6 TEMA.

1.Kas tai yra vaizdavimo kanonai?

 Tai vaizdavimo būdų ir taisyklių visuma, pavyzdys, pagal kurį nustatoma vaizduojamų objektų ir
figūrų idealios proporcijos, tarpusavio santykiai.
 Kanonas išreiškė istorinio laikotarpio grožio idealus, religines nuostatas, visuomeninę santvarką.

2.Kokios kultūros yra vadinamos kanoninėmis?

 Egipto, Graikijos, Bizantijos, Vakarų Europos viduramžių kultūros.

3.Kuriuo senovės Egipto laikotarpiu buvo kanonizuotas dievų ir valdovų vaizdavimas?

 Archajinis laikotarpis.

4.Kuriuo senovės Egipto laikotarpiu kanoniniai faraonų vaizdavimo kanonas sušvelnėjo? Paaiškinkite
atsiradusius pokyčius.

 Naujosios karalystės laikotarpiu. Figūra buvo 18 kvadratų.

 Faraonas pradėtas vaizduoti šeimos aplinkoje. Amenchotepo IV ir Nefertitės su vaikais reljefe
pastebimos realistiškesnės, psichologiškos išraiškos, grakštesnės, laisvesnio silueto, pailgintų
proporcijų figūros

5.Apibrėžkite senovės Egipto reljefuose, sienų tapyboje ir apvaliojoje skulptūroje paplitusį dievų ir
valdovų vaizdavimą (figūrų pozos, dydžių hierarchija, spalvos)

 Pagal kanoną žmogaus figūros vaizdavimo skirtumus lėmė jo visuomeninė padėtis. Dievai ir
valdovai buvo vaizduojami ritualinėmis pozomis, dažnai – sėdintys soste; taip vaizduoti ir aukšti
valdininkai, tik jų figūros būdavo mažesnės.
 Pagal kanoną faraonai galėjo būti vaizduojami stovintys. Tuomet jų rankos nuleistos žemyn palei
kūną ir į priekį pažengta kairė koja.

6.Ar kanoninės vaizdavimo taisyklės senovės Egipte vienodai galiojo dievams, valdovams ir žemesniojo
socialinio sluoksnio atstovams.

 Ne.
 Kanono reikalavimai nebuvo taikomi žemesniojo socialinio sluoksnio atstovų vaizdavimui. Tai
matosi šiame pavyzdyje.

7.Kokių kvadrato tinklo principų vaizduojant figūrą buvo laikomasi Senovės Egipto Senosios ir Naujosios
karalystės laikotarpiais?

 Naujosios 18, senosios 15

8.Kokio kanono laikėsi senovės graikai, vaizduodami žmogų? Kas suformulavo šį kanoną?

 Apvaliojoje skulptūroje pagal kanoną reikėjo akcentuoti frontalumą ir statiškumą.

  Statulai gaminti egiptiečiai ištašydavo didžiulį dėžės pavidalo luitą. Tada jo šonus sudalydavo
langeliais. Pagal juos braižydavo statulos siluetą iš šono, priekio ir viršaus. Galiausiai laikydamiesi
brėžinio su kaltu nudaužydavo nereikalingą akmens masę.
 Dažant figūras taip pat buvo laikomasi konkrečių taisyklių. Tamsiai ruda spalva naudota vyrų, o
blyškiai geltona – moterų kūnams vaizduoti, nepriklausomai nuo jų tikrosios spalvos.

9.Kelintame amžiuje Polikletas parašė veikalą „Kanonas“? Kuo jis reikšmingas?

 Homerinis periodas XI – IX a. pr. Kr

 Archajinis VIII – VI a. pr. Kr.
 Klasikinis V- IV a. pr. Kr.
 Helenistinis IV a. pb. – I a. pr. Kr.
 Traktate “Kanonas“ (išliko 2 fragmentai) jis išdėstė klasikinės graikų skulptūros žmogaus kūno
proporcijų matematinio kanono teoriją. Joje teigiama, kad statula turi būti sudaryta iš aiškiai
apibrėžtų dalių, kurias visas sieja matematinių proporcijų ir pusiausvyrų sistema. Jis teoriškai
pagrindė ir įdiegė kontraposto principą.

10.Kas tai yra kontarpostas? Kas jį apibrėžė?

 kontraposto principas reiškė tam tikrą žmogaus figūros vaizdavimo būdą: pečiai ir klubai kiek
pasukti į priešingą pusę, viena koja laiko visą kūno svorį, kita, sulenkta per kelį, liečia žemę pirštų
galais, liemuo atloštas atgal, viena ranka nuleista žemyn, kitoje kas nors laikoma.

11.Apibūdinkite kontarposto svarbą Europos kultūroje. Kuriais periodais kontraposto principas vis
sugrįždavo į dailę?

 Kontraposto principas tapo optimalia formule, siekiant perteikti žmogaus kūną natūraliame, ne itin
energingame judesyje. Jis plačiai paplito Klasikinio laikotarpio graikų skulptūroje, jį naudojo ir
vėlesnių laikų romėnų skulptūros meistrai, taip pat Renesanso, Klasicizmo ir Neoklasicizmo
menininkai

12.Kas tai yra aukso pjūvis arba dieviškoji proporcija?

 Aukso pjūvis arba dieviškoji proporcija, tai atkarpos dalyba į dvi dalis taip, kad didesniosios ir
mažesniosios dalių santykis būtų lygus visos atkarpos ir didesniosios dalies santykiui

13.Kokio kanoninio vaizdavimo buvo laikomasi Europos Viduramžių kultūroje?

Vaizduojamas Jėzus Kristus/Dievas.

14.Ar tiesa, kad religinės dailės kūriniai, ypač XIII-XV a. yra labai specifiški, juose nėra atsitiktinių ar
nereikšmingų detalių, įterptų vien dėl kompozicijos harmonijos ar spalvinės darnos?

 Taip.
7 TEMA.

1.Kokiose epochose buvo sukurti pirmieji, tačiau neišlikę menininkų autoportretai?

 Remiantis rašytiniais šaltiniais pirmieji autoportretai buvo sukurti Senovės Egipto ir Senovės
Graikijos epochose.

2.Ar yra išlikęs faraono Echnatono skulptoriaus Bak 1365 m. pr. Kr. Sukurtas autoportretas, laikomas
vienu ankstyviausių šio žanro pavyzdžių?

