 Lentelė

MIŠKO ATKŪRIMO, ĮVEISIMO IR ŽELDINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS 1–8 METAIS

Medžių rūšių Dirvože- Vertinimas 1 2 3 4 Želdinių Želdinių Vidutinis
pavadinimas mio tipo- metų metų metų metų , žėlinių , žėlinių aukštis
loginės tikslinių medžių rūšių tankis tankis 7–8 m., m**
grupės medeliųželdinių tankis, 1–4 m., 7–8 m.,
tūkst. vnt./ha tūkst. tūkst.
vnt./ha vnt./ha
Pušis Nae, Ua, geri ≥4,5 ≥4,3 ≥4,1 ≥4,0 ≥4,0 ≥4,0 ≥1,0***
Ub, Uc, >1,1****
Na, La, >1,8*****
Nb, Lb, patenkinami ≥2,9 ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,5 ≥2,5 ≥0,7***
Nc, Lc >0,8****
≥1,3*****
blogi >1,5 >1,5 >1,5 >1,5 >1,5 >1,5 <0,7***
<0,8****
<1,3*****
žuvę, ≤1,5 ≤1,5 ≤1,5 ≤1,5 ≤1,5 ≤1,5 nevert.
neatkurta,
neįveista
Pa geri - - - - ≥1,0 ≥1,0 -,,-
patenkinami - - - - ≥0,56 ≥0,56 -„-
blogi - - - - >0,3 >0,3 -„-
žuvę, - - - - ≤0,3 ≤0,3 -„-
neatkurta,
neįveista
Pb geri - - - - ≥3,0 ≥3,0 -„-
patenkinami - - - - ≥1,29 ≥1,29 -„-
blogi - - - - >0,8 >0,8 -„-
žuvę, - - - - ≤0,8 ≤0,8 -„-
neatkurta,
neįveista
Eglė Visų geri ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,5 ≥3,02,5 ≥2,5 ≥1,2
patenkinami ≥1,7 ≥1,6 ≥1,6 ≥1,6 ≥1,96 ≥1,6 ≥0,8
blogi >0,8 >0,8 >0,8 >0,8 >0,8 >0,8 <0,8
žuvę, ≤0,8 ≤0,8 ≤0,8 ≤0,8 ≤0,8 ≤0,8 nevert.
neatkurta,
neįveista
Ąžuolas, Visų geri ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,4 ≥32,0 ≥2,0 ≥1,5
bukas, patenkinami ≥1,8 ≥1,8 ≥1,8 ≥1,8 ≥1,83 ≥1,83 ≥1,2
guobiniai blogi >0,8 >0,7 >0,7 >0,7 >0,7 >0,7 <1,2
žuvę, ≤0,8 ≤0,7 ≤0,7 ≤0,7 ≤0,7 ≤0,7 nevert.
neatkurta,
neįveista
 49

Medžių rūšių Dirvože- Vertinimas 1 2 3 4 Želdinių Želdinių Vidutinis

pavadinimas mio tipo- metų metų metų metų , žėlinių , žėlinių aukštis
loginės tikslinių medžių rūšių tankis tankis 7–8 m., m**
grupės medeliųželdinių tankis, 1–4 m., 7–8 m.,
tūkst. vnt./ha tūkst. tūkst.
vnt./ha vnt./ha
Uosis, Visų geri ≥3,6 ≥3,4 ≥3,3 ≥3,2 ≥4,02,5 ≥2,5 ≥2,0
klevas patenkinami ≥2,3 ≥2,2 ≥2,1 ≥2,0 ≥2,51,6 ≥1,6 ≥1,5
blogi >1,5 >1,3 >1,2 >1,2 >1,2 >1,2 <1,5
žuvę, ≤1,5 ≤1,3 ≤1,2 ≤1,2 ≤1,2 ≤1,2 nevert.
neatkurta,
neįveista
Liepa, Visų geri ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,4 ≥3,02,4 ≥2,4- -
skroblas, patenkinami ≥1,7 ≥1,6 ≥1,5 ≥1,5 ≥1,95 ≥1,5- -
juodalksnis, blogi >1,2 >1,0 >1,0 >1,0 >1,0 - -
beržas, žuvę, ≤1,2 ≤1,0 ≤1,0 ≤1,0 ≤1,0 - -
baltalksnis neatkurta,
neįveista
Drebulė Visų geri ≥1,5 ≥1,4 ≥1,4 ≥1,4 ≥2,01,5 ≥1,4- -
patenkinami ≥1,0 ≥1,0 ≥1,0 ≥0,9 ≥1,30,9 ≥0,9- -
blogi >0,6 >0,6 >0,6 >0,6 >0,6 - -
žuvę, ≤0,6 ≤0,6 ≤0,6 ≤0,6 ≤0,6 - -
neatkurta,
neįveista
Maumedis Visų geri ≥1,8 ≥1,7 ≥1,6 ≥1,6 ≥2,01,5 ≥1,5 2,5-
patenkinami ≥1,2 ≥1,1 ≥1,0 ≥1,0 ≥1,30,9 ≥0,9 2,0-
blogi >0,6 >0,6 >0,6 >0,6 >0,6 >0,6 -
žuvę, ≤0,6 ≤0,6 ≤0,6 ≤0,6 ≤0,6 ≤0,6 -
neatkurta,
neįveista
Hibridinė Visų geri ≥1,2 ≥1,2 ≥1,2 ≥1,1 – ≥1,1 –
drebulė

patenkinami ≥1,1 ≥1,0 ≥1,0 ≥1,0 – ≥0,9 –

Pastabos: 1. Mišrių želdinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į
kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.
2. ** netaikoma įveistam miškui (naujai įveistas miškas buvusioje ne miško žemėje);
3. *** Nae, Ua, Ub, Uc augavietėse;
4. **** Na, La augavietėse;
5. ***** Nb, Lb, Nc, Lc augavietėse.
3 lentelė
ŽELDINIŲ SODINIMO TANKIS EKOSISTEMŲ APSAUGOS (II A GR.), APSAUGINIUOSE (III GR.) IR
ŪKINIUOSE (IV GR.) MIŠKUOSE
Medžio rūšis Tankis, tūkst. vnt./ha
Pušis >5
Eglė >3
Maumedis >2
Ąžuolas >4 (sėjinukais)
Bukas >3 (sodinukais)
Guobiniai
Uosis, klevas >4
Juodalksnis, beržas, liepa >3
 50

Drebulė >1,5

Pastaba. Mišrių želdinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas, atsižvelgiant
į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.
PROJEKTUOJAMAS ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ TANKIS EKOSISTEMŲ APSAUGOS (IIA
GR.), APSAUGINIUOSE (III GR.) IR ŪKINIUOSE (IV GR.) MIŠKUOSE

Žėlinių tankis, tūkst. vnt./ha

iki 0,5 m (ąžuolo, beržo, >0,5 m (ąžuolo, beržo,
Želdinių tankis, buko, eglės, juodalksnio, buko, eglės, juodalksnio,
Medžių rūšys baltalksnio, liepos, baltalksnio, liepos,
tūkst. vnt./ha
maumedžio, pušies, skroblo) maumedžio, pušies,
ir iki 1,0 m (uosio, klevo, skroblo) ir >1,0 m (uosio,
drebulės ir guobinių) klevo, drebulės ir guobinių)
Ąžuolas ≥4 5 ir > 4 ir >
Baltalksnis >3 6 ir > 4 ir >
Beržas, skroblas >3 6 ir > 4 ir >
Bukas ≥4 5 ir > 4 ir >
Drebulė >1,5 6 ir > 4 ir >
Eglė >3 4 ir > 3 ir >
Guobiniai ≥4 6 ir > 4 ir >
Juodalksnis >3 6 ir > 4 ir >
Klevas >4 6 ir > 4 ir >
Liepa >3 4 ir > 3 ir >
Maumedis ≥2 – –
Pušis >5 Pa augavietėje – 1 ir >, Pa augavietėje – 0,5,
Pb augavietėje – 3 ir >, Pb augavietėje – 2,
kitose – 6 ir > kitose – 4 ir >
Uosis >4 6 ir > 4 ir >
Hibridinė drebulė ≥ 1,2 – –
Krūmai 4–5 – –

Pastabos:
1. Mišrių želdinių ir žėlinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos
medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.
2. Įveisiant mišką žemėje, priskirtoje IIA, III ir IV gr. miškams, įveisiant ir atkuriant mišką Kuršių nerijos
nacionalinio parko teritorijoje, spygliuočių želdinių ir žėlinių tankis gali būti iki 20 procentų mažesnis.
 51

14 priedas
TAKSACINIŲ RODIKLIŲ KORELIACIJOS RYŠIAI
Augavietė Dažniausiai Liaudiški
Bonite- sutinkama augaviečių Vyraujančios
pirmos paskutinė tas miško tipų pavadinim. medžių rūšys
raidės raidė ±2 serija

Ša l 4 v P, Pb, Pk, Pj, B

Šb l, p 3 vm P, E, M, Pb, Pk, Pj, B, D
Šc l, p, s 2 ox P, E, M, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D,
T, Bt, Gl
Šd p, s 2 hox P, E, M, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D,
Bt
Na(Nae l 4 cl kerpšilis P, Pb, Pk
Na l 3 v brukniašil. P, Pb, Pk, Pj, B
Nb l, p 2 vm žaliašilis P, Pb, Pk, Pj, M, E, B, D
Nc l, p, s 2 ox šilagiris P, E, M, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D,
T, Bt, Gl
Nd p, s 2 hox sausgiris P, E, M, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D,
T, Bt, Gl
Nf p, s 1 aeg baltmiškis E, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D,
T,Bt,Gl
Lb l, p 2 m mėlynšilis P, E, M, Ą, B, J, L, D, Bt
Lc l, p, s 2 mox mėlyngiris P, E, M, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D,
T, Bt, Gl
Ld l, p, s 2 oxn žaliagiris E, M, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D, T,
Bt, Gl
Lf l, p, s 1 aeg baltmiškis E, Ą, U, K, Sb, G, B, J, L, D, Bt
Ua l 2 msp balašilis P, PB, B
Ub l 3 msp balašilis P, E, B
Uc l, p, s 3 cal paraistis P, E, Ą, U, B, J, L, D, T, Bt, Gl
Ud l, p, s 2 fil palieknis P, E, Ą, U, B, J, D, T, Bt, Gl
Uf l, p, s 1 ur juodgiris E, Ą, U, B, J, D, T, Bt, Gl
Pa nepildyti 5 lsp tyrašilis P, B
Pb nepildyti 4 csp raistašilis P, E, B, J
Pc nepildyti 3 c raistas P, E, B, J, T, Bt, Gl
Pd nepildyti 2 cir lieknas E, U, B, J, D, T, Bt, Gl
Pan n 4 lsps(msps,ms) nus.tyrašil P, E, B
Pbn n 3 csps(cals,moxs nus.raistaš P, E, Ą, B, J, D, T, Bt
Pcn n 3 cs(fils, oxns) nus.raistas P, E, Ą, U, G, B, J, L, D, T, Bt, Gl
Pdn n 2 cirs(urs) nus.lieknas E, U, G, B, J, D, T, Bt, Gl
Paaiškinimai : 2. pelkiniuose dirvožemiuose durpės sluoksnis ≥0,3m
1. l (lengvi) - priemolio ar molio podirvyje nėra. 3. kultūrinės kilmės medynams augaviečių apribojimai
s (sunkūs) – priemolis ar molis iki 0,5m gylio netaikomi (pasitaiko, kad Ld ar Lf augavietėse yra
p (podirvis) – priemolis ar molis ≥0,5m gylio pasodintų pušų želdinių).
 52

15 priedas
PAPILDOMI MAKETAI
Nr (pavadinimas) 1 2 3 4
11 (Miško Želdinimo metai Medžių rūšys Išlikusių medelių skaičius Įvertinimas
želdiniai) (2 pask. skaičiai) pvz; P, PE 100 vnt/ha 4-geri; 3-patenkinami;
(nuo 1 iki 90) 2-blogi; 1-žuvę;
1-gaisras 10-dirvos užmirkimas 20-lajų ligos Pažeista Pažeist Pažeidimo 5
2-vėjovarta 11-stelbimas lapuočiais 21-liemenų ligos medžių ų intensyvumas 1 – švieiži
3-sniegolauža 12-neracionalus kirtimai 22- žvėrių nus- rūšis medžių 1-silpnas žvėrių
12 ( Miško 4-šalnos poveikis 13-žvėrių nulaupyti kam. kabyti ūgliai visoms procent 2-vidutinis pažeidimai
pažeidimų 5-sausra 14-pakenktas pomiškis 23- pelinių grau- 3-stiprus
medžių as
rūšys) 6-mechaniniai 15-ganiava žikų
rūšims (5- 4-medžiai
7-agrotechniniai 16-šaknų kenkėjai 24 -bebrų patvenk-
8-oro užterštumas 17-lajos kenkėjai ti medynai
atskirai 100%) žuvę
9-rekreacinė 18-liemenų kenkėjai 25 – Stelbimas žoli-
perkrova 19-šaknų ligos ne augmenija
26 – Paukščių pažeistas medynas
Paaiškinimai: 13 kodas naudojamas, kai žievė nulaupyta Kodai naudojami ir nurodant želdinių blogos būklės arba
1 ir 2 ardui, 14 – kai žvėrių pažeistas pomiškis žuvimo priežastis. Naudotini visi kodai, išskyrus 2,12,14.
Plotis metrais Būklė (grioviams) Kelio danga Kelio priklausomybė
13 (Technologinės (2-99 m) 4-gera; 3-patenkinama 1-asfaltas; 2-žvyras 1-žinybinis (urėdijos)
paskirties objektai) 2-bloga; 1-avarinė 3-natūralaus grunto 2-bendro naudojimo
14 (Vaisiniai ir Rūšis Rūšies sutinkamumas Sąžalyno tankumas Ūkinė vertė
vaistiniai augalai) sklype (10 - 100%) (10 -80%) (1-maža, 2-vidut, 3-didelė)
Metai Kirtimų rūšis Įvertinimas (121-123) Pagrįstumas (121-123)
111-114; 117-120 1 gerai patenkinamai 1 pagrįstai
15 (Įvykdyti 121-129; 134; 135 2 per didelis intensyvumas 2 nepagrįstai
kirtimai) 3 per mažas intensyvumas
4 blogai parinkti kirti.med.
5 išugdyta dalis sklypo
6 iškirstos tik valksmos
7 kirtimas nevykdytas
8 kitos priežastys
Pievos, ganyklos Būklė Apaugimas medžiais bei Panaudojimas
tipas 1-kultūrinė krūmais 2-urėdijos reikalams
17 (Žemės ūkio 1-užliejama 2-švari (5-70 %) 4-nenaudojama
naudmenos) 2-sausuminė 3-apaugusi 5-nuoma
3-pelkėta 4-kupstuota
5-akmenuota
Krūmų rūšys Tankumas:1-retas iki 30%
19 (Trakas) Kodas Kodas Kodas 2 - vidut. tankumo 40-60%
3 - tankus per 60%
21 (Saugomi Objektų grupės Objektų pogrupiai Konkretus pavadinimas Ūkinė prie- 5 įrengimų
objektai) (40–45) (1–99) (1-250) monė (1-6) skaičius
Miško žėlimo Medžių rūšys Išlikusių medelių skaičius Įvertinimas
22 (Miško žėliniai) proj. sudarymas pvz; P, PE 100 vnt/ha 4-geri; 3-patenkinami;
(2 pask. skaičiai) (nuo 1 iki 90) 2-blogi; 1-žuvę;
Medyno ypatumai Sklypai, išjungiami iš naudojimo
1 - rūšinė sudėtis grupinė 11 - sklypas užšlamštintas 21 - etaloninis medynas
2 - skalsumas nevienodas 12 - dalis sklypo šlaite 22 - tyrimo barelis
23 (Ypatybės) 3 - pomiškis išsidėstęs grupėmis 13 - sklypas kalvos viršūnėje 23 - paveldo objektas
4 - amžius nevienodas 14 - eroduotas dirvožemis 24 - lizdavietės apsaugos zona
5 - mineralizuota dirva 15 - sklypas užliejamas 25 - kertinė miško
7 - nusakintas 16 - nusausinta nepakankamai 26 - kiti objektai
Sklypo ypatumai 17 - sklype valksmos.
10 - augavietė įvairuoja 18 - Int` miško sandėlis 19- sklype bebravietė
38 (Buvusi Žemės Vyraujanti medžių rūšis Medyno amžius Projektuota ūkinė
miškotvarka) naudmena (metai) priemonė

