Skyrius 1 .

Ivadas
1.1 Literatiira

1.1.1 Matematine analize I

• V. MackeviCius Integralas ir matas • V. Kabaila Matematine
analize I d. analize I d. analizes pagrindai I d.

• E. Misevicius Matematine
• V. Iljinas, E. Pozniakas

Matematines

1.1.2 Matematine analize II Vti"• Graham, Knuth, Patash~

Concrete Mathematic

• V. Mackevicius

Integralas

ir matas analize I d. analizes pagrindai I d.

• E. Misevicius Matematine

• V. Iljinas, E. Pozniakas Matematines

1.2

Destomos temos

1.2.1 Matematine analize I

1. Klasikiniai uidaviniai. Uzdavinys apie Hanojaus boksta Flavijaus uzdavinys. Rekursinis metodas. Matematines indukcijos metodas. Niutono-binomo formule. Paskalio trikampis.
~VI..6'~~

~'C-l~

2. Funkcija. Funkcijos apibrezimas.

sios sveikosios reiksmiu funkcijos. poliniu koordinaciu sistemose.

Injekcija, siurjekcija, bijekcija. ElementarioPunkciju grafikai Dekarto staCiakampyje ir

3. Realieji skaiciai. Racionalus

skaiciu aksiomatika aires. Tikslieji aibiu reziai.

ir iracionalus skaiciai, Supratimas apie realiuju idetuju intervalu aksioma. Skaiciosios ir kontinuumo galios

Skyrius 2 .

Klasikiniai uzdaviniai
n- natnralus

skaicius

B - funkcija R(F') c B - reiksmiu sritis JR - realiuju skaiciu aibe

-4

f :A

x, r - realus skaiciai D(A) = A - apibrezimo sritis Z - sveiku skaiciu aibe

n

N - naturaliuju

skaiciu aibe

L
j=1

aj

al

+ a2 + ... + ~
n

II
j=1

aj

= al
~

. a2 .....

*~

2.1

Niutono-binomo formule

G):= {
leI n E N, tal

r(r-l)(r-2) .. ·(r-k+l) 1.2.3· .... *(k-I)k

,k~olrER ,k<O kEZ

. (n) k

!n k!(n-k)!
~ =1

1· 2·3· ... · k(k + 1)(n - k 1·2·3· ... -k

+ 1) .....

(~)= 0, kai k

>n

G)

n 1

=n -=f. 0, kai r E JR, r

n. k!(n-l)!

f. N, k > r

2.1.1

Paskalio trikampis
n 0 1 2 3
4

(~) G)
1 1 1 1 1 1 1 1
2

m G) G)
1 3
6

(~) (~)

3
4

1
4

5
6

5
6

10 15

10 20

1 5 15

1
6

Matematine indukcijos metodas

Skyrius 2.

ri

1 1 1 1 1 n+1 ...... d

1 21 33 4B 5 10

1 4 10

1 51

(n~l) (n + I)! n! .,...,k!c-:-(n'-+-l-'- = k!(n ...... )! ...... -=-k.,..,-)! k n!(n ...... k+1)+n!k! k!(n ...... + 1) k

= (~) + (k:1)

n! (k ......)!(n + 1...... = l k)! n!(n ...... k+1+k) k!(n ...... + 1) k (n + I)! k!(n ...... + 1) k

2.2

Matematine indukcijos metod as

Algoritmas: 1. Indukcine baze Tna 2. Indukcinis zingsnis. Prielaida: Tn (arba Tk. no ~ k ~ n). Irodome, kad teisinga Tn+1•

(x+yt
1. n=l

j=O

(~)xn-j.yi
J

,n2: 1

2. Prielaida: Tn - teisingas.
Irodyti:

(x+yt+1

= n+l ( n~l L
j=O

xn+1-j.yi

'I

Bramos (Hanojaus]

boksto uidavinys

Skyrius 2.

= xn+1 + = xn+l + = xn+l +

i=l

~(G)+ C: l)X

(~)xn+1-j J

. yi

j=l

t (.: 1)X
J

n-i+1

. yi

+ yn+1 =

t (n ~ 1)X
j=l

n+1-i.

yi + yn+1 =

n+1-j

yi + yn+1 =

'I: (n ~ 1)X
j=O

n+1-j

yi

(x+yt=

L
TE(Z)

(~)XT-k.yk,r:::::OirrEZ

2.3

Bramos (Hanojaus) boksto uzdavinys

Duoti tris stulpai. Ant vieno stulpo yra sudeti diskai. Juos reikia perkelti ant kite stulpo, vienu metu galime perkelti tik viena diska, Disk'! galima deti tik ant tuscioio stulpo arba ant kite didesnio disko. Tn - minimalus perkelimu skaicius reikalingas perkelti visus diskus ant kite stulpo. Perkelimu kiekis To = 0 T1 = 1 T2 = 3 T3 = 7 Galime pastebeti, kad Tn = 2Tn-1 + 1 To Rekurentine formule { t; Tarkim U(n) = T(n)

=0 = 2Tn-1 + 1

+1
U(O) { U(n)

=1 = 2U(n

- 1)
-

Galime pastebeti, kad U(n) = 2n, taigi Tn matematines indukcijos principu.

1. Indukcijos baze.

= 2n

1. Si'! formule reikia [rodyti

n=O T(O)

20

2. Indukcinis zmgsnis. Prielaida: T( n) = 2n - 1. Irodyti: T(n + 1) = 2n+1 -1-

teisinga.

2 . (2n - 1) + 1 = 2· 2n - 2 + 1 = 2n+1 - 1 Remiantis matematines indukcijos metodu T( n) = 2n - 1 teisinga \:In E N. Nuorodos: http://www.cut-the-knot.org/recurrence!hanoi.shtml

T(n

+ 1) = 2T(n) + 1 =

Flavijaus uidavinys

Skyrius 2.

2.4

FJavijaus uzdavinys

Flavijus buvo zymus pirmo amziaus zydu istorikas. Per zydll ir romenu kara jis pateko i ola, kuria apsupo romenu kariai. Legenda byloja, kad zydai nepanoro pasiduoti ir nutare nusizudyti. Jie sudare rata, turejo buti nuzudytas kas trecias asmuo, taip turetu buti zudoma iki tol kol isliks vienas gyvas. Flavijus nesiruose mirti, todel greitai surado vieta rate ir isliko gyvas. Pavyzdys:

Sudarome reiksmiu lenrele:

2°
"..,.__

O~~
~~
22 23

2'
___..".._,

x J(n)

-I-

AnaIizuokime,

67 8 57 1 kai elemenn; skaicius yra lyginis.

TT
2n 1 2n2n-3

23

~ 45 13

3
'\ ~

10 5

11
7

12 13 14 15 9 11 13 15

20\ 2~2~-J\
12 2n-l . 2n-3 \
.'

.
1

J(2n).....
2

..

..

J(n)

n-2:@

n-10-

53 37

C2Y4
/

Pemumeruokime skaicius . Taigi kaip gaIima pastebeti, kad ratas pasidare beveik identiskas pirmajam, vienintelis poky tis - visu zmoniu numeriai "padvigubejo -1", taigi J(2n) = 2J(n) - 1 Bet kas ivyksta, kai pradinis zmonill skaicius yra nelyginis. Tiesiog zmoniu numeriai "padvigubes + 1".

J(I)
J(2n) { J(2n

= 2J(n)-1 + 1) = 2J(n) + 1

IS lenteles galejote pastebeti tam tikra desninguma. Pvz.: grope 22,4 (indeksas [0]) 1, 5 (indeksas [1]) - 3, t.y. aritmetine progresija, ao = 1, d = 2. Reikia rasti buda kaip tuos indeksus apskaiciuoti. Indeksa pazymesim raide l.

J(n)

= J(2m+l) = 2l+

1 Matematines

indukcijos principu reikia irodyti siaformule.

1. Indukcijos baze
n

I,m

O,l

J(l)

J(2°

+ 0) =

2·0

+1=

Flavijaus utdavinys

Skyrius 2.

2. Indukcinis

zingsnis

a) n - lyginis, 2n

= 2m + l, l - irgi
2m l

lyginis.

J(2n)

= J(2m+l) = 2J(T+2)-1

= 2J(2m-1+ )-1
2
= 2l

= 2(2+1)-1

2l

+1
analogiskai su nelyginiais

Taigi irodeme su lyginiais skaitmenimis,

b) n - ne1yginis, 2n + 1 = 2m + l, 2n = 2m + l - 1, l- nelyginis.

J(2n+ 1) = J(2Tn+l)

= 2J(T

2Tn

l 1 l- 1 + 2 - 2)+ 1 = 2(2· -2- +1)+ 1 = 2l+ 1

2.4.1

Repertuaru metodas. Apibendrinta rekurentine formule

f(l) = a f(2n) = 2f(n) + b { f(2n + 1) = 2f(n) + c

Tarkim turime tokia formule

Flavij aus uZdavinyje: a = 1, b Sudarykime reiksmiu lentele:

= -1, c = 1.

n 1 2 3 4
5 6 7

8 9

f(n) a 2a 2a 4a 4a 4a 4a 8a 8a

+b +c +3b +2b +b +7b +6b +c +2c +3c +c

Galime pastebeti, kad a dideja dvejeto laipsniu (2m), 0 b ir c reiksmes yra tame (2m) intervale. b mazeja nuo 2m - 1 iki 0, 0 c dideja nuo 0 iki 2m - 1. Vadinasi mes galime isreiksti formule f(n) = A(n)· a + B(n)· b + C(n) . c Galima nuspeti, kad sios formules yra tokios: A(n) = 2m B(n) = 2771 1 -l -

C(n)

l n

= 2m + l, 0 ::; I < 2m, n ;::: 1

A(l) = A(2n) = A(2n + 1) = Formule A(2m

Nera labai sudetinga [rodyti siq formule matematines indukcijos principu. Taciau skaiCiavimai bus sudetingi ir neinformatyvus. Taciau yra kitas budas, tai isspresti - renkantys tam tikras reiksmes ir sujungiant atsakymus. Tarkim a = 1, b = c = 0, tada f( n) turetu buti lygi A( n). Rekurentine formule atrodys taip:

1 2A(n) 2A(n) + I) = 2m yra teisinga pagal matematine

9

indukcija.

Flavijaus uzdavinys

Skyrius 2.

Taigi pasinaudokime rekurentiniu prastu fen) funkciju. Tarkim f(n)=l:

sarysiu ir atsakymu atbulai, pradedami

nuo pa-

1= a 1= 2·1+b 1= 2·1+c a = 1, b = -1, c 1= 2n= 2n+1=

= =Ltenkins
fen)

si'llygCiq sistema, A(n)

=

= B(n) = C(n) = fen) =

l.

Dabar galime panaudoti

n:

a 2·n+b 2·n+c

Sia lygciu sistema tenk:ins a = 1, b = 0, c = 1, \:In. Mes viska atlikom, parodem, kad funkcijos A(n), B(n) ir C(n), kurios apibrezia rekurentini sarysi, tenkina si'llygciq sistema, A(n) = 2171 n = 2= + l, 0 :S l < 2171 A(n) - B(n) - C(n) = 1 A(n) + C(n) = n Taigi pasinaudodami tuo ka radom gauname, kad C(n) = n - A(n) = l, B(n) = A(n) - 1- C(n) = 2m -l1 Sis pavyzdys puikiai parodo repertuaru metoda rekurentiniams sarysiams spresti. Repertuaru metodas:

1. Randame bendrus parametrus, kuriems zinome sprendinius, arq specialiu parametru, kuriuos galime isspresti.

surenkam

repertu-

2. Tada mes surenkam bendra atveji is specialiu parametru. Mums reikia tiek nepriklausomu sprendiniu kiek yra nezinomuju (duotame pavyzdyje prireike 3, a, b ir c kintamiesiems).

10

Skyrius 3

Funkcija
3.1 Funkcijos apibrezimas

Tarkime duotos dvi netuscios aibes X, Y.

Apibrezimai:
L Taisylde kiekvienam aibes X elementui y E Y, vadinsime atvaizdziu is Xi Y. Zymejimai:

t.

prisikiriancia

vieninteli (!) elementa

I f:X~Y,Y=f(x),J:X3x~f(x)EY,X~J
f f
apibrezimo

2. X - arvaizdzio 3. X - atvaizdzio
4. Elementas 5. Elementas

sritis(D(f))

reiksmiu sritis( R(f))

y E Y, kuriam y = f(x) vadinamas x E X vaizdu. x

E

X, kuriam y = f(x) vadinamas y

vadinama aibe:f-l(y)

E Y pirmavaizdziu.

6. Pilnuoju y pirmavaidziu Tarkim A eX, BeY Apibrezimai.

{x EX:

f(x)

= y}

L Aibes A vaizdu vadiname aibe

f(A)
2. Aibes B pirmavaizdziu

= {y

YI3x

A : f(x)

= y}

vadiname aibe

rl(B)
Iliustracij a:

{x EX:

f(x)

B}

11

Funkcijos apibretimas

Skyrius 3.

Pavyzdziai: !
_L_---,
.~. P
t

i
__ ,-_'__
...

,J I

.•J

f(x) = x2 .. =Y=lR. Y

fro; 1] = [0; 1] f-1([0; 1]) = [-1; 1] f-1([1;4]) = (-2;-1)[1;2] f-1([0; +00») =

f(O; 1)

f[l; 2]
f(lR.)

t:' (lR.) =

= [0;+00)
lR.

= [1; 4]

= (0; 1)

Tarkim turime x : X .......; y. Apibrezimai.

Funkcija

vadinama: atvaizdis), jei VX1, X2 EX:

a) injekcija (injektyvus lliustracija

Xl ~ x2

=?

f(X1)

~ f(X2).

r?r (l)0~c1®

= Y1,Y2,Y3,Y4

Jei lygybe Yo

= f(x)

turi ne daugiau kaip viena sprendini, taiji yra injekcija.

= yl arba lygybe Yo =

b) siurjekcija (siurjektyvus atvaizdis), jeigu f(x) ne maziau kaip viena sprendini, (1) - nera siurjekcija.

f(x)

turi

c) bijekcija, jei ji yra injekcija ir siurjekcija

arba Iygybe Yo

= f(x)

turi tik viena

sprendini,

--------------------lA = B, tada kai A C B,B C A

Xl

= {X1,X2,X3}

12

Funkcijos apibreiimas

Skyrius 3.

Pastabos: 1. Jei X nenurodyta, 2. Kiti pozymiai Pavyzdziai: 1. f: tai D(f) laikome didziausia aibe, kurioje funkcija turi prasme. sriti,

(aspektai, kontekstas) gali apriboti apibrezimo

lR :3 x ---7 X2 - 4x + 2 E lR(f) R(f) = [-2;+(0):= A f : lR :3 x ---7 x2 - 4x + 2 E A

2 2 - .J2+YO X2 = 2 + ..;'2+YO Nera injekcija, yra siurjekcija (is A)

Yo yo

= x2 - 4x+

E [-2;+(0)

Xl

2. X = [0;1] Y f:X:3x---73sin;x

[0;3]

EY

~
Yo E [0; 3 cos ~] X = ~ arcsin ~ Yra injekcija, siurjekcija, todel bijekcija.

3. f: lR ---7 lR f(x) = 2x DU) = lR feR) = (0; +(0)

4. f:

c lR

Yra injekcija, bet ne siurjekcija.

xi i' x~
f(lR)

Xl

5EJ
---7

lR :3 x

(x)

= X3

lR

i' X2

= lR
---7

Yra injekcija, yra siurjekcija, todel yra bijekcija. Tarkime turime f : X ---7 Y 9:Y (g 0 1) : X :3 X ---7 (f 0 g)(x) E Z Funkcijq f ir 9 kompozicija'':

(g
2superpozicija

f)(x)

= g(f(x»

l3

Elementarios funkcijos

Skyrius 3.

Rasime

Pavyzdziai: f(x) = 19x2,x 1. (fog)

E lR,g(x)

= sinx,x

E lR

2. D(f og) 3. (g
0

f)
0

4. D(g

f)

fog = f(g(x)) = Ig(sin2 x) D(f 0 g) = {x E R: sinx2 > O} go f = g(f(x)) = sin(logx)2 D(go f) = lRj{O}

3.2

Elementarios funkcijos

Apibrezimai. Funkcija f vadinama: 1. didejancia aibeje A, jei \;fXl, X2

2. grieztai didejancia
E

A, Xl

< X2 ::::}f(Xl)

S f(X2)

aibeje A, jei

\;fXl, X2 3. mazejancia aibeje A, jei

A, Xl

< X2 ::::}f(Xl)

< f(X2)

4. grieztai mazejancia aibeje A, jei

Pvz.: Dideja ar mazeja?

f(x) f(x)

= 1,

= x2

grieztai nei dideja, nei mazeja. x < 0, grieztai mazeja,

X~

0, grieztai dideja.

