Pasaulinë mokslo diena taikai ir vystymuisi

31-ojeUNESCOGeneralinëjekonferencijojebuvonuspræs- visuomenës dëmesá á mokslo svarbà ðiuolaikiniame pasaulyje mokslu: tyrimais, pasiekimais, naujomis galimybëmis.
ta lapkrièio 10-àjà dienà paskelbti Pasauline mokslo diena tai- ir kartu maþinti spragà tarp mokslo ir plaèiosios visuomenës. Ðá Mokslo Lietuvos numerá skiriame Pasaulio
kai ir vystymuisi. Minëdama ðià dienà UNESCO siekia atkreipti Ypaè akcentuojamas siekis skatinti jaunø þmoniø domëjimàsi mokslo dienai.

Jungtiniø Tautø dienà áteiktos

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Valdo Adamkaus premijos

Spalio 24 d. Jungtiniø Tautø diena paþymëta Lietuvos Respublikos Prezidento rûmuo-
se. Susirinkusieji buvo supaþindinti su JT plëtros programa (UNDP) Lietuvoje, paminëtas
Jungtiniø Tautø aplinkos ir plëtros konferencijos Rio de Þaneire 10-metis. Buvo pristatyta
subalansuotos plëtros nacionalinë ataskaita, skirta neseniai Pietø Afrikoje, Johanesburge,
vykusiam pasaulio valstybiø ir vyriausybiø vadovø susitikimui dël subalansuotos plëtros.
LR Prezidentas JE Valdas Adamkus áteikë savo premijà – jau deðimtà kartà, kuri
ðiemet laureatui ir diplomantams teikiama uþ darbus, skirtus subalansuotos plëtros
politikai rengti ir ágyvendinti. Deðimtuoju Valdo Adamkaus premijos laureatu paskelb-
tas Vytauto Didþiojo universiteto prof. habil. dr. Romualdas Juknys.
Trapi pasaulio gyvastis tybiø, organizacijos steigëjø. Kasmet pasaulio
valstybës, JT narës, mini spalio 24-àjà kaip JT
Po Antrojo pasaulinio karo kaip dar nieka- dienà, kuri turëtø jungti ir vienyti pasaulio tau-
da anksèiau þmonija aðtriai pajuto, kad yra su- tas ir valstybes. Deja, vis dar tenka kalbëti ta-
sieta bendrø problemø, bendrø grësmiø, todël riamàja nuosaka, nes ir ðiemet minint ðià die-
turi bûti dedamos bendros pastangos jas áveik- nà Maskvos teatre Dubrovkoje ákaitais buvo
ti. 1945 m. spalio 24 d. San Francisko konfe- paimta per 900 þiûrovø ir aktoriø, ir niekas dar
rencijoje, JAV, buvo ásteigta Jungtiniø Tautø neþinojo, kaip tragiðkai visa tai baigsis.
organizacija, kurios chartijà ratifikavo 50 vals- Nukelta á 12 p.

Deðimtasis LR Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas prof. Romualdas Juknys rengiasi praneðimui

Kad susikalbëtume (1)

Architektûros ir statybos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietu-
vos mokslø akademijos tikrasis narys prof. Antanas Kudzys knygoje Kas yra
kas Lietuvoje apibûdinamas labai originaliai: domisi technikos terminologija
lietuviø, anglø, prancûzø, vokieèiø ir rusø kalbomis. Ið tikro, kaip tuojau ásiti-
kinsime, profesorius ðiam savo pomëgiui, kuris spëjo tapti paðaukimu, o gal
ir antràja jo prigimtimi, paskyrë ne gyvenimo metus, bet deðimtmeèius. Pre-
tekstu pakalbinti mokslininkà tapo reikðmingas ávykis – penkiakalbio Statybos
terminø þodyno pasirodymas. Jo sudarytojai – technikos mokslø atstovas, dau-
gelio tarptautiniø draugijø bei organizacijø narys prof. Antanas Kudzys, kal-
bininkas prof. Albertas Rosinas ir dr. Birutë Kudzienë.
Pokalbá su prof. ANTANU KUDZIU skaitykite 13 p.
 2 2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
Nuotrauka ið Die Osnabrucker Schwarzbuntzucht
Pabaiga, pradþia Nr. 17
Baigiame pokalbá su Lietuvos veterinarijos akademijos pro-
fesoriumi, Lietuvos mokslø akademijos nariu korespondentu, ðios
Akademijos Þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus Zootechnikos
ir veterinarinës medicinos sekcijos pirmininku habil. dr. ÈESLOVU
JUKNA, rugsëjo mënesá atðventusiu savo 70-metá.
Gyvulininkystës mokslo
vieta nuo ðiol mokslo
ástaigoje?
Gerbiamasis prof. Èeslovai Juk-
na, pasikeitë Lietuvos gyvulininkys-
tës instituto statusas. Nuo ðiol tai
Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystës institutas. Kiek ðis
sprendimas pagerins gyvulininkystës
ir galvijininkystës mokslà ðalyje? Juk
reformos ir pertvarkos tam ir daro-
mos, kad pagerintø. O gal kai kà ne
taip suprantu?
Daug kalbëta su ávairaus lygio va-
dovais, bet taip ir nepavyko pasiekti,
kad Gyvulininkystës institutas turëtø
bent universitetinio instituto statusà.
Prie Lietuvos veterinarijos akademi-
jos Gyvulininkystës institutas priðlie-
tas kaip mokslo ástaiga, vadinasi, vi-
siðkai nuvertintas. Kuo buvo kaltina-
mas Institutas? Girdi, tarptautinëje
spaudoje neturi paraðæs straipsniø,
vadinasi, silpnas. Uþ tai jam þemes-
në kategorija, tegul merdi. Tada gin-
èijausi su tuometinës LR ðvietimo ir
mokslo ministerijos vadovais: jeigu
institutas silpnas, tai gal reikia já su-
stiprinti? Jeigu Lietuvai reikia gyvu-
lininkystës ir galvijininkystës mokslo,
tai tik stiprinimo keliu turime eiti. Juk
visose strategijose ir dokumentuose
paraðyta, kad svarbiausia Lietuvos þe-
mës ûkio kryptis yra gyvulininkystë –
ir taip iki 2015 metø.
Svarbiausia kryptis – gyvulinin-
kystë, o gyvulininkystës mokslà ugdy-
Nuotrauka ið Die Osnabrucker Schwarzbuntzucht
Ar reikia Lietuvai
galvijininkystës mokslo (3)
sime mokslo ástaigoje? Kaþkoks nesu-
sipratimas.
Mums sako: galvijininkystës
mokslà galima telkti Lietuvos vete-
rinarijos akademijoje. Taèiau Aka-
demijoje galvijininkystæ dëstau að
ir dar du ðios srities specialistai –
kiekvienas turime po 800 val. pa-
skaitø ir kitø uþsiëmimø su studen-
tais per metus. Ar mes trise iðspræ-
sime visos valstybës problemas?
Absurdiðka ðitaip galvoti. Gyvuli-
ninkystës institutas gali bûti prie
akademijos, prie universiteto ar
dirbti savarankiðkai – ne tai svarbu.
Bet kai nefinansuojama jo veikla ir
sakoma, kad institutas turi pats uþ-
sidirbti, tai tik árodymas, kad visið-
kai nesugebama suprasti mûsø
mokslo ir ðalies sàlygø.
Jeigu bûtø stiprûs, stambûs
ûkiai, turintys savø interesø, tai gal
koká taikomàjá tyrimà mokslo insti-
tute ar ástaigoje ir uþsakytø. Ðiandien
visi ûkiai dar patys reikalauja valsty-
bës paramos, antraip neiðgyvens.
Ûkiai per maþi, silpni. Tai kaip ið tø
ûkiø prasigyventi institutui? Ðitoks
pasiûlymas yra akivaizdi nesàmonë.
Todël jauni darbuotojai ir iðeina ið
instituto ir apskritai ið mokslo, grei-
tai iðvis jaunesniø darbuotojø nebe-
liks. Juk 2 metus Gyvulininkystës
instituto darbuotojai gyveno ið skur-
dþios 0,75 savo atlyginimo dalies.
Kaip þmogui su ðeima gyventi? Ne
tik ðildymui ar árangai, mokslinei li-
teratûrai, eksperimentams nëra lëðø,
bet net ir skurdþioms mokslo reik-
mëms nepakanka.
Kokiam ûkininkavimui
reikia mokslo
Þinoma, jeigu manome, kad á
Europos Sàjungà einanti Lietuva tu-
ri bûti usnimis apþëlusi, tada viskà
darome teisingai. Bet jeigu laikomës
nuostatos, kad Lietuva turi iðsaugo-
ti þemës ûká, gali ne tik save iðmai-
tinti, iðsilaikyti, bet ir prekiauti gyvu-
lininkystës produktais, tai reikia ge-
rai susimàstyti, kà ne taip darome.
Kaimas turi persitvarkyti, ûkiai –
stambëti, keisti technologijas, bet þe-
mës ûkis privalo iðlikti. Visi vaþinë-
ja po Vakarø Europos ðalis, bet ar
matë apleistø þemiø?
Net ir Baltarusijoje neteko matyti
apleistø þemiø ar dirvonuojanèiø lau-
kø. Rugsëjo 12–13 d. tarptautinës kon-
ferencijos, skirtos Ignoto Domeikos
200-osioms gimimo metinëms, daly-
viai lankësi ðio mokslininko gimtinëje
Naugarduko kraðte.
O ðalia pagrindinës ðalies ma-
gistralës Vilnius–Kaunas priþëlæ
usniø. Mane buvo pasikvietæ pa-
medþioti prie Kaiðiadoriø – iðtisi
didþiausi plotai apleistø laukø, ap-
augusiø kieèiais. Ðirdis plyðta Lie-
tuvoje toká vaizdà matant.
Parodoje
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Ðtai tokiam ûkininkavimui ar, at-
sipraðant, ekonomikai mokslo tikrai
nereikia.
Tas ir yra. Nepriklausomybës
pradþioje ið aukðtø tribûnø nuskam-
bëjo: Lietuvai þemës ûkio nereikia.
Jei ko reikës – atsiveðime… Tik nie-
kas nepasako, uþ kà pirksime ir at-
siveðime? Nesame Jakutija, deiman-
tø neturime. Ir ne Kuveitas esame:
savo nafta pasaulio nenustebinsime.
Ko turime? Turime þemës ûká ir ja-
me dirbanèius þmones. Tegu bent 10
proc. dirba – ðalyje bus uþimtumas.
Juokingai skamba, kai tvirtinama,
kad Danijos þemës ûkyje dirba 5–7
proc. þmoniø. Bet kodël pamirðtama
þemës ûká aptarnaujanti pramonë,
þemës ûkio maðinas remontuojan-
èios ámonës, skerdyklos, pagaliau
perdirbimo ámonës, alaus daryklos,
transporto ámonës? Juk visa tai sie-
jasi su þemës ûkiu. Nebus þemës
ûkyje gaminamos produkcijos, þlugs
ir daugybë miesto ámoniø.
Kiek ilgai bûsime Europos
atliekø utilizacijos zona?
Kokià gyvulininkystës ir galvijinin-
kystës mokslo ateitá Lietuvoje matote
nuo 2003 metø, kai prasidës mûsø ða-
lies integravimasis á ES?
Vakarai, kiek tik ekspertø at-
vyksta, sako paprastai: pirkite mûsø
genetikos produktus, auginkite Lie-
tuvoje galvijus, o produkcijà parda-
vinëkite Rytuose. Në viena Vakarø
programa neskatina didinti mûsø ga-
mybos. Galime dar ðiaip taip savo
pastangas nukreipti á kokybës geri-
nimà, nes dalis produkcijos, kad ir
kaip to nenorëtø Vakarai, pateks á
ES rinkà, pagaliau juk ir paèioje Lie-
tuvoje valgys tà produkcijà ið Vaka-
rø atvykusieji, bet didelio kiekio
jiems nereikia.
Uþtat mums reikia. Kiek suvar-
todavome pieno ir mësos produktø
 2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
seniau ir kiek dabar? Þmogus par-
duotuvëje vienà deðrelæ vaikui per-
ka. Tai nereiðkia, kad lietuvis pieno
ar deðros nenori. Daþnas nebegali
nupirkti. Kad gyvenimui gerëjant di-
dës suvartojimas, juk niekas neabe-
joja. Taèiau jeigu mokslo neplëtosi-
me, tai visada bûsime atsilikæ. Skai-
èiuojama, kad ES ðalis pavysime tik
po 30 metø. Dabar visos netikusios
mësos nuopjovos veþamos á Lietuvà,
o mûsø gerbiami verslininkai tai su-
mala ir kiða á deðreles po 6 Lt uþ ki-
logramà. Esame Europos atliekø
utilizacijos zona, o be mokslo tokia
ir liksime. Turime sugebëjimø ir po-
tencialà, parengtus specialistus, ga-
lime gaminti konkurentiðkà produk-
cijà ir gyventi kaip þmonës.
Ne savo derliais ir
straipsniais stebinsime
pasaulá
Visko turime, iðskyrus pinigø. To-
dël ir gyvename ne kaip þmonës. Tad
nuo ko reikëtø ðiandien pradëti, kad
rytojaus dienà atgautume savigarbà,
nebesivaikytume miraþø ir pagaliau
taptume normali valstybë, kurioje gy-
vena normalûs, savo ateitimi uþtikrinti
pilieèiai, suprantantys pirmiausia
mokslo, o ne horoskopø ar saldþiakal-
biø partijø lyderiø ðnekø svarbà?
Dideliø investicijø valstybë
skirti nepajëgi, bet minimalios
mokslo institucijø reikmës turi bûti
tenkinamos. Nerealu 100 mln. Lt
skirti pertvarkyti visoms laborato-
rijoms, bet realu ir bûtina þmo-
nëms mokëti bent tuos skurdþius jø
atlyginimus. Pradiniø klasiø moky-
tojas ðiandien gauna didesná darbo
uþmokestá uþ daktaro laipsná turin-
tá mokslo darbuotojà. Ar ilgai ði-
taip tæsis? Ir dar ið to darbuotojo
atestuojant ko tik nereikalaujama:
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Lietuvos mokslø akademijos nará korespondentà prof. Èeslovà Juknà 70-meèio
proga sveikina Akademijos prezidentas Benediktas Juodka
straipsniø uþsienio þurnaluose, to
ir ano. Juk kad daktaras taptø do-
centu, jis dar po disertacijos gyni-
mo turi ágyti 5 metø mokslinio ir
pedagoginio darbo staþà, tik tada á
rankas gaus tuos savo skurdþius
950 Lt. Senukuose paprastas parda-
vëjas gauna savo tûkstantá visai ne-
sirûpindamas savo kvalifikacijomis
ir atestacijomis. Taigi pirmiausia
reikia, kad mokslo þmogus bent
ðiek tiek galëtø gyventi.
Antra, svarbu pasirûpinti, kad
mokslo institucijos galëtø iðlaikyti
bent perspektyviausius þmones. Tre-
èia, bûtina kardinaliai perþiûrëti
mokslo institucijø ir mokslininkø
veiklà. Bazës nëra, atlyginimai men-
ki – kaip tokiomis sàlygomis kurti
pasauliná mokslà, kurio juk kaip tik
ið Lietuvos mokslininkø ir reikalau-
jama. Tarsi visas pasaulis tik Lietu-
vos straipsniø iðsiilgæs laukia. Jeigu
ðiandien ið karvës melþtume po 12
tûkst. kg pieno, tai visiems bûtø ádo-
mu þinoti, ið kur tokie primilþiai, ta-
da gal ir mûsø straipsnius graibsty-
tø. Kai ðiandien melþiame tik po 4,8
tûkst. kg pieno ið kontroliuojamø
karviø, o kontroliuojame tik 20
proc., tai kà tuo nustebinsime.
Sukurkime technologijà, kad mû-
sø smëlynuose iðaugintume 40 cnt ið
hektaro grûdø. Lietuvoje bus di-
dþiausias laimëjimas, bet pasaulio
mastu – nulis, kadangi yra ðaliø,
kur ið hektaro gaunama 100 cnt.
Èia ne kardiochirurgija, kur ðirdies
persodinimo naujovës gali sudo-
minti visà pasaulá nepriklausomai
nuo to, kokio iðsivystymo lygio ir
turtingumo ta ðalis bebûtø. Bet net
ir didþiausià derliø nuëmæ nieko
nenustebinsime, nors mums pa-
tiems tai ir labai svarbu. Ðtai apie
kà pirmiausia ir turëtø galvoti tie,
nuo kuriø priklauso mûsø mokslo,
taip pat ir galvijininkystës mokslo,
likimas bei ateitis.
Kiaulininkystëje pasiekti 900 g
prieaugá per parà ðeriant tais paèiais
paðarais bûtø laimëjimas, mësa pig-
tø. Taèiau senø tradicijø ðalyse tai joks
stebuklas. Ten renkami veisliø deri-
niai, kryþminami ir tokie priesvoriai
gaunami. Pavieniuose þidiniuose ir
mes turime, bet toli graþu ne visuoti-
nai. Tas pat ir kitose srityse.
Matuoti ne pagal vienà
mastelá
Suprantu, kad galvijininkystës
mokslas – tai ne baltistika ir netgi ne bio-
technologija, todël tø paèiø kriterijø tai-
kyti ir nereikëtø. Taèiau juk prieð kelerius
metus buvo taikomi. Turëtø ið gëdos nu-
mirti tie mûsø didieji reformatoriai, ta-
èiau nemirðta. Prieðingai, atrodo, jie mo-
kosi ið klaidø ir kaip tikri chameleonai
prisitaiko prie naujos valdþios, naujø ap-
linkybiø ir pan. Suprantu, kad moksli-
ninko paskirtis – ne sàskaitas suvedinë-
ti su diletantais, bet vis dëlto kà siûlote?
Reikia galvoti, ar mûsø skurdus
ðiandieninis mokslo biudþetas turi
mûsø mokslà orientuoti á pasaulinio
mokslo laimëjimus, o gal turi spræsti
visai kitus uþdavinius? Esu ásitikinæs,
kad pirmiausia mums privalu rûpin-
tis, kaip pakelti savo paèiø, t. y. Lie-
tuvos, þemës ûká, kad jis bûtø konku-
rentiðkas, o mûsø þmonës geriau gy-
ventø. Tada bus maþiau bedarbiø,
maþiau reikës socialiniø iðmokø, dau-
giau lëðø pateks á ðalies biudþetà. Ge-
rës kaimo socialinë padëtis, visa ðalies
infrastruktûra – ðtai toká matau svar-
biausià mûsø mokslo uþdaviná.
Apibrëþæ svarbiausià ðalies
mokslo uþdaviná lyg ir galëtume ðá sa-
vo pokalbá baigti. Þinoma, klausimø
lieka labai daug ir vieno pokalbio
metu jø iðsemti nepavyks. Suprantu,
jog tai nebuvo ðventiðkas interviu,
kaip ir pati ðio pokalbio tema, bet
aèiû Jums, Profesoriau, uþ pareikð-
tas mintis. Tikëkimës, kad ne tik Po-
nui Dievui á dangø.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
Dovydo kovoje
prieð Galijotà (2)
Prof. Vytautas Landsbergis ir prof. Antanas Tyla Lietuvos mokslø akademijos
salëje minint dr. Jono Basanavièiaus 150-àsias gimimo metines
Pradþia Nr. 18
Mokslo Lietuva tæsia paðneke-
sá su Lietuvos Nepriklausomos
Valstybës Atstatymo Akto signa-
taru, Lietuvos teisës universiteto
Valstybinio valdymo fakulteto Fi-
losofijos katedros vedëju, pir-
muoju Lietuvos mokslininkø sà-
jungos pirmininku prof. Bronislo-
vu Juozu Kuzmicku. Profesorius
svarsto, ið laiko nuotolio nagrinë-
ja Lietuvos kelià á Nepriklausomy-
bæ, kartu bando ávertinti ir tuome-
tinio ðiø politiniø siekiø ir Sàjû-
dþio lyderio prof. Vytauto Land-
sbergio vaidmená. Dar priminsi-
me, jog su filosofu B. J. Kuzmic-
ku kalbëtasi prof. V. Landsbergio
70-meèio iðvakarëse.
Saturnas ryja savus
Seniai þinoma, kad revoliucija,
panaðiai kaip mitologinis Saturnas,
ryja savo vaikus. Net jeigu tai ir dai-
nuojanti revoliucija.
Ið dalies, deja, tikrai taip. Turint
galvoje jubiliatà, bûtø ádomu ir nau-
dinga politiniu, moraliniu ir kitais
poþiûriais panagrinëti prieðland-
sberginës kampanijos fenomenà. Tu-
riu galvoje ne argumentuojamà ir
korektiðkà kritikà, kurios neiðvengia
joks politikas. Nuo pirmøjø nepri-
klausomybës dienø prasidëjo puldi-
nëjimai, kandþiojimai, tyèiojimasis,
mëginimai kompromituoti ir kaltin-
ti be jokio pagrindo. Dalis þiniasklai-
3
Apie kolegà V. Landsbergis á visokius iðpuolius
reaguodavo ramiai, net filosofiðkai,
per daug nesinervindamas ir nekeis-
damas savo nuostatø. Tai – nepapras-
tai stiprios dvasios, stojiðka asmeny-
bë. Be galo darbðtus ir mokantis su-
sikaupti. Naktá parskridæs ið kokios
varginanèios uþsienio kelionës, rytà
jau sugebëdavo pasakyti puikià kalbà.
Ekspromtu?
Ið dalies ekspromtu. Vienà epi-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
zodà priminsiu ið Sàjûdþio pradþios.
Minëjau, kad V. Landsbergis noriai
imdavosi ávairiø ásipareigojimø ir
darbø, tad savaime atsidurdavo ávy-
kiø centre, tapdavo reikðmingu as-
meniu. Vienas ávykis já tiesiog pastû-
mëjo á lyderius. Vyko pirmasis masi-
nis Sàjûdþio mitingas Vilniuje, Ka-
tedros (tada Gedimino) aikðtëje. Bu-
vo teikiami priesakai TSRS Aukð-
èiausiosios Tarybos deputatams
prieð jiems vykstant á Maskvà.
Pagrindinæ kalbà buvo pavesta
sakyti kitam Sàjûdþio atstovui. Bet
iðvakarëse, apie 11 val. vakaro, tas
asmuo atsisakë. Nëra kam sakyti pa-
grindinës kalbos, svarstëme, kas kal-
bës. Neatsimenu, ar papraðytas, ar
pats pasisiûlë V. Landsbergis. Prieð
pat mitingà lynojant V. Landsbergis
atsirëmæs á tribûnos kraðtà dar raðë-
si savo kalbos tezes. Kalbëjo trum-
pomis sentencijomis, bet kalba buvo
raiðki, nedviprasmiðka, labai tikslin-
ga. V. Landsbergis susakë svarbiau-
sius dalykus, kuriuos tuo metu ir rei-
këjo pasakyti deputatams, vykstan-
tiems atstovauti Lietuvos intere-
sams. Tas ávykis V. Landsbergá pada-
rë matomà, iðkëlë á pagrindinius Sà-
jûdþio veikëjus.
Profesorius – vaizdaus þodþio
meistras, kartais gal pernelyg vaiz-
daus. Didieji pasaulio politikai daþnai
vengia itin vaizdingos kalbos, paprastai
stengiasi ðnekëti trumpais sakiniais ir
masëms labai suprantamai. Iðimtis bu-
vo nebent Vinstonas Èerèilis, kalbëda-
væs labai vaizdingai. Þinoma, ir Bona-
partas Napoleonas, kurio kone kiekvie-
nas posakis – tai sentencija, aforizmas.
dos ypaè uoliai darbavosi. Nutveria- Kalbos vaizdingumas iðties tei-
ma kokia taiklesnë frazë ar kitokia kia ávairiø interpretacijø galimybæ,
smulkmena ir pusmetá valkiojama teikia ir karikatûristams pakanka-
per laikraðèius. Negalëèiau teigti, mai peno. Diplomatø kalba turi bû-
kad jau liautasi tai daryti. Joks kitas ti sausoka. Kaip kalba JAV preziden-
mûsø politikas nebuvo taip piktai tas? Keli aiðkûs sakiniai, kad kiek-
puolamas ir karikatûrinamas, kaip vienas pilietis suprastø, kas norima
V. Landsbergis. pasakyti.
Ko gero, ne tik politikas, bet ir jo- Lietuvai 1990 m. kovo 11 d. pa-
kia kita mûsø asmenybë. skelbus Nepriklausomybës Atstatymo
Ið tikrøjø. Tokio ilgalaikio ir tûþ- Aktà JAV aukðèiausio rango pareigû-
mingo prieðiðkumo tikrai nepatyrë nai, net ir palaikydami lietuviø siekius,
jokia kita asmenybë. Kodël – á galvà apsiribodavo viena ir ta paèia fraze:
gali ateiti visokiø minèiø. JAV niekada nepripaþino Baltijos vals-
Tai mûsø tautos psichologiniai tybiø ájungimo á Tarybø Sàjungos su-
gaivalai, sukylantys prieð iðskirtinæ as- dëtá… Ðitai nuolat pabrëþdavo ir JAV
menybæ? O gal bûta (ir esama) tam prezidentas. O Lietuva, godþiai gaudy-
tikro vairavimo ir ið iðorës? dama kiekvienà uþsienio diplomatijos
Esama vieno ir kito. Jau Sàjûdþio þodá, laukdavo ir tolesniø jos þingsniø.
metu prasikiðdavo asmeninës ambici- Taèiau nesulaukdavo. Buvo sukama
jos, kai kurie þmonës laikë save labai vis ta pati plokðtelë.
reikðmingais, ásivaizdavo sëdësiantys Ið tiesø, kartais net pabosdavo
aukðtose këdëse. Kiti tarsi kerðijo dël girdëti vis tà patá, nors bëgo mëne-
to, kad patys laiku nesusigaudë ir liko siai, kupini ávykiø.
nuoðaly. Bet galima buvo jausti ir ki-
tokiø motyvø girdint istorija jums ðito Kultûrininkai ir pavydas
neatleis ir panaðius pasakymus. Pa-
prasta logika – norint silpninti kurià Pripaþinkite, Profesoriau, kad lie-
nors politinæ jëgà, reikia stengtis kom- tuviai nemoka bûti dëkingi bent kiek
promituoti jos vadovà. labiau pasiþymëjusiems savo tautos at-
stovams, sunkiai taikstomës su kito
Ekspromto meistras þmogaus sëkmëmis, ypaè jei dar gerai
Sakote, jog bûtø ádomu panagri- paþástamas, artimesnis. Iðskirtinybiø
nëti antilandsberginës kampanijos fe- nemëgstame, todël pastebëjæ kito aky-
nomenà. Ar tam mûsø mokslas pri- se krislà apsidþiaugiame, tarsi bûtume
brendæs? radæ ràstà.
Mokslinio brandumo gal ir pa- Tas iðskirtinybiø nemëgimas ma-
kaktø, jeigu tik galimas tyrëjas suge- ne ypaè stebina ið kultûrininkø aplin-
bëtø bûti objektyvus, nes tai gilesnio kos. Juk V. Landsbergis iðaugo kaip
reiðkinio dalis negu politinës kultû- tik ið jø terpës. Tarybiniais laikais
ros stoka. Galima tai pavadinti so- ávairiuose kultûriniuose renginiuose
cialinës psichologijos sritimi su po- juk drauge dalyvauta, dël tø
litine potekste. Turiu pasakyti, kad Nukelta á 6 p.
4 TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Þiniø ir gyvenimo dþiaugsmo
teikianti programa
Fulbright programos Lietuvoje minëjimo iðkilmiø metu Amerikos centre kalbinome buvusiø
programos dalyviø alumnø asociacijos prezidentà dr. DANIELIØ PIVORIÛNÀ, kuris 2000–2001 m. pa-
gal ðios programos projektà tobulinosi JAV gamtos iðtekliø tarnyboje Vaðingtone. Dabar D. Pivoriû-
nas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijø planavimo, architektûros ir urbanisti-
kos departamento Kraðtovaizdþio skyriaus vedëjas.
Fulbright programa Lietuvoje ðven-
èia savo deðimtmetá. Kuo tai reikðmin-
ga mûsø ðaliai?
Iðties tai labai reikðminga, nes ði
programa padëjo apie 90 Lietuvos
mokslininkø bei studentø iðvykti á JAV
ir ten patobulinti savo þinias, ágyven-
dinti savo programas ir pasiekti gerø
rezultatø.
Ar labai sunku prasibrauti pro
Fulbright konkurso reikalavimø rëtá?
Prasibrauti gal ir nëra sunku, bet
reikia iðpildyti vienà svarbiausiø krite-
rijø – reikia dirbti. Norintis pasinaudo-
ti Fulbright programos galimybëmis tu-
ri parengti projektà, ið kurio bûtø ma-
tyti, kokius darbus þada atlikti JAV ir
kokiø rezultatø tikitës. Svarbu, kad tie
rezultatai bûtø naudingi abiem pu-
sëms, t. y. ir JAV, ir Lietuvai.
Kokie Fulbright programos priori-
tetai, kokios mokslø sritys ar kryptys no-
riau finansuojamos?
Fulbright finansuoja kelias sritis ir
jas pasirenka patys programos vado-
vai. Lietuva ðioms sritims átakos neda-
ro. Tiesa, dabar su LR ðvietimo ir
mokslo ministerija bandome tartis,
kad ir mûsø valstybë tam tikrà lëðø dalá
skirtø ðiai programai, orientuotø ir
tam tikrø srièiø mûsø specialistø tobu-
linimà JAV.
Srièiø, kurios Lietuvoje ypaè aktu-
alios?
Taip, kurios mums itin svarbios ir
naudingos. Ligi ðiol prioritetai buvo
teikiami gamtos, aplinkos mokslams,
fizikai, matematikai, filosofijai, istori-
jai, moters studijoms, nes visi ðie
mokslai buvo aktualûs ir JAV, ir Lie-
tuvai.
Turëdamas dalyvavimo Fulbright
programoje patirties, o dabar bûdamas
ir ðios programos alumnø prezidentas, á
koká Mokslo Lietuvos skaitytojà pir-
miausia norëtumëte kreiptis?
Pirmiausia noriu pasakyti, kad
mûsø mokslininkø ir apskritai mûsø
þmoniø kvalifikacija yra ið tiesø puiki.
Taèiau norintiems tobulintis uþsieny-
je pagal Fulbright reikalavimus vis dël-
to reikia gerai mokëti anglø kalbà, þi-
noti, kà jie nori iðmokti Amerikoje ir
kaip tie norai bûtø ágyvendinti bendra-
darbiaujant su JAV mokslininkais.
Turiu pasakyti, kad JAV moksli-
ninkai – labai atviros visuomenës na-
Vytauto Didþiojo universiteto prof. Leonidas Donskis, programoje dalyvavæs 1994 m., ir Vilniaus universiteto
riai. Jie noriai dalijasi savo þiniomis ir
patirtimi, o mûsø þmonëms atsiveria
didþiulës nemokamos duomenø ba-
zës, bibliotekos su milþiniðkais leidiniø
kiekiais ið viso pasaulio, o jas sukurti
ir sukaupti kainavo iðties dideles lëðas.
Amerikieèiai mums sako: imkite, nau-
dokitës. Tad mûsø þmonëms reikia tik
norëti visu tuo sukauptu turtu pasinau-
doti. Bet kad galëtum pasinaudoti, rei-
kia ir tam tikro pasirengimo. Ir noro.
Fulbright programos dalyviø alumnø asociacijos prezidentas dr. Danielius Pivoriûnas ðios programos 10-meèio Lietuvoje
Pirmiausia reikia tam reikalui atsidë-
ti, parengti projektà, pateikti Fulbright
komisijai Lietuvoje. Galiu uþtikrinti
skaitytojus: jeigu jûs kruopðèiai pa-
rengsite perspektyvø projektà, tai tik-
rai laimësite.
Kiek man yra tekæ bendradarbiau-
ti su Fulbright komisija, mes gerai pa-
rengtø paraiðkø ið tiesø stokojame.
Fulbright programa orientuota la-
biau á mokslo darbuotojus?
Ne vien, á studentus taip pat. Ðiuo
metu pagal Fulbright programà ið Lie-
tuvos á JAV yra ðiek tiek daugiau iðvy-
kusiø studentø, o ne mokslininkø. Vis
dëlto siekiama, kad bûtø pusiausvyra.
Kokia yra Amerikos centro átaka ðiai
programai?
Amerikos centras yra pagrindinë tà
programà administruojanti organizaci-
prof. Vytis Èubrinskas (dalyvavæs 2001 m.)
ja, kaip, beje, ir Hubert H. Humphrey
programà. Pastaroji skiriama mokslo ir
kitø srièiø administratoriams. Ameri-
kos centras yra svarbiausias atrankos
kriterijø Lietuvoje nustatytojas ir taiky-
tojas. Beje, galutinæ kandidatø atrankà
atlieka Vaðingtone esantis Tarptautinis
ðvietimo ir mokslo institutas.
Þinoma, geras profesinis pasiren-
gimas giliai iðmanant savo srities
regionines ir globalines problemas,
minëjimo metu Amerikos centre sako sveikinimo kalbà
kaip ir anglø kalbos mokëjimas, yra
labai svarbus. Tai pagrindas norintiems
tobulintis bet kurioje srityje, nes
Amerikoje teks ne tik naudotis labora-
torijomis, bet ir bendrauti, diskutuoti ir
rengti praneðimus bei publikacijas.
Visada ádomu kiekviena asmeninë
patirtis. Koks buvo Jûsø kelias á Fulb-
right programà?
Maþdaug prieð 7 metus mano pa-
siûlytasis projektas, kuriame nagrinë-
jau rizologijos (augalø ðaknø ekologi-
jos) klausimus, buvo pernelyg siauras
ir atmestas. Vëliau teko vykdyti ben-
drà projektà su JAV þemës ûkio depar-
tamento Gamtos iðtekliø tarnyba. Su-
rinkome trijø Baltijos ðaliø dirvoþemio
duomenis, pateikëme labai daug me-
dþiagos. Taèiau analizë nebuvo pada-
ryta, kadangi nei að, nei mano kolegos
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
ið JAV vis neturëjome tam laiko. Tada Tai daugiau su vieðuoju administ-
pats ant savæs supykau: reikia vienà ravimu susijusios studijos, á kurias ga-
kartà tà darbà iki galo uþbaigti, kad tie li pretenduoti teisëkûros, aplinkosau-
duomenys negulëtø bylose. Sëdau gos, ðvietimo ir kitø srièiø atstovai. Ðia
rengti projektà, paraðiau, buvo gerai programa bus siekiama rengti ávairiø
ávertintas, gavau Fulbright stipendijà ir srièiø darbuotojus, kad jie bûtø pajë-
nuo 2000-øjø vienerius metus pralei- gûs atlikti reformø þingsnius ir remtøsi
dau JAV þemës ûkio departamento JAV tø srièiø patirtimi.
Gamtos iðtekliø tarnyboje. Ten savo Turëdamas atitinkamos tarptauti-
projektà sëkmingai uþbaigiau. nio bendradarbiavimo patirties, kaip
Jûsø asmeninis pavyzdys ádomus, manote, ar savo ðalyje pakankamai pa-
nes nepatekæs á Fulbright stipendininkus sinaudojame to bendradarbiavimo gali-
pirmuoju mëginimu vis dëlto savo pasie- mybëmis?
këte. Jokiu bûdu ne. Vis dëlto mano
Bandyk ir laimësi – tik tiek galiu mylimi kolegos mokslininkai yra gana
pasakyti apie ðià savo patirtá. inertiðki, tingûs. Pvz., biologijos srity-
Labai jau bravûriðkai skamba. je jie daþniausiai savo pastangas nu-
(Juokiasi.) Reikia pasakyti, kad kreipia vidinëms problemoms spræsti
Amerikos centro darbuotojai, kurie ir labai nedaug siekiø parodo ieðkoda-
pirmieji vertina pateiktus projektus, mi naujø tarptautinio bendradarbiavi-
neturi nei sàlygø, nei galimybiø ási- mo galimybiø. Daugelyje krypèiø
gilinti á atskirø mokslo srièiø detales. mums reikëtø gerokai keisti savo po-
Jiems svarbu bendrosios projekto þiûrá, siekti didesnio novatoriðkumo ir
nuostatos, tikslai ir uþdaviniai: koks tai ávairumo. Nëra gerai, kai þmogus visà
pasiûlymas, kaip jis galëtø veikti tos gyvenimà dirba vienà ir tà patá darbà.
mokslo srities paþangà, pagaliau ar Rinkos ekonomikos ðalyse mokslinin-
atitinka mûsø valstybës ir JAV mokslo kas prie vienos programos dirba ne
ilgiau kaip 4–5 metus ir mëgina gilin-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
tis á kità programà. Tegu tai ir panaði
kryptis, bet skirtingi klausimai, kuriø
sprendimas ir teikia didesná gyvenimo
dþiaugsmà, padeda geriau pajusti ir to
mokslo ávairovæ. Pagaliau ðitaip didë-
ja ir mokslininko erudicija.
Ðis inertiðkumas, apie kurá kalbate,
matyt, turi ir savo prieþastis. Tad gal prie-
þastis ir reikëtø keisti? Nemanau, kad at-
sirastø þmogus, kuris sàmoningai norë-
tø bûti blogas mokslininkas. Jeigu yra
nepakankamai geras, tai gal reikia pir-
miausia paðalinti prieþastis, kurios truk-
do jam bûti geram. Kitaip tariant, kas
darytina, kad gaivus vëjas perpûstø mû-
sø mokslo kolektyvus?
Viena ið tø poveikio priemoniø ir
yra platesnis programinio finansavimo
taikymas. Ðalyje tai jau daroma. Jeigu
darbuotojas moka, sugeba kurti pro-
gramà, tai jau yra tam tikra vizija kele-
riems metams. Taèiau mûsø programos
labai nedaug pakeièiamos ir vël tæsiasi
5 metus. O juk jos turëtø ið esmës skir-
tis, kaip kad yra Anglijoje, Italijoje, JAV
plëtros siekius. Ir bene svarbiausias ir kitose rinkos ekonomikos ðalyse. Ten
dalykas: trumpai ir aiðkiai paaiðkinti, kas 3–5 metai darbuotojai ið esmës pe-
kà siekiama daryti, kodël ir kokie rorientuojami, savo þinias ir sugebëji-
rezultatatai bus gauti. mus gali nukreipti á visai kitas progra-
Jeigu metamasi á labai gilias moks- mas ir uþduotis. Taip pasiekiama dides-
lines analizes ir detales, tai nebûdami nio lankstumo, kurio, bûkime atviri, la-
tos srities specialistai ir neturëdami nei bai stinga mûsø mokslininkams.
laiko, nei galimybës á visa tai gilintis eks- Susidaro áspûdis, kad Fulbright ir
pertai greièiausiai toká projektà atmes. kitos panaðios programos mus pratina
Noriu gráþti prie Jûsø pasakymo, esà prie pasaulyje ásitvirtinanèiø globalizmo
mûsø universitetus baigusiø ir moksle reikalavimø.
dirbanèiø þmoniø dalykinës þinios ir pa- Tiesa, bet að norëèiau atkreip-
sirengimas yra labai geras. Jeigu taip yra ti dëmesá ir dar á vienà nepaprastai
ið tikrøjø, tai neþinia kodël visà deðimt- reikðmingà dalykà: Fulbright ir ki-
metá vis norima reformuoti Lietuvos tos mums siûlomos tarptautinës
mokslo ir studijø sistemà, per tuos me- programos mus pratina prie se-
tus jau nemaþai malkø priskaldyta, daug niausios pasaulyje demokratinës
skiedrø á ðalis tiðko. Iðeitø visa tai tuðèias sistemos reikalavimø. Kaip ta sis-
darbas, jeigu mûsø studijø sistema ir taip tema reiðkiasi, kaip funkcionuoja,
rengia gerus dalyko þinovus, kurie vëliau pagaliau kaip formuoja tà savo de-
dirba ir mûsø mokslo ástaigose. mokratinæ visuomenæ. Mes þengia-
Matote, reforma ir þmoniø kvali- me tik pirmuosius þingsnius valsty-
fikacija nëra tiesiogiai susijæ dalykai. bës ir visuomenës demokratëjimo
Reformuojama juk praktiðkai dël to, keliu, o Amerika jau 200 metø sa-
kad stinga lëðø, tad reformomis pa- vo demokratijà plëtoja. Bet kas
prastai siekiama kitø kokybiniø tikslø: ádomu: amerikieèiai nuolat pabrë-
kaip padaryti, kad mokslo institucijos þia, kad Amerika – tai demokratijà
efektyviau dirbtø. Tai valstybës valdy- kurianti valstybë. Kokius princi-
mo ir administravimo tobulinimas. Ar pus, metodus naudoja, kokià patir-
reikia Lietuvai, pvz., keliø tos paèios tá gali ir mums perteikti – visa tai
srities institutø, o gal pakaktø ir vieno? yra didþiulis turtas, kurá mes gali-
Jau prieð gerà deðimtmetá pasirinko- me gauti. Kartu gauname ir per-
me rinkos ekonomikà, taèiau mûsø spektyvà, atsiduriame pasaulio
pavelde dar labai daug ir buvusios sis- mokslo sistemoje kaip visaverèiai
temos reliktø. Todël ir reikia reformø, dalyviai. Visa tai leis atsikratyti ir
norima iðskirti geriausius, jiems teikti ið sovietijos paveldëto nevisavertið-
geriausià finansavimà ir pan. Tad ne- kumo komplekso, savo þiniomis ir
manau, kad mano pagyrimo þodyje, kvalifikacijomis pasijusti lygiais
skirtame Lietuvos mokslo þmonëms, tarp lygiø pasaulio pilieèiø.
bûta prieðtaravimo. Aèiû.
Gal þodá kità tartumëte ir apie Hu-
bert H. Humphrey programà? Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265) 5
Apie vienà burtaþodá, kurá
Prieð dvejus metus Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas lai-
mëjo ES Leonardo da Vinèi (Vinci) programos grantà, kurio vertë 318,4
tûkst. eurø (daugiau kaip 1 mln. Lt). Projektas – nuotoliniai kursai, skirti

paverèiame realybe
kelti Lietuvos ir Latvijos bibliotekininkø informacinei ir technologinei kom-
petencijai. Rugsëjo 27 d. baigiamajame simpoziume, kuris vyko Adomo
Mickevièiaus bibliotekoje, buvo pristatyti projekto rezultatai bei aptarta nuo-
toliniø studijø perspektyva Lietuvoje ir pasaulyje.
Su Mokslo Lietuvos atstovu bendrauja Vilniaus universiteto Komuni- sia vieðøjø bibliotekø darbuotojams, o

Gedimino Zemlicko nuotraukos

kacijos fakulteto Bibliotekininkystës katedros vedëja, Lietuvos biblioteki- jø su kaimø ir miestø filialais turime
apie 1,5 tûkst. Mes nieko negalime pri-
ninkø draugijos tarybos narë doc. dr. AUDRONË GLOSIENË, kuri dalijasi versti naudotis DELCIS projekto kur-
mintimis apie vienà ið Leonardo da Vinèi programos projektø – DELCIS. sais, bet aktyviausieji jau naudojasi. Be-
Tai Nuotolinës bibliotekininkø studijos: Kompetentingos informacinës vi- je, naudojame ir kitas mokymo formas.
Galima á Vilniø atvykti savaitei ir per 40
suomenës kûrimas (angl. Distance Education for Librarians: creating an
val. kursà kompiuteriø klasëje ágyti tuos
Information-Competent Society) pabaigtuvës. Partneriø tinkle dalyvavo Da- paèius ágûdþius. Taigi galima rinktis,
nija, Didþioji Britanija, Graikija, Rumunija, Latvija, Estija ir Lietuva. Projek- kaip patogiau. Ligi ðiol tie kursai buvo
tas aprëpë 10 institucijø: 4 universitetus, 3 vieðàsias bibliotekas, 2 infor- nemokami, nes turëjome paramà ið At-
viros visuomenës instituto. Nuo 2003
maciniø technologijø kompanijas ir 1 nevyriausybinæ organizacijà. m., jeigu LR kultûros ministerija nesu-
Koks tai projektas rodø á interneto puslapius, o iðsispaus- formuos aiðkesnës finansinës strategi-
dinæs ðiomis galimybëmis nepasinau- jos, tie kursai bus mokami.
Ðiandien sulaukëme malonaus meto, dosi. Mokytis geriausia sëdint prie Tad trumpai pamëginkime ávertinti:
kai galima apibendrinti Leonardo da kompiuterio. kà jau esame laimëjæ ðiuo metu ir kas ne-
Vinèi programos projekto DELCIS sëk- Sakëte, kad Europos Komisija (EK) padaryta.
mæ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kokia skyrë ðiam projektui lëðø, taèiau bibliote- Daugiausia, kà laimëjome, tai pa-
ðio projekto esmë? Vilniaus universiteto Bibliotekininkystës katedros vedëja dr. Audronë Glosienë
koms ar bibliotekininkams tenka uþ kur- tyrimas. Nuotolinis mokymas – lyg bur-
Nors formaliai dar liko du mëne- ir Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Renaldas Gudauskas
sus mokëti. Ar tai teisinga? taþodis: apie já visi kalba, atrodo labai
siai, per kuriuos projektas bus vykdo- Manau, kad nesusipratimo èia në- visà projektà ágyvendinome su partne- Visame pasaulyje bibliotekos ið tra- patraukliai, bet kol pats neiðbandai,
mas, bet ðiandien apibendriname jo re- ra. EK finansavo projektà, t. y. tø kur- riais ið 7 ðaliø: Graikijos, Rumunijos, diciniø kultûros þidiniø tampa informa- naudos nedaug. Nesakau, kad esame ir
zultatus. Tai buvo sëkmingas platus sø sukûrimà. Kad tuos kursus galëtume Latvijos, Estijos, Didþiosios Britanijos, cijos centrais. Lietuvoje – taip pat. Ma- kiek nusivylæ, ne. Taèiau ágyta patirtis
projektas ir jo tikslai buvo labai dideli. vesti ir palaikyti, reikia ir toliau gauti lë- Danijos. Septintoji dalyvë yra Lietuva. þuose miesteliuose ir net kaimuose jau leidþia realistiðkiau vertinti tæstinio
Per tuos 2 metus, naudodamiesi Euro- ðø. Pirmiesiems kursø dalyviams nusta- Toká mes, VU Komunikacijos fakulte- þmonës turi turëti galimybæ naudotis bibliotekininkø mokymo strategijà ir
pos Komisijos finansine parama, sukû- tëme simboliná mokestá. Akivaizdu, tas, suformavome partneriø tinklà. Kai ðiuolaikinëmis informacinëmis techno- jos alternatyvas Lietuvoje. Ásitikinome,
rëme nuotoliniø studijø kursus biblio- kad ateityje tie kursai bus gana brangûs, kuriuos partnerius paþinojome ir pa- logijomis. Pasakysiu paprastà pavyzdá: kad reikia ir vienokio, ir kitokio moky-
tekininkams praktikams. Tai nëra aka- nes kas 3 mënesiai reikia perþiûrëti ir kvietëme dalyvauti, o EK yra „paþinèiø daug þmoniø iðvyksta á uþsiená ir savo mo bûdo. Reikia siûlyti kelis variantus
deminës programos dalis. Jie skirti bib- atnaujinti kursø medþiagà. Kiekvienai tarnyba“, per kurià galima ieðkoti part- tëvams siunèia ne laiðkus, o elektroni- ir taikytis prie bibliotekø galimybiø.
liotekø darbuotojams, kuriems reikia pamokai atnaujinti reikia 20 val. in- neriø. Paskelbiama projekto idëja ir be- nes þinutes, nes tai pigiausias bûdas su- Ar profesionalûs yra rajonuose ir kai-
naujø ágûdþiø. Todël tie kursai ir yra struktoriaus darbo. Jeigu tø pamokø að- sidomintys atsiliepia. Toliau vyksta de- sisiekti ir bendrauti. Ið kur, jeigu ne ið mo vietovëse dirbantys bibliotekininkai?
nuotoliniai, kad maþose bibliotekose, tuonios, tai susidarys 160 val. Tai visas rybos ir svarstymas. bibliotekos, maþame miestelyje geriau- Gal tai, apie kà mes èia kalbame, jiems yra
kur tëra vienas darbuotojas, negalintis mënuo þmogaus darbo, reikia maþiau- Kas yra Jûsø partneriai minëtose sia iðsiøsti þinutæ á uþsiená? Tuo labiau tik ðypsná kelianèios aukðtos materijos?
savaitei uþrakinti bibliotekos ir iðvykti siai mënesio atlyginimo. valstybëse? Bibliotekos, bibliotekininkus kad bibliotekininkas ir gali pamokyti Nelygu rajonas ir miestas. Yra to-
á kursus, galëtø ir darbo vietoje iðmok- Kaip ir kiekviename projekte, èia rengianèios institucijos? bei padëti ðitai padaryti. kiø rajonø, kur ir kaimø bibliotekos pri-
ti informacijos internetinës paieðkos yra ir privalumø, ir trûkumø. Vienas Ágijome partneriø ir ið verslo sekto- Ar noriai mûsø bibliotekininkai tokià jungtos prie tinklo ir kaimo bendruo-
metodø, bendrauti internetu, dalyvau- privalumas yra tas, kad biblioteka gali riaus. Pvz., Graikijoje tai privati verslo pagalbà teikia? menës jau gali naudotis internetinëmis
ti naujienø grupiø diskusijose. sumokëti uþ vienà dalyvá, o mokytis kompanija AlfaD. Toks pat partneris Manau, kad taip. Galime didþiuo- technologijomis. Yra ir atsiliekanèiø ra-
Visø kursø medþiaga buvo suskirs- niekas nedraudþia keliems. Paþymëji- yra ir Rumunijoje. Mums tai visai nau- tis, kad nuo 2002 m. pradþios visose ra- jonø. Zarasai, Vilkaviðkis, Utena, Mo-
tyta á tris dalis ir kiekvienas norintis ga- mà, aiðku, gaus vienas, bet realiø þiniø ja patirtis, nes ligi ðiol su verslu nesame jonø ir miestø vieðosiose bibliotekose lëtai – tai rajonai, kur ir kaimø biblio-
li pasirinkti kelis kursus. Mûsø testavi- ir ágûdþiø gali gauti ir keli darbuotojai. bendradarbiavæ, dirbome tik su biblio- yra interneto ryðys vartotojams. Tai ða- tekose kompiuterinë technika nëra
mas, kursø iðbandymas rodo, kad vis tekomis ir universitetais. Ðitø partneriø lies Vyriausybës iniciatyva ir lëðomis naujiena.
dëlto sugebama vienu metu ásisavinti Kaip formavo kitoks poþiûris, taèiau vienas Leonardo ásteigti vieðos prieigos prie interneto
tik vieno kurso medþiagà, nes jos yra
partneriø tinklà da Vinèi programos reikalavimø ir bu- taðkai. Juk ligi tol tik Atviros Lietuvos Tarptautinis patyrimas itin
daug, atsakymø á klausimus paieðkai
reikia daug laiko ir pastangø. Koks buvo Vilniaus universiteto Ko-
vo partneriø ávairovë. Programa skati- fondas ir Atviros visuomenës institutas svarbus
na akademiná pasaulá bendradarbiauti aktyvesnëms bibliotekoms buvo suda-
Nuo rugsëjo vidurio mes nuo ban- munikacijos fakulteto vaidmuo vykdant su verslu ir praktikais. ræ galimybæ dalyvauti tokiuose projek- DELCIS projektas baigiasi. Kas to-
domøjø kursø perëjome prie tikrø. Ðiuo projektà? Kaip bendravote su Vilniaus Akademinio pasaulio dëmesys verslui tuose ir gauti finansavimà naujoms liau?
metu per 20 dalyviø visoje Lietuvoje mo- universiteto biblioteka, gal ir su kitomis lyg ir savaime suprantamas. O koks yra elektroninëms paslaugoms. Labai ge- Rûpintis tæstiniu mokymu nëra Vil-
kosi paieðkos ir bendravimo internetu. ðalies bibliotekomis? verslo interesas bendradarbiauti su aka- rai, kad jau turime ir nacionalinæ ðios niaus universiteto Bibliotekininkystës
Gyvi kursai Mûsø fakulteto Bibliotekininkys-
tës katedrai teko bendradarbiauti su
demine bendruomene? srities politikà, kuri siejasi su Vyriausy- katedros tiesioginis darbas – veikiau
Man regis, verslas mato du jam bës tikslais: galvojame apie elektroni- profesinis ir moralinis ásipareigojimas.
Norintys dalyvauti kursuose, matyt, Vilniaus universiteto biblioteka ir su svarbius dalykus. Pirmas – naujausiø þi- næ vyriausybæ ir kaip jà vietose ágyven- Aiðku, ir toliau tæsime kursus klasëse,
turi registruotis, o kompiuteris yra jø mo- Lietuvos nacionaline Martyno Maþvy- niø, t. y. akademinës veiklos rezultatø, dinti. Bibliotekos yra bet kurioje ben- kompiuteriø auditorijose. Rengsime ir
kytojas? Kaip visas ðis kompiuterinis mo- do biblioteka. Ðiuo metu kursø in- praktinio ádiegimo galimybë. Antras – druomenëje, ðalyje suformuotas tin- nuotolinius kursus.
kymas organizuojamas? struktoriais dirba du Nacionalinës bib- tai tarpkultûrinio bendravimo Europos klas, tad lieka tik tas bibliotekas stiprin- Kaip vertinate paèià baigiamàjà pro-
Taip, kursø lankytojai turi uþsire- liotekos, vienas Vilniaus universiteto projektuose galimybë. Visa tai kelia ti, aprûpinti technika. Bibliotekos pui- jekto konferencijà, kurios metu ir ben-
gistruoti ir sumokëti dalyvio mokestá. bibliotekos ir du mûsø fakulteto dar- kompanijos reputacijà, daro jà matomà. kiai gali atlikti vietinës elektroninës val- draujame?
Tada kiekvienas gauna atskirà slaptaþo- buotojai. Esame maþa katedra, o stip- dþios sklaidos funkcijas. Baigdami ðá projektà visi dalyviai
dá ir gali naudotis medþiaga, kuri yra rybës ágyjame bendradarbiaudami. To- Bibliotekos tampa jauèia moraliná pasitenkinimà. Ypaè
Vilniaus universiteto nuotoliniø studi- dël mums labai svarbu mûsø partne- informacijos centrais Nuotolinis mokymas – sëkmingai dirbo latviai. Jie tokius pat
jø serveryje. Kiekvienas, turintis slapta-
þodá, tà medþiagà gali pasiekti per sa-
riø kompetencija ir þinios.
Gal apie savo partnerius pasakytu- Kaip trumpai apibûdintumëte tà
lyg burtaþodis kursus sukûrë savo ðalyje ir taip pat rû-
pinasi, kaip juos tæsti, ið kur gauti lëðø.
vo kompiuterá. Medþiagà galima spaus- mëte kiek daugiau. naudà, kurià visuomenei teiks nuotoliniu Kiek ðalies bibliotekø apëmë DEL- Turime daug bendrø problemø.
dinti, galima naudotis ir popieriuje. Ta- Tam, kad kursai veiktø, jau minë- bûdu pasimokæ, pasitobulinæ biblioteki- CIS projektas? Mûsø partneriai, ypaè ið Danijos ir
èiau tie kursai yra gyvi, juose daug nuo- tose bibliotekose turime partneriø. O ninkai? Ðis projektas buvo skirtas pirmiau- Didþiosios Britanijos, yra labai dina-
miðkos institucijos. Kas keletas mëne-
siø visada turi daug kà naujo mums pa-
sakyti. Mums tas patyrimas labai svar-
bus. O konferencija kaip tik ir yra ta vie-
ta, kur tuo patyrimu galime keistis.
Leiskite palinkëti Jums ir katedrai
sëkmës ugdant bibliotekininkus ir tobuli-
nant ðalies bibliotekose darbo vietas bei
darbuotojø profesiná lygá.
Aèiû. Noriu tik atkreipti dëmesá,
kad auditorijoje sëdi apie 30 mûsø stu-
dentø, kurie gal geriau matys darbo bib-
liotekose perspektyvà. Ásitikins, kaip
sparèiai mûsø ðalies bibliotekos auto-
matizuojamos ir kompiuterizuojamos.
Puikus akcentas mûsø paðnekesio
pabaigai. Aèiû.
ES Leonardo da Vinèi programos baigiamojo simpoziumo Adomo Mickevièiaus Kalbëjosi
bibliotekoje atidarymo metu Iðskirtinë baigiamojo simpoziumo ypatybë ta, kad jame dalyvavo daug studentø Gediminas Zemlickas
6 APIE KOLEGÀ 2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)

Dovydo kovoje

Gedimino Zemlicko nuotrauka

prieð Galijotà (2)
Atkelta ið 3 p.
paèiø dalykø sielotasi ar kovota. Bet
kai tik V. Landsbergis tapo viena pir-
møjø valstybës figûrø, tuojau pat ið
daugelio tø paèiø kultûrininkø iðgirs-
davome nepatenkinto niurnëjimo ir
kritikos. O juk tie kritikai buvo tokie
pat nepriklausomybininkai, to paties
siekiantys. Taèiau prasiverþdavo tar-
si pagieþa ant paèiø savæs: juk mes ga-
lëjome bûti jo vietoje… buvo atleidinëjami ið darbo ir kitaip
Prisimenu inteligentø pozicijà,
kai kûrësi Sàjûdis. Vieni stovëjo ir
laukë, kuo baigsis, kiti pritarë, treti
abejojo dël tokio þingsnio reikalingu-
mo ir ar tai daroma laiku. Buvo ir bi-
jojusiø. Taèiau kai traukinys pajudë-
jo, pradëjo kurtis Vilniaus sàjûdis, vë-
liau – nepriklausomos valstybës ins-
titucijos, tai ir tie patys abejojusieji jau
ðoko vytis, deja, ne visada sëkmingai.
Tai tuo ir skyrësi nuo daugelio pa-
keleiviø mûsø aptariamas profesorius:
niekada neatsisakydavo asmeninës at-
sakomybës, reiðkësi kaip nepaprastai
darbðtus ir kruopðtus, net preciziðkas
politikas. Daugeliui inteligentø kaip tik
to tikslingumo, darbðtumo ir atsako-
mybës daþnai stinga.
Taip, esu ásitikinæs, kad tuo me-
tu joks kitas mûsø politikas papras-
VILNIAUS PEDAGOGINIS
UNIVERSITETAS
skelbia konkursà uþimti ðias pareigas:
èiausiai nebûtø atlaikæs V. Landsber-
gio paèius uþgriuvusio krûvio. Kalbu
apie psichologiná krûvá. Kai reikia
daug dirbti, o kartu atsimuðinëti nuo
ávairiausiø nebûtø kaltinimø ir dar
dràsinantá þodá þmonëms pasakyti.
Juk ið visos Lietuvos nuolat vaþiuo-
davo þmonës, klausdavo, kà jiems
daryti, nes vietose ne visur Sàjûdis
turëjo persvarà, daug sàjûdininkø
nukentëdavo. Tarybinë nomenklatû-
ra buvo labai suirzusi.
Atsitraukimo scenarijaus
nebuvo
Ið politikø laukiama diplomatiðku-
mo ir didelio ðaltakraujiðkumo, bet juk
þmogus nëra robotas ir ne visa apskai-
èiuojantis kompiuteris. Retai pagalvo-
jama: o kaip að pats toje ar panaðioje
situacijoje pasielgèiau?
Tuo metu buvo visiðkai neaiðki
situacija, niekas negalëjo uþtikrinti,
kad iðliksime. Rizikos situacijoje
kiekvienas þmogus sau kartais lei-
dþia daugiau negu áprastai.
Ar turëjote tuo metu scenarijø, kà
daryti, jeigu nepriklausomybës nepa-
vyktø iðsaugoti?
Bûtø nelikæ demokratiðkai ið-
rinktos Aukðèiausiosios Tarybos de-
putatø, visi bûtume buvæ kur nors
padëti.
Buvote pasirengæ papildyti lietuviø
tremtiniø gretas?
Á Sibirà tada jau lyg ir nebuvo
tremiama. Negali þinoti, kas bûtø ta-
da ávykæ ir kaip toliau bûtø klostæsi
kiti reikalai.
Maþdaug tuo paèiu metu, nuo
1989 m., buvote pirmasis Lietuvos
mokslininkø sàjungos pirmininkas.
Buvau juo dvi kadencijas, bet
man pradëjo nepaprastai stigti laiko,
nes buvau ir LR Aukðèiausiosios Ta-
rybos-Atkuriamojo Seimo pirminin-
ko pavaduotojas. Reikalø ir rûpesèiø
nuolat vis daugëjo, o norint gerai
dirbti bet kurá darbà reikia tik já ir
dirbti. Jeigu bent kiek nutolsti nuo
organizacijos veiklos, tai ji ir nuken-
èia. Todël treèiàjà kadencijà Lietu-
vos mokslininkø sàjungos pirminin-
ku buvo iðrinktas fizikas prof. Kazi-
mieras Pyragas. Lietuvos teisës universiteto garbës daktaras prof. Vytautas Landsbergis
Taèiau prisimenu, kaip 1989 m.
artëjant Lietuvos mokslininkø sàjun- Landsbergiu spræsti ir ðalies moksli- pat ir kai kuriuos Lietuvos mokslo
gos pirmajam suvaþiavimui rengëme ninkams svarbius klausimus? reikalus. Tuo metu V. Landsbergis
ðios organizacijos statutà, daug dis- Bene kiekvienà vakarà iki 23–24 vis daþniau praðydavo mane vietoje
kutavome, rûpinomës mokslo ðalyje val. posëdþiaudavo LR Aukðèiausio- jo vykti á uþsienio ðalis. Praktiðkai
pertvarka. Þodþiu, dideles viltis sie- sios Tarybos Prezidiumas. Tada dar man teko gilintis á daugelá uþsienio
jome su ateitimi ir Mokslininkø sà- buvo iðlikusi visa ankstesnë ástatymø politikos klausimø, taip pat rûpintis
jungos veikla. leidþiamosios valdþios struktûra. mokslo ir kultûros sritimi.
Ar daþnai tekdavo su tuometiniu Tiems posëdþiams pirmininkaudavo Ar tai bent kiek nors siejosi su
LR Aukðèiausiosios Tarybos-Atkuria- daþniausiai V. Landsbergis. Tada Mokslininkø sàjungos veikla?
mojo Seimo pirmininku prof. Vytautu svarstydavome daug klausimø, taip Labai nedaug.

Technologijos ir dailës pagrindø katedroje – 1 asistento, 0,5 profeso- Humanitarai stovëjo po

VILNIAUS GEDIMINO
riaus etato;
Bendrosios fizikos katedroje – 0,25 profesoriaus etato, 0,25 docento TECHNIKOS UNIVERSITETAS
medþiu
etato, 1,25 asistento etato; Vis dëlto gal Jums pavyktø apibû-
Kietojo kûno optikos laboratorijoje – 0,5 mokslo darbuotojo etato; skelbia konkursà uþimti ðias pareigas: dinti paties prof. V. Landsbergio poþiû-
Teorinës fizikos ir kompiuterijos katedroje – 0,5 docento etato; rá á mokslà? Bent jau sprendþiant ið to,
Astrofizikos laboratorijoje – 0,5 vyriausiojo mokslo darbuotojo etato; Geotechnikos mokslo laboratorijoje – vyresniojo mokslo darbuotojo kiek Jums tekdavo mokslo reikalais dis-
Techniniø disciplinø katedroje – 0,5 docento etato, 0,5 profesoriaus etato; (1 vieta, 1 etatas). kutuoti, tartis. Juk tuo metu (1991 m.)
Informatikos katedroje – 0,25 asistento etato; buvo priimtas LR mokslo ir studijø ásta-
Anglø filologijos katedroje – 1 docento, 0,25 asistento etato; Dokumentai priimami 2 savaites nuo paskelbimo spaudoje dienos Per- tymas, taigi prasidëjo ir mokslo refor-
Rusø literatûros katedroje – 0,5 docento etato; sonalo direkcijoje, 501 kab., Saulëtekio al. 11, Vilnius, tel. 76 78 60. ma ðalyje. Suprantama, jog visa tai ne-
Socialinës pedagogikos katedroje – 0,3 profesoriaus etato, 0,5 lekto- Rektorius galëjo vykti be Aukðèiausiosios Tarybos
riaus, 1 asistento; priimtø ástatymø ir sprendimø.
Psichologijos katedroje – 1 asistento; VYTAUTO DIDÞIOJO Prof. V. Landsbergis palaikë
Psichologijos didaktikos katedroje – 1,5 profesoriaus etato, 1 docen- mokslo ástaigø ir organizacijø re-
to, 1 asistento; UNIVERSITETAS formà. Didelis oponentas mums
Pradinio ugdymo katedroje – 0,25 docento etato, 0,5 asistento etato; tuo metu buvo tuometinë Lietuvos
Meninio ugdymo katedroje – 1,25 lektoriaus etato, 1,15 asistento etato; praneða, kad 2002 m. gruodþio 13d. 14 val. VDU CR Maþojoje salëje mokslø akademija, ypaè ðios Aka-
Etikos katedroje – 0,5 asistento etato; (Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama NOMEDOS AUSMANIENËS dak- demijos prezidiumas, nors dauge-
Muzikos katedroje – 0,75 asistento etato; taro disertacija tema „IÐEMINE ÐIRDIES LIGA SERGANÈIØ MOTE- lis MA buvusiø institutø ir palaikë
Ikimokyklinës pedagogikos katedroje – 1,75 lektoriaus etato, 0,25 asis- RØ PSICHOSOMATINIØ RYÐIØ YPATUMAI“ (socialiniai mokslai, psi- reformà, ypaè aktyvûs buvo fizikos,
tento etato; chologija, 06 S). matematikos srièiø institutai, kur
Lietuviø kalbos katedroje – 0,5 asistento etato; itin stipri buvo Sàjûdþio dvasia.
Buities kultûros katedroje – 0,5 docento etato, 2 asistentø; Doktorantûros komitetas: Humanitariniai institutai laikësi
Botanikos katedroje – 2 docentø, 1 lektoriaus, 1,5 asistento etato; pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas GOÐTAUTAS (Vytauto Didþio- pasyviai ir savo nuomonæ reiðkë
Bendrosios geografijos katedroje – 1 docento, 1,5 asistento etato; jo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S); silpnai.
Chemijos katedroje – 0,5 profesoriaus etato, 2 docentø, 1,5 lektoriaus Ir ðitai labai keista, nes bûtent hu-
etato; nariai: manitarai pirmieji lyg ir turëtø pajus-
Kûno kultûros teorijos katedroje – 1 asistento; prof. habil. dr. Danguolë BERESNEVIÈIENË (Vilniaus pedagoginis ti pertvarkos, pokyèiø dvasià ðalyje,
Biologinës ávairovës ir technologijø laboratorijoje – 0,5 vyresniojo universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S); kai dar nëra akivaizdþiø permainø
mokslo darbuotojo etato; prof. habil. dr. Stanislava DOMARKIENË (Kauno medicinos univer- þenklø. Taèiau Lietuvoje ávyko kitaip.
Zoologijos katedroje – 1 asistento; siteto Kardiologijos institutas, biomedicinos mokslai, visuomenës sveikata, Be to, juk ir prof. V. Landsbergis – ryð-
Katalikø tikybos katedroje – 0,5 lektoriaus etato, 1,5 asistento etato; 10 B); kus humanitariniø mokslø atstovas.
Politologijos ir sociologijos katedroje – 1,5 profesoriaus etato, 0,75 do- Ph. D. Peter G. KAUFMANN (JAV, Betesda, Ðirdies, plauèiø ir krau- Kaip Jûs tà susidariusià padëtá pako-
cento etato, 3 asistentø; jo institutas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S); mentuotute?
Istorijos didaktikos katedroje – 1 asistento, 0,5 lektoriaus etato; doc. dr. Mindaugas RUGEVIÈIUS (Klaipëdos universitetas, sociali- Tà patá galëèiau pasakyti ne tik
Baltø proistorës katedroje – 1 docento, 0,25 lektoriaus etato; niai mokslai, psichologija, 06 S); apie humanitarinius institutus, bet
Lietuvos istorijos katedroje – 1 asistento; ir apie Vilniaus universitetà, iðsky-
Ekonomikos katedroje – 0,5 profesoriaus etato, 1 docento. oponentai: rus nebent keletà ðios Alma mater
prof. habil. dr.Vytis VYLIÛNAS (Vytauto Didþiojo universitetas, so- asmenybiø. Vilniaus universitetas
Praðymai ir dokumentai priimami 10 dienø nuo paskelbimo dienos cialiniai mokslai, psichologija, 06 S); buvo gana pasyvus Sàjûdþio atþvil-
Personalo skyriuje, 101 kab., Studentø g. 39, Vilnius, tel. 2 79 00 89. dr. Arvydas BÛTA (Kauno medicinos universitetas, Psichologijos ir giu. Esu ir prieðiðkø vertinimø gir-
Su konkurso nuostatais galima susipaþinti Universiteto interneto reabilitacijos institutas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S). dëjæs ið kai kuriø ðio Universiteto
svetainëje www.vpu.lt. darbuotojø.
Iðrinktiems mokslininkams (profesoriams, habilituotiems daktarams, Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþ-
docentams, daktarams) gali bûti suteikiami tarnybiniai butai. vydo, Vytauto Didþiojo universiteto ir Klaipëdos universiteto bibliotekose. Bus daugiau
Rektorius Rektorius Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
Pradþia Nr. 16
Net ir pasaulio þmonës turi
gimtinæ
Prieð 5 metus Lietuvos mokslø
akademijos prezidentui, Vilniaus
universiteto rektoriui akad. Bene-
diktui Juodkai, kuris tada buvo dar
tik prorektorius, teko dalyvauti
mokslinëje konferencijoje Èilëje.
Jos atidarymas vyko Èilës katalikið-
kajame universitete Santjage. Di-
dþiuliame fojë stovëjo, pasak profe-
soriaus, sunkiai ásivaizduojamo dy-
dþio skulptûra pirmajam ðio univer-
siteto rektoriui. Deðinëje buvo kita
skulptûra, gerokai maþesnë, kukles-
në, su uþraðu Ignacio Domeyko. Ða-
lia B. Juodkos stovëjæs Lenkijos
mokslø akademijos prezidentas sa-
vo draugams aiðkino: Matote, mûsø
þmogus, lenkas, buvo vienas þymiau-
siø XIX a. Èilës pilieèiø, ðio universi-
teto treèiasis rektorius. Þinoma,
B. Juodka neiðtvërë ir pateikë savo
ðios skulptûros interpretacijà: Kole-
gos, patikëkite, tai lietuvis, kuris ketu-
rias kadencijas buvo renkamas ðio
garbingo Èilës universiteto rektoriumi
ir jam vadovavo.
Sunku pasakyti, kaip kiti konfe-
rencijos dalyviai reagavo á ðiuos dvie-
jø ðaliø mokslø akademijø preziden-
tø beuþsimezganèius debatus, bet
patys prezidentai juk buvo ne tik ko-
legos, bet ir geri draugai, tad ðá gin-
èà iðsprendë taikiai ir iðmintingai: to-
kios asmenybës kaip Ignotas Domei-
ka ar Adomas Mickevièius priklau-
so ne vienai tautai, o visai þmonijai.
Toks mokslininkas, pasak B. Juod-
kos, yra ir Geduèiø fenomenas Ðiau-
rës Lietuvoje Theodoras Grotthus-
sas. Tai – pasaulio þmonës.
Taèiau net ir pasaulio þmonës tu-
ri savo gimtinæ, tëvynæ, savàjà alma
mater ir daugelá kitø kiekvienam
þmogui svarbiø dalykø, kurie já riða
prie konkretaus þemës lopo. Kà þi-
nome apie Ignoto Domeikos tëvus ir
kilmæ?
Garsios bajorø giminës
atstovai
Tai Lietuvos bajorai, turëjæ dar
XV a. suteiktà herbà Danguel. Pasak
mokslininko proproanûkës ponios
Paz Domeyko, Èilëje gyvenantys I.
Domeikos palikuonys saugo Kontri-
mø-Domeikø giminës bajorø titulø
dokumento kopijà. Minimas doku-
mentas buvo sudarytas 1824 m. ko-
vo 18 dienà Minske ir turëjo patvir-
Geologai prof. Juozas Paðkevièius, prof. Algimantas Grigelis ir Geologijos
tarnybos virðininkas Juozas Mackevièius Vilniaus m. mero Artûro Zuoko
priëmimo, skirto I. Domeikos 200-osioms gimimo metinëms, metu
Perkopæs Andus sugráþta á Tëvynæ (4)
Kontrimø-Domeikø ðeimos herbas
Danguel
tinti senos ir garbingos ið protëviø
paveldëtos bajorystës árodymà.
Susirinkusiems valdþios atsto-
vams Tadas (Tadeo), Kazimiero Do-
meikos sûnus, Vileikos apylinkës
valdytojas, minëtais metais ir dienà
pateikë raðtà, ið kurio aiðkëja ðios gi-
minës priklausymas bajorystës luo-
mui. Atstovams buvo pristatytas ir
Danguel herbas, kuris karaliaus Vla-
dislovo suteiktas 1498 metais. Her-
bà sudaro auksinis þaliu pagrindu
skydas, jame vaizduojama ranka su
dviem apsivijusiais vynuogiø lapais ir
ðalmas, kurá puoðia trys struèio
plunksnos.
Bajoras Tadas Domeika pasi-
remdamas lenkø autoriø kronikomis
ir Lenkijos karaliø dekretais árodë,
kokie reikðmingi buvo jo protëviai
ávairiø valdovø laikais, kokias buvo
ágijæ privilegijas ir kaip plaèiai papli-
tæ „keliuose Lenkijos karalystës
kraðtuose“. Paties bajoro Tado Do-
meikos ðeima ásikûrusi Lietuvoje –
Vilniaus apylinkëse, kuriose teisëtai
valdo jiems priklausanèias þemes.
Aptariamu metu ðiai ðeimai Vileikos
apylinkëje priklausë Sisiec vietovë,
kuri buvo dovanota uþ tarnavimà
Lenkijos karalystei.
Tadas Domeika priminë ir 1790
m. gruodþio 13 d. (gruodþio 2 d. pa-
gal Rusijos kalendoriø) Lietuvos ba-
jorø susirinkimà, kuris taip pat skel-
bë Kontrimø-Domeikø ðeimos bajo-
rystæ. Tai buvo áregistruota Pirmojo-
je bajorø knygoje. Maþa to, bajoras
Tadas Domeika pateikë septyniø
ankstesniøjø savo giminës kartø ba-
jorystës árodymà, pristatë ir doku-
mentà, pagal kurá jam teisëtai pri-
klauso garbinga Mstislavlio vaivadi-
jos Kardo neðëjo pareiga senojoje
Lenkijos karalystëje.
Maþa to. Kaip aiðku ið árodymø,
kurie 1798 m. buvo pateikti Lietuvos
bajorø susirinkimo pirmininkui gra-
fui L. Tiðkevièiui (Luis Tyszkiewicz),
bajorai Kontrimai-Domeikos pri-
Ignoto Domeikos palikuonë Eva Maria Odachowski Pohl, sveèiai ið Baltarusijos Tatjana Machnaè ir Baltarusijos nacionalinës
mokslø akademijos narys korespondentas prof. Anatolijus Machnaèius, ðios Akademijos tikrasis narys, Bioorganinës
chemijos instituto direktorius Fiodoras Lachvièius ir vieðnia ið Australijos ponia Paz Domeyko
klausë pirmiesiems, labai aukðtiems
Lenkijos karalystës bajorams ir dau-
gelis jø valstybëje uþëmë labai aukð-
tas pareigas. Antai ponas Motiejus
(Mateo) Domeika buvo Lietuvos
Didþiosios Kunigaikðtystës Didþiojo
valstybës antspaudo sekretorius.
Mes taip pat skelbiame ypatinguo-
ju bûdu, kad Tado, Lietuvos Kardo
neðëjo, ir Motiejaus, Lietuvos Didþio-
sios Kunigaikðtystës Sekretoriaus, pa-
likuonys yra ponai Ipolitas, Ignotas,
Ignotas Domeika – Èilës universiteto
rektorius. Ið Tygodnik ilustrowany,
Lietuvos MA biblioteka
Leonas, Juozapas ir Dionyzas Kontri-
mai-Domeikos, ir kad mes juos uþre-
gistravome kaip pirmàjà Lietuvos ba-
jorø klasæ: DATUM ET SUPRA, –
teigiama Kontrimø-Domeikø gimi-
nës bajorø titulø dokumente, kuria-
me taip pat patvirtintos ir imperato-
rës Jekaterinos II aptariamai ðeimai
suteiktos privilegijos. Kaip ir dera
tokiame svarbiame dokumente, pa-
teiktas vienuolikos bajorø liudininkø
sàraðas.
Beliktø pasiaiðkinti, kas buvo tie
Kontrimai, kurie kartu su Domeiko-
mis jau nuo XV a. dalijosi tuo paèiu
herbu ir ðlovingø protëviø nuopel-
nais. Paèiø Domeikø giminëje papli-
tusi nuomonë, kad vienas jos gimi-
nës pradininkø – Kontrimas, buvæs
garsus XIII a. lietuviø karþygys. Il-
gainiui Kontrimø vardas liko neraðy-
tinës giminës istorijos, o gal, teisin-
giau, legendinës praeities paveldas.
Iðliko tik Domeikø pavardë.
Jei ne dëdës
Mums ðiuo atveju svarbiausias
ðios garbingos giminës atstovas – Ig-
notas Domeika gimë Nedzviadkos
dvare, Naugarduko kraðte, taikos
teisëjo Antano Ipolito Domeikos ir
IGNOTUI DOMEIKAI – 200 7
Karolinos ið Ancutø giminës ðeimo-
je. Tëvas buvo teisingas ir gerbiamas
þmogus, bet mirë, kai Ignotui tebu-
vo septyneri. Motinai teko rûpintis
penkiais naðlaièiais likusiais vaikais
– vyriausiuoju Adomu, penkeriais
metais jaunesniu Ignotu, uþ pastaràjá
metais jaunesniu Kazimieru bei
dviem dukromis – Marija ir Antani-
na. Tai motina iðmokë savo vaikus
pirmøjø raidþiø, skaityti. Sunku pa-
sakyti, kaip bûtø susiklostæs visø jø,
taip pat ir Ignoto likimas, jeigu ne
dëdë bendravardis Ignotas Domei-
ka, gyvenæs Þyburtauðèinos (Ýybur-
towszczyzna) dvare. Dëdë labai rû-
pinosi sûnënu, tam tikra prasme net
atstojo tëvà. Ðiame dëdës dvare
I. Domeikai bus lemta gyventi gerus
ðeðerius metus (nuo 1824 m.), uþ da-
lyvavimà filomatø draugijoje bus tar-
domas, jam bus uþdrausta gauti vals-
tybinæ tarnybà ir teks gyventi faktið-
kai tremties sàlygomis kaime, uþsii-
mant ûkininkavimu. Bet neuþbëki-
me ávykiams uþ akiø. Tuo labiau kad
reikia bent keliais þodþiais pristaty-
ti ir kità I. Domeikos dëdæ – Juoza-
pà Domeikà.
Pastarasis jaunojo Ignoto Do-
meikos gyvenime suvaidino taip
pat svarbø vaidmená. Manoma, kad
bûtent ðio dëdës dëka deðimties
metø sulaukusiam Ignotui ir buvo
parinkta kaip tinkamiausia ðeðia-
metë Pijorø mokykla Ðèiutine, nors
nuo Nedzviadkos Naugardukas bu-
vo arèiau ir ten garsëjo dominiko-
nø mokykla (joje mokësi Adomas
Mickevièius). Matyt, reikalas tas,
kad Lietuvos provincijos pijorai
garsëjo ypaè geru gamtos mokslø
mokymu, kvalifikuotais dëstyto-
jais, puikiais gamtos mokslø kabi-
netais. Ðèiutino Pijorø mokykla bu-
vo pavaldi Vilniaus universitetui ir
tuo metu gana plaèiai garsëjo savo
mokymo lygiu, puikiais dëstytojais.
Visa tai atitiko ir Ignoto dëdës Juo-
zapo ásivaizdavimà, kokie mokslai
jo sûnënui atvertø tolesniø studijø
galimybes, ateityje duotø didþiau-
sios naudos. Mat pats Juozapas
Freiberge buvo mokæsis Kalnaka-
sybos akademijoje, kur tarp kitø
klausësi ir neptûnizmo autoriteto
paties Abrahamo Gotlybo Verne-
rio geologijos ir mineralogijos pa-
skaitø.
Kai kurie dalykai, pvz., mate-
matika, Pijorø mokykloje Ðèiutine
buvo dëstoma universitetiniu lygiu.
Taip pat mokyta fizikos, chemijos,
Gedimino Zemlicko nuotraukos
geografijos, geologijos ir kitø moks-
lø. Kokia puiki tai buvo mokykla,
faktiðkai kolegija, mums primena
ten buvæ árengti chemijos, gamtos,
istorijos ir mineralogijos, zoologijos
ir botanikos kabinetai, turtinga bib-
lioteka. Pijorø mokykloje dëstë ir
bûsimasis Vilniaus universiteto pro-
fesorius Stanislovas Bonifacas Jun-
dzilas, kuris Ðèiutine buvo ákûræs
puikø botanikos sodà. Panaðø sodà
jis vëliau kûrë ir Vilniuje, kai ið Pi-
lies g. Nr. 22–24 kiemo Þano Ema-
nuelio Þilibero ákurtasis ir Johano
Georgo Forsterio puoselëtasis Vil-
niaus universiteto botanikos sodas
buvo keliamas á Sereikiðkes, prie
Vilnelës, á ðalia Bernardinø vienuo-
lyno esanèià teritorijà.
Bet gráþkime prie I. Domeikos,
kuris aptariamoje Pijorø mokykloje
Ðèiutine mokësi 1812–1816 metais.
Ten iðryðkëjo jo polinkis á matemati-
kà, mineralogijà. Ðiuos savo polinkius
I. Domeika vëliau sustiprino studijo-
mis Vilniaus universitete ir Paryþiaus
kalnakasybos mokykloje, o pritaikyti
savo ðiø srièiø þinias galëjo gyvenda-
mas ir dëstydamas Èilëje.
Labiausiai mylëjo brolá
Kazimierà
Ne be nuostabos ir susiþavëjimo
paþymësime, kad visi trys broliai Do-
meikos, nors ir anksti netekæ tëvo,
mokësi Vilniaus universitete, gavo
puikø iðsilavinimà. Tuo paèiu metu
penkeriais metais uþ Ignotà vyresnis
brolis Adomas studijavo literatûrà,
kiek vëliau prie broliø prisidëjo ir
jaunëlis Kazimieras.
Vilniaus imperatoriðkojo uni-
versiteto studentø registracijos kny-
goje 557-uoju numeriu áraðyta Igno-
to Domeikos pavardë, ir ðis áraðas
áneðë gerokos painiavos á vëlesniø-
jø laikø lietuviðkàjà domeikianà, ðio
mokslininko gyvenimo ir veiklos ty-
rinëjimà. Mat I. Domeika minëtoje
studentø registracijos knygoje paþy-
mëjo klaidingà savo gimimo datà –
1801-uosius metus. Metais save pa-
sendino ir kaip neva penkiolikmetis
buvo priimtas á universitetà. Ið tik-
røjø jam tebuvo 14 metø. Nors labai
jaunas ir nuo septyneriø metø nað-
laitis, bet buvo spëjæs gauti gana
tvirtus mokslo pagrindus. Uþ tai ga-
lëjo bûti dëkingas vienuoliams pijo-
rams, kuriø vadovaujamoje mokyk-
loje Ðèiutine mokësi, taip
Nukelta á 8 p.
 8 IGNOTUI DOMEIKAI - 200
Perkopæs Andus
sugráþta á Tëvynæ (4)
Atkelta ið 7 p.
pat ir tuometiniam namø mokyto-
jui Anuprui Petraðkevièiui, kuris
Ðèiutine rûpinosi broliais Adomu
ir Ignotu Domeikomis, vëliau kar-
tu su jais studijavo Vilniaus uni-
versitete.
Ypaè artimi ir ðilti ryðiai Igno-
tà siejo su broliu Kazimieru. Ka-
zimieras vëliau rûpinosi Ne-
dzviadka, susiraðinëjo su Èilëje
gyvenusiu Ignotu, kuris po sûnelio
Henriko mirties net buvo iðsiren-
gæs vykti á Europà ir susitikti su
broliu. To padaryti jam nepavyko,
o Kazimierui mirus Ignotas jautë
didþiulá sielvartà, kad taip ir nesu-
gebëjo su broliu pasimatyti. Kazi-
mieras testamentu broliui Ignotui
paliko pusæ Nedzviadkos dvaro.
Tai dël ðios dalies tartis su dëde
Ignotu á Èilæ 1876 m. vyko antra-
sis Kazimiero sûnus Leonas. Ke-
lionë savaip ir nelaukta linkme pa-
kreipë Domeikø ðeimos likimà.
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinis direktorius Valentinas Milaknis,
LR ðvietimo ir mokslo ministerijos viceministras Rimantas Vaitkus ir Vilniaus m.
meras Artûras Zuokas pradeda I. Domeikai skirtàjá renginá
Santjage Leonas Domeika pamilo
savo pusseseræ Anità, mylimà dë-
dës Ignoto Domeikos dukterá. Le-
onas papraðë Anitos rankos.
Meilë buvo abipusë, tad vienin-
telis dalykas, dël kurio ásimylëjëliams
pavyko sutarti su tëvu – tai metus pa-
laukti. Susitarta, kad Leonas gráð á
Lietuvà, o po metø, jeigu jausmai ne-
iðblës, vël atvyks á Santjagà ir jaunieji
susituoks.
Metai pasirodë per ilgas laiko ið-
bandymas ir jau po pusmeèio, 1876 m.
lapkritá, Leonui antrà kartà atvykus á
Èilæ, buvo atðoktos vestuvës. Jaunieji
planavo vykti á Lietuvà ir kurtis Þybur-
tauðèinos dvare, tame paèiame, kur Ig-
notas Domeika kurá laikà gyveno pas
savo dëdæ bendravardá Ignotà.
Kartu su jaunaisiais rengësi
vykti ir Ignotas Domeika, kuriam
jau buvo 75-eri metai. Taèiau jam,
kaip politiniam tremtiniui, nebu-
vo galimybës apsigyventi Lietuvo-
je. Todël tikëjosi apsigyventi kur
nors Austrijos kontroliuojamoje
Lenkijos teritorijoje, kad ir ðalia
Krokuvos.
Visus ðiuos sumanymus suþ-
lugdë Èilës universitete vykæ rek-
toriaus rinkimai. Universiteto
bendruomenë geresnio preten-
dento á rektoriaus postà uþ I. Do-
meikà neturëjo, jis treèià kartà bu-
vo iðrinktas, tad pakoregavo ir sa-
vo planus. Apsisprendë dar 5 me-
tams iki kadencijos pabaigos likti
Èilëje ir á Europà gráþti – jau vi-
sam laikui, kai perkops sa-
vo 80-metá.
Kultûros istorijoje ir klaidos
gali turëti vertæ
Ið Vilniaus universiteto, ðio
mokslo ir kultûros lopðio, per visà
jo 423 metø istorijà á platø gyveni-
mo kelià iðëjo daugybë þmoniø, ku-
riø darbai, veikla ir gyvenimas tu-
rëjo átakos daugeliui tautø ir vals-
tybiø. Rektorius akad. Benediktas
Juodka teigia, jog maþdaug 60
proc. ðiandieninio Lietuvos moks-
lo, verslo ir politikos elito – tai ðio
Universiteto auklëtiniai. Ignoto
Domeikos 200-osioms gimimo me-
tinëms skirtoje konferencijoje Vil-
niuje ne kartà buvo pabrëþta, jog
þymiausi Vilniaus universiteto auk-
lëtiniai per visà jo daugiametæ is-
torijà – tai poetas Adomas Micke-
vièius ir gamtos mokslø atstovas
Ignotas Domeika. Ádomu, jog abu
studijas ðiame universitete pradë-
jo nuo tø paèiø fizikos ir matema-
tikos mokslø. Tiesa, Adomas me-
tais anksèiau – 1815-aisiais ir
tiksliøjø mokslø studijø jam pakako
vieneriems metams, nes nuo kitø
mokslo metø – 1816-øjø, kai á uni-
versitetà ástojo I. Domeika, A. Mic-
kevièius jau studijavo literatûrà.
1979 m. minint Vilniaus univer-
siteto 400 metø sukaktá Didþiajame
kieme buvo ámûryta I. Domeikos at-
minimo lenta. Joje áraðyta jo gimimo
data, kurià stodamas á universitetà
nurodë pats studentas. Dalis moks-
lo istorijai neabejingø þmoniø 2001
m. reiðkë nepasitenkinimà, kodël ne-
minimas I. Domeikos jubiliejus – ne-
jau pamirðtas? Kaltas buvo ne uþ-
marðumas, bet apsisprendimas iðtai-
syti mokslininko gimimo datà ir mi-
nëti tikràsias gimimo metines 2002
metais.
Yra apie kà pamàstyti. Daug
kam gali kilti mintis, kad kone 200
metø neiðsiaiðkinome savo þymiau-
sios mokslo asmenybës gimimo da-
tos. Tarkime, mokslo istorikai ir
I. Domeikos biografai iðsiaiðkinæ,
þino, bet plaèiàjà visuomenæ tos þi-
nios ne visada pasiekia.
Galima iðgirsti siûlymø, kad
klaidingà I. Domeikos gimimo da-
tà reikia pataisyti ir jam skirtoje at-
minimo lentoje Vilniaus universite-
to sienoje. Galimas dalykas, taip ir
bus padaryta. Kita vertus, mûsø
klaidos – juk taip pat mûsø istorijos
dalis, tam tikras kelio ir klystkeliø á
paþinimà þenklas. Mokslo istorikui
tikriausiai jis gali teikti ir naujo pe-
no apmàstymams, skatinti atlikti
naujus tyrinëjimus.
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
Vilniø pamilau, kaip savo
protëvio miestà
Ignotui Domeikai skirtoje konfe-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
rencijoje á keletà Mokslo Lietuvos
klausimø atsakë mûsø þymaus
kraðtieèio mokslininko proproanû-
kë ponia PAZ DOMEYKO, kuri jau
antrà kartà á Vilniø atskrido ið tolimo-
sios Australijos. Su vieðnia kalbëta-
si susipaþinimo vakaro metu, kuris
dar prieð prasidedant konferencijai
buvo surengtas Þaltvykslës kavinë-
je. Ponia Paz Domeyko kalbëjo ispa-
niðkai, bet tai nebuvo joks kliuvinys,
nes ðalia sëdëjo prof. Romualdas
Ðviedrys, ne vienerius metus gyve- I. Domeikos proproanûkë Paz Domeyko Vilniaus konferencijoje skaito praneðimà
apie savo þymiojo protëvio ðeimos gyvenimà
næs Kolumbijoje. Profesorius atliko
do, ar dalijantis Ignoto Domeikos kû- liau taip pat prancûzai, vokieèiai ir
kvalifikuoto vertëjo vaidmená, tiesa,
rybiná palikimà negali kilti ir tam tik- ðveicarai, net italai ir turkai juk gali
daþnai pamirðdamas, kad ðá kartà jis ra konkurencija: kam jis turëtø pri- puikiai bendradarbiauti, nes visiems
tëra vertëjas: mat su miela ponia pa- klausyti daugiau, kam maþiau? mums ðios asmenybës reikðmingos, tam
sikalbëti ispaniðkai – ir dar apie Ig- Pirmiausia turiu pasakyti aiðkiai ir tikrais saitais mus visus susieja pasau-
be uþuolankø, kad Ignotas Domeika lio mokslo ir kultûros istorijoje.
notà Domeikà! – paèiam prof. buvo lietuvis, vadino save lietuviu. Jam Tai tiesa. Ðiø metø birþelio mënesá
R. Ðviedriui tai buvo, ko gero, ið buvo artimi jo gero bièiulio poeto pagaliau man pavyko iðleisti knygà Gy-
aukðèiau siøsta dovana. Supranta- Adomo Mickevièiaus, taip pat Vil- venimas tremtyje apie Ignotà Domeikà.
ma, jog ðiomis aplinkybëmis Moks- niaus universiteto ugdytinio, posmai, Að ieðkau laiðkø, kuriuos I. Domeika
kuriais prasideda poema Ponas Tadas: paraðë savo pusbroliui Vladislavui Las-
lo Lietuvos redaktoriaus gal ir kiek Tëvyne Lietuva, mielesnë uþ svei- kovièiui (Wùadisùaw Laskowicz) á Pary-
ákyrûs klausimai vieðniai susipa- katà! þiø. Tuos laiðkus, kiek radome, ið len-
þinimo vakare galëjo atrodyti tik Kaip reik tave branginti, vien tik kø kalbos iðvertëme á ispanø kalbà. Tie
tam tikras nepatogumas, su ku- tas pamato, laiðkai labai aiðkiai rodo, kà I. Domei-
Kas jau tavæs neteko. Nûn tave ka iðgyveno toli nuo tëvynës, emigraci-
riuo geriau susitaikyti, kai iðvengti vaizduoju joje. Jis savo ðirdá atveria laiðkuose pus-
vis vien neámanoma. Að, ilgesy groþiu sujaudintas ta- broliui gal labiau negu bet kam kitam.
vuoju*. Mokslo Lietuvos skaitytojui bû-
Gerbiamoji ponia Paz Domeyko, Taèiau lietuviai nëra tokie godûs, tø ádomu suþinoti, kuo uþsiimate
kokie pirmieji Jûsø áspûdþiai, atvykus kad pavydëtø ðios asmenybës kitoms Australijoje?
á Lietuvà? tautoms. Mes puikiausiai suprantame, Esu gimusi Èilëje ir mano gimtoji
Prieð 3 metus, kai pirmà kartà kad sàvokà Lietuva poetas vartojo is- kalba yra ispanø kalba. Australijoje
lankiausi Lietuvoje, pamilau ðià ða- torinës Lietuvos, t. y. Lietuvos Didþio- atsiradau dël to, kad dirbau kelioniø
lá. Tokie buvo mano pirmieji áspû- sios Kunigaikðtystës prasme. Todël á ðià agentûroje, daug teko vaþinëti po pa-
dþiai ir jie antrà kartà atvykus á Vil- sàvokà galime pretenduoti ne tik mes, saulá. Jau 4 metai esu pensininkë. Va-
niø tik sustiprëjo. etniniai lietuviai, bet ir baltarusiai bei dinasi, turëjau laiko imtis knygos apie
Kas jums èia padarë áspûdá – gam- kiti buvusios istorinës Lietuvos þemiø savo þymøjá proprosenelá. Laisvai kal-
ta, architektûra, o gal þmonës? atstovai. Adomui Mickevièiui, kaip ir bu angliðkai, tad ir ðià knygà paraðiau
Vilniø pamilau dël to, kad èia jo bendraþygiui Ignotui Domeikai, sà- anglø kalba, paskui iðverèiau á ispanø
mano proprosenelis Ignotas Domei- voka lietuvis reiðkë ne tautinæ, bet is- kalbà. Noriu jà platinti pirmiausia is-
ka studijavo universitete, subrendo torinæ, regioninæ priklausomybæ. panø kalba kalbanèiose ðalyse.
kaip asmenybë. Esu labai jautri, to- (Juokiasi.) Gimiau Èilëje, bet Kadangi nesu istorikë ir apskri-
dël visa tai mane labai veikia. Juk jau 30 metø gyvenu Australijoje, to- tai joks mokslo þmogus, tai knygoje
èia, galima pasakyti, mano giminës dël tam tikra prasme taip pat jau- daugiau pabrëþiu Ignoto Domeikos
pradþia. Tad kaip galëèiau nemylëti èiuosi iðeivë ið savo Tëvynës, tegu ir asmeniná, ðeimos gyvenimà. Þino-
ðito kraðto? savo noru iðëjusi. Todël galiu sakyti, ma, toli graþu ne visus ðio mokslinin-
Ignoto Domeikos kûrybinis paliki- kad pabuvojusi Lietuvoje geriau pra- ko laiðkus kol kas pavyko iðversti á
mas, jo nuveikti mokslo darbai ðian- dëjau jausti ir Ignoto Domeikos nos- man geriau þinomas anglø ir ispanø
dien priklauso visam pasauliui, taèiau talgijà savo tëvynei. kalbas. Tad darbo norintiems tirti Ig-
lietuviams, baltarusiams, lenkams, èi- Jûs visai neatsitiktinai prisiminëte noto Domeikos moksliná ir kûrybiná
lieèiams tai yra ypatinga vertybë, nes Adomà Mickevièiø. Ðios dvi asmenybës – palikimà, apskritai ðios asmenybës
kiekvienai ið èia paminëtø tautø Igno- Adomas Mickevièius ir Ignotas Domei- gyvenimà, dar yra pakankamai.
tas Domeika yra savas, o jo mokslinis ka – susieja daugelá tautø. Per ðias as- Ar visiems Ignoto Domeikos pali-
ir kûrybinis palikimas yra neatsiejama menybes, jø palikimo tyrinëjimà lietu- kuonims, kuriø pasaulyje yra keli ðim-
Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Èilës viai, baltarusiai, lenkai, èilieèiai, paga- tai, vienodai rûpi ðio didþio protëvio at-
mokslo istorijos dalis. Kaip Jums atro- * Vertë Vincas Mykolaitis-Putinas minimas ir kûrybinis palikimas? Gal
tie palikuonys jau turi ásteigæ koká nors
savo klubà? Juk iðties stebina ðios gimi-
nës atstovø susitelkimas, nes ðtai á ðià
Ignotui Domeikai skirtà konferencijà
Vilniuje juk atvyko mokslininko pali-
kuonys ið daugelio ðaliø – Èilës, JAV,
Norvegijos, Australijos. Vadinasi, jie vi-
si palaiko ryðius, turi bendrø siekiø.
Kol kas jokio klubo, kuris vieny-
tø Ignoto Domeikos palikuonis, në-
ra. Taèiau kaip tik ðiais metais Èilëje
ir buvo pabandyta susijungti á tam tik-
rà dariná – Ignoto Domeikos kultûros
centrà. Jeigu visus sumanymus pa-
vyks ágyvendinti, tai á ðá centrà galës
atvykti Ignoto Domeikos mokslinio ir
kûrybinio paveldo tyrinëtojai ið ávai-
Ponia Paz Domeyko susipaþinimo vakaro metu su Lietuvos mokslo istorikø ir riø ðaliø ir turës sàlygas èia dirbti.
filosofø asociacijos prezidentu prof. Juozu Algimantu Krikðtopaièiu ir Niujorko
politechnikos universiteto prof. Romualdu Ðviedriu Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
Tø ðlovës spinduliø
pakaks visiems
Ignoto Domeikos 200-osioms
gimimo metinëms skirtosios kon-
ferencijos metu kalbiname buvusá
ilgametá Vilniaus universiteto rek-
toriø, Lietuvos mokslø akademijos
tikràjá nará prof. JONÀ KUBILIØ.
Gerbiamasis Rektoriau, dalyvaujate
mokslinëje konferencijoje, kurioje áspû-
dingai pagerbiamas Vilniaus universite-
to auklëtinis Ignotas Domeika, beje, lygiai
prieð 180 metø apgynæs magistro darbà ið
matematikos. Ar Jums vadovaujant Uni-
versitetui buvo tokiø graþiø progø pagerbti
ðá pasaulinio garso mokslininkà, o jeigu
buvo, tai kaip jomis pasinaudota?
Pirmiausia prisiminëme ir pami-
nëjome, kai raðëme Vilniaus univer-
siteto istorijà*. Minint, regis, Igno-
to Domeikos 170-àsias gimimo me-
tines á Èilæ vyko Lietuvos delegaci-
ja, kuriai vadovavo LTSR Ministrø
Tarybos pirmininko pavaduotojas
Ksaveras Kairys. Delegacijoje buvo
raðytojas ir þurnalistas Albertas Lau-
rinèiukas. Prisimenu, iðvykstanèiai
delegacijai ádaviau kaþkokià dovanà,
praðydamas perduoti Èilës universi-
tetui Santjage. Tai yra tam universi-
tetui, kurio rektoriumi net keturis
Buvæs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius prof. Jonas Kubilius (deðinëje)
pertraukos metu bendrauja su konferencijos dalyviais
kartus ið eilës buvo renkamas mûsø
Universiteto auklëtinis Ignotas Do-
meika. O ruoðdamiesi Vilniaus uni-
versiteto 400 metø sukakèiai Didþio-
jo kiemo arkadoje ámûrijome ir len-
tà I. Domeikai atminti.
Taigi negalima sakyti, kad Igno-
to Domeikos nebûtume prisiminæ.
Minëdavome ir prie progos pagerb-
davome.
Ignotas Domeika ideologiðkai to
meto valdþiai nekliuvo, nebuvo perso-
na non grata?
Neperdëkime su tuo kliuvimu.
Reikëjo tinkamai pateikti, gal kai ka-
da kai kà ir nutylëti, pvz., kad Igno-
tas Domeika dalyvavo 1831 metø su-
kilime. Jeigu ir minëti, tai ne per
daug pabrëþiant. Buvo tam tikros
þaidimo taisyklës, kuriø laikantis ga-
lima buvo daug naudingo padaryti.
Dabar kartais labai perdeda apie to
meto sàlygas ir veikimo bûdus tie
vaikëzai, kurie tada negyveno ir to
gyvenimo nepaþásta.
*Vilniaus universitetas. Redakcinë
kolegija: A. Bendþius, J. Kubilius,
J. Þiugþda, V., 1966.
geriau, jeigu apibendrinimus darytu-
me konferencijai pasibaigus. Taèiau
pirmas áspûdis – labai geras. Matau
atliktà solidø organizaciná darbà,
mano manymu, konferencija prasi-
dëjo labai sëkmingai.
Mûsø praeities istorija sudëtin-
ga, ypaè opus ir keblus yra lietuvybës
klausimas. Mes ligi ðiol per lengva
ranka atiduodavome kaimynams sa-
Þinoma, tai buvo bjaurus laiko- vo didþiuosius. Ðtai Adomas Micke-
tarpis, o ypaè J. Stalino epocha. O vièius, jis juk buvo Rimvydas!
paskui þmonës juk gyveno, dirbo ir Ið bajorø Rimvydø giminës.
nemaþa padarë. Neturëtume nu- Ið Rimvydø giminës. Ir jo metri-
braukti. kuose paraðyta: Mickiewicz Rimwi-
Intelektualø prievolë savo tautai ir das. Savo akimis skaièiau. Bet ne,
yra bet kokiomis sàlygomis, net ir ne- mûsø Universiteto Mokslo muziejui
palankiausiomis aplinkybëmis, dirbti niekaip negalëjau ápirðti, kad bûtø
tautai bûtinà darbà ir pasiekti ámano- padëtas bent A. Mickevièiaus metri-
mø rezultatø? kø nuoraðas. Oi, kà èia mums lenkai
Tai ir buvo daroma, juk kalba ëjo pasakys ir t. t.
apie mokslà ir mokslininkus. Kitas Ir kà gi pasakys lenkai? Paneigs,
dalykas, kur buvo daroma pigi poli- kad Adomas Mickevièius kilæs ið Rim-
tika. Tada jau buvo ne tik prisitaiko- vydø giminës?
ma. Ðtai disidentiniame judëjime Paskui mane pradëjo átikinëti,
pradëjus reikðtis garsiajam fizikui kad ir tokiø metrikø nesà. Pareiðkiau:
Andrejui Sacharovui tuojau ið Mask- Nuvaþiuokite á Naugardukà, aplanky-
vos pasigirdo komanda ir visose sà- kite Adomo Mickevièiaus muziejø ir
junginëse respublikose vieningai bu- pamatysite tø metrikø kopijà.
vo pasiraðinëjami mokslininkà smer- Gal laikui bëgant, mums europë-
kiantys pareiðkimai. Tiesà sakant, jant visi ðie dalykai ir emocijos atlëgs?
man pavyko iðvengti to pasiraðymo, Ar turime kà dalytis? Gal verèiau
bet ne visiems taip pasisekë. mums patiems stengtis stiebtis ir aug-
Tai tik vienas nemalonus faktas, ti iki Adomo Mickevièiaus ir Ignoto
o tokiø ir panaðiø atvejø juk yra bu- Domeikos idealø lygmens. Ne patys
væ ne vienas. Negi savo noru þmonës puoðkimës savo protëviø nuopelnais,
tuos pasmerkimo pareiðkimus raðë- bet gal savo darbais, bent siekiais pa-
si: juk bûtø pamëginæs Mokslø aka- mëginkime jiems prilygti. Neprilygsi-
demijos prezidentas nepasiraðyti. me, bet svarbu siekis. O mûsø minimos
Taèiau nuostabu tai, kad TSRS asmenybës – tai pasaulio pilieèiai.
mokslø akademija ið savo nariø gretø Tà patá esu sakæs jau senø seno-
vëje: tai yra tokios didelës asmeny-
bës, kad jø ðlovës spinduliø pakaks
Gedimino Zemlicko nuotraukos
visiems. Taèiau visai jø atsisakyti,
kaip mes kartais darome, neturime
jokios teisës. Bûtø nedovanotina.
Bjauri lietuvio savybë: lásti ki-
tiems á pauodegá. Lindome ru-
sams, kai kas mëgindavo lenkams,
o dabar begëdiðkai lendame ame-
rikonams.
Ðtai ðitø þodþiø, Profesoriau, mes
á Mokslo Lietuvà neádësime.
O kodël neádësite? Prieð kà nors
dëdami pirma turite parodyti tekstà
su mano þodþiais, kad þinoèiau, kà
dedate.
Mokslo Lietuva kitaip niekada ir
nedaro. Visada savo autorius supaþin-
dina su parengtu spausdinti tekstu.
Todël mûsø draugystë ligi ðiol ir
nenutrûko. Bet kà èia Jûs mane ko-
ridoriuje pasigavæs kalbinate.
Ekspromtas. Argi tai blogai? Juk
ekspromtas – pats geriausias bûdas po-
þiûriui iðdëstyti. Tai, kas guli ant ðir-
Andrejaus Sacharovo nepaðalino. dies, kas kliûva.
Akademikams pakako principingumo. Kol kas konferencijoje niekas
Nebuvo kalbos apie iðmetimà ið nekliûva.
Akademijos, Akademija nepaðalino ir Solidu?
ðarlatano Lysenkos ir dar bjauresniø. Taip.
Kalbëta apie pasmerkimà. Ðtai tada Parengtieji leidiniai apie Ignotà
TSRS MA akad. A. Sacharovà ir dar Domeikà vykæ?
kaip smerkë. Vienas kitas Akademijos Man atrodo, vykæ. Nors tik prieð
narys, pvz., garsusis fizikas Piotras Ka- porà valandø man buvo padovanoti,
pica galëjo iðsisukti ir to pareiðkimo að jø dar nespëjau perskaityti, tik pa-
nepasiraðyti, o kitas – negalëjo. varèiau. (Juokiasi.)
Suprantu, gerbiamasis Profeso- Sveèiø pakankamas rangas ir kie-
riau, kad praeitis yra visados su mu- kis? Gal per maþai pakviesta politikø?
mis, ji niekur nedingsta ir jaudina. Ta- Manau, kad uþtenka. Valdþios
èiau ðiandien mes minime mûsø pui- þmonës pakviesti ir jie atstovauja ne
kaus mokslininko, kilniø idealø þmo- partijoms. Jø pareiga dalyvauti ir pa-
gaus Ignoto Domeikos 200-øjø gimimo gerbti konferencijos dalyvius.
metiniø jubiliejø. Nuostabu, kad ðis Vilniaus universiteto autoritetas
mûsø senojo Vilniaus universiteto auk- renginio metu ir po jo nesuðlubuos?
lëtinis ðiandien taip priartëjo prie mû- Ë-ë. Vilniaus universiteto auto-
sø, kaip dar niekada nëra buvæ. Ir vis ritetas ganëtinai didelis, sugadinti ne
dëlto þinodamas Jûsø beveik prieþo- taip lengva. Kaip ir pakelti.
dþiu tapusá reiklumà paklausiu: gal Bet pripaþinkite, jog buvo jau ne
rengiantis jubiliejui ne viskas gerai pa- vienas mëginimas.
daryta, gal buvo galima geriau? Jûs èia man baikite. (Juokiasi.)
Mano reiklumo neperdëkite. Að Aèiû, Profesoriau, uþ linksmus ir
juk pedagogas, turiu bûti ir reiklus, teisingus atsakymus.
ir atlaidus. Kalbamës konferencijos
pirmos pertraukos metu, todël bûtø Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
9
LIETUVOS MOKSLO PREMIJØ KOMITETAS PRANEÐA, KAD
2002 m. LIETUVOS MOKSLO PREMIJOMS PATEIKTI ÐIE DARBAI
HUMANITARINIØ IR SOCIALINIØ MOKSLØ SEKCIJA
1. ROMUALDAS GRIGAS. Darbø ciklas „Lietuviø tautos socialinës
organizacijos ir jos pokyèiø analizë (1991–2001 m.)“. Pateikë: Socialiniø
tyrimø instituto Taryba.
2. VIKTORIJA DAUJOTYTË-PAKERIENË. Darbø ciklas „Ið litera-
tûros fenomenologijos (1998–2001 m.)“: Tekstas ir kûrinys. – Vilnius: Kul-
tûra, 1998, – 280 p. Literatûros filosofija: [Vadovëlis]. – Vilnius: Vilniaus
dailës akad. l-kla, 2001, – 151 p. Paraðyta moterø. – Vilnius: „Alma litte-
ra“, 2001, – 856 p. Pateikë: Vilniaus universiteto Senatas.
3. BRONISLAVA KERBELYTË. Darbø ciklas „Pasakojamosios tau-
tosakos struktûrø ir semantikos raidos tyrinëjimai bei sistematika (1970–
2001 m.)“. Pateikë: Vytauto Didþiojo universiteto Senatas.
4. INGË LUKÐAITË. Reformacija Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtys-
tëje ir Maþojoje Lietuvoje XVI a. treèias deðimtmetis – XVII a. pirmas
deðimtmetis. – Vilnius: „Baltos lankos“, 1999, – 647 p. Pateikë: Lietuvos
istorijos instituto Taryba.
5. JONAS MINKEVIÈIUS. Darbø ciklas „Lietuvos istorinës ir ðiuo-
laikinës architektûros tyrimai (1967–2000 m.)“. Pateikë: Kauno techno-
logijos universiteto Senatas, Architektûros ir statybos instituto Taryba.
6. JONAS PAULAUSKAS, IRENA ERMANYTË, GERTRÛDA NAK-
TINIENË, ZITA ÐIMËNAITË. Frazeologijos þodynas. – Vilnius: Lietuviø
kalbos institutas, 2001, – 886 p. Pateikë: Lietuviø kalbos instituto Taryba.
FIZINIØ MOKSLØ SEKCIJA
1. JÛRAS BANYS, SAULIUS LAPINSKAS, EVALDAS TORNAU.
Darbø ciklas „Faziniø virsmø kietame kûne teorinis ir eksperimentinis
tyrimas (1985–2001 m.)“. Pateikë: Vilniaus universiteto Senatas, Puslaidi-
ninkiø fizikos instituto Senatas.
2. MINDAUGAS BLOZNELIS, VIGIRDAS MACKEVIÈIUS, EUGE-
NIJUS MANSTAVIÈIUS. Darbø ciklas „Stochastiniø, aritmetiniø ir kom-
binatoriniø procesø ribinës teoremos ir modeliavimas (1978–2001 m.)“.
Pateikë: Vilniaus universiteto Senatas.
3. MINDAUGAS DAGYS, ÞILVINAS ANDRIUS KANCLERIS, RI-
MANTAS SIMNIÐKIS. Darbø ciklas „Didelës galios mikrobangø impulsø
jutikliø kûrimas ir taikymas (1986–2001 m.)“. Pateikë: Puslaidininkiø fi-
zikos instituto Senatas.
4. VACLAVA ZELIONKAITË, VITALIJUS JANICKIS, ALGIMAN-
TAS ÞEBRAUSKAS. Darbø ciklas „Nemetalø ir jø junginiø chemijos, san-
daros ir technologinio panaudojimo studijos (1970–2001 m.)“. Pateikë:
Kauno technologijos universiteto Senatas.
5. ARTÛRAS ÞUKAUSKAS, SAULIUS ANTANAS JURÐËNAS, GIN-
TAUTAS TAMULAITIS, VIDMANTAS GULBINAS. Darbø ciklas „Ener-
gijos virsmai ðviesa suþadintose puslaidininkinëse medþiagose ir nano-
dariniuose (1985–2001 m.)“. Pateikë: Vilniaus universiteto Senatas, Fizikos
instituto Taryba.
BIOMEDICINOS MOKSLØ SEKCIJA
1. VINCAS BÛDA, ALEKSANDR JURKEVIÈ, ALINA IRENA
ÐVEISTYTË. Darbø ciklas „Gyvûnø elgsenos reguliatoriø tyrimai (1978–
2001 m.)“. Pateikë: Ekologijos instituto Taryba.
2. NARIMANTAS ÈËNAS, JUOZAS KULYS. Darbø ciklas „Kseno-
biotikø oksidacinës-redukcinës transformacijos ir citotoksiðkumo mecha-
nizmø tyrimai (1988–2001 m.)“. Pateikë: Biochemijos instituto Taryba.
3. ELENA MONCEVIÈIÛTË-ERINGIENË. Darbø ciklas „Vëþys – evo-
liucinis piktybinis rezistentiðkumas kaip paveldo programa làstelëms iðgyventi
(1972–2001 m.)“. Pateikë: Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Taryba.
4. ALGIS PETRAS PISKARSKAS, RIÈARDAS ROTOMSKIS,
GIEDRË VIRGILIJA STRECKYTË, BENEDIKTAS JUODKA, VIDA
KIRVELIENË, LIUDVIKA LAIMA GRICIÛTË, KONSTANTINAS PO-
VILAS VALUCKAS, LAIMA BLOZNELYTË-PLËÐNIENË, JANINA DI-
DÞIAPETRIENË. Darbø ciklas „Fotosensibilizuota navikø terapija: fi-
zikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000
m.)“. Pateikë: Vilniaus universiteto Senatas.
5. VYTAUTAS URBANAVIÈIUS. Darbø ciklas „Veido atkûrimas pa-
gal kaukolæ ir asmens tapatybës nustatymas (1962–2001 m.)“. Pateikë:
Lietuvos morfologø mokslinë draugija.
TECHNOLOGIJOS MOKSLØ SEKCIJA
1. VYTAUTAS BARZDAITIS, REMIGIJUS JONUÐAS, ALGIRDAS
JURKAUSKAS, VITALIJUS VOLKOVAS. Darbø ciklas „Rotoriniø sis-
temø dinamikos tyrimai ir diagnostika (1987–2001 m.)“. Pateikë: Kauno
technologijos universiteto Senatas.
2. BRUNONAS GAILIUÐIS, JONAS JABLONSKIS, MILDA KOVA-
LENKOVIENË. Darbø ciklas „Lietuvos pavirðiniai vandens iðtekliai, jø
kaita ir naudojimas energetikai bei jûrø transportui (1980–2001 m.)“. Pa-
teikë: Lietuvos energetikos institutas.
3. JONAS GYLYS, GINTAUTAS MILIAUSKAS, STASYS ÐINKÛ-
NAS. Darbø ciklas „Impulso, ðilumos ir masës perneðimo procesai ter-
moenergetiniuose objektuose (1973–2001 m.)“. Pateikë: Kauno technolo-
gijos universiteto Senatas.
4. VYTAUTAS JONAS STAUSKIS. Darbø ciklas „Saliø akustikos ty-
rimai, inþineriniai sprendimai ir jø realizavimas (1977–2001 m.)“. Pateikë:
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senatas.
5. PETRAS RIMANTAS VENSKUTONIS. Darbø ciklas „Natûraliø
maisto priedø ir kitø biologiðkai vertingø maistiniø medþiagø iðskyrimo,
perdirbimo ir panaudojimo technologijø kûrimas ir tyrimai (1982–2001
m.)“. Pateikë: Kauno technologijos universiteto Senatas.
Atsiliepimus ir siûlymus siøskite Lietuvos mokslo premijø komitetui
iki 2002 m. gruodþio 20 d. adresu: Gedimino pr. 3–1, 2600 Vilnius.
Lietuvos mokslo premijø komitetas
10 GYVENIMO ISTORIJA
Pradþia Nr. 18
Kalbamës su Lietuvos karo
akademijos patarëju, vieðojo ad-
ministravimo daktaru ALGIRDU
VINCU KANAUKA. Mûsø tautie-
tis 1955–1976 m. tarnavo JAV ka-
ro aviacijoje, dirbo elektroninio
karo uþduoèiø direktoriumi stra-
teginiø bomboneðiø daliniuose,
kariniø mokslø tyrimø instituci-
jose bei tarptautiniø ryðiø kari-
ninku naujøjø technologijø ini-
ciatyvoms Europoje. Karo Viet-
name dalyvis. Nuo 1977 m. dirbo
inþinieriumi vadybininku JAV
aviacijos ir kosminiø sistemø
moksliniø tyrimø centruose ir
pramonëje. Dalyvavo JAV strate-
ginës gynybos iniciatyvos bei
dirbtiniø Þemës palydovø pro-
gramose dirbdamas The Aero-
space Corporation, kuri buvo þy-
mus kosminës erdvës federali-
niø kontraktø ir tyrimø centras.
Dr. Algirdà Vincà Kanaukà
kalbina Gediminas Zemlickas.
Egzotiðki Havajai ir
Japonija
Tarnaudamas JAV karo aviacijo-
je tapau Hickam aeroklubo prezi-
dentu ir daug skraidþiau Havajuose
bandydamas imituoti japonø puoli-
mà prieð Pearl Harbor (juokauju).
Buvo ir nuotykiø: keletà kartø vos
nenusisukom sprando tais maþyèiais
klubo lëktuvais nardydami tarp
dþiunglëse dunksanèiø ugnikalniø,
apsuptø tropinës augmenijos, kuri
atrodë labai spalvingai ir buvo pilna
paukðèiø. Tai vaizdas, primenantis
rojø, koká tik galima þemëje ásivaiz-
duoti. Mëgindavome tuos ugnikal-
nius filmuoti ir fotografuoti nusileis-
dami þemai ir lëtai skrisdami – tai
buvo gana pavojinga. Pabuvoti Ha-
vajuose buvo labai malonu, tai spal-
vingas mano gyvenimo laikotarpis.
Teko aplankyti didþiuosius pasaulio
ugnikalnius Mauna Kea ir Mauna
Loa, ten net slidinëjome. O pakalnë-
je natûralûs karðto vandens tvenki-
niai, á la paradiso. Taigi tikras rojus.
Honolulu – þavus miestas, pilnas hu-
là ðokanèiø graþuoliø merginø.
Bet Havajai juk ne vienintelis eg-
zotiðkas kraðtas, kuriame Jums liki-
mas lëmë pabuvoti?
1956 m. teko nuskristi ir ðiek tiek
pabûti Japonijoje, kai ta ðalis dar tik
pradëjo atsibusti. Að jau tada paste-
bëjau japonø energijà, darbðtumà,
iniciatyvumà bei kûrybingumà, apie
tai raðiau ir savo dienoraðtyje, todël
nenustebau, kai Japonija tapo ekono-
miniu stebuklu. Teko apsilankyti gar-
siajame Tokijo universitete ir pasikal-
bëti apie japonø poþiûrá á Antrojo pa-
saulinio karo prieþastis. Mano nuo-
stabai, jie nejautë didelës moralinës
kaltës uþ iðpuolá prieð Pearl Harbor,
laikë veikiau tik klaida. Kalbëjo apie
amerikieèiø naftos embargà Pietryèiø
Azijoje prieð Japonijà ir t. t. Buvo
proga apþiûrëti Tokijo ádomybes –
muziejus, Imperatoriaus rûmus ir Fu-
dzijamos kalnà, sintoistø ðventyklas,
aplankyti kabuki teatrà.
Vëliau teko bûti stebuklingoje,
graþiojoje Gvatemaloje prie Atitla-
no eþero, Peru ir kitose Pietø Ame-
rikos ðalyse. Lankiausi ir Ramiojo
vandenyno salose – Taityje, Fidþyje
(Fiji), Naujojoje Zelandijoje, Filipi-
nuose, Guame, Aliaskoje. Ten man
teko skraidyti ávairiais kitais
lëktuvais, pvz., RC-135.
Man teko dalyvauti pasaulyje
vykusiame „elektronikos kare“ (2)
Kepti tarakonai ir gyvatë
ant ieðmo
Supratau, jog ilgam iðsiskyrëte su
Amerika.
Teko sugráþti, kai dalyvavau ilguo-
se ir sudëtinguose ðturmano kursuo-
se. Mokiausi navigacijos ir valdyti
elektroninius ginklus, t. y. automati-
B-58 bomboneðis leidþiasi 160 myliø per valandà greièiu, todël reikalingas
nes patrankas, elektromagnetinius
trukdytuvus, signalø analizatorius,
valdomas raketas ir t. t. Po to baigiau
kovinës parengties kursus, kur buvo-
me rengiami atlikti labai specifiðkas
kovines taktikos bei kitokio pobûdþio
uþduotis strateginiais bomboneðiais
B-52. Reikëjo pereiti ir labai þiaurius
iðgyvenimo kursus, kad bûtume pajë-
gûs ir veiksmingi kovotojai, jeigu tek-
tø nusileisti su paraðiutu prieðo þemë-
je. Mus palikdavo miðkinguose kal-
nuose, JAV ðiaurës vakaruose. Ten
reikëdavo iðmokti bûti pëstininkais ir
kovoti su besivejanèiais prieðais, su-
simedþioti valgio, slapstytis. Valgyti
teko ir varnø, þiurkiø ir gyvaèiø, kep-
tø ant ieðmo, kurá atstodavo durtuvas.
Kepti tarakonai ir visokie kirminai,
kuriø apsèiai galima rasti kelmuose,
taip pat gardûs, ypaè jeigu keletà die-
nø burnoje nieko neturëjæs. Taigi su-
þinojome, kiek daug maisto galima
rasti miðke. Draugai sakë, kad með-
kø, ypaè grizliø, kepenys yra didelis
delikatesas. Tik gana sunku prie tø
grizliø prieiti ir tuos skanëstus iðimti.
stabdymo paraðiutas
Tie skrydþiai maþai kuo
skyrësi nuo koviniø
Bet visa tai – egzotika, teisingiau,
iðgyvenimo bûtinybë susidarius tam
tikroms aplinkybëms. O kasdienybë –
B-52?
B-52 bomboneðiai ir ðiandien
dar naudojami JAV karinëse oro pa-
jëgose. Suprantama, jog tie dabarti-
niai B-52 yra labai modifikuoti ir ne-
palyginami su senaisiais, tai beveik
visai nauji bomboneðiai. Beveik visi
águlos nariai buvo karininkai. Tai ap-
skritai bûdinga aviacijai, kur karinin-
kai patys kovoja ir naikina prieðà. To-
dël palyginti su valdanèiais kitas gin-
klo rûðis mes, bomboneðiø águlø na-
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
B-52 kovinëje parengtyje prie pakilimo tako
riai, þinoma, dël to laikome save eli-
tiniais kovotojais. Kartais prieð ypa-
tingas misijas, kurios bûdavo labai
pavojingos, prieð skrydá mums bûda-
vo surengiami iðkilmingi pietûs. Pa-
davëjai su smokingais mums patiek-
davo kepsná su kiauðiniene, o griþæ
gaudavome pasilepinti puikioje pir-
tyje. Mûsø vadas generolas Curtiss
Le May nieko negailëdavo savo rink-
tinëms kovinëms águloms, tarp kuriø
buvo ir mûsø águla.
Kur tuo metu dislokavotës?
Buvau dislokuotas B-52 bazëje
Teksaso valstijoje. Dalyvaudavau bu-
dëjimo skrydþiuose: karo atveju bu-
vome pasirengæ bemat pakeisti nu-
matytà kursà, skristi á anksèiau nu-
matytus taikinius ir juos sunaikinti
bombomis arba raketomis oras-þe-
më. Teko dalyvauti daugelyje treni-
ruoèiø skrydþiø, kurie buvo taip su-
Bomboneðio B-58 (Mach-2) águla: pilotas S. Wilcox, nius bomboneðius su
navigatorius ir bombarduotojas M. Faulice bei lëktuvo branduoliniu ginklu bû-
elektroninës gynybos valdytojas A. Kanauka (1961 m.) davo pakëlusios á orà
Nuotraukos ið Walter J. Boyne. Silver Wings. A History of the United States Air Force, 1993
reþisuoti, kad beveik nesiskyrë nuo
tikro karo veiksmø. Tam buvo nau-
dojami kompiuterinio modeliavimo
metodai, kurie imituodavo prieðo ra-
daro tinklø dispozicijà, prieðlëktuvi-
næ gynybà ir mums skirtus taikinius.
Nuo tikrø koviniø skrydþiø tos mû-
sø treniruotës skyrësi tik tuo, kad ne-
jautëme vadinamojo pucker factor –
galimos mirties jausmo, kuris vi-
siems atsiranda tikroje kovoje. Átam-
pa vis dëlto bûdavo didþiulë, nes tek-
davo atlikti labai sunkias uþduotis.
Be to, nuolat bûdavome stebimi ir
vertinami, menkiausià netikslumà
elektronika pastebëdavo ir baudà
gaudavo visa águla. To labai nesino-
rëdavo ir stengdavomës iðvengti be-
veik taip pat, kaip ir mirties.
Mirties baimæ atsirado progø pa-
tirti vëliau Vietname ir specialiuose
skrydþiuose bandant lëktuvus.
Kaip tà mirties bai-
mæ áveikti? Kaip to buvo-
te mokomi?
Su tuo jausmu susi-
tvarkyti labai padeda
patirtis, jeigu jà turi.
Labai praverèia jogos ir
dzen metodikos. Tinka
ir krikðèioniðkos mal-
dos, jø kartojimas labai
efektyvus, kada á tave
ðaudo, o tu jau padarei
viskà, kà galëjai pada-
ryti, esi tarsi þaidimo
pabaigoje ir lauki, ar
raketos praskries pro
ðalá, ar pataikys.
Iki Apokalipsës
nedaug trûko
Ar teko skristi lëktu-
vu, kuriame buvo bran-
duolinis ginklas?
Man teko skraidyti
su tikrais branduoli-
niais ginklais tuo metu,
kai JAV savo strategi-
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
visà laikà, taip sakant, koviniame bu-
dëjime. Tai buvo ðeðtàjá deðimtmetá,
kai vyko tikras ðaltasis karas. Jeigu
bûtø ásiliepsnojæs karinis konfliktas
su Sovietø Sàjunga, tie Amerikos
bomboneðiai iðkart bûtø keitæ kursà
ir smogæ branduoliná smûgá. Taiki-
niai, kuriuos bûtume turëjæ sunai-
kinti, bûdavo labai ádomiose ir kar-
tais gerai þinomose vietovëse. Pa-
prastai skraidydavome á ðiauræ nuo
Amerikos þemyno, Grenlandijos
link. Po mumis driekdavosi ledo kal-
nai, amþino áðalo þemë. Atsimenu,
kai vienà kartà skridom atviroje erd-
vëje, tiesiog kiek uþmatai, per visà
horizontà saulëje blizgëjo bombone-
ðiai. Kiekvienas artëjo prie jam skir-
to tankerio – degalus neðanèio orlai-
vio. Didingas ir kartu siaubingas
vaizdas, tiesiog apokalipsinis.
Turëjau progø paþvelgti á strategi-
nius þemëlapius, kur buvo nurodyti vi-
si taikiniai, paþymëti raudonais taðkais.
Net sunku ásivaizduoti, kad branduoli-
nis karas apskritai ámanomas. Kartais
man atrodydavo, jog tokio karo galimy-
bë tëra daugiau psichologinë, o ne re-
ali. Akivaizdi atgrasinimo strategija.
Ávykdþius toká antpuolá liktø tik nusileis-
ti kokioje nors tropinëje saloje ir gyventi
kaip Robinzonui. Mûsø águla jau buvo
iðsirinkusi tokià salà, bet nesakysiu ko-
kià, nes pavydësite.
Tekdavo patirti ávairiø nuotykiø.
Gráþtant á JAV teritorijà reikdavo
kalbëtis su radijo-radaro kontrolës
stotimis þemëje. Skrendant per po-
liarinius rajonus mano lietuviðkas
akcentas kartais sukeldavo ir juokin-
gø situacijø, þmonës ávairiose Þemës
rutulio vietose klausdavo, koks tai
akcentas. Kai pasakydavau esàs lie-
tuvis, tai juokdavosi, girdi, manëme,
kad vël puola japonai.
Ilgiausia misija ore su bombone-
ðiu B-52, kuriame buvo branduolinis
ginklas, tæsësi 28 valandas. Nusilei-
dæs jauèiausi nepaprastai iðsekæs ir
kaip uþtarnautà atpildà ið medikø
gavau gerà masaþà.
Teko paþaboti ir B-58
bomboneðá
Ar B-52 buvo tobuliausias lëktu-
vas, kuriuo Jums teko skraidyti?
Ne. Vëliau teko treniruotis dar
svarbesniais – B-58 bomboneðiais,
kurie galëjo skristi dukart greièiau uþ
garsà, buvo gerokai tobulesni, dega-
lø pasipildydavo ore ið kitø lëktuvø,
tad kartais ore iðbûdavo 14 valandø
vien tik treniruotëse. Águlà sudarë tik
trys þmonës – pilotas, navigatorius-
bombarduotojas ir elektroniniø gy-
nybos sistemø karininkas.
Be darbo kartu su pilotu ir navi-
gatoriumi turëjau dar rûpintis dega-
lais. Skrisdami maþesniu uþ garsà
greièiu degindavome 300 svarø de-
galø per minutæ, o jeigu greitis bû-
davo dvigubai didesnis uþ garsà –
(MACH-2), tai degindavom 1000
svarø per minutæ. Bet pagrindinës
mano pareigos buvo lëktuvo gynyba
elektroniniais prietaisais ir radaru
kontroliuojamos patrankos valdy-
mas. Septintojo deðimtmeèio pra-
dþioje tai buvo labai aukðtos techno-
logijos bomboneðis. Su B-58 irgi pa-
tyrëme daug nuotykiø.
Kaip iðmalëme Èikagos
namø langus
Kartà turëjome skristi (dukart grei-
èiau uþ garsà) ið Montanos valstijos kur-
su Mineapolis – Milwaukee – Mièiga-
no eþeras ir mëtyti fiktyvias, t. y. sumo-
deliuotas kompiuteriu, bombas á pasi-
rinktus kraðtovaizdþio taikinius, kurie
buvo panaðûs á taikinius prieðo þemë-
je. Mus vijosi taip pat labai greiti nai-
kintuvai, kuriø turëjome iðvengti, t. y.
11
neleisti jiems mus pavyti, nes mus nu-
muðtø. Praskridus Èikagà reikëjo atlikti
posûká á pietus skrendant virð Mièiga-
ro vidurá pasukti á pietus. Mums te-
ko visà naktá aiðkintis aviacijos vado-
vybei ir Èikagos miesto galvoms, kas
EDUARDAS VODZINSKAS –
GEOLOGAS, MOKSLININKAS,
no eþero. Kadangi naikintuvai buvo pa- atsitiko. Tvirtinome, kad ten buvo
traukæ mûsø dëmesá, kaþkaip nepaste- taip pat daug ir karo laivyno naikin-
bëjome, kad degalø sudeginome dau- tuvø, kurie skrido dideliu greièiu ir
giau negu buvome numatæ. Todël teko mëgino mus „elektroniðkai“ numuð-
staigiai sumaþinti greitá iki lëtesnio uþ
garsà (antraip bûtø pasibaigæ degalai),
pasukti deðinën per Èikagà á pietus ir
ti. Kaþkaip pavyko iðsisukti nuo bau-
dos uþ iðdauþytus Èikagos langus.
Tokiø linksmø ir kartais nelabai
PEDAGOGAS
tiesiai leistis á bazæ Indianos valstijoje linksmø epizodø mûsø gyvenime bu-
netoli Indianapolio. vo ne vienas. Daug lakûnø þuvo 1928-07-08–2002-09-21
Nusileidæ pamatëme, jog kilæs B-58 avarijose, tarp jø ir daug mano Ðiø metø rugsëjo 21 d., eidamas ádomu paminëti kaip galimà endoge-
didþiulis skandalas – mûsø laukë draugø. Galëèiau suruoðti vakarëlá ir 75-uosius metus, staiga mirë ilga- niniø fluidø pasireiðkimo rodiklá. Tik
daugybë vadovybës automobiliø su prisikvietæs jø pilnà namà iðvardyti metis Geologijos instituto vyresny- po daugelio metø, pasitelkus katodi-
ðviesomis ir sirenomis. Virðininkø visø vardus. Gal kada nors Valhalo- sis mokslinis bendradarbis, gamtos næ liuminescencijà buvo vël aptikti
veidai buvo nepaprastai rimti ar bent je (tai vagneristø kurhauzas Anapi- mokslø daktaras EDUARDAS VO- fluorito kristalai, patvirtinantys
taip atrodë. Mat nuo B-58 sukeltos lyje) teks tà padaryti. DZINSKAS – plaèiø moksliniø ir E. Vodzinsko radinius.
oro ir garso bangos, kai staiga suma- Teko skraidyti ir þvalgybiniais visuomeniniø interesø þmogus, jau- Disertacijà apgynë 1970 m., jos
þinome greitá ir pradëjome skristi lëktuvais RC-135, kurie „ið eterio“ nøjø geologø sàjûdþio organizato- tema jau turëdamas atspausdintà
maþesniu uþ garsà, iðlakstë daugybës rinkdavo elektroninæ informacijà rius ir jo siela, aistringas savo spe- monografijà Lietuvos TSR karbona-
Èikagos pastatø langø stiklai. Prieð ávairiuose pasaulio kraðtuose. cialybës ir savo kraðto patriotas, ap- tinë þaliava (dolomitas). Ði monogra-
pradëdami posûká privalëjome sulë- dovanotas Didþiojo Lietuvos kuni- fija, kaip ir daugelis specialybës
tinti greitá ir praskridæ Mièigano eþe- Bus daugiau gaikðèio Gedimino ordino 1-ojo straipsniø, dël þinomø prieþasèiø ir
laipsnio medaliu (1999), Lietuvos dël platesnio skambëjimo buvo
VILNIAUS PEDAGOGINIS Respublikos Prezidento padëka spausdinta rusø kalba.
(1997), Ðvietimo ir mokslo ministe- Iðguldæs viskà ar beveik viskà
UNIVERSITETAS
rijos padëkos raðtais. apie Lietuvos dolomità monografi-
Gimæs Kaune, nelengvu keliu at- joje ir apgynæs disertacijà E. Vo-
praneða, kad 2002 m. gruodþio 20 d. 12 val. Vilniaus pedagoginiame
ëjæs á Vilniaus universiteto Gamtos dzinskas ir toliau gvildeno virðutinio
universitete (Studentø g. 39, A 10 aud.) ávyks Vilniaus pedagoginio uni-
mokslø fakultetà studijuoti geologi- devono uolienø litologijos, jø susida-
versiteto ir Ekologijos instituto jungtinës doktorantûros komiteto posë-
jos jai liko iðtikimas visà gyvenimà – rymo sàlygø ir panaudojimo klausi-
dis, kuriame VAIVA PRIUDOKIENË vieðai gins daktaro disertacijà tema
dosniai dalijosi ágytomis þiniomis ir mus, vëlyvojo devono paleogeogra-
„MULTIFERMENTINIØ PREPARATØ POVEIKIS VIÐÈIUKØ BROI-
patirtimi su kolegomis, studentais, fijos ir stratigrafijos problemas, ak-
LERIØ BALTYMØ IR ENERGIJOS APYKAITAI“ (biomedicinos m., bio-
jaunaisiais geologais, su Lietuvos tyviai dalyvaudamas Baltijos ðaliø ir
logija, 01 B, fiziologija, B 470).
gamta besidominèiais skaitytojais. visos tuometinës Tarybø Sàjungos
Eduardas geologijà matë kiekviena- mokslo renginiuose – konferencijo-
Doktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas –
me þingsnyje, jam nebuvo neádo- se, ekspedicijose, tarptautiniuose ty-
prof. habil. dr. V. SIRVYDIS (Vilniaus pedagoginis universitetas, bio-
maus kraðto ar vietovës. Jis kiekvie- rimø projektuose.
medicinos m., biologija, fiziologija, B 470);
name akmenëlyje mokëjo iðskaityti Be minëtos monografijos, Edu-
þemës raidos istorijà ir to paties mo- ardas Vodzinskas yra paraðæs per
nariai:
kë savo studentus ir jaunuosius ge- ðimtà mokslinës problematikos ir
prof. habil. dr. R. GRUÞAUSKAS (Lietuvos veterinarijos akademija,
ologus. Jis sakydavo: Nesvarbu ar dar daugiau mokslo populiarizacijos
biomedicinos m., zootechnika, paukðtininkystë, B 401);
jaunieji geologai susies savo gyvenimà straipsniø – apie dolomito, silicitø,
doc. dr. E. KUÈINSKAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, biome-
su geologija, svarbu, kad jie iðmoktø gipso, anhidrito, kreidos sudëtá, lito-
dicinos m., biologija, fiziologija, B 470);
màstyti. genezæ, panaudojimà, apie karbona-
prof. habil. dr. M. MIÐKINIENË (Vilniaus pedagoginis universitetas,
Kai 1957 m. Eduardas baigë stu- tiniø ir miðriø uolienø klasifikavimà,
biomedicinos m., biologija, fiziologija, B 470);
dijas, jis jau buvo pradëjæs moksli- karstinius reiðkinius, gamtos pamin-
prof. habil. dr. A. SKIRKEVIÈIUS (Ekologijos institutas, biomedici-
ninko – devono uolienø tyrinëtojo – klus, kuriø nemaþa dalis: Skaliø kal-
nos m., biologija, fiziologija, B 470);
kelià. Prof. Juozo Dalinkevièiaus nas, Þalsvasis ir Baltasis (Barklai-
ákvëptas kartu su savo diplominio niø) ðaltiniai (Pasvalio r.), Lino ver-
oponentai:
darbo vadovu doc. Stasiu Þeiba Ku- denë (Ðvenèioniø r.) jo rûpesèiu pa-
prof. habil. dr. V. A. TAMOÐIÛNAS (Imunologijos institutas, biome-
piðkio apylinkëse iðtyrë Lëvens ato- skelbti saugotinais geologiniais ob-
dicinos m., biologija, imunologija, B 500);
doc. dr. D. VENCIUS (Vilniaus pedagoginis universitetas, biomedici-
dangø, Buivënø ir Stirniðkiø lauþyk- jektais – gamtos paminklais.
lø dolomità. Ðios uolienos klodai, sa- Eduardo Vodzinsko gyvenimas –
nos m., biologija, fiziologija, B 470).
votiðkomis kvestomis atsidengiantys tarsi áþvalgus keliavimas per Lietuvà
Ðiaurës Lietuvoje ir grimztantys genant neblëstanèiam smalsumui,
Nuo 2002 m. lapkrièio 19 d. su disertacija galima susipaþinti Vilniaus
(gelmëjantys) vakarø ir ðiaurës vaka- norui viskà paèiam paèiupinëti ir ið-
pedagoginio universiteto ir Ekologijos instituto bibliotekose.
rø kryptimis, tapo svarbiausiu ir ádo- tirti, o iðtyrus pasakyti savàjà tiesà,
Rektorius
miausiu Eduardo Vodzinsko tyrimø sampratà apie þemës ir þmogaus is-
objektu. Pradëjæs nuo Kupiðkio ir torijos reiðkiniø prigimtá ir dësningu-
VYTAUTO DIDÞIOJO Lëvens jis su jam bûdingu kruopðtu- mus. Jei jau prisikasë prie esmës,
UNIVERSITETAS mu apraðë ir iðtyrë visas virðutinio áspëjo eilinæ máslæ, Eduardas nuosek-
devono dolomito atodangas ir gau- liai ir argumentuotai ja dalydavosi su
sius græþinius, prisiliesdamas prie es- kitais, gindavo savo tezes konferenci-
praneða, kad 2002 m. gruodþio 20 d. 14 val. VDU CR Maþojoje salë-
miniø ðios uolienos litogenezës pa- jø salëse ir diskusijose su kolegomis.
je (Daukanto g. 28, Kaunas) bus ginama MINDAUGO LIAUKONIO dak-
slapèiø, atskleisdamas iki tol neþino- Sritys, kur Eduardas buvo ypaè nuo-
taro disertacija tema „SISTEMØ PATIKIMUMO MATEMATINIØ MO-
mus ar klaidingai interpretuojamus seklus ir nepalenkiamas, – tai uolie-
DELIØ NEAPIBRËÞTUMO ÁVERTINIMAS“ (fiziniai mokslai, matema-
faktus ir reiðkinius – silicito konkre- nø klasifikacija, litologinë terminija ir
tika, 01 P).
cijas ir silizifikacijos ávairovæ Tatulos lietuviðkø geologijos terminø vartoji-
ir Ástros svitø sandûroje, dedolomi- mas ir kûrimas. Jis intuityviai suvokë,
Doktorantûros komitetas:
tizacijos procesus, jø prieþastis ir ap- kad mokslas, kaip, beje, mëgdavo sa-
pirmininkas – doc. dr. Juozas AUGUTIS (Vytauto Didþiojo univer-
linkybes, paleokarstà, gipso tirpimà, kyti chemijos profesorius Kazimieras
sitetas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P);
vykusá geologinëje praeityje, reljefo Daukðas, prasideda nuo definicijos.
þemëjimà ir jo prognozæ gipso kars- Ir dabar vis dar klaidingai vadindami
nariai:
to zonoje, Stipinø ir Kruojos svitø smëlá smëliais, dolomità dolomitais,
prof. habil. dr. Jurgis VILEMAS (Lietuvos energetikos institutas, tech-
dolomito klodø tektoniná ir litogene- t. y. ið rusø kalbos perëmæ áprotá ne
nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T);
tiná plyðiuotumà bei dolomito kaip vietoje naudoti daugiskaità, prisime-
prof. habil. dr. Ignas SKUÈAS (Vytauto Didþiojo universitetas, fizi-
þaliavos asortimento iðplëtimà, pa- name Eduardà. Prisimename ir mi-
niai mokslai, informatika, 09 P);
naudojimà apdailos plokðèiø gamy- nëdami smegduobes – graþø ir taik-
habil. dr. Henrikas PRAGARAUSKAS (Matematikos ir informatikos
bai. Ypaè reikðmingi E. Vodzinsko lø pasvalieèiø þodá „smegduobë“, kurá
institutas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P);
pastebëjimai apie prieþastiná ryðá Eduardas paskleidë ir átvirtino moks-
prof. habil. dr. Mifodijus SAPAGOVAS (Matematikos ir informatikos
tarp gipso karsto ir dedolomito pa- linëje literatûroje. Iðtikimybë savo
institutas, fiziniai mokslai, matematika, 01 P);
plitimo devono uolienø pjûvyje. Ti- lingvistiniams principams pelnë E.
oponentai:
riant dolomito rekristalizacijos reið- Vodzinskui autoritetà, ir niekam net
kinius, dedolomito ir dolomitiniø abejoniø nekilo, kad tai tinkamiau-
prof. dr. Jonas SAPAGOVAS (Kauno medicinos universitetas, fiziniai
miltø susidarymà, perþiûrëta ðimtai sias þmogus lietuviðkø geologiniø ter-
mokslai, matematika, 01 P);
petrografiniø ðlifø, padaryta raiðkiø minø þodynui rengti. Ðis didelis veþi-
habil. dr. Benediktas ÈËSNA (Lietuvos energetikos institutas, tech-
mikrofotonuotraukø, akivaizdþiai mas jau ásivaþiavo: dirba þodyno gru-
nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T).
parodanèiø ávairias ðiø procesø sta- pë, parengti kasybos, græþybos ir in-
dijas. Tyrinëdamas ðlifus su toli gra- þinerinës geologijos aiðkinamieji þo-
Su daktaro disertacija galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje
þu ne tobulu MIN-8 mikroskopu jis dynai. O viskas prasidëjo nuo Eduar-
M. Maþvydo, Vytauto Didþiojo universiteto ir Matematikos ir infor-
pasiekë puikiø rezultatø, greta nu- do, kai jis su Ona Kondratiene ir Au-
matikos instituto bibliotekose.
statydamas ir akcesorinius minera- gustinu Linèiumi dar 1975
Rektorius
lus. Vienà ið jø – fluorità (CaF2) – Nukelta á 16 p.
12 APLINKOSAUGA 2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)

Jungtiniø Tautø dienà áteiktos Valdo Adamkaus premijos

Gedimino Zemlicko nuotraukos

2002 metø VALDO ADAMKAUS PREMIJOS DIPLOMANTAI
1. Aplinkosaugos valdymo ir technologijø centras (ECAT–Lietuva)
A. ALIJOÐIÛTË.
2. VLADAS STAUSKAS – VDU prof.
3. Lietuvos ekologinës þemdirbystës bendrijos nariai: prof. DALIA MA-
RIJA BRAZAUSKIENË, ELENA GRAJAUSKIENË, prof. PETRAS AL-
GIMANTAS LAZAUSKAS, habil. dr. ANTANAS SVIRSKIS, prof. VAN-
DA ÞEKONIENË.
4. SIGITAS JUOZAS MARÈIUKAITIS – Mokslininkø sàjungos ins-
tituto prof.
5. Dr. JURIJUS VALIÛNAS, habil. dr. VALENTINAS BALTRÛNAS,
dr. ALEKSANDRAS ÐLIAUPA, dr. JULIJA VAITKEVIÈIENË – Geolo-
gijos ir geografijos institutas.
6. REMIGIJUS ÈIEGIS – KTU habil. dr.
7. ÈESLOVAS KALENDA – VU prof.
8. VITALIJUS GEDIMINAS, VLADAS POÐKA, AUÐRA RADZEVI-
ÈIÛTË.
9. Vorutos klubas ir Karaliaus Mindaugo kolegija.
10. RASA BORUSEVIÈIENË, IRENA DAÐÈIORIENË – N. Akme-
nës lopðelis-darþelis Þvaigþdutë.
11. Ðiauliø Rëkyvos pagrindinë mokykla.
12. Klaipëdos Versmës vidurinë mokykla.
13. EUGENIJA JANINA ÞEMGULIENË – Maþeikiø Merkelio Raè-
kausko gimnazija.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Arûnas Kundrotas skaito praneðimà apie subalansuotos plëtros strategijà Lietuvoje
Atkelta ið 1 p. Antrasis þingsnis turëtø bûti reko- mà, net ir nedidelëse teritorijose virti pietus savo ðeimai, o kita pa- giame rinkos ekonomikos keliu. Per
Lietuvos Prezidento rûmuose mendacijø vertimas konkreèia veik- sugeba pagaminti labai daug þemës saulio dalis diskutuoja, kaip 15 nepriklausomybës laikotarpá padvi-
spalio 24-àjà buvo kalbama apie su- la – projektais, praktiniais darbais ir ûkio produkcijos. Vakarams nuolat proc. energijos gauti ið atsinauji- gubëjo saugomø teritorijø plotai,
balansuotà plëtrà, problemas, ku- akivaizdþiomis permainomis. To kyla perprodukcijos pavojus, iðky- nanèiø ðaltiniø. Parodydamas ðià miðkø plotai padidëjo 1 proc., o jø
rios sieja visà þmonijà, vadinasi, Prezidentas V. Adamkus ir linkëjo. la daug sunkumø realizuojant pa- prieðtarà aplinkos ministras A. Kun- produktyvumas – 7 proc. Ðalyje tu-
þmonija jas ir turi spræsti. 1992 m. Lietuvos Prezidento Valdo gamintà produkcijà, o Rytø ðalys, drotas priminë, jog Johanesburge rime labai graþiø natûraliø teritori-
Rio de Þaneire Jungtiniø Tautø ap- Adamkaus premijos ðiemet áteikia- kai kurios Afrikos valstybës badau- Lietuvos delegacija dirbo kartu su jø, kurias kitos Europos ðalys jau se-
linkos ir plëtros konferencija pri- mos uþ geriausià subalansuotos ja. Cihan Sultanoglu priminë, jog kitomis Vidurio ir Rytø Europos niai prarado.
ëmë deklaracijà, skirtà subalansuo- plëtros principø ágyvendinimà ir tai penktadaliui þmonijos tenka tik 1 USD ðalimis, nes regiono pareikðta po- Pagrindiniai subalansuotos
tai pasaulio plëtrai. Ðiemet minimas nëra atsitiktinis pasirinkimas, – sa- doleris pajamø per dienà. Dirbkime zicija skamba tvirèiau uþ atskiros plëtros komponentai – aplinkos ko-
Rio de Þaneiro konferencijos de- vo kalboje teigë JT plëtros progra- kartu, kad gyventume geresnëje ðalies þodá. kybë ir gamtos iðtekliai – siejasi su
ðimtmetis, nes tada priimta dekla- mos vadovë Lietuvoje Cihan Sulta- ðalies ekonomine plëtra ir sociali-
racija, papildyta XXI amþiaus dar- noglu. Ðis pasirinkimas siejasi su JT Paþangos esama niais reikalais, sveikatingumo pro-
botvarke, iðlieka aktualiu pasaulio subalansuotos plëtros konferencija, Taèiau kad ir kaip svarbu bûtø blemomis. Prieð deðimtmetá Lietu-
raidos planu. kuri ðá rudená vyko Johanesburge ir pasaulio ar regiono problemos, vos vyrai gyveno vidutiniðkai 10 me-
buvo skirta ávertinti, kas ðioje srityje mums ypaè rûpi, kas daroma Lietu- tø trumpiau uþ ES ðaliø stipriosios
Planus turi keisti veikla padaryta per deðimtmetá, t. y. nuo voje, kaip atrodome ið ðalies ir kaip lyties atstovus, dabar – 5 metais
Ðiuos dalykus susirinkusiems Rio de Þaneiro konferencijos. patys suvokiame savo vietà pasau- trumpiau, o moterys – 1,5 metø
priminë LR Prezidentas Valdas lyje. trumpiau. Paþanga akivaizdi.
Adamkus, neuþmirðæs pabrëþti, jog Skurdas alina aplinkà Tie laimëjimai ir problemos at- Nuo praëjusiø metø nedidëja
prie ðio plano ágyvendinimo priside- LR aplinkos ministras Arûnas sispindi Subalansuotos plëtros ágy- nedarbas. Auga ðalies BVP: 2001 m.
danti Lietuva turi puikiø partneriø Kundrotas priminë, jog á Johanes- vendinimo nacionalinëje ataskaito- didëjo 4,5 proc., ðiemet laukiama 5
ir konsultantø. Pirmiausia tai pasa- burgà atvyko 193 valstybiø delega- je, kuri aprëpia deðimties metø proc. padidëjimo. Tam paèiam kie-
kytina apie JT aplinkos apsaugos cijos, t. y. ið visø JT valstybiø, iðsky- veiklos nuo Rio de Þaneiro iki Jo- kiui gamybos ir paslaugø sunaudo-
programà (UNDP), UNESCO, Pa- rus Turkmënistanà. Daugiau kaip hanesburgo laikotarpá, t. y. nuo per- jama perpus maþiau energijos negu
saulio sveikatos organizacijà, JT ðimto ðaliø delegacijoms vadovavo einamojo laikotarpio subalansuotos prieð 10 metø ir maþdaug 60 proc.
maisto ir þemës ûkio organizacijà, pirmieji valstybiø asmenys – prezi- plëtros link. Svarbiausia institucija, maþiau terðiama aplinka. Tai dide-
Pasaulio bankà. Bendradarbiavi- dentai arba premjerai. Japonijos kuri buvo ápareigota ðià ataskaità lis laimëjimas, taèiau, palyginti su
mas su visomis ðiomis organizacijo- delegacijà sudarë 412 delegatø, Es- parengti, buvo LR aplinkos minis- ES vidurkiu, vis vien tam paèiam
mis, teigë Prezidentas, prisideda 2002 m. V. Adamkaus premijos gamybos ir paslaugø kiekiui sunau-
tija ir Lietuva atsiuntë po 7 narius. terija, pagrindinis rëmëjas – JT
prie Lietuvos ûkio paþangos ir eko- laureatas – prof. Romualdas Juknys dojama 1,5–2 kartus daugiau ener-
Beje, latviø delegacijà sudarë 8 as- plëtros programa. Darbo grupëje,
loginës kultûros këlimo. Preziden- menys, tiesa, jø þmonës keitësi kon- aplinkoje. Norint uþkirsti kelià ap- kuriai vadovavo prof. Romualdas gijos iðtekliø.
tas V. Adamkus pasinaudojo proga ferencijos metu, kuri tæsësi dvi sa- linkos degradavimui bûtina kovo- Juknys, dirbo daugiau kaip 40 atsto-
padëkoti JT plëtros programos vaites. ti su skurdu, – taip keliais sakiniais vø ið 10 universitetø, mokslo insti-
Nuo planø – prie darbø
(UNDP) vadovei Lietuvoje poniai Ðie keli pateiktieji skaièiai ga- Johanesburgo konferencijos dva- tutø bei organizacijø. Tai pagrindinis ðûkis, kuris bu-
Cihan Sultanoglu ir visiems progra- nëtinai aiðkiai byloja apie didþiu- sià ir siekius apibûdino Cihan Sul- Ataskaitoje pateikta daug ávai- vo keltas Johanesburge. Visos vals-
mos vykdytojams bei talkininkams. lius skirtumus tarp pasaulio valsty- tanoglu. riø rodikliø, ið kuriø aiðkëja, kad tybës buvo papraðytos iki ð. m. pa-
Prezidentas sveikino ir pareng- biø, toli graþu nevienodas galimy- Ið tikro pasaulis ðiandien iðsi- per 10 metø esame pasiekæ ir tam baigos sukurti subalansuotos plët-
tàjà Subalansuotosios plëtros ágy- bes. Vakarø valstybës yra pasieku- dëstæs tarsi tarp dviejø skirtingø po- tikros paþangos. Antai didëjant ða- ros strategijà. Tokia darbo grupë
vendinimo nacionalinæ ataskaità. sios labai aukðtà darbo naðumà, ga- liø: afrikietei moteriai tenka sugaið- lies bendrajam vidaus produktui ap- strategijai parengti sudaryta ir Lie-
Þengtas pirmas tvirtas þingsnis. mybos intensyvumà ir produktyvu- ti 4 val., jei nori surasti kuro ir ið- linkos tarða nedidëja. Vadinasi, þen- tuvoje, jai vadovauja prof. R. Juk-
nys, tad strategijà neilgai trukus tu-
rësime. Kitas dalykas – kaip seksis
jà ágyvendinti. Visø laukia dideli
darbai. Kuo galima remtis?
Ministro A. Kundroto teigimu,
svarbiausia atrama ðioje veikloje tu-
rëtø bûti partnerystë tarp valstybiø,
privataus ir visuomeninio sekto-
riaus, taip pat partnerystë tarp þmo-
niø. Lietuva árodë, kad sugeba bûti
partnere, o Vakarø valstybiø mums
siûlomi veikimo metodai yra gana
efektyvûs.
Reikia perskaityti, ásigilinti ir
suprasti Johanesburge iðkeltus tiks-
lus ir jø siekimo bûdus. Tiesa,
A. Kundrotas nesiûlo tuos tikslus
suvokti paþodþiui, bet pritaikyti
prie konkreèiø sàlygø Lietuvoje.
Daugelis tø tikslø, nors formuluoti
atsiþvelgiant á blogiausià kai kuriø
LR Prezidentas Valdas Adamkus savo ásteigtosios premijos diplomanto ðaliø situacijà, tinka ir mums. Pas
vardà suteikia prof. Sigitui Juozui Marèiukaièiui Diplomanto vardas teko ir Lietuvos ekologinës þemdirbystës bendrijos nariams mus lyg ir nëra gëlo vandens krizës,
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
taèiau praëjusios vasaros sausra
iðsekino upes, eþerus, kai kuriø vie-
toviø þmonës pajuto povandeninio
vandens uþterðtumo pavojø. Þmo-
gaus ir gamtos santykiai labai trapûs.
Ðtai kodël taip svarbu sukurti suba-
lansuotos plëtros tikslø ágyvendini-
mo monitoringo sistemà, prieþiûros
sistemà, á ðá darbà átraukti visuome-
næ, ðviesti þmones, nes jokios minis-
terijos ar universitetai vieni to dar-
bo neatliks.
Uþ nuopelnus
aplinkosaugai
Ðtai visø ðiø tikslø bei uþdaviniø
vienovëje visai kità svorá ágyja ir
Valdo Adamkaus jau deðimt metø ið
eilës skiriamos premijos uþ veiklà
gamtosaugos srityje. Pirmasis ðios
premijos laureatas 1992 m. buvo
Lietuvos þaliøjø judëjimo preziden-
tas Saulius Gricius.
Ðiemet V. Adamkaus premija
buvo skirta uþ darbus, rengiant ir
ágyvendinant subalansuotos plëtros
politikà. Kaip teigë ðios premijos
skyrimo komisijos pirmininkas dr.
Romas Pakalnis, iki numatytos rug-
sëjo 15 d. komisija gavo premijuoti
siûlomus darbus, kurie atitiko pre-
mijos steigëjo apibrëþtà tematikà ir
reikalavimus. Tai rodo, teigë R. Pa-
kalnis, kad Lietuvos þmonës suvo-
kia, kas yra toji subalansuota plët-
ra ir kaip ji svarbi ðaliai. Tarp kon-
kurso dalyviø atsidûrë ir mokslo ko-
lektyvø atstovai, ir vidurinës mo-
kyklos, gimnazija, ir net Naujosios
Akmenës lopðelis-darþelis. Þino-
ma, tie darbai ir juose keliamos uþ-
duotys nëra lygiavertës, bet ir pre-
mijos skyrimo komisijos nariai, ir
pats steigëjas norëjo kiekvienà da-
lyvá apdovanoti premijos diploman-
to vardu ir paskatinti tolesnei aplin-
kosauginei veiklai.
Ekspertø komisijai teko pasukti
galvas, nes laureatas galëjo bûti vie-
nas, o pretendentai pasirodë besà 5
ar net 7. Juk buvo pristatyti vertingi
kraðtotvarkos ir teritorijø planavi-
mo, ekologinës þemdirbystës idëjø
propagavimo, technologijø moder-
nizavimo darbai. Svarbûs ir visuo-
menës intelektiniø iðtekliø ugdymo,
ekologinës etikos propagavimo, net
ir savivaldybës pareigûnø ir valdinin-
kø mokymo pasiûlytieji darbai. Þo-
dþiu, ekspertai diskutavo tol, kol vi-
si septyni bendru sutarimu priëmë
sprendimà – be balsavimo. Atsiþvel-
gæ á ðiø metø laureatui keltus reika-
lavimus, atlikto darbo naujumà, ori-
ginalumà ir svarbà nacionalinei su-
balansuotos plëtros kûrimo progra-
mai 2002 m. Lietuvos Respublikos
Prezidento Valdo Adamkaus premi-
jà skyrë Vytauto Didþiojo universi-
teto prof. habil. dr. Romualdui Juk-
niui. Premijos skyrimo raðte pasaky-
ta: Uþ nuopelnus Lietuvos aplinko-
saugai ir nuolatiná dëmesá subalan-
suotos plëtros problemoms… mokslininkas, gelþbetoniniø ir metaliniø
Valdo Adamkaus premijos di-
plomantø diplomais apdovanoti 13
darbø autoriai. Tarp jø ir gerai þino-
mos mokslininkø pavardës: VDU
prof. Vlado Stausko, Lietuvos eko-
loginës þemdirbystës bendrijos na-
riø prof. Dalios Marijos Brazaus-
kienës, Elenos Grajauskienës, prof.
Petro Algimanto Lazausko, habil.
dr. Antano Svirskio, prof. Vandos
Þekonienës, Mokslininkø sàjungos
instituto prof. Sigito Juozo Marèiu-
kaièio, Geologijos ir geografijos
instituto atstovø dr. Jurijaus Valiû-
no, habil. dr. Valentino Baltrûno,
dr. Aleksandro Ðliaupos, dr. Julijos
Vaitkevièienës, KTU habil. dr. Re-
migijaus Èiegio, VU prof. Èeslovo
Kalendos ir kt.
Graþvydas Kantvydas
Lietuvos MA tikrasis narys prof. Antanas Kudzys daug metø atsidëjæs dirba
ir lietuviðkosios techninës terminijos baruose
Kad lietuviø kalba neliktø
tik tarmë
Ðiandien dþiaugiamës pasirodþiusiu
puikiu penkiakalbiu Statybos terminø
þodynu. Didþiulis veikalas, bet vargu ar
net ir jo dydis gali mums pasakyti, kiek
darbo ir jëgø kainavo já parengti. Juk ko-
ne dël kiekvieno termino, Þodyne pateik-
to þodþio tikriausiai teko karðtai disku-
tuoti ne tik su kalbininkais, leksikologais,
bet ir su ávairiø kitø veiklos srièiø specia-
listais, inþinieriais, mokslininkais. Beje,
kiek laiko uþtruko ðá Þodynà parengti?
Að tà Þodynà raðiau iðtisus 20 me-
tø. Pradëjau nuo uþsienio kalbø studi-
jø – moku kelias kalbas, tarp jø ir lietu-
viø kalbà. Tik tada iðdrásau prisiliesti
prie ðvento daikto – prie lietuviðkø ter-
minø. Nesuprantu tø mûsø tautieèiø,
kurie net savo gimtosios lietuviø kalbos
nemokëdami stveriasi raðyti þodynus,
vienà po kito rengti standartus. Per jë-
gà mums brukami terminai, kurie ve-
da prie to, kad ateityje vartosime vedi-
nius ið rusø, anglø, vokieèiø kalbø, gal
tik pridëdami lietuviðkas galûnes -as,
-is. Tada lietuviø kalba liks tik tarmë.
Visa mano kova ir vyksta dël to, kad
pasisakau uþ taisyklingus ir ne bet
kaip sudarytus lietuviðkus terminus.
Prasidëjo nuo kalbø mokymosi
Apie tà kovà mes dar bûtinai kalbësi-
mës, bet pirmiausia svarbu suþinoti, kaip
kilo to Þodyno sumanymas. Juk prieð 20
metø, kai ëmëtës ðio darbo, buvote brandus
statiniø konstrukcijø specialistas?
Jei tiksliau, tai esu mechanikos spe-
cialistas, o tarp daugelio taikomosios
mechanikos srièiø buvo gelþbetoninës,
metalinës ir bendrai konstrukcijos. Ta-
pæs profesoriumi supratau, kad bûsiu
nekoks profesorius, jeigu nemokësiu
uþsienio kalbø. Tai pirmas dalykas. Juk
mane mokë „smetoniniø“ laikø profe-
soriai, kurie mokëjo po kelias uþsienio
kalbas. Mano mokytojas prof. Kazimie-
ras Vasiliauskas nebuvo iðrinktas Lie-
tuvos mokslø akademijos tikruoju na-
riu tik todël, kad atsisakë savo svarbiau-
sius straipsnius paskelbti rusø kalba. Jis
paraðë originalø straipsná prancûzø kal-
ba ir iðsiuntë Ðvedijos karaliðkajai
mokslø akademijai. Þinoma, K. Vasi-
liauskas ðiuo poelgiu daug kà suerzino.
Supratau, kad ðitaip elgtis gali tik prin-
cipingas þmogus, kuris moka uþsienio
Kad susikalbëtume (1)
liau teko papildomai gilintis. Gimnazi-
joje trejus metus mokiausi prancûzø kal-
bos, bet taip pat gerai neiðmokau. An-
glø kalbos mokiausi jau vëliau ir labai
greitai ásitikinau, kad daug ávairiø termi-
nø mums perðantys terminologai, gal ir
kupini geriausiø norø, tiesiog neástengia
to darbo gerai padaryti.
Tarp statybininkø paplitæs termi-
nas ðprosas, t. y. lango skirtukas. Pra-
dëjau nagrinëti, kaip nuo seniausiø lai-
kø patys lietuviai darbininkai tà daly-
kà vadino. Pasirodo, skersinukas. Gra-
þus lietuviðkas þodis. O kur nukeliau-
ta su terminu? Turëdami puikiausius
lietuviðkus terminus mûsø specialistai
„nusispecializavo“ sekdami uþsienio
kalbomis ir paprasèiausiai ið kitatau-
èiø perimdami barbarizmà ðprosas.
Juk kodël ðis þodynas penkiakal-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
bis? Todël, kad terminai keliauja ið vie-
nos kalbos á kità. Kalbos skolinasi ter-
minus, bet svarbu rasti, nuo kurios kal-
bos prasidëjo vieno ar kito termino kla-
jonës. Pradëjau ieðkoti termino pra-
dþios, ið kur atkeliavo. Suradæs mëgi-
nau suprasti, kaip ta kalba tas þodis bu-
vo suvokiamas. Tarkime, prancûzø ter-
minà perëmë anglai, ðiaip ne taip pri-
siderino ir jis funkcionuoja. Jeigu mes
dabar perimtume tà terminà ið anglø
kalbø ir tada gali bendradarbiauti su vi- kalbos, sulietuvintume ir palygintume
so pasaulio mokslininkais, o ne vien su prancûzø kalbos pradiniu þodþiu, tai
sekti vietinës valdþios nurodymais. nesunkiai pastebëtume, jog prancûzið-
Tai ir buvo vienas ið stimulø imtis ko termino prasmës jis neatitinka.
mokytis uþsienio kalbø. O kai pradëjau Ðis mano didelis darbas – tai jau
mokytis kalbø, tai labai greitai man pra- mokslas. Bet, ásivaizduokite, ðito dar-
dëjo aiðkëti daugelio terminø esmë, bo Architektûros ir statybos institu-
mûsø iðsiverstø ið vokieèiø, prancûzø, te neáskaito net kaip mokslinio
anglø ar rusø kalbø. Daugelis tø termi- straipsnio. 20 metø tyrinëta, studijuo-
nø lietuviðkai skambëjo nepriekaiðtin- ta, taèiau, girdi, tai ne mokslas. O
gai, bet jø prasmë buvo visai ne ta. straipsná, kurá atsisëdæs per tris die-
Ar tai buvo ankstesniø terminø ka- nas galiu paraðyti, áskaito. Ðtai koks
lëjø darbo brokas? absurdas. Taip nusprendë mûsø mi-
Yra kalbininkai ir yra terminologai. nisterijose sëdintys valdininkai, ku-
Dalis kalbininkø taip pat uþsiima termi- riuos að vadinu pseudomokslininkais,
nologija, bet paprastai terminijos daly- nes jie tokiø dalykø negali suvokti.
kus nagrinëja atskirø srièiø specialistai
ir vëliau derina su kalbininkais. Kai ku- Ar visada munduro garbë
rie tø kalbininkø, mano galva, ne visai svarbiausia
sàþiningai kartais atlikdavo savo profe-
sines pareigas. Daþniausiai þiûrëdavo, Trumpai apibendrinkime. Pajutæs sta-
kad terminas graþiai lietuviðkai skam- tybos terminø þodyno poreiká savarankið-
bëtø, o ar atitinka savo tikràjà prasmæ? kai ëmëtës mokytis uþsienio kalbø ir gilin-
Deja, ne visada atitikdavo. tis á terminijos reikalus. Tai buvo Jûsø as-
Matyt, giliai nesuvokdami kokio nors meninë iniciatyva ir á tuos 20 darbo prie þo-
proceso esmës tie kalbininkai ir negalëda- dyno metø áeina ir Jûsø saviruoða, savig-
vo rasti vykusio termino. Manyèiau, kad tai rauþa ir t. t. Ar iðkart galvojote apie bûsi-
ir tos srities specialistø kaltë, kurie nesuge- mà þodynà?
bëdavo terminologams, kalbininkams iðsa- Galvojau, kad bûtina toká þodynà
miai iðaiðkinti tø terminø prasmës. parengti, taèiau paskelbti penkiakal-
Visai teisingai. O specialistai todël bá þodynà jokiø galimybiø nebuvo.
ir nesugebëdavo iðaiðkinti, kad patys Todël ið pradþiø mëginau sudarinëti
prastai mokëjo uþsienio kalbas. Juk an- Rusø-lietuviø kalbø statybos terminø
glø kalba tas terminas gali turëti net de- þodynà (kartu su J. Kivilða ir A. Rosi-
ðimt sinonimø, bet tie patys amerikie- nu, 1992), vëliau Anglø-lietuviø kalbø
tiðki terminai galbût turi jau visiðkai kità statybos terminø þodynà (su A. Rosinu
prasmæ. Bûdavo, kad mûsiðkiai ið ame- ir B. Kudziene, 1993). Tik nepriklau-
rikietiðko þurnalo paima terminà, iðver- somoje Lietuvoje Valstybinës lietuviø
èia á lietuviø kalbà, nors neþino, kad an- kalbos komisijos prie LR Seimo dëka
glai visiðkai kitaip nei amerikieèiai va- ðis svarbus mûsø kultûros ir mokslo
dina vienà ar kità dalykà. Ðitaip kyla objektas – mûsø terminijos tobulini-
nesusipratimai dël verstiniø terminø. mas – uþëmë jam deramà vietà.
Statybos terminø þodynas yra ir vai-
Svarbu suprasti termino singo bendradarbiavimo su Valstybine lie-
klajones tuviø kalbos komisija pavyzdys. Kiek laiko
uþtruko aprobuoti ir paskelbti ðá Þodynà?
Nuo kokiø uþsienio kalbø Jûs pra- Beveik 8 metus. Buvo ir kai kuriø
dëjote? nenumatytø atvejø: ið pradþiø planuota
Nuo vokieèiø kalbos, nes naudo- 15 tûkst. terminø, kurie bûtø iðrinkti ið
jausi tarpukario Lietuvos mokslininkø uþsienio kalbø þodynø ir parinktos lie-
veikalais. Juose terminai daþniausiai tuviðkos atitiktys. Taèiau po 1995–1996
bûdavo iðsiversti ið vokieèiø kalbos, ða- m. prasidëjo du labai svarbûs dalykai:
lia lietuviðko atitikmens skliausteliuo- Lietuvoje kilo tikras þodynø leidimo bu-
se neretai bûdavo pateikiamas ir origi- mas. Beveik kiekviena katedra pradëjo
nalas. Taigi man lengviausia buvo su- rengti savo srities terminø þodynus. Juos
vokti tuos terminus per vokieèiø kalbà. derindavo Lietuviø kalbos komisija,
Prisipaþinsiu, kad tuo metu vokieèiø daugelio suderinti nepavykdavo. Taèiau
kalbà mokëjau prastai, nes trumpai mo- net ir suderintus þodynus nagrinëdamas
kytis teko karo metais, o kai nekenti oku- ásitikinau, jog juose yra neteisingø termi-
pantø, tai nemëgsti ir jø kalbos. Todël vë- nø. Blogiausia, kai mieli kalbininkai,
13
uþuot sukûræ terminijos sistemà, iðsiaið-
kinæ tuos terminus ir atsikratæ netikusiø,
pradeda ginti savo munduro garbæ.
Vis dëlto tai daugiau
politechnikos þodynas
Nesunku pastebëti, kad daug ðiame
Þodyne pateiktø terminø yra ne vien ið
statybos srities, bet ir architektûros, ap-
linkosaugos, statybos fizikos, mechani-
kos, ekonomikos, geotechnikos, geodezi-
jos, transporto, hidrotechnikos, elektro-
nikos, energetikos, vandentvarkos ir t. t.,
net maðinø projektavimo vadybos, dar-
bosaugos ir technologijø.
Ið tiesø tai yra labiau politechni-
kos þodynas. Jo pavadinimas Statybos
terminø þodynas tik dël to, kad Lietu-
viø kalbos komisija remia speciali-
zuotø þodynø leidybà. Man ir teko
aiðkintis, kokie terminai ið Jûsø iðvar-
dytø srièiø jau buvo aprobuoti, nors
ir toli graþu ne visi teisingi. Turëjau
daug vargo savo pasiûlymus derinda-
mas su Lietuviø kalbos komisija.
Ko gero, naujà terminà kartais pa-
prasèiau sukurti, negu já su specialistais
ir kalbininkais suderinti.
Taip, taip. Lietuviø kalbos komisi-
jos darbuotojams gal pasirodþiau áky-
rus dël savo reiklumo. Mat kuo skiria-
si technikos, matematikos, fizikos, che-
mijos specialistai nuo, pvz., terminolo-
gø. Skiriasi dviem dalykais: grieþtøjø ir
technologijos mokslø atstovai turi visu-
mà ir nuo jos eina prie detaliø. O ma-
no mieli terminologai griebia detales ir
bando ið jø padaryti apibendrinimà.
Nieko ið to neiðeis, nes reikia tokius ter-
minus nukalti, kad tas pats daiktas ar
procesas bûtø vienodai vadinamas van-
dentvarkoje, statyboje, melioracijoje ir
bet kuriuose kituose „ðlapiuose“ moks-
luose. Turi bûti vartojamas vienas termi-
nas, o ne keli skirtingi. Antras dalykas,
kuo skiriasi kalbininkai nuo minëtø sri-
èiø ir mokslø atstovø: mes savo kaltes ir
kalbos nuodëmes pripaþástame, o jie uþ-
sispiria ir nors tu kà. Kalbininkø ypaty-
bë ta, kad koká nors terminà patvirtinæ
já gina ið paskutiniøjø. Ðtai kad ir termi-
nas nuotekos. Aiðkiai netaisyklingai var-
tojamas. Yra nuoviros, nuobiros – kaþkas
nuvirë, nubyrëjo. Todël ir nuotekos yra
tai, kas nutekëjo nuo stogo, virtuvëje ir
pan. Bet tai, kas organizuotai ar privers-
tinai teka kanalizacijos vamzdynais, tai
ne nuotekos, bet kanalizuoti tekalai. Vi-
sose pasaulio kalbose vartojami du ter-
minai, o lietuviai pavadino vienu termi-
nu. Prisimenu, Aplinkos ministerijos
specialistë Standartizacijos departamen-
to posëdyje pareiðkë: Viskà vadinsime
„nuotekomis“, nes ministerijoje vyko su-
sirinkimas ir uþ ðità terminà buvo balsuo-
ta. Viceministras balsavo uþ.
Susilaukëme, kad balsavimo bû-
du priimami terminai. Ðtai blogybë.
Darbas uþsitæsë 8 metus dar ir dël
kitos prieþasties. Nuo 1996 m. Europos
Sàjungoje pradëta leisti daug naujø stan-
dartø ISI, ISO ir kt. Iðleisti keli ðimtai
vien statybos srities standartø. Aiðkinau
ir Kalbos komisijai: iðleisime naujà þo-
dynà, o naujausiø standartø ir neádësi-
me? Tai ðtai drauge su ðia komisija ir sie-
këme þodynà papildyti naujausiø stan-
dartø terminais. Todël ir mûsø Þodynas
nuo 15 tûkst. terminø iðaugo iki 23 tûkst.
Kai pradëjome á Þodynà kaiðio-
ti tuos tarptautinius standartus, tai
pasirodë, kad mes jau buvome á apy-
vartà paleidæ visai kitus ir daþnai ne-
vykusius terminus. Buvau priverstas
ginèytis su kalbininkais ir technolo-
gijos bei technikos specialistais.
Bus daugiau
Kalbëjosi
Gediminas Zemlickas
 14
Þodis pakanka istorijos moksle
niekada nebus iðtartas
Lietuvos istorijos institute surengtas mokslinis seminaras „Þydø klausimas“ Lietuvoje (XIX a. vidu-
ryje). Ðá renginá papraðëme pakomentuoti Instituto direktoriaus pavaduotojà dr. DARIØ STALIÛNÀ.
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Lietuvos þydø bendrijos pirmininkas socialiniø mokslø daktaras Simonas Alperavièius Telðiø Alkos muziejuje
Ðá ir kitus panaðius seminarus
organizuoja Lietuvos istorijos ins-
titutas, nes turime moksliniø tyri-
mø programà, kurioje analizuoja-
ma, kaip modernizacijos procesai
veikë tarpetninius santykius ir pir-
miausia þydø situacijà. Programai
vadovauja istorikas dr. Vladas Si-
rutavièius, kuris ir ðios dienos se-
minare skaitë praneðimà.
Kodël ði problematika, t. y. vadi-
namasis þydø klausimas Lietuvos is-
toriografijoje svarbus, kuo ádomus?
Lietuvos istoriografijoje ði tema
ir problema maþai tirta, galima net
pasakyti, beveik netirta. Ðiek tiek
analizuoti atskiri Rusijos valdþios
politikos aspektai þydø atþvilgiu,
bet visai neturime tyrimø, ið kuriø
aiðkëtø, kaip keitësi pati þydø ben-
druomenë. Turiu mintyje tos ben-
druomenës pokyèius socialine, et-
nopolitiniø orientacijø prasme. Vie-
name ið praneðimø kaip tik ir iðgir-
dome, kaip þydø bendruomenëse
atsirado naujos politinës bei etno-
kultûrinës orientacijos XIX a. vidu-
ryje. Praneðimo autorë Auðra Paþë-
raitë savo dëmesá sutelkë á naujà
maskilimø (þydø inteligentijos sro-
vë, siekusi ðviesti savo bendruome-
næ, supaþindinti jà su naujausiais
kultûros, mokslo pasiekimais, nai-
kinti þydø uþdarumà) bei prorusið-
kà þydø inteligentijos bangas.
Ar patys þydø istorikai ðiuos
klausimus yra iðnagrinëjæ?
Problema tyrinëjama daugelyje
ðaliø, bet Lietuvos istoriografijoje
ilgà laikà buvo baltoji dëmë. Ðiuo
metu ne vienas uþsienio istorikas
tuos klausimus nagrinëja, ir Rusijos
politika iðnagrinëta visai neblogai.
Jei pamenate, praëjusiø metø rude-
ná Telðiø konferencijoje dalyvavo
prof. John D. Klier. Jis yra paraðæs
ne vienà knygà, kurios iðverstos ir á
kitas kalbas. Tai ðtai ðis istorikas ty-
rinëja ne tik valdþios politikà þydø
atþvilgiu, bet ir paèios þydø ben-
druomenës orientacijas. Telðiø kon-
ferencijoje Alkos muziejuje
istorikas skaitë praneðimà
apie tai, kaip tradicinës þydø ben-
druomenës lyderiai efektyviai veikë
ir Rusijos imperijos sàlygomis. Isto-
riografijoje buvo teigiama, kad þy-
dai tapo pasyvûs, gyveno uþdaroje
bendruomenëje, o John D. Klier
kaip tik parodë prieðingai: kaip þy-
dai aktyviai veikë Rusijos politiná
elità ir bandë gauti sau ávairiø nuo-
laidø, siekë pagerinti savo bendruo-
menës gyvenimà.
Jûs pripaþástate, kad ðias proble-
mas gvildena ávairiø ðaliø istorikai,
taip pat ir patys þydø istorikai. Tada
kodël svarbu, kad ir Lietuvos istori-
kai pradëtø gilintis á tuos dalykus?
Nemanyèiau, kad ðiuolaikinëje
istoriografijoje labai svarbu, kas
raðo, kokia autoriaus tautybë ar pi-
lietybë. Tiesiog mes galime ási-
traukti á tà istoriografijà, kuri jau
yra, ir gerokai jà papildyti. Tarki-
me, jeigu analizuojame Rusijos im-
perijos politikà þydø atþvilgiu, tai
svarbu, kad ta politika bûtø anali-
zuojama ir politikos kitø nedomi-
nuojanèiø etniniø grupiø atþvilgiu.
Ðiandien seminare bandþiau paro-
dyti, jog vietinës valdþios poþiûrá á
þydus didþia dalimi nulemdavo val-
dþios poþiûris ir á kitas tautines
grupes (pirmiausia – lenkus).
Tikriausiai ateis metas semina-
ruose pasidþiaugti ir naujais tyrimais
apie Lietuvos totorius, èigonus, karai-
mus, gal ir kitas etnines grupes?
Yra iðëjusi knyga Èigonai Lietu-
voje. Istorikë Tamara Bairaðauskai-
të 1996 m. yra iðleidusi monografi-
jà Lietuvos totoriai XIX amþiuje.
To pakanka?
Niekada nepakanka. Mes dar
per maþai iðtyrëme net ir lietuviø
istorijà. Þodþio pakanka istorijos
moksle niekada nebus iðtarta.
Turime pripaþinti, kad þydai ilgus
amþius Lietuvoje sudarë labai savità
ir reikðmingà bendruomenæ, istorikø
ne itin giliai iðnagrinëtà. Pagaliau þy-
dø tautos tragedija Antrojo pasaulinio
karo metais lietuviø istorikus imtis ju-
daikos tyrinëjimø tikriausiai áparei-
goja ir moraline prasme?
Greta mokslinio intereso yra ir
tas aspektas.
Jûs susiduriate su ávairiø tautø
istorikais. Ðtai ir praëjusiais metais
jau prisimintoje ir þydø genocidui
Antrojo pasaulinio karo metais skir-
toje konferencijoje Telðiuose turëjote
progos bendrauti su Vokietijos, JAV,
Izraelio ir kitø ðaliø istorikais. Ar
lengvai su visais susikalbate? Ar pa-
sitaiko poþiûriø, traktuotës skirtu-
mø? Ar emocijos istorijos moksle tik-
rai neturi vietos?
Matote, istorija yra toks moks-
las, kur objektyvumo kriterijai yra
labai sudëtingas dalykas. Net ir
lietuviø istorikø poþiûris ávairiais
Lietuvos istoriografijos klausi-
mais skiriasi, kyla diskusijos. Ly-
giai tas pat vyksta ir tarp kitø ða-
liø istorikø. Rasime ir labai objek-
tyviai, ir gana subjektyviai raðan-
èiø JAV, Anglijos ar Rusijos isto-
rikø. Bûtø sunku ðiuo poþiûriu ið-
skirti kurià nors ðalá. Jeigu istori-
kas siekia objektyvumo, jis visada
ras bendrà kalbà su kitos ðalies is-
toriku.
Ar ðiemet neþadate rengti pana-
ðios konferencijos á tà, kuri vyko pra-
ëjusiais metais Telðiuose?
Pirmiausia norime iðspausdin-
ti praëjusiø metø Telðiø konferen-
cijos medþiagà, kuri turëtø iðeiti
anglø kalba. Publikuosime ir ðio se-
minaro medþiagà. Paskui svarstysi-
me, kokius kitus seminarus ir kon-
ferencijas rengti, kokius dokumen-
tø rinkinius leisti ir pan.
Ar ðias temas tyrinëjant galima
ásitraukti á tarptautines programas?
Su partneriais uþsienyje ren-
giame vienà bendrà tyrimø pro-
jektà, jis tik pradëtas. Tai XIX a.
Lietuvos þydø bendruomenei skir-
ta programa, kuri aprëps ávykius
iki 1939–1940 metø. Ðios progra-
mos vadovas bus dr. Vladas Siru-
tavièius.
Leiskite Jûsø kolegai ir Jums pa-
linkëti sëkmës. Aèiû uþ paðnekesá.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
KAUNO TECHNOLOGIJOS
UNIVERSITETAS
2003 m. sausio 7 d. 10 val. Kauno technologijos universiteto Centri-
niø rûmø Disertacijø gynimo salëje (Kaunas, K. Donelaièio g. 73 – 403)
vyks habilitacijos komiteto posëdis, kuriame vieðai gins habilitacijos dar-
bà KTU Programø inþinerijos katedros prof. VYTAUTAS ÐTUIKYS te-
ma „METAPROGRAMAVIMO METODAI IR JØ TAIKYMAS PROGRA-
MOMS IR INTELEKTUALIOS NUOSAVYBËS KOMPONENTAMS
KURTI“ (informatikos inþinerijos kryptis).
Habilitacijos komitetas:
pirmininkas – prof. habil. dr. R. ÐEINAUSKAS (KTU, informatikos
inþinerija);
nariai:
prof. habil. dr. R. BARAUSKAS (KTU, informatikos inþinerija),
prof. habil. dr. G. DZEMYDA (MII, informatikos inþinerija),
prof. habil. dr. H. PRANEVIÈIUS (KTU, informatika),
prof. habil. dr. R. SIMUTIS (KTU, informatikos inþinerija),
prof. habil. dr. I. SKUÈAS (VDU, informatikos inþinerija),
prof. habil. dr. V. ÐALTENIS (MII, informatika).
Su habilitacijos darbu galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje Mar-
tyno Maþvydo ir KTU bibliotekose.
Rektorius
LIETUVOS IMUNOLOGØ
DRAUGIJAI – 10 METØ
Virginijos Valuckienës nuotrauka
Imunologijos konferencijoje Vokieèiø imunologø draugijos prezidentas, Lietuvos mokslø
akademijos uþsienio narys medicinos mokslø daktaras prof. Hansas Hartmutas Peteris,
Vilniaus universiteto Santariðkiø ligoninës Klinikinës imunologijos laboratorijos vedëja
med. m. dr. Radvilë Malickaitë ir Lietuvos imunologø draugijos prezidentas, Vilniaus
universiteto Imunologijos instituto direktorius prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas
Lietuvos imunologø draugija D. Speièienë, doc. A. Blaþienë, dr.
(LID) vienija gydytojus imunologus, L. Paèkauskas, dr. D. Characiejus, dr.
mokslininkus, pedagogus ir visus tuos, R. Narbutas ir dr. M. Mauricas.
kurie aktyviai domisi imunologijos Konferencijoje buvo kalbama apie
mokslu. LID deðimtmeèiui paþymëti ðiø dienø imunoterapijos taikymà Lie-
2002 m. spalio 11 d. Vilniuje, Mokslø tuvoje bei perspektyvas. Dr. R. Maèiu-
akademijos salëje, ávyko jubiliejinë kon- laitis konferencijos dalyvius supaþindi-
ferencija Ðiuolaikinës imunologijos pro- no su naujausiais imunokorekcines
blemos: imunoterapija klinikinëje prakti- funkcijas atliekanèiais vaistais, regist-
koje. Konferencijoje dalyvavo per pus- ruotais Europos Sàjungos ðalyse. Dþiu-
antro ðimto ávairiø specialybiø gydytojø gu, kad imunologijos mokslas vis labiau
ið visos Lietuvos: imunologø, alergolo- priartëja prie praktinio taikymo medi-
gø, onkologø, infektologø, kardiologø ir cinoje. Pleèiasi ne tik naujø imunomo-
kitø, kurie domisi naujausiais praktiniais duliatoriø spektras, bet ir jø praktinio
imunologijos pasiekimais. taikymo galimybës. Nors, kaip paþymë-
Konferencijà pradëjo Mokslø aka- jo ne vienas praneðëjas, imunologiniø
demijos prezidentas akad. B. Juodka. preparatø kaina yra labai didelë, visgi
LID prezidentas prof. V. Tamoðiûnas imunomoduliatoriai (veikiantys imuninæ
apþvelgë imunologijos raidà Lietuvoje. sistemà) jau yra taikomi gydyti onkologi-
Per deðimt draugijos gyvavimo metø nëms, reumatologinëms, neurologinëms,
sparèiai didëjo imunologø gretos, kû- infekcinëms ir hematologinëms ligoms.
rësi naujos imunologijos laboratorijos, Esame dëkingi pagrindiniam
plëtësi imunologiniø tyrimø spektras, konferencijos rëmëjui – kompanijos
tvirtëjo ryðiai su uþsienio imunologais. Sicor Inc. Lietuvoje veikianèiai Sicor
Ir ðá kartà graþus bendradarbiavimo su Biotech UAB (buvusi UAB Biotech-
uþsienio kolegomis pavyzdys buvo þy- na), kuri genoinþinerijos metodu ga-
miø Vokietijos imunologø atvykimas á mina rekombinantinius preparatus:
Lietuvà. Prof. H. H. Peter (Freiburgas), interferonà a ir augimo hormonà.
kuris yra Lietuvos mokslø akademijos Konferencijà organizavo Lietu-
garbës narys, konferencijoje skaitë pra- vos imunologø draugija kartu su Lie-
neðimà apie pagrindines reumatiniø su- tuvos mokslø akademija ir Vilniaus
sirgimø imunosupresinës terapijos universitetu. Konferencijos metu bu-
koncepcijas ir perspektyvas. Taip pat la- vo pasveikinti Lietuvos imunologø
bai aktualus ir ádomus buvo prof. R. E. draugijos ákûrëjai LID prezidentas
Schmidt (Hanoveris) praneðimas apie prof. V. Tamoðiûnas ir ilgametë LID
antivirusinæ terapijà ir imuniteto at- sekretorë dr. J. Katkuvienë.
kûrimà ÞIV infekcijos atveju.
Konferencijoje praneðimus skaitë Lietuvos imunologø draugijos
þymûs Lietuvos specialistai: prof. sekretorë med. m. dr.
R. Dubakienë, prof. A. Venalis, doc. Audronë Eidukaitë
 2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)
BALTIJOS ÐALIØ MIKOLOGØ IR
LICHENOLOGØ SIMPOZIUMAS
XV Baltijos ðaliø mikologø ir
lichenologø simpoziumas Grybai
ir kerpës besikeièianèioje aplin-
koje (2002 m. rugsëjo 26–30 d.,
Birðtonas, Lietuva)
Baltijos ðaliø mikologø ir li-
chenologø simpoziumai, kuriuose
pristatomi naujausi Baltijos regio-
no grybø ir kerpiø tyrimai, turi se-
nas tradicijas. Pirmasis simpoziu-
mas buvo surengtas 1959 m. Esti-
joje. Vëliau simpoziumai vyko kas
treji metai. Ðá kartà já organizavo
Botanikos institutas, Vilniaus uni-
versitetas ir Lietuvos mikologø
draugija. Á simpoziumà Birðtone
suvaþiavo 69 dalyviai ið 9 ðaliø: Es-
tijos, Latvijos, Lenkijos, Vokieti-
jos, Ðvedijos, Suomijos, Rusijos,
Turkijos ir Lietuvos. Ypaè didelá
susidomëjimà ðiuo simpoziumu
parodë lenkø grybø ir kerpiø tyri-
nëtojai, jø delegacijà sudarë net
18 mokslininkø. Simpoziumo gar-
bës sveèiu tapo pasaulyje garsi
lenkø mikologë prof. A. Skir-
Anglø kalbos specialistai tarptautiniame
seminare Lietuvos karo akademijoje
Spalio 22 d. Lietuvos karo akade-
mijoje prasidëjo tarptautinis praktinis
seminaras Regioninis poþiûris á anglø
kalbos mokymà treèiuoju lygiu.
Seminaro dalyvius pasveikino
Lietuvos karo akademijos virðinin-
kas plk. Algis Vaièeliûnas. Savo kal-
boje jis paþymëjo, kad Karo akade-
mijoje anglø kalbos mokymui yra
skiriamas labai didelis dëmesys ir
siekiama, kad kariûnai baigtø KA
pasiekæ ne þemesná kaip II lygá pa-
gal STANAG 6001. Taèiau Lietuvai
tapus NATO nare toks anglø kalbos
lygis bus nepakankamas, kadangi ka-
rininkams teks ne tik laisvai ben-
drauti, bet ir dirbti su NATO doku-
Kæstuèio Dijoko nuotraukos
Praktinæ seminaro dalá pradëjo anglø kalbos mokymo
koordinatorius Lietuvoje Brian Werbick ir analogiðko projekto
koordinatorius Estijoje Alistair Fortune
gieùùo, ðiemet ðventusi savo 91 me-
tø jubiliejø. Simpoziumà pradëjæ
doc. E. Kutorga, doc. E. Vimba,
prof. A. Lugauskas ir dr. J. Motie-
jûnaitë prisiminë gerus ankstesniø
simpoziumø áspûdþius ir pasi-
dþiaugë, kad nenutrûksta ðio tarp-
tautinio mokslo renginio tradicija.
Simpoziumo programà sudarë
teorinë (þodiniai ir stendiniai pra-
neðimai) ir praktinë (lauko ir labo-
ratoriniai tyrimai) dalis. Darbas vy-
ko keturiose sekcijose: a) Grybai rinëjo grybø funkcionavimà bio-
natûraliose ekosistemose; b) Dirvo- destrukcijos ir biotechnologiniuo-
þemio, vandens ir oro sistemø grybai, se procesuose. Simpoziume ið viso
jø reguliavimas technogeniniuose buvo perskaityta 16 þodiniø prane-
procesuose; c) Grybai – augalø ligø ðimø ir pristatyti 43 stendiniai pra-
sukëlëjai, jø veikimo reguliavimo neðimai.
bûdai; d) Kerpës ir su jomis susijæ Dalis simpoziumo dalyviø, kurie
grybai. Lauko mikologø ir licheno- tiria grybus ir kerpes lauko sàlygo-
logø praneðimuose didþiausias dë- mis, dalyvavo trijose ekspedicijose.
mesys buvo skiriamas grybø ir ker- Jø metu aplankyti Stakliðkiø, Bal-
piø ávairovës, sistematikos, ekolo- bieriðkio ir Drubingio draustinio
gijos, bioindikacijos ir apsaugos (Prienø ðilas) miðkai, kur surinkta
klausimams. Daug problemø ap- ádomi grybø ir kerpiø kolekcija.
þvelgë eksperimentinës mikologi- Ekskursijø ir darbo laboratorijoje
jos ir fitopatogeniniø organizmø metu jaunieji mokslininkai turëjo
tyrëjai, pavyzdþiui, praneðëjai nag- gerà progà mokytis ið vyresniø ir la-
biau patyrusiø kolegø, ágyti naudin-
Jurgos Motiejûnaitës nuotrauka
gø ágûdþiø kolekcionuojant ir bûdi-
nant grybus ir kerpes. Simpoziumo
dalyviai surado ir identifikavo kelio-
lika Lietuvoje naujø grybø ir kerpiø
rûðiø. Malonu paþymëti, kad simpo-
ziumo laboratorijai mikroskopus
nemokamai suteikë UAB Biometri-
ja ir UAB Grida.
Praneðimø medþiaga bei lauko
tyrimø duomenys bus paskelbti at-
skirame þurnalo Botanica Lithuani-
ca numeryje. Kitas Baltijos ðaliø mi-
kologø ir lichenologø simpoziumas
ávyks 2005 m. Latvijoje.
Doc. Ernestas Kutorga,
dr. Jurga Motiejûnaitë,
Simpoziumo dalyviø grupë Punios ðile dr. Graþina Adamonytë
mentais. Todël Lietuvos kariuome- kiø tikslø jie nori pasiekti per tris die-
nës karininkø mokymas, kad jie pa- nas, pasidalijo paèiais ávairiausiais lû-
siektø III lygá pagal STANAG 6001, kesèiais. Vieniems yra aktualu unifi-
yra svarbus uþdavinys. kuoti egzaminø uþduotis, kiti norëtø
Kadangi anglø kalbos mokymo ásigilinti á III lygio reikalavimø esmæ,
problema yra aktuali visoms Baltijos daugeliui svarbu aptarti naudojamas
ðalims ir valstybëms, neseniai tapu- programas ir pamëginti drauge suras-
sioms NATO narëmis, á ðá seminarà ti efektyvesniø mokymo bûdø.
atvyko atstovai ið Lenkijos, Estijos, Anglø kalbos centras Lietuvos
Latvijos. Seminare taip pat dalyvau- karo akademijoje veikia nuo 1998
ja Britø Tarybos Partnerystës taikos metø, taèiau III lygis pradëtas dës-
labui projekto vadovas – anglø kal- tyti tik nuo 2000-øjø. Pasak Anglø
bos mokymo koordinatorius Lietu- kalbos mokymo poskyrio l. e. p. An-
voje Brianas Werbickas ir analogið- driaus Kiesaus, absoliutø III lygá iki
ko projekto koordinatorius Estijoje dabar yra pasiekæ tik 17 klausytojø.
Alistair Fortune.
Seminaro dalyviai, paklausti, ko- Alina Þebrauskaitë
KA Uþsienio kalbø katedros vedëja Genovaitë Laugalienë
ir Alistair Fortune
15
MARIJAMPOLËJE PRISIMINTA
MARIJA KRASAUSKAITË
Marijampolës kolegijos Edukolo- ir jø vaidmuo mokyklai ir visuomenei ir
gijos ir socialinio darbo fakultetas 2002 Mokyklø modernizavimas ir jo ypatu-
m. geguþës 10 d. organizavo mokslinæ mai atskirais istoriniais laikotarpiais.
metodinæ konferencijà Dvideðimtojo Konferencijoje perskaityta 16 prane-
amþiaus pirmosios pusës asmenybiø áta- ðimø. Keletas jø: Dr. Marija Krasaus-
ka moderninant Lietuvos mokyklà, ku- kaitë Marijampolës mokytojø seminari-
ri buvo skirta dr. Marijos Krasauskai- joje (vyr. dëstyt. Vytautas Viliûnas), Dr.
tës (1902–1981) 100-osioms gimimo Marijos Krasauskaitës indëlis á Lietuvos
metinëms. Marija Krasauskaitë studi- istorijos mokslà (vyr. dëstyt. Jonas Gus-
javo Lietuvos, Halës ir Ciuricho univer- taitis), Nepriklausomos Lietuvos mo-
sitetuose, paraðë disertacijà apie Lietu- kyklø reforma dr. Marijos Krasauskai-
vos bajorø privilegijas iki XV a. pabai- tës akimis, reformos sàsajos su dabarti-
gos. Iki 1944 m. dirbo mokytoja, gim- mi (vyr. dëstyt. Kazys Balickas).
nazijø direktore Marijampolëje ir Vil- Baigiamojo posëdþio metu buvo
niuje. Pasitraukusi á Vokietijà mokyto- priimtos rezoliucijos: Marijampolës
javo Miuncheno lietuviø gimnazijoje, o kolegija kasmet organizuos panaðaus
1949 m. emigravusi á JAV dirbo Ha- pobûdþio konferencijas – dr. M. Kra-
verford College bibliotekoje. Konfe- sauskaitës skaitymus, kuriuose viena
rencijoje ne tik plaèiai iðanalizuota sekcija bus skirta jaunimui; viena au-
nevertai primirðtos istorikës, talentin- ditorija bus pavadinta M. Krasaus-
gos pedagogës bei administratorës kaitës vardu; bus nagrinëjama dr.
dr. M. Krasauskaitës gyvenimas bei M. Krasauskaitës veikla iðeivijoje ir
veikla, – ðis renginys buvo graþi pro- apie jà rengiama monografija.
ga prisiminti ir kitas ið Suvalkijos Iki konferencijos iðleista prane-
kraðto kilusias asmenybes, palikusias ðimø medþiaga koncentravo darbà,
ryðkø pëdsakà ne tik savo kraðto, bet leido daugiau laiko skirti diskusi-
ir visos Lietuvos kultûroje. joms. Konferencijoje dalyvavæ peda-
Organizatoriai sujudino Suvalki- gogai gavo Marijampolës kolegijos
jos kraðtu bei jo asmenybëmis besido- kvalifikacijos centro paþymëjimus.
minèius tyrinëtojus ið visos Lietuvos.
Be plenarinio posëdþio buvo dir- Dr. Aldona Vasiliauskienë
bama dviejose sekcijose: Personalijos Vilniaus universitetas
Apie þemës pardavimà uþsienieèiams
Reikalavimas Lietuvai suteikti per- Þemës rinkos analizë parodë, kad
einamàjá laikotarpá parduodant þemës þemës kainai rinkoje daugiausia átakos
ûkio paskirties þemæ uþsienio pilieèiams turi ðalies þemës ûkio verslo stabilumas
bei derybos dël Laisvo kapitalo judëjimo ir patrauklumas; ne maþiau svarbus ir
skyriaus neturëtø pakenkti stojant á Eu- ilgalaikës (15–20 metø) kreditavimo
ropos Sàjungà, juo labiau kad paskuti- sistemos sukûrimas bei jos ágyvendini-
nieji apsilankiusio Lietuvoje Europos mas. Kreditavimo sistemai sëkmingai
Komisijos nario Giunterio Ferhoigeno funkcionuojant sparèiau kurtøsi ûki-
pasisakymai ðiais klausimais taip pat nu- ninkø ûkiai, bûtø konsoliduojamos þe-
teikë optimistiðkai, – sakë Lietuvos ag- mënaudos, kartu aktyviau formuotøsi
rarinës ekonomikos instituto direkto- ir þemës rinka. Esant minëtoms sàly-
rius doc. dr. Donatas Stanikûnas. goms þemës rinkos formavimàsi dar la-
Pereinamasis laikotarpis nëra savi- biau paspartintø þemës ûkio paskirties
tikslis dalykas. Ðis laikotarpis yra bûti-
nas tam, kad pradëtø funkcionuoti vie-
ninga þemës rinka, bûtø konsoliduotos
þemës pardavimas uþsienio pilieèiams.
Asta Maþeikaitë, Lietuvos
þemënaudos ir pertvarkyti ûkio subjek-
tai, – sakë LAEI direktorius.
agrarinës ekonomikos instituto
specialistë ryðiams su visuomene
VILNIAUS PEDAGOGINIS
UNIVERSITETAS
praneða, kad 2002 m. gruodþio 18 d. 14 val. Vilniaus pedagoginiame uni-
versitete (Studentø g. 39, 241 aud.) ávyks Vilniaus pedagoginio universiteto
doktorantûros komiteto posëdis, kuriame KÆSTUTIS KAMINSKAS vieðai
gins daktaro disertacijà tema ,,LIETUVOS PEDAGOGØ KVALIFIKACIJOS
TOBULINIMO SISTEMOS RELEVANTIÐKUMAS“ (socialiniai m., edu-
kologija, 07 S).
Doktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas –
prof. habil. dr. V. RAJECKAS, Rusijos ugdymo akademijos uþsienio na-
rys (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai m., edukologija, 07 S);
nariai:
prof. habil. dr. D. BERESNEVIÈIENË (Vilniaus pedagoginis univer-
sitetas, socialiniai m., psichologija, 06 S);
prof. habil. dr. B. BITINAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, so-
cialiniai m., edukologija, 07 S);
doc. dr. G. KVIESKIENË (Vilniaus pedagoginis universitetas, socia-
liniai m., edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. K. PUKELIS (Vytauto Didþiojo universitetas, sociali-
niai m., edukologija, 07 S);
oponentai:
doc. habil. dr. M. BARKAUSKAITË (Vilniaus pedagoginis universi-
tetas, socialiniai m., edukologija, 07 S);
dr. I. ZALESKIENË (Lietuvos teisës universitetas, socialiniai m., edu-
kologija, 07 S).
Nuo 2002 m. lapkrièio 18 d. su disertacija galima susipaþinti Vilniaus
pedagoginio universiteto bibliotekoje.
Rektorius
16 ATSISVEIKINANT 2002 m. lapkrièio 7 d. Nr. 19 (265)

Atkelta ið 11 p.
metais parengë þodyno sudarymo in-
strukcijà ir vëliau, ásitraukus Irenai
EDUARDAS VODZINSKAS – apie Ðiaurës Lietuvos karstines ágriu-
vas ir jø susidarymà itin vertingos
mintys apie geologiná paminklà –

GEOLOGAS, MOKSLININKAS, PEDAGOGAS

Skuodienei, pradëjo kaupti geologi-
jos terminø kartotekà aiðkinamie-
siems þodynams.
Eduardas Vodzinskas buvo uþgi-
mæs pedagogas – tokiu jis buvo ne tik
vienuolika metø dëstæs geologijos ir
mineralogijos pradmenis Vilniaus
pedagoginiame institute. Ásijautæs
pasakodamas apie geologijà savo
moksline patirtimi dalydavosi pa-
skaitose visuomenei ar tiesiog mu-
ziejuose, dolomito lauþyklos darbi-
ninkø bûreliui ar netgi meistrams,
betaisantiems netikëtai sugedusá
ekspedicijos automobilá. Na, ir tur-
bût vaisingiausiai, ryðkiausiai jo, kaip
mokytojo, talentas atsiskleidë orga-
nizuojant jaunøjø geologø sàjûdá,
rengiant sàskrydþiø programas, tes-
tus, kuriant jaunøjø geologø bûre-
lius, ruoðiant jø narius tarptautinëms
sukaupti didþiuliai lauko akmenys
tarsi pratæsia muziejaus ekspozicijà
á miesto parkà ir gatves. Ðiuo metu
9 mokyklose yra geologijos muziejai.
Juose sukaupta originali, savitos te-
matikos, krypties, kurià labai peda-
gogiðkai pritaikë ir parinko Eduar-
das, ekspozicija. Stebëti ir pastebëti
gamtos ir geologijos objektus, dary-
ti apraðus ir màstyti mokë nepakei-
èiamas jaunøjø geologø mokytojas,
kurá visi vadino Vadovu.
Kam teko paþinti Eduardà Vo-
dzinskà, dirbti kartu su juo, patyrë jo
loginiø paleogeografiniø þemëlapiø
rengimu. Viena tikra to statinio at-
raminë kolona buvo Eduardas. Dir-
bo kaip ir rengdamas pradëtà lietu-
viðkø geologijos terminø aiðkinamàjá
þodynà, negailëdamas laiko ir jëgø,
kuriø visada jautësi turás pakanka-
mai daug. Negailëjo tiems darbams
laiko, nors turëjo ir smagesniø, ðir-
dþiai mielesniø darbø, kuriems galë-
jo dalá to laiko nugriebti. Rodësi, jog
viskam jëgø ir laiko uþtenka. Ir ið vi-
so pasaulio kraðtø renkamai smëlio
pavyzdþiø kolekcijai, Lietuvos istori-
Karvës olà. Autoriaus pateikiama
ðios smegduobës topografinë sche-
ma ðiandien yra dokumentas, liudi-
jantis, kaip toliau nenumaldomai
kinta „ola“. Apraðoma ir 1965 m. lie-
ologiniai ir geomorfologiniai bruoþai pos mën. Klausuèiø kaime atsiradusi
1960 metø G. M. 3 tome apibendri- kitokio pobûdþio ir kitokio progno-
no ankstesniø tyrinëtojø ir savo tyri- zuojamo vystymosi ágriuva. Straips-
mø duomenis. Geologinë Gedimino nyje Ðiaurës Lietuvos dolomitas ir jo
kalno istorija, kurià pratæsë keisda- panaudojimo galimybës E. Vodzins-
mi ir formuodami patá kalnà þmo- kas su jam bûdingu kruopðtumu ap-
nës, pilies statytojai, ápratino Eduar- raðo visus, iki paèiø maþiausiø, Lie-
dà realiai pajausti, ásivaizduoti ir ki- tuvos dolomito telkinius. Daugumos
tas Vilniaus mûrø paslaptis, Vilniaus jø jau nëra – uþleisti arba kiti ir nie-
miesto istorijà, kuri jam buvo tokia kada nebuvo eksploatuojami.
pat reali kaip Gedimino kalno smë- 1968 m. 9 tome straipsnyje pa-
lio ir molio sluoksniai. teikdamas duomenis apie virðutinio
1961 m. G. M. 4 tome pratæsë pi- devono uolienø storiø kitimà Ðiaurës
liø geologinius tyrinëjimus – ðiuo atve- ir Vakarø Lietuvoje analitiðkai susie-
ja juos su paleogeografija ir paleo-
tektonika. Kitas straipsnis – apie þe-

Gedimino Zemlicko nuotrauka

olimpiadoms. Visà jo esybæ buvo pa- mës pavirðiaus kitimà Raudonës pi-
glemþæs jaunøjø geologø sàjûdis. Jei- lies teritorijoje. Èia jis savitai aiðki-
gu ne Eduardo atsidavimas ir peda- na, kodël pilies kiemo planas ne sta-
goginis talentas, nebûtø Lietuvoje ði- èiakampio, o rombo pavidalo.
tokio jaunøjø geologø sàjûdþio. O 1979 m. G. M. 17 tome Eduardas
dabar kiek jaunø ðirdþiø ir protø uþ- nagrinëjo Ðiaurës Lietuvos karjerø
sidega mûsø Þemës, jos uolienø ir panaudojimo perspektyvas, pagrás-
paslapèiø paþinimu, kiek graþiø ge- damas savo idëjà panaudoti buvu-
ologiniø þygiø prisiminimø ið Uralo, sius karjerus vandens telkiniams –
Sibiro, Aukðtaitijos ar Birþø kraðto. eþerëliams su ðvariu gruntiniu van-
1989–1990 m. Geografijos metraðèio deniu.
25–26 tome Eduardas prabilo apie 1982 m. G. M. 20 tome – straips-
jaunøjø geologø judëjimà. Straipsnis nis apie Lietuvos karsto reikðmæ da-
skirtas ðio sàjûdþio penkmeèiui. Pir- bartiniam reljefui. Èia pateikiamos
masis jaunøjø geologø bûrelis ásistei- dvi schemos: originali menamo (ási-
gë 1984 m. kovo 22 d. Ðalèininkuo- vaizduojamo) reljefo schema tuo at-
se, vadovaujamas mokyt. Janinos veju, jeigu iðtirptø visas Tatulos svi-
Puronienës, nors prieð tai buvo gana tos gipsas, ir antroji – gipso storiø
ilgas paruoðiamasis periodas, per ku- schema.
rá Eduardas „iðpureno“ dirvà ir pa- 1991 m. G. M. 27 tome paskelb-
sëjo „geologinius“ grûdus, kurie tas itin reikðmingas straipsnis, skir-
naujø jaunøjø geologø bûreliø pavi- tas virðutinio devono karbonatiniø ir
dalu dygsta iki ðiolei (ðiuo metu jø sulfatiniø uolienø hipergenetiniams
yra 16). Antrasis jaunøjø geologø pakitimams Ðiaurës Lietuvoje.
bûrelis ásisteigë Lentvario 2-ojoje Atrodë, kad Eduardui nëra ne-
vid. mokykloje (vad. mokyt. Eugeni- pakeliamø darbø, kad dar paaugliu
ja Stankûnienë). Ðiose mokyklose Likus deðimèiai dienø iki mirties dr. Eduardà Vodzinskà (ketvirtas ið deðinës) nufotografavome Vilniaus mokytojø namø pabuvojæs Gulago anglies ðachtoje
metodiðkai vadovaujant Eduardui kiemelyje kartu su Ignoto Domeikos 200-øjø gimimo metiniø konferencijos dalyviais ir nei dvasiðkai, nei fiziðkai nepalû-
ásteigti geologijos muziejai, turintys charakterá kaip antspaudà, kuriuo jai ir piliø geologijai, ir politinei bei ju Birþø pilies, kartu jau uþgriebdamas þæs yra nepaþeidþiamas ir iðtver-
iðliekamàjà vertæ mokslui ir kultûrai. paþymëta visa jo mokslinë ir visuo- visuomeninei veiklai, Lietuvos poli- ir karstinius reiðkinius, aiðkiai apibrëþ- mingas lyg kupranugaris, taèiau vi-
Lentvario mokyklos geologijos mu- meninë veikla, jo darbai. Tai maksi- tiniø kaliniø ir tremtiniø bendrijos damas sufozinio-karstinio proceso es- so ilgo jo gyvenimo ávykiai ir pastan-
ziejus tapo pavyzdþiu, kiek daug in- malizmas, reiklumas sau ir kitiems ir þmoniø rûpesèiams. Uþtekdavo laiko mæ ir þmogaus inþinerinës veiklos gos áveikiant kliûtis paliko savo ran-
formacijos galima sukaupti mokyk- nuoseklumas ágyvendinant numatytà ir dar vienam graþiam pomëgiui ir ta- vaidmená skatinant ðá procesà. dus ðirdyje. Prieð aðtuonerius metus
loje apie negyvàjà gamtà. Ðalèininkø tikslà, nuolatinis gyvenimas tuo tiks- lentui – eilëraðèiams, kuriais neuþ- Straipsnyje Trakø eþeryno kilmës mûsø ðirdies chirurgø prikeltas nau-
geologijos muziejus yra lyg pirmoji lu ar pareiga, kurià bûtø pats sau su- mirðdavo pasveikinti bièiuliø ir ben- ir raidos bruoþai (G. M. 5 t., 1962) jam gyvenimui Eduardas vël prisi-
kregþdë, þadanti giedros ðio miesto galvojæs, darbo ar aplinkybiø verèia- dradarbiø, kiekvienam pagal jo cha- nagrinëjami Galvës eþero vandens minë ir savo darbus, pareigas ir po-
kultûroje. Greta kitø eksponatø yra mas prisiëmæs. Taip buvo ir su ilga- rakterá ir likimà palinkëdamas kà lygio svyravimai ir jo þemëjimas, le- mëgius. Ir aðtrø nenuilstanèio tyri-
demonstruojama unikali Lietuvos meèiu, lyg pelkë klampinanèiu ko- nors graþaus ir prasmingo. miamas gamtiniø ir antropologiniø nëtojo þvilgsná. Tai liudija ir vienas
titnago kolekcija. Netoli mokyklos lektyviniu darbu – Baltijos ðaliø lito- Nors anuo, tarybiniu, laiku pa- veiksniø, atkuriami Galvës salos paskutiniø Eduardo straipsniø Ge-
grindinius savo mokslo darbo rezul- kontûrai tais metais, kai ant jos sta- ologijos akiraèiuose (1998, Nr.1)
tatus geologams tekdavo dëstyti ru- të pilá, ir parodoma, kokius pakiti- apie Abromiðkiø apylinkës kraðto-
LIETUVOS SODININKYSTËS IR sø kalba, bet Eduardas, intuityviai mus padarë þmonës, pritaikydami vaizdá, jo kaità ir apie ádomius þmo-
suvokdamas raðyto þodþio reikðmæ ðià salà gynybos tikslams. nes, sutiktus tose apylinkëse. Net
DARÞININKYSTËS INSTITUTAS tautos savimonei ir jos iðlikimui, kur 1963–1964 m. G.M. 6–7 tome gydydamasis Abromiðkiø reabilita-
tik galëjo, apie Lietuvos geologijos skaitome apie Vilnios þemupio rai- cijos centro ligoninëje jis iðliko sa-
skelbia priëmimà á biomedicinos mokslø srities agronomijos krypties problemas ir savo nuveiktus darbus, dà prieðistoriniu laikotarpiu. Taiklûs vimi – áþvalgiu gamtos ir gyvenimo
augalininkystës, sodininkystës, augalø apsaugos ir fitopatologijos ðakos jø rezultatus, stengësi raðyti lietuvið- autoriaus pastebëjimai ádomûs tuo, tyrëju, metraðtininku.
(B 390) dieninæ doktorantûrà. kai. Neatsitiktinai ir minëto lietu- kad atskleidþia gyvàjà geologijà, tie- Lyg jam paèiam skamba eilutës,
viðkø geologijos terminø þodyno siog apèiuopiamai gali pajausti gam- jo skirtos profesoriui Juozui Dalