TURINYS

KAIP PRASIDEDA PAAUGLYSTĖ?...................................................................................................... 3

10 POŽYMIŲ, KAD VAIKAS VIRSTA PAAUGLIU ................................................................................ 4
KAIP PELNYTI PAAUGLIO PASITIKĖJIMĄ? ........................................................................................ 5
JEI PAAUGLYS PIKTAS ...................................................................................................................... 7
BLOGI ŽODŽIAI IR GESTAI PAAUGLIO KASDIENYBĖJE ..................................................................... 8
KĄ SMAGAUS PASKUTINĮKART VEIKĖTE SU SAVO PAAUGLIAIS? .................................................. 10
PALIKITE PAAUGLĮ VIENĄ .............................................................................................................. 11
LEISKITE PAAUGLIUI PRIEŠTARAUTI .............................................................................................. 12
BŪKIME KANTRŪS SU PAAUGLIAIS ............................................................................................... 13
PAAUGLIAI JAUTRŪS NETEISYBEI .................................................................................................. 14
POKALBIAI SU PAAUGLIAIS ........................................................................................................... 15
ARTIMAS RYŠYS SU PAAUGLIU...................................................................................................... 16
INTERNETAS IR PAAUGLYS ............................................................................................................ 19
KAM TIEK TVARKYTIS?................................................................................................................... 21
KAIP PRASIDEDA PAAUGLYSTĖ?
Kad tėvai aiškiau suprastų savo paauglius, pateikiu jiems pavyzdį:
įsivaizduokite, kad vieną rytą, prieš einant į darbą, pastebite, kad jūsų
viena koja didesnė, nei kita, jūsų emocijos keičiasi ir yra jums
nepavaldžios, o namiškiai, kaimynai ir bendradarbiai nepriima kaip savo...
Lengva panika garantuota.
Tai kaip paprastai apibūdinti paauglystę?
SPROGIMAS! – atsakyčiau.
Sprogsta kūnas: keičiasi rankų, kojų, nosies ilgis, pilvo, krūtinės plotis,
nebeatpažįstami veido bruožai ir balso tembras…
Sprogsta emocijos: vienu metu norisi ir verkti, ir juoktis, ir rėkti, ir tylėti…
Susivaldyti neįmanoma!
Sprogsta iki tol aiškios socialinės ribos - kam aš priklausau? Koks esu ir
koks galiu būti?
Ir visa tai sprogsta vienu metu! BUM!
Šiame etape mūsų, tėvų, specialistų, pareiga, NETRUKDYTI, bet PADĖTI
atlaikyti vidinius sprogimus. Kantriai, ramiai, nemoralizuojant. Tiek, kiek
paaugliui reikia laiko, tiek ir užtrukti. Neskubinti subręsti.
10 POŽYMIŲ, KAD VAIKAS VIRSTA PAAUGLIU
1. Savarankiškai renkasi, kaip nori atrodyti/ ką valgyti, ką žiūrėti ir klausyti,
kur eiti ir pan.
2. Pasakoja ne viską.
3. Dažniau priešgyniauja ir reiškia savo nuomonę.
4. Keičiasi vaiko draugai ir pomėgiai.
5. Padidėja jautrumas aplinkai ir bendras dirglumas (nuotaikos keičiasi
labai dažnai).
6. Keičiasi mokymosi motyvacija (krinta balų vidurkis, užsiėmimai, kurie
patiko, nebepatinka ir pan.).
7. Vaiko kambario durys dažniau užvertos (arba vaikas labiau nori būti ne
su tėvais).
8. Eksperimentuojama su išvaizda.
9. Atsiranda daugiau melo/išsisukinėjimų.
10. Išsiblaškymas pasiekia aukščiausią tašką.

Kiekvienas paauglys yra unikalus ir jo paauglio pasaulis nebūtinai panašus

į kitų.

Kas tinka vienam - netinka kitam.

TODĖL svarbu NELYGINTI paauglių ir frazių "O Onutės vaikai taip

daro/nedaro" nevartoti.
KAIP PELNYTI PAAUGLIO PASITIKĖJIMĄ?

Vieną dieną jie pasikeičia. Iš mielų vaikų, kurie tiesdavo į rankutes vos mus pamatę,
jie ima elgtis neatpažįstamai, tarsi atvykę iš kito pasaulio (kurį mes, suaugę, jau
pamiršome). Jaunų sielų augimas kupinas sprogimų, šuolių, greičio, kurį vieni
pastebime, kiti ne. Paauglio pasaulis lyg džiunglės, kuriose mes atsiduriame pirmą
kartą. Ir tam, kad ten patekus išgyventi, reikia pamiršti savo gyvenimo dėsnius.

Kaip pelnyti paauglio pasitikėjimą? Taip, taip - kaip pelnyti, o ne, ką su juo padaryti,
kad pasitikėti galėtume mes. Kažkas sakė, kad pasitikėjimas yra kaip popieriaus lapas
- kartą suglamžytas jau niekada nebus kaip buvęs. Na, su tokiu požiūriu toli ne tik
kad nenueisi, bet ir turėdamas transportą nenuvažiuosi.