5. periodine aibeje A, jei 3T E lRj{O} : f(x

Pvz.:

+ T) =

f(x),

\;fx E A

f(x) = sin x T = 21r 3 f(x) = tanx T = tt Uzduotis namu darbams: Surasti periodine funkcija, kuri neturi maziausio periodo arba [rodyti, kad tokia funkcija neegzistuoja.
3maZiausias periodas

14

Elementarios funkcijos

Skyrius 3.

6. lygine aibeje A, jei f( -x) 7. nelygine aibeje A, jeigu fe-x) y

= f(x),

"Ix

= -f(x),Vx
nelygine y

EA

8. Atvirkstine funkcija f : A _, B f atvirkstine funkcija t:' f(f-l(X» = f-l(f(x» = x, Elementarios funkcijos:

LEFlJ
"Ix

= x2

lygine

= x3

= x - 4 nei lygine, nei nelygine

.rn=4

1. n-tojo laipsnio daugianares (polinomo) funkcijos

Polinomo laipsni galime uzrasyti taip deg Pn n=2 n=3

=n

2. Racionalios funkcijos R(x) D(R)

= f(x) = Pn(x) ,
Qnx

Pn, Qn - polinomai

= {x E IR,Qm # O}
f(x)
= Ixl := { x,

3. Modulio funkcijos -x,

x~O x<O

4. Zenklo funkcijos 1,

/(x) ~ 'ign(x) .= {

0, -1,

x>O x=O x<O

15

Elementarios funkcijos

Skyrius 3.

5. Sveikos reiksmes funkcijos

x := { didziausias sveikas skaieius funkcijos argumento reiksmei (m ::; x)}

lJ

m, kuris yra mazesnis

arba lygus

xl := { maziausias sveikas skaicius m, kuris didesnis arba lygus funkcijos argumento reiksmei (m 2: x)}

r;E [~-=j [_en

lxJ rxl INT(x)
Pvz.:

INT(x)

== [x] := {

~~~:~ ~ ~

ll,3J = 1 l-1,3J=-2 [1,3]= 1

P,31=2 r-1,31=-1 [-1,3] = -1

6. {x}:=x-lxJ
Pvz.:

{1,3}=1,3-1=0,3
Uzduotis namu darbams: (a) (b)

{-1,3}=-1,3-(-2)=0,7
'<Ix E lR

l-xJ = -rxl, lvTxJJ = lJXJ,

funkcijos

x 2: 0

7. Laipsnines

f(x)=x(\

aElR

Pvz.:

a=~
8. Rodyklines

f(x) =
funkcijos

JX

D(f) f(x)=ax, y

{x 2: O} a>O y

rnFE
=
5"

0.1'"

16

Elementarios funkcijos

Skyrius 3.

9. Logoritmines funkcijos I(x) = logax, a> 0

= e, = 10,

I(x) I(x)

= Inx

= 19x

l0E Etj
y=lgx y=IOgO.lx

10. Trigonornetrines funkcijos

(a)

I(x)

= sinx

D(f) = lR T = 27r Nelygine funkcija

(b)

.f(x)

cosx

. smx

+"2 = cosx

7r

D(f)
T
(c)

= lR 27r Lygine funkcija

.f(x)

tan x

= -cosx

sinx

D(f)

=R

T=7r Nelygine funkcija

(d)

.f(x)

= cotx = -.- z sm

cos x

17

Koordinaciu

sistemu transformacijos

Skyrius 3.

D(f)

=R .

T=1r
Lygine funkcija 1l. Atvirkstines trigonornetrines funkcijos Funkcija arcsin x arccos x
D(f) R(f) [-1;1]

arctan x

arcctanx
[0;

12. Hiperbolines trigonometrines funkcijos sinh x cosh x

tt=l rn bJl tF
[-%; %]

[-1;1] [0; 1r]

(-00;+00) [-%; %]

(-00;+00) 1r]

eX _ ex-1

2
eX

+ ex-1
2

tan h x

sinh x cos x cosh x cot h x = -'-hsm x

= --h-

sinh x

cosh x

tanhx

cothx

3.3
3.3.1

Koordinaclu sistemu transformacijos

Dekarto staclakampe koordinaciq sistema

l. Postfimis

'rTlCl
:~
x, y - senos koordinates x', y' - naujos koordinates i, j -senos koordinaciu sistemos koordinatiniai vektoriai i = (1; 0),7 = (0; 1) i', j' - naujos koordinaciu sistemos koordinatiniai vektoriai 18

Poline koordinaciu

sistema

Skyrius 3.

(c; b)

-----+

+ (x' + y')
=

= [z; y)
--7

--7

(a+x'jb+y')

(Xjy) X {y (x - a)2
X' {

= b + y' + (y - b)2 = = x- a
R2

a+x'

R2

y' = y - b

x,2 2. Posukis

+ (y'f =

pries laikrodzio rodykle

{! = sinai {

i' =
-;.

sin ~

+ cos a] - a + cos ~ = (x,y)

X {

cos ai

-;

+ sin aj =
-;

sin aj - cos ai

-#

-+

= xi +u] = x'i' + y'I' = x' sin a - y' = x' cos a + y'

cos a sin a

3.4

Poline koordlnaciu sistema

(x, y) ...... (1', a)
X {

= r sin a,

l'

cos a,

1'>0 0::::: a < 211"

Pavyzdziai: (1' cos a)2 1'2(cos2 a

1'2 = R2 1'=R

+ sin2a)

+ (1'sina)2 = R2
= R2

Apibendrinta poline sistema x=a+1'bcos'P { y = c + 1'dsin 'P

19

Skyrius 4

Realieji skaiciai
4.1 Realiqjq skaicitl aksiomatika
sudeties ir daugybos

Visu realiuju skaiciu aibe vadinama aibe A, kurioje yra apibrezta: 1. dvi operacijos:

Va, bE A : h(a, b)
2. Tvarkos sarysis, t.y. TEA
X

= a ffi b, g( a, b) = a 0 b
1

A: {(a,b): a E A,b E B}

Sudeties, daugybos operacijos bei tvarkos sarysis tenkina sias taisykles: a, b, c, E A

4.1.1

Sudeties aksiomos

1. (a ffi b) ffi c

= a ffi (b EDc) (asociatyvumas) = a, Va

E A (neutralus elementas) elementas)

2. a ffi b = b ffi a (komutatyvumas) 3. 3D E A : a ffi 0

4. Va E A, 3(b) E A : a ffi b = 0 (priesingas

4.1.2

Daugybos aksiomos

1. (a 0 b) 0 c = a 0 (b 0 c) (asociatyvumas)

2. a 0 b

b 0 a (komutatyvumas)

3. 31: 1 0 a = a, a E A (neutralus elementas) 4. Va E A/{O},

3a-1 E A: a 0 a-I

1 (atvirkscias

elementas)

5. (a ffi b) 0 c

= a0

c ffi b 0 c (distributyvumas)

JZymedami (a, b) E T sakome, kad skaicius a yra ne didesnis uz skaiciq b if zymime a:S: b.

20

Tikslieji aibiu reiiai. J..detzyq intervalu lema

Skyrius 4.

4.1.3

Tvarkos s~ry~io aksiomos

b) (b ::; c)
(a::; c) (tranzityvumas)
a

1. a::; a, Va E A (refleksyvumas) 2. (a::;

1\
-7

3. (a::; b) 1\ (b ::; a~

-7

b (antisimetriskumas) yrapalyginami)

4. (a::; b) V (b::; a) 5. (a::; b) => a 6. (0::; a)

1\

V (a = b) (visi elementai

+ c::; b + c

(0 ::; b) => 0 ::; a 8 b

4.1.4

Pilnumo aksiomos
nQ
[a; b] = {x E lR : a ::; x ::; b} (a; b) = {x E lR : a < x < b F (a; b] = {x E lR : a < x ::; b} [a; b) = {x E lR : a::; x < b}

• VP,Q c A,P turi didziausia,

Ie 0,P U Q = A,a ::; b, Va E P, Vb E Q arba aibe Q turi maziausia elementa.

=>

arba aibe P

4.2

Tikslieji aibiq reziai. {detqjq intervalq lema

c lR vadinama
aprezta is virsaus, jei 39 E lR : a::; 9, Va E A

Apibrezimai:
1. AiM A

2. AiM A

c lR vadinama

aprezta is apacios, jei

39 E lR : 9 ::; a, Va E A

3. Skaicius 9 E

apibrezima nr. 1.
4. Skaicius 9 E

vadinamas virsutiniu aibes A reziu, jei 9

= +00 arba = -00

9 tenkina

apibrezima nr. 2.

iii vadinamas

apatiniu aibes A reziu, jei 9

arba 9 tenkina

5. Tiksliuoju virsutiniu aibes reziu vadinamas rnaziausias virsutinis rezis (jeigu maziausio tokio elemento nera, tai +00). Zymime supA. 6. Tiksliuoju apatiniu aibes reziu vadinamas didziausias kio elemento nera, tai -00). Zymime inf A. Pavyzdziai: rezis (jeigu didziausio to-

A = (-00;2) [2; +00 )-virsutinill reziu aibe, supA = 2 inf A =-00

{-oo, +oo}

2a<b:={a:<::;b;a¥b}

3jR = IR U

21

Tikslieji aibiu retial. l..detl{jll intervalu lema

Skyrius 4.

Teorema 4.2.1. Kiekviena aibe turi tiksluji virsutini ir tiksluji apatini retius (VA

c JR.).

lrodymas. Tarkime aibe A nera aprezta is virsaus, tai sup A = +00. Tarkime aibe A turi didziausia skaiciu a =} b ~ a E A, Vb E A =} a - virsutinis rezis. a yra tikslusis, nes paeme c < a gausime, kad c nebus aibes A virsutiniu reziu, tai supA = a. . Tarkime aibe A neturi didziausio skaiciaus, B c JR. - virsutiniu reziu aibe", C=JR.jB C - neturi didziausio elemento, nes aibe A neturi didziausio elemento, B ir C tenkina pilnumo aksiomos 4.1.4 salygas, vadinasi B turi maziausia elernenta. IS apibrezimo nr. 5 aibes B maziausias elementas ir yra tikslusis virsutinis rezis, Teorema 4.2.2. Archimedo principas.
zistuoja uzji didesnis natiiralus skaicius. Kiekvienam natiiraliam (realiam] skaiciui eg-

lrodymas. Tarkime priesingai, t.y. 3b E JR. : n ~ b, Vn EN. b - 1 nera natural ill skaiciu aibes virsutinis rezis =} 3no EN: b - 1 < no. IS tvarkos aksiomos nr. 5 b - 1 < no =} b - 1 + 1 < no + 1 gauname priestara no + 1 yra naturalus skaicius. Mes teigeme, kad toks elementas neegzistuoja. 0 Teorema 4.2.3. Kiekviena netuscia natiiraliuju skaidu. aibe turi maiiausia Teorema 4.2.4. lei a < b, a, b E lR., tai 3g E Q : a skaiciu yra racionalus skaicius). Teorema 4.2.5. {dellYll intervalu lema.
Tarkime turime uzdaTll intervalu seka tal; bd ::J [a2; b2J ::J .. , ::J [an; bnl. Tada elementq.

<

<

b. (Tarp dvieju realiu

Pavyzdys:

l([an; bnl
lrodymas.

-+

0, n

-+

+00

am ~ an ~ bn ~ bm, am ~ i; Vn,m, an < i;

Vm,n,

m<n

Pagal teorema apie tiksliuosius rezius (Teorema 4.2.1) egzistuoja toks skaicius sup(al) = c, t.y. al ~ c, Vl

o
4Pastebejimas B

# 0,

nes aibe A aprezta is virsaus,

22

Aibiu. galios

Skyrius 4.

4.3

Aibiq galios

Apibrezimai.

1. Dvi aibes A, B vadinamos ekvivalenciomis (galios prasme), jeigu tarp ju egzistuoja bijekcija(3~ : A -4 B). Zymima A", B.
2. Jei egzistuoja poaibis naturaliqju skaiciu (A) ir jis yra apreztas is virsaus ir aibe A yra ekvivalenti aibei B, tai aibe B yra baigtine, Priesingu atveju aibe vadinama begaline. 3. AiM A vadinama aibes (3A '" N). skaicia, jei egzistuoja bijekcija tarp A ir naturaliuju skaiciu

4. Begaline aibe, kuri nera skaiti, yra vadinama kontinuumo Teorema 1.

galios aibe.

Q - aibe yra skaiti.

Teorema 2. [0; 1] C lR - nera skaiti aibe, t.y. [0; 1] yra kontinuumo galios aibe.

lrodymas. Tarkime, priesingai, Xm, VXm E [0; 1]

Padalykime intervala

t.y,

egzistuoja

bijekcija

r.p : 1'1

-4

[0; 1],

r.p(m)

itris

vienodo ilgio intervalus.

Ne vienas realus skaicius negali priklausyti vienu metu visiems trims intervalams, todel Xl nepriklauso bent vienam is sudarytu intervalu, Tarkim Xl nepriklauso aibei fal; b: j, si intervala vel dalykime itris dalis, pazyrnekime [a2; b2] intervala kuriam nepriklauso X2· Jei jau isrinkti intervalai [ali bd ::) [a2; b2] ::) ... ::) [an; bn], xk rf. [ak; bk], Vk ~ n, tai dalydami intervala [an; bn] i tris dalis, vel galime pazymeti ta dalinj intervala [an+l; bn+1], kuriam nepriklauso xn+l. Taigi irodeme, kad tokius intervalus [an; bn] galime sudaryti visiems n E N. Pagal [detqju intervalu lema (Teorema 4.2.5) egzistuoja skaicius c, priklausantis visiems siems intervalams ir juo labiau intervalui [0; 1]. Kadangi r.p yra bijekcija 1'1 -e+ [0; 1], tai atsiras toks mEN, kad c = r.p(m) = Xm. Bet Xm rf. [am; bm], 0 c priklauso visiems intervalams [an; bn], n = 1,2,3, ... , t.y. ir intevalui [am; bm]. Gautas priestaravimas. 0 Teorema 3. Skaiciu. aibiu skaiti sqjunga yra skaiti aibe An, n An - skaiti, tai sqjunga U~~ An - skaiti.
E

N.

4.4

EJementariq funkcijq egzistavimas

Teorema, 1. Saknies egzistavimo teorema. Bet kokiam a ~ 0 ir n E 1'1 egzistuoja toks b ~ 0, kad b" = a; be to, tarp neneigiamu realiu skaiciu. toks b yra vienintelis.

a"

sup{aT:

r E iQl,r ~ x}

23

Skyrius 5

Skaieiu sekos riba

Sol Skaiciq sekos ribos aplbrezlmas. miso
Xi

Veiksmai su riboE

lR

Turime a E lR Apibrezimai:
1. U(a, f)

= B(a, f) = (a - f; a + f), f i 0 vadinamas tasko a f (epsilon) aplinka.

f-

2. Tasko a aplinka vadinama aibe V, kurios bent vienas poaibis yra tasko a aplinka. Zymime Va, u; 3. AiM A vadinama atvira, jei ji yra kiekviena savo tasko aplinka. 4. AiM A vadinama uzdara, jei Rj A gauta aibe yra atvira. 5. Skaicius a vadinamas skaiciu sekos {xn} riba,jei \;IUa(tasko aplinkai) 3N EN:
Xn

E Ua, \;In

>N

6. Skaicius a vadinamas skaicii; sekos {xn} riba, jei

\;IE

> 0 3N: [xn - a] < E, \;In > N

(a

7. Skaicius

vadinamas skaiciq sekos {xn} riba \;1M> 0 3N:

Xn

+00), jei

> lvI, \;In > N

(a

8. Skaicius

vadinamas skaiciu sekos {xn} riba \;1M

-00), jei

< 0 3N:
1 n

Xn

< M, \;In > N

Pavyzdziai:
Xn

=2

---?

24

Skaiciu. sekos ribos apibretimas. Veiksmai su ribomis.

Skyrius 5.

1. Fiksuojam

>0

[~2- 0]
e

=-<€ 2

1 n

sN=[~]+l
2. Xn

~ < n2

(_l)n

Xn:

-1,1,-1,1, ... -ribosnera. ::IE> 0 N: [Xn [1-

aJ > O,::In > N

Lyginiai n Nelyginiai n

[(_l)n [(_l)n

aJ = aJ =
=

[-1- aJ [-12

aJ

max (

aJ

[1- aJ) ' --2-

Teorema 1. lei [z.,} turi riba a, tai, perstacius sekos narius, naujoji skaiciu seka tures tq pacta ribq. Apibrezimai: 1. Skaicii; seka vadinsime didejancia, jeigu xn 2: Xm, 'r:In > m. 2. Skaiciu seka vadinsime mazejancia, jeigu Xn ~ Xm, 'r:In > m. 3. Skaicii; seka {xn} yra aprezta is virsaus, jei ::1M
E

IR, Xn < M, 'r:In E N

Teorema 2. lei lim Xn = a ir lim Xn = b, tai a = b1. lrodymas. Tarkime priesingai, a of b. Tada ::IUa, Ub : U« n Ub = 0 xn ~ a ::IN : Xn E Ua, 'r:In > N Xn ~ b ::IN : Xn E Ub, 'r:In > N Nmax = max(N,N). Tada z., E Ua, Xn E Ui, 'r:In > Nmax Gauname priestara.

'* '*

o
{Yn}

Teorema 3. lei Xn ~ Yn, 'r:In E N ir egzistuoja baigtines {xn}, lim Xn ~ lim Yn

J

ribos, tai

a, b - baigtiniai

25

Skaiciu sekos ribos apib reiimas. Yeiksmai su ribomis.

Skyrius 5.

lrodymas. Pazymekime

lim Xn = a, lim Yn = b Tarkime priesingai a > b Tada 3Ua, U: n = 0, ir x > Y, \Ix E Ua, Y E Ub.2 xn __. a =? 3N : xn E Ua, \In > N Yn -r+ b =? 3N : xn E Ub, \In> N Nmax = max(N, N.).

u; :
\In

u,

U b, w > N.max vn Gavome priestara, juk Xn

Xn E

xn

E Us,

> Nmax

=?

xn > yn, \In >

N.

max

:S Yn.

o
E N ir lim Yn = lim Zn = n, tai lim Xn = b

Teorema 4. lei Yn Pavyzdys:

:S Xn :S Zn, \In

Xn=---

n~ sinn! n+l

--<---< nn+l--r 0
1

n~

n~

n ~ sin n! n~ n~ <--<- n n+l -n+l-

<

n3

n! sinn! n+1

<

1 l n3

0 tai:

Teorema 5. lei {Xn}, {Yn} turi baigtines ribas (konverguojat,

1. lim(xn
2. lim(xn· 3. lei Yn

+ Yn) =
Yn)

lim Xn

+ lim Yn

lim Xn . lim Yn

=I

0, \In E N, tai I. (xn) 1m -

Yn

_ --- lim z., limYn

lrodymas. lirn z., Pagal ribos apibrezirna:

a,limYn

=b

\If. > 0 \IE > 0

Fiksuojame

3N1: [Xl - a] < E,\In > N1 3N2: [Y1 - al < E,\In > N2
. Yn)

Reikia [rodyti, kad lim(xn

f.

= lima

. lim b]

>0

[Xn . Yn - a . b] = [Xn . Yn - Xn . b + Xn . b - a . b] :S :S [Xn(Yn - b)] + [b(xn - a)] :5 [Xn]E + [bIE:5 [a + E]E+ brEI
Pastabos:

[Xn + Yn] :5 [Xn] + [Yn], [Xn - a] < E =? a - E :5 Xn :S a

Isvada. lei lim Xn
2x, y indeksai nesutarnpa!

+E
=
0

b, b-baigtinis tada ir tik tada, kai lim( Xn - b)