 Ne.

3.Ar yra išlikęs Plutarho tekstuose minimas skulptoriaus Fidijaus autoportretas, integruotas į Partenono
reljefą "Amazonių mūšis„?

 Ne.

4.Kuriai epochai priklauso pirmasis išlikęs menininko autoportretas? Kas jo autorius ir kelintame amžiuje
jis sukurtas?

Renesanso. Janas van Eyckas. Vyro su tiurbanu portretas / Autoportretas. 1433 m. 15a.

5.Kokiomis ypatybėmis pasižymi Jano van Eycko 1433 m. sukurtas autoportretas?

 Matome, jog dailininkui svarbu perteikti išvaizdos panašumą, gilinantis į smulkmenas, amžiaus
žymes, aprangos detales ir pan

6.Paaiškinkite kodėl asmenybės kulto pradžia siejama su renesanso epocha.

 Renesanso epochoje išaugęs individualizmo vaidmuo nustelbė viduramžiais vyravusį kolektyvizmą.

Tai stipriai įtakojo menininko statuso pokyčius.
 Individualizmas siejasi su humanistinės kultūros vystymosi ypatumais ir tam tikrais sekuliarizacijos
požymiais renesanse.
 Antikinės literatūros studijos lėmė dėmesio sumažėjimą krikščioniškajai religijai.
 Žmogaus nežinojimas tėra santykinis, ir tik žmogus gali jį sumažinti. Įsigalėjo tikėjimas asmenybės
protu, jo kūrybinėmis galiomis.
 Vienas iš jų, tai autoportretinė kūryba, kuri iš esmės prasideda renesanso epochoje. Dailininkai
užsiima ne tik savistaba, bet ir demonstruoja save kaip asmenybę, per laikyseną ir aprangos
detales nevengia pabrėžti išaugusio visuomeninio statuso.

7.Apibūdinkite kaip pasikeitė menininko statusas renesanso epochoje lyginant su viduramžiais.

 Iki tol vertintas kaip amatininkas, cechinės gamybos struktūros narys, renesanse jis tapo iškiliu ir
gerbtinu visuomenės atstovu, vadintas genijumi, „Dievo siųstuoju“.
 Prie jo statuso iškilimo prisidėjo ir visapusiškas išsilavinimas, kurį renesanso meistrai galėjo įgyti
dailės akademijoje.
8.Kokie konkretūs faktai byloja apie pasikeitusį menininko statusą renesanso epochoje?

 Dailininko statuso pokyčius renesanse atskleidžia dar viena nauja tendencija – save įamžinti
biblijinėse, mitologinėse bei humanizmo idealus atskleidžiančiose scenose, įterpiant į jas
autoportretines studijas.

9.Kas tai yra įterptinis autoportretas? Kurioje epochoje atsiranda tokio tipo autoportretai?

 Tarkim, Sandro Botticelli įterpia save į Kūdikėlio (Kristaus) pagarbinimo sceną. Tokio tipo
autoportretas yra vadinamas įterptiniu. RENESANSAS.

10.Kas tai yra simbolinis-alegorinis autoportretas? Kurioje epochoje atsiranda tokio tipo autoportretai?

 Renesanso epochoje atsiranda dar vienas autoportreto tipas, liudijantis pakitusį dailininko statusą.
Tai taip vadinamas simbolinis-alegorinis autoportretas, kai dailininkas save pateikia kaip religinį
kankinį ar antikinį herojų.

11.Kokiomis ypatybėmis pasižymi baroko epochos autoportretai?

 Stebėdami save dailininkai stengiasi perteikti ne tik fiziologinį panašumą, bet ir grimzta į savianalizę,
psichologinių būsenų paieškas.

12.Ar tiesa, kad baroko epochoje (XVII a.) paplinta profesiniai autoportretai, kai dailininkai save
vaizduoja su teptuku rankoje prie molberto?

 Taip.

13.Nuo kurio amžiaus paplinta maištaujančio menininko vaizdinys dailėje?

 XIXa.

14.Ar menininko kaip nesuprasto genijaus vaizdinys buvo gretinamas su Kristaus aukos momentu? Jei
taip, kokio laikotarpio autoportetuose šį reiškinį galime pastebėti?

 TAIP. Maištaujančio menininko tipažą matome ir impresionistų bei postimpresionistų praktikoje.

Autoportretinėje kūryboje vieni ryškiausių pavyzdžių priklauso Pauliui Gauguinui. Savo kaip kūrėjo
neišvengiamą auką jis sugretina su Kristaus auka, kas krikščioniškame pasaulyje gali nuskambėti
kaip šventvagiška idėja. Tačiau deginanti kūrybos aistra ir visuomenėje nesuprasto, neįvertinto
kūrėjo (genijaus) savivoka jam leidžia matyti tokias paraleles.

15.Kokių naujų aspektų atsirado modernizmo epochos menininkų autoportretinėje kūryboje?

 Išplečia kūrybinių eksperimentų lauką. Tapatybės reprezentacija ir naujų kūrybinių idėjų sklaida.
 Pasirinkdami savo paties atvaizdą kūrėjai jaučiasi laisvesni, jie nevengia pokštauti, ironizuoti,
reflektuoti ne tik kūrybinio lauko, bet ir politinio, visuomeninio gyvenimo aktualijas.

16.Kaip pasikeitė menininkų savęs pateikimo ir reprezentavimo visuomenėje principai XX a. antrojoje

pusėje?

 Nuo XX a. vidurio ir antrosios pusės menininko kaip nesuprasto genijaus vaizdinys silpsta. Vis
dažniau per sąmoningą savo paties įvaizdžio kūrimą visuomenėje siekiama suformuoti įdomios,
 nestandartinės, stebinančios asmenybės pozicijas. Ir tai yra savireklamos dalis padedanti sulaukti
pripažinimo ir kūrybos įvertinimo.

8 TEMA.

1.Į kokias tematikas išsiskaido istorinis žanras?

 Religinę, alegorinę ir mitologinę, kautynių/batalinę ir istorinių įvykių.

2. Kokia žanrų hierarchijoje vieta buvo skirta istoriniam žanrui? Kuriais amžiais ši hierarchija galiojo?

 Aukščiausią pakopą. XVI – XVII a.

3. Kodėl XVI-XVIII a. dailininkai, kuriantys istorinio žanro kūrinius buvo laikomi aukštesnės kategorijos
kūrėjais?

 Sukomponuoti daugiafigūrį istorinį paveikslą reikia kur kas daugiau kompetencijos nei nutapyti
peizažą ar natiurmortą.

4. Kokia buvo svarbiausia senųjų batalinių ir istorinių scenų, sukurtų iki XVII a., funkcija?

 Simboliškai arba tarsi metraštyje užfiksuoti įvykį, perteikti užsakovo (valdovo ar didiko) pergalės
momentus. Taip pat šio žanro pradmenyse glūdi iliustratyvumo funkcija, noras papasakoti apie
įvykio detales, pavaizduoti mūšio strategiją ir panašiai.

5. Kuriuo laikmečiu istorinių įvykių tapyba suklesti? Kodėl?

 XVIII a. antroji pusė – XIX a. Tai sąlygojo sustiprėjusios tautinės savimonės tendencijos. Be to, nuo
XVIII a. pabaigos istoriją menininkai ima ne tik fiksuoti, bet ir interpretuoti, siūlydami savo
laikotarpio istorinių įvykių vertinimo sampratą.

6. Įvardinkite prancūzų neoklasicizmo stiliaus tapytoją vieną ryškiausių istorinio žanro atstovų.

 JacquesLouis Davidas buvo vienas ryškiausių istorinio žanro atstovų

7. Kokių naujų aspektų į istorinių įvykių vaizdavimą ir jų traktuotę įliejo romantizmo epochos (XIX a. I p. )
dailininkai?

 Romantizmo atstovai į istorinį žanrą įliejo naujų spalvų.

 Viena vertus, jie, skatindami patriotizmo nuotaikas, idealų ieškojo praeityje, sakė, kad ten glūdi
tėvynės ir tautos pagrindai.
 Idealizavo viduramžius, kuriuose ieškojo patriotizmo, pasiaukojimo už tautą, už tėvynę pavyzdžių.
 Kita vertus, vaizduodami savalaikius įvykius, juos traktavo ne iš valdovų, o iš politinių įvykių
sūkuryje atsidūrusio paprasto žmogaus pozicijos.

8. Kokia buvo istorinių įvykių traktuotė XIX a. Lietuvoje?

 Ankstyvųjų LDK laikų istorinių įvykių, o kartais ir aktualiausių sukilimo veiksmų traktuotėse juntama
lenkiškojo žvilgsnio galia su prasprūstančiais įsigalėjusiais lietuvių ir Lietuvos vaizdiniais. Tad tokių
kūrinių vaizdo detalės byloja apie necivilizuotą kraštą, stiprius, tačiau puslaukinius lietuvius,
„drobinę“ Lietuvos praeitį su pražūtingais raistais ir neįžengiamomis giriomis.
9. Kaip modernizmo epocha paveikė istorinę dailę? Ar būta XX a. I pusėje dailėje pavyzdžių, kai istorinio
įvykio pateikimas įgauna ryškų modernistinį pavidalą?

 Meno istorijoje yra ryškių eksperimentų ir šiame žanre. Galime aptikti istorijos ir kubizmo, istorijos
ir siurrealizmo, istorijos ir abstrakcijos junginių.
 P. Picasso. Gernika. 1937.

10. Kuo yra ypatinga P. Picasso kūrinys „Gernika“ (1937 m.)

 Tai žymiausias antikarinis XX a. paveikslas, kuriame išryškinamas pasipriešinimas Ispanijos

pilietinio karo (1936-1937) baisumams. Mažą baskų miestelį Gerniką 1937 m. subombordavo
Franco ir vokiečių Legion Cordon kariai. Picasso, turėjęs užsakymą sukurti paveikslą 1937 m.
Pasaulinei parodai, pasinaudojo šiuo faktu. Dailininkas karo baisumą ir žmonių kančias perteikia
savita klaba. Laužytų formų figūrų gausoje atpažįstame jautį kaip žiaurumo simbolį, ietimi
persmeigtas arklys perteikia kenčiančios Ispanijos idėją. Karys vaizduojamas kaip sudaužyta statula,
o žmonių neviltį ir raudas įkūnija moteris su negyvu vaiku kairiajame paveikslo kampe.

11. Ar tarpukario Lietuvoje istorinis žanras sąveikavo su modernizmo tendencijomis? Atsakymą

pagrįskite.

 TAIP. Pirmieji modernizmo naujovių įsileidimai tarpukariu vyko per konstruktyvių formų, ryškių
ekspresyvių spalvų panaudojimą, šiek tiek suabstraktintas figūras.

12. Kokių naujų sprendimų istorinių įvykių traktavimo lauke atrado Lietuvos menininkai sovietmečiu?

 Sovietmečiu įsidrąsinta pereiti prie asambliažų, sugestijuojančių dadaistiško žaidimo ir ironijos

elementus, ryškesnio konstruktyvizmo ir abstrakcijos, siurrealistinės raiškos, drąsių
ekspresionistinių tapybinių pareiškimų, aišku, nonkonformistiniame lauke.

13. Ar įmanomas istorijos ir popmeno junginys dailėje? Atsakymą pagrįskite.

 TAIP. Naujovėmis pasižymi ir Atgimimo laikmečio istorinės dailės pavyzdžiai, integruojantys

popmeno vizualius bruožus, taip pat ir postmodernistinę vaizdinių citatų bei pokštavimo filosofiją

14. Kokias naujas išraiškos formas pasitelkia šiuolaikinio meno kūrėjai, gaivindami tautos istorinę
atmintį?

 Instaliacijos forma, taikoma istorinę atmintį gaivinantiems kūriniams pristatyti visuomenei.

 Per objektų medžiagiškumą pradedamos kurti nuorodos į traumines Antrojo pasaulinio karo,
pokario ir sovietmečio patirtis, kurioms išsakyti pasitelkiamas naujas komiksų ir beteksčių serijinių
piešinių formatas

9 TEMA.

1.Kokias socialinio elgesio formas gali provokuoti menas?

 pokalbiai ir diskusijos apie meną įvairiuose visuomenės sluoksniuose;

 Meno išprovokuota dar viena socialinio elgesio forma - parodų atidarymai;
  Meno kūrinių pagalba primenamos svarbios istorinės asmenybės, įvykiai, suburiama visuomenė
bendram tikslui.