39 (Buvusi sklypo Žemės Vyraujanti medžių rūšis Medyno amžius Priežastis

charakteristika) naudmena (metai)
 53

16 priedas
UGDOMŲJŲ MIŠKO KIRTIMŲ PROJEKTAVIMAS IR INTENSYVUMAS

1. Ugdomieji miško kirtimai projektuojami visų miškų grupių ir pogrupių miškuose, išskyrus
rezervatinius (I grupės) miškus.
2. Pagal medyno amžių ir ūkinius tikslus ugdomieji miško kirtimai skirstomi į jaunuolynų ugdymo,
retinimo ir einamuosius kirtimus (1 lentelė).
1 lentelė
Ugdomųjų miško kirtimų rūšys
Medynų amžius, metai
Ugdomųjų miško kirtimų rūšis
spygliuočių ir kietųjų lapuočių minkštųjų lapuočių
Jaunuolynų ugdymas iki 19 iki 19
Retinimas 20–39 20–29
Einamasis kirtimas 40 ir daugiau 30 ir daugiau
3. Jaunuolynų ugdymo kirtimai projektuojami, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai. Minkštųjų lapuočių
medynuose jaunuolynų ugdymo kirtimai vykdomi nuo šeštųjų jų augimo metų, o spygliuočių ir kietųjų
lapuočių – nuo aštuntųjų. Iki šio amžiaus atliekama želdinių ar žėlinių priežiūra vadovaujantis Miško
atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais.
4. Mišriuose vienaardžiuose medynuose (medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro
mažiau kaip 786 proc. medyno tūrio) ugdomieji miško kirtimai projektuojami, kai tikslinių medžių rūšių
jaunuolynai auga po nepageidaujamų medžių ar krūmų lajomis arba kai nepageidaujamų rūšių medžiai
ar krūmai pradeda stelbti ar čaižyti tikslinių rūšių medžius. Tokiais atvejais jaunuolynų ugdymo kirtimai
projektuojami bet kokio skalsumo medynuose, retinimai ir einamieji kirtimai – vadovaujantis 2 lentele.
Dviardžiuose medynuose ugdomieji miško kirtimai projektuojami vadovaujantis 3 lentelės
reikalavimais.
5. Grynuose medynuose (medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiau kaip
786 proc. medyno tūrio) ugdomieji miško kirtimai projektuojami atsižvelgiant į vyraujančią medžių rūšį,
augavietės sąlygas, vidutinį medyno aukštį, skalsumą, vidutinį medžių stiebų skersmenį. Ugdomieji
miško kirtimai grynuose medynuose projektuojami vadovaujantis 3 lentelės reikalavimais.
6. Retinimų ir einamųjų miško kirtimų mišriuose vienaardžiuose medynuose intensyvumas nustatomas
vadovaujantis ugdytino medyno rodikliais ir 2 lentelės reikalavimais.
7. Grynuose ir mišriuose medynuose, kuriuose medžiai auga grupėmis, ugdomieji miško kirtimai
vykdomi atsižvelgiant į medžių grupės rodiklius.
8. Labai tankiuose, nusilpusiuose dėl pavėluoto miško ugdymo grynuose medynuose medžių skaičius iki
optimalaus (normatyvinio) kiekio pasiekiamas ne mažiau kaip per du kirtimų atvejus, pirmu atveju
paliekant iki 30 proc. daugiau medžių negu nurodyta normatyvuose.
9. Projektuojant ugdomųjų miško kirtimų intensyvumą, mediena, kuri bus iškertama iš valksmų,
neįskaitoma į bendrą iškertamą tūrį.
10. Ugdomieji miško kirtimai ąžuolynuose ir uosynuose baigiami likus 20 metų, kitų medžių rūšių
medynuose – 10 metų iki Taisyklių 1 lentelėje nurodyto minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus
IVA grupės miškuose.Ugdomieji miško kirtimai ąžuolynuose ir uosynuose baigiami likus 20 metų, o
pušynuose ir eglynuose – 10 metų iki pagrindinių miško kirtimų amžiaus, kitų medžių rūšių medynuose
– iki Taisyklių 1 lentelėje nurodyto pagrindinių miško kirtimų amžiaus. Vyresnio kaip 70 metų amžiaus
medynuose leidžiami neintensyvūs ugdomieji miško kirtimai, iškertant iki 10 proc. medyno tūrio ir
laikantis 2 ir 3 lentelėse nustatytų reikalavimų.
 54

2 lentelė
Minimalus skalsumas, iki kurio leidžiama išretinti mišrų vienaardį medyną ugdomaisiais miško
kirtimais
Medyno charakteristika Skalsumas, iki kurio medyną leidžiama išretinti
Retinimai Einamieji kirtimai
Pušynas
Su eglėmis ir (ar) kietaisiais lapuočiais 0,7 0,7
Su minkštaisiais lapuočiais 0,6 0,7
Eglynas
Su kitais spygliuočiais ir (ar) kietaisiais 0,7 0,7
lapuočiais
Su beržais 0,6 0,7
Su drebulėmis, baltalksniais 0,6 0,6
Ąžuolynas
Su spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais 0,7 0,8
Su minkštaisiais lapuočiais 0,6 0,6
Uosynas 0,6 0,7
Beržynas
Su kitais minkštaisiais lapuočiais 0,7 0,7
Su spygliuočiais ir (ar) kietaisiais lapuočiais 0,6 0,7
Juodalksnynas 0,7 0,7
Drebulynas 0,6 0,6
Baltalksnynas 0,6 0,6

Pastaba. Ugdomieji miško kirtimai projektuojami tik tada, kai medynai atitinka lentelėje nurodytus kriterijus ir jų
skalsumas 0,1 ar daugiau didesnis, negu lentelėje nustatytas medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų.

3 lentelė
Ugdomųjų miško kirtimų grynuose ir dviardžiuose medynuose projektavimo normatyvai
Medynų pirmojo ardo skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, pagal vyraujančios
Vidutinis
medžių rūšies vidutinį skersmenį, cm
aukštis, m
0,6 0,7 0,8 0,9
Pušynai – cl, v (Šae, Ša, Nae, Na)
5 <8 8 >8
6 <8 8 >8
7 <10 10 >10
8 <10 10 >10
9 <12 12 >12
10 <12 12 >12
11 <12 12 >12
12 <14 14 >14
13 <14 14 >14
14 <16 16 >16
15 <16 16 >16
16 <16 16 >16
17 <18 18 >18
18 <18 18 >18
19 <20 20 >20
20 <20 20 >20
21 <22 22 >22
22 <22 22 >22
23 <24 24 >24
 55

Medynų pirmojo ardo skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, pagal vyraujančios

Vidutinis
medžių rūšies vidutinį skersmenį, cm
aukštis, m
0,6 0,7 0,8 0,9
24 <26 26 >26
Pušynai– m, v–m, ox, m–ox (La, Šb, Nb, Lb, Nc. Lc)
5 <8 8 >8
6 <8 8 >6
7 <10 10 >10
8 <10 10 >10
9 <12 12 >12
10 <12 12 >12
11 <12 12 >12
12 <14 14 >14
13 <14 14 >14
14 <14 14 >14
15 <16 16 >16
16 <16 16 >16
17 <18 18 >18
18 <18 18 >18
19 <18 18 >18
20 <20 20 >20
21 <20 22 >22
22 <22 22 >22
23 <22 22 >22
24 <24 24 >24
25 <26 26 >26
26 <26 26 >26
27 <28 28 >28
Eglynai – ox, m–ox, ox–h, ox–n (Nc, Lc, Nd, Ld)
5 <10 10 12 >12
6 <10 10 12 >12
7 <10 10 12 >12
8 <12 12 14 >14
9 <12 12 14 >14
10 <12 12 14 >14
11 <12 12 14 >14
12 <14 14 16 >16
13 <14 14 16 >16
14 <14 14 16 >16
15 <14 16 18 >18
16 <16 16 18 >18
17 <16 16 18 >18
18 <16 16 18 >18
19 <18 18 20 >20
20 <18 18 20 >20
21 20 22 >22
22 20 22 >22
23 22 24 >24
24 22 24 >24
25 24 26 >26
26 24 26 >26
 56

Medynų pirmojo ardo skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, pagal vyraujančios

Vidutinis
medžių rūšies vidutinį skersmenį, cm
aukštis, m
0,6 0,7 0,8 0,9
27 26 28 >28
28 28 30 >30
29 28 30 >30
Eglynai – m, ag ir kt. (Lb, Nf ir kt.)
5 <10 10 12 >12
6 <10 10 12 >12
7 <10 10 12 >12
8 <12 12 14 >14
9 <12 12 14 >14
10 <12 12 14 >14
11 <14 14 16 >16
12 <14 14 16 >16
13 <14 14 16 >16
14 <14 14 16 >16
15 <16 16 18 >18
16 <16 16 18 >18
17 <18 18 20 >20
18 <18 18 20 >20
19 <18 18 20 >20
20 <20 20 22 >22
21 20 22 >22
22 22 24 >24
23 24 26 >26
24 26 28 >28
25 28 30 >30
26 28 30 >30
Ąžuolynai
5 <6 6 >6
6 <8 8 >8
7 <8 8 >8
8 <8 8 >8
9 <10 10 >10
10 <10 10 >10
11 <12 12 >12
12 <12 12 >12
13 <14 14 >14
14 <14 14 >14
15 <16 16 >16
16 <16 16 >16
17 <18 18 >18
18 <20 20 >20
19 <20 20 >20
20 <22 22 >22
21 <24 24 >24
22 <26 26 >26
23 <28 28 >28
24 <28 28 >28
25 <32 32 >32
 57

Medynų pirmojo ardo skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, pagal vyraujančios

Vidutinis
medžių rūšies vidutinį skersmenį, cm
aukštis, m
0,6 0,7 0,8 0,9

Uosynai
5 <6 6 >6
6 <6 6 >6
7 <8 8 >8
8 <8 8 >8
9 <10 10 >10
10 <10 10 >10
11 <12 12 >12
12 <12 12 >12
13 <12 12 >12
14 <14 14 >14
15 <14 14 >14
16 <16 16 >16
17 <16 16 >16
18 <18 18 >18
19 <18 18 >18
20 <20 20 >20
21 <22 22 >22
22 <22 22 >22
23 <24 24 >24
24 <26 26 >26
25 <28 28 >28
Juodalksnynai
10 <10 10 >10
11 <12 12 >10
12 <12 12 >12
13 <14 14 >12
14 <14 14 >14
15 <14 14 >14
16 <16 16 >16
17 <16 16 >16
18 <18 18 >16
19 <18 18 >18
20 <20 20 >20
21 <20 20 >20
22 <22 22 >22
23 <22 22 >22
24 <24 24 >24
25 <24 24 >24
26 <26 26 >26
Beržynai ir drebulynai (visi miško tipai)
5 <6 6 >6
6 <6 6 >6
7 <6 6 >6
8 <8 8 >8
9 <8 8 >8
10 <10 10 >10
 58

Medynų pirmojo ardo skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, pagal vyraujančios

Vidutinis
medžių rūšies vidutinį skersmenį, cm
aukštis, m
0,6 0,7 0,8 0,9
11 <10 10 >10
12 <10 10 >10
13 <12 12 >12
14 <12 12 >12
15 <14 14 >14
16 <14 14 >14
17 <16 16 >16
18 <16 16 >16
19 <18 18 >18
20 <20 20 >20
21 <20 20 >20
22 <22 22 >22
23 <24 24 >24
24 <26 26 >26
25 <26 26 >26
26 <28 28 >28
Beržynai ir drebulynai (su antruoju eglės ardu)
6 <6 6 8 >8
7 <6 6 8 >8
8 <8 8 10 >10
9 <8 8 10 >10
10 <8 8 10 >10
11 <10 10 12 >12
12 <10 10 12 >12
13 <12 12 14 >14
14 <12 12 14 >14
15 <12 12 14 >14
16 <14 14 16 >16
17 <14 14 16 >16
18 <16 16 18 >18
19 <16 16 18 >18
20 <18 18 20 >20
21 <20 20 22 >22
22 <22 22 24 >24
23 <22 22 24 >24
24 <24 24 26 >26
25 <26 26 28 >28
26 <28 28 30 >30
Beržynai (su antruoju uosio ardu)
5 <6 6 8 >8
6 <6 6 8 >8
7 <8 8 10 >10
8 <8 8 10 >10
9 <8 8 10 >10
10 <10 10 12 >12
11 <10 10 12 >12
12 <12 12 14 >14
13 <12 12 14 >14
 59

Medynų pirmojo ardo skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, pagal vyraujančios

Vidutinis
medžių rūšies vidutinį skersmenį, cm
aukštis, m
0,6 0,7 0,8 0,9
14 <12 12 14 >14
15 <14 14 16 >16
16 <14 14 16 >16
17 <16 16 18 >18
18 <16 16 18 >18
19 <18 18 20 >20
20 <20 20 22 >22
21 <20 20 22 >22
22 <22 22 24 >24
23 <22 22 24 >24
24 <24 24 26 >26
25 <26 26 28 >28
26 <28 28 30 >30
Drebulynai (su antruoju uosio ardu)
5 <6 6 8 >8
6 <8 8 10 >10
7 <8 8 10 >10
8 <10 10 12 >12
9 <10 10 12 >12
10 <10 10 12 >12
11 <12 10 12 >12
12 <12 12 14 >14
13 <12 12 14 >14
14 <14 12 14 >14
15 <14 14 16 >16
16 <16 16 18 >18
17 <16 16 18 >18
18 <18 18 20 >20
19 <18 18 20 >20
20 <20 20 22 >22
21 <22 22 24 >24
22 <24 24 26 >26
23 <28 28 30 >30
24 <28 28 30 >30
25 <30 30 32 >34
26 <34 34 36-38 >38
Baltalksnynai (su antruoju eglės ardu)
5 <8 8 10 >10
6 <10 10 12 >12
7 <10 10 12 >12
8 <10 10 12 >12
9 <12 12 14 >14
10 <12 12 14 >14
11 <14 14 16 >16
12 <16 16 18 >18
13 <16 16 18 >18
14 <18 18 20 >20
15 <18 18 20 >20
 60

Medynų pirmojo ardo skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų, pagal vyraujančios

Vidutinis
medžių rūšies vidutinį skersmenį, cm
aukštis, m
0,6 0,7 0,8 0,9
16 <20 20 22 >22
Baltalksnynai (su antruoju uosio ardu)
5 <8 8 10 >10
6 <10 10 12 >12
7 <10 10 12 >12
8 <10 10 12 >12
9 <12 12 14 >14
10 <14 14 16 >16
11 <14 14 16 >16
12 <16 16 18 >18
13 <16 16 18 >18
14 <18 18 20 >20
15 <20 20 22 >22
16 <22 22 24 >24
17 <24 24 26 >26

Pastaba. Ugdomieji miško kirtimai projektuojami tada, kai medynai atitinka lentelėje nurodytus kriterijus ir jų
skalsumas 0,1 ar daugiau didesnis, negu lentelėje nustatytas medynų skalsumas po ugdomųjų miško kirtimų.

17 priedas
INVENTORIZUOJAMI RODIKLIAI ŽEMĖS NAUDMENOSE
Maketo Nr. Rodiklis Žemės naudmenų kodai
Medžių rūšis 1, 2, 91
1 Bonitetas 1, 2, 91
Augavietė 1-2, 5-14, 31-36, 40-43, 45-47, 52,91
Projektuojami kirtimai 1-2, 5-8, 10-12, 23, 24, 26, 30-34, 41-42, 45-47, 83
Miško atkūrimas 1-2, 5-8,
2
Dirvos gerinimas 1, 2, 5-8, 10-14, 33, 34, 40-43,
Įrenginių priežiūra 23-24, 26, 30
3 Sausuoliai ir virtėliai 1-2, 5-8, 45, 47
1, 2, 3, 6 ardai 1, 2, 91
4 ardas 36, 47
10
5 ardas 2, 5-8, 12, 23, 24, 26, 30-36, 4570, 74, 77-79, 81, 82
9 ardas 1, 2, 5-8, 10-14, 301-36, 41-43, 45, 47, 50-53, 74-90, 91
11 Želdiniai 1, 2, 5-8, 31-36, 40-47, 70, 74-79
12 Pažeidimai 1, 2, 5-8, 31-36, 40-47, 74-79,91
13 Linijiniai objektai 23, 24, 25, 26, 30, 70
15 Įvykdyti kirtimai 1-2, 5-8, 31-36, 41-42, 47
17 Ž. ū. naudmenos 40-42
19 Trakas 1, 2, 5-8, 23-26, 30-36, 41-42, 45-47, 70, 74-83, 91
22 Žėliniai 1
23 Ypatybės 1, 2, 5-8, 10-14, 23-26, 30-36, 40-43, 45-47, 52, 70,74-
83,91
 61

18 priedas
PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ AMŽIAI

Pagrindinių miško kirtimo Gamtinės Kortelėje privaloma

Vyr. medžių amžius brandos įrašyti tūrį šį ir vyresnį
rūšis amžiai amžių pasiekusiems
IVgr. IIIgr. medynams
P, M, K, G, U 101 111 171 100
E 71 81 121 70
Ą 121 141 201 120
B, J 61 61 91 60
L, Sb 61 71 91 60
D, T 41 41 81 40
Bt, Gl, Bl 31 31 51 30

Pastaba: 1.Privačiuose miškuose baltalksnynams, blindynams, gluosnynams ir gryniems drebulynams (≥8)

pagrindinių miško kirtimų amžius IV miškų grupės miškuose neribojamas
.
19 priedas
MIŠKO UGDYMO KIRTIMŲ KOKYBĖS VERTINIMO NORMATYVAI

Normatyvai naudojami atliekant valstybinę miškų inventorizaciją. Pagrindinių ir ugdymo kirtimų

kokybė yra vertinama iki 5 metų senumo kirtaviečių. Taikant vizualinį vertinimą, gali būti naudojama
dviejų balų skalė (gerai, blogai).
Kokybės rodikliai Įvertinimas Pastabos
gerai paten– blogai
kinamai
Ugdymo kirtimai
1. Po kirtimų palikto medyno skalsumas Didesnis
Mažesnis nei
arba lygus
nurodyta 0,6
nurodytam
2. Neišugdytas medynas arba jo dalis, ha Išugtytas Medynas Blogai vertinama konkreti
visas neugdytas neišugdyto medyno dalis
sklypas arba išugtyta
dalis sklypo
 62

20 priedas
GRIOVIŲ BŪKLĖS NORMATYVAI

Būklė Griovių požymiai Ūkinės priemonės

Gera Griovio gylis sumažėjęs ≤30%, dugne nėra sąnašų arba Nuolatinė griovių
slenksčių. Vanduo teka projektine vaga be patvankos. priežiūra, profilaktinis
Griovio vagoje neauga krūmai bei medžiai. einamasis remontas
Patenkinama Griovio gylis sumažėjęs 31 – 50 %, dugne pasitaiko
sąnašų ir slenksčių, kurių aukštis ≤50 % projektinio
gylio. Einamasis remontas
Vandens tėkmė vingiuota, aplenkianti kliūtis. Griovio
dugnas vietomis apaugęs krūmais.
Bloga Griovio gylis sumažėjęs > 50%.
Vanduo teka tik pavasario polaidžių bei vasaros liūčių Kapitalinis remontas
metu lėkštomis, vingiuotomis vagomis, aplenkdamas arba rekonstrukcija
sąnašų sankaupas.
Avarinė Griovių šlaitai išplauti potvynių vandens, tiltų pralaidos
suirę.
Grioviai užtvenkti kirtimo atliekomis, išvirtusiais Avarinis griovių
medžiais, dirvožemio erozijos produktais. Vanduo teka remontas
tik pavasario polaidžių metu eroduotomis, vingiuotomis
vagomis.
21 priedas
SAUGOMŲ OBJEKTŲ GRUPĖS
Kodas Pavadinimas
40 Gamtiniai kraštovaizdžio objektai
41 Kultūros paveldo objektai
42 Rekreaciniai objektai
43 Raudonosios knygos ir kiti saugomi objektai
44 Europos ekologinis tinklas NATURA 2000
45 Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos
22 priedas
SAUGOMŲ OBJEKTŲ (RŪŠYS) POGRUPIAI
Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas
40 Gamtiniai kraštovaizdžio objektai 43 Raudonosios knygos ir kiti saugomi objektai
01 Geologiniai objektai 01 Žinduolių buveinės
02 Hidrogeologiniai objektai 02 Paukščių lizdavietės
03 Geomorfologiniai objektai 03 Paukščių perimvietės
04 Hidrografiniai objektai 04 Paukščių tuokvietės
05 Botaniniai objektai 05 Vabzdžių radvietės
06 Zoologiniai objektai 06 Augalų augavietės
41 Kultūros paveldo objektai 07 Samanų augavietės
01 Archeologiniai 08 Grybų augavietės
02 Memorialiniai 09 Kerpių augavietės
03 Architektūriniai 44 Europos ekologinis tinklas NATURA 2000
42 Rekreaciniai objektai 01 Paukščių apsaugai svarbi teritorija
01 Poilsiavietės 02 Buveinių apsaugai svarbi teritorija
02 Turistinės trasos 45 Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos
03 Gamtiniai rekreacijos objektai 01 Urėdijos saugomi sklypai
04 Rekreacinė įranga 02 Sklypai palikti natūraliai raidai
 63

23 priedas
42 REKREACINIAI OBJEKTAI
Kodas Objekto pavadinimas Kodas Pavadinimas
01 Poilsiavietės 04 Rekreacinė įranga
01 Stovyklavietė 01 Sezoninis poilsio namelis
02 Poilsiavietė 02 Estrada
03 Masinių renginių vieta 03 Prieplauka
04 Atokvėpio vieta 04 Apžvalgos aikštelė
05 Paplūdimys 05 Apžvalgos bokštelis
06 Vaikų žaidimo aikštelė 06 Pavėsinė su miško baldų komplektu
07 Sporto aikštelė 07 Kiti sezoniniai rekreaciniai statiniai
08 Transporto stovėjimo aikštelė 08 Miško baldų komplektas (stalas, suolai)
09 Reginių vieta 09 Sportiniai įrenginiai
10 Vaizdinga aikštė 10 Žaidimų įrenginiai
16 Kiti rekreaciniai objektai 11 Informacinis stendas
02 Turistinės trasos 12 Informacinė rodyklė
01 Pėsčiųjų rekreacinis takas 13 Dekoratyvinis akcentas
02 Pėsčiųjų pažintinis (mokomasis) takas 14 Laiptai
04 Dviratininkų trasa 15 Tiltelis
06 Slidininkų trasa 16 Persirengimo kabina
03 Gamtiniai rekreacijos objektai 17 Laužavietė
01 Vaizdinga vietovė 18 Suolas
02 Vaizdingas medynas 19 Šiukšliadėžė
03 Unikalus medis 20 Tualetas
04 Unikalus krūmas 24 Kiti įrenginiai
05 Unikalus akmuo 25 Medžiotojų namelis
06 Medžių alėja 26 Žvėrių apdorojimo aikštelė
07 Šaltinis 27 Žvėrių šėrykla
08 Kopa 41 Priešgaisrinis bokštas
13 Kiti vaizdingi objektai 42 Vandentiekio bokštas
 64

24 priedas
43 RAUDONOSIOS KNYGOS IR KITI SAUGOMI OBJEKTAI
Kodas Objekto pavadinimas Kodas Objekto pavadinimas
01 Žinduolių buveinės 03 Paukščių perimvietės
01 Didžiosios miegapelės 16 Žaliosios meletos
02 Miškinės miegapelės 17 Juodosios meletos
03 Lūšies 18 Vidutinio genio
04 Beržinės sicistos 19 Baltnugario genio
05 Baltojo kiškio 20 Tripirščio genio
06 Šermuonėlio 21 Plėšriosios medšarkės
07 Ūdros 22 Pilkųjų garnių kolonija
02 Paukščių lizdavietės 04 Paukščių tuokvietės
01 Juodojo gandro 01 Kurtinio tuokvietė
02 Vapsvaėdžio 02 Tetervino tuokvietė
03 Rudojo peslio 05 Vabzdžių radvietės
04 Juodojo peslio 01 Elniavabalio
05 Jūrinio erelio 02 Šiaurinio elniavabalio
06 Gyvatėdžio 03 Didžiojo ąžuolinio ūsuočio
07 Nendrinės lingės 04 Ūsuočio dailidės
08 Pievinės lingės 05 Didžiojo trumpasparnio medkirčio
09 Vištvanagio 06 Didžiojo puošniažygio
10 Paukštvanagio 07 Žalvarinio puošniažygio
11 Suopio 08 Niūriaspalvio auksavabalio
12 Mažojo erelio rėksnio 09 Marmurinio auksavabalio
13 Didžiojo erelio rėksnio 10 Aštuoniataškio auksavabalio
14 Kilniojo erelio 11 Purpurinio plokščiavabalio
15 Žuvininko 12 Margojo grambuolio
16 Pelėsakalio 13 Didžiojo skydvabalio
17 Startsakalio 14 Pūzrinio skydvabalio
18 Sketsakalio 15 Šneiderio kirmvabalio
19 Sakalo keleivio 16 Pjūklaūsio kelmagraužio
20 Gervės 17 Ąžuolinio skaptuko
21 Didžiojo apuoko 18 Didžiojo auksinuko
22 Kranklio 19 Baltamargės šaškytės
23 Nenustatytos rūšies stambaus paukščio 06 Augalų augavietės
03 Paukščių perimvietės 01 Virgininio varpenio augavietė
01 Vidutinio dančiasnapio 02 Mažojo varpenio
02 Dirvinio sėjiko 03 Patvankinio pataisiuko
03 Didžiosios kuolingos 04 Miškinio spyglainio
04 Tikučio 05 Beržo keružio
05 Ulduko 06 Tyrulinės erikos
06 Žvirblinės pelėdos 07 Gebenės lipikės
07 Naminės pelėdos 08 Siauralapio gencijono
08 Uralinės pelėdos 09 Pelkinės gencijonėlės
09 Laplandinės pelėdos 10 Miškinės žiomenės
10 Mažojo apuoko 11 Belapės antbarzdės
11 Balinės pelėdos 12 Raudonojo garbenio
12 Lututės 13 Miškinės plikaplaiskės
13 Žalvarnio 14 Raistinės viksvos
14 Kukučio 15 Šakotojo varpenio
15 Pilkosios meletos 16 Smulkiažiedės gegužraibės
 65

24 priedo tęsinys
1 2 3 4
06 Augalų augavietės 06 Augalų augavietės
17 Vienagumbio medauninko 65 Didžiosios astrantijos
18 Plačialapės gegūnės 66 Totorinės maludės
19 Raibosios gegūnės 67 Nendrinio lendrūno
20 Stačiosios dirsuolės 68 Siauralapės plautės
21 Europinio miežvienio 69 Gorskio pūtelio
22 Patvankinio pataisiuko 70 Gelsvosios gegūnės
23 Širdinės dviguonės 71 Daugiaskilčio varpenio
24 Vienalapio gedučio 72 Penkialapio dobilo
25 Nariuotosios ilgalūpės 73 Borbašo gvazdiko
26 Plačialapės klumpaitės 74 Delavinio kelerijos
27 Vėjalandės šilagėlės 75 Kampuotojo česnako
28 Tuščiavidurio rūtenio 76 Miškinio eraičino
29 Raktažolės pelenėlės 77 Pievinės poavižės
30 Mėlynojo palemono 78 Aukštosios gegūnės
31 Juodgalvės bajorės 79 Raudonosios gegūnės
32 Paprastojo kardelio 80 Baltijinės gegūnės
33 Sibirinio vilgdalgio 81 Miškinės glažutės
34 Svogūninės dantažolės 82 Lietuvinės naktižiedės
35 Dirvinio česnako 83 Miškinės mėtos
36 Žaliosios plateivės 84 Gauruotosios žilės
37 Plikažiedžio linlapio 85 Tamsialapio skiautalūpio
38 Melsvojo gencijono 86 Ežinės viksvos
39 Melsvojo mėlito 87 Smėlyninio eraičino
40 Didžiažiedės juodgalvės 88 Miškinės monažolės
41 Dėmėtosios gegūnės 89 Pelkinės šindros
42 Siauralapės gegūnės 90 Plačialapio begalio
43 Mažosios gegužraibės 91 Rudosios viksvuolės
44 Šalmuotosios gegužraibės 92 Miškinės varnalėšos
45 Vyriškosios gegužraibės 93 Žalsvažiedės blandies
46 Pievinio plaurečio 94 Retažiedės miglės
47 Laplandinio karklo 95 Daugiametės blizgės
48 Pelkinės uolaskėlės 96 Meškinio česnako
49 Rėpliojančiojo vėdryno 97 Stačiojo atgirio
50 Paprastosios tuklės 07 Samanų augavietės
51 Pelkinės laksvos 01 Pūkuotosios apuokės
52 Dvilapio purvuolio 02 Plunksninės pliusnės
53 Šakotosios ratainytės 03 Helerio pilelės
54 Lieknojo švylio 04 Paprastosios plojenės
55 Smiltyninio laibenio 05 Žvilgančiosios riestūnės
56 Įvairialapės usnies 06 Tridantės bazanijos
57 Žalsvosios naktižiedės 07 Garbanotosios dvyndantės
58 Kalninės arnikos 08 Vingialapės pažulnutės
59 Miškinės dirsuolės 09 Riestojo ktenidžio
60 Didžiojo asiūklio 10 Plūduriuojančiojo sklenduonio
61 Svogūninės kartenės 11 Bruožuotosios šepšės
62 Tarpinio rūtenio
63 Plaukuotosios jonažolės
64 Mėlynialapio karklo
 66

24 priedo tęsinys
1 2 3 4
08 Grybų augavietės 09 Kerpių augavietės
01 Kamštinio skylenio 01 Žaliagalvės taurenės
02 Tamsiarudės kempinės 02 Ąžuolinės taurenės
03 Šakotosios skylėtbudės 03 Melsvosios žiovenės
04 Ąžuolinės kepenos 04 Lieknosios žiovenės
05 Rausvosios pintainės 05 Flotovo gijalektos
06 Tikrinio blizgučio 06 Guobinės gijalektos
07 Kuokštinės grifolės 07 Miltuotosios brylytės
08 Krokinio minkštenio 08 Šviesiagalvės brylytės
09 Ąžuolinio skylenio 09 Dantytosios telotremos
10 Vientisojo skylučio 10 Baltakraštės artonijos
11 Plunksninio raukšliagrybio 11 Vyninės artonijos
12 Skaisčiosios raudonpintės 12 Žalsvosios kežytės
13 Kurapkinio storplučio 13 Raukšlėtojo geltonkežio
14 Didžiojo kukurdvelkio 14 Plačiosios platužės
15 Keturskiaučio žvaigždino 15 Skylėtosios menegacijos
16 Didžiojo žvaigždino 16 Žalsvosios žiovenės
17 Tikrosios raudonpintės 17 Alksninės hipotrachinos
18 Kisliojo elniagrybio 18 Skylėtosios spuoguotės
19 Baltijinės ramalinos
20 Eglinio lekanakčio
,

26 priedas

45 GAMTINIU POŽIŪRIU VERTINGOS TERITORIJOS

Kodas Objekto pavadinimas Kodas Pavadinimas
01 Urėdijos saugomi sklypai 02 Sklypai palikti natūraliai raidai
01 Pelkiniai pušynai
02 Mažos aikštelės
03 Natūralios pelkės
04 Šlaitai
05 Plotai su saugotinais pavieniais medžiais
06 Natūralios miško laukymės
 67

25 priedas
44 EUROPOS EKOLOGINIO TINKLO NATURA 2000 OBJEKTAI
Kodas Objekto pavadinimas 35 Tripirščio genio veisimosi vieta
01 Paukščių apsaugai svarbi teritorija 36 Tripirščio genio maitinimosi vieta
01 Juodojo gandro veisimosi vieta 37 Baltnugario genio veisimosi ir maitinimosi vieta
02 Juodojo gandro veisimosi vietos apsaugos 38 Vidutinio genio veisimosi ir maitinimosi vieta
zona
03 Vapsvaėdžio veisimosi vieta 39 Tetervino maitinimosi vieta
04 Vapsvaėdžio veisimosi vietos apsaugos zona 40 Kurtinio maitinimosi vieta
05 Juodojo peslio veisimosi vieta 41 Dirvoninio kalviuko veisimosi vieta
06 Juodojo peslio veisimosi vietos apsaugos
zona
07 Nendrinės lingės veisimosi vieta
08 Pievinės lingės veisimosi vieta
09 Jūrinio erelio veisimosi vieta
10 Jūrinio erelio veisimosi vietos apsaugos
zona
11 Mažojo erelio rėksnio veisimosi vieta
12 Mažojo erelio rėksnio veisimosi vietos
apsaugos zona
13 Žuvininko veisimosi vieta Ko Pavadinimas
das
14 Žuvininko veisimosi vietos apsaugos zona 02 Buveinių apsaugai svarbi teritorija
15 Startsakalio veisimosi vieta 01 Europinės svarbos 9010 *Vakarų taiga
16 Startsakalio veisimosi vietos apsaugos zona 02 Europinės svarbos 9020 *Plačialapių ir mišrūs
miškai
17 Tetervino tuokvietė 03 Europinės svarbos 9050 Žolių turtingi eglynai
18 Tetervino veisimosi vieta 04 Europinės svarbos 9070 Medžiais apaugusios
ganyklos
19 Kurtinio tuokvietė 05 Europinės svarbos 9080 *Pelkėti lapuočių
miškai
20 Kurtinio veisimosi ir maitinimosi vieta 06 Europinės svarbos 9160 Skroblynai
21 Gervės veisimosi vieta 07 Europinės svarbos 9180 *Griovų ir šlaitų
miškai
22 Dirvinio sėjiko veisimosi vieta 08 Europinės svarbos 9190 Sausieji ąžuolynai
23 Tikučio veisimosi vieta 09 Europinės svarbos 91D0 *Pelkiniai miškai
24 Didžiojo apuoko veisimosi vieta 10 Europinės svarbos 91E0 *Aliuviniai miškai
25 Didžiojo apuoko veisimosi vietos apsaugos 11 Europinės svarbos 91F0 Paupių guobynai
zona
26 Uralinės pelėdos veisimosi vieta 12 Europinės svarbos 91T0 Kerpiniai pušynai
27 Uralinės pelėdos maitinimosi vieta
28 Žvirblinės pelėdos veisimosi vieta
29 Žvirblinės pelėdos maitinimosi vieta
30 Lututės veisimosi vieta
31 Lututės maitinimosi vieta
32 Balinės pelėdos veisimosi vieta
33 Žalvarnio veisimosi ir maitinimosi vieta
34 Žalvarnio veisimosi ir maitinimosi vietos
apsaugos zona
 68

27 priedas

MIŠKO ŽELDINIŲ APRAŠYMAS

1 variantas. Želdiniai sodinti kirtavietėje prieš 1-5 metus.

Vyksta savaiminis lapuočių žėlimas.
Aprašoma atskirais ardais:
1. 10E(3) H 0,2 sk. 0,6
5. 8B2D(3) H 1,5 30(=3000 vnt).
Žemės naudmena = 2 (medynas kultūrinės kilmės)
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
2 variantas. Želdinių amžius virš 5 metų.
Savaime atžėlę lapuočiai sudaro ištisinį ardą:
1. 7D3J(8) H 5 D 4 sk. 0,8
6. 10E(8) H 1 25 (=2500 vnt)
Aukščių skirtumas tarp 1 ir 6 ardo ne mažiau 4m.
Želdinių kategorija - likę po laja
Projektuoti intensyvų skubų ugdymą (40-60%)
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
3 variantas. Analogiškas 2 variantui. Tik savaiminis atžėlimas
intensyviai ugdytas ir nesudaro ištisinio ardo.
Želdinti ir atžėlę medeliai aprašomi viename arde.
1. 8E(12) H 2 sk. 0,7 kultūrinis medynas
2B(10) H 5 savaiminukams virš 10 metų, amžius
rašomas kas 5 metai
1. 7D(15) H 7 sk. 0,8 sukultūrintas medynas
3E(18) H 3
Abiem atvejais projektuoti intensyvų, skubų ugdymą
(30-50%).
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
4 variantas. Želdiniuose iki 30 ir žėliniuose iki 20 metų po ugdymo
kirtimų atželiantys iš kelmų minkštieji lapuočiai į rūšinę
sudėti neįskaitomi, bet aprašomi 5–me arde.
1. 6E(12) H 2 sk. 0,7
4B(10) H 5
5. 10B(3) H 1,5
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
5 variantas. Želdyta po laja:
a) rekonstrukcijos tikslais
1. 10Bt(15) H 10 sk. 0,5
6. 10E (5) H 0,5 0,6
Ūkinė priemonė: viršutinio ardo nukirtimas (kodas –
129). Iškertamas tūris 100%

b) 2-ro ardo sudarymui

1. 8B2D(20) H 15 sk. 0,7 Ugdyti 20-25%
6. 10E(5) H 1 sk. 0,4 Jei vyrautų drebulės, ugdyti
intensyviai (25-40%)

1. 10B(40) H 21 sk. 0,5 Želdiniai atitinka 2 ardo

2. 10E(25) H 6 sk. 0,4 reikalavimus (H ≥5m, skals.
≥0,3, tūris 1 ha ≥20 m3).
 69

28 priedas
PELKIŲ APRAŠYMAS

Pelkė
Durpės storis 30cm ir daugiau, augavietė P arba Pn
hidrotopų. Medžiais neapaugusi arba yra pavieniai
žemų bonitetų medžiai.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Pelkė apaugusi medžiais (menkmiškis)

Kai pelkės apaugimas medžiais 30% ir daugiau ploto,
medžių
vid. aukštis brandos amžiuje neviršija 5 metrų,
aprašomas
kaip 4 ardas ir vadinamas menkmiškiu
Pvz, 4 ardas 10P(100) H 5m, D – 8, sk. 0,5
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