26

Monotoniskos sekos

Skyrius 5.

lrodymas.

'* lim(x
{=

Tarkime lim Xn
n -

=b = lim Xn =
+ lime -b)

b)

lim(xn + (-b))

b + (-b)

= =

lim(xn - b)

=0
lim(xn - b + b)+lim(-b)
limxn-b 0

Taigi b

lim(xn - b) = Iim(xn - b + b - b) = limxn·

Isvada. Jei lim Xn

= a, tai

lim[:xn] = [a]

Teorema 6. (Susitraukianciu intervalu lema). Tarkime turime idetzUll intervalu seka [alibd :J ... :J [anibn] :J [an+libn+d :J ... ir bn - an -+ o. Tada 33!c E [ani bn], tin E N ir lim an = lim bn = C lradymas. IS idetuji; intervalu Jemos (Teorema 4.2.5) 3c E [an; bn], tin E N

Be to:
c - an ::::; bn kai n -+ +00, todel o ::::;c - bn ::::;n b IS teoremos 2 c yra

o ::::;

an
an

-+ -+ -+

an

o.

0, c. Analogiskai

bn

-+

vieninteJis.

5.2

Monotonlskos sekos

Apibrezimai: 1. Sakome, kad skaiciu seka didejanti jei

Pavyzdys: Xn=-Xn

n-1 n

= --

n-1 n ::::; Xn+l = -n n+1 n-1 n --<-n - n+1 n2

(n+1)(n-1)::::;n2

-1::::; n2

2. Sakome, kad skaiciu seka mazejanti, jei

Pavyzdys:

Xn =-

1 n

Teorema 7. Monotoniska baigtine.

3:J! - egzistuoja vienintelis.

skaiciu seka turi riba. Jei skaiciu. seka apreita, tai riba yra

27

Monotoniskos

sekos

Skyrius 5.

lrodymas.

Irodysirne, kad Xn ~ a. IS tikslaus virsutinio rezio apibrezimo

Tarkime {xn} - didejanti. {xn} - aprezta, sup {x} = a - baigtine,

(Apibrezimas

nr. 5) VE

> 0 ::Jxno: Xno >

a-E

IS didejancios sekos apibrezimo (Apibrezimas nr. 1) Xn ;:::Xno > a IS virsutinio rezio apibrezimo (Apibrezimas nr. 1) Xn :s; a =} Xn :s; a =} a - E < Xn :s; a + E =} Xn ~ a

+E

E,

Vn

> no

=}

[Xn

a] < e

Jeigu {xn} - neaprezta =} VM> 0 ::Jxno: xno IS didejancios sekos apibrezimo (Apibrezimas nr.l)

>M Xn > xno > M, Vn > no

=}

~~oo
Pavyzdys:

0
nr. 7 =} {xn} turi ribq. teoremos nr. 7 =} riba yra baigtine.

Xn = n;:;-1- didejanti, is teoremos n;:;-1:s; 1 =} apreita is virsaus, is

Apibrezimai: 1. e Patikrinsime apibreiimo

n-+oo

lim

(1

+ .!.)n
n

korektiskumq.

Xn=

(1+.!.)n n

= ~(~)~

~ J nJ J=O

=1+ ~';"n(n-l)
~ J! J=1

.... :(n-jf-1) nJ
I-- -

n =1+~J!

1( 1-;:;: 1-;:;: ..... (j-l) 1)( 2)

=}

<

n+1 :S;1+l:-:- 1 ( 1--- 1) ( 1--- 2) ..... . J! n +1 n +1 J=1

(j n - 1) = 1--+1

(1

+ n~1)

n-l-I

= Xn+1
nes

{xn} - didejanti.

Seka yra

aprezta,

Paga! teorerna apie monotoniskas

sekas (nr. 7) seka turi riba.

Teorema 8. Bolcano-Vejeritraso. guojanti poseki. Pavyzdys: Xn{O, -1,0, I, 0, -I, 0, I, ...} {X4k} = 1~ 1 {X4k-2} {X4k-3} = 0 ~ 0 {X4k-d

IS kiekvienos

apreitos sekos galima isrinkti konver-

Xn

= cosT

1rn

= 0~ 0
28

-1 ~ -1

Monotoniskos

sekos

Skyrius 5.

[rodymas.

{xn} - aprezta =}-3M a,

> 0, [xnl > M

2

[.~]
Pasirenkame til is intervalu, kuriame yra be galo daug sekos elementu. Pazymekime til intervala [al; b21 Gauname uzdaru susitraukianciu intervalu seka, nes intervalu ilgiai arteja i bn an = b2-;,a -r+ o. Paga! susitraukianciu intervalu Iema Bc E [an; bnl : an -? c, b« -? C Xn, E [al;bIJ Xn, E [a2; b2], n2 > nl Xnk E [an;bn],nk > nk-l {xnk} turi baigtine riba, nes ak ::; xnk ::; b», ak

-?

c, bk

-?

=}-Xnk

-?

Teorema 9. Kosi konvergavimo kriterijus. Skaiciu seka {xn} konverguoja i baigtine ribq tada ir tik tada, kai IfE > 0 3N: [xn - xml < E, Ifn > N, m > N (C)
Biitinumas.

Tarkime Xn -? a IfE > 3N: [xn - al < E, Ifn > N. Fiksuojame E [xn - xml = [xn - a + a - xml ::; [xn - aJ + [a - xml < E + E = 2E [xnJ

Tarkime teisinga salyga C. [xn - Xm + xml ::; [xn - xml + [xml < E + [xml, Ifn,m > N m = N + 1,[xnl < E + [xn+d, Ifn > N Xn < rnax{[xl], [X2], ... ,[xNl, E + [XN+l]}, Ifm EN=}=}-{xn} - aprezta, pagal Bolcmano-Vejerstraso teorema (nr. 8) {xn} turi konverguojanti poseki, t.y xnk -? a, k > K Pasirenkame posekio elementa xnj .i > K, nk > N [xn - al = [xn - Xnj + xnj - al ::; [xn - Xnj 1 + [xnj - al < 2E 0
Pakankamumas.

Pavyzdys.

xn=l+"2+"3+
lrodykime

111

... +-;;-

Xn

-v+

+00,

{xn} nekonverguoja, paga! Kosi kriteriju

3E

>

0, If N : [xn - xml

> E,

3n, m

>N

Tegum

= 2n
[Xn
-

xml

[_1_ + _1_ + ... + .2_] > + +

n 1 n 2 2n

.2_n 2n

=~>E
2

29

Skaiciu. seku dalines ribos

Skyrius 5.

5.3

Skaiciq sekq dalines ribos

{xn}
posekis

Apibrezimai 1. Jei

{xnk}

turi riba, tai riba vadinama sekos daline riba.

Pavyzdys:

Xn {-I,D, I} - dalines
Toliau nagrinesime ribos. apreztas sekas.

n7r cosT

2. [z.,} virsutine riba vadinsime skaiciu

n~+oo

lim

suP{Xn,Xn+I,

.. '}

Zymejimas 3.

limz.,

{xn}

sekos apatine riba vadiname skaiciu

n ........... +oo

lim

inf

{xn, Xn+l, ... }

Zymejimas lirnxn Teorema 5.3.1. Kiekvienai {xn} egzistuoja posekis {xnk}, kurio riba sutampa su virsutine {xn} sekos riba ir nera konverguojancio sekos posekio, kurio riba yra didesne uz sekos virsutine ribq". Pavyzdys:

Xn = cosT
Visl{ dalininiu ribu aibe lirnxn = -1

n7r

{-I, 0, I}.

limz ,

Teorema 5.3.2. Skaiciu seka {xn} konverguoja tada ir tik tada, kai
limz., Pavyzdys:

Iirnxn

Xn

= sin

nat ). q
p,qEN

).EQ+:::}).=E Galimos reiksmes: sm

7r-,

P. sm q

7r-,

2p. q

...

,sm 7rP, ... ,SIn

.2

7rp, ...

{Xn} sekoje yra tik 2q skirtingu elementu. jasi. Daliniu ribu aibe yra
{sin

Tie skirtingi elementai sekoje nuolat karto-

7r~' ... , sin

27rP}

4SU apatine: Kiekvienam {xn} egzistuoja posekis {xnk}, kurio riba sutampa su apatine {xn} sekos riba ir nera konverguojancio sekos posekio, kurio riba yra mazesne uz sekos apatine riba

30

Skyrius 6

Skaiciq eilutes
Tarkime duota skaiciu seka { an} pazymekime

Apibrezimai: 1. Dvilype seka {an, Sn} yra vadinama skaiciu eilute.

2. Skaicii; eilutes

I:ak

daline suma zymima

n

3. Jei skaiciu seka {SnY turi riba S E JR., tai ja (S) vadiname skaicit; eilutes suma ir zymime
00

I:ak

4. Jei {Sn} konverguoja, ak konverguoja.

I:

t.y. S E

iR/( -00, +00),

tai sakome, kad ir skaiciu eilute

Pavyzdziai:
00

xiol x=l
l(sutrumpintai
2{S1,S2,

L ak)

arba

a1

+ a2 + ... + an + ...

... ,Sn}

31

Skaiciu. eiluCiI{savybes

Skyrius 6.

x=l x::;-l x>l

Sn -; +00 Sn neturi ribos Sn -; 00

x_xN ---;x

[xl < 1
Atsakymas:

1-x

1-x

+00,

r:::;,

neturi

x;:::: ribos, x::;

[xl < 1
1 -1

6.1

Skaiciq elludu savybes

Teorema 6.1.1. Biltina ir pakankama eilutes konvergavimo sqlyga (Kosi konvergavimo kriterijus skaiciu eilutei). EiluteL: an konverguoja tada ir tik: tada, jei \IE > 0 3N E N,\In > m > N

Teorema 6.1.2.

Biiiinoji eilutes konvergavimo sqlyga. lei eiluteL: an konverguoja,

n-+oo

tai
lim an

Teorema 6.1.3. lei an ;:::: tai 0,

L:an konverguoja tada ir tik tada, jei

3c E lR

s.: = 2::: an
n=1

::; c, \IN E N

Pastaba: lei an ;:::: tai 0, konverguoja.

Pavyzdziai:

L: an visada turi suma (baigtine

arba

+00), jei Sn ::; c, tai

1.

00

2.
00

n=1

2:::-n

1 S
n

=1+-+-+"'+--;00n 2 3

111

Sn - netenkina Kosi kriterijaus.

3.

n=l

Ln
1

00

1
2

lrodymas. Fiksuojame m=2n,

>0 +
1
(n

[Sm - Snl = n2

+ 1)2
n

+ ... + -

m2

< n . -2
n

=-

<E

32

Eiluciu lyginimo ir sumavimo sqvybes

Skyrius 6.

1 1 -<f---->--<n 4n 4· f

N(E)

= 4.

1
f

Eilutes suma galima rasti naudojantis geometrines mule: b1

nykstamosios 1

progresijos

for-

= --,b1 = 1,q=-2 l-q

o
6.2 Eiluciq Iyginimo ir sumavimo savybes
L Cn
<

Teorema 6.2.1. lei [anJ :::; Cn. Vn E N. be to

+003. tai

ir

[rodymas. Naudojame Kosi kriteriju eilutems. Fiksuojame f > 0

t [
Lan

ak]:::;

k=m+l

k=m+l

[akJ:::;

k=m+l

Ck:::; e,

3N, n

>m >N

tenkina Kosi kriteriju, todel konverguoja.

o
Teorema 6.2.2. lei dn
~ Cn ~

0, Vn E N. bei

L Cn = +00.

tai

n=l

Ld
L

00

= +00

lrodymas. Jei tartume priesingai, kad

6.2.1 gautume, kad

Len

< +00.

dn < +00, tai remiantis ka tik [rodyta savybe Priestara is salygos Cn nekonverguoja. 0 lim%::- ir

Teorema 6.2.3. lei an ~ O.

i; > O.

L bn

< +00 (konverguoja], tai

lrodymas.
C

:= hmE

-.-an. ak = hm sUPbn bk n--->ook~n N

3no

3Siuo zymejimu pasakome, kad eilute konverguoja i baigtine riba

33

Eiluciu lyginimo ir sumavimo savybes

Skyrius 6.

c:=max
A

{a1

a2 anat: -t: '···'-b-,c+1 1 2 naf-

} konverguoja

SUp nEW

an -b ~ c :::}
A

an bn

< c :::} an ~ c . bn
N N

I>k
n=l
00

~L
k=l
00

cbk =

cL
k=l
00

bk

n=l

k=l

k=l ir

o
2: bn < +00,
tai

Teorema 6.2.4. Sumavimo savybe. Jei 1.

00

2: an < +00
00

Lc.an
n=l

= cLan
n=l
00 00

2.

00

n=l Irodymas 2.
N N

n=l
N

n=l

L(ak

+bk)

Lak k=l
00

+ Lbk
00

k=l

00

k=l
Pavyzdys:

k=l

k=l

- < --:----,k2 - k(k -1)

1 k( k - 1)
SN

=-k+k- 1
1 - 3.2

L k=l

NIl k2 ~ 1

+ 2.2

+ ... + N(N
11 N-1ak

1 -1)

=
1 N

1111 =1+"2-"2+3-"3+···+ 1 Ck = k(k _ 1) ak ~ Ck

N=21

= k2

2: Ck- konverguoja ee- 2: an - konverguoja.

Sn

= 2- - ~ 2
N

34

Eiluciu. lyginimo ir sumavimo savybes

Skyrius 6.

Teorema 6.2.5. lei [all + [a21 + ... a2 + a3 + ... + an + ...

lrodymas.

+ [anI + ...

konverguoja,

tai konverguoja a1

Is Kosi kriterijaus:
'r./E

> 0 3N EN: [an! + [an+I! + ... + [am! < E, 'r./n, m > N

[an

+ an+1 + ... + am! ~ [anI + [anH! + ... + [amI < E IS Kosi kriterijaus eilutei [a1 + a2 + ... + anI gauname, kad al + a2 + ... + an + ...
konverguoj a. Apibrezimai: 1. Jei.E [an! konverguoja, tai sakome, kad .E an konverguoja absoliuciai,
2. Jei.E [an! diverguoja ir .E an - konverguoja, tai .E an konverguoja realiatyviai. Pavyzdziai:

1. 1 _ 1/2 + 1/3 _ 1/4+ ... - konverguoja realiatyviai. 2. 1 _ 1/22

lei lim lei lim Pavyzdgiai:

+ ]/23

]/24

+ ... - konverguoja absoliuciai,

Teorema 6.2.6. Kosi poiymis. yra:;; < 1, tai .E aj konverguoja absoliuciai. yra:;; > 1, tai.E aj diverguoja. 1.

j=l

2:;
absoliuciai.

00

-. ~"n_-. V'2_1 -2 < 1 hmn->oo - n _ hmn->oo _ 2 2

Pagal Kosi poiymi eilute konverguoja 2.

j=l

2:~ J
00

-1'Imn->oo Pazymekime q = lim yra:;; Tarkime q < 1 IS virsutines ribos apibrezimo 3N: Keliam laipsniu n ~ <a< 1,

,.[1 V:;:; = 1

Kosi pozymis nieko nepasako apie siq eilute. Irodymas.

q<a,'ifn>N

35

Eiluciu lyginimo ir sumavimo sqvybes

Skyrius 6.

an - geometrines progresijos suma, progresijos vardiklis q < 1, todel an konverguoja absoliuciai, Naudodamies 0 ::; [an] < an, gauname kad [an] konverguoja, t.y. aj - konverguoja absoliuciai, Tarkime q > 1 Vadinasi 3 "~ -> q (is virsutines ribos apibrezimo). IS sekos ribos apibrezimo 3N: n~ > 1, \In» N (keliam laipsniu n). [an.] > 1, \In> N ~ an""'" O. Neispildyta butina konvergavimo salyga. Eilute diverguoja. 0

2::'=N

2:;:1

2::'=1 2::'=1

Teorema 6.2.7. Dalambero pozymis. Skaiciu. eilute konverguoja absoliuciai, jei -I' [an + 1] im [an] Skaiciu eilute diverguoja, jei

<

Pavyzdys:

n=l

Ln!'
=

00

2n

2n+1

n+

])/,

2n

. n.

1 2 2-< -3 < 1,In> \ 1 n+

Teorema 6.2.8. Leibnico poiymis Tarkime turime a1 - a2 + a3 - a4 + ... + an> 0 Jei {an} yra monotoniska ir an -r+ 0, tai eilute konverguoja. Pavyzdys: 1- 1/2 + 1/3 - 1/4 + ... konverguoja, nes {lIn} - monotoniska ir

lin

->

lrodymas.
Sn S2n

= a1

- a2

'--..---'

(a1 - a2)+ (a3 zo

'--..---'

+ ... + (_1)n+1an - a4)+'" + (a2n-1

- a2n)

~o

'-----...----'

- a2n)::;

~o

::; (al - a2) {Sn} - dideja S2n

+ ... + (a2n-1

+ (a2n+1

- a2n+2)

=
<

S2n+2

a1 - (a2 - a3) - ... - (a2n-2 - a2n-1) -a2n

'--v--'

al

~o

~o S2n+1

S2n - aprezta, IS monotonisku

seku teoremos, S2n - konverguoja. limS2n+1

S2n

+ a2n+1

limS2n

+ ,___,_.... lima2n+1
-->0

{S2n+1} ir {S2n} konverguoja i tq pacia riba, Turime S2n -> Sir S2n+1 -e+ S. IS sekos ribos apibrezimo isplaukia, turi ta pacia riba, S2n -> S ~ \IE > 0 3N1: [S2n - S] < E, \In > N1 S2n+1 -> S ~ \IE > 0 3N1: [S2n+1 - S] < E, \In > N1 Jein > maxN1,N2 ~ [Sn - S] < E ~ Sn -> S

kad seka {Sn}

36

Eiluciu jungimo savybe

Skyrius 6.

Abelio ir Dirichles pozymis. Tarkime duota

j=1

2::aj' bj
00

Jei {an} ir {bn} tenkina bent viena salyga (Abelio arba Dirichle), tai eilute konverguoja. . Teorema 6.2.9. Abelio sqlyga.
- monotoniska ir konverguoja

2: aj'

bj

2:~1 bj
i 0.

konverguoja,

{an} - monotoniska

ir apreita.

Teorema 6.2.10. Dirichle sqlyga. Pavyzdys:

2:~ 1bj

daliniu seku suma yra apreita (Vn) ir { an}

11111 1+:2-3-4+'5+6-'" Yra tenkinama Dirichle salyga, nes an = lin _, 0 ir monotoniska,

2:: bj = 1+ 1 j=1 2:;=1 bj

-

1- 1 + 1 + 1 - ... ~ 2,Vn E N

yra aprezta, todel duota eilute konverguoja.

6.3

Eiluciq jungimo savybe

+ +
konverguoja, tai ir

Teorema 6.3.1. Jei skaiciu eilute duota al + a2 + ... + an eilute ia, +,··+am,)+(am,+l + .. ·+am4)+·· ·+(amk_1
duotos eilutes sugrupavus narius, irgi konverguoja

+amkH- ... gauta

ir jos suma lygi duotai eilutei.

6.4

Eiluciq nariu perstatymas

tai kaip beper-

Teorema 6.4.1 (Dirichle teorema). Jei eilute konverguoja absoliuciai, statytume jos narius, naujoji eilute konverguos i tq paCiq ribq.

Teorema 6.4.2 (Rymano teorema). Realiatyviai konverguojancioms eilutems galime, pasirinke bet koki L (net ±oo) galima taip perstatyti jos narius, kad naujosios perstatytos eilutes suma biau. lygi L. Pavyzdys:

Perstatome:

(1 + _2_ + _2_ __ 1_) + (_2_ + _1_+ _1

y3

v'5

v'2

v'7

V9

v'IT
--

v'4
1)

1_) +

+ ... +

1 ( yl6n-S

1 ~

>0 ~

ffn

...

37

Integralinis eiluciu palyginimo pozymis

Skyrius 6.

-===+ v'6n - 3

1 v'6n - 1

>

1 v'6n - 1

>-=8n 5

1 2n Vn
E

1 (1 --====+ vl6n1- 1 v'6n - 5 v'6n - 3

1) ---ffn >v'6n1-

1 >-6fo'

6.5

IntegraJinis eiluciq palyginimo pozymis

f : (1; +00)
--7

Jeigu duota rnazejanti funkcija

[0; +00), tai

n=l

f
f(n)

f(n)

< +00 ~
~ f(n+

Joo
1

f(x)dx

< +00
1]

~ f(x)

1)

x E (n;n+

Integruojam

n+

f(n)dx f(n)
--7

~ ~

.In

r:
n+1
n

f(x)dx f(x)dx?

In+1
n

f(n

+ l)dx

I
2

f(n

+ 1)
f(x)dx
1

.11

(2 f(x)dx + [3 f(x)dx

N SN

= ~ f(n) ~
n=1

1
1

.12

=
f(n

J3

f(x)dx?

~
n=1

lei

E f(x)

< +00,

J
tai

+OO

f(x)dx:=

A->oo

lim

lA
1

+ 1) =
f(x)dx

SN+l

f(l)

l,
lei

roo
f(n)

f(x)dx

t.: f(x)dx

< +00,

tai
00

~
n=1

< +00

Pavyzdys:

00 1 ~ nS
n=1

= ~ f(x) < +oo:::} Jl

n=1

00

(+00
1

oo 1

nS

-1 = lim

c-e-s-oo

1
1

f(x)dx 1 -dx, S
X

= l,
c
1

(+00
1

1 xsdx

< +00

lR s
1

xlsdx = { c

In [xl
· Itm

x_-:::

c->+oo

I: lc

s~ 1 ={

_8

+1

In c

(c + -1)
1

S~

1 1

1 XS

1d

= {+oo -1 -8+1

s~ 1
S

>

Ats.: eilute konverguoja

tada, kai s

>

1 ir diverguoja

visais kitais atvejais.

38

Skyrius 7

Funkcijos riba
7.1 Ribos apibrezlmal
"E -

5" ir "seku" kalba. Savybes

funkcijos
E U«

Apibrezimai: 1. Taskas b E lR u {-oo, lR U {-oo, +oo}, jei +oo} vadinamas

f :A

-7 lR riba taske a E

\;IUb
Pavyzdys:

3Ua: f(x}

Ub, \;Ix

n A, x f a

Fiksuojame

> O.
= [x -

[x

4]

2] [x + 2] < 5[x - 2] < [x- 2] < ~-2<x<~+2

5 8 = min

E,

1 < x < 3, [x - 2] < 1

5
5

G;l)

2. f(xn}

-7 b, jei

Pavyzdys:

f(x}
Raskime funkcijos riba taske O.

FE
x'n -7 0 x"n -70

sin ~ x

f(x'n) f(x"n}

-7 b' -7 b"

b'

f b"

39

Ribos apibreiimai

Skyrius 7.

SIll--l-

--

. 7r = sm=- + 2 7rn 2

t+21rn
1

x"

n-

- .,,--31r 2

+ 27rn

sin

--;-132~+21rn

= sin - + 27rn
2

37r

Teorema 7.1.1. Apibreiimas 1 ir 2 yra ekvivalentiis. lrodymas. PagaJ apibrezima

1 tarkime, kad
x-->a

lim f(x)

Is apibrezimo

\;fUb 3Ua: f(x)

Paimkime
Xn

E Uu, \;fx E Ua
Xn

n A, x > N,

E A,x tai

ic a

-+

a, t.y, \;fUa 3N:

Ua, kai n.

PagaJ apibrezima

2 tarkime, kad
x-->a

lim f(x)

=b

Pagal apibrezima

1 tarkime priesingai, kad

x-->a

lim f(x)

ic b, rt
Ub,3x
E

tai

3Ub
Paimame Ub (naudojarnes

\;fUa: f(x)

U;

tuo, kad tokia aplinka egzistuoja)

3xn
IS Ua (n) apibrezimo isplaukia, kad

Ua (n)
-+

f(xn) a
--A

rt

Ub

xn

f(x)
Gauname pries tara. Pagal apibrezim'l2

b
-+

mes teigeme, kad riba f(x)

Teorema 7.1.2. Jei

x__._...a

lim f(x)

c, lim f(x)
x~a

b,

tai b = c

Teorema 7.1.3. Jei

x-..a

lim f(x)

= b < c,

tai 3Ua : f(x)

< c, \;fx E Ua

40

Ribos apibreiimai

Slcyrius 7.

Teorema 7.1.4. lei f(x)

:::;g(x), Ifx
x~a

A ir egzistuoja ribos taske a, tai :::; lim g(x)

x-}a

lim f(x)

Teorema 7.1.5. lei f(x)

:::;g(x) :::;hex), Ifx E A ir

x-----)oa

lim f(x)

x-}a

lim hex)

= b,

tai
x-+a

lim g(x)

b
a, tai:

Teorema 7.1.6. lei

1. limx-+a (f(x) 2. limx-+a (f(x) 3. g(x)

f ir 9 turi baigtines ribas taske

+ g(x))
. g(x))

= limx-+a = limx-+a

f(x)

+ limx-+a

g(x)

f(x) . Iimx-+a g(x)

= limx-+a f(x) limx-+a g(x)

i- 0,

tai
lim f(x)
x-+a

g( x)

Teorema 7.1.7. lei

x-j.a

lim f(x)

=b~

x____..a

lim (f(x)

- b)

Isvada: lei
x_____,. a

lim f(x)

=b

=}

x__,.a

lim [f(x)]

= [b]

Teorema 7.1.8. lei

yra monotoniska, tai 3 lim f(x)

x-+a

lei be to

f yra apreita, tai riba yra baigtine. f turi baigtine ribq b taske a E lR tada ir ttk tada, jei
- f(x")]

Teorema 7.1.9. Funkcija

3f>

0,30' > 0: [(f(x')

< e, If[x' - a] < 0', If[x" - a] < O',x',x"

EA

Apibrezimai 1. Apibrezimas, Funkcijos friba is desines taske a vadinsime taska b su kuriuo

Iff>

0,30': (f(x) - b] < e, Ifa

< x < a + O',x',x"

E A,x',x"

i- 0

2. Apibrezimas. Funkcijos friba is kaires taske a vadinsime taska b su kuriuo

Iff>

0,30': (f(x) - b] <

E,

Ifa - 0'

< x < a,x',x"

E A,x',x"

i- 0

Teorema 7.1.10.
x ......... a

lim f(x)

= b =}

x-j.a+

lim

f(x)

= lim

x----j.a-

f(x)l

IZymime f(a+)

ir f(a-)

41

Klasikines

ribos

Skyrius 7.

Pavyzdys:

f(x)

= sign(x)

-+
'1 i, ·'1
$limf(x) lim =-1 x-~oX-40+
I

lim

7.2

Klaslklnes ribos
X-40

Teorema 7.2.1.

sinx Iim -=1 x

lrodymas.

[CD]

tanx· OC, rOC] = 1

St:,.OCD Si'spOCB St:,.OCB

= ~[OC]· [CD] = ta;x =~ = St:,.OAB + S6ABC = ~[OA] . [AB] + ~[AC][AB] = ~[AB] . rOC]
sin x
:::;(1)

~ sinx x
:::;(2)

tanx,

(O;~)

(1) sinx :::;x

sinx --< - 1 =? 0 - 1 ---x < sinx x

(2) -

cos x

< --x

sinx

=?

sinx 1 - -< 1 - cos x x-

= cos 0 - cos x
. cr.+f3 . sin-2-

= 2sin2:':

. cr.-f3 coscr. - cosf3 -2sm -2=

42

Klasikines ribos

Skyrius 7.

OS; 1sin2

-;::

sinx

S; 2sm -

2X

"2 S; l=l
2

2-

< sin x < [xl

E (~;

Galime pastebeti, kad nelygybes teisingos, tada kai x sinx

0) ir x

->

0, tai

l-Ixl < - x < 1 o

Teorema 7.2.2.
x-->O

lim(1

+ x)~ =
1 n

IS seku zinome, kad limn-->oo (1

+ ~) n = e
Xn

=-

->

Dabar galime uzra§ytifunkcija taip

x artes prie nulio is teigiamos puses (x -> 0+ Pasirinkime bet kokia {Xk}, Xk > 0, Xk -> O. Apibreikime nk := min n EN: n > ...L Xk

=?

> 0).

--+e

-->e

Taigi

(1 + X k ) Tarkime Xn < 0 Patymekime y = -x. Tegu -1 (1 + X)7 1

->

e =? lim

x--+O+

1 + x -;
1

<x <

O.

(1- y)-Y- 1

=
0+

1 + -l-y

y)~

~--~r---~~

1+

--

l-y

y)~

1+

--

l-y

y)

->

Kai x

->

0-, tada y

->

43

Funkcijos tolydumas

Skyrius

7.

Teorema

7.2.3. lim In(l

x-.o

+x) =

lrodymas.

In (1 + x) -~-...:..=ln(l+x)"

1.

__'lne=l,

x__.O

o
X-40

Teorema

7.2.4.

lim --

eX - 1
X

Teorema

7.2.5.
x~

Ii

(l+x)"-l
x

=a,

aEIR.

Teorema

7.2.6.
X-4a

lim cos

x = cosa
E

lrodymas. Pagal ribos apibrezima fiksuojame

>

O. Ieskom 0

= O(E).
<

[cos x-cos

a]

=
[

-2sin--sin--

x + a]
'-v-"

<2

[x - aJ sin-2

[x a] < 2-- -2- < [x-a] -

vertinaml

<E
Vadinasi 0

7.3

Funkcijos tolydumas
f : A __.IR yra
tolydi taske a E A, jei

Apibrezimai: 1. Funkcija

2. Jei a E lR. yra aibes A izoliuotas taskas, tai funkcija taske a yra tolydi. 3. Jei a E lR. yra aibes A ribinis taskas, tai funkcija taske a yra tolydi, jei

I::/E> 0
Izoliuotas taskas

30> 0: [f(x)

- f(a)] < E, [x - a] < 0

A=N
-t111111
123456

Ribinis taskas A = [0;1]

C}t1

4. Jei funkcija yra tolydi, tai

X-4a

lim

f(x)

= f(a)

5. Jei funkcija yra netolydi, tai ji yra truki,

44

Funkcijos triikiai

Skyrius 7.

7.4

Funkcijos triikiai

Trukiu rnsys: • 1- rusies tn1kis. Egzistuoja baigtines dalines ribos is kaires ir is desines.

3f(a• II - rusies trnkis. Visi kiti atvejai.

)irf(a+)

Pavyzdziai:
I -rusies trukiai.

1.

f (x) =

.i~ x

taske 0 yra truki sin x lim -x~o x

1=?

{ limx~o+
limx~o-

Bin x x si~

1} 1

2.

f(x)

sign(x)

taske 0 yra trnki

x~o+

lim

lim

=-1

I rnsies trukis yra lengvai istaisomas, jei egzistuoja baigtine riba tame taske.

}( x)

={

Bi~ x ,

1, II - rusies trukiai. y=~

x x

Ie 0 =0

nes limx~o y

[(x)
~

= f(O) =

= sin

--,~,- .. ...~,p;- --.. . .

•j

P Imx~osln

jJ

I'

1 x

7.5

Balcano-Kosi teoremos
[a,b] : f(c) =

Teorema 7.5.1. Jei funkcija yra tolydi f E C[a,

biitinai egzistuos c E O.

bP.

bei f(a)

< 0, feb) > O. tuomet

B. tuomet koks bebiitu

Teorema 7.5.2. Jei f E C[a,b] ir f(a) C E [A,B]. 3c E [a,b] : fCc) = C

3C[a. bJ - tolydi funkcija uzdarame intervale [a, bJ

A bei feb)

45

Vejeritraso teoremos

Skyrius Z

7.6
T.y.

Vejerstraso teoremos
f
E

Teorema 7.6.1. Jei

Cia, b],

tuomet ji yra apreita tiek is virsaus, tiek is apacios. B, Vx E [a,b]

:3A,B:
Teorema 7.6.2. Jei intervale. T.y.

A:::; f(x):::;

f ec[a,
E

b]. tai ji igauna savo didiiausia ir maiiausia reiksme tame

3x, f)

[a, b] : f(x)

= inf f(x),J(f))
xE[a,b]

= sup lex)
xE[a,b]

7.7

Funkcijos dalines ribos

f:E->R EcR

Apibrezimai: 1. Sakykime turime seka Xn E E/{a} (t.y. x f a, taciau Xn -> a) ir seka (f(xn), n E N) turi riba A. Tuomet tas A vadinamas funkcijos daline riba taske a. Zymejimai: Pazymekime

F visu funkcijos daliniu ribu taske a aibe.

x~a

lim/ex)

:=

inf F

X-4a

lim/ex) := supF

Teorema 7.7.1. Funkcijos riba taske a egzistuoja tada ir tik tada, kai
x~a

limf(x)

= x~a limf(x) = limf(x)

46

Skyrius 8

Funkcijos isvestine
8.1 Taskas
B(a, E)

{X

!R:

Ix EA

al

< E}

Apibrezimas8.1.1.

Aibe Ayra atvira,jeiVa

3E> 0: B(a,E)

cA
Ua

Apibrezimas 8.1.2. Tasko a aplinka vadiname Ua, kuriai 31'

> 0 : B(a, E) <

Apibrezimas 8.1.3. Aibeje A taskas a vadinamas vidiniu aibes A tasku, jei 3E> 0: B(a, E) C A arba 3Ua : u; C A Zym.: AQ Apibrezimas 8.1.4. Aibeje A taskas a vadinamas isonniu aibes A tasku, jei jis yra
vidinis aibes R \ A taskas. Zym.: Aisor

Apibrezimas 8.1.5. Taskas a yra aibes A sienos taskas, jei

VI' Zym.:

> 0 3b E A,

3e E !RIA: b, e E B(a,

E)

o~
VI'

Apibrezimas 8.1.6. Taskas a yra aibes A ribinis taskas, jei

>0
>0

3b,e E A: b,eE

B(a,E)

Apibrezimas 8.1.7. Taskas a yra aibes A sankaupos (sqlycio) taskas, jei

VI' 3b E A : bE B(a,

E)

Apibrezimas 8.1.8. Taskas a yra aibes A iroliuotas taskas, jei 31' Pavyzdys:

> 03!b

EA :b

e B(a, E)

A= [1;21U{~,nEN}U(3;41
AQ = (1; 2) U (3;4) !R \ A = (-00; 0] U (2; 3] U (4;+00) U (U~~(n~l;~)) Aisor = (-00;0) U (2; 3) U (4;+00) U (U~~(n~l; ~ - aibes A izoliuotu taskq aibe,

~»

47

Funkcijos isvestines apibrezimas

ir sqvybes Skyrius 8.

8.2
f : A -4

Funkcijos isvestines apibrezimas ir sqvybes

lR, A c lR, a E A, ir yra aibes A vidinis taskas,

Apibrezimas 8.2.1. lsvestine taske a

I' xCa)

= df(a)

= fl(a)

:= lim f(x)
X->a

dx

X-

- f(a) a

Apibrezimas 8.2.2. Hvestine if defines taske a

r + (a)fl _ (a) ISvestines prasmes 1. Fizikine isvestines reiksme s

.lm x->a+

I'

f(x)

X-

- f(a) a

Apibrezimas 8.2.3. /Svestine is kaires taske a

lim f(x)
X--I-a-

- f(a)
X-a

= s(t),

2. Geometrine

isvestines prasme

f(x)

- f(a) tan
a

= (x

- a) tan

= f(x) - f(a)
X-a

Apibrezimas 8.2.4. Tiese L einanit per funkcijos M

norimq artimqjai
-4

Mo

'*

taskq, vadinamafunkcijos

X -4

y = f(x) grafiko taska Mo ir kiek liestine taske Mo.

. tanip = lim tan(a,x)

X--).a

. = lim f(x) - f(a)

X-+a

X-

= f I (a)

l-iestines taske a lygtis _

ip - kampas kurt. sudaro junkcijos f liestine taske a su x aiimi, y - Yo = m(x - xo) - tieses, einancio» per taskq (ao, Yo). lygtis.

Y - f(a)
Pvz.:

= m(x

- a)

'* Y -

f(a)

= fl(a)(x

_ a)

48

Funkcijos isvestines apibreiimas

ir sqvybes

Skyrius 8.

1.

f(x)

= x2

/,(0) = lim --X-->O

x2 _02
X-

x->O

lim x = 0
<p=o

0'

=!,(O)=tan<p,

1'(0)
riba neegzistuoja, nes x
X
---7 ---7

= lim JxJ- 0
x->o

X-

0+

0-

8.2.1
f(x)

Diferencialas f turi baigtine isvestine taske a, tai

---7

Teorema 8.2.1. Jei

=

lrodymas.

+ f'(a)(x - a) + a(x)(x - a), kur a(x) Apibreziame a(x) = f(x~=~(a) - f'ea)

f(a)
x-+a

O,x

---7

a, a(a)

x~a

lim a(x) = lim (f(X)

- f(a) - !'(a»)
X-

= f'ea) - f'ea)

=0

o
Teorema 8.2.2. Jei

f turi baigtine isvestine taske a, tai f

= lim

yra tolydi taske a.

lrodymas. limx-->a f(x) - f(a)

x~a

lim