Pasitikėjimas, reputacija keičiasi. Kitaip kokia prasmė stengtis? Visi klysta ir turi teisę
į galimybę viską ištaisyti. O paauglystėje tų galimybių reikia milijoną kartų daugiau.
Todėl vietoje pamokslų ir nieko nesakančių tekstų „tu sugriovei mano pasitikėjimą“,
kai ką pakeiskime patys.

Pirma, kasdien priimkime paauglį kaip baltą lapą, kuriame dar niekas neįrašyta. Tai
nereiškia, kad turime pamiršti, ką vakar jis pridirbo. Bet šiandien tame baltame lape
jis tegu įrašo, ką pats nori. Jausdamas, kad už poelgius sulaukia pasekmių, bet
kasdien jam nėra primenama, jog pasitikėjimas prarastas, yra geras. Moralai
„užknisa“! Ir rezultatus, dažniausiai, duoda ne kokius.

Antra, pagalvokime, kokiu savo elgesiu galime demonstruoti, jog savo paaugliais
pasitikime? Skaitome jų dienoraščius slapta? Tikriname FB, Instagram, Snapchat..?
Uodžiame orą, kai grįžta namo? Perplauname indus, kai jie juos išplauna?..
Nustokime. Ir aptarkime viską, kas neramina. Tiesiai.

Trečia, paklauskime, kas didina jų pasitikėjimą kitais. Tegu tai tampa pamatu, kaip
jūs galite pelnyti didesnį jų pasitikėjimą ir kokias standartais remiantis jie gali pelnyti
jūsiškį. Savų, o ne kitų primestų standartų laikytis lengviau. Pasitikėjimo standartai
skirtingi – lengviausia žaisti pasitikėjimo žaidimą, žinant, kokios yra taisyklės.

Ketvirta, visada (kartoju - visada) yra dar bent vienas būdas, kuris būtinai suveiks. Tik
reikia jį atrasti konkrečioje situacijoje su konkrečiu paaugliu.

Ir pabaigai. Kada paskutinįkart sakėte paaugliui AŠ PASITIKIU TAVIMI?

JEI PAAUGLYS PIKTAS

Atimdamas iš žmogaus ginklą, neatimi jo pykčio. Tai visuomet prisimenu dirbdama

su paaugliu, kuris yra piktas. Pyktis gimdo smurtą, baimę, nepasitikėjimą ir kitus
demonus. Kaip teigia medicinos profesorius, dvidešimt penkerius metus dirbęs
kalėjimo psichiatru J. Gilligan* – kiekviename blogiausius pasaulio poelgius
pasirinkusiuose asmenyse gyvena pyktis, baimė, gėda, kurie ir skatina blogus
poelgius. Už kiekvieno chuliganiškai besiegliančio paauglio yra kontekstas. Ir tai
nebūtinai prastas auklėjimas, prasta aplinka. Dažniausiai – nemeilė ir nesupratimas
pasireiškiantys žiauriais būdais.

Dirbdami net su labiausiai sunkiais atvejais, kai žiaurūs poelgiai skatintų žvelgti tik iš
teisiančiojo pusės, rekomenduočiau nepamiršti gilesnio supratimo. Mes galime
mokyti neskriausti artimųjų, gyvūnų, aplinkos. Galime atimti visus kastetus, peilius,
šautuvus, beisbolo lazdas. Galime juos dailiai aprengti ir sušukuoti. Bet jei
nedirbsime su jų įsisenėjusiu pykčiu, pastangos bus bejėgės.

Ir žinoma, pradėkime nuo saves ir savojo pykčio.

* J. Gilligan - Smurto prevencija, 2002; J. Gilligan. Smurtas: apmąstymai apie

nacionalinę epidemiją, 2007
BLOGI ŽODŽIAI IR GESTAI PAAUGLIO
KASDIENYBĖJE
Kaip mus, suaugusius, erzina, kai paaugliai vartoja aštrius išsireiškimus ir
gestus. Iki isterijos! Dažniausiai todėl, kad manome, jog jie neturi jokios
teisės taip elgtis (mes galime, bet nesielgiame (dažniausiai)).
Šis tekstas ne apie tai, kad tai gerai ar blogai. Ne apie tai, iš kur paaugliai
mokosi to. Tai apie tai, ką mes, tie vyresni, galime suprasti, jei nors
akimirkai nustosime teisti (bet niekad nenustokime mokyti - geriausia,
savo asmeniniu pavyzdžiu).

Iš tiesų, blogi žodžiai ir gestai yra vienas pirmųjų požymių, kad paauglio
pasaulis skyla į dvi puses: vaikiškas ir pūkuotas persidengia dar nepažintu
suaugusiųjų, kuriame keiksmai yra tarsi privilegija. O privilegijos leidžia
jaustis ypatingai tarsi su nematoma karūna (jaučiamės galingi).