29 priedas
VAISINIAI IR VAISTINIAI AUGALAI
Vaistiniai augalai Vaisiniai augalai
Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas
Čb Čiobrelis Ar Aronija
Dl Dilgėlė Av Avietė
Er Erškėtis Br Bruknė
Gd Gudobėle M Mėlynė
Gl Gailis Ž Žemuogė
Isk Islandinė kerpena Sp Spanguolė
Jn Jonažolė Pt Putinas
Mš Meškauogė Šm Šermukšnis
Pk Pakalnutė Lz Lazdynas
Pp Puplaiškis Sr Serbentas
Šl Šaltalankis Svr Svarainis
Šlm Šalmutis Tk Tekšė
Šn Šunobelė Va Vaivoras
Št Šaltekšnis
Vr Viržis
Vsp Vaistinis pataisas
 70

30 priedas
Vizualinis medynų inventorizacijos metodas su matavimo elementais

Vizualinis metodas su matavimo elementais yra pagrįstas visuotine sklypo apžiūra, sklypo ribų
patikslinimu vietoje, įvairių medynų rodiklių aprašymu bei jų įvertinimu remiantis instrumentiniais
matavimais. Taksatoriaus parinktose tipingose sklypo aprašymo vietose (kurių skaičius nustatomas pagal
1 lentelę) atliekami medžių matavimai.
1 lentelė. Tipingų vietų skaičiaus miško sklype nustatymas
Medžių rūšių skaičius Miško sklypo plotas, ha
medyno I-me arde iki 2,0 2,1-3,0 3,1-5,0 5,1-7,0 virš 7,0
≤3 1 2 3
>3 1 2 3
Kiekvienoje pasirinktoje tipingoje vietoje kiekvienam medyno ardui išmatuojami trys
vyraujančios medžių rūšies vidutinio skersmens medžių ir po vieną kiekvienos sudaromosios medžių
rūšies skersmenys (2 cm tikslumu). Iš kiekvieno medyno ardo trijų vyraujančios medžių rūšies medžių,
kuriems buvo išmatuotas skersmuo, parenkamas vidutinis pagal aukštį ir jam išmatuojamas medžio stiebo
ilgis (pagal 32 priedo reikalavimus), nustatomas amžius (pagal Instrukcijos 23.4 punkto reikalavimus, 1
metų tikslumu). Jeigu miško sklypo aprašymas atliekamas tik vienoje tipingoje medyno aprašymo vietoje,
parenkami du vidutiniai pagal aukštį medžiai ir jiems išmatuojamas medžio stiebo ilgis ir nustatomas
amžius. Kitų sudaromųjų medžių rūšių aukščiai ir amžiai nustatomi palyginamuoju būdu, palyginant juos
su vyraujančios medžių rūšies išmatuotų medžių matmenimis. Atsižvelgiant į taksatoriaus patirtį gali būti
matuojamas ir didesnis medžių skaičius, tipingose medyno aprašymo vietose kampamačiu nustatoma
skerspločių suma. Medžių matavimo informacija fiksuojama vizualinės apskaitos su matavimo elementais
kortelėje (priedas Nr. 30 A) arba kompiuterio pagalba. Jeigu miško sklypo aprašymas vykdomas tik
vienoje tipingoje vietoje visi duomenys apie medyną įrašomi į taksacinę kortelę, o vizualinės apskaitos su
matavimo elementais kortelėje įrašomi tik matavimų duomenys (užpildomi 1,2,4-10 stulpeliai). Jeigu miško
sklypas aprašomas daugiau nei vienoje tipingoje sklypo aprašymo vietoje užpildomos visos vizualinės
apskaitos su matavimo elementais kortelės grafos, o apibendrinta informacija apie miško sklypą pateikiama
taksacinėje kortelėje.
Miško sklypo aprašymo vietos numeruojamos eilės tvarka, nurodomos abrise.

30 A priedas

Vizualinės apskaitos su matavimo elementais kortelė

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17
Taksac. Sudėtis Amžius H1 H2 D D1 D2 Boni- Skal- Tūris ∑ G Auga-
punkto Ardas Kilmė Pastabos
nr. Koef. Rūšis (metais) (m) (m) (cm) (cm) (cm) tetas sumas (m3/ha) (m2/ha) vietė
 71
31 priedas
Instrumentinis atrankinis medynų inventorizacijos metodas

I. Bendrosios nuostatos
1. Taikant instrumentinį atrankinį medynų inventorizacijos metodą turi būti tenkinama pagrindinė
sąlyga – užtikrinta vienoda tikimybė visiems miško sklypo apskaitos elementams patekti į apskaitą. Pagal
griežtai nustatytas taisykles turi būti atrinkti ir miško sklype išdėstyti apskaitos bareliai.

II. Matavimų technologija

2. Minimalus kampinio matavimo barelių (KMB) skaičius reikalingas medyno tūriui apskaičiuoti
15% tikslumu (68,3% patikimumu) nustatomas pagal inventorizuojamo miško sklypo plotą, skalsumą,
numatomo naudoti kampamačio pervedimo koeficiento (K) dydį (1 lent.).
1 lentelė. Minimalus barelių skaičius, reikalingas medyno vidutiniam tūriui nustatyti
Medynų skalsumo grupė
0,3 – 0,5 0,6 – 1,0
Sklypo plotas, ha
K=2 K=1 K=2 K=1
barelių skaičius*, vnt.
iki 1,5 5 5 5 4
1,5 – 2,5 8 7 7 5
2,6 – 5,0 10 8 8 6
5,1 – 10,0 12 9 10 7
daugiau kaip 10,0 13 10 11 8
* barelių skaičius nustatomas skaičiuojant pilnų ir sudalintų barelių plotų dalis bei perskaičiuojant pilnų barelių ploto ekvivalentu.
Leidžiamas barelių skaičiaus nukrypimas nuo pateikto lentelėje – ±15%.

3. KMB medyne išdėstomi pagal kvadratinį tinklelį vienodais atstumais priklausomai nuo miško
sklypo ploto kas 50–100 m. Atstumą tarp barelių (L, m) galima patikslinti pagal formulę:
Q
L = 100
, (1)
n
kur: Q – taksacinio sklypo plotas, ha,
n – taksaciniame sklype išdėstomų KMB skaičius, vnt.
Pradinis apskaitos taškas parenkamas atsitiktinai arba
sutapatinamas su aiškiu orientyru (pavyzdžiui, kvartalinių linijų
susikirtimu), o kiti – pagal tinklelį, orientuotą ŠP, RV kryptimis.
Matavimo kortelėje (31 Apriedas) pažymimos barelių vietos (taškais) bei
jų numeriai. Barelių centrai natūroje išdėstomi naudojant GPS prietaisą
(31 B priedas) – vidutinis1 barelių centrų nukrypimas nuo teorinės padėties turi būti ne didesnis kaip 7 m,
tačiau atskirais atvejais neviršijant maksimalaus 17 m nukrypimo nuo teorinės barelio padėties.
Kvadratinio tinklelio susikirtimo taškuose išdėstomi pilni arba pusiniai kampinio matavimo
bareliai. Pilni KMB išdėstomi tik tuose taškuose, kurių atstumas (l) iki miško sklypo ribos ne mažesnis už
dmax×Kv, (cm), kituose taškuose išdėstomi pusiniai KMB.
L
dmax – medyno storiausio medžio skersmuo, cm
Kv – kampinio matavimo prietaiso kampo veiksnys
KMB centras
(priklauso nuo naudojamo kampinio matavimo
prietaiso pervedimo koeficiento: jei K=1, tai Kv=50,0,
jei K=2, tai Kv=35,355...= 1250 ).

4. Barelio centro žymėjimas. Kampinio matavimo barelių vietos natūroje pažymimos jo centre
įsmeigiant apie 30 cm ilgio lentelę su užrašytu barelio eilės numeriu. Barelyje parenkamas ir dažų juosta
(rekomenduojamas minimalus dažų juostos ilgis – 100 mm, plotis – 20 mm) pažymimas barelio suradimo
1 Vidurkis skaičiuojamas iš ne mažiau kaip 30 matavimų
 72
medis (dažų juosta medis pažymimas iš kampinio matavimo barelio pusės). Barelio dokumentacijoje
nurodoma šio medžio rūšis bei padėtis (azimutas ir atstumas iki barelio centro). Azimutas nustatomas
kompaso pagalba.
5. Medžių apskaita kampinio matavimo barelyje
vykdoma kampinio matavimo prietaiso pagalba
ribinis medis
(naudojamas pervedimo koeficientas K=1 – medynuose,
kurių Dvid.<18 cm arba K=2 – medynuose, kurių Dvid.>18 apskaitomas
medis
cm), kuriuo iš nustatyto barelio centro vizuojama į
kiekvieno aplinkui jį esančio medžio skersmenį 1,3 m neapskaitomas
medis
aukštyje ir nustatomas kiekvieno augančio ar sausuolio
medžio stiebo priklausymas skiriamam bareliui:
apskaitomas, ribinis ir neapskaitomas (pav.). KMB centras

Išskiriant KMB yra tikrinama visų medžių, esančių

d1,3×Kv±50 (cm) atstumu2 nuo kampinio matavimo barelio centro, padėtis, siekiant patikslinti jų
priklausymą bareliui. Šių medžių priklausymas bareliui yra kontroliuojamas išmatuojant horizontalų
atstumą nuo KMB centro iki medžio centro 1,3 m aukštyje 1 cm tikslumu ir medžio skersmenį 1,3 m
aukštyje virš šaknies kaklelio (centimetrais, 0,1 cm tikslumu, žr. 32 priedą). Kai išmatuotas atstumas yra
didesnis už dydį d1,3×Kv, medis bareliui nepriklauso. Kai atstumas yra tiksliai lygus d1,3×Kv, medis yra
ribinis (sumuojama reikšmė lygi 0,5). Kai išmatuotas atstumas yra mažesnis už dydį d1,3×Kv, medis priklauso
kampinio matavimo bareliui (sumuojama reikšmė lygi 1). Tikslinamų medžių priklausomybė bareliui
tikrinama pagal 33 priedą.
Apskaitomi ir ribiniai medžiai barelyje yra sumuojami pagal miško elementus (miško elementą
sudaro tos pačios medžio rūšies ir ardo (kartos) medžiai, gyvi (žali) ir sausuoliai medžiai išskiriami į
atskirą miško elementą). Galutinė kiekvienam miško elementui suskaičiuotų medžių suma (SME) nustatoma
pilnai apsisukus barelyje. Jei medyne antras ardas neišskiriamas, tai jo medžiai, vykdant matavimą,
įtraukiami į apskaitą pirmo ardo miško elementu.
Priklausomai nuo barelio padėties miško sklypo ribos atžvilgiu, medžių apskaita barelyje gali būti
vykdoma pilnai arba dalinai apsisukant barelyje. Pilnuose KMB medžių apskaita vykdoma vizuojant į
kiekvieną medį, esantį apie barelio centrą 360o kampu (1 pav.). Daliniai KMB skiriami atsižvelgiant į
miško sklypo ribą, ties tiesia miško sklypo riba skiriami pusiniai bareliai. Pusiniai bareliai skiriami tik
mažesniuose nei 5 ha miško sklypuose.
Pusiniuose KMB medžių apskaita vykdoma atliekant medžių atranką pasisukant 180o kampu.
Pradinis atskaitos taškas nuo kurio pradedama medžių atranka pusiniame KMB nustatomas pagal miško
sklypo ribos, esančios ties skiriamu bareliu, azimutą. Medžių atranka pradedama nuo taško, esančio tuo
pačiu azimutu kaip ir miško sklypo ribos azimutas, o baigiama apsisukus pusę apskritimo (pvz., vakarinės
miško sklypo ribos azimutas 10o, tad barelyje bus vykdoma visų medžių, kuriu azimutai yra 10o–190o,
atranka).Medžiai, kurių centrai 1,3 m aukštyje yra tiksliai ant pusinio barelio ribinės linijos bei kampinio
matavimo prietaiso pagalba nustatyti kaip apskaitomi, sumuojami po 0,5 medžio, o jei jie yra nustatomi,
kaip ribiniai, sumuojami po 0,25 medžio. gairė
b
a

gairė
1 pav. Kampinio matavimo bareliai: a) pilnas (360o), b) pusinis (180o)

2 medžiams, kurių skersmuo (d1,3, cm) yra didesnis kaip 40 cm, šis atstumas gali būti imamams didesnis, pvz., d1,3×Kv±100 (cm) ar daugiau;
medžio skersmuo matuojamas žerglių kojeles nukreipiant į KMB centrą; atstumas matuojamas horizontalioje projekcijoje.
 73
Pilnų, pusinių kampinio matavimo barelių svoris nustatant medyno tūrį nevienodas – jis
atitinkamai lygus 1,0 ir 0,5.
Medžių apskaitos barelyje informacija fiksuojama nustatytos formos kortelėje
(priedas Nr. 31A) arba kompiuterio pagalba.
6. Netipiškų medžių pa-
dėties nustatymas. Palinkusio ar
šlaite augančio medžio 1,3 m 1,3 m

priklausymas KMB nustatomas

pagal medžio skersmens 1,3 m
aukštyje ir faktinio
horizontalaus atstumo nuo
medžio skersmens matavimo
vietos iki barelio centro KMB 1,3 m
matavimus. Išsišakojusių že- centras

miau 1,3 m aukščio medžio stie-

bų priklausymas KMB
nustatomas įvertinant kiekvieną stiebą atskirai. Itin stori medžiai gali priklausyti keliems KMB. Tokiu
atveju vienam bareliui priskirtas itin storas medis dar kartą apskaitomas kitame (ar kituose) bareliuose.
Gretimo taksacinio miško sklypo medžiai į apskaitą nėra įtraukiami.
7. Medyno skerspločių sumos nustatymas.
Nustačius kiekvieno miško elemento medžių, priklausančių kiekvienam kampinio matavimo
bareliui, skaičių (sumą), apskaičiuojama kiekvieno miško elemento medžių skerspločių suma viename
vertinamo medyno hektare (G, m2/ha):
n

∑S
i =1
ME i
GME = n
⋅K , (2)
∑p
i =1
i

kur: SMEi – medžių, priklausančių i-ajam KMB, skaičius (nustatomas kiekvienam miško elementui);
pi – i-tojo apskaitos vieneto santykinis svoris (kai medžių atranka vykdoma 360o kampu, pi=1,0, kai –
180o kampu,);
K – pervedimo koeficientas (K=1, kai kampinio matavimo prietaiso ilgio (cm) ir dioptro akutės pločio
(cm) santykis yra 50,0:1; K=2 – šis santykis yra ~70,7:2).
8. Vidutinių medyno rodiklių (skersmens, aukščio, amžiaus) nustatymas. Kampinio matavimo
bareliuose vyraujančios medžių rūšies vidutiniam skersmeniui nustatyti išmatuojami (žerglių kojeles
orientuojant į barelio centrą) 3 artimiausių barelio centrui medžių skersmenys (pagal 32 priedo
reikalavimus, 1 cm tikslumu). Iš jų parenkamas 1 apskaitos medis, labiausiai atitinkantys vidutinį (pagal
aukštį ir skersmenį), detalesnėms charakteristikoms (aukščiui ir jei reikia amžiui) matuoti. Vyraujančios I
ardo medžių rūšies amžius (1 metų tikslumu) nustatomas pagal ne mažiau kaip 3 tolygiai paskirstytų
matuojamuose kampinio matavimo bareliuose medžių matavimus. Sudaromosioms medžių rūšims bei
antro ardo medžių rūšių rodikliams (skersmeniui, aukščiui ir amžiui) medyne nustatyti matuojama bent po
vieną vidutinių parametrų medį. Matuojami sudaromųjų medžių rūšių medžiai tolygiai paskirstomi
visuose medyne skiriamuose bareliuose. Matuoti pasirinkti medžiai pagal savo skersmenį turi būti artimi
vidutiniam atitinkamo miško elemento skersmeniui. Kiekvienam medžiui, kuriam išmatuojamas ir
kortelėje užfiksuojamas aukštis (stiebo ilgis), turi išmatuojamas ir kortelėje įrašomas skersmuo 1,3 m
aukštyje. Apskaitos medžiai pažymimi 1,3 m aukštyje dažais ne mažesniu kaip 2 cm skersmens tašku.
9. Medyno tūrio nustatymas. Medyno tūris – tai medyne augančių (gyvų) medžių stiebų su žieve
tūris. Medyno tūris nustatomas pagal medyne išskirtų kampinio matavimo barelių duomenis. Medyno
tūrio skaičiavimuose naudojami medžių skerspločių sumos 1 ha, vidutinio medžių aukščio ir
normatyviniai (pagal konkrečias medžio rūšis) formrodinio aukščio rodikliai. Medyno tūrio nustatymo
etapai: 1) nustatomas miško elemento vidutinis skersmuo ir vidutinis aukštis, 2) pagal kiekvieno miško
elemento vidutinį medžio aukštį nustatomas miško elemento formrodinis aukštis, 3) apskaičiuojamas
kiekvieno miško elemento tūris 1 hektare, 4) susumuojant visų miško elementų pagal ardus tūrį 1 hektare
 74
įvertinimas vidutinis medyno ardo tūris 1 hektare.
Miško elemento tūris, m3/ha:
M ME = GME ⋅ Hf ME , (3)
kur: HfME – miško elemento formrodinis aukštis (nustatomas pagal priedą Nr. 34).
g
Medyno ardo tūris, m3/ha: M= ∑M
ME =1
ME , (4)

kur: g – miško elementų arde skaičius.