2. Kurioje epochoje meno vaidmuo stipriai išaugo ir susiformavo daug naujų socialinio elgesio formų
(parodos, muziejinės kolekcijos, meno kritika)?

 Apšvietos epocha. 18 a. pabaiga.

3. Ar žymaus menininko kūrinių turėjimas gali padidinti socialinį kolekcionieriaus statusą?

 TAIP.

4. Ar socialinė meno kūrinio vertė gali įtakoti, pakeisti ekonominę meno kūrinio vertę?

 TAIP.

5. Paminėkite ir apibūdinkite bent vieną kūrinį, kurio pagalba primenamos svarbios istorinės asmenybės,
įvykiai, suburiama visuomenė bendram tikslui.

 pvz.:1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500 mirties metines, P. Rimšos sukurto Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Vytauto medalio padidinta averso bronzinė išlieja buvo įstatyta į medinį rėmą ir 1930
m. liepos 15-tąją – Žalgirio mūšio dieną išlydėta iš Kauno iškilmingai apkeliavo visą Lietuvą.
Miestuose ir kaimuose visi laukė „atkeliaujančio“ Vytauto

6. Kas tai yra socialiai angažuoti kūriniai?

 Kartais pačių kūrinių atsiradimas yra kaip socialinė akcija, noras atkreipti visuomenės dėmesį į
aktualias problemas.

7. Kokia yra Jens Galschiot kūrinio „Mano vidinis žvėris“ (1993 m.) koncepcija? Ar galime šį kūrinį
pavadinti socialiai angažuoto meno pavyzdžiu?

 Šio kūrinio tikslas buvo netradiciniu būdu atkreipti dėmesį į didėjantį smurtą, netoleranciją, rasizmą
ir mažumų persekiojimą.
 Taip galime.

8. Kokia yra Jens Galschiot kūrinio „Riebiųjų/sočiųjų išgyvenimas“ (2002 m.) koncepcija? Ar galime šį
kūrinį pavadinti socialiai angažuoto meno pavyzdžiu?

 Riebi moteris su svarstyklėmis, bet užmerktomis akimis (Vakarų pasaulis) ir mažas užsibadavęs
berniukas (Afrika) kaip socialinė kritika nesubalansuotam pasaulio išteklių paskirstymui.
 Dėl netolygaus išteklių paskirstymo pasaulyje dauguma Vakarų šalių žmonių gyvena patogiai.
Turtingos šalys, pasinaudodamos tarifų kliūtimis ir subsidijomis, neleidžia skurdžioms šalims patekti
į Vakarų rinkas.

9. Kokias naujas raiškos formas įgauna socialiai angažuotas menas?

 Diskusijos, problemų sprendimas.

10. Ar tiesa, kad socialiai angažuoto meno kūrėjai, dažnai atsisakę tradicinių meninių priemonių ir
medžiagų, koncentruojasi į patį veiksmą, atlieka kūrybinę intervenciją į pasirinktą bendruomenę ir
stengiasi sukurti naujus sociopolitinius santykius.

 TAIP.

11. Kuo yra reikšmingas Austrijos menininkų grupės „WochenKlausur“ 1994 m. pradėtas Ciuricho ežero
projektas?

 Aptarta miesto prostitučių socialinės garantijos, nesaugumas, mirštamumas, patiriamas smurtas.

Projektas paskatino bendrą politikų ir savivaldybės atstovų sprendimą įkurti pensioną, kuriame
prostitutės galėtų pernakvoti, jaustis saugios ir sulaukti pagalbos. Centras iki šiol per dieną priima
apie 20 tokių moterų.

12. Su kokia bendruomene bendradarbiaudama menininkė Dawn Dedeaux 1993 m. Naujajame Orleane
pristatė didžiulę instaliaciją „Sielos šešėliai: miesto kario mitai“?

 Parodos objektai sukurti menininkei bendradarbiaujant su Naujojo Orleano kaliniais.

10 TEMA.

1.Kada feminizmo judėjimas įsiliejo į dailės tyrinėjimų sritį?

 XXa. 7 dešimtmetyje iškilo toks reiškinys kaip Naujoji meno istorija.

2. Kokie klausimai buvo aktualizuoti dailėje antrosios feminizmo bangos metu?

 Moterų galios santykis, moters teisė į savo kūną, moters kūnas kaip estetinis produktas, iškelta galios
kritika. Taip pat: Kodėl nėra žymių menininkių ir kada atsiranda moterys, kaip dailininkės, meno
istorijoje.

3. Kaip Linda Nochlin paaiškina, kodėl XV-XVIII a. dailėje nebuvo žymių menininkių?

1) joms buvo labai sudėtinga lavinti savo meninius gebėjimus, nes, pavyzdžiui, joms nebuvo leidžiama piešti
akto, kas buvo būtina sąlyga XVII-XIX a. dailės akademijose;

2) pačių menotyrininkų požiūris, kuris buvo sufokusuotas į vyriškojo meno paieškas dėl socialinių priežasčių
ir nusistovėjusios tradicijos. Netgi genijaus sąvoka yra skirta, atrodytų išskirtinai vyrams.

4. Kodėl situacija pasikeitė XIX a. pabaigoje ir į meno areną greta žymių vyrų kūrėjų iškopė moterys?

XIX a. pabaigoje buvo populiaru mažos dailininkų dirbtuvės, kuriose buvo galima lavinti savo gebėjimus.
Šiose dirbtuvėse negaliojo akademijoms taikomi reikalavimai ir į jas buvo priimami studijuoti ir vyrai ir
moterys, todėl užteko pastudijuoti šiose privačiose akademijose ir menininkai sugebėjo iškopti į meno
pasaulį. Šioje situacijoje, kuomet akademinės studijos nebėra vienintelė galimybė įrodyti savo talentus ir
gebėjimus, pradeda kilti moterų kūryba.

5. Ar impresionizmo judėjime būta žymių moterų dailininkių? Jei taip, paminėkite jų pavardes.
  Taip, Berthe Morisot ir Mary Cassatt.