f(x)

x-+a

(t(a)

+ f'(a)(x - a) - a(x)(x - a» = f(a)

Isvados:

•f •f •f

turi baigtine isvestine, tai ji tolydi. yra tolydi, tai

gali tureti baigtine isvestine arbajos

netureti.

yra netolydi, tai ji neturi baigtines isvestines.

49

Funkcijos isvestines apibreiimas

ir savybes

Skyrius 8.

8.2.2 Isv~stini\lsavybes
Teorema 8.2.3. Jei 1. (c· f(a», 2. (f(a) =

f
c-

ir 9 turi baigtines iivestines taike a ir c E JR, tai

f'(a) = (J

+ g(a»'

+ g)'(a) =
+ f(a)·
(a)

f'(a) g'(a)

+ g'(a)

3. (f. g)(a) 4. jei g'(a)

= f'(a)· oF 0, tai

g(a)

(1.)'
9

= f'(a)g(a)

- f'(a)g(a) g2(a)

Irodymasi sandaugos).

_ li
-

(f

)'(

) -1' a - Imx~a j(x).g(",)g(x)f(x)-[(a) g(x)

(j.g)(x)-(f·g)(a)
a: a

l'

lffix--J>Q

f(x)·g(x)-f(a).g(a)
x a

= lim x~a
= lim

ImX--i>a

f(a)g(x)+f(a)g(x). x-a

[(a)g(a)

x-a
x_...a

x---+a

-Iim

= g(a)f'(a)

+ f(a)g'(a)

+ lim x--+a f(a)g(x)-g(a) x-a [(x)-j(a) + f(a) lim X-ioa x-a

_ -

=
g(x)-g(a)
x-

o
Teorema 8.2.4. Turime 9 : A --> B ir diferencijuojamq taske a ir cijuojama taske b = g(a), tat (f 0 g)'(a) = f'(b) . g'(a)l Pavyzdys:(sin (x2

f :B

-t

JR diferen-

»'

= cos z'

·2x
ir

Teorema 8.2.5. Turime f, kuri yra toiydi taske a, f turi atvirkstine funkcija. f-1 f-1 yra diferencijuojama taske b = f(a), tai

Pavyzdys: (arcsiny)' = -,-1, =

SIn

_1_ coax

1 Vl-sin2 x

8.2.3 Elementarios isvestines

Kelios svarbesnes ribos: 1. . In(l Irm et

+ t)
t
-

t_,O

=1

2.
t_,O

lim--

=1

3.

t_,O

lim (1 + t)<' - 1 t

=a

'

JR

1(J

g)(x) = f(g(x»

50

Vidutiniu. reikSmill teorema

Skyrius 8.

Teorema 8.2.6. (In x)' lrodymas. Fiksuojame (I n Xo )1

=~
x

> Xo > 0
Xo
X->Xo

X->Xo

Inx - Inxo}. I' 1m =

X-

In x X;; 1m --X-

Xo

=Xo

x->xo

I' 1m

In + (1
~
"'0

"'-XO)

Xo

=Xo

Xo - bet koks teigiamas skaicius, tai (In x)' Teorema 8.2.7. (e)1
e - konstanta.

= ~.

=0

Teorema 8.2.8. (xn)' = n . xn-1 Teorema 8.2.9. (ex)' = e'" Teorema8.2.10. Teorema8.2.11. (sin x)' (cos x)'

= =
=

cosx -sinx

Teorema 8.2.12. (tan x)' Teorema 8.2.13. (cot x)' Teorema8.2.14.

Hiperbolines

co;=

=-

sin1_ x

(arcsiny),

Si;'X

co~x

vh-~in2x

v'1~y2

trigonometrines

funkcijos (12)

Teorema 8.2.15. (sinh x)' = cosh x Teorema8.2.16. (cosh x)'

= -sinhx

Teorema 8.2.17. (tanh x)' = Teorema 8.2.18. (cosh X)I = x = arctany (arc t any )1 _ Pavyzdys: y = tan x
1 (tanx)'

=::h:: cosh x
==hl
SIn

=~

1
;I;

coe

- cos x -

1 1+tan2x

_ -

l+y-

8.3

Vldutlniq reiksmiII teorema

f
yra diferencijuojama intervale (a; b) ir kokiame tmaiiausia} reiksme, tai f' (c) = 0 nors

Teorema 8.3.1 (Ferma). Jei

lrodymas. Tegu Tegu e E (a; b),

taske e E (a; b) igyja didiiausiq

[gyja didziausia reiksme,

t.y. f(x) :; f(e),

Vx E (a; b).

x --> ef( e)' f--

x<e

[(xl- ~(c) ~ 0

x --> e+ f( e)' f--

x>e

[(xt-f(c) :; 0

fl(e) ~ 0,

fl(e):;

o::}

fl(e)

51

Liopitalio teorema

Skyrius 8.

Teorema 8.3.2 (Rolio). lei f yra tolydi intervale [a; b] ir diferencijuojama (a; b),junkeija f isvia vienodas reiksmes intervalo galuose, tai egzistuoja taskas e E (a; b), kuriame f'(e) = 0 lrodymas. Tarkime f(x) == A,3 \Ix E [a; b] :::? f'ex) = 0, \Ix E (a; b). Tegu f nera tapatinga konstantai ee- 3XI, X2 E [aj b] : f(xl) oF f(X2) Pagal Vejerstaro teorema (7.6.2) f igys didziausia ir maziausia reiksmes intervale [a; b]. f( a) = feb) :::? didziausia arba maziausia funkcijos f reiksme [gyjama intervale (a; b). IS Perma teoremos (8.3.1) =? 3e E (c; b) : f'(e) = o. 0 Teorema 8.3.3 (Langranzo), lei f yra tolydi [aj b] ir difereneijuojama tada 3e E (a; b) : feb) - f(a) = f'ee) . (b - a). lrodymas. Apibrezkime g(x) intervale (aj

b),

tolydi ir diferencijuojama, tai ir 9 tolydi ir diferencijuojama. g(a) = g(b), taigi 9 tenkina Rolio teoremos (8.3.2) salygas. IS Rolio teoremos

=
-

f(x)

f(b~=~(a)

(x - a), g'(X)

= f'ex)

f(bt~(a)

(a;b),g/(e)

= O:::? 0

= .f'(e)

ee-

3e E

!(bi=!(a)

=?

feb) - f(a)

= f'(e)(b - a)

o
Teorema 8.3.4 (Kosi). lei t. 9 yra tolydiios intervale [a; b], difereneijuojamos vale (a; b) ir g'(x) oF 0, \Ix E [a; bj, tada 3e E (a· b) . feb) - f(a) , . g(b) - g(a) inter-

f'ee) gl(e)

8.4

Liopitalio teorema

Teorema 8.4.1. Jei · 1. 1lmx-+a+ s' 2. f(a+) 3. g'(X) tada

!'fX;
x

f
-

ir 9 diferencijuojamos

egzistuoja

..
4

taske air

= g(a+)

arba f(a+)

= g(a+) = 00

oF

0, \Ix E (a, b)

lim
e-s-c+

f(x) g(x)

lim
x->a+

f'ex) 9'(x)

Pavyzdys:

1.

2.
x-++oo

lim

x6

In x

x->+oo

lim

--

(X6)'

(In X)'

x->+oo

lim

-_1 x

6x5

x-++oo

lim

6x6 = +00

3Punkcija tapatinga konstantai 4f(a+) == lim",__'a+ fix)

52

Asimptotinis [unkciju. iyertinimas

Skyrius 8.

8.S
o

Asimptotinis funkcijq [vertinlmas

= O(g(x»,x ......a¢} E U«
o(g(x»,x ......a
¢} ¢}

Apibrezimas 8.5.1. f(x)

lirnx->a

liml < -s-co.arba 3C

=0 1

>

3Ua: If(x)1 ::; Ig(x)I' C, \/x

Apibrezimas8.S.2. Apibrezimas8.S.3. Pavyzdzi ai:

1. sin x

f(x) f(x)

=
rv

limx->a

g(x),x ......a

limx->a

im im =

:3c = 1
=

= 0(1), x ...... a

I sin

xl S;

2. x3

o(x2),x

......0

3. sinx '"

x,x ......0
sin(x) ...... 1,x ...... 0

8.6

Teiloro formule

f : A ...... a E A, a vidinis aibes A taskas, JR, f diferencijuoja Vx E A, tai l' :x ......f'(x) ~l' ziurime kaip inauja funkcija, U'na) == f"(a)
Urn) Yea)
=

f(n+l)' (a)

Pavyzdys: f(x) = x2

1'(x) U')'

= 2x =2=

f" + aleX - xo) + a2(x - xo)2 + ... + an(x - xot,an i

0

Pn(a) = ao

P;(x) = al + 2a2(X - xo) + ... + n· an(x - xot-l PYf,(xo) = al Pn (xo) = 2a2 pJ3)' (x) = 6a3 + ... + n(n -l)(x - xo)n-l (3)' Pn (xo) = 3!a3 n(k)'( n(k)' rn Xo) = k'.ak =;.. ak = rn .'Ell. k! Pn(x) = Pn(XO) + P:'i,o) (x - xo) + p"J!xo) (x - XO)2 + ... + f(x)
=

P'\"~!(xo) (x

- xo)n

f(xo)

+ --(x1

f'(xo)

- xo)

+ ... +

fen)' (xo)
n.

(x - xo)

+ Tn(X)

Tn(X) - paklaida. Ja reikia ivertinti,

53

Teiloroformule

Skyrius 8.

Teorema 8.6.1. Tarkim (a; b). Tada

f yra diferencijuojama n + 1 kartu intervale (a; b),

0, n

x, Xo E

3c E (x . x) : r (x)
Irodymas. Apibrezkime
;11111

f(n+l)'(C) (x - X )n+l (n+1)! 0

I'(,t) 1.

get)

f(x) - f(t) 1"(1\) 1,,111'111

get) t)n

(x - t) - ... - 1("); (t) (x - t)n n.

," (t\)

-fl(t)-T(x-t)+~-f(x-t)2+T2(x-t)_

+ !('~;(t)n(x

tt-

=_

I("+:t

... -

j(,,+I)'

n!

(x-

(t)

(x _ t)n

Isivedam h, bet koki, kuris tenkintu Kosi vidutiniu reiksmiu teoremos salygas:

g(x) - g(xo) gl(e) 3c E (xo;x) : hex) _ h(xo) = hl(C) (*) g(x) - 0, g(xo) - rn(x), g(c) n! (X - c) Imame h(t) = (X - t)n+l. Viska [statome i (*). o«x - xo)n), X -+ Xo Pavyzdziai: 1. sin 1 =? su paklaida 10-8 Xo = 0 f'ex)
_ _ _ 1(,,+1)'

(e)

Teorema 8.6.2. Jeifunkcija f yra n-kartu diferencijuojama ir fen)' tolydi, tai rn(x) =

= cos x
SIn

f"(x)

=
)

-sinx cos x,

f"'(x)

= - cos

f""

sinx

. (n)'(

x=

sin z,

{ -cosx, sin x,

n=4k+1 n=4k+2 n=4k+3 n = 4k,k = 0 n

n

sin(n)' (xo)

0, {

1,
-1,

= 2k = 4k+
= 4k+

1
3
X

f(x) = sinx hn(x)l::;

O+li+O-3f+O+5T+"

x3

x5

·+(_1)n-l (2n -1)! +O+r2n(X)

2n-1

10-8 Reikia rasti n, kad 3e E (x; x)

Ir 2n (x)1
x - fiksuotas.

f(2n)'

(e) Ixl2n x2n < -(2n)! - (2n)! 22n

-+

'

n -+

+00

Ir2n(x)1

::; (2n)! ::;

10-

n turime. x = 1 [sistatome iTeiloro israiska ir apskaiciuojame taske 1. . 1 1 1 sin 1= - - - + - + ... 1! 3! 5!

polinomo reiksme

+ ()n-l -1
54

1 + r2 n (x ), (2n - 1)!

Lokalus ekstremumai

Skyrius 8.

2.

v's
(1+ x)'" = 1 + ax

+ a(a

-1) 2!

x2

+ a(a
xn

-I)(a - 2)x3 3!

+ ... +

+ a······(a-n+I) , n.
3cE(O;x)

+ rn(x)

a(a - 1) .. , .. (a - n) n+l rn(x) = (n + I)! x

rn(x)
-?

0,
1

-?

r: V::J

(1 + 4)2

= V 4· 4 = 2(1 + 4)2
::; 10-4

rs

+oo,kailxl

S; 1

1,

rn(x)

8.7

Lokaliis ekstremumai

f:A-?lR AclR. a E A - vidinis taskas

Apibrezimas 8.7.1. Taskas a E A vadinamas funkcijos 3Ua

:

f
Ua

lokaliu maksimumu,

jei

f(x}

S; f(a),

\Ix

Apibrezimas 8.7.2. Taskas a vadinamas funkcijos 3Ua

:

lokaliu minimumu, jei

f(x}

;:::f(a), \Ix E Ua

Teorema 8.7.1. Biitina lokalaus ekstremumo sqlygq (diferencijuojancioms funkcijoms)

f'(a) = 0
Apibrezimas 8.7.3. Taskai, kuriuose isvestine lygi 0, vadinami ypatingais
riais] taskais. (staciona-

1. y = x2

--;--------;--¥ --;-----;---

'1
2. I(x) = x3

55

Lokaliis ekstremumai

Skyrius 8.

Teorema 8.7.2. Funkcija

dideja intervale (a; b), tada ir tik tada, kai

f' (x) 2: 0, T/x E

(a; b) lrodymas. Butina salyga. Tegu f dideja, t.y. f(X2) f(x2) - f(xd x2 - Xl
Pereikime prie ribos Xz -; Xl

2: f(xd, 2: 0

Xl

< X2, Xl, X2 E (a; b)

Pakankamumas. Tegu f'(x) 2: 0, T/x E (a; b),X2 > Xl IS Langranzo teoremos (8.3.3) =?- 3c E (a; b), f(X2) - f(xI) = f'(c)( X2 - xd 2: 0 =?f(X2) 2: f(xI) =?- f - dideja(is didejancios funkcijos apibrezimo). 0
Isvada: Funkcija

yra maiejanti

intervale (a; b) tada ir tik: tada, kai

f'(x):$
Pavyzdys: f(x)

0, T/x E (a;b)

= 1- funkcija if didejanti, ir mazejanti.

Teorema 8.7.3. Tegu

1.

yra diferencijuojama
E

tasko a aplinkoje

ir

f' (a) = O. Tada

tai a lokalus
lokalus

lei (.f/(X) 2: O,T/x maksimumas

(a-E,a»,(f/(x) (a - E,a», (.f/(X)

< O,T/x

(a;a+E»,

2. lei

(.f/(X)

:$ 0, T/x E

> 0, T/x E (a;a + E», tai a

minimumas 3. lei f'ex) 2: 0, T/x E (a-I'; a+E), xi- a arba f'ex) < 0, T/x E (a-I'; a+t), xia, tai taskas nera nei lokalus maksimumas, nei minimumas. Pavyzdys:

o - lokalus

f(x) f(x), f(x),

= x2,
=
=

f'(x) = 2x, f'CO) 2x < 0, X < 0 2x > O,X > 0

minimumas

=0

Teorema 8.7.4. lei f yra tolydiiai diferencijuojama n kartu ir I"(a) 0, ... a) = 0, f(n)(a) i- 0, n 2: 2, tada

.r:»:

= O,jlll(a) =

1. lei n lyginis ir fen} 2. lei n lyglnis ir fen)

> 0, tai a yra < 0, tai a yra

lokalus minimumas. lokalus maksimumas.

3. Jei n nelyginis, tai a nera lokalus ekstremumas. Pavyzdys:

f(x) f'(x)
f"'(0)

= x3,f'(x)

= 3x2 > 0, T/x E JR \ {oJ f'CO) = 3x2 = 0

= 3x2,f'(0)

=0

= 6 i- 0, n =

3 nera lyginis, 0 nera lokalus ekstremumas.

56

Iskilios funkcijos

Skyrius 8.

8.8

Isklllos funkcijos

R2 = R x R:= {(x,y),x,y E JR} G(f) = ((x,y) E JR2: y = f(x)} (x, Y) yra auksciau uz taska (a; y), jei y ::; Y Y2 - Yl = tan a(X2 - ~l) tan a =.1I2.::.1Ll. X2-Xl

Y - y1

1!1..::.JJJ..(x - x I ) X2-X,

Apibrezimas 8.8.1. Funkcija vadinama iskila (iskila i apaciq) intervale (a; b), jei \lXI, X, X2 E (a; b), Xl < X < X2 funkcijos f grafiko taskas (x, y) yra zemiau uz stygos, jungiancios taskus (Xl; Yl) ir (X2, Y2), taikq, (x, Y). Apibrezimas 8.8.2. Funkcija vadinama igaubta (iskila i virsll) intervale (a; b), jei \lXI,x,X2 E (a;b),xl < X < x2funkcijos f grafiko taskas (x,y) yra auksciau uz stygos, jungiancios taskus (Xl; Yl) ir (X2, Y2), taska. (x, Y). Teorema 8.8.1. lei f yra iskila (i apacia arba i virSll) intervale (a; b), tai intervale (a; b) funkcija yra tolydi. Teorema 8.8.2. lei .f intervale (a; b) yra diferencijuojama, tai .f yra iskila {:::=:> .f isvestine dides. Isvada: lei .f yra du kartus dlferencijuojama intervale (a; b), tai f yra isklla {:::=:> f"(x) > 0, intervale (a; b).
lrodymas. Biitinumas. Tarkirne f iskila, Xl, x', X", X2 E (a; b),
Xl

< x' < X" < X2

(Xl; X") =? f(x )

- f(x!) x' - Xl

< f(X2) - .f(x') < f(X2) - f(x")

X2 - x' x2 - X"

XI

X"

xt

X;:
S !'(X2)

fl(x!)

lrodymas.

Pakankamumas. Tarkime fl - dideja. XI,X2,X3 E (a;b),xI < x2 < X3 IS Langranzo teoremos (8.3.3), intervale

IS Langranzo teorernos (8.3.3), intervale

o
57

Asimptotes

Skyrius 8.

Apibrezimas 8.8.3. Taskas Xo E (c; b), kuriame

tasku.

keicia iskilumq vadinamas

vingio

Teorema 8.8.3. Jei taskas Xo yra vingio taskas ir f"(xo) = 0 Pavyzdys: y' = 3x2, y" y" ~ 0, x> y" :::; , x < 0 0 y

f du kartus diferencijuojama, tai

= x3,

°
t

= fix

---,.....--------,-----

---r-----,---

.J

o yra vingio
8.9

taskas

Asimptotes
f asimptotejei
limx-->xo

Apibrezimas 8.9.1. Tiese x = Xo vadinama funkcijos = (+00 arba - oo) arba limx-->xt = (+00 arba -00) Apibrezimas 8.9.2. Tiese y

f(x)

= ax + b vadinama f
lim (f(x) - (ax
X-ex?

asimptote, jei

b» = 0

X----40

lim (f(x) - (ax

-CX)

+ b» =

= x+

Pavyzdys: e-x

1. limx-->xo(x

+ e-

=?

00, tokio Xonera.

2. f(x) = ax + b lim x~oo (f(x)x - a - E.) x

a = (lirnx-->oo b = limx--><Xl(f(x) - ax) .f(x) = x + e-x x -> 00 a = limx-->oo x+e-£ = lim(l -1- +) = 1 x ex b = limx-->oo(x - e-x - x) = 0 Asimptote yra y = x, kai x -> 00 - I' x±e-~ I' (1+ e:;;; 1) almx-+_<Xl x ]mx~-oo x -> -00.

¥)

=0

-00 - asirnptotes nera, kai

8.10
Planas:

Funkcijos grafiko hralzymas

58

Tolygiai tolydtios funkcijos Skyrius 8. 1. Rasti apibrezimo sritis D(J), istirti funkcijos elgesi sienq ribose.
2. Rasti ypatingus

$lim, lim

taskus = ±oo).

(taska], kuriuose

funkcija neapibrezta, taskuose,

taskai, kuriuose

3. Apskaiciuoti

funkcijos ribas ypatinguose

4. Rasti kur funkcija kerta x, y asis. 5. Rasti lokalius ekstremumus, suzinor! kur dideja, kur mazeja.

6. Sufasti kur funkcija iSkila, igaubta, vingio taskus, 7. Rasti asimptotes.

8.11

Tolygiai tolydzios funkcijos

8.11.1. Funkcija

A, jei VE > 0,36>

Pavyzdziai:

Apibrezimas

I :A 0: /J(x') - I(x")/

-r+

< E,Vx', x" E A, kai lx' _ XII/ < 6

JR, A

JR vadinama tolygiai tolydtia aiheje

1. I(x)

= x2, X E [0,1)
E>
0,

Fiksuojame

/X,2 -

:1:"

= lx' - X"I/x' + XII/ S; 2/x' _ XII/ < E

lx' - x"/ <

Atsakymas: Funkcija

I~I

=6

I nurodytame
tolygiai tolydi?

intervale yra tolygiai tolydi.

2. I(X)=~,XE(O;+oo)
K!! reiskia, kad

I nera

3E> 0, VO' > 0 : /J(x') - I(x")/ X"=X,_~

> E,3x', x" E A, lx' _ XII/ < 6

x'(2x
Teorema giai lolydi.8.11.1 (Kantoro). Teorema 8.11.2.

+ 6)

Tolydi utdarame ir aprettame intervale funkcija yra toly-

Tolygiai tolydi funkcija yra tolydi.

8.12

Funkcijq sekq toJyguskonvergavimas

L;» = 1,2, ...
I:A-...JR
konvergavimas.). 8.12.1 ("Pataskinis"

kiui, jei Vx

Apibrezimas

A egzisluoja haigtine riba.

lim n-+CX)

{fI,h, ... } Un} konverguoja aibeje Apalas= 0,

In(x)

31;

lim n-+oo

/In(X) - I(x)/ 59

Vx

Funkciju eilutes

Skyrius 8.

Apibrezimas 8.12.2 (Tolydus konvergavimas). 3.f: Zymime .fn :::::t .f Pavyzdziai: 1. fn(x)
n ....oo xEA

lim sup Ifn(x)

- .f(x)]

=0

= xn,

[0; r], 0

<r <

(a) Fiksuojame

Xo E [0; r]

(b) limn->oo sUPxE[O;rjlxn = limn-.oo r" Un} konverguoja tolygiai . .fn :::::t 0 2. fn(x)

01

= xn, [0; 1)

(a) Fiksuojame Xo E [0; 1) x8 ~ O,n ~ +00 .f n ~ 0 (pataskiui) (b) Iimn->oo sUPxE[O;l) Ixn aibeje A tada ir tik tada, kai

01 = Jimn->oo

1= 1 Un} konverguoja
tolygiai

Teorema 8.12.1 (Kosi tolygaus konvergavimo

kriterijus).

'tiE> 0, 3N: Ifn(x) - .fm(x)1 < E,'tix E A, 'tin, 'tiE> 0,3N : sup Ifn(x)
:rEA

>N

- fm(x)1

<

E,

'tin, m

>N

8.13

Funkcijq ellutes

Un} h (x) + hex) + ... - funkciju eilute Sn(x) = hex) + hex) + ... + fn(x) {Sn} - funkciju seka Jei Sn konverguoja, tai nagrinejama funkciju eilute konverguoja. Teorema 8.13.1. Tegu in : A ~ JR, Vn E N. Jei :lcn > 0 : lin(x)1 ::; Cn, Vn E N, Vx E JR ir 2:~~ en - konverguoja, tada 2:~,:r .fn - konverguoja tolygiai aibeje A. Teorema 8.13.2 (Dini). Jei in : A ~ JR yra tolydtios ir in :::::t f, n ~
tolydi. Pavyzdys:
~oo x2

00, tai .f yra

Ar konverguoja tolygiai intervale [-1; 1].

Lm=l ~.

2:~~

r& - konverguoja,

todel2:!~

~ - konverguoja

tolygiai.

60

Skyrius 9 .

Apibreitinis integralas
9.1 Neapibreztinis integraJas
->

Apibrezimas I(x), "Ix E I 9.1.1. Funkcija F: 1-> JR vadinama I: I

JRpirmykste,jei F'(x)

Teorema 9.1.1. lei FI ir F2/unkcijos I pirmykstes, tai (FI _ F ) yra pastovus, t.y. 2 3c E JR : FI(X) - F2(X) = c, Vx E I lrodymas. (FI - F2)'

= F{

- F~ = I - I

=
I

0, "Ix E I

=;.

FI - F2

= konstanta 0
0

Teorema 9.1.2. lei F yra I pirmykSte, tai lrodymas. (F

va E JR, F + a yra I tnrmvkste.

=;.

+ 0)' = F' + a' = 1+ 0 =

+ a yra I

pirmykste.

Pastaba: Jei I nera intervalas, tai teoremos nera teisingos. Pavyzdys:F(x) sqn(x),x E JRj{O}, F' = O. Apibrezimas 9.1.2. Funkcijos I neapibreitiniu integralu vadinsime /unkcijos I visu pirmyksCi1t/unkcijll aibe, t.y. j I(x)dx Zymime: Tegu = {F, kurF' =!}

J I(x)dx
I :I
->

=F

+a
->

JR, 9 : I

JR:

Teorema 9.1.3. a, j3 E JR, tada j(al

+ j3g)dx = a j f da: + j3j

gdx

Pastaba: teigini reiktu suprasu taip: F' = I ir C' = g, tada aF funkcijafunkcijai (al + j3g). Teorema 9.1.4. J I(x)dx diferencijuojama, F' = I

+ j3C yra pirmykste

F(t.p(t»

= F + 0, tada J I(t.p(t».

t.p'(t)dt

+ 0, kai t.p

Teorema 9.1.5. J f' .gdx = I . 9 - fl· g'dx, kat I ir 9 dijerencijuojama ir bent vienoje lygybes puseje reiskinys egzistuoja. 61

Funkcijos be antros riiSies triikiu.

Skyrius 9.

Pavyzdziai: 1. I sin3 xdx = I sin2 x· sinxdx = - 1(1 - cos2 x) . (cosx)'dx = - 1(1 cos2 x)d cos x = - I 1d cos x - I cos2 xd cos x = cos3 X - cos x + C df(x) = f'(x)dx

2. Ilnxdx

I x'·lnxdx

= xlnx-

I x(lnx)'dx

= xlnx-

I dx

xlnx-x+C

3. I = I e" sinxdx = I(ex)' sinxdx = eX sinx - I e" cosxdx I eX' cos xdx = e" sin x - eX cos x - I e" sin xdx 1= e" (sin x - cos x) - T, T = ~eX(sinx - cos x) + C

eX sin x -

9.2

Funkcijos be antros riisies triikiq

f
yra netolydi taske a, jei egzistuoja baig-

Apibrezimas 9.2.1. 1 riisies trukis taske a: tines ribos f(a+), f(a-), f(a+) of. f(a-).
bent viena daline riba yra begaline.

Apibrezimas 9.2.2. 2 ridies triikis taske a: neegzistuoja f(a+) arba f(a-), Funkcijas be antros rusies trukiu zymime D(l)

arba

Apibrezimas 9.2.3. Funkcija <p : [a; bl ---> lR vadinsime laiptine, jei intervala [a; b] galima suskaidyti i baigtini skaiciu intervalu h, t, n hi, k of. k', u~lh = [a; bJ, 3Ck E lR: rp(x) = Ck, 'ifx E h, 'ifk
Zymime: S[a;

hJ
LX-,

Pavyzdys: ·1

··T·-·--;--···-·~-';----~--

'j

-:]

I .j

Teorema 9.2.1. Tegu f toiydi intervale [a; bJ (t.y. f

kn <p(x) = { f(.X ),

E C[a; bj),

tegu

x E [Xkn,Xk+lnJ

feb),

x=xnn:=b

kur xv"

= a + kb;.a,

= 0, ...

, n-1
Xo
Xl X2

=0 = a + £.::.!!. = a + 2~-a n

Tada rp ::::t

f intervale [a; b]

lrodymas. Kit [rodyti? Ar rp ::::t f intervale [a; b] 'iff.

> 0, 3N : Irpn(x) - f(x)1 < f., 'ifn > N, 'ifx E [a; h]

62

Apibreitinis integralas

Skyrius 9.

Fiksuojam E > O. IS Kantoro teoremos (8.11.1) =? f yra tolygiai tolydi [a; bj, t.y. tiE If(x) - f(y)1 < E, kai Ix - yl S; 15 Imkime N : bit < J. Jei x E [Xkn; Xk+1 n), IXkn - xl < b~a < 15, tai

> 0,315 > 0 :

l'Pn(x) - f(x)1

= If(Xk n) - l(x)1 < E, tin > N, tlx

S[a; b], tin

[a; bJ

o
Teorema 9.2.2. lei

I f

D[a; b]. tai 3'Pn

N, kad 'Pn =t

f.

Teorema 9.2.3. tI{'Pn}, kur 'Pn E S[a; bJ ir 'Pn =t Teorema 9.2.4. lei

I. tai IE D[a; bj.

E D[a; bj, tai triikio tasku. aibe yra 0 arba baigtine, arba skaiti.

lrodymas. IS 9.2.2 =? 3'Pn E S[a; bj : 'Pn =t f. tin, 'Pn turi nedaugiau kaip baigtini skaiciu trukiu. Pazymekime tnlkiu aibe Tn.

tin, 'Pn yra tolydi intervale [a; b] \ A. 'P =t f aibeje]e; b] \ A Is Dini teoremos (8.13.2) =? f yra tolydi intervale [a; bj \ A. f gali buti tn1ki aibeje A. A - tuscia, arba baigtine, arba skaiti =? f trukio tasku aibe tuscia arba baigtine, arba skaiti. 0 Teorema 9.2.5. lei

D[a; bj, tai f yra apreita intervale [a; bJ

lrodymas. IS 9.2.2 =? tiE > 0,3N : l'Pn(x) - f(x)1 < E, tin E N, tlx E [a; bJ. Fiksuojam e > O,3no: l'Pno(x)-f(x)l,tlx E [a;b] =? 'Pno(X)-E < f(x)

'Pno (x)

+ E, tlx

<

[a; b].
=?

lS laiptiniu funkciju apibrezimo

tI'P E S[a; b] yra aprezta,

3M>

0: If(x)1 S; sup l'Pno(x)1

xE[a;b]

+ E S; M

o
9.3 Apibreztinis integral as

Apibrezimas 9.3.1. Funkcijos f E Sfa; bJ apibrettiniu integralu vadinsime skaiciu. 2:7=1 Cj ·IIjl, kur f(x) = Cj,X E Ij,tlj,IIjlintervalo ilgis, Uj=lIj = fa;b],Ij n h=0,joj:k Zymime f(x)dx

J:

Teorema 9.3.1 (Integralo apibrezimo korektiskumas), f E Sfa; bj integralas nepriklauso nuo intervalo [a; b] skaidinio, funkcijos f pastovumo intervalais.

63

Apibreitinis integralas

Skyrius 9.

J.rodymas.

U~1 h = U']==Jj = [a; b]; t, n t, = 0,j =I k;ii n ik,j =I k '{J(x) = Ck, kai z E h,'{J(x) = ci, kai x E t; Tada Ck = '{J(x) = cj,jei x E h n Ij =10. Be to Ihl = 1:7=llh n ijl, nes t, = Uj'=1(h n Ii), IIj I = 2:;=1 lij n hi, nes t, = Uk==1 n h) (ij 1:;=1 Ckllkl = 1:;=1 Ck 2::7=1Ih n ijl = 1:;=11:7=1 cklh n ijl = 1:;=12:7=1 Cjlh n ijl = 2::';1 Cj2:;=1 Ih n iii = 1:7=1 cjlijl
9.3.1 Elementariosmtegralu savybes
Jei

J, 9 E

S[a; b] ir a, f3 E

JR., tai

Teorema 9.3.2 (Tiesiskumas).

1b

(aJ

+ f3g)(x)dx =

jb
a

J(x)dx

+ f3

jb
a

g(x)dx

lrodymas. J:(aJ + f3g)(x)dx = 1:~=1(aCj + f3S) .11;1 = = 1:~=1 aCj .11;1 + 2::~=1f3cj . 11;1 = a 1:j=1 Cj .11;1 + f3 1:~=1 cj . 11;1 = =a J + f3 9

J:

J:

Teorema 9.3.3 (Adityvumas). 'ilc E [a;

1b
lrodymas. 3ko: C 110 = n [a;c] 12 = I' n (c·' bJ ko ko

J(x)dx

bl

J(x)dx

Ib

J(x)dx

no

ha'

J(x)dx
a

=
=

2::>k .11;1 = Ck .11;1 j=1 j<ko

+ cs; .111 1 + cs;

0

·II~ol

j>ko

L ckll;1

j<ko

L Ck .11)1 + Cko·II~ol + L cklIjl

j>ko

jC f + jb J
a
C

o
Teorema 9.3.4 (Monotoniskumas).

lb

Jei

J(x) ::; g(x), 'ilx E [a; b], tai ::;

f(x)dx

lb

g(x)dx

64

Apibreitinis

integralas

Skyrius 9.

o
Teorema 9.3.5.

lrodymas. IS 9.3.2 ir 9.3.4 ==> - f: If Pastaba: f{Ij} g{Jj} j = 1,n

-111 :::; f :::;11, 1

j = 1, m

'ifx E [a; b]

I s f: f :::;f: If I ==> If: 11 :::; f: If I

ApibreZimas 9.3.2. Funkcijos

1E D[a;

b] apibreitiniu

integralu vadinsime skaiciu

1
b

f(x)dx

=:

n----J.+oo

lim

1
b a

!.pn(x)dx,kur

!.pn E S[a;b]'!.pn =t f

Teorema 9.3.6 (Integralo egzistavimas ir apibrezimo korektiskumas), 'if 1E D[a; b] in-

egzistuoja !.pn =t J.
tegralas

(baigtinis

skaicius) ir integralas nepriklauso

nlto pasirinkto

{!.pn},

lrodymas. Egzistavimas.

{!.pn} , !.pn =t f, VE > 0 : 3N: l!.pn(x) - f(x)1 < 2(b _ a)' Vn > N, Vx If:!.pn - f: !.pmI = I f:(!.pn - !.pm)1 :::;f: l!.pn - !.pmI = l!.pn - I + I - CPml:::;f: l!.pn - II + f: l!.pm - II :::; ::; fa 2(b~a)dx + f: 2(b~a)dx = ~ + ~ = E,
=

[a; b]

f~

m,n>N IS Kosi kriterijaus skaiciu sekom ==> {CPn} konverguoja. lrodymas. Korektiskumas.

{!.pn},!.pn =t I, {!.p~},!.p~ =t I Ar limn--->oo f: CPn=? limn--->o ? { CPl,!.p~,CP2,cP~, ... } konverguos tolygiai i I ==> funkcijos sekos posekiai taip pat konverguos tolygiai i ta paCil!funkcija, 0

s:«

Teorema 9.3.7. Jei

f, 9 E D[a; bl, a, {1 E lR, tai

1
b

(al

+ {1g)dx =

1
b

[dx

+ {1 a gdx

lb

65

Niutono-Leibnico,

kintamuju. keitimo, integravimo dalimis formules

Skyrius 9.

lrodymas. 3'Pn =+ f,3gn =4 g, 'Pn E B[a; b], gn E B[a; b] a'Pn + f3gn E B[a; bJ a'Pn + f3gn =4 a] + f3g I:(af + (3g)dx := limn-->"" f:(a'Pn + f3gn)dx =

= limn--> (a f: 'Pndx + (3 f: gndx) = = af: fdx+ (3 f: gdx·

00

a limn-->oo f: 'Pndx

+ (3limn-->oo f: gndx =
0

Teorema 9.3.8. Jei

E D[a; b], a

s:: c s:: b, tai

=
c

1b
Teorema 9.3.9. Jei

fdx

1 + lb
fdx
sUPxEfa;bJ

[tl»

t,9 E

D[a; b], f(x) ::;g(x), \;Ix E [a; bJ, tat

lrodymas. 'Pn' = 'Pn - Cn, kur

- gn(x)1 --70, n --7 00, nes 9n =+ 9 'P~,9~ E B[a; bj 'P~ = 'Pn - En S 'Pn(X) - SUp l'Pn(x) - f(x)1 S 'P - ('Pn - J) = f(x) ::; g(x) = 9n(X) + g(x) - gn(x) S gn +.5n = g~ f: 'P~ S f: g~ limn-->= f: 'P~ s:: Iimn-->oo I: 9~ - Iirnn-->oo 1:( 'Pn + cn) S S lirnn-->oo f:(gn + t5n) lirnn-->oo I: 'Pn S lirnn->oo f: gn f: f(x)dx < 0

'Pn =+ f g~ = gn

cn

l'Pn(x) - f(x)1 --7 O,n --7

00,

nes

+ .5n, kur 8n = sUPxEfa;bjlg(x)

Pastebekime

'*

t~~~

'*

'*

Teorema 9.3.10. Jei

D[a; b]

Teorema 9.3.11. Jei t« E D[a; bj, \;In,fn lim

=+ I, tai =

n-4OO

lb
a

fndx

r Ja fdx
lax f(x)dx.

9.4

Niutono-Leibnico, kintamqjq keitimo, integravimo dalimis formules

f f funkcijai.

Teorema 9.4.1. Tarkime f E D[a; b]. apibretkime naujqfunkcija F(x) = Tada FE C[a; bj. Jei f totydi taske Xo E [a; bj, tai F'(xo) < f(xo).
Pastebejimas: E C[a; b]. tai F yra pirmykSte

lrodymas.

Fiksuojam Xo E [a; bJ.

0

Reikia [rodyti, kad limx->xo

F(x) := F(xo), x> Xo IF(x) - F(xo)1 = 11: f(x)dxl s:: f:o If(x)ldx ::; ::;f:o sUPYE[x;xoj f(y)dx = M f:o dx ::;M(x - Xo) < M = sUPYE[x;xo] f(x) 66

Niutono-Leibnico,

kintamuju keitimo, integravimo

dalimis formules

Skyrius 9.

IF(x) - F(xo)1 < Mix - xol < e Ix - xol < il = 8 lim, ..... J(t) = J(xo) =?- 'if> 0 38: IJ(t) - f(x)1 < e, It - xol < 6 xo Reikia [rodyti F'(xo) = f(xo), x> Xo