Medynus inventorizuojant instrumentiniu būdu vidutiniai medynų parametrai (skersmuo, aukštis)
patikslinami, o rūšinė sudėtis ir medžių stiebų tūris nustatomi kameraliai panaudojant unifikuotas
skaičiavimo programas, todėl šiuose sklypuose taksacinės Kortelės 10 Maketas pildomas dalinai
(aprašomas tik pomiškis arba polajinės kultūros).
III. Matavimų kontrolė ir vertinimas
10. Kontrolinių matavimų vykdymas. Jeigu kontrolės metu yra patikimai identifikuojami
pirminio miško sklypo inventorizavimo metu išskirti apskaitos vienetai (bareliai, apskaitos medžiai), yra
įvertinamas barelių išdėstymo miško sklype atitikimas barelių išdėstymui atrankos schemoje ir vykdomas
pakartotinas šių apskaitos vienetų matavimas. Jei pirminio matavimo metu išskirtų apskaitos vienetų
identifikuoti neįmanoma (matuoti objektai natūroje nepažymėti ar žymėjimas neišlikęs), vykdoma
pakartotina miško sklypo inventorizacija šioje metodikoje nurodytais metodais. Tokia inventorizacija taip
pat naudojama siekiant įvertinti supaprastintų instrumentinių atrankinių medynų inventorizacijos metodų
sistemines paklaidas. Paprastai šiuo būdu lauko darbų kontrolės rezultatai bei sisteminių nukrypimų
dydžiai apibendrinami pilnai užbaigus lauko darbų sezono darbus.
11. Darbų kokybės vertinimas. Kontrolė atliekama palyginant pirminio matavimo duomenis su
kontrolės metu gautais duomenimis. Matavimo duomenys laikomi priimtinais, jei atlikti prisilaikant
matavimo metodikos, o nukrypimai neviršija nustatytų matavimo paklaidų dydžių (1 lent.). Esant
nepriimtinai darbų kokybei, turi būti atlikta pakartotina medynų tūrio inventorizacija ir pakartotinas jų
patikrinimas.
Identifikavus apskaitos barelių centrus ir apskaitos medžius, apie atliktų medyno tūrio nustatymo
darbų priimtinumą sprendžiama pagal apskaitos barelių centrų išdėstymo ir sisteminę medynų tūrio
nustatymo paklaidą. Esant vienam iš jų nepriimtinam, darbų kokybė vertinama kaip nepriimtina. Kai
apskaitos barelių centrai ir apskaitos medžiai natūroje neidentifikuoti, apie medyno tūrio nustatymo darbų
priimtinumą sprendžiama pagal sisteminę medynų tūrio nustatymo paklaidą.
1 lentelė. Matavimų įvertinimo normatyvas
Įvertinimas
Rodiklis,
Matavimo objektas priimtinas nepriimtinas
mato vnt.
nukrypimo reikšmė
Kai barelių centrai ir apskaitos medžiai identifikuoti
skerspločių
Praleisti ir nepagrįstai į apskaitą paimti medžiai ≤5 >5
sumos %
Medžio skersmuo 1,3 m aukštyje (cm), 0,1 cm ≤1,0 >1,0
kai pasirinktas matavimo tikslumas 1 cm ≤1,5 >1,5
Medžio aukštis (m), kai pasirinktas 0,1 m vidutinis ≤1,5 >1,5
matavimo tikslumas 1m kvadratinis ≤2,0 >2,0
1 m. nukrypimas ≤3 >3
Medžio amžius (m.), kai pasirinktas
5 m. ≤5 >5
matavimo tikslumas
10 m. ≤8 >8
vidutinis
≤5** >5
nukrypimas
Apskaitos barelio absoliuti padėtis, m
maksimalus
≤15** >15
nukrypimas
Sisteminė medynų tūrio nustatymo paklaida* % ≤6 >6
 75
Kai barelių centrai ir apskaitos medžiai neidentifikuoti
68% sklypų ≤15 >15
Medyno tūris (visi ardai) 1 ha 27% sklypų ≤30 >30
%
4% sklypų ≤45 >45
Sisteminė medynų tūrio nustatymo paklaida* ≤6 >6
Miško elemento vidutinis skersmuo cm ≤2 >2
Miško elemento vidutinis aukštis % ≤7 >7
kai amžius≤120 m. ≤5 >5
Miško elemento vidutinis amžius m.
kai amžius>120 m. ≤10 >10

Pririšimo punktas____________ X
(pavadinimas)
Barelių skaičius sklype
31 A priedas
Apskaitos kampinio matavimo bareliuose kortelė
Y Barelių išdėstymo sklype schema
Atstumas tarp barelių

Rūšinė sudėtis (vizualinis matavimas)

Koeficientas: Pastabos:

Apskaita kampinio matavimo bareliuose

Barelio Nr.\ Vyr. medžių rūšis Apskaitos medžiai Barelio
santykinis Medžių rūšis skersmuo, (1 cm Medžių rūšis -E / Skersmuo (cm) -D
Aukštis (m)-H / Amžius (m.)-A
suradimo
dydis tikslumu), aukštis (1 m ), medis
amžius (1 metu Atst. Azm.,
tikslumu) ,m o
D1 D2 D3 H A E D H A E D H A E D H A
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
Pastabos:
1. Lauke “pririšimo punktas” įrašomas pradinio apskaitos taško (barelio), nuo kurio išdėstyti kiti
bareliai, numeris ir koordinatės iš GPS imtuvo.
2. Lauke “atstumas tarp barelių” įrašomas atstumas tarp barelių centrų.
3. Lauke “Koeficientas” įrašomas kampinio matavimo prietaiso, kuris buvo naudotas atliekant
matavimus, koeficientą (1 arba 2).
4. Lauke “ barelių išdėstymo sklype schema” pavaizduojama barelių išdėstymo schema (taškais) ir jų
numeriai. Jei barelis esantis šalia sklypo ribos pripažintas nematuojamu (mažesnis kaip pusinis arba yra
už sklypo ribos) barelių išdėstymo schemoje nubraukiamas (X).
5. Lauke “Barelio santykinis dydis” nurodoma ar barelis pilnas ( užrašoma 1) ar pusinis (užrašoma 0,5).
6. Lauke “Medžių rūšis” įrašomi miško elemento medžių rūšis sutartine santrumpa, pagal ardą
sudarančių medžių rūšių raidinius kodus. Jei sklype išskirtos tos pačios medžių rušies dvi ar daugiau
kartos arba II ardas, prie medžių rušies sutartinės santrumpos nurodomas ir amžius ir/arba ardas (Pvz.,
E70, E50, EII45).
7. Lauke “Vyr. medžių rūšis” nurodomi vyraujančios medžių rūšies pamatuotų medžių parametrai.
 76
8. Lauke “Apskaitos medžiai” nurodomi sudėtinių ar II ardo pamatuotų medžių parametrai.
9. Lauke “Barelio suradimo medis” nurodoma atstumas metrais iki suradimo medžio ir azimutas
(laipsniais) nustatomas vizuojant į medį iš barelio centro.

31 B priedas
Barelių išdestymo GPS prietaiso pagalba instrukcija
1. Įjungę turimus GPS imtuvus spustelkite ant ArcPad
programos ikonos, kad ją paleistumėte.

2. Pirmajame atsivėrusiame lange pasirinkite projektą, su

kuriuo dirbsite. Pasirinktas projektas bus mėlyname fone.
Paspauskite žalią „OK“ mygtuką esantį apatiniame
kairiame kampe. Toliau einančių mygtukų paskirtis (iš
eiles): nutraukti projekto pasirinkimą, sukurti naują
projektą, rodyti neseniai naudotus projektus, atidaryti
projektą iš katalogo, atidaryti sluoksnį iš katalogo, įkelti
projektą iš serverio.
Pradėti projektą

Spausti “OK”

3. Atsidarius projektui programos viršutinėje juostoje

spustelėkite ant ketvirtos, dešiniausiai esančios ikonos.

Spausti ketvirtą ikoną

4. Pasirodžiusioje programos antrojoje juostoje matysite

paveikslėlyje pavaizduotus įrankius.
Paspausdami ikoną įjunkite GPS imtuvą.

Įjunkite GPS imtuvą.

 77
5. Ekrane bus atvaizduota teritoriją pagal pasirinktą
mastelį ir apskaičiuotos koordinatės, vietos kurioje jūs
esate. Vieta kurioje esate bus atvaizduota ekrano centre
raudono indikatoriaus pagalba.
Jei jūs stovite netoli sklypo, kurį matuosite, jūs matote jo
kontūrus.
Keiskite mastelį iki jus tenkinančio naudodami “lupas”
esančias viršutiniame kairiame kampe. Norėdami ekrano
centre nustatyti patogią apžvalgai sklypo vieta su “ranka”
stumdykite žemėlapį.
Jei raudonas indikatorius atsiras už ekrano ribų žemėlapis
automatiškai bus perpieštas ir indikatorius atsidurs centre.
Jei norite peržiūrėti toliau esančius sklypus išjunkite GPS Keiskite mastelį
ir stumdykite žemėlapį (“rankos”pagalba).

Vieta kurioje esate

6. Fotoabrise nustatę barelių išdėstymo vietas, GPS

imtuve pažymėkite pirmojo barelio (nuo kurio norimu
atstumu bus išdėstyti visi likusieji bareliai) vietą.
Siekdami GPS imtuve pažymėti pirmojo barelio vietą
paspauskite šiam tikslui skirtą mygtuką (“1”) įrankių
juostoje.
Paspaudė “1” su specialiu GPS imtuvo pieštuku padėkite
tašką pirmojo barelio vietoje.
Padėjus pirmojo barelio tašką ekrane pasirodys lentelė
kurią reikia užpildyti. Lentelės laukuose nurodykite
urėdiją ir girininkiją (jei jos bus nenurodytos ar nurodytos
klaidingai). Įveskite kvartalo ir sklypo numerį.
Nurodykite nustatytą atstumą tarp barelių. Mažiausias
atstumas tarp barelių 30 metrų, didžiausias - 100 metrų.
Pabaigus pildyti lentelę paspauskite “OK”. Paspaudus šį
mygtuką bus išsaugota pirmojo taško vieta ir atributika.
Paspaudus „X“ taškas nebus išsaugotas. Padėkite tašką

Pirmojo barelio mygtukas

Užpildykite
lentelę
 78
7. Norėdami pamatyti atstumą ir kryptį iki jo spauskite
mygtuką “Eiti į”. Paspaudus šį mygtuką ekrane taškas bus
pažymėtas užrašu “Mark”.
Kai taškas bus pažymėtas (“Mark”) įrankių juostoje
Eiti į Kompasas
spauskite mygtuką “kompasas”.

8. Ekrane kortelėje “data” pamatysite atstumą iki barelio

centro (laukas DST) išreikšią metrais ir kryptį (laukas
BRG) išreikštą laipsniais. Kortelėje “Compass” matysite
atstumą (laukas DST) išreikštą metrais ir kryptį link
taško.

Kortelė “data”

Kortelė “Compass”
9. Užpildę lentelę ir išsaugoję taško vietą paspauskite
mygtuką „Dėlioti taškus“. Dėlioti taškus

10. Pasirodžiusioje lentelėje matysite pažymėto taško

koordinates ir atstumą tarp barelių centrų. Jei atstumas
tarp barelių centrų nurodytas teisingai spauskite mygtuką
su užrašu “Delioti taskus” GPS imtuve matysite išdėstytų “Delioti taskus”
barelių centrų vietas.
Paspaudus mygtuką „OK“ arba „X“ taškai nebus
išdėlioti.
 79
11. Norėdami natūroje surasti reikiamo barelio vietą,
“Redaguoti” “Ištrinti”
kurioje reikia atlikti matavimo darbus, turite paspausti
mygtuką “Bėgantis žmogus”, pažymėti tašką kuriame
norite atlikti matavimus (taškas pažymimas paspaudus
ant jo su spec. pieštuku) ir paspausti mygtuką “Eiti į” ir
vykdykite 7 ir 8 punkto instrukcijas.
Mygtuko “redaguoti” pagalba galite peržiūrėti jūsų
padėto taško informaciją. Norėdami ją redaguoti 1. Bėgantis žmogus
spustelkit ant taško du kartus. 3. Eiti į
Mygtuko” redaguoti” pagalba galite pakeisti atstumus
tarp barelio centrų ir iš naujo išdėlioti taškus. Norėdami
tai padaryti spauskite mygtuką “redaguoti”. Ekrane
redaguojamas taškas bus kitokios spalvos nei likusieji.
Redaguojamą tašką pieštuko pagalba paspauskite 2
kartus. Atsiradusioje lentelėje pakeiskite atstumą tarp
taškų ir spauskite mygtuką „Dėlioti taškus“
“Trynimo” mygtuko pagalba tašką galite ištrinti. 2. Pažymėkite tašką

12. Norėdami nuvalyti GPS imtuvo ekraną ar saugiai

pernešti į kitą vietą užblokuokite ekrano valdymą Užblokuoti
naudodami mygtuką “užblokuoti”. Šio mygtuko pagalba
ekrano valdymą atblokuosite.
 80
32 priedas
MEDŽIO SKERSMENS IR AUKŠČIO MATAVIMAS

1. Medžio skersmens matavimas. Medžių skersmuo 1,3 m aukštyje (nuo šaknies kaklelio)
matuojamas žerglėmis, turinčiomis milimetrinę liniuotę. Šaknies kaklelio vieta pušiai, beržui, ąžuolui ir
kitoms medžių rūšims sausose augavietėse dažniausiai sutampa su žemės paviršiumi. Drėgnose,
užmirkusiose bei pelkinėse augavietėse medžių, ypač su paviršine šaknų sistema, šaknies kaklelis
dažniausiai būna iškilęs virš žemės paviršiaus 5–15 cm. Ypač aukštai (30-50 cm) gali būti iškilęs
šaknies kaklelis atžalinės kilmės medžių, susiformavusių iš kelmų atžalų, taip pat medžių, augančių
nusausintose augavietėse. Šaknies kaklelio vieta tokiu atveju apibūdinama staigiu stiebo išplatėjimu (1 cm
/1 cm), stiebui pereinant į šaknis.
Skersmens matavimo vieta 1,3 m aukštyje nustatoma pagal 1,3 m ilgio matuoklę. Žerglių liniuotės
padėtis nustatoma tiksliai 1,3 m aukštyje nuo šaknies kaklelio (žemės paviršiaus), orientuojant žerglių
kojeles į barelio centrą.
Paprastai 1,3 m aukštis nustatomas pagal matuotojui matomos (nukreiptos į apskaitos barelio išorę)
medžio pusės šaknies kaklelį. Medžiams, augantiems šlaite, 1,3 m aukštis nustatomas iš aukštesniosios
šlaito pusės, pasvirusiems medžiams 1,3 m aukštis matuojamas toje pusėje, į kurią medis yra pasviręs (1
pav.). Medžiai, kurių šaknys iškilę virš žemės paviršiaus, 1,3 m aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio
vietos. Kai medžiai išsišakoja žemiau 1,3 m nuo žemės paviršiaus, matuojami dviejų medžių skersmenys.

Medžiai, kurių šaknys iškilę

Pasvirusiam medžiui virš žemės paviršiaus, 1,3 m

1,3 m
1,3 m aukštis aukštis matuojamas nuo
nustatomas iš medžio šaknų išsiskyrimo vietos
1,3 m

pasvirimo pusės
Šaknies kaklelio
vietos nustatymas

Kai medis išsišakojęs

1,3 m

žemiau 1,3 m nuo žemės

paviršiaus, matuojami
dviejų medžių skersmenys
gumbui, sustorėjimui,
skersmuo matuojamas
1,3 m

aukščiau šios vietos

1,3 m

Šlaite 1,3 m aukštis medžiui

nustatomas iš aukštesniosios
šlaito pusės
Esant 1,3 m aukštyje žaizdai,

1 pav. Medžių skersmens 1,3 m aukštyje matavimo vietos nustatymas

Esant 1,3 m aukštyje žaizdai, gumbui ar sustorėjimui, deformuojančiam kamieno formą, skersmuo
matuojamas aukščiau šios vietos. Jei dėl aukštyn besitęsiančio kamieno deformacijos negalima rasti
pasiekiamos ir tinkamos matavimo vietos, matavimo vieta parenkama žemiau įprastinės. Jei dėl kamieno
deformacijos apskritai neįmanoma rasti tinkamos ir pasiekiamos skersmens matavimo vietos – leidžiamas
normalaus medžio kamieno skersmens įvertinimas.
Augančių medžių skersmuo matuojamas su žieve 1,3 m aukštyje. Jei normaliai medžiai yra be žievės,
pavyzdžiui, sausuoliai, tai atžymima barelio dokumentacijoje.
 81
2. Medžio aukščio matavimas. Medžio aukštis matuojamas siekiant nustatyti medžio stiebo ilgį.
Medžių, augančių vertikaliai, aukštis sutampa su stiebo ilgiu (2a, 2b pav.). Pasvirusių medžių išmatuotas
aukštis perskaičiuojamas į stiebo ilgį (2c pav.).

a b c

H
H
Hv
H

αm
α1
hm LB
α2
αm
hm hm
α1
α2
αv Hh
LB = Lv . cos(αv)
hm

2 pav. Medžio su aiškiai matoma viršūne matavimas vietovėje su polinkiu (a), medžio su viršūne,
neišsiskiriančia iš suapvalintos lajos, matavimas horizontalioje vietovėje (b), pasvirusio medžio aukščio
nustatymas (c).
Medžių aukštis matuojamas aukštimačio pagalba, naudojant pastovią bazę (atstumas nuo medžio iki
matuotojo 15, 20, 30 arba 40 m), artimą matuojamo medžio aukščiui. Bazė matuojama matavimo juostos
arba tolimačio pagalba.
Matuojant lapuočių ir kitų medžių su suapvalinta laja aukštį, labai svarbu teisingai nustatyti viršūnės
padėtį. Negalima vizuoti į šonines atsikišusias iš lajos šakas, o būtina pagal stiebo padėtį nustatyti jo
viršūnę (2b pav.).
Matuojant medžių aukštį vietovėje su polinkiu, atstumas iki medžio, išmatuotas vietovėje, yra
transformuojamas į horizontalią padėtį (2a pav.). Linijos ilgis horizontalioje projekcijoje (LB, m)
nustatomas taip:
LB = Lv . cos(αv), (1)
kur: Lv – atstumas vietovėje su polinkiu, m,
αv – vietovės polinkis, laipsniais.
Medžio, kurio šaknies kaklelis yra aukščiau akių linijos (2a pav.), aukštis nustatomas taip:
H=LB. (tg(α1)–tg(α2)), (2)
Medžio, kurio šaknies kaklelis yra žemiau akių linijos (2b pav.), aukštis nustatomas taip:
H=LB.(tg(α1)+tg(α2)) arba H=LB.tg(α1)+hm, (3)
kur: hm – matuotojo akių aukštis, m.