6. Kokių rezultatų davė feministinė meno istorijos revizija?

Dailės istorijos revizija privertė suabejoti vien vyrams priskiriamų kūrinių autoryste. Vienas ryškiausių
tokio pobūdžio klausimų yra prancūzų skulptoriaus Auguste Rodin „Pragaro vartai“, prie kurių sukūrimo
prisidėjo ir jo mylimoji Camille Claudel. Su šios menininkės personalija buvo aktualizuotas vyrų galios
klausimas, moterų kūrybos nustūmimas į šešėlį ar antrąjį planą.

7. Apibūdinkite moters aktų vaizdavimo ypatumus XV-XVIII a. dailėje.

Sekdamas moters akto pateikimo tradiciją XV-XVIII a. dailėje J. Berger pastebėjo, kad visi šie kūriniai yra
skirti vyrams kaip stebėtojams, tad ir moters pateikimas visada yra iš vyriškosios pozicijos. „Vidutiniame
europietiškame aliejiniais dažais tapytame paveiksle- akte pagrindinis veikėjas niekada nevaizduojamas.
Pagrindinis akto veikėjas – priešais atvaizdą stovintis žiūrovas, kuris numanomai yra vyras. Viskas čia
skiriama jam. Viskas turi atrodyti kaip jo buvimo priešais atvaizdą rezultatas. Paveiksle vaizduojamos
moterų figūros apsinuogino būtent dėl jo.“ (p.60-61) Rečiausiai vaizduojama – moteris individualybė, turinti
ne tik savo vardą, bet ir biografiją. Tačiau gausiausia moterų atvaizdų grupė reprezentuoja moterims
priskiriamus, stereotipinius vaidmenis – tai arba deseksualizuota, pasiaukojanti motina, madona, mergelė,
arba hiperseksualizuota, grėsminga paleistuvė, vampyrė. Taip pat moterys dažnai personifikuoja
abstrakčias laisvės, lygybės, taikos, gerovės, meilės, atjautos, globos idėjas, jos – alegoriniai pavidalai, ne
individai.

8. Kuo yra įdomus ir revoliucingas E. Manet kūrinys „Olimpija“ (1863 m.), vertinant jį Vakarų Europos
dailėje moters aktų vaizdavimo tradicijoje?

Pavaizduota moteris žiūri tiesiogiai ir įžūliai. Proporcijos nebėra tokios tobulos, kaip vaizdavo ankstesni
menininkai. Daugelis atpažįsta, jog šiame paveiksle yra pavaizduota pozuotoja, prostitutė ir niekam nekyla
abejonių, jog čia negali būti pavaizduota Venera. Šių vaidmenų perkeitimas, tampa revoliucingu meno
istorijoje, kuris išklibina iki tol egzistavusias normas ir pozicijas.

IŠ WIKI: Publika buvo įpratusi prie erotinių moters vaizdinių antikinės mitologijos motyvais, tačiau šokiruota,
kai tokiame įvaizdyje natūralistiškai buvo pavaizduota paprasčiausia Paryžiaus mergina liesu kūnu. E. Manė
paveiksle siužetiškai ir kompoziciškai sekė Vakarų dailėje nusistovėjusia tradicija vaizduojant moters aktą.
Tiesioginis „Olimpijos“ šaltinis − garsusis Ticiano paveikslas „Urbino Venera“. E. Manė paveiksle
suabsoliutintą Ticiano moters grožio idealą pakeitė Paryžiaus prostitute

9. Kokius klausimus iškėlė trečioji feminizmo banga? Kaip jie buvo aktualizuoti dailės lauke? Pateikite
pavyzdžių.

 XX a. 9-ajame dešimtmetyje kilo trečioji feminizmo banga, kurios dėmesio centre – tapatybės
konstruktas, moteriškumo ir vyriškumo sampratos, galios santykių revizija, skirtingų tos pačios lyties
asmenų grupių analizė. Tyrinėjamos specifinės su lytimi ir seksualumu susijusios patirtys, jų raiška
ir reprezentacija moksle ir mene.
 Pavyzdžiui, Griselda Pollock straipsnį „Motinos kūno dvilypumas: psichoanalitinė van Gogho
legendos interpretacija“ pradėjo fraze: „Noriu pakalbėti apie piešinį, kurio nekenčiu“. Savo tyrime ji
mėgino išsiaiškinti kas paskatino V. van Goghą pateikti moterį būtent tokiu rakursu, kokios buvo
 visuomenės normos, kad tokie piešiniai buvo priimtini ir kodėl būtent valstietė, o ne kito socialinio
sluoksnio atstovė yra taip vaizduojama?

10. Kuo yra įdomus ir išskirtinis Laimos Oržekauskienės tekstilės kūrinys „Moterys – archatos. Danutė.
Lina. Violeta. Kristina“?

Aukso siūlai tapiserijos fonui pasirinkti reflektuojant daugumos pasaulio religijų ikonografijoje naudojamą
dieviškąją aukso spalvą. Kūnų siluetai auksiniame fone yra išausti moterų plaukų sruogomis. Šiam ciklui
išausti reikalingus plaukus dovanojo tiek tapiserijų herojės, tiek ir į skelbimus atsiliepusios mamos,
močiutės, atnešusios nukirptas dukterų ir anūkių kasas, saugotas daugelį metų kaip relikviją, vis dar
supintas.

Kiekvienas plaukelis kūrinyje turi jo savininkės patirtį, genetiką, DNR: unikalumo, begalinio
paslaptingumo ir pasaulio sakralumo įrodymą.(...) Išaustos paprastos moterys lietuviškais vardais ir
įprastais gyvenimais – Danutė, Lina, Violeta, Kristina. Joms, kitaip nei budistiniams arhatams, neteko
atsiskirti nuo pasaulietinių, neramybe suterštų gyvenimų. Jos kasdienybės monotonijoje ar audrose kuria
savąjį pasaulį. Priešingai nei paauksuotos ir puošniai aprėdytos arhatų statulos budistinėse šventyklose,
Laimos tekstilinės arhatos yra nuogos. Nuogumas čia nesietinas nei su seksualumu, nei su grožiu ar jo
trūkumu. Mažai ir su lytiškumu – tik tiek, kad išryškėtų akivaizdi polemika su vyriškąja arhatų linija.

11 TEMA.

1.Kokių meno krypčių ir autorių kūriniai dominuoja pasaulinės rinkos brangiausiai parduodamų
dešimtuke?

 Brangiausių meno kūrinių dešimtuke pasaulio meno rinkoje dominuoja XIX a. pab. – XX a. meno
krypčių atstovų kūriniai.
 Daugiausia pastebima abstrakčiojo ekspresionizmo ir postimpresionizmo dailininkų darbų. Tik
du priklauso ankstesnių epochų palikimui.

2. Kodėl brangiausiai parduodamų kūrinių sąrašuose aptinkami vos keli senųjų epochų kūriniai?

 Žymiausi pasaulio tapybos kūriniai, ypač senųjų meistrų, sukurti iki XIX a. pr. dažniausiai yra
saugomi muziejuose. O valstybiniai muziejai jų neparduoda, didesnė kaita vyksta tik privačiame
sektoriuje.

3. Įvardinkite autorių ir jo kūrinį, parduotą už didžiausią iki šiol sumą. Kokia ji?

 Leonardo da Vinči, Pasaulio valdovas, 450,3 mljn.

4. Palyginkite Lietuvos ir pasaulio meno rinkose brangiausiai parduodamų kūrinių sumas. Kiek jos
skiriasi?
5. Kas tai yra pirminė, antrinė ir tretinė meno rinkos?

 Pirminė - Tai tiesioginis užmokestis menininkui už jo meistrystę, laiką ir kūriniui sunaudotas

medžiagas. Kainą nustato pats menininkas arba jo meno agentas.
 Antrinė - Tai visi kiti meno kūrinių pirkimai, išskyrus tuos atvejus, kai perkama tiesiogiai iš
dailininko dirbtuvės. Aukcionuose ir dailės galerijose vykstančių pirkimo - pardavimo sandorių
metu nustatoma kūrinio rinkos vertė. Kūrinio kaina gali nežymiai augti ar mažėti, tačiau tik į
aukcioną patekęs dailės kūrinys tampa ilgalaikiu investicijos objektu.
 •Pirminė rinka – pirmą kartą rinkoje pasirodžiusių kūrinių pardavimai. Tai dažniausiai jaunų
menininkų kūrinių pardavimai.
 •Antrinė rinka – dažniausiai meno galerijose, mugėse vykstantys meno kūrinių pardavimai.
 •Tretinė rinka – meno kūrinių pardavimai aukcionuose.

6. Kokie kriterijai lemia meno kūrinių vertę pirminėje meno rinkoje?

 Kūrinio dydis. Kuo didesnis tuo brangesnis.

 Kiekybė (vienetinis ar tiražuojamas. Grafikos, kartais ir skulptūros kūriniai būna tiražuojami.
Grafikos atveju bus brangesni pirmieji atspaudai)
 Panaudotos medžiagos, techninės ypatybės (tapyba aliejumi / piešinys pieštuku, bronza,
akmuo)
 Kūrybinis darbas, sugaištas laikas

7. Kokie kriterijai lemia meno kūrinių vertę antrinėje/tretinėje meno rinkoje?

 Savikaina iš priminės rinkos + marža.

 Pardavimų istorija, aukcionų įrašai, meno kūrinių indeksai.
 AUTORYSTĖ / MOKYKLOS, DIRBTUVĖS, GRUPĖS, STILIAUS PRIPAŽINIMAS.
 Datavimas.
 Unikalumas/retumas.
 Memorialumas/istoriškumas/provinencija.
 Koncepcialumas, idėjos originalumas.
 Mada.
 Menininko įvaizdis, mitas apie jį.
 Būklė.

8. Kodėl kūrinių įsigijimas pirminėje meno rinkoje yra laikomas rizikingu?

 Jei įsigyjamas jauno menininko kūrinys, tai pirkėjas jaučiasi tarsi loterijoje, nes nežino ar šis
menininkas toliau kurs, ar taps išskirtiniu kūrėju, naujo stiliaus/krypties pradininku. Ar bus apie
jį sukurtos istorijos ir visa tai padidins jo kūrinių vertę ateityje.

9. Kas tai yra marža?

 Marža yra skirtumas tarp kainos ir savikainos; tarpininko pelnas

10. Kas tai yra meno kūrinių indeksai?

 Meno kūrinių indeksai - tai to paties autoriaus kūrinių pardavimo kainų vidurkis
 11. Kas tai yra provinencija?

 Provinencija tai - kūrinio savininkų kaitos istorija.

12. Ar emocinis faktorius gali įtakoti kūrinio kainą antrinėje meno rinkoje? Jei taip, paaiškinkite kaip?

 Ne?

13. Kaip vadinami didžiausi pasaulyje aukcionų namai?

 Christie's – vienas žinomiausių aukcionų namų, kurį Londone 1766 m. įkūrė James Christie.

14. Kaip vadinami seniausi pasaulyje aukcionų namai?

 Sotheby's vieni seniausių aukcionų namų, antri pagal dydį pasaulyje, įkurti prekiautojo
knygomis Samuelio Bakerio Londone 1744 m.

15. Kada Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji aukcionų namai?

 2007?