I

1_1_ I"
x - Xo }
Xo

F(X) - F(xo) _ J(xo)1 x - Xo f(x)dx

= l-l-1x

-I r
Iro

x - Xo xo

f(x)dx

- J(xo)

=
dxl <

f(xo)dx.
f

-1-11
x - Xo

I fx:U(x)x - -XoJ(xa))
= J(xo)

x - Xo · F(x)-F(xo) 11m x-xo = F'( Xo )

< f:o fdx =

/:0 dx = x - Xo

=?-

lim F(x) - F(xo)

x - Xo

Aplbreflmas 9.4.1. Funkcija F E Cia; bJ. kurios F'(x) = J(x) visuose intervalo [a; bj taskuose isskyrus skaicia, aibe tasku, vadinama funkcijos J apibendrinta pirmykste funkcija.

Teorema 9.4.2 (Niutono-Leibnico).

lei

C[a;

bJ. tai

FI~.

kur

yra

f: J(x)dx = F(b) - F(a) ==

pirmykste funkcija.
=?-

FI(a) = faa f(x)dx = 0 =?- F(a) - FI(a) = C F(a) = C FI (x) = F(x) - C = F(x) - F(a) x = b FI (b) = f: f(x)dx = F(b) - F(a)
Teorema 9.4.3. lei f E D[a; bJ. tai f: f(x)dx
pirmykste

lrodymas. FI(X) = f: J(x)dx F(x) - FI(x) = C,C =?

FI

yra

pirmykste,

o
F(b)- F(a).
kur

J funkcija.

yra aplbendrinta

Teorema 9.4.4 (Kintamuju pakeitimo formule), lei J E C[a; bj, !Pi [a; ,8J cp(a) = a, cp(,8) = b, ip - tolydiiai diferencijuojama (cp E c' [a,,8]) tada,

--7

[a; b],

lb

f(x)dx

J:

f(tp(t»·

tp'(t)dt,x

= !pet)

Pastaba: galima reikalauti maiesnio

diferencijavimo

reikalavimo???
E

Teorema 9.4.5 (Integravimo

dalimis formule),

Jei f,9
b

C[a; bJ. tai

Pavyzdys:

I:
X

lb J9' = -l
fgl~
Ja2 -x2dx

I:
2

I'»

a(cost)costdt

x = a sin t x'=acost

sin2 x

= tp(t) + cos2

=1 1- sin2 x a>O

cos2 x

67

Niutono-Leibnico, kintamtOllkeitimo, integravimo dalimisjormules

Skyrius 9.

Teorema 9.4.6 (Vidutines reiksmes teorema). lei I,9 E D[a; b] ir 3m, M : m :::; f(x) :::;M, 'tIx E [a; b],g(x) > 0, 'tIx E [a; b], tada 3f1Jmin) E [m; M] : I: f. gdx = fJ,·t9dx. lei papildomai f E Cra; b1, tai 3c Era; b1 : lrodymas I dalis.
m . g(x)

f . gdx = f( c)

J:

gdx

:::;f(x)

. g(x) :::;M . g(x), 'tIx

[a; b]

Integruojam 1. I: gdx

nelygybes m I: gdx :::;I: f . gdx :::;M·

I: gdx (*)

2.

t:gdx
a

= 0, tada

I: f· gdx

=0~

tinka bet koks fJ,(min)

ic 0, tada fJ, =

r j·gdx f: gdx
b

Padaline (*) is I: gdx turime m

< Ia f . gdx < M

I: gdx -

lrodymas l/ dalis. Tarkime

Is BOlcano-Vejerstraso [m;M].

era; b1.
~ RU)

o
=
[minxEfa;bj f(x); maxxEfa;bjf(x)]
=

teoremos(8)

IS pirmos irodymo dalies ~ /l E [m; M1 ~ 3c E [a; b] : f(c)

Pavyzdziai:

= fJ,

1. I sin(x2)dx
1 2

10 sin(x )dx

=?

sint 3c E [0; t]

= - - - + - - _ + r6(t)
I! 3! 5! 6!

t3

t5

t6

Ir6(t)1

sin 7! (t) . t7 :::;~

(7)'

IRI:::;..Jt

68

Racionaliu funkciju

integravimas

Skyrius 9.

2.

J ef

x2

dx

E Cn+1[a;b],a

S Xo < x S b
(9.4.2)

IS Niutono-Leibnico

f(x)

f(xo)

-1"
Xo

'* f(x)
f'(t)dt

- f(xo)

f(xo)

= f(xo) - (x - t)f'(t)l~o

= f(xo) + f'(xo) = f(xo) + f'(xo)·

Integruojama dalimis

. (x - Xo) (x - xo)

1 +1
X

-lx
x

J:o f'(x)dx
(x -

t)' f'(t)dt =

Xo

(x - t) . f"(t)dt (x - t) . f"(t)dt

Xo

Xo

+~
2

}xo

r (x

- t)2)' f"(t)dt

Kit reikia zinori, kad galima butu suskaiciuoti

integrala:

1. Integralo apibrezimas
2. Forrnules (elementariu funkciju integralai)

3. Niutono-Leibnico formule

lb

f(x)dx

= F(b) - F(a)

4. Kintamqju

pakeitimo

formule

lb

f(x)dx

1{3 f(ip(t».

V/(t)dt

ip(o:) = a
5. Integravimo dalimis formule

ip(f3) = b

9.5

Raclonallu funkcijq integravimas

R(x) = kur Qn, Pm - polinomai. degQn = n degPm = m Pavyzdys: deg(5x2 + x + 1) = 2

1. Lyginame Qn ir Pm laipsnius. Jei deg Qn < deg Pm, tai 1 zingsnis praleidziamas, JeidegQn

~>:.~=),

1 < m,k = n -l.

~ degPm,

tai isskyriam sveikaja dali. ~::~~; = Qk(X)+

~:'~~)' kur

69

Racionaliu funkciju integravimas

Skyrius 9.

2. Pn(x) isskaidome

ielementariu

polinomu sandauga,

Pn(x)
cia D.. = Pavyzdziai:

= .... (x + a)k .....

(x2

+ px + q)1 ....

r? -

X4

+ 1=

4q < 0 x4 + 1 f. (x + aI)' .... (x + an) (x2 + PIX + qI)(X2 + P2X + q2)

laipsniu yra lygus.

Du polinomai yra lygns, kai koeficientai prie atitinkamu Visi daugikliai (x + a)k duoda k demenu Al --+ x+a Visi daugikliai (x2

A2 (x+a)2

Ak + +~-...,...,.. ... (x+a)k I dernenu,

+ px + q)1 duoda

MIX + MIx + s, --:---- NI + ... + ...,......,:----~ x2 + px + q (x2 + px + q)1

Elementarios racionalios funkcijos

(x
ir

+ a)k

Mlx+NI (x2+px+q)1
koeficientu

3. Rasti AI, ... ,Ak, ... , MI, ... , MI, ... , NI, ... NI (Neapibreztiniu metod as) 4. Integruojam racionalias elementarias funkcijas

(x:a)kdX,

J(

x2

+ x + q )' px

J(

x2

1 + px + q )

= 4q+p2 4

((J 4
4 4q_p2

(J

4q_p2 (x -

(x-

E) + 1)
2

E) =
2

x; - kotistania

J J

(x2 (x2

+ px + q)l) = + px + q)1 = CI
xdx

dx

J J

x~dxt I (t2 + 1)1 = xt (t2 tdt

+ 1)1 + C2

J J

(t2
(t2

dt

+ t)1
dt

+ 1)1

70

Rymano integraias Skyrius 9.

J
h2 =

-2
2

tdt

t +1

{1.

~Inlt2+11,

2 (t +1)-I+l 1+1

>

l=l

J (t2~IY = J t'· (t + l)-ldt = t- (t2 + 1)-1 +2l J t- t. (t2 + l)-I+ldt t(t + 1)-1 + 2l J (l2+t;)1 «dt = t(t2 + 1)-1 + 2l J (::~{)t\dt = = (l2!1)T + 2l J f(2)t2 - 2l J (t2+~)i 1 = (t2!1jT + 2l . h-2 - 2lh_1
h= ~ t
Pavyzdys: l = 2

+ 1 + 21I1_2 + 2l

2l· /1-1

t 12 = (t2 + 1)2

t2 + J - 2lt

dt

9.6

Rymano integraJas

P = {a = Xo < Xl < ... < Xn = b} - intervalo [a; bJ skaidinys. /PI = max IXH1 - Xjl- skaidinio diametras. C = {c], C2, ... , en, Cj E [Xj; xH1j} - skaidinio P tarpinis skaidinys. tlXj = Xj+1 - Xj
S = Su, P, C) = 2:7=1 f(cj). tlXj - funkcijos f Rymano integraline SU, P, C) ---+ .I pagal visas skaidinio sekas {P C ir /PI ---+ 0 lei egzistuoja riba.l, tai .I = (R) f(x)dx.

Zymejimas: R[a; bJ Teorema 9.6.1. lei

J:

suma.

E R[a;

bJ. tai f - apreita.

Teorema 9.6.2. lei I,9 E R[a; bJ. tai

Teorema 9.6.3.

f S s, I,9

R[a; bJ. tai

lb lb
fS
Teorema 9.6.4. R[a, bJ :3 I« =:t

f. tai
R[a; bJ

lb r: lb
---+

Teorema 9.6.5. D[a; bJ C R[a; bJ ir f E D[a; bJ. tai

1
Pastaba: R[a; bJ (j; D[a; bJ Pavyzdziai:

f(x)dx

(R)

I
a

f(x)dx

71

Styltjeso integralas Skyrius 9. 1.

f(X)={10,'

frJ.

D[a;b]

xE[O;l]nQ x E [0; 1] \ Q

E? R[a;b)

Parenkam Pn. Parenkam Gn = (CI, , cn), Cj E Q. Parenkam G~ = (c~, , c~), cj E R \ Q. B(j, Pn, Gn) = Lk o· [k] = 0 B(j, Pn, G~) = Lk 1 . [k] = 1 f rJ. R[a; b)

f intervale [0; 1] integruojama Lebego prasme.

2.

f(

f rJ. D[O;
max fl.x j

x-

) - { sin~, 0,

x=O

x E (0; 1]

1]
-?

B(j,Pn,Gn)

= Lk>1 f(Xk)lhl + f(CI)IIII

-1· [Id :::;f(cd·

o
f
E

1111

R[a;b)

9.7

Styltjeso integralas
f : [a; b)
-?

V(j, [a;b]) := sUP Lk I!(Xj+I) - f(xj)l. lei v~ < +00 - baigtine variacija.
X1 <X2<"-<Xj

Apibrezimas 9.7.1. Funkcijos

R pilnaja variacija vadinamas skaicius

Teorema 9.7.1. lei f

GI[a; b], tai V(j, [a; bJ) < +00.

Teorema 9.7.2. lei f galima isskaidyti i dViejll (fI, [z didejantys] didejancillfunkcijll skirtumq f = II - Iz; tai V(j, [a;bJ) < +00. Apibrezimas 9.7.2. f E B[a; b] Styltjeso, pagal funkcijos 9 (baigtines variacijost, integralu, vadiname skaiCill

1
b a

fdg:= j=1 Lf(Cj)fl.xj,fl.xj

= g(Xj+d - g(Xj),f

D[a;b], V(g, [a;b]) < +00

9.7.1 Apibendrintos funkcijos

J(x)

= {6,00,

:;

.l:

J(x)dx

=1

72

Integra III taikymai Skyrius 9.

J~1 (1 + x2)dg(x),g(x) = sgn(x)

an ___., kai n ___., tai turesime 0, 00, Pavyzdys:

t5(x), Sn
'Pn ::::t

=1

(1 + x2)

Xk+ - xk - visur 0 isskyru, ta inrervalq, kurio krasn; zenklai skirtingi (1- (-1) = 2). (Xk+l; Xk) -laiptines funkcijos 'Pn pastovumo intervalas.

[1 i-I 'Pn = 2 .

Cko+I

___., 2

9.8

IntegraJq taikymai

1. Kreivines trapecijos plotas

lb

fI(x)dx

-lb

i2(x)dx

2. Kuno turis S(A,,)- pjuviq plon; funkcija Ll V ~ SeA,,) . Llx

V
3. Kreivines

1['

J
a

t2(x)dx
=
b

aStS/3

ilgio formule "I ; R ___., R2,

'Y( t)

(x( t), y( t»

l(j)

= sup
P

L Ihl
k

y'XI2(t)

+ yI2(t)dt

4. Sukimosi pavirsiaus plotas

kurio pavirsius gautas

'Y(t)O:$t$(J

= (x(t), yet»~

sukant apie

asi.

73

Skyrius 10'

Netiesioginiai integralai
10.1
f
E

Apibreztumas

D[a; b) (N!)

lb

f(x)dx

:=

c~T_lb

f(x)dx,

a:::; c < b

Apibrezimas 10.1.1. Jeigu baigtine riba egzistuoja _integralas konverguoja. Apibrezimas 10.1.2. Jeigu riba neegzistuoja - integralas diverguoja. Apibrezimas 10.1.3. Jeigu riba begaline - tntegralas egzistuoja. f
E

D(a;bJ

(NJ) fED(a;b)

l
a

f(x)dx

= lim

C-.J.a+

f(x)dx,

lb
1.

f(x)dx

f(x)dx

Ib

f(x)dx,

'ic E R: a

<c<b

Pastaba: Jei Pavyzdziai: f(x) ~ 0, 'ix E (a; b), tai NJ visada egzistuoja (baigtinis ar begalinis).

11
c-+O+

dx - = lim o x"" c->O+

Q Q

/1
c

x""

dx - = lim

/1
c

c->O+

x-""dx =
c'

lnxl~, lim { 1 1-"" 1 r=;:; X Ic ,

~{
_I_ I-a'

1
1

. = c->O {-lnc, lim 1 r=;:;

u T=';;,

+00, +00,

74

Netiesiaginiu integralu palyginimas

Skyrius 10.

2.

1
1

+00

dx . - = lim
xCI<

c->+oo

xo<

dx

. = c->+oo {lnxl!, 1-0< 11' lim 1 r=;:;X

C

O! O!

=1

I' 1

= lim
C~+OO

Inc,

+00, a=l
1

r=a - r=a;,

c1-O:

+00, a<l

c;=r,

a>l

3.

=hmc-tb x-b=t

1 -l
a

dx (x - b)p dt -;= t

lim
c->b+

1
a

cb -

{In

dx (x - b)p
-'-0

a-b

_1_tl-p I-p

t,

,Pi

10.2 Netiesloglniu integraJq palyginimas

Teorema 10.2.1 (Netiesioginiu integralu palyginimas).

Tarkime

i.s E D[a;

b)

1. 0 S; f(x)

S; g(x), t/x E [a; b), tai (NI)

1
b

f(x)dx

S; (NI)

1
b c

g(x)dx

lrodymas. IS salygos ==} 0 S; f(x) S; g(x), t/x E [a; cl, a IS apibreztiniu integralu Sqvybes(9.3.4)

<c<b

1
a

f(x)dx
==}

S;

g(x)dx

IS funkcijq ribu savybes (7.1.4)

c---..)b-

lim

1
b

f(x)dx

S; lim
c--}.b-

1
a a

g(x)dx

o
2.

f ~ O,g

~ O,p,

== limx->b ~
(NI)

E [0; +00), tai 9

1
1b

< +00

==}

(NI)

1b f < +00 1b f < +00

jei ft

> 0, tai
(Nl)

< +00

¢:?

(Nl)

lrodymas. a

<C<b
OS; OS; f(x)

~~:?
S; (p,

S; p, + 1, x E [c; b)

+ l)g(x), t/x E [c; b)

75

.~

..

AbsoliuCiai ir reliatyviai konverguojanCiI( netiesioginil(

integra/I( sqvokos

Skyrius 10.

Imkime c E (c; b)

1 +l 1 +l + 1 1 1s 1 1 1b
15
c

f(x)dx

15

(/-L

l)g

15 f - (/-L + 1)
g

15 + (/-L + 1)

15 f - (/-L + 1)

15 + (/-L + 1)

g =: A

< +00

o
10+
00

Pavyzdys: x2 c x2 e- dx = limc~oo Io e- dx - konverguoja ar diverguoja?

0< e-x2

<

{I,

e-x

Sx x> 1 -

<

10.3

Absollucla] ir reliatyviai konverguojanclu netiesioginlu integralu savokos

Apibrezimas 10.3.1. Jei (NJ)

so liuciai.

I:

Ifldx

< +00, 00
ir

tai (N!)

I:

d(x)dx

konverguoja

ab-

Aplbreflmas 10.3.2. Jei (N J)

verguoja realiatyviai.

I: If I =

I: f

konverguoja,

tai (N

1) 1:1kon-

Teorema 10.3.1. Jei f E D[a; b) ir.J: If

Irodymas. f E D[a;b)

I < +00,

tai .J: f konverguoja.

J+ = max(f,
=}

If I = + t: IS teoremos salygos 0 S f+ ::; If

o sr

I: f ::;

r:

j+,f-

0),

D[a;b)

t: = mine - f, 0), f = J+ - r
I =}

.J:

Ifl < +00 '* I: f+ < +00 s If I '* I: t: < .J:lfl < +00
b a

=}

= lim_l
c-ob

= lim
C-4b-

1 1 ir - r = (l J+ + Ja t" b r: + 1t: = 1r -lb r < b b l

b

I: r: < +00
a

f(x)dx

= lim

c---;..b-

f(x)dx
b

)dx

c~b

Iim_

r) =

C-4-b-

lim

-00

Teorema 10.3.2 (Abelio ir Dirichle pozymis), Tarkime 76

f E G[a;

b], g E G'[a; b] ir

Absoliuciai

ir reliatyviai konverguojanCiI{ netiesioginili

integrall{ sqvokos

Skyrius 10.

1.

J: f(x)dxl

::;M

< +00,
-t

Vy E [a; b)
-t

2. 9 maiejanti ir g(x)

0, X

M· g(a) Pavyzdys:

o:

Tada

J: f .

9 konverguoja

ir

J: f .

gl

<

1
1

+00--dx> 1+ I sin x I
X

J00
1

+OO

sinx dx x
2

sin __ x
X

=
210
J •

1+00
1

11 - cos 2x = 2
X

-1

=~ 2

/+00 (~_
1

COS2X) dx
x

=~

roo ~ _ /+00
x
1
-t

cos2x
X

1 )0 r+s= 1 _ diverguoja 2 '" .r-:

J+oo ~ x - konverguoja 1

IS Abelio ir Dirichle teoremos =} f realiatyviai.

= sin x, 9 = ~

J1+

00

si~ '" dx

konverguoja

Teorema 10.3.3 (lntegralinis skaiciu eiluciu konvergavimo pozymis). Tarkime f [1; +00] -t [0; +00], f - maiejanti, tai f(x)dx ir 2::"=1 fen) arba konverguoja kartu, arba diverguoja kartu. .

Jtoo
n

lrodymas. fen f(n+l)·l=

+ 1)

::; f(x)

::;fen), Vx E [n;n

I
L fen
n=l N

1 n n+ f(n+l)::;

i
n+1

+ 1]

f(x)dx::;
N

I
n n=l

n1

+ f(n)dx=f(n)·l

+ 1) ::; L
n=l

1
n

f(x)dx::;

L fen)

:=

s;

ir: x:'

2:n=l

Pavyzdys:

+00
dx

n:' - istirti

konvergavima, =

< +00, kai a> 1 =}l 2:~:; n1a- konverguoja f(x)

rIa

lInlegralinis skaiciq eiluciq konvergavimo pozymis

77