Matuojant palinkusį medį, vizavimo linijos kryptis parenkama statmena medžio polinkiui. Tuomet
yra išmatuojama medžio aukščio projekcija (Hv) vertikalioje plokštumoje (2c pav.). Medžio stiebo ilgis
nustatomas pagal medžio aukštį bei viršūnės nuotolį nuo pagrindo horizontalia kryptimi (Hh). Tokiu būdu
medžio stiebo ilgis yra lygus:
H = H v2 + H h2 , (4)
 82
Ribinis atstumas iki medžio kampinio matavimo bareliuose 33 priedas
D – tikrinamo medžio skersmuo (cm), L – atstumas iki medžio (m)
Matavimo prietaiso koeficientas=1, fk=50,00 Koficientas=2, fk=35,355
D L D L D L D L D L D L D L
6,0 3,00 11,0 5,50 16,0 8,00 21,0 10,50 26,0 13,00 6,0 2,12 11,0 3,89
6,1 3,05 11,1 5,55 16,1 8,05 21,1 10,55 26,1 13,05 6,1 2,16 11,1 3,92
6,2 3,10 11,2 5,60 16,2 8,10 21,2 10,60 26,2 13,10 6,2 2,19 11,2 3,96
6,3 3,15 11,3 5,65 16,3 8,15 21,3 10,65 26,3 13,15 6,3 2,23 11,3 4,00
6,4 3,20 11,4 5,70 16,4 8,20 21,4 10,70 26,4 13,20 6,4 2,26 11,4 4,03
6,5 3,25 11,5 5,75 16,5 8,25 21,5 10,75 26,5 13,25 6,5 2,30 11,5 4,07
6,6 3,30 11,6 5,80 16,6 8,30 21,6 10,80 26,6 13,30 6,6 2,33 11,6 4,10
6,7 3,35 11,7 5,85 16,7 8,35 21,7 10,85 26,7 13,35 6,7 2,37 11,7 4,14
6,8 3,40 11,8 5,90 16,8 8,40 21,8 10,90 26,8 13,40 6,8 2,40 11,8 4,17
6,9 3,45 11,9 5,95 16,9 8,45 21,9 10,95 26,9 13,45 6,9 2,44 11,9 4,21
7,0 3,50 12,0 6,00 17,0 8,50 22,0 11,00 27,0 13,50 7,0 2,47 12,0 4,24
7,1 3,55 12,1 6,05 17,1 8,55 22,1 11,05 27,1 13,55 7,1 2,51 12,1 4,28
7,2 3,60 12,2 6,10 17,2 8,60 22,2 11,10 27,2 13,60 7,2 2,55 12,2 4,31
7,3 3,65 12,3 6,15 17,3 8,65 22,3 11,15 27,3 13,65 7,3 2,58 12,3 4,35
7,4 3,70 12,4 6,20 17,4 8,70 22,4 11,20 27,4 13,70 7,4 2,62 12,4 4,38
7,5 3,75 12,5 6,25 17,5 8,75 22,5 11,25 27,5 13,75 7,5 2,65 12,5 4,42
7,6 3,80 12,6 6,30 17,6 8,80 22,6 11,30 27,6 13,80 7,6 2,69 12,6 4,45
7,7 3,85 12,7 6,35 17,7 8,85 22,7 11,35 27,7 13,85 7,7 2,72 12,7 4,49
7,8 3,90 12,8 6,40 17,8 8,90 22,8 11,40 27,8 13,90 7,8 2,76 12,8 4,53
7,9 3,95 12,9 6,45 17,9 8,95 22,9 11,45 27,9 13,95 7,9 2,79 12,9 4,56
8,0 4,00 13,0 6,50 18,0 9,00 23,0 11,50 28,0 14,00 8,0 2,83 13,0 4,60
8,1 4,05 13,1 6,55 18,1 9,05 23,1 11,55 28,1 14,05 8,1 2,86 13,1 4,63
8,2 4,10 13,2 6,60 18,2 9,10 23,2 11,60 28,2 14,10 8,2 2,90 13,2 4,67
8,3 4,15 13,3 6,65 18,3 9,15 23,3 11,65 28,3 14,15 8,3 2,93 13,3 4,70
8,4 4,20 13,4 6,70 18,4 9,20 23,4 11,70 28,4 14,20 8,4 2,97 13,4 4,74
8,5 4,25 13,5 6,75 18,5 9,25 23,5 11,75 28,5 14,25 8,5 3,01 13,5 4,77
8,6 4,30 13,6 6,80 18,6 9,30 23,6 11,80 28,6 14,30 8,6 3,04 13,6 4,81
8,7 4,35 13,7 6,85 18,7 9,35 23,7 11,85 28,7 14,35 8,7 3,08 13,7 4,84
8,8 4,40 13,8 6,90 18,8 9,40 23,8 11,90 28,8 14,40 8,8 3,11 13,8 4,88
8,9 4,45 13,9 6,95 18,9 9,45 23,9 11,95 28,9 14,45 8,9 3,15 13,9 4,91
9,0 4,50 14,0 7,00 19,0 9,50 24,0 12,00 29,0 14,50 9,0 3,18 14,0 4,95
9,1 4,55 14,1 7,05 19,1 9,55 24,1 12,05 29,1 14,55 9,1 3,22 14,1 4,99
9,2 4,60 14,2 7,10 19,2 9,60 24,2 12,10 29,2 14,60 9,2 3,25 14,2 5,02
9,3 4,65 14,3 7,15 19,3 9,65 24,3 12,15 29,3 14,65 9,3 3,29 14,3 5,06
9,4 4,70 14,4 7,20 19,4 9,70 24,4 12,20 29,4 14,70 9,4 3,32 14,4 5,09
9,5 4,75 14,5 7,25 19,5 9,75 24,5 12,25 29,5 14,75 9,5 3,36 14,5 5,13
9,6 4,80 14,6 7,30 19,6 9,80 24,6 12,30 29,6 14,80 9,6 3,39 14,6 5,16
9,7 4,85 14,7 7,35 19,7 9,85 24,7 12,35 29,7 14,85 9,7 3,43 14,7 5,20
9,8 4,90 14,8 7,40 19,8 9,90 24,8 12,40 29,8 14,90 9,8 3,46 14,8 5,23
9,9 4,95 14,9 7,45 19,9 9,95 24,9 12,45 29,9 14,95 9,9 3,50 14,9 5,27
10,0 5,00 15,0 7,50 20,0 10,00 25,0 12,50 30,0 15,00 10,0 3,54 15,0 5,30
10,1 5,05 15,1 7,55 20,1 10,05 25,1 12,55 30,1 15,05 10,1 3,57 15,1 5,34
10,2 5,10 15,2 7,60 20,2 10,10 25,2 12,60 30,2 15,10 10,2 3,61 15,2 5,37
10,3 5,15 15,3 7,65 20,3 10,15 25,3 12,65 30,3 15,15 10,3 3,64 15,3 5,41
10,4 5,20 15,4 7,70 20,4 10,20 25,4 12,70 30,4 15,20 10,4 3,68 15,4 5,44
10,5 5,25 15,5 7,75 20,5 10,25 25,5 12,75 30,5 15,25 10,5 3,71 15,5 5,48
10,6 5,30 15,6 7,80 20,6 10,30 25,6 12,80 30,6 15,30 10,6 3,75 15,6 5,52
10,7 5,35 15,7 7,85 20,7 10,35 25,7 12,85 30,7 15,35 10,7 3,78 15,7 5,55
10,8 5,40 15,8 7,90 20,8 10,40 25,8 12,90 30,8 15,40 10,8 3,82 15,8 5,59
10,9 5,45 15,9 7,95 20,9 10,45 25,9 12,95 30,9 15,45 10,9 3,85 15,9 5,62
 83
Matavimo prietaiso koeficientas=2, fk=35,355
D L D L D L D L D L D L D L
16,0 5,66 21,0 7,42 26,0 9,19 31,0 10,96 36,0 12,73 41,0 14,50 46,0 16,26
16,1 5,69 21,1 7,46 26,1 9,23 31,1 11,00 36,1 12,76 41,1 14,53 46,1 16,30
16,2 5,73 21,2 7,50 26,2 9,26 31,2 11,03 36,2 12,80 41,2 14,57 46,2 16,33
16,3 5,76 21,3 7,53 26,3 9,30 31,3 11,07 36,3 12,83 41,3 14,60 46,3 16,37
16,4 5,80 21,4 7,57 26,4 9,33 31,4 11,10 36,4 12,87 41,4 14,64 46,4 16,40
16,5 5,83 21,5 7,60 26,5 9,37 31,5 11,14 36,5 12,90 41,5 14,67 46,5 16,44
16,6 5,87 21,6 7,64 26,6 9,40 31,6 11,17 36,6 12,94 41,6 14,71 46,6 16,48
16,7 5,90 21,7 7,67 26,7 9,44 31,7 11,21 36,7 12,98 41,7 14,74 46,7 16,51
16,8 5,94 21,8 7,71 26,8 9,48 31,8 11,24 36,8 13,01 41,8 14,78 46,8 16,55
16,9 5,97 21,9 7,74 26,9 9,51 31,9 11,28 36,9 13,05 41,9 14,81 46,9 16,58
17,0 6,01 22,0 7,78 27,0 9,55 32,0 11,31 37,0 13,08 42,0 14,85 47,0 16,62
17,1 6,05 22,1 7,81 27,1 9,58 32,1 11,35 37,1 13,12 42,1 14,88 47,1 16,65
17,2 6,08 22,2 7,85 27,2 9,62 32,2 11,38 37,2 13,15 42,2 14,92 47,2 16,69
17,3 6,12 22,3 7,88 27,3 9,65 32,3 11,42 37,3 13,19 42,3 14,96 47,3 16,72
17,4 6,15 22,4 7,92 27,4 9,69 32,4 11,46 37,4 13,22 42,4 14,99 47,4 16,76
17,5 6,19 22,5 7,95 27,5 9,72 32,5 11,49 37,5 13,26 42,5 15,03 47,5 16,79
17,6 6,22 22,6 7,99 27,6 9,76 32,6 11,53 37,6 13,29 42,6 15,06 47,6 16,83
17,7 6,26 22,7 8,03 27,7 9,79 32,7 11,56 37,7 13,33 42,7 15,10 47,7 16,86
17,8 6,29 22,8 8,06 27,8 9,83 32,8 11,60 37,8 13,36 42,8 15,13 47,8 16,90
17,9 6,33 22,9 8,10 27,9 9,86 32,9 11,63 37,9 13,40 42,9 15,17 47,9 16,94
18,0 6,36 23,0 8,13 28,0 9,90 33,0 11,67 38,0 13,43 43,0 15,20 48,0 16,97
18,1 6,40 23,1 8,17 28,1 9,93 33,1 11,70 38,1 13,47 43,1 15,24 48,1 17,01
18,2 6,43 23,2 8,20 28,2 9,97 33,2 11,74 38,2 13,51 43,2 15,27 48,2 17,04
18,3 6,47 23,3 8,24 28,3 10,01 33,3 11,77 38,3 13,54 43,3 15,31 48,3 17,08
18,4 6,51 23,4 8,27 28,4 10,04 33,4 11,81 38,4 13,58 43,4 15,34 48,4 17,11
18,5 6,54 23,5 8,31 28,5 10,08 33,5 11,84 38,5 13,61 43,5 15,38 48,5 17,15
18,6 6,58 23,6 8,34 28,6 10,11 33,6 11,88 38,6 13,65 43,6 15,41 48,6 17,18
18,7 6,61 23,7 8,38 28,7 10,15 33,7 11,91 38,7 13,68 43,7 15,45 48,7 17,22
18,8 6,65 23,8 8,41 28,8 10,18 33,8 11,95 38,8 13,72 43,8 15,49 48,8 17,25
18,9 6,68 23,9 8,45 28,9 10,22 33,9 11,99 38,9 13,75 43,9 15,52 48,9 17,29
19,0 6,72 24,0 8,49 29,0 10,25 34,0 12,02 39,0 13,79 44,0 15,56 49,0 17,32
19,1 6,75 24,1 8,52 29,1 10,29 34,1 12,06 39,1 13,82 44,1 15,59 49,1 17,36
19,2 6,79 24,2 8,56 29,2 10,32 34,2 12,09 39,2 13,86 44,2 15,63 49,2 17,39
19,3 6,82 24,3 8,59 29,3 10,36 34,3 12,13 39,3 13,89 44,3 15,66 49,3 17,43
19,4 6,86 24,4 8,63 29,4 10,39 34,4 12,16 39,4 13,93 44,4 15,70 49,4 17,47
19,5 6,89 24,5 8,66 29,5 10,43 34,5 12,20 39,5 13,97 44,5 15,73 49,5 17,50
19,6 6,93 24,6 8,70 29,6 10,47 34,6 12,23 39,6 14,00 44,6 15,77 49,6 17,54
19,7 6,96 24,7 8,73 29,7 10,50 34,7 12,27 39,7 14,04 44,7 15,80 49,7 17,57
19,8 7,00 24,8 8,77 29,8 10,54 34,8 12,30 39,8 14,07 44,8 15,84 49,8 17,61
19,9 7,04 24,9 8,80 29,9 10,57 34,9 12,34 39,9 14,11 44,9 15,87 49,9 17,64
20,0 7,07 25,0 8,84 30,0 10,61 35,0 12,37 40,0 14,14 45,0 15,91 50,0 17,68
20,1 7,11 25,1 8,87 30,1 10,64 35,1 12,41 40,1 14,18 45,1 15,95 50,1 17,71
20,2 7,14 25,2 8,91 30,2 10,68 35,2 12,44 40,2 14,21 45,2 15,98 50,2 17,75
20,3 7,18 25,3 8,94 30,3 10,71 35,3 12,48 40,3 14,25 45,3 16,02 50,3 17,78
20,4 7,21 25,4 8,98 30,4 10,75 35,4 12,52 40,4 14,28 45,4 16,05 50,4 17,82
20,5 7,25 25,5 9,02 30,5 10,78 35,5 12,55 40,5 14,32 45,5 16,09 50,5 17,85
20,6 7,28 25,6 9,05 30,6 10,82 35,6 12,59 40,6 14,35 45,6 16,12 50,6 17,89
20,7 7,32 25,7 9,09 30,7 10,85 35,7 12,62 40,7 14,39 45,7 16,16 50,7 17,92
20,8 7,35 25,8 9,12 30,8 10,89 35,8 12,66 40,8 14,42 45,8 16,19 50,8 17,96
20,9 7,39 25,9 9,16 30,9 10,92 35,9 12,69 40,9 14,46 45,9 16,23 50,9 18,00
 84

34 priedas
NORMALIŲ (1.0 SKALSUMO) MEDYNŲ TŪRIAI (V), SKERSPLOČIŲ SUMOS(G). FORMRODINIAI AUKŠČIAI (HF). BONITETINĖS
SKALĖS (MINIMALŪS BONITETINIAI AUKŠČIAI)
P U Š I S E G L Ė B E R Ž A S, S K R O B L A S
H V G Hf Amž Vb Va V IV III II I Ia H V G Hf Amž V IV III II I Ia H V G Hf Amž Va V IV III II I Ia
5 56 16,7 3,37 5 1 1 1 2 5 59 16,9 3,49 5 1 1 2 5 30 9,8 3,04 5 1 1 2 4
6 68 18,2 3,76 10 1 1 2 3 4 5 6 81 20,6 3,95 10 1 2 4 5 6 42 12,2 3,46 10 1 2 4 6 8
7 81 19,4 4,17 15 1 1 1 2 3 4 6 8 7 104 23,6 4,40 15 1 3 5 6 8 7 54 14 3,90 15 1 1 2 4 7 9 12
8 94 20,6 4,59 20 1 1 2 3 5 7 9 11 8 126 25,9 4,84 20 2 5 7 9 11 8 67 15,5 4,33 20 2 2 4 6 9 12 15
9 109 21,7 5,00 25 1 2 3 5 7 9 11 14 9 147 27,8 5,28 25 1 4 7 9 12 14 9 80 16,8 4,77 25 2 3 5 8 11 15 18
10 123 22,7 5,42 30 2 3 4 6 8 11 13 16 10 168 29,3 5,72 30 2 5 9 12 14 16 10 93 17,9 5,19 30 3 4 7 10 13 17 20
11 139 23,8 5,84 35 2 4 6 8 10 13 16 18 11 188 30,6 6,15 35 3 7 11 14 16 19 11 106 19 5,61 35 3 5 8 11 15 18 22
12 155 24,8 6,26 40 3 5 7 9 12 14 17 20 12 208 31,7 6,58 40 5 9 13 16 19 21 12 120 19,9 6,02 40 4 6 9 12 16 19 23
13 172 25,7 6,68 45 3 5 8 10 13 16 19 22 13 229 32,6 7,01 45 6 11 14 18 20 23 13 134 20,9 6,43 45 4 7 10 13 17 20 24
14 189 26,7 7,09 50 3 6 9 12 14 17 21 24 14 249 33,4 7,44 50 7 12 16 19 22 25 14 149 21,7 6,84 50 4 7 11 14 17 21 24
15 208 27,7 7,51 55 3 7 10 13 16 19 22 25 15 269 34,2 7,87 55 9 13 17 21 24 26 15 163 22,6 7,24 55 4 8 11 15 18 21 25
16 227 28,6 7,93 60 4 8 11 14 17 20 23 26 16 289 34,8 8,29 60 10 14 18 22 25 28 16 179 23,4 7,63 60 5 8 12 15 18 22 25
17 247 29,6 8,34 65 4 9 12 15 18 21 24 27 17 308 35,4 8,72 65 11 15 19 23 26 29 17 194 24,2 8,02 65 5 9 12 15 19 22 25
18 267 30,5 8,75 70 4 10 12 16 19 22 25 28 18 328 35,9 9,14 70 12 16 20 24 27 30 18 210 25 8,41 70 5 9 12 16 19 22 26
19 288 31,5 9,16 75 4 10 13 16 19 23 26 29 19 348 36,4 9,56 75 12 17 21 25 28 31 19 227 25,8 8,80 75 5 9 13 16 19 23 26
20 310 32,4 9,57 80 4 11 14 17 20 23 26 30 20 368 36,8 9,98 80 13 18 22 25 29 32 20 243 26,5 9,19 80 5 9 13 16 19 23 26
21 333 33,3 9,98 85 5 11 15 18 21 24 27 30 21 387 37,2 10,40 85 13 18 22 26 30 33 21 261 27,2 9,57 85 6 10 13 16 19 23 26
22 356 34,3 10,38 90 5 12 15 18 21 24 28 31 22 407 37,6 10,82 90 14 18 23 27 30 33 22 278 27,9 9,95 90 6 10 13 16 20 23 26
23 379 35,2 10,79 95 5 12 16 19 22 25 28 31 23 427 38 11,23 95 14 19 23 27 31 34 23 296 28,6 10,33 95 6 10 13 16 20 23 26
24 404 36,1 11,19 100 5 13 16 19 22 25 28 32 24 446 38,3 11,64 100 15 19 23 27 31 35 24 314 29,3 10,71 100 6 10 13 16 20 23 26
25 429 37 11,59 105 5 13 16 20 23 26 29 32 25 465 38,6 12,05 105 15 19 24 28 32 35 25 333 30 11,09 105 6 10 13 17 20 23 26
26 454 37,9 11,99 110 5 14 17 20 23 26 29 32 26 485 38,9 12,46 110 15 19 24 28 32 35 26 352 30,7 11,47 110 6 10 13 17 20 23 26
27 480 38,8 12,38 115 5 14 17 20 23 26 29 32 27 504 39,2 12,86 115 15 20 24 28 32 36 27 371 31,3 11,85 115 6 10 13 17 20 23 26
28 507 39,7 12,78 120 6 14 17 20 24 27 30 33 28 523 39,4 13,27 120 15 20 24 28 32 36 28 390 31,9 12,23 120 6 10 13 17 20 23 26
29 534 40,5 13,18 125 6 15 18 21 24 27 30 33 29 542 39,7 13,66 29 410 32,5 12,61
30 562 41,4 13,58 130 6 15 18 21 24 27 30 33 30 561 39,9 14,06 30 430 33,1 12,99 Pastaba: Liepos bonitetas
31 590 42,2 13,97 135 6 15 18 21 24 27 30 33 31 580 40,1 14,45 31 451 33,7 13,37 nustatomas pagal beržynų
32 618 43 14,37 140 6 15 18 21 24 27 30 33 32 599 40,3 14,84 32 471 34,3 13,76 lenteles
33 647 43,8 14,78 145 6 15 18 21 24 27 30 33 33 617 40,5 15,22 33 492 34,8 14,14
34 677 44,6 15,18 150 6 16 19 22 25 28 31 33 34 636 40,7 15,61 34 513 35,3 14,53
35 707 45,4 15,59 35 654 40,9 15,98 35 534 35,8 14,93
36 737 46,1 16,00 36 672 41,1 16,36 36 556 36,3 15,32
37 768 46,8 16,42 37 690 41,2 16,73
38 800 47,5 16,84 38 708 41,4 17,09
39 831 48,1 17,27 39 725 41,5 17,46
40 863 48,8 17,71 Pastaba: Vb bonitetas gali būti tik Pa augavietėje. Jei medynai nesiekia žemiausio bonitetinio aukščio, aprašomi 4-tu ardu (pagrinde Pa ir Pb augavietėse).
 85