Todėl paauglystėje jaunimas keikiasi daug. Jie išbando visas situacijas,

kuriose keiksmai suteikia galios, padaro stipriu ginantis ar leidžia tiesiog
pasijausti kitaip. Blogi žodžiai ir gestai bręstant mutuoja, keičiasi -
gilinantis į tai galime pastebėti, kaip keičiasi paauglys. Tai puikus
informacijos šaltinis, jei girdime ir analizuojame. Iš to, kokia kalba jie
keikiasi, kokius gestus ir trumpinius vartoja galime sužinoti, su kuo laiką
leidžia mūsų paauglys, kada ir dėl ko pyksta, kuriai subkultūrai priklauso,
kokią muziką mėgsta... Blogi žodžiai ir gestai gali tapti raktu sužinoti net
tai, kaip jam padėti.

Ar žinote viduriniojo piršto istoriją? Pirmasis žmogus, panaudojęs tą gestą

kaip nepasitenkinimo ženklą savo oponento kalba, buvo senovės graikų
filosofas Diogenas. Jis parodė gestą, kuris dabar laikomas nepadoriu,
oratoriui Demosfenui. Tai įvyko maždaug IV amžiuje iki mūsų eros. Todėl
galima drąsiai tvirtinti, kad gesto „f“ amžius siekia daugiau kaip 2400
metų. Anot semiotikų bei ženklų specialistų, iškeltas didysis pirštas yra
bene seniausias gestas, žinomas mokslininkams. Anot istorikų, senovės
romėnai turėjo net ypatingą pavadinimą tokiai nepadoriai kombinacijai:
„digitus impudicus“ (pažodžiui: „įžeidžiamas pirštas“). Anot amerikiečių
specialisto gestų srityje Desmondo Morriso, didysis pirštas šiame
kontekste yra falo simbolis, iš čia kilo ir jo nepadori reikšmė.
KĄ SMAGAUS PASKUTINĮKART VEIKĖTE SU
SAVO PAAUGLIAIS?

Bendra veikla apjungia ir suteikia nuostabių prisiminimų, kurie ilgam

įstringa į jaunuolių širdis! Įdomus filmas,
slidinėjimas/čiuožinėjimas/sniego karas, lazerių kovos, tvisteris, dėlionės,
boulingas, marškinėlių dekoravimas, naujų šukuosenų darymas,
tatuiruočių eskizų piešimas, kambario perdažymas, dviračiai, riedlentės,
riedučiai, snieglentės, įdomybių FB paieška... Viskas tinka, kas patinka!

Nebijokime kartais pasirinkti labiau paaugliams patinkančias veiklas -

prisilietę prie jų pomėgių, geriau pažinsime juos pačius. Žiūrint siaubo
filmus dar kurį laiką baugu vaikščioti tamsoje, bet kiek kartu patiriame
emocijų ir net išsipasakojame apie savas baimes (jei tiesiai klaustume "ko
tu bijai?", gal ir negautume atsakymo...). Kepant kartu picas gal ir
pažeidžiame kai kurias sveikos mitybos taisykles, tačiau kaip gera pažinti
savus vaikus ir jų pomėgius (kas galėjo pagalvoti, kad "Margarita"
mėgstamiausia jų pica???).
Smagaus jums laiko kartu!
P.s. susiraukęs paauglio veidas veikiant kažką kartu nebūtinai rodo, kad
jam tai nepatinka. Labai dažnai tai kaukė, kurią dar sunku nusiimti. Ypač,
jei veiklos kartu būdavo mažai.
PALIKITE PAAUGLĮ VIENĄ
Dar neseniai daug kalbantis ir visur kartu norintis būti vaikas taria: "Palik
mane vieną". Šokas kelioms savaitėms į priekį! Negana to, būdami vieni
jie nieko neveikia (drybso ant sofos, žiūri į lubas). Staigūs pokyčiai mums
tėvams/darbuotojams signalizuoja, kad kažkas vyksta. Ir tai tiesa -
paaugliui reikia asmeninės erdvės pačiam svariausiam dalykui gyvenime,
t.y., SAVĘS PAIEŠKOMS. O tai geriausia daryti niekieno netrukdomam,
ramiai, neskubant. Todėl geriau taip ir padaryti - palikti paauglį kurį laiką
vieną, kad jo asmenybė galėtų skleistis. Nepykti. Nemoralizuoti. Palikti
ramybėje. Tegu svajoja, koks nori būti.
O mes, suaugusieji, visada tyliai būkime šalia, kad paauglys jaustų, kad
esant reikalui esame čia.
LEISKITE PAAUGLIUI PRIEŠTARAUTI
Suaugusiųjų pasaulyje lengviausia prisitaikyti susiliejant su aplinka, kurioje
esi. Konformizmas gelbėja tiek darbe, tiek šeimoje. Esi patogus kitiems,
neišsišoki. Ir nors gali galvoti priešingai, pasirenki, ar išsakyti savo
nuomonę.
Paaugliai dar tik mokosi prisitaikymo, todėl prieštarauja daug daugiau. Jie
taip pat yra labai jautrūs neteisybei, tai dar labiau didina prieštaravimų
tikimybę. Kintanti nuomonė ieškant savo asmenybės spalvų yra trečia
priešgyniavimų priežastis.
Prisiminkime, kad prieštaraujant gimsta tiesos, nauji susitarimai ir
požiūriai. Prieštaraukime argumentuotai ir leiskime tai daryti paaugliams.
BŪKIME KANTRŪS SU PAAUGLIAIS
"Paskutinis kantrybės lašas", sako man suirzusi paauglio mama.
"Nebegaliu!!!" dar atsidūsta... Prieš tai dar papasakoja visą istoriją, kaip
paauglys jai, suaugusiai ir brandžiai asmenybei turinčiai nemažai
pedagoginių ir psichologinių žinių, vien veido grimasa išmušė žemę iš po
kojų ir viduje kunkuliavęs ugnikalnis išsiveržė ne pačiais šilčiausiais
žodžiais.
O jei kantrybę įsivaizduoti ne kaip taurę, kuri prisipildo, o kaip vandenyną,
kuris yra beribis? Kaskart, kai pasiekiu ribą "tuoj trūks kantrybė", primenu
sau ir aplinkiniams, kad kantrybė yra neišsemiama. Ir taip su tuo
kantrybės vandenynu ieškome sprendimų nesibaigiančioms paauglių
problemoms.
Išbandykite, tikrai veiksminga!
PAAUGLIAI JAUTRŪS NETEISYBEI
Neteisybė paauglio pasaulyje yra kertis akmuo į pamatus. Paauglystės
laikotarpiu į neteisybę reaguojama labai jautriai. Į bet kokią! Mes
suaugusieji to nebesureikšminame ar net ignoruojame neteisybę.
Paaugliai to nedaro. Jei pasakei, kad padarysi, turi padaryti. Jei pasakei,
kad tai negerai, bet pats tai tebedarai (vėlavimas, netvarka, rūkymas...) -
sukeli prieštaringus jausmus ir savu pavyzdžiu rodai, kad "kas negalima,
yra ir galima".

Ypač skaudžiai paaugliai reaguoja į mūsų klaidas, dėl kurių apkaltiname

savo paauglius ("Aš juk sakiau, kad tai ir tai suplanavome" (nors
nepasakėme), "Tu visada imi tai ir tai, kur nukišai?" (o randame savoje
kišenėje)). Ir tuomet mes, suaugusieji tai linkę pateikti paprastai "oi, pas
mane buvo". Bet neįvardiname, kad aš klydau, o tu, mano mielas paauglį,
ne. Tokia neteisybė formuoja nesaugumo jausmą, augina pyktį ir priverčia
išmokti kiekvienoje situacijoje taikyti vis kitokius standartus.

Ką galime padaryti, kad paaugliai mums sakytų teisybę? Sakykime ją patys

(darbais, pirmiausia). Ir jei suklydome - pripažinkime (ir atsiprašykime, jei
reikia).

p.s. jei dažnai iš paauglių girdite "Taip neteisinga!" - susimąstykite, kur

jūsų žodžiai ir veiksmai nesutampa
POKALBIAI SU PAAUGLIAIS
Kai mums, suaugusiems, reikia pasikalbėti, mes dažniausiai sakome: AŠ
NORIU SU TAVIMI PASIKALBĖTI APIE...

O kaip paaugliai praneša, kai nori su mumis pasikalbėti? Retai jie nori
kalbėti. O kai prabyla, labai svarbu atpažinti, kad tai TAS POKALBIS. Jis
prasideda kaip įprasta kalba apie nieką. Ir reikalauja kantybės išlaukti, kol
virs atsivėrimu. Kai išlaukiame tiesiog klausydami (tikrai klausydami),
atsiranda proga išgirsti tai, kas mūsų paauglio viduje. Todėl nepraleiskime
progos ir padėkime paaugliui atsiverti:
- nekamantinėkime, o klausykime;
- nepatarinėkime neprašomi;
- patarkime prašomi tik apie tai, ko prašo paauglys;
- būkime kantrūs (skirkime pokalbiui tik laiko, kiek reikia paaugliui);
- būkime tolerantiški klausydami galbūt to, kas mums nepatinka.

Ir jei pokalbis baigiasi malonia gaidele "Ačiū" - viską padarėte tinkamai. Jei
baigiasi "tu nesuprasi", "taip ir maniau, kad neverta net pradėti" arba
"gerai gerai" - kažkuriame pokalbio etape nuslydome ir pagrindiniu
pokalbio akcentu tapo ne paauglys, o kažkas kitas (mūsų noras išspręsti
paauglio problemą, moralizavimas, pyktis, laiko, susikoncentravimas ne į
paauglį, o į tai, ką gaminsime vakarienei ir pan...) .
ARTIMAS RYŠYS SU PAAUGLIU

Su savo vaikais trokštame artimo ryšio. Mezgame ir kuriame jį. Ypač ankstyvame
amžiuje: vežiojame savo pyplius į gražiausias vietas, įdomiausius užsiėmimus,
jaučiame ir matome, kaip viskas veikia vaikus, todėl negailime laiko ir savo jėgų.
Saldūs rezultatai užliūliuoja – vaikai ugdosi, ištiestomis rankytėmis bėga pas mus,
artimas tarpusavio ryšys spinduliuoja į visas puses.

Bet bėga laikas ir mes dėl labai paprastų ir visiems suaugusiems suprantamų
priežasčių (nuovargis, darbai, nuobodulys) aptingstame ir vis mažiau pastebime tą
ryšio naudą (ir tai labai normali būsena!). Ir net nepastebime, kai mūsų vaikai įšoka į
paauglystės amžių, kur draugai užima visą dėmesio lauką. Mes lengviau atsipučiame
(pagaliau galiu laiko skirti sau!).

