Professional Documents
Culture Documents
Filtvebis Xelovnuri Ventilaciis Tanamedrove Metodebi Da Rejimebi
Filtvebis Xelovnuri Ventilaciis Tanamedrove Metodebi Da Rejimebi
----------------------------------------------------------------------------------------
+
Tbilisi 2003
1
winamdebare gamocema miznad isaxavs: gaaerTianos da mkiTxvels
warudginos Tanamedrove sasunTqi aparatebis gamoyenebis praqtikuli
gamocdileba da respiratoruli Terapiis zogierTi zogadi debuleba, rac
imedia, daexmarebaT anesTeziologebs, reanimatologebs da pulmonologebs,
yvelas maT, visac yoveldRiurad uwevs am problemebTan Sexeba. aq moyvanili
Tanamedrove Sexedulebebi da meTodebi kidev ufro mniSvnelovania Cvens
dRevandelobaSi, roca axali sasunTqi aparatura da xelovnuri ventilaciis
axali koncefciebi sul ufro farTod ikidebs fexs saqarTveloSi.
madlobas vuxdi jo enis samedicino centris xelmZRvanelobas, Cems
kolegebs, gaweuli daxmarebisaTvis.
2
sarCevi
Tavi 1
Ffiltvebis xelovnuri ventilacia intensiur TerapiaSi -------------------- 4 gv.
terminologia --------------------------------------------------------------------------------- 7 gv.
Tavi 2
Tanamedrove respiratoruli daxmarebis ZiriTadi principebi
eqimis logika ----------------------------------------------------------------------------------- 8 gv.
pacientis sunTqvis parametrebi, maTi mniSvneloba f.x.v.-is
optimaluri reJimebis SerCevisas, respiratoruli sistemis
mdgomareobis diagnostika --------------------------------------------------------------- 8 gv.
Tavi 3
sunTqvis ciklis formireba
sunTqvis cikli ----------------------------------------------------------------------------------- 12 gv.
iZulebiTi ventilaciis meTodebi ------------------------------------------------------- 13 gv.
ventilacia moculobis kontroliT –Volume control ventilation
(V.C.V.) ------------------------------------------------------------------------------------------------ 13 gv.
ventilacia wnevis kontroliT – Pessure control ventilation
(P.C.V.) ------------------------------------------------------------------------------------------------- 18 gv.
parametrebis SerCeva wnevis kontroliT ventilaciis dros,
respiratoruli meqanikis mrudebis gamoyenebiT ------------------------------- 21 gv.
spontanuri sunTqvis cikli ----------------------------------------------------------------- 23 gv.
damxmare ventilaciis meTodebi ---------------------------------------------------------- 24 gv.
Pressure support ventilation- wneviT damxmare ventilacia ----------------------- 25 gv.
PEEP/CPAP ( positive end expiratory pressure / Continius Positive
Airway Pressure ) dadebiTi wneva amosunTqvis bolos /
mudmivi dadebiTi wneva ------------------------------------------------------------------------ 28 gv.
daskvna ------------------------------------------------------------------------------------------------- 30 gv.
Tavi 4
ventilaciis riTmis Camoyalibeba ------------------------------------------------------ 30 gv.
trigeri ----------------------------------------------------------------------------------------------- 31 gv.
ventilaciis riTmis Camoyalibebis reJimebi --------------------------------------- 33 gv.
Tavi 5
ventilaciis damatebiTi meTodebi da reJimebi ------------------------------------- 37 gv.
Tavi 6
mrudi – wneva / moculoba (zogierTi situaciis interpretacia) ---------- 41 gv.
3
Tavi 1
4
i) CasunTqvis bolos filtvebis adeqvaturi gaSla - mivaRwioT filtvebis
sakmaris gaSlas yovel CasunTqvaze, raTa Tavidan aviciloT SesaZlo, an
vumkurnaloT arsebul ateleqtazebs da maT gavlenas oqsigenaciaze, komplainsze da
filtvis dacviT meqanizmebze.
ii) funqciuri rezidualuri (narCeni) tevadoba : raTa mivaRwioT f . r . t. - is
momatebas ( normalur maCveneblebamde ) an SevinarCunoT gazrdili f . r . t . PEEP
- is saSualebiT, im SemTxvevebSi roca f . r . t - is Semcirebas avadmyofisTvis
dramatuli Sedegi eqneba (dabali PaO2, filtvis Zlieri dazianeba ) mag. : ARDS - is
an postoperaciuli tkivilis dros.
3. SevamciroT an / da vakontroloT sunTqvaze daxarjuli muSaoba :
i)SevamciroT sasunTqi kunTebis datvirTva: rodesac pacients sunTqva
gaZnelebuli aqvs, sunTqvis procesi Zlier datvirTvas moiTxovs - gazrdili
rezistentobis Tu daqveiTebuli komplainsis gamo, Tanac es datvirTva naklebad
efeqturia an saerTo mdgomareobis simZimis gamo sasurvelia minimaluri energo
danaxarjebi. aseT situaciebSi meqanikuri ventilacia grZeldeba manam, sanam
specialuri Terapia an sxva RonisZiebebi ar Caaqroben am paTologiur procesebs.
B - f.x.v.-is klinikuri amocanebi ( miznebi ) :
imdenad ramdenadac f.x.v. umetes SemTxvevaSi emsaxureba mxolod
respiratoruli sistemis ukmarisobis kompensirebas, pirveladi klinikuri
amocanaa - Tavidan aviciloT filtvis iatrogenuri dazianeba da sxva garTulebebi
sanam misi gaumjobeseba moxdeba (spontanurad Tu sxvadasxva saSualebebiT). sxva
amocanebia:
1. SevamciroT an movxsnaT hipoqsemia: gavzardoT PaO2 anu SaO2, alveoluri
ventilaciis gazrdiT, filtvebis moculobis momatebiT, Jangbadis miwodebis
gazrdiT an Jangbadis moxmarebis SemcirebiT, am Tu sxva meTodebiT SevamciroT
sicocxlisaTvis saSiSi hipoqsiis xarisxi.
2. SevamciroT an movxsnaT mw . respiratoruli acidozi : SevamciroT
”sicocxlisaTvis saSiSi “' acidemia da swrafad daviyvanoT PaCO2 normis
farglebSi .
3. SevamciroT respiratoruli distresi : raTa SevamciroT avadmyofisaTvis
autaneli diskomforti , sanam pirveladi avadmyofoba an disfunqcia
likvidirebuli iqneba.
4. ateleqtazebis reversireba an maTi prevencia : Tavidan aviciloT an
gamovasworoT filtvebis arasruli gaSlis Sedegad ganviTarebuli klinikuri
gverdiTi movlenebi .
5. sasunTqi kunTebis gadaRlis Tavidan acileba : umetesoba SemTxvevebisa es
niSnavs sasunTqi kunTebis gadatvirTvis Semcirebas maSin , roca datvirTva Zalian
didia an roca sasurvelia am datvrTvis minimumade dayvana.
6. mogveces saSualeba sedacia an / da neirokunTovani blokada gamoviyenoT:
roca saWiroa zogadi anesTezia, Rrma sedacia ( manipulaciebis dros ), aseve im
daavadebebis dros roca saWiroa Rrma sedacia, relaqsacia, spontanuri sunTqvis
daTrgunva.
7. mTeli organizmis an miokardiumis mier Jangbadis moxmarebis Semcireba :
SevamciroT Jangbadis moxmareba maSin roca spontanuri sunTqva an sxva kunTovani
aqtivoba amcirebs sistemur Jangbadis miwodebas an gadatvirTavs isedac
5
gadatvirTul guls, mag. : kardiogenuri Soki an mZime mozrdilTa respiratoruli
distres sindromi ( ARDS ) .
8. SevamciroT intrakranialuri wneva : gansakuTrebul situaciebSi ( mw .
daxuruli Tavis travma ), SevamciroT momatebuli qalas Sida wneva
kontrolirebadi hiperventilaciiT.
9. davareguliroT gulmkerdis kedlis moZraoba : iSviaT SemTxvevebSi
(gulmkerdis rezeqcia , masiuri umoZrao gulmkerdi ) roca gulmkerds dakarguli
aqvs Tavisi ventilaciuri funqcia - raTa uzrunvelvyoT adeqvaturi ventilacia da
filtvebis gaSla.
axali teqnologiebi da meqanikuri ventilaciis konceftualuri ganviTareba
gvaZlevs saSualebas : erTis mxriv , f . x . v . - is dros pacientis sasunTq sistemas
minimaluri ziani mivayenoT ( sasunTq gzebSi wnevis kontroli, komplainsis da
rezistentobis gazomva, sxvadasxva tipis respiratoruli mrudebis interpretacia,
baro da volu travmis kontroli / prevencia, haeris ganotiveba / SeTboba ), meores
mxriv , moxerxdes pacientis TandaTanobiTi , komfortuli gadayvana damoukidebel
sunTqvaze .
SeiZleba gamoiyos zogierTi klinikuri situacia , romlebic moiTxoven f . x .
v.-s:
1. uSualod sasunTqi sistemis dazianeba - ventilaciuri sunTqviTi ukmarisoba
(mZime pnevmonia, gulmkerdis travma neknebis dazianebiT, mozrdilTa
respiratoruli distresis sindromi) aseT SemTxvevaSi f . x . v . - is dawyebis
Cveneba aris : qoSini , sasunTqi moculobis Semcireba , PaO2 - is Semcireba . sunTqvis
wuTmoculoba ( orientiria PaCO2 ) SeiZleba iyos Semcirebuli ( hipoventilacia ) -
dekompensaciis stadiaSi, an momatebuli ( hiperventilacia ) subkompensaciis
stadiaSi . f .x. v. umjobesia daviwyoT subkompensaciis stadiaSi.
2. sunTqvis nervuli regulaciis moSla , centraluri ( qala tvinis travma ,
tvinis Reros SeSupeba , opoidebiT mowamvla) da periferiuli. aseT situaciebSi
saWiroa sunTqvis centris regulatoruli funqciis sruli Canacvleba ventilaciis
iZulebiTi reJimebis gamoyenebiT da arteriuli sisxlis gazebis adeqvaturi
monitoringiT. klinikur Cveneba f . x . v . - is dawyebisa aris sunTqvis sixSiris
Semcireba ( apnoemde ) , hipoventilacia.
3. f.x.v. qalasSida hipertenziis dros : am dros sasunTqi sistemis funqcia
SeiZleba arc ki iyos darRveuli, magram pacients dasWirdes f.x.v. raTa vmarToT
hiperventilaciis xarisxi qalasSida wnevis dasaregulireblad.
4. f.x.v. kritikul mdgomareobaSi myofi avadmyofebisaTvis :Ltravmuli ,
toqsiuri , kardiogenuri da sxva nebismieri tipis Soki, multiorganuli
ukmarisoba, mZime sefsisi . aseT SemTxvevebSi uSualod respiratoruli sistema
SeiZleba arc iyos dazianebuli , sunTqvis regulacia normaSia , magram avadmyofs
sWirdeba f.x.v. Jangbadis miwodebis gazrdisa da sunTqvaze energodanaxarjebis
Semcirebis mizniT .
amdenad , f.x.v. - is aucilebloba yovelTvis ar aris dakavSirebuli uSualod
sunTqviTi funqciis moSlasTan. ventilaciis dawyebisa da Sewyvetis kriteriumebi
jerjerobiT isev rCeba Ziebisa kamaTis sagnad.
Tanamedrove sasunTqi apartura , aRWurvili mikroprocesoruli marTviT,
saSualebas iZleva gamoviyenoT sxvadasxva reJimebi da ventilaciis tipebi,
sxvadasxva klinikur situaciebSi sxvadsxva amocanebis gadasawyvetad . udavoa, rom
6
eqimi detalurad unda erkvevodes , Tu rogor muSaobs aparati ama Tu im reJimSi -
es aris warmatebuli mkurnalobis safuZveli da pacientis usafrTxoobis garantia.
terminologia
7
Tavi 2
eqimis logika
Tanamedrove respiratoruli Terapiis ZiriTad mizania aRmofxvras kargad
cnobili problema , romelsac reanimatologiur Jargonze ewodeba pacienti
ebrZvis aparats ! '' . am problemis pirdapiri Sedegi aris sedaciuri preparatebis
masiuri gamoyeneba anu pacientis sakuTari maregulirebeli sistemis daTrgunva .
aucilebelia gaviazroT , rom pacientis winaaRmdegoba ventilatoris muSaobisadmi
( sistemis -''pacienti - respiratori ' – desinqronizacia ) miuTiTebs
respiratoris parametrebis Seusabamobas pacientis moTxovnilebasTan .
@
warsulSi iseTi mcnebebi , rogoricaa sunTqvis sixSire , wuTmoculoba ,
sasunTqi tevadoba , ganixileboda rogorc parametrebi romlebic unda SegvekveTa
aparatisTvis da Tavs mogvexvia pacientisTvis , dRevandel dRes , roca sasunTq
aparatebs gacilebiT meti da mzardi SesaZleblobebi aqvT , damxmare da
spontanuri reJimebiT ventilaciis dros sunTqvis parametrebi iZenen
sadiagnostiko mniSvnelobebs .
sunTqvis wuTmoculoba ( Minute Volume) – haeris narevi , romelic CaisunTqeba
da amoisunTqeba erTi wuTis ganmavlobaSi .
8
s.w.m. warmoadgens sunTqvis yvelaze mniSvnelovan parametrs . rogorc
cnobilia , organizmi aregulirebs s.w.m. -s naxSirorJangis produqciis mixedviT ,
maSasadame , es parametri , gazomili spontanuri sunTqvis dros , iribad
migviTiTebs organizmis metabolizmis intensivobas . s.w.m.- is normaluri
maCveneblebia 5-10 l/wT , magram unda gvaxsovdes rom , paTologiuri
mdgomareobebis dros ( Soki , cxeleba ) Jangbadis moxmareba da naxSirorJangis
produqcia gazrdilia , Sesabamisad , s.w.m. SeiZleba gaizardos 13-16 l/wT. s.w.m. -is
adeqvaturoba , rogorc spontanuri ise xelovnuri ventilaciis dros , SeiZleba
Sefasdes PaCO2-is mixedviT ( 35-45 mmHg). aqve saintereso iqneba moviSvelioT e.w.
ventilaciis efeqturobis indeqsi ( Ventilatory Efficacy Index VEI) , romelic
warmodgenas gvaZlevs , Tu ramdenad agresiuli ventilaciuri reJimebia saWiro
konkretuli pacientisTvis adeqvaturi sunTqvis wuTmoculobis misaRwevad ,
VEI = 3800 / (PIP – PEEP ) R.R. PaCO2
sadac , PIP - CasunTqvis pikuri wnevaa ( cmH2O), PEEP ( cmH2O ) – amosunTqvis
bolos dadebiTi wneva , R.R. – sunTqvis sixSire , PaCO2 - ki arteriul sisxlSi
naxSirorJangis parcialuri wneva . VEI naklebi 0,46 ventilaciur problemebze
metyvelebs . es indeqsi advili dasaTvlelia da kargi saSualebaa aparatuli
reJimebis efeqturobis dinamikaSi dakvirvebisTvis .
sunTqviTi moculoba ( Tidal Volume-T.V. ) _ haeris narevi , romelic
CaisunTqeba erTjeradi mSvidi CasunTqvis dros da amoisunTqeba filtvebis mier .
unda aRiniSnos , rom CasunTquli moculoba yovelTvis ar aris amosunTqulis
toli , SeiZleba amosunTquli naklebi iyos , es metyvelebs alveolebSi haeris
nawilis darCenaze anu “ funqciuri narCeni tevadobis “ zrdaze rac SeiZleba
pacientis sasunTqi sistemis mdgomareobis dadebiT dinamikazec miuTiTebdes ( mag. :
mozrdilTa respiratoruli distres sindromis dros ) da uaryofiTzec ( rodesac
“f.n.t. “ normaze metia , anu filtvebi gadawelilia , mag . : filtvebis obstruqciuli
daavadebis dros e. w. avto-PEEP ) . nebismieri asakobrivi jgufisTvis sunTqviTi
moculobis zRvrebia 5-15 ml/kg. sunTqviTi moculobis Semcireba spontanuri
sunTqvis dros miuTiTebs pacientis sunTqvis unarianobis aradeqvaturobze da
moiTxovs ventilatoruli daxmarebis gazrdas , xolo sunTqviTi moculobis
normaze meti maCvenebeli meqanikuri ventilaciis dros – filtvis gadawelvaze .
filtvis sunTqviTi moculobis SerCevisas aucileblad unda vadevnoT Tvalyuri
CasunTqvis pikur wnevas , raTa Tavidan aviciloT e.w. “ baro travma” azrTa
sxdadasxvaoba arsebobs am cifrebis normebTan dakavSirebiT, avtorTa umetesoba
Tvlis rom alveoluri wneva > 35 cmH2O barotravmis ganviTarebis risksa da
albaTobas zrdis . aseve , zedmetma sunTqviT moculobam SeiZleba gamoiwvios “
volu travma”. es SedarebiT axali terminia , is niSnavs filtvebis gadawelvis
Sedegad maTi epiTeliumis dazianebas da lokaluri an generalizebuli
inflamaciuri kaskadis CarTvas , rac mozrdilTa respiratoruli distres
sindromis msgavsi paTfiziologiiT da klinikuri mimdinareobiT xasiaTdeba , mas “
ventilatoriT gamowveuli filtvis dazianeba “ ewodeba – VILI - “ Ventilatory
Induced Lung Injury” da meqanikuri ventilaciis Zalzed seriozul garTulebas
warmoadgens .
sunTqvis sixSire ( frecuency – f – R.R. ) ---- wuTis ganmavlobaSi CasunTqva -
amosunTqvis raodenoba . cxadia , rom s.w.m. = s.m. X s.s. anu M.V.= T.V. X f
maSasadame, filtvebis wuT ventilacia mniSvnelovnad aris damokidebuli sunTqvis
9
sixSireze . mozrdilebSi iZulebiTi ventilaciis sunTqvis sixSire rogorc wesi
varirebs 4-20 s/wT , metad stabilur pacientebSi 8-12 s/wT. mwvave an qr.
restriqciuli an obstruqciuli filtvis daavadebian pacientebSi SeiZleba 20 - ze
meti sunTqvis sixSire dagvWirdes , es damokidebulia saWiro wuTventilaciaze da
mizandasaxul PaCO2-is mniSvnelobaze . bavSvebSi sunTqvis sixSiris sazRvrebi , ra
Tqma unda , ufro farToa da sxadasxva asakobrivi jgufis SigniT varirebs .
sunTqvis sixSiris SerCevisas , PaCO2 –Tan , pH- Tan , pacientis komfortulobasTan
erTad unda gaviTvaliswinoT haeris sahaero gzebSi Sekavebis ( gansakuTrebiT
maRali sixSiriT ventilaciis dros ) da avto PEEP – is ganviTarebis saSiSroeba .
wneva sasunTq gzebSi (Airway pressure-P ) – izomeba wylis svetis santimetrebSi
anu milibarebSi , 1 cm H2O = 1 mBar . nulad miCneulia atmosferuli wneva .
janmrTeli adamianis damoukidebeli sunTqvis dros wneva meryeobs nulis
farglebSi - is uaryofiTia ( - 1 –2 cm H2O ) CasunTqvisas da dadebiTia ( + 1 - + 2
cm H2O ) amosunTqvisas. f.x.v –is dros ki Sebrunebuli situaciaa – CasunTqva
xorcieldeba sasunTq gzebSi respiratoris mier Seqmnili dadebiTi wnevis xarjze
( + 5 dan + 30 is farglebSi) , xolo amosunTqva pasiuria , is xorcieldeba
filtvisa da gulmkerdis elastiurobis xarjze , am dros wneva Camodis
atmosferulamde ( Tu ar aris dayenebuli amosunTqvis bolos dadebiTi wneva -
PEEP / CPAP ). f.x.v. is dros wneva sasunTq gzebSi Zalian mniSvnelovani
parametria , ramdenadac is yvelaze seriozuli faqtoria , romelsac SeuZlia
daazianos bronquli xe da alveolebi . f.x.v. – is sxvadasxva reJimebis ganxilvisas
detalurad analizdeba wneva sasunTq gzebSi sunTqvis ciklis sxdasxva fazaSi .
f.x.v.-is dros aucilebelia wneva sasunTq gzebSi ganxiluli iqnas ufro
detalurad , anu misi komponentebis mixedviT ( pikuri CasunTqvis wneva , platos
wneva , saSualo wneva sasunTq gzebSi , amosunTqvis bolos dadebiTi wneva ) .
CasunTqvis pikuri wneva ( Peak inspiratory pressure - PIP ) – aris maqsimaluri
wneva , romelic filtvebSi haeris miwodebisas . moculobis kontroliT
ventilaciis dros , pikuri wneva damokidebulia sasunTqi sistemis komplainsze ,
sasunTqi gzebis rezistentobaze , CasunTqvis moculobaze , pikur nakadze sahaero
gzebSi ( ix. Semdeg ) . mudmivi komplains / rezistentobis dros maRali pikuri nakadi
iZleva maRal pikur wnevas . zogadad , yvela sxva parametris erTnairobis
pirobebSi nakadis aRmavali profili sxva profilebTan SedarebiT maRal pikur
wnevas anviTarebs , radganac pikuri nakadis siCqare maqsimums aRwevs CasunTqvis
bolos . wnevis kontroliT ventilaciis dros ki pikuri wneva TiTqmis Tanabaria
SekveTili wnevisa . miuxedavad amisa , maRali sawyisi da Semdgom daRamavali
nakadis arsebobis gamo wnevis kontroliT ventilaciis dros sawyisma wnevam
SeiZleba 1-3 cm H2O – iT gadaaWarbos SekveTil wnevas .
Pplatos wneva ( Plateau pressure ) –ganisazRvreba rogorc CasunTqvis bolos
dadebiTi wneva , romelic minimum 0,5 wamis ganmavlobaSi grZeldeba sasunTq gzebSi
nulovani nakadis pirobebSi . misi gazomvisTvis aucilebelia pasiuri ventilaciis
arseboba . is daaxloebiT gviCvenebs saSualo alveolur wnevas . rodesac wnevis
kontroliT ventilacias aqvs adgili , SekveTili wneva im SemTxvevaSi uaxlovdeba
platos ( alveolis ) wnevas , rodesac Tundac 0,5 wamis ganmavlobaSi sasunTq
gzebSi nakadi ar fiqsirdeba .
saSualo wneva ( Mean airway pressure MAP ) – gasaSualoebuli wneva sistemaSi
ventilaciis Tanabar periodSi ganisazRvreba , rogorc sahaero gzebis saSualo
10
wneva . radganac CasunTqvis rezistentoba yovelTvis naklebia amosunTqvis
rezistentobaze , saSualo wneva romelsac gviCvenebs aparatis monitori yovelTvis
naklebia vidre alveolis saSualo wneva (MalvP) . es ukanaskneli SeiZleba
daviTvaloT sasunTqQ gzebSi saSualo wnevis gamoyenebiT : MalvP = (VE / 60 ) ( RE – RI )
+ MAP, sadac RI da RE- aris eqspiraciuli da inspiraciuli rezistentobebi , xolo
VE – amosunTquli moculoba .
amosunTqvis bolos dadebiTi wneva (Positive end expiratory pressure PEEP ) – aris
wneva romelic viTardeba sasunTq gzebSi amosunTqvis fazis damTavrebis bolos .
iTvleba rom janmrTeli adamianis sasunTqi sistema damoukidebeli sunTqvis dros
aviTarebs daaxloebiT 3 - 5 cm H2O PEEP –s. amdenad f.x.v. –is dros ( garda iSviaTi
gamonaklisebisa ) saWiroa davayenoT PEEP – is minimum es cifrebi , filtvis
sxdasxva paTologiebis dros misi mniSvnelobebi SeiZleba varirebdes , udavoa
PEEP - is maRali mniSvnelobebis roli dabali funqciuri narCeni tevadobis mqone
filtvebis ventilaciis dros . es wneva erT-erTi mTavari « iaraRia » mozrdilTa
respiratoruli distres sindromis dros oqsigenacia / ventilaciis
gasaumjobeseblad.
sasunTq gzebSi haeris nakadi ( Airway flow / Peak flow)- sasunTq gzebSi haeris
gatarebis siCqare . izomeba litri/wT-Si . realurad izomeba haeris nakadi aparatis
konturis distalur nawilSi , rac Seesabameba nakads pacientis traqeaSi . Tu
gaviTvaliswinebT , rom haeris nakads CasunTqvisas da amosunTqvisas aqvs
sxvadasxva mimarTuleba , miRebulia , rom CasunTqvis nakadi CaiTvalos dadebiTad
, xolo amosunTqvis nakadi – uaryofiTad . sasunTq gzebSi nakadi warmoadgens
uaRresad mniSvnelovan maCvenebels sunTqvis meqanikisa . ramdenadac nakadi - es
aris haeris gatarebis siCqare traqeobronquli xis milebSi , logikuria , rom igi
damokidebulia am milebis mdgomareobaze . sinqronuli , moculobis kontroliT
ventilaciis dros pacientis datvirTvis xarisxi , sunTqvaze daxarjuli muSaoba da
misi aparatTan sinqronizacia damokidebulia pikuri nakadis siCqareze . es cifrebi
idealurad unda Tanxvdebodes pacientis moTxovnilebebs . es ki moiTxovs pikuri
nakadis siCqares 40-100 l/wT. didebisTvis da daaxloebiT 8-25 l/wT mde bavSvebSi (
bavSvebSi iseve rogorc didebSi universaluri recepti ar arsebobs da yovel
konkretul SemTxvevaSi nakadis siCqare irCeva individualurad , dasaxuli
amocanebis Sesabamisad ) . moculobis kontroliT ventilaciis dros nakadis
siCqare SeiZleba mocemul zRvrebze dabalic ki SevukveToT , imisaTvis rom SeirCes
am konkretuli SemTxvevisaTvis saWiro CasunTqvis dro ( CasunTqva amosunTvis
drois Sefardeba) . wneviTi kontroliT ventilaciis dros ki pikuri nakadis
siCqare warmoebuli sididea da ara SekveTili , is ganisazRvreba SekveTili
wneviT , sahaero gzebis rezistentobiT , pacientis ZalisxmeviT da CasunTqvis
droiT anu CasunTqva / amosunTqvis drois SefardebiT .
CasunTqvis dro ( Inspiratory Time / I:E ratio ) – CasunTqvis drois SerCeva
zogadad , eyrdnoba xelovnur ventilaciaze hemodinamkur pasuxs , oqsigenaciis
statuss da spontanuri sunTqvis ( roca aris) xarisxs. spontanuri sunTqvis
arsebobis dros haeris miwodeba koordinirebuli unda iyos pacientis
inspiraciul ZalisxmevasTan , raTa moRweuli iqnas sinqronizacia . es rogorc wesi
, moiTxovs CasunTqvis dros daaxloebiT 0,8 dan 1,2 wamamde , I : E = 1 : 2 –1 : 1,5 .
kontrolirebadi ventilaciis dros CasunTqvis dro SeiZleba gavaxangrZlivoT
raTa avwioT saSualo wneva sasunTq gzebSi da gavzardoT oqsigenaciis xarisxi .
11
rodesac vzrdiT CasunTqvis dros , mkacri kontroli sWirdeba mis zegavlenas
pacientis gul-sisxlZarRvTa sistemaze . faqtorebi , romlebic zRudaven am
parametris gazrdas aris : pacientis diskomforti , sedaciis saWiroeba , avto PEEP
is ganviTareba , hemodinamikuri Seuguebloba .
Jangbadis procentoba CasunTqul haerSi ( FiO2 ) – misi SerCeva damokidebulia
mozandasaxul Jangbadis parcialur wnevaze sisxlSi da imaze Tu am cifrebis
misaRwevad ramdenad maRali PEEP da sasunTq gzebSi saSualo wneva aris saWiro ,
agreTve rogoria hemodinamikuri pasuxi aseT respiratorul reJimze . zogadad ,
Jangbadis maRali procentobis SesaZlebeli uaryofiTi gavlenis Tavidan
asacileblad , unda gamoviyenoT minimaluri , dasaSvebi Jangbadis procentoba (
iTvleba rom FiO2<0,6 anu <60% SedarebiT usafrTxoa ) . miuxedavad amisa , rodesac
vfiqrobT Jangbadis uaryofiT gavlenaze ar unda dagvaviwydes agresiuli
sunTqviTi reJimebis ( maRali wneviT ventilacia ) damazianebeli moqmedeba filtvis
qsovilze . iseT pacientebSi , romelTa oqsigenacia gaZnelebulia , Jangbadis
procentoba unda daviyvanoT SesaZlebel minimumamde , PEEP –isa da sasunTq gzebSi
saSualo wnevis optimizaciiT , Rrma sedacia / relaqsaciiT ( an mis gareSe ) ,
agreTve sisxlis JangbadiT saturaciis dasaSvebi zRvris qvemoT daweviTac ki ,
SatO2< 90 %..
Tavi 3
sunTqvis ciklis formireba
12
ventilatorebi aRWurvilia grafikuli monitorebiT , romlebic gviCveneben
sasunTq mrudebs realur droSi da Zalian iols xdian mimdinare procesebSi
garkvevas . amitomac ventilaciis meTodebisa da reJimebis ganxilvisas
warmodgenili iqneba maTi grafikuli gamosaxulebebi standartuli sunTqvis
mrudebis saxiT . umetesoba monitorebisa gviCveneben Semdeg mrudebs: sasunTq
gzebSi nakadi / dro , CasunTqvis moculoba / dro , wneva sasunTq gzebSi / dro ,
wneva sasunTq gzebSi / CasunTqvis moculoba ( es ukanaskneli gansakuTrebiT
mniSvnelovania sasunTqi sistemis komplainsis , rezistentobis , funqciuri narCeni
tevadobis Sesafaseblad , PEEP-is sworad SesarCevad , da a. S. amaze qvemoT
visaubrebT ) .
13
am dros sasunTq gzebSi wneva ara regulirebadia , e . i . mTlianad damokidebulia
pacientis sasunTqi sistemis mdgomareobaze ( rezistentoba da komplainsi ) .
14
yovelive zemo aRniSnulidan gamomdinare , SeiZleba CamovayaliboT VCV – s (
moculobis kontroliT ventilacia ) ZiriTadi Taviseburebebi :
. SekveTilia operatoris mier da zustad inarCunebs CasunTqvis moculobas .
sunTqvis sixSiris SerCevis Semdeg garantirebulad iZleva sasurvel
wuTventilacias .
. sasunTq gzebSi wneva cvalebadia , is damokidebulia filtvebis
welvadobaze , Sesabamisad zogierTi paTologiuri mdgomareobebis dros (ARDS an
pnevmosklerozi ) roca filtvis welvadoba daqveiTebulia , pikurma wnevam
SeiZleba aiwios usafrTxo zRvarze zeviT ( 35 cm H2O ) da ganviTardes filtvis
barotravma .
15
CaCutuli alveolebi , magram sasunTqi gzebis winaaRmdegobis gamo haeri
alveolaSi erTgvari dagvianebiT Cadis , maSasadame , imisaTvis rom mTeli
CasunTquli haeri mivides alveolebamde , garkveuli droa saWiro . garda amisa ,
agreTve mniSvnelovania gvaxsovdes rom zogierTi alveola mezobel alveolaze
nela ixsneba wvrili bronqiolebis nawilobrivi obstruqciisa da surfaqtantis
simciris gamo . haeris alveolebSi Tanabrad gadanawilebis mizniT , SeiZleba
gamoyenebuli iqnas inspiraciuli pauza _ periodi roca CasunTqva ukve damTavrda
– CasunTqvis dadebiTi nakadi nulis tolia , CasunTqvis sarqvelic daiketa , magram
amosunTqvis sarqveli garkveuli drois ganmavlobaSi isev daketili rCeba . am
drois ganmavlobaSi haeri Tanabrad gadanawildeba traqeobronqul xesa da
alveolebs Soris , sasunTq gzebsa da alveolebSi wneva gaTanabrdeba . bunebrivia ,
rom wneva sasunTq sistemaSi , am gadanawilebis gamo , ramdenadme mcirdeba , e.i.
inspiraciuli pauzis dros wneva naklebia pikuri CasunTqvis wnevaze ( CasunTqvis
bolos). swored inspiraciuli pauzis wneva ( anu plato wneva ) gamoxatavs yvelaze
zustad alveolur wnevas .
16
nakadiT . amdenad , aris mcdeloba CasunTqvis nakadis mrudi davamsgavsoT
fiziologiurs . operatori ukveTs mxolod CasunTqvis pikur nakads , xolo
aparati avtomaturad iTvlis da qmnis saWiro nakadis formas.
17
rogorc suraTidan Cans , klebadi nakadis gamoyenebisas sasunTq gzebSi
pikuri wneva iklebs 1 cmH2O –Ti , magram plato wneva rCeba ucvleli (wneva
alveolebSi) 17 cm H2O . amave dros igive sasunTqi tevadobis misaRwevad
CasunTqvis dro 1,5 – dan 2 wamamde gaizarda., ramac gamoiwvia amosunTqvis drois
Semcireba , Sedegdad - arasruli amosunTqva – momdevno CasunTqvis dawyebis
momentSi amosunTqvis nakadi nulis toli ar gaxda . Tumca am problemis gadaWra
martivad SeiZleba : CasunTqvis nakadis gazrdiT Cven gavzrdiT CasunTqvis
siCqares, e.i. SevamcirebT CasunTqvis dros rac Tavis mxriv gazrdis amosunTqvis
dros , maSasadame , CasunTqvis nakadis pikuri siCqaris da sunTqvis sixSiris
manipulirebiT SesaZlebelia sasurveli sasunTqi parametrebis miRweva,
rasakvirvelia unda gvaxsovdes, rom CasunTqvis nakadis siCqaris gazrda gamoiwvevs
CasunTqvis pikuri wnevis garkveul donemde gazrdas , amave dros amosunTqvis
drois gazrda saSualo wnevas sahaero gzebSi amcirebs , amdenad yvela am
parametrs sWirdeba monitoringi da yovel konkretul pacientze maT zegavlenas
–mkacri Sefaseba .
18
amrigad , nakadis sidide , misi gazrdis an Semcirebis siCqare da Sesabamisad
sasunTqi moculoba damokidebulia pacientis respiratoruli sistemis
mdgomareobaze . upirveles yovlisa – sasunTqi gzebis gamtarianobis unarze , aseve ,
damoukidebeli sunTqviTi aqtivobis intensivobaze . sxvagvarad rom vTqvaT ,
sasunTqi moculoba , da Sesabamisad , sunTqvis wuTmoculoba , Pressure control
ventilation – is dros , operatoris mier SekveTili parametrebiT , garantirebuli
ar aris . am tipis ventilaciis yvelaze saSiSi garTulebaa sasunTqi gzebis
gamtareblobis darRveva , magaliTad , dagrovili naxvelis gamo . am dros aparati
agrZelebs SekveTili wnevis ganviTarebas , SekveTili drois ganmavlobaSi , magram
es wneva ukve ver uzrunvelyofs sasurvel CasunTqvis tevadobas ( gazrdili
rezistentobis gamo) , e. i. pacienti , romelic formalurad imyofeba iZulebiT
ventilaciaze , SeiZleba saerTod ver iRebdes sasunTq moculobas !
19
mTavari upiratesoba rac gaaCnia Pressure control ventilation - s aris sasunTq gzebsa
da alveolebSi maqsimaluri wnevis SezRudva , is risi gulisTvisac Seiqmna
ventilaciis es tipi , rogorc alternativa Volume control ventilaciisa .
gansakuTrebiT xSirad es problema warmoiSveba maSin , rodesac filtvis
komplainsi daqveiTebulia , magaliTad ARDS –is dros . Tumca e.w. “Ria filtvis “ (
Open lung conception) da filtvis zeda da qveda gaSlis wertilebis koncefciebi ( upper
and lower inflection points) aseve PEEP-is swori SerCeva da sxva ventilaciis
ultraTanamedrove koncefciebi , iZleva saSualebas aseTi kritikuli pacientebi
Volume control ventilaciazec ki usafrTxod vamyofoT ( dabali CasunTqvis
moculobebiT –3-5 ml/kg da maRali PEEP –iT ->12 cmH2O ) .
amdenad , ZiriTadi Taviseburebebi P. C. V.-isa aris:
20
- am tipis ventilaciis dros pacienti metad aris daculi barotravmis
ganviTarebisgan.
21
am suraTze warmodgenilia CasunTqvis drois gaxangrZlivebis Sedegi .
CasunTqvaze nakadi aRwevs nuls magram respiratori agrZelebs dadebiTi wnevis
SenarCunebas sasunTq gzebSi . rac warmoadgens inspiraciuli pauzis anu plato
wnevis erTgvar analogias . saRi , homogenuri , normaluri komplainsisa da
rezistentobis mqone filtvebisTvis aseTi midgoma , ra Tqma unda ar warmoadgens
aucileblobas , magram arahomogenuri filtvis mqone pacientebisTvis ( mozrdilTa
respiratoruli distres sindromi , ateleqtazebi an infiltratebi ) amas
Terapiuli efeqti eniWeba , radganac inspiraciuli pauza iZleva saSualebas
CasunTquli haeri Tanabrad gadanawildes arahomogenur ubnebs Soris , gaSalos es
ubnebi , da PEEP-is garkveuli mniSvnelobebis saSualebiT SevinarCunoT gaSlili
ubnebi , riTac ra Tqma unda gaizrdeba CasunTqvis moculoba . aseT dros aris
saSiSroeba aradeqvaturad Semcirdes amosunTqvis dro , rasac sWirdeba
kontroli .
22
suraTze naCvenebia zedmeti CasunTqvis wneva sasunTq gzebSi , arasakmarisi
CasunTqvis drosTan kombinaciaSi . CasunTqva mTavrdeba ufro adre vidre nakadi
Camova nulamde . am SemTxvevaSi pacienti iRebs igive sasunTq moculobas ( 900 ml. )
magram amave dros pikuri wneva gacilebiT maRalia ( 23 nacvlad 17-sa). aqve Cans
rom adgili aqvs mniSvnelovan drois monakveTs CasunTqvis bolosa da Semdegi
CasunTqvis dasawyiss Soris . e.i. Cven SegviZlia gavzardoT CasunTqvis dro .
23
rodesac spontanuri sunTqva xorcieldeba aparatis konturSi , aparati qmnis
aucilebel airTa narevs da axorcielebs sasunTqi ciklis parametrebis
monitorings , pirvel rigSi CasunTqvis moculobas , sunTqvis sixSires da sunTqvis
wuTmoculobas . im SemTxvevaSi Tu romelime parametri usafrTxoebis zRvars
gascdeba , respirators SeuZlia gvamcnos amis Sesaxeb , amave dros avtomaturad
CarTavs iZulebiTi ventilaciis apnoe reJims .
spontanuri sunTqva konturSi ( CPAP = 0 ) iSviaTad gamoiyeneba , magram mas ,
sunTqvis meqanikis grafikuli monitoringis pirobebSi , didi diagnostikuri
mniSvneloba eniWeba rodesac saWiroa pacientis sasunTqi gzebis da filtvis
mdgomareobis Sefaseba .
24
(Trigger) , es aris aparatis unari daafiqsiros pacientis CasunTqvis mcdeloba da
misces signali damxmare reJimebis CarTvas , es sakiTxi mogvianebiT iqneba
ganxiluli . daxmare reJimebidan yvelaze metad gavrcelebulia Pressure support
ventilation ( sxvadasxva tipis trigerebiT ) –wneviT damxmare ventilacia .
25
wneviT daxmarebis spontanuri sunTqvis cikls aqvs igive maxasiaTeblebi rac
Cveulebriv spontanur sunTqvis cikls – sasunTqi tevadoba , CasunTqvis dro .
respiratori mxolod umsubuqebs pacients CasunTqvis aqts , rogorc CvenTvis
cnobilia spontanuri CasunTqvis dros gulmkerdis RruSi viTardeba uaryofiTi
wneva , pressure support ventilation iZleva saSualebas uaryofiTi wneva ar ganviTardes
gulmkerdSi , ramac SesaZloa ganapirobos ufro meti CasunTqvis moculobis
ganviTareba , spontanur sunTqvasTan SedarebiT . realuri CasunTqvis moculoba
damokidebulia pacientis unarze gaakeTos adeqvaturi CasunTqva , filtvis
komplainsze da sasunTqi gzebis rezistentobaze . rogorc ukve aRvniSneT es meTodi
moiTxovs pacientisagan damoukidebeli sunTqvis arsebobas , mas unda hqondes
unari adeqvaturad areguliros sunTqvis wuTmoculoba , meores mxriv es meTodi
idealuria cnobierebis mqone pacientisTvis , romelsac SeuZlia adeqvaturad
areguliros sunTqva magram darRveuli aqvs sunTqvis meqanika (neknebis
mravlobiTi motexilobebi , fizikuri gamofitva , filtvis qsovilis sxvadasxva
tipis dazianeba) . Pressure support ventilation – aZlevs pacients TiTqmis srul
Tavisuflebas areguliros CasunTqvis moculoba , CasunTqvis dro da sunTqvis
sixSire.
PSV - is Taviseburebebi , misi msgavseba da gansxvaveba PCV – Tan
26
PSV da PCV – is dros SesaZlebelia adgili hqondes sasunTqi moculobisa da
wuTventilaciis Semcirebas , rodesac pacients sasunTqi gzebis obstruqcia aqvs ,
amitom aucilebelia adeqvaturi kontroli da monitoringi.
27
sunTqvis mcdelobebi , gansakuTrebiT mcire asakis pediatriul pacientebSi . ufro
axali Taobis ventilatorebs es ori tipi daxmarebisa Serwymuli aqvT , mag .:
daxmareba xdeba wneviT magram trigeri mgrZnobiarea nakadisadmi . (760 da 840
seriis Puritan Bennett) , amas aqvs ori upiratesoba : 1) wneviT daxmareba ufro
efeqturi da komfortulia 2) nakadiT trigeri (Flow trigger) ufro damzogveli da
fiziologiuria.
PEEP / CPAP ( Positive End – Expiratory Pressure / Continius Positive Airway Pressure )–
dadebiTi wneva amosunTqvis bolos / mudmivi dadebiTi wneva
28
awvdis pacients damatebiT haeris nakads da amiT umsubuqebs mas CasunTqvas .
amdenad , opcia CPAP –s SeiZleba davarqvaT ventilaciis damxmare meTodi.
zogierT ventilatorSi ( Drager babylog 8000SC ) regulirdeba CasunTqvis da
amosunTqvis sarqvelis mgrZnobeloba , zogierTSi (romelTac aqvT Pressure support
ventilation, mag.: PB 760) damatebiT regulirdeba amosunTqvis sarqvelis
mgrZnobeloba , es ukanasknelni kidev ufro efeqturs da komfortuls xdian CPAP
– iT daxmarebis dones .
29
gulmkerdis RruSi SeiZleba dadebiTi gavlena iqonios hemodinamikaze : e.w.
transmuruli wnevis , marcxena parkuWis SemdegdatvirTvis Semcirebis gamo . ama Tu
im tipis gulis ukmarisobis dros , dadebiTi wneviT ventilaciiT miyenebuli ziani
Tu sargebloba warmoadgens orive parkuWis wina da SemdegdatvirTvebis
delikaturi balansis Sedegs , es Tema gacilebiT ufro farTo da detalur
ganxilvas moiTxovs da winamdebare wignis formatSi ar aris gaTvaliswinebuli .
sabolood SeiZleba davaskvnaT , rom PEEP/CPAP–s gamoyenebisas , gansakuTrebiT
maRali cifrebis dros , didi sifrTxile da hemodinamikis ZiriTadi parametrebis
mkacri kontrolia saWiro , miTumetes kritikul mdgomareobaSi myof da /an gulis
ukmarisobis mqone pacientebTan .
daskvna
Tavi 4
ventilaciis riTmis Camoyalibeba
30
- Volume cycled – cikluroba moculobis mixedviT . CasunTqvidan amosunTqvaze
gadarTva xdeba maSin roca miiRweva sasurveli CasunTqvis moculoba . es principi
Tanamedrove aparatebSi aRar gamoiyeneba.
- Pressure cycled - gadarTva wnevis mixedviT . CasunTqvidan amosunTqvaze
gadarTva xdeba sasurveli wnevis miRwevis Semdeg . SeiZleba gamoyenebul iqnas
Pressure support ventilation –is dros .
- gadarTva nakadis mixedviT – CasunTqvidan amosunTqvaze gadarTva xdeba
maSin , roca CasunTqvis nakadi Semcirdeba garkveul sididemde . yvelaze
gavrcelebuli principia Pressure support ventilation –is dros .
- Time cycled – CasunTqvidan amosunTqvaze gadarTva xdeba garkveuli drois
gasvlis Semdeg - rasac CasunTqvis dro ewodeba . es aris yvelaze gavrcelebuli
meTodi iZulebiTi ventilaciis sxvadasxva tipebis gamoyenebisas ( CMV , SIMV ) . es
meTodi gansakuTrebiT usafrTxoa pacientisaTvis , radganac miuxedavad imisa
rogor realizdeba SekveTili parametrebi , aparati aZlevs pacients amosunTqvis
dros . garda amisa , mxolod es meTodi iZleva saSualebas ganviTardes
inspiraciuli pauza CasunTqvis bolos , roca nakadi nulis tolia , xolo wneva da
moculoba rCeba mudmivi garkveuli drois ganmavlobaSi .
Tanamderove aparatebSi yvelaze xSirad gamoiyeneba Time cycled meTodi
iZulebiTi ventilaciis dros da nakadis mixedviT gadarTva - damxmare reJimebis
dros.
trigeri
31
didi mniSvneloba aqvs trigeris swor SerCevas , magaliTad : araadeqvaturad
dabali trigeris SemTxvevaSi (Zalian mgrZnobiare trigeri) , nebismieri , ara
pacientis mier gamowveuli vibracia , konturis Serxeva an pacientis
araadeqvaturad susti mcdeloba CasunTqvisa , aparatis mier aRiqmeba rogorc
damoukidebeli CasunTqvis mcdeloba , rasac mohyveba aparatuli CasunTqvis
inicireba . meores mxriv , aradaeqvaturad MmaRali trigeri moiTxovs
pacientisagan ganxakuTrebiT Zlier datvirTvas . nebismier am SemTxvevebSi
pacientis unari damoukidebeli CasunTqvis Sesrulebisa Sefasdeba araadeqvaturad ,
rac gamoiwvevs mTel rig Secdomebs pacientis respiratoruli daxmarebis
taqtikaSi .
xelovnuri sunTqvis aparatis erTerTi umniSvnelovanesi maxasiaTebeli ,
romelic mis xarisxs gansazRvravs , aris dro romlis ganmavlobaSic aparati
aRiqvams da upasuxebs trigeris CarTvas .
32
ventilaciis riTmis Camoyalibebis reJimebi
33
- SeiZleba gamoyenebuli iqnas iZulebiTi ventilaciis rogorc moculobis ise
wnevis kontrolis reJimebi .
- (S)CMV –s dros sunTqvis realuri sixSire SeiZleba aWarbebdes SekveTils ,
pacientis mier inicirebuli CasunTqvebis an zedmetad mgrZnobiare trigeris gamo .
ramac SeiZleba gamiwvios hiperventilacia da arasrulfasovani amosunTqvis gamo
barotravmac ki .
- trigeris gamorTvis an misi mgrZnobelobis Semcirebis SemTxvevaSi (nakleb
mgrZnobiare ) aparati veRar aRiqvams pacientis mcdelobebs da Sesabamisad aRar
ganaxorcielebs CasunTqvas mis mcdelobasTan sinqronulad e.i. (S) CMV reJimi
daemsgavseba CMV –s .
SeniSvna: reJimi (S)CMV Seesabameba A/C (Assist /Control) reJims –Bear –is tipis
aparatebze , IPPV (Intermittent Positive Pressure Ventilation)–s Drager-is aparatebze .
trigeris gamorTvis SemTxvevaSi A/C da IPPV reJimebi xdeba CMV – s analogiuri.
34
spontanuri sunTqvis reJimis Taviseburebebi :
- ventilaciis riTmi Sesdgeba mxolod spontanuri an damxmare ciklebisagan .
- sasunTq moculobas , CasunTqvis dros , sunTqvis sixSires , wuTventilacias
ayalibebs pacienti .
- respirators SeuZlia daexmaros pacients CasunTqvaze , Tuki CarTuli iqneba
CPAP , Prssure support an Flow By meTodebi .
35
SIMV reJimSi sunTqvis riTmis Camoyalibebis Taviseburebebi :
- SIMV Sesdgeba iZulebiTi da spontanuri ventilaciis monacvleobiTi
fazebisagan .
- spontanuri sunTqvis ar arsebobis SemTxvevaSi sunTqva xorcieldeba
SekveTili sasunTqi moculobiT , sunTqvis sixSiriT da wuTventilaciiT aparatis
mier , amdenad garantirebulia minimaluri sunTqvis wuTmoculoba . aseT
SemTxvevaSi SIMV analogiuria CMV –isa .
- sunTqvis wuTmoculoba SeiZleba gaizardos pacientis spontanuri an
asistirebuli sunTqvebis xarjze , romlebic iZulebiT sunTqvebs Soris intervalSi
xorcieldeba .
- rodesac SekveTili sunTqvis sixSire nulis tolia , SIMV analogiuria
spontanuri sunTqvis reJimisa .
36
warmoadgens yvelaze universalur reJims ventilaciis riTmis Camoyalibebisa ,
romelic SeiZleba gamoviyenoT , rogorc sruliad pasiur aseve spontanur an
damxmare sunTqvis reJimebze myof pacientTan . SIMV is dros , iZulebiTi sunTqvis
sixSiris nel-nela Semcireba da pacientisaTvis ufro meti "Tavisuflebis" miniWeba
warmoadgens avadmyofis aparatidan moxsnis yvelaze misaReb meTods .
Tavi 5
37
damoukidebeli an asistirebuli sunTqvebi . Tu vimsjelebT relaqsirebul
pacientze , BiPAP (PCV + ) reJimi SeiZleba CaiTvalos iZulebiTi ventilaciis
reJimad , radganac , sunTqvis sixSiris fiziologiur , normalur sidideebze
dayenebisas es reJimi "klasikuri " PCV –is msgavsad muSaobs . ZiriTadi
daniSnuleba am reJimisa aris maRali sunTqviTi aqtivobis mqone pacientis
ventilireba , maSin roca mas maRali CPAP sWirdeba da mudmivi maRali dadebiTi
wnevis SenarCuneba ki dakavSirebulia hemodinamkur garTulebebTan an sxva
problemebTan . aseT SemTxvevaSi BiPAP reJimi SeiZleba ganvixiloT , rogorc
gaumjobesebuli APRV ( airway pressure release ventilation) . am ukanasknelisagan
gansxvavebiT , BiPAP gvaZlevs saSualebas gamoviyenoT Pressure support ventilation
maRali wnevis fazebs Soris.
38
aparati amcirebs nakadis siCqares ise rom aRar moxdes wnevis Semdegi mateba , da
nakadis miwodeba grZeldeba sanam ar miiRweva sasurveli (SekveTili) CasunTqvis
moculoba . Tu pacientis sasunTqi sistema , dabali komplainsisa da maRali
rezistentobis gamo , ar iZleva sasurveli CasunTqvis moculobis (VT) ganviTarebas
sasurveli wnevis farglebSi , maSin aparati wyvets CasunTqvas da gangaSis
signaliT atyobinebs operators amis Sesaxeb.
39
dasasruls , aRvwerT sam reJims , romlebic Seiqmna pacientis
usafrTxoebisTvis . isini ar warmoadgenen damoukidebel reJimebs , radganac
Seicaven ukve aRwerili reJimebis elementebs .
40
es meTodi SeiZleba gamoyenebuli iqnas rogorc aqtiuri sunTqvebis mqone
aseve pasiur pacientebTan. aqve unda aRiniSnos , rom CasunTqvis nakadis sididis
SerCeva moiTxovs Zalian did yuradRebas da grafikul monitorings . aseve
sayuradReboa , rom VAPS –is dros sasunTq gzebSi pikuri wneva SezRuduli ar
aris, ase rom CasunTqvis " iZulebiTi komponentis " periodSi wnevam SeiZleba
gadaaWarbos SekveTil normas .
Tavi 6
mrudi - wneva/moculoba ( zogierTi situaciis interpretacia)
41
dabalia filtvis komplainsi da maRalia sasunTqi gzebis rezistentoba . mrudSi
sami zonaa : qveda zona Seesabameba amosunTqvis dros filtvis “ CafuSvas “.
42
aq naTlad Cans , rom wnevis Semdgomi mateba aRar iwvevs moculobis zrdas ,
e.i. filtvebi maqsimalurad aris gaSlili da Semdgomi wnevis mateba saxifaToa
baro / volu travmis an V.I.L.I. –is ganviTarebis TvalsazrisiT .
normaluri sasunTqi gzebis da filtvis parenqimis mqone pacienti , CasunTqvis
fazaSi wnevis matebas pasuxobs moculobis zrdiT , xolo dabali komplainsis
mqone filtvis ( mag.: ARDS –is dros) P / V mrudi sul sxvagvarad gamoiyureba .
43
magaliTiT kargad Cans P/V mrudis roli da mniSvneloba PEEP –is sworad
SerCevaSi.
sworad SerCeuli PEEP zrdis funqciur narCen tevadobas , gvaZlevs
saSualebas pacienti vasunTqoT fiziologiuri Tidal Volume – is zonaSi ( an masTan
maqsimalurad miaxlovebul zonaSi) , gavaumjobesoT misi oqsigenacia da
ventilacia.
daskvna
44
Ggamoyenebuli literatura:
1. Journal of Intensive Care Medicine-Reports,Guidelines and Recommendations, 1998.
2. Manual of Clinical Problems in Pulmonary Medicine . R.A.Bordow , K.M.Moser,1991.
3. Respiratory Physiology in Anesthetic Practice, T.J.Gal, 1991.
4.
45