Ą Ž U O L A S, G, K U O S I S M A U M E D I S L I E P A
a a a
H V G Hf Amž IV III II I I H V G Hf Amž V IV III II I I H V G Hf Amž II I I H V G Hf
5 34 10,5 3,23 5 1 2 3 5 30 9,6 3,17 5 1 1 2 3 4 6 5 3,0 5 1 2 3 5 43 14,1 3,1
6 44 12,1 3,63 10 1 2 4 6 6 42 11,8 3,53 10 1 2 4 5 7 9 6 63 19 3,4 10 1 3 5 6 56 16,1 3,5
7 55 13,6 4,05 15 1 2 4 6 8 7 53 13,6 3,91 15 2 4 5 7 9 11 7 93 24 3,9 15 3 4 8 7 70 17,8 3,9
8 67 14,9 4,46 20 1 3 5 8 11 8 65 15,2 4,30 20 3 5 7 9 11 13 8 123 28 4,4 20 5 8 11 8 85 19,3 4,4
9 79 16,1 4,88 25 2 4 7 10 13 9 77 16,5 4,70 25 4 6 8 10 13 15 9 157 32 4,9 25 7 10 14 9 97 20,6 4,8
10 91 17,3 5,29 30 3 5 8 12 15 10 90 17,7 5,10 30 5 7 9 12 14 17 10 175 33,5 5,2 30 9 13 17 10 109 21,9 5,2
11 105 18,4 5,71 35 3 7 10 13 17 11 103 18,7 5,51 35 6 8 10 13 16 18 11 190 34 5,6 35 11 15 19 11 127 23,4 5,6
12 119 19,5 6,12 40 4 8 11 15 18 12 117 19,7 5,92 40 6 9 11 14 17 20 12 205 34,5 6,0 40 13 17 21 12 146 25,0 6,0
13 134 20,5 6,53 45 5 9 13 16 20 13 130 20,6 6,33 45 7 10 12 15 18 21 13 220 35 6,3 45 15 19 23 13 166 26,6 6,4
14 150 21,6 6,94 50 6 10 14 18 21 14 144 21,4 6,74 50 8 11 13 16 19 22 14 235 35,5 6,6 50 17 21 25 14 188 28,1 6,8
15 166 22,6 7,35 55 7 11 15 19 23 15 159 22,2 7,16 55 8 11 14 17 20 23 15 250 36 7,0 55 19 23 27 15 211 29,7 7,2
16 183 23,6 7,76 60 8 12 16 20 24 16 174 23 7,57 60 9 12 15 18 21 24 16 267 36,5 7,3 60 20 25 28 16 235 31,3 7,6
17 201 24,7 8,16 65 9 13 17 21 25 17 189 23,7 7,98 65 10 13 16 19 22 25 17 285 37 7,7 65 22 26 36 17 261 32,8 8,0
18 220 25,7 8,57 70 10 14 18 22 26 18 204 24,4 8,40 70 10 13 17 20 23 26 18 305 37,2 8,2 70 23 27 31 18 288 34,4 8,4
19 239 26,7 8,97 75 11 15 19 23 26 19 220 25 8,81 75 11 14 17 20 24 27 19 325 37,7 8,6 75 25 29 32 19 316 36,0 8,8
20 259 27,7 9,37 80 12 16 20 24 27 20 237 25,7 9,22 80 11 15 18 21 24 27 20 345 38,3 9,0 80 26 30 33 20 346 37,5 9,2
21 280 28,7 9,76 85 12 17 21 24 28 21 253 26,3 9,64 85 12 15 18 22 25 28 21 370 39,3 9,4 85 27 30 33 21 377 39,1 9,6
22 302 29,7 10,16 90 13 17 21 25 29 22 270 26,9 10,05 90 12 16 19 22 25 29 22 400 40,8 9,8 90 28 31 34 22 410 40,7 10,1
23 324 30,7 10,55 95 14 18 22 26 29 23 288 27,5 10,47 95 13 16 19 23 26 29 23 425 41,3 10,3 95 28 32 34 23 443 42,7 10,5
24 346 31,6 10,95 100 14 19 22 26 30 24 305 28,1 10,88 100 13 16 20 23 27 30 24 455 41,7 10,9 100 29 33 35 24 478 43,8 10,9
25 369 32,6 11,34 105 15 19 23 27 30 25 324 28,6 11,30 105 14 17 20 24 27 30 25 475 42,7 11,1 110 31 34 36 25 514 45,4 11,3
26 393 33,5 11,74 110 16 20 23 27 31 26 342 29,2 11,71 110 14 17 21 24 27 31 26 515 44,7 11,5 120 32 35 37 26 552 47,0 11,7
27 417 34,4 12,13 115 16 20 24 28 31 27 361 29,8 12,13 115 14 18 21 24 28 31 27 550 46,2 11,9 130 33 36 38 27 591 48,5 12,2
28 441 35,2 12,53 120 17 21 24 28 31 28 381 30,3 12,55 120 15 18 21 25 28 32 28 585 47,5 12,3 140 34 37 39 28 632 50,1 12,6
29 466 36,1 12,92 125 17 21 25 28 32 29 400 30,9 12,97 29 620 48,8 12,7 150 35 38 40 29 673 51,6 13,0
30 491 36,8 13,32 130 18 21 25 29 32 30 421 31,4 13,39 30 655 50 13,1 160 36 39 41 30 716 53,2 13,4
31 516 37,6 13,72 135 18 22 25 29 32 31 441 32 13,81 31 700 51,4 13,6 170 37 40 42
32 541 38,3 14,13 140 18 22 26 29 33 32 463 32,5 14,23 32 740 52,8 14,0 180 38 41 43
33 567 39 14,54 145 19 22 26 29 33 33 484 33 14,66 33 780 54,1 14,4 190 39 42 44
34 592 39,6 14,96 150 19 23 26 30 33 34 506 33,6 15,08 34 825 55,7 15,0 200 40 43 45
35 618 40,2 15,38 35 529 34,1 15,51 35 875 57,5 15,2
36 644 40,7 15,82 36 552 34,7 15,94 36 925 59,2 15,6
37 975 60,8 16

38 1015 62,4 16,3 42 1225 69,2 17,7

39 1060 64 16,6 43 1274 70,8 18
40 1110 65,7 16,9 44 1327 72,5 18,3
41 1166 67,4 17,3 45 1388 74,2 18,7
 86

D R E B U L Ė, T U O P A J U O D A L K S N I S B A L T A L K S N I S, Gl, BL
H V G Hf Amž H V IV III II I Ia H V G Hf Amž V IV III II I Ia H V G Hf Amž IV III II I Ia
5 35 11,4 3,07 5 7 1 2 2 2 3 4 5 36 10,7 3,31 5 1 1 2 3 4 5 42 12,5 3,33 5 1 3 5 7
6 48 13,5 3,56 10 9 2 3 4 5 6 7 6 48 13,5 3,56 10 1 2 3 4 6 8 6 56 15,1 3,72 10 1 4 6 9 11
7 62 15,2 4,04 15 13 3 4 6 7 9 10 7 62 15,7 3,95 15 2 3 5 7 9 11 7 71 17,3 4,12 15 3 6 9 11 14
8 76 16,8 4,52 20 16 4 6 8 10 11 13 8 78 17,7 4,38 20 3 5 7 9 11 14 8 87 19,2 4,50 20 4 8 11 13 16
9 91 18,2 4,99 25 19 6 8 10 12 13 15 9 94 19,5 4,84 25 4 6 9 11 13 16 9 102 20,9 4,87 25 6 9 12 15 17
10 106 19,5 5,45 30 21 7 9 11 13 15 17 10 112 21,1 5,30 30 5 8 10 13 15 18 10 118 22,5 5,23 30 7 10 13 16 19
11 123 20,7 5,91 35 23 8 11 13 15 17 19 11 130 22,6 5,77 35 7 9 11 14 17 19 11 134 23,9 5,59 35 8 11 15 17 19
12 140 21,9 6,37 40 25 9 12 14 17 19 21 12 150 24 6,23 40 8 10 13 15 18 20 12 150 25,2 5,94 40 8 12 15 17 20
13 157 23,1 6,82 45 26 10 13 15 18 20 22 13 170 25,4 6,69 45 9 11 14 16 19 22 13 166 26,4 6,30 45 9 12 15 18 21
14 175 24,2 7,27 50 28 10 13 16 19 21 24 14 190 26,6 7,16 50 9 12 15 17 20 22 14 183 27,6 6,64 50 9 12 15 18 21
15 194 25,2 7,71 55 29 11 14 17 20 23 25 15 212 27,8 7,62 55 10 13 15 18 21 23 15 201 28,7 6,99 55 9 12 15 18 21
16 214 26,3 8,15 60 30 11 15 18 21 24 26 16 234 29 8,07 60 11 13 16 19 21 24 16 219 29,8 7,34 60 9 12 16 19 22
17 234 27,3 8,59 65 31 12 15 19 22 24 27 17 256 30,1 8,53 65 11 14 17 19 22 24 17 237 30,8 7,70
18 255 28,3 9,03 70 32 12 16 19 22 25 28 18 280 31,1 8,98 70 12 14 17 20 22 25 18 256 31,8 8,05
19 277 29,3 9,46 75 33 13 16 20 23 26 29 19 304 32,2 9,43 75 12 15 17 20 22 25 19 275 32,7 8,41
20 299 30,3 9,89 80 34 13 17 20 24 27 29 20 328 33,2 80
9,88 13 15 18 20 23 25 20 295 33,7 8,77
21 323 31,3 10,32 85 35 13 17 21 24 27 30 21 353 34,2 10,33 85 13 15 18 20 23 25 21 316 34,6 9,14
22 346 32,2 10,74 90 36 13 17 21 25 28 31 22 379 35,2 10,78
90 13 16 18 21 23 26 22 337 35,5 9,52
23 371 33,2 11,17 95 36 14 17 21 25 28 31 23 406 36,1 11,23 95 13 16 18 21 23 26 23 360 36,3 9,90
24 396 34,2 11,59 100 37 14 18 22 25 29 32 24 433 37,1 11,67 100 14 16 19 21 23 26 24 382 37,2 10,29
25 422 35,1 12,01 105 37 14 18 22 26 29 32 25 460 38 12,12 105 14 16 19 21 23 26 25 406 38 10,69
26 449 36,1 12,43 110 38 14 18 22 26 29 33 26 489 38,9 12,56 110 14 16 19 21 24 26 26 431 38,8 11,09
27 476 37,1 12,85 27 517 39,8 13,00 115 14 16 19 21 24 26 27 456 39,7 11,51
28 504 38 13,27 28 547 40,7 13,44 120 14 17 19 21 24 26 28 483 40,5 11,93
29 534 39 13,69 29 577 41,5 13,88 29 510 41,3 12,37
30 563 39,9 14,11 30 607 42,4 14,33 30 539 42 12,82
31 594 40,9 14,53 31 639 43,3 14,77
32 626 41,9 14,95 32 671 44,1 15,20
33 658 42,8 15,37 33 703 44,9 15,64
34 691 43,8 15,79 34 736 45,8 16,08
35 726 44,8 16,22 35 770 46,6 16,52
36 761 45,7 16,64 36 804 47,4 16,96
 87
35 priedas
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai

Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 38
10
10
10
10
10
10
10
10
10
10
10
50
50
50
(50 makete iki penkiasdešimt simbolių)

Valdytojas
(urėdija) (girininkija)

Savininkas
(pavardė, vardas)

Valdos adresas
(rajonas, kadastro vietovė, kaimas)

Saugoma teritorija
Kv. Nr. Miškų Siūlomas Admin. pavadi- draustinio, pazonė Nusaus. Kadastro Bloko Sav. Naudotojų Taksat.
pogrupis miškų vienetas nimas funkc. zonos žemė vietovės kodas Nr. grupė
pogrupis pavadinimas kodas

0)

Kitos teritorijos PAST BAST

4) (NATURA 2000)

Buvę: Kv. Nr. , girininkija Plotas ha ( ). Foto Nr.

Kortelių sk. ( ), sklypų Nr.

Taksatorius:
Vardas, pavardė parašas data
Tikrino:
Vardas, pavardė parašas data
88
36 priedas
 89
37 priedas
Girininkijos teritorijoje esantys svarbūs objektai

Eil. Simbolis Simbolio pavadinimas 26. Retų augalų radvietė

nr. 27. Kiti rekreaciniai objektai
1. Girininkijos 28. Parko direkcija
2. Urėdijos 29. Priešgaisrinis bokštas
3. Žaidimų ir sporto aikštelė 30. Tarpiniai sandėliai
4. Pilkapis 31. Pašarų aikštelės
5. Piliakalnis 32. Daigynas, medelynas
6. Akmuo (apeiginis arba su ženklais)
33. Genetinis draustinis
7. Alkakalnis, alkavietė
34. Sėklinis medynas
8. Archeologinis kompleksas
35. Mokslinio tyrimo ir mokymo miškai
9. Laidojimo vietos
36. Laužavietės
10. Bažnyčia
37.
11. Istorinis objektas
38.
12. Architektūrinis objektas
39.
13. Inžinerinis objektas
14. Kiti gamtos paveldo objektai Pašarų aikštelė arba tarpinis sandėlys kartografinėje
15. Botaninis objektas medžiagoje atžymimas simboliu tik tada kai jis sklype
16. Koplytėlė, kryžius, koplytstulpis pažymėtas kaip intarpas (pvz. sklypas medynas ir jame yra
17. Turizmo informacijos centras intarpas pašarų aikštelė)
18. Informacinis stendas
19. Stoviklavietė, poilsiavietė
20. Transporto stovėjimo aikštelė
21. Apžvalgos aikštelė
22. Reginių vieta
23. Paplūdimys
24. Retų paukščių lizdavietė
25. Retų žinduolių buveinė
 90

38 priedas

V. Į.____________________ miškų urėdijos _____________________ girininkijos

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ RIBŲ APŽIŪROS VIETOJE AKTAS

V. Į. ____________________ miškų urėdijos įgaliotas atstovas_____________________________

(pareigos, v.,
pavardė)
(toliau – valdytojas), dalyvaujant miškotvarkos darbų vykdytojo ____________________________
įgaliotam atstovui _______________________________(toliau – vykdytojas) _________________
(data)
apžiūrėjo vietoje V. Į. ____________________ miškų urėdijos _____________________________
girininkijos valstybinės reikšmės miškų ribas.

APŽIŪROS METU NUSTATYTA:

1. V. Į. ____________________ miškų urėdijos ______________________ girininkijos

valstybiniai miškai ribojasi su kitais naudotojais ______ km ilgiu su ______ posūkio taškų.
2. Visos ribos __________________________________________________________________
(išvalytos, jei neišvalytos, nurodomas jų ilgis)
posūkio taškuose privalomi riboženkliai__________________________________________
(pastatyti ir lengvai identifikuojami ar nepastatyti ir neįmanoma identifikuoti, nurodant jų skaičių).
3. Valstybinės reikšmės miškų ribos ir riboženkliai ___________________ pagal šiuos
(parengti, neparengti)
reikalavimus: valstybinės reikšmės miškų valdytojai privalo iki inventorizacijos darbų pradžios išvalyti
visas valstybinės reikšmės miškų, besiribojančių su privačiais ir rezervuotais nuosavybės teisių atstatymui
skirtais miškais, ribas, atstatyti reikalingus riboženklius.