Tačiau čia ir slypi didieji spąstai. Paauglystėje vaikų ir tėvų ryšys įgauna ypatingą
reikšmę. Tas nematomas ryšys kinta ir jau nebėra taip lengvai atpažįstamas. Bet, jei
jis nuo vaikystės puoselėjamas, jis visada yra.

Ką daryti, kad ryšys su vaiku būtų stiprus (arba išvis būtų), kol jis dar ne paauglys:

• Būkite su vaiku. Kaip norite, bet būkite. Kasdien, rytais ir vakarais. Ne tik
fiziškai, bet ir emociškai. Leiskite laiką, kaip patinka ir jums, ir vaikui. Tegul tai
būna 15 minučių prieš miegą, bet lai jos būna ypatingos ir skirtos tik jūsų
vaikui. 100 proc. išlaikyti dėmesį sutelkus į savo vaiką sugeba ne kiekvienas
suaugęs. Todėl raskite tas minutes, pamirškite indus, futbolą, verslo pietus ryt.
Būkite su vaiku.
• Užsitarnaukite vaiko pasitikėjimą. Leiskite jam klysti ir neteiskite už viskas
klaidas. Viską aptarkite ir ieškokite gyvenimiškų pamokų įvairiose situacijose.
tegu vaikas jaučia, kad jūs esate ir visada būsite jų pusėje. Kaip nematomi
riteriai, bet ne teisėjai.
• Kalbėkitės apie viską, kas svarbu vaikui. Klausykite įdėmiai, nes viskas
(pabrėžiu – v i s k a s ), ką jie pasakoja yra pasaulinio lygio svarbos! Kaip tik
 nustojame klausyti, vaikai užsidaro ir daugybė įdomių ir svarbių dalykų
nebepasiekia mūsų ausų ir širdžių.

Ką daryti, kai ryšio su paaugliu nėra arba jis silpnas, arba praradome jį:

• Būkite su paaugliu. Ieškokite bendrų patinkančių veiklų. Taip, kartais vardan

tikslo teks nuolaidžiauti ir imtis paaugliui, bet ne jums mėgiamos veiklos.
Tačiau žvelkite į tai su smalsumu ir išbandykite. Leiskite paaugliui vestis jus į
savo pasaulį. Jei paauglys nieko nenori – jūs nemokate paklausti. Nėra
paauglio, kuris nieko nenori. Jie nori – tik ne su jumis. Todėl pagrindinis tikslas
būti kantriu ir atkakliu. Nenuleisti rankų sumaniai siūlant ir nuoširdžiai
domintis. Pvz., savo vaikų prašau man rašant straipsnius per ausinuką
„paleisti“ muziką, kuri jiems patinka ir man padėtų dirbti. Patikėkite! Darbinga
galiu būti ir skambant vokiečių repui, naujausiam popsui ar hard rock muzikai.
Suderinu ir darbą, ir dėmesį kiekvienam vaikui bei jo pomėgiams. Viskas
prasideda nuo paprastų dalykų.
• Įdėkite pastangų. Jei jau ryšio nėra, jis silpnas ar praradome jį – prisiimkime
dalį atsakomybės (o kartais ir visą) už esamą situaciją ir atsakykime sau: kas
nepadėjo sukurti ryšio irk ą galiu padaryti kitaip? Skaitykite šia tema, žiūrėkite
filmus – tinka viskas, kas padidins sąmoningumą ir įkvėps ryšio atnaujinimui.
• Būkite atviras. Pripažinkite sau ir vaikui, kad ryšys yra ne toks, kokio
norėtumėte. Nuoširdžiai kalbėkite apie tai, parašykite apie tai laišką ar dar ką
sugalvokite. Tinka viskas, kas ištransliuos žinią, kad jums svarbus ryšio
atnaujinimas su paaugliu. Nuoširdus atvirumas bus įvertintas. Pasiteiraukite,
koks jūsų elgesys padėtų sustiprinti ryšį. Garantuoju, atsakymai jus nustebins!
• Gerbkite savo paauglį. Visų santykių pagrindas yra abipusė pagarba. Kurkite
pasitikėjimu grįstus. Jūs atsakote už savo vaikus, tačiau jie nėra jūsų
nuosavybė.