16. Kokio lietuvių autoriaus kūrinys iki šiol Lietuvoje buvo parduotas brangiausiai? Kokia tai suma?

 M. K. Čiurlionis „Apsnigtas kaimas“, 150 000 eur.

12 TEMA.
1. Kuo skiriasi meno kūrinių kopijavimas nuo jų klastojimo?
Daryti kopijas yra legalu. Senųjų meistrų kūrinių kopijavimas lavinimosi /mokymosi tikslas yra
įprasta praktika, tačiau būtina laikytis kelių taisyklių:
•Reikia aiškiai nurodyti, kad tai yra kūrinio kopija;
• Parašo kopijuoti negalima.
Meno kūrinių klastojimas nėra legalus veiksmas, tačiau meno rinkoje gana dažnai sutinkamas
reiškinys.
2. Kas tai yra autokopija?
Kartais dailininkai kuria autokopijas. Tai to paties dailininko sukurti keli tokie pat paveikslai.
3. Kas tai yra meno kūrinio kartotė arba replika? Kuo ji skiriasi nuo kopijos?
Netiksli kūrinio kopija, nuo originalo besiskirianti technika, braižu, kompozicijos elementais, kai
kuriomis detalėmis yra vadinama kartote arba replika.
4. Išskirkite du meno kūrinių klastočių tipus.
Klastotės gali būti kelių tipų:
• originalaus meno kūrinio padirbimas (pvz., Leonardo daVinčio “Monos Lizos”)
• žinomo dailininko stilistikos imitavimas, sukuriant naują kūrinį-falsifikatą ir padirbant jo parašą.
1. Kodėl žinomo dailininko stilistikos imitavimas, sukuriant naują kūrinį-falsifikatą yra dažnesnis nei
originalaus meno kūrinio padirbimas?
Sukurtą naują žinomo dailininko kūrinį - falsifikatą yra lengviau realizuoti meno rinkoje. Nors
pastaraisiais dešimtmečiais šis procesas taip pat nėra paprastas dėl informacinių technologijų
galimybių. Galerininkai ir aukcionų namai beveik visuomet žino kiekvieno kūrinio pirkimo ir
pardavimo istoriją, todėl naujai “atsiradęs” kokio nors impresionisto kūrinys visuomet kelia įtarimą.
2. Ar tiesa, kad senovės Romos kultūra siejama su klastočių epochos pradžia? Kokius kūrinius jie
klastodavo ir kodėl?
 Taip. Tuomet madingi tapo skulptūrų sodai su senovės Graikijos skulptūromis, kurių originalų
nepakako, tad pradėjo plisti jų kopijos ir klastotės
3. Ar Renesanse pastebimas meno kūrinių klastojimo reiškinys?
Taip.
4. Ar klastoti meno kūrinius susigundydavo net žymieji renesanso meistrai?
Taip.
5. Ar Michelangelo vardas minimas tarp kūrinių klastotojų?
Taip.
6. Kodėl nuo XVIII a. itin paplito žymių dailininkų paveikslų klastojimas?
prasidėjusi aukcioninė prekyba meno kūriniais parodė, kad pirkėjai labiausiai vertina ir didžiausias
sumas moka už žymių menininkų vardus. Tada ir gimė pats paprasčiausias klastočių gaminimo būdas –
tereikėjo pateikti nežinomo meistro darbą kaip garsaus dailininko kūrinį.
7. Kodėl XIX a. klastočių industrijos apimtis smarkiai išaugo?
Stiprėjo pramonininkų ir komersantų vaidmuo visuomenėje, jų rankose susitelkė didžiuliai turtai, ir,
atitinkamai, smarkiai ūgtelėjo meno paklausa.
8. Kam reikalingas žinovystės metodoas? Kokia jo esmė? Kas kūrė ir formavo šį metodą?
Reikalingas padėti ekspertams atskirti originalą nuo padirbinio, kūrėju yra laikomas GiovanniMorelli
(1816-1891). Esmė – atidi kūrinių apžiūra, atkreipiant dėmesį į antraeiles ir smulkias kūrinio detales,
tokias kaip vaizduojamo veikėjo nagų, ausų forma ir pan. Kūrinio klastotojas dažnai nekreipia dėmesio į
šias smulkmenas.
9. Kas buvo Hanas vanMeegerenas? Kuo įsimintina jo veikla?
1930 m. Nyderlandų dailininkas restauruodavo paveikslus, taip pat dėstė tapybą Delfte, todėl buvo
gerai susipažinęs su didžiojo olando Jano Vermeerio kūryba. Užsidegė idėja „papildyti“ žinomo meistro
palikimą: nusprendė nutapyti keletą paveikslų religine tematika ir pateikti juos kaip Vermeerio, todėl
kruopščiai ištyrinėjo visas jo tapybines technikas.
10. Kas buvo Konradas ir Petra Kujau? Kokios jų veiklos ypatybės?
Giminaičiai. Pradžioje buvusi K. Kujau asistente, po jo mirties ji nusprendė šį verslą “pratęsti”. Kadangi
“autentiškų K. Kujau klastočių” jau nebebuvo, ji sugalvojo klastoti klastotes. Azijos rinkoje, dažniausiai
internetiniuose aukcionuose, PetraKujau nebrangiai įsigydavo studentų atliktų garsių paveikslų kopijas,
ant kurių padirbdavo K. Kujau parašą.
11. Kokie tyrimai nuo XX a. yra naudojami kūrinio autentiškumui nustatyti?
Ultravioletinių spindulių tyrimas, Infraraudonųjų spindulių tyrimas
12. Kam reikalingas ultravioletinių spindulių tyrimas?
Parodo fluorescencinį viršutinio tapybinio sluoksnio vaizdą. UV spinduliuotėje skirtingo laikotarpio lakai
švyti skirtingai, todėl matomi restauravimo, vėlesnių retušavimų pėdsakus.
13. Ką parodo infraraudonųjų spindulių tyrimas?
parodo vaizdą po viršutiniu tapybiniu sluoksniu. Jis gali atskleisti parengiamuosius piešinius po dažų
sluoksniu.
14. Ką parodo kūrinio rentgenograma?
kiaurai atskleidžia visus tapybinius sluoksnius.
15. Ką parodo mikroskopinė parašo ir cheminė pigmento analizė
Mikroskopinė parašo analizė – parodo ar kūrinys yra vienalaikis su tapybiniu sluoksniu, t.y. ar nebuvo
uždėtas vėliau.
Cheminė pigmentų analizė – naudinga senų paveikslų datavimui, nes nustatoma pigmentų cheminė
sudėtis. Kadangi istoriškai yra žinoma, kada įvairūs pigmentai buvo pradėti naudoti, tai padeda datuoti
kūrinį.

13 TEMA.
1. Kurioje kultūroje ir kada atsirado meno kolekcionavimo samprata artima šiandieninei?
Meno kolekcionavimo samprata artima šiandieninei atsirado senovės Graikijoje helenizmo
laikotarpiu (IV – I a. pr. Kr.),
2. Kurioje kultūroje tapo madinga kolekcionuoti senovės graikų skulptūras, formuoti parkus,
įkurdinti jas vidiniuose namų kiemuose?
Senovės romėnų
3. Įvardinkite žymiausius renesanso laikų meno kolekcionierius.
Mediči šeima
Popiežius Julijus II (1443-1513, popiežiumi išrinktas 1503)
MantujosGonzagos,
Montefeltriečiai iš Urbino
Este kunigaikščiai Feraroje
4. Kas tai yra kunstkamera? Kaip kitaip dar vadinama ši kolekcijos rūšis? Kuriais amžiais ji buvo
paplitusi?
Tai tokia kolekcijos rūšis, kurią sudarė dailės kūriniai, įvairūs mokslo instrumentai bei gamtos
objektai. Neįprastybių, Keistenybių, Retenybių kabinetas. Kunstkameros buvo itin paplitę XVI-XVIII
a. Europos dvaruose.
5. Kuriame amžiuje monarchai ir didikai pradėjo gryninti rinkinius, susikoncentruodami ties meno
vertybėmis?
XVII a
6. Kuriame amžiuje įvyko pirmasis precedentas, kai Toskanos kunigaikštienė Marija Ludovika,
paskutinė iš Medičių giminės, testamentu savo šeimos turtą, įskaitant ir didžiulę dailės kūrinių
kolekciją, paliko valstybei. Kuo reikšmingas šis įvykis kolekcionavimo ir muziejininkystės
istorijoje?
XVIII. Šiandien ši kolekcija sudaro Uficių galerijos, Pitti rūmų ir Laurentian bibliotekos Florencijoje
pagrindą.

7. Kuriame amžiuje ir kodėl privačios kolekcijos buvo paverstos viešai lankomomis valstybinėmis
institucijomis, muziejais?
Nuo XVIII a. vidurio tai tapo pavyzdžiu ir kitų šalių monarchams bei aristokratijai. Prie šios
tendencijos sklaidos prisidėjo ir Apšvietos epochos idėjos su siekiu lavinti visuomenę, o menas buvo
šios programos dalis. Todėl privačios kolekcijos buvo paverstos viešai lankomomis valstybinėmis
institucijomis, muziejais.
8. Kokie didieji Europos ir JAV muziejai buvo įkurti XVIII a. pabaigoje – XIX amžiuje?
Paryžiuje 1791 m. įsteigiamas, o 1793 m. atidaromas Luvro muziejus
Londone 1753 m. įsikūrė Britų muziejus
Peterburge 1764 m. Jekaterinos II rūpesčiu įkurtas Ermitažo muziejus, kuris duris visuomenei atvėrė

Londono nacionalinė galerija XIX a.

Prado muziejus. (Madridas)
Miuncheno Gliptoteka - antikinės dailės muziejus įkurtas 1816
Miuncheno Senoji Pinakoteka
Miuncheno Naujoji Pinakoteka 1880 m
Čikagos meno institutas įkurtas 1879 m.
Metropoliteno muziejaus Niujorke atidarymas 1872 m. vasario 20 d
Belvederio muziejus (Viena)
9. Kokiu principu pirmųjų muziejų ekspozicijoje buvo pateikiami meno kūriniai (išdėstymas,
seka)?
menas pateikiamas periodais nuo senųjų civilizacijų iki naujesnių pavyzdžių. Demonstruojama meno
raida.
Kūriniai buvo eksponuojami pilnai užpildant visą sieną nuo apačios iki viršaus
10. Kuriais metais Lietuvoje buvo įkurtas pirmas viešas muziejus? Kaip jis vadinosi? Koks buvo jo
pobūdis?
įkurtas 1855 m, Vilniaus Senienų muziejus,
Muziejuje buvo saugoma ir eksponuojama Lietuvos didikų ginkluotė, Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės kariuomenės uniformos, vėliavos, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijos,
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės manufaktūrų gaminiai, archeologiniai ir mitologiniai radiniai,
Gamtos skyriuje – mineralogijos, zoologijos, botanikos, ornitologijos eksponatai.
11. Kuriame amžiuje Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis dailės muziejus?
XXa.
12. Kuo yra reikšminga Lietuvos kultūrai Mykolo Tiškevičiaus ir Jono Kazimiero Vilčinskio veikla?
M. Tiškevičiaus- veidrodis bei stalas menės centre – vieni iš nedaugelio mūsų laikus pasiekusių
Gorodoko rūmų artefaktų.
J.Kazimieras- 1845 m. jis sumanė išleisti „Vilniaus albumą“, taip siekdamas konsoliduoti Lietuvos
menininkų pajėgas ir stiprinti vis menkstantį Lietuvos įvaizdį Europoje
13. Kokia buvusi privataus kolekcionavimo situacija senuosiuose dvaruose tarpukario Lietuvoje?
Dvarų kultūrai didžiulį smūgį sudavė Pirmasis pasaulinis karas – jo metu ūkiai buvo nuniokoti,
išgrobstyti. Po šio karo dvarai daugiau niekada nebeatsigavo.
14. Į kokias veiklas orientavosi tradicinis (Wilhelmvon Bode laikų) muziejus?
teatriška, nuostabą ir susižavėjimą kelianti futuristinė erdvė arba „konteineris“, sklidinas
keliaujančių didžiųjų parodų spindesio.
15. Kuo yra ypatinga muziejininkystės ir ekspozicijų įrengimo srityje Alfredo Barro veikla? Kokias
naujoves jis pasiūlė?
Jis pradėjo taikyti tokias priemones kaip: specialus apšvietimas, parodos anotacijos, katalogai, o
svarbiausia - baltojo kubo principą.
16. Kas tai yra „baltojo kubo“ principas?
Tai paprasta nedekoruota erdvė baltomis sienomis, medinėmis grindimis ar pilku kilimu, o
paveikslai kabinami eilėmis, kartais net vienas kūrinys visoje sienoje.
17. Kas tai yra „Bilbao efektas“?
Šiandien beveik visi žino Bilbao ir jų sėkmės formulė – priviliotas ThomasKrensas bei „theSolomon
R. GuggenheimFoundation“ . Pastatytas muziejus Bilbao suteikė miestui tarptautinio kultūros
centro statusą.
18. Kuo yra išskirtinis MO muziejus?
Sukauptą 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso
fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.
19. Kas tai yra korporatyvinis meno kolekcionavimas?
Tai verslo įmonių ir organizacijų kaupiami meno rinkiniai.
20. Ar Lietuvoje turime korporatyvinio meno kolekcionavimo pavyzdžių? Jei taip, įvardinkite
žinomiausią.
Taip, Lietuvoje korporatyvinio meno pavyzdys yra R. Valiūno kartu su advokatų kontoros
„EllexValiunas“ partneriais suformuota meno kūrinių kolekcija. Lietuvos meno pažinimo centras
TARTLE.