BŪTINOS ATLIKTI PRIEMONĖS:

1. Iki miškotvarkos darbų pradžios ____________ valdytojas įsipareigoja _________________

_____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________
_________________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________
__________________________________________________________________________
(nurodyti datą ir išvardyti atliktinus darbus)

_________________________________ _______________________________
(valdytojo pareigos, v., pavardė, parašas) (vykdytojo pareigos, v., pavardė, parašas)

*Inventorizacijos darbai pradedami, pasirašius valstybinės reikšmės miškų ribų apžiūros vietoje aktą
 91

Valdytojas 57 Švenčionėlių 3 Lakajos

(urėdija) (girininkija)

Savininkas (pavardė, vardas)

Valdos adresas
(rajonas, kadastro vietovė, kaimas)
Saugoma teritorija
Kv. Nr. Miškų Siūlomas Admin. pavadi- draustinio, pazonė Nusaus. Kadastro Bloko Sav. Naudotojų Taksat.
pogrupis miškų vienetas nimas funkc. zonos žemė vietovės kodas Nr. grupė
pogrupis pavadinimas kodas

0) 10 308 401 86 250 3 1 8612 4 42 28

Kitos teritorijos PAST BAST
4) (NATURA 2000)

Buvę: Kv. Nr. 10 , girininkija Januliškių Plotas ha ( ). Foto Nr. 3212, 3213
Kortelių sk. ( 10 ), sklypų Nr. ( 1-5, 7-8, 11-13)

V.Bevardenis 2007 09 11
Taksatorius:
Vardas, pavardė parašas data
Tikrino: J.Zelvaras 2007 10 12
Vardas, pavardė parašas data

Privati miško valda

Valdytojas 57 Švenčionėlių 3 Lakajos

(urėdija) (girininkija)

Savininkas Vardenis Bevardenis

(pavardė, vardas)
Valdos adresas Švenčionių raj., Lakajos k. v., Jauniškio km.
(rajonas, kadastro vietovė, kaimas)
Saugoma teritorija
Kv. Nr. Miškų Siūlomas Admin. pavadi- draustinio, pazonė Nusaus. Kadastro Bloko Sav. Naudotojų Taksat.
pogrupis miškų vienetas nimas funkc. zonos žemė vietovės kodas Nr. grupė
pogrupis pavadinimas kodas

0) 11 401 86 250 3 1 8612 4 102 1 28

Kitos teritorijos PAST BAST
4) (NATURA 2000) 41 52

Buvę: Kv. Nr. 11 , girininkija Januliškių Plotas ha ( ). Foto Nr. 3212, 3213
Kortelių sk. ( 3 ), sklypų Nr. ( 6,9,10)

V.Bevardenis 2007 09 16
Taksatorius:
Vardas, pavardė parašas data
Tikrino:
Vardas, pavardė parašas data
 92

Kvartalo schema Relaskopiniai bareliai

Eil. Skl. Barelių skaičius

nr. nr. gryni mišrūs
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
Iš viso
Pastaba: Skirta kvartalo schemai bei ypatingų objektų ar priešgaisrinių
priemonių atžymėjimui

Skritulio formos bareliai

( naudotini vykdant tyrinėjimus)

Barelio plotas Spindulys

(m2) (m)
5 1,26
10 1,78
20 2,52
50 3,99
100 5,64
200 7,98
300 9,77
400 11,29
500 12,62
1000 17,65
 93

Apskaitos kampinio matavimo bareliuose kortelė

Pririšimo punktas_______1____ X
6121200 Y
669400 Barelių išdėstymo schema
(pavadinimas)
Barelių skaičius sklype 6 Atstumas tarp barelių 70
6 5
Rūšinė sudėtis (vizualinis matavimas)
6P2E2B+D

Koeficientas: 2 Pastabos: 1 2 3 4
Apskaita kampinio matavimo bareliuose
Barelio Nr.\ Vyr. medžių rūšis Apskaitos medžiai Barelio
santykinis Medžių rūšis skersmuo, (1 cm Medžių rūšis -E / Skersmuo (cm) -D
Aukštis (m)-H / Amžius (m.)-A
suradimo
dydis tikslumu), aukštis (1 m ), medis
amžius (1 m. tikslumu) Atst. Azm.,
P E B D ,m o
D1 D2 D3 H A E D H A E D H A E D H A
1 1 7 2 3 32 31 32 28 102 E 30 27 90 4 175
2 1 6 3 1 34 33 34 28
3 1 8 2 4 1 33 34 32 29 B 30 31 85
4 0,5 4 1 2 32 30 35 28 104
5 1 9 4 1 31 33 36 29
6 1 6 1 5 1 30 31 30 27 99
7
8
9
10
11
12
13
14
15
 94
Dviardis medynas, virtėliai, lizdavietės apsaugos zona (23 maketas), Vištvanagio lizdas (21 maketas)
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

1 1 B 1 Lcp 5
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 8 B 60 24 24 0,7 210 38 1 B 45 123
10 1 J 60 23 22 15 98 123
10 1 D 60 24 26 23 24
10 E 70 21 43 2 9 1
10 P 90
10 A 120
10 2 10 E 40 8 8 0,3 35
10
10
10
50
50
50

Pušynas nusakintas (23 maketas), rekreacinis objektas – atokvėpio vieta su įranga (21 maketai)

Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

3 1 P 2 Ncl 308 401

Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 7 P 100 26 30 0,6 280 38 1 P 90
10 3 E 100 24 28 23 7
10 B 80 21 42 1 4 1
10 A 120 21 42 4 8 1 2
10
10
10 3 10 E 20 2 30
10 Pastaba: rekreacinė įranga miško baldų komplektas du
10 vienetai.
10
50
50
50
 95

Pušynas nusakintas (23 maketas), rekreacinis objektas – atokvėpio vieta su įranga (21 maketai)
Brandus eglynas su lapuočiais ir perspektyviu pomiškiu, lizdavietė, nusausintas, sausuoliai, virtėliai,
užšlamštintas
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha)
Sklypo Plotas rūšis Auga- miškų
Žemės tetasMedžių vietėBoni- pogrupis Miškų Sklypo Nusau- Sausi 3 Virtėliai
Nr. naudm. pogrupis paskirt. sinimas 1. Projektuojamos
2. 3. ūkinės
Eilė priemonės
Išk. % Medžių Sodinuk m / ha
1 Nr. (ha) naudm. rūšis tetas vietė
2
pogrupis paskirt. sinimas 1. 2. 3. Eilė Išk. % rūšis ųSodinukų
Medžių kiekis 3 3

51 1 E 2 Ldp 308 N 2 rūšis kiekis 3 5 m / ha5

4 2 E 2 Lcp 122 115 1 30
ArdasArdas S uSdu ėd ėt tii ss Amžius
Amžius HH DD Skal-
Skal- Iškirt.
Iškirt. Kilmė
Kilmė Tūris
Tūris Σ GΣ G Papildomi maketai
2
Papildomi maketai
3 3/ha)
Koef.
Koef. Rūšis
Rūšis (metais)
(metais) (m)
(m) (cm)
(cm) sumas
sumas %
% (m
(m /ha) (m2(m
/ha) /ha) Nr.Nr. 1 1 2 2 3 3 4 4 55
10 101 1 56 E
E 100
35 25
16 28
14 0,8
0,9 K 380 3838 1 1 E E 2575 122
10 10 13 U
B 90
35 27
16 30
14 1223 13 1 E 2 2011 324
10 10 21 B 70 26 28
D 35 17 16 2321 1 43 2 1 1
10 2 D 70 25 32
10 P 35 K 15 01 122 3 1
10 J 70
10 A 50
10 3 7 U 15 2 50
10
10 2 E 15 1 K
10 10 9 19 E 100 27 36 15
E 25 2
10 10 1 P 100 28 40
10 10
A 150
50 Trys int’ po 0,1 ha - pelkės
50
50
50
50

Kultūrinės
Eglės kilmės
želdiniai likę po eglynas (ugdyti, kirsti,
laja, patenkinamos pav. Pavieniai
būklės. medžius),medžiai.
pažeistasVincuko
žvėrių, nepakankamas ugdymas
ąžuolas – botaninis
objektas (21 maketas). 38 – am makete projektuotos ūkinės priemonės.
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

6 1 B 1A Lcs 121 2 30
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 8 B 10 8 6 0,5 38 1 B 70 111
10 2 D 10 9 6 15 98 111
10 11 98 E 20 3
10 23 10 23
10 6 6 E 12 2 2 0,6 K 21 40 5 155 2
10 2 E 20 3 4
10 2 A 20 3 4
10 U 10
10
10 9 10 A 120 25 60 3
50
50
50
 96

Vykmečio želdiniai nuo 6 metų su minkštaisiais lapuočiais aprašomi viename arde

Vykmečio želdiniai 5 metų (imtinai), kirtavietėje, vyksta žėlimas (ugdyti).
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
Nr. (ha) (ha) naudm. rūšis tetas vietė pogrupis miškų
paskirt. sinimas 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinukų m3m/3ha
11 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. 2 sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
rūšis kiekis 3
rūšis ų kiekis 3 / ha

9 7 2 2 E E 3 3 Ldp
Ldp 121 K 35
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Ardas u d ė tRūšis
SKoef. is Amžius
(metais) (m) H (cm) Dsumas Skal-
% Iškirt. Kilmė
(m3/ha) (mTūris
2
/ha) ΣG
Nr. 1 P2 a p i l d o3m i m a k e4 t a i 5
3 2
10 Koef. Rūšis (metais) (m /ha) (m) (cm) sumas % (m /ha) Nr. 1 2 3 4 5
1 5 70,5 E
0,8 K 38 1 U 90 111
10 1 65 0,5 E 0,8 K 38 1 E 90 111
10 3 3 2 2 U 15 04 111
10 102 2 U
2 15 03 111
10 5 3 10 2 2 D30 19 Lz Šm Iv 2
10 52 3 D
4 19 Iv Šm Lz 2
10 9
10 100 16
20 28 2 30 2 U
E 5 11 0511 E
04 20
E 20 3 3
1010 9 80 64
100 2628 28 30J
U 15
1010 4 J 70 23 26
1010 Pastaba: 5 metų ir jaunesniuose želdiniuose pagrindinių
1010 medžių rūšių savaiminukai taksuojami 1-ame arde,
minkštųjų lapuočių savaiminukai taksuojami 5-ame arde.
10
10
10
10
50
10
50
5050
50
Vykmečio želdiniai virš 10 metų. Žvėrių nuskabyti ugliai šviežiai (12 maketas)
Kv.nr. ....... Skl.nr.
Anksčiau ............
likę po laja E G-ja. .........................
želdiniai dabar sudaro Vietovė ..............................
antrą ardą (dalis kultūrinių Blokas.....................
E pirmame Sav.Nr.
arde)...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Sklypo Nusau- Projektuojamos rūšis ų kiekis
ūkinės priemonės Sausi Virtėliai

110 Nr. 2 (ha) Enaudm. 3 rūšis Ldp

tetas vietė pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių
rūšis
Sodinukų
kiekis 3 m3 / ha

Ardas 8Sudėtis 1
Amžius BH 1 Nds
D Skal- Iškirt. Kilmė 123
Tūris ΣG
2 15P a p i l d o m i
maketai
2
Ardas Koef.S u d ėRūšis
tis (metais)
Amžius H(m) (cm)
D sumas
Skal- %
Iškirt. Kilmė (m3/ha)
Tūris Σ (m
G /ha) Nr. P 1a p i l d o2m i m a3k e t a i 4 5
(m3/ha) (m2/ha)
10 1 5Koef. Rūšis
E (metais)
13 (m)
3 (cm)
4 sumas
0,8 %
K Nr.38 1 1 2 E 3 90 4111 5
10 1 5 B 35 17 16 0,6 38 2 E 25 122
10 2 U 15 5 4 19 Iv Šm Lz 2
10
10 32 D
D 35
10 196 184 1915 Lz 96 Šm111 Sm 2
1010 1 Bt
A 35
13 16 14 K 11 97 EA 25 4
1010 2 E 35 16 16 K 12 22 E 20 2 1
1010 2 10 E 35 7 8 0,5 K 15 03 121 1 1
1010
10
10
10
10
10
10
50
5050 Int’ - 0,2 ha pelkė Pc ir 0,1 ha Bt (50) 0,7 sk.
5050
 97

2000 m P želdiniai žuvę dėl stelbimo. 2004 m P želdiniai patenkinami. Kurtinių tuokvietė
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

11 2 P 3 Lbl 121 1 30
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 4 P 6 1 2 0,8 K 38 1 P 110 111
10 1 P 10 3 6 K 15 81 111
10 3 B 10 5 6 11 00 P 1
10 2 D 10 6 6 11 04 P 40 3
10 E 10 K 12 11 P 80 4
10 E 20 21 43 4 1 1
10 Pastaba: Kai 1-mo maketo augavietė atitinka 23 24
10 intarpo augavietę, 50 makete ji nerašoma.
10
Žuvusiems želdiniams pildomas 12 maketas.
10
50 Int’ 0,2 ha EB (35) 1,0 sk
50 0,1 ha pelkė, Pb.
50

Medynas su polajiniais želdiniais, blogos būklės (nustelbti lapuočių), nusausintas

Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

12 1 B 1 Lcp N
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 9 B 30 17 14 0,6 38 1 B 20 121
10 1 P 30 15 16 11 00 E 12 2
10 E 40 12 11 E 70 4
10 6 7 E 10 1 0,2 K
10 2 E 15 2 2
10 1 13 5 3 2
10 Pastaba: blogos būklės želdiniams
10 pildomas 12 maketas.
10
10
50
50
50
 98

Praeito vykmečio želdiniai žuvę, skubus ugdymas. Minkštųjų lapuočių amžius mažesnis dėl ugdymo

Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

13 1 B 2 Lcp 121 K 30
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 5 B 10 5 4 1,0 38 2 E 5
10 3 D 10 7 4 15 97 121
10 2 E 16 3 4 K
10 E 25
10 A 35
10 P 16 K
10
10
10
10
50 Trys miškinės obelys
50
50

2005 m. kirtavietė su pavieniais medžiais, želdosi J, paliekama savaiminiam žėlimui, Pelkinės uolaskėlės
augavietė
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

14 5 Pdn N 230 JE
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 5 7 J 3 1 40 38 1 J 70 111
10 3 E 25 3 4 15 05 111
10 U 5 21 43 6 48 1
10 23 24
10
10 9 7 J 70 27 28 2
10 3 E 70 23 26
10
10
10
50
50
50
 99

Aikštė su traku ir pavieniais kultūriniais medžiais, želdinti. Dalyje sklypo avietės (14-as maketas)

Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

15 7 Lcp 211 EĄ 35
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 9 7 A 120 23 80 5 38 7 211
10 2 L 100 23 46 23 10
10 1 K 100 23 46 19 Kr Lz 1
10 14 Av 20 80
10
10
10
10
10
10
50 Int’0,2 ha – buvusi sodyba
50 Penkios paprastos obelys, viena kriaušė
50

Žuvęs medynas (vėjovarta). Želdinti EP. 12-tame makete visais atvejais rodoma tik viena medžių rūšis
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

16 6 Lcp 211 EP 35 5 70
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 9 6 E 70 24 28 40 38 1 E 90 111
10 3 B 100 22 26 12 2 E 70 4
10 1 J 70 23 26 23 10
10 19 Lz Šm 2
10
10
10
10
10
10
50 Viena miškinė kriaušė
50
50
 100

Aukštapelkė apaugusi pušimis (bonitetas nesiekia 5B), menkmiškis. Pildomas 4-as ardas.
Tetervinų tuokvietė. Spanguolės, gailis

Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

18 47 Pa
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 4 10 P 150 5 10 0,5 38 47
10 23 24
10 21 43 4 2 1
10 14 Sp 100 40
10 14 Gl 60 20
10
10
10
10
10
50
50
50

Atvejiniai kirtimai, U pomiškis pažeistas žvėrių, naujas miškų pogrupis.

Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

5 1 E 3 Ldp 401 308 N 112

Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 5 E 100 25 32 0,8 380 38 1 E 90
10 1 U 90 27 32 12 14 U 30 3
10 2 B 70 26 28 23 1 2 10
10 2 D 70 27 36
10 3 7 U 15 3 50
10 3 E 10 1
10
10
10
10
50
50
50
 10

39 Maketo pildymas. Kodas 1 – įvykdyta ūkinė priemonė.

a) Dalyje sklypo įvykdytas plynas kirtimas, želdinta EP. Būtina užpildyti 15 ir 11 maketus
Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

18 2 E 2 Ncl
Ardas Sudėtis Amžius H D Skal- Iškirt. Kilmė Tūris ΣG Papildomi maketai
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m2/ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 6 E 3 0,5 0,9 K 38 1 E 80
10 1 4 P 3 0,5 K 39 1 E 80 1
10 15 13 111
10 11 15 EP 35 4
10 23 1 10
10
10
10
10
10
50
50
50

b) Likusiuoju nekirstoje sklypo dalyje pasikeitė vyraujanti medžių rūšis

Kv.nr. ....... Skl.nr. ............ G-ja. ......................... Vietovė .............................. Blokas..................... Sav.Nr. ...............
Sklypo Plotas Žemės Medžių Boni- Auga- Miškų Siūlomas Sklypo Nusau- Projektuojamos ūkinės priemonės Sausi Virtėliai
(ha) miškų
1 Nr. naudm. rūšis tetas vietė pogrupis pogrupis paskirt. sinimas
2 1. 2. 3. Eilė Išk. % Medžių Sodinuk
3 m3 / ha
rūšis ų kiekis

5 1 P 1 Ncl

Papildomi maketai
2
Koef. Rūšis (metais) (m) (cm) sumas % (m3/ha) (m /ha) Nr. 1 2 3 4 5
10 1 6 P 90 30 36 0,7 38 1 E 80
10 1 4 E 90 28 32 39 1 E 80 1
10 23 10
10 19 Šm Lz 2
10
10
10
10
10
10
50
50
50