Ir jei nuo dabar (ne nuo pirmadienio) savo viduje priimate sprendimą kurti tvirtą ryšį
su paaugliu – jūsų jau niekas nesustabdys. Tikiu, kad ieškosite būdų ir juos rasite.
Tegu pradžia būna paprasta:
 1. Mintis (Aš kuriu/atkuriu/stiprinu ryšį su savo nuostabiu paaugliu).
2. Veiksmas #1 Atrandu, ką galime veikti kartu (pvz., vienas mūsų vaikų mėgsta
kartu žiūrėti serialą – stengiamės kasdien pažiūrėti, kitas mėgsta kartu
gaminti picą šeštadieniais, vyriausioji paauglė mėgsta būti užkalbinta
pietaujant).
3. Veiksmas #2 Atrandu progą nuoširdžiam pokalbiui. Patarimas – trumpas
pokalbis toks pats veiksmingas, kaip ir ilgas. Mūsų šeimoje pokalbiai per
pusryčius, pietus ir vakarienę yra įprasti, todėl vaikai kalba nesustodami apie
viską. Pokalbiams puikiai tinka mašina važiuojant į mokyklą, vonia valantis
dantis, vakaras, kai vedžiojame šunį – neįpareigojanti aplinka nuoširdumą tik
padidina.
4. Veiksmas #3 Rodau, kad paauglys man svarbus. Tereikia pasakyti ar parodyti,
kad suprantate, jog jam nelengva (taip, paauglystė tai tikras iššūkis) ir jūs
esate šalia, kad palaikytumėte, paskatintumėte, o ne tik baustumėte.
5. Veiksmas #4 Vieno recepto nėra – teks įdėti pastangų ir atrasti savo metodus,
kurie veikia.

Nors ne, visgi receptas yra – viską daryti su meile. Kurti ryšį, ugdyti, skatinti – viską
daryti su 100 proc. meilės. Ne veltui vaikai lyginami su gėlėmis: vieni kaip kaktusiukai
– juos dėmesiu galima laistyti retai ir jie puikiai gyvuoja, kiti kaip lepūs kaip rožės,
dar kiti mėgsta reguliarų laistymą dėmesiu...

Linkiu smagių atradimų kuriant ryšį su savo paaugliu.

INTERNETAS IR PAAUGLYS

Niekada jau nebebus taip, kad išmanios technologijos bus toli nuo paauglio.
Telefonai ir plančetai yra priaugę jiems prie rankų. Ir tai normalu, nes virtualus
pasaulis yra patrauklus, naudingas, lengvai prieinamas. Jame paaugliai randa
pilnavertį bendravimą (jiems netrukdo, kad nemato pašnekovo akių ir negirdi balso
intonacijos), viską, kas jiems įdomu, pasiekia greitai net neišeidami iš namų. Bet šalia
viso gėrio, virtualioje erdvėje yra ir blogio.

Ką svarbu su paaugliais aptarti?

Virtualus šantažas. Būtina paaiškinti, kaip elgtis, jei internetu gaunamos šantažo
žinutės. Geriausias ginklas prieš šantažą – viešumas. Jei jūs žinosite situaciją, tikrai
galėsite padėti, o paauglys išvengs stresą keliančių jausmų bei lengviau supras
realybę (kad jei ko nepadarys, kažkas tikrai neatvyks išžudyti visos šeimos). Kurkite
su paaugliu pasitikėjimu grįstus santykius.

Asmeninės informacijos skelbimas virtualioje erdvėje. Aptarkite, ko negalime

viešinti: telefono numerio, adreso, kiek pinigų taupyklėje, kur vykstate atostogauti ir
kada, demonstruoti nuotraukose ir video namus, savo tėvų automobilius ir pan.
leiskite paaugliui suprasti, kad visa tai lengvai gali tapti nusikaltėlių taikiniu.

Virtualioje erdvėje daug netikrų asmenų. Aptarkite situacijas, kai asmenys gali
apsimesti ne tuo, kuo yra ir kokiu tikslu tai darome bei kaip paaugliui elgtis sužinojus
tai. Taip pat aptarkite situacijas, ką paauglys turi daryti, kad eidamas susitikti su
nepažįstamu jaustųsi ir būtų saugus (apie susitikimą papasakoti tėvams arba
draugams, palikti jiems nepažįstamojo kontaktus, susitikti gausiai žmonių lankomose
vietose ir pan.).

Nuogybės internete. Aptarkite, kokio turinio nuotraukos ir video priimtini ir kas

nutinka, jei įdedami vaizdai su nuogybėmis (net ir nekalta nuotrauka, kurioje
paauglys vasarą paplūdimyje gali patekti į ištvirkėlio rankas ir net nesužinosite, ką jis
mąsto/daro žiūrėdamas į paauglį). Tokios nuotraukos ir video siunčiami tik
asmeniškai draugui taip pat gali virsti nemalonių situacijų pradžia (susipykus viskas
gali būti paviešinta ir pan.).

Patarkite, kaip apsaugoti asmeninę informaciją (soc. tinklų saugumo nustatymai,

„gero“ slaptažodžio kūrimo principai ir pan.)

Netinkami puslapiai. Paklauskite, kaip paauglys reaguotų, jei jam atsidarytų

netinkamo turinio puslapiai ar grupės soc. tinkluose. Aptarkite, kokie puslapiai ir
kodėl yra žalingi jų sąmonei (lošimų, lažybų, pornografiniai, diskriminaciją kurstantys
ir kt. puslapiai). Paaugliai smalsūs, jie tikrai daugelį tokių puslapių patikrina. Tačiau
jei kalbėsite drąsiai ir argumentuotai apie tokių puslapių turinio žalą – šie puslapiai
tikra praras pusę savo žavesio.

Informacija, kuri gali pakenkti. Aptarkite situacijas, kai internetinėje erdvėje jūsų
paauglio platinama informacija gali jam pakenkti. Jei ne dabar, tai ateityje jaunystės
vakarėlių nuotraukos sugadins reputaciją arba vasarai paauglį ketinantis samdyti
darbdavys nebūtinai bus sužavėtas asmenukių vienais apatiniais gausa asmeniniame
profilyje.

Ne viskas, kas skelbiama internete, yra tiesa. Ugdykite kritinį ir analitinį paauglio
mąstymą. Skatinkite paauglį internete randamą informaciją tikrinti ne viename
šaltinyje. Diskutuokite apie masių valdymą netikros informacijos pagalba, sąmokslo
teorijų kūrimą ir pan.

Supažindinkite paauglį su pagalbos linijų jaunimui kontaktais ir jų veikla. Tiems

atvejams, jei jie ne viską, kas juos slegia, nori pasakoti jums.

Domėkitės naujausiais technikos pasiekimais, kad galėtumėte diskutuoti apie tai su

paaugliais.

Įdiekite saugumo programas namų kompiuteriuose, telefonuose nuo virusų, blogo

turinio puslapių.
KAM TIEK TVARKYTIS?

Paauglių galvose šis klausimas skamba dažnai. Kasdien, kartą savaitėje. Būna visaip –
dažniausiai kada mes, suaugusieji, norime (ar mums reikia) sutvarkyti savo buitį.

Paauglių vaidmuo prisidedant prie namų ruošos yra labai svarbus, nes:

- Ugdo atsakomybę už savo erdvę, namus, šeimą;

- Ugdo gyvenimiškus įgūdžius, kurie pravers ėmus gyventi savarankiškai
stovyklose, studijų metais, su antrosiomis pusėmis...

Tačiau skirtingai nei mažesnio amžiaus vaikams, paaugliams jau kyla klausimas „Kodėl
tvarkomės taip dažnai?“ (taip, kartą savaitėje valomos dulkės per dažnas darbas
paauglio akimis!) arba „Kodėl aš turiu šluoti svetainės grindis?“. Visi šie klausimai yra
logiški. Mes, suaugusieji, jų nebekeliame, nes mums natūralu savaitgaliais „kuopti“
namus ir džiaugtis, kai juose atsiranda daugiau oro. Bet žiūrint iš paauglio
perspektyvos – visa tai tuščias laiko švaistymas. Jie tą laiką mieliau skirtų gulėjimui ant
sofos ir vizualizavimui, kokie jie nori būti (kas yra labai svarbu asmenybės vystymuisi!).
Tai kaip padaryti, kad ir avis liktų sveika (čia mes) ir vilkas sotus (paaugliai)?

Keltas mano darbe ir šeimoje suveikusių metodų:

1. Darbas su savimi. matant tai, kas man atrodo netvarka, dažniau nekreipti
dėmesio, jei tai nėra pavojinga gyvybei (pūvantį maistą kambario kampe
pastebiu, ant žemės numestą kuprinę - ne). Ar tai neugdo nepagarbos daiktams,
paklausite. Paaugliai puikiai supranta, kad ant grindų numesta kuprinė yra
negražu/negerai, bet nesureikšmina to. Jei vaikai laimingi su kuprine ant grindų
– valio! Jei aš dėl to nelaiminga – būtina padirbėti su savimi, o ne su vaiku.
Sutelkime savo dėmesį į svarbius dalykus, o ne vien į smulkmenas.
2. Asmeninis pavyzdys. Jei norite, kad paaugliai prisidėtų prie namų ruošos ir
tvarkymosi – darykite tai patys ir visi. Jei namie tvarkosi tik mama (ar tik tėtis),
o kitas sutuoktinis turi privilegiją nesitvarkyti, nesitikėkite, kad paaugliai
 nemaištaus. Jei diegiame jiems jausmą, kad už namus yra atsakingi visi – visi jais
ir rūpinkimės.
3. Be liepiamosios nuosakos. Ar jums patiktų, jei viršininkas visus jums
pavedamus darbus išsakytų liepimu, pvz., „Padaryk ataskaitą ir dabar. Negi
sunku?“. Fui, kaip nemalonu. Paaugliai siekia įtvirtinti savo nepriklausomybę ir
viskas, ko mes prašome liepdami (išnešk/pavedžiok, išjunk, atnešk, pakelk,
nuvalyk...) sukelia nepasitenkinimą ir priešingą reakciją nei norime. Karūna
mums nenukris, jei prie prašymų ir pridėsime žodžius „prašau“, „gal gali“. Taip
dar ir pagarbos mokysime.
4. Ne čia ir dabar. Jei nėra skirtumo, kada bus išneštos šiukšlės, iššluotos grindys
ar suplauti indai – nekankinkime paauglių su skubinimu. Juk dažniausiai tų dabų
„čia ir dabar“ prireikia mums. Įsivedus laiko ribas buities darbai padaromi gal ir
ne su šypsena, tačiau padaromi. Pvz., gal gali išplauti indus iki kol grįšiu iš darbo,
t.y., iki 18 val.? (sulaukiame atsakymo „taip“ ir tikimės grįžę iš darbo kriauklę
rasti tuščią; jei ji pilna, primename, kad paauglys įsipareigojo juos išplauti ir be
papildomų bambesių einame ramiai leisti vakaro). Nepykstame, jei indai ir iki
kito ryto neišplaunami. Primename, kad paauglys sutiko juos išplauti, todėl
laukiame. Jei patys jų neišplausime, paauglys tikrai supras, kad daug geriau juos
išplauti, nei klausytis priminimų apie tai.
5. Dinamiškas darbų pasiskirstymas. Leiskite paaugliams rinktis, kokius buities
darbus jie norėtų atlikti. Pvz., savaitgalį trims savo paaugliams pakišu šešis
lapelius, kuriuos jie tarpusavyje pasidalina (po ilgų diskusijų). Kitą savaitę prie
buities jie prisideda atlikdami jau kitus darbus (kad neatsibostų). Dar vėliau
gavę tuos pačius gauna papildomą taisyklę – negali rinktis to, ką jau darei prieš
dvi savaites. Taip jie turi galimybę rinktis (kas paaugliui labai svarbu), įgauna vis
kitokios patirties (ir šluoti, ir veidrodžių stiklus valyti, ir siurbti, lankstyti
skalbinius). Būna savaitgalių, kai sakau „Šiandien norėčiau, kad namai taptų
tvarkingesni: gal galite patys sugalvoti, ką norite dėl šio tikslo padaryti?“.
Stebuklas! Išradingumui nebūna ribų.
 6. Naudingi darbai. Jei paauglio pareiga tik plauti grindis, buitis jį tikrai vargina. Jei
yra galimybė, keiskite paauglio darbus, suteikite galimybę prisidėti prie
rūpinimosi namais kitokiomis formomis. Pvz., jei paauglys atsakingas už indų
plovimą, susitarkite, kad jei sunaudoto vandens suma bus mažesnis už praėjusį
mėnesį, skirtumas prisidės prie jo kišenpinigių. Žinoma, užsiminkite ir apie
darbų kokybę.
7. Būkite kūrybiški. Jei paaugliai pešasi, kas turi plauti indus/grindis/ šluostyti
dulkes, pasiūlykite sandėrį „Jei dvi savaites susitarsite gražiuoju, kas plauna
indus/ grindis/ šluosto dulkes – trečią savaitę tai darau aš, o jūs ilsitės“.
Patikėkite, veikia!
8. Paauglio kambarys. Patikėkite – jie puikiai jame viską randa ir jų „tvarka“ jiems
patinka.
9. Paklauskite. Suteikite galimybę paaugliams patiems prisiimti atsakomybę už
namus. Išklausykite, kaip jie nori juos puoselėti (ir kaip dažnai).
10.Leiskite pajusti pasekmes. Jei paauglys nebeturi švarių kojinių (nes jų nesudėjo
į skalbinių krepšį), jis šiandien lieka su nešvariomis.
11.Atsipalaiduokite. Atsigerkite arbatos, nusišypsokite. Visada sau priminkite, kad
„Indai palauks, o gyvenimas - ne“.

Įdomesnių atsakomybių paaugliui sąrašas:

Valgiaraščio sudarymas dienai/savaitei/mėnesiui. Paaugliams patinka rinktis. O jei

dar gali rinktis ką tik nori – pasaka! Kad dar būtų ir naudinga: paskirkite sumą pinigų,
į kurią būtina tilpti, ir sutarkite, kad privalomas vienas patiekalas dienoje, kuris būtų
sveikas ir naudingas. Sudarius meniu, kartu apsipirkite. Paauglys išmoks planuoti,
matys poreikių ir galimybių ryšį, panaudos matematinius įgūdžius, ieškos galimybių
(kas patinka visai šeimai, kas yra sveika, gal vyksta akcijos maisto produktams).

Šiandien gamina paauglys. Pvz., jei paauglys nori bulvinių blynų pietums, jis gali
inicijuoti bulvių skutimą, tarkavimą, o gal net blynų kepimą. Pasiūlykite tokią
galimybę. Tai puikus būdas parodyti savo kūrybiškumą ir prisidėti prie rūpinimosi
namais. O jūs tuo tartu turite laisvo laiko!
Mokesčių skaičiavimas. Paauglio supažindinimas su namų sąskaitomis labai veikia
labai teigiamai: atsiranda suvokimas, kiek kainuoja namai, kur didžiausios išlaidos.
Galima pasiūlyti žaidimą: sugalvok, kaip sumažinti išlaidas – tavo kišenpinigiai turės
galimybę padidėti.

Stalo serviravimo konkursas. Pasiūlykite paaugliams serviruoti stalą pietums/

vakarienei ir, kas atlieka tai teisingai/ įdomiai/ gražiai – neplauna indų po valgio (ar
dar ko daro mažiau). Taip paaugliai išmoksta stalo etiketo.

Darbų mažinimas. Pasiūlykite paaugliams sandėrį: sutarkite rečiau tvarkytis, jei jie
dažniau kasdien palaikys švarą. Pvz., jei po savęs susitvarkysi tualete ir vonioje, rečiau
reiks šveisti; jei valgysi prie stalo, o ne vaikštant po namus, mažiau pritrupinsi – rečiau
šluosi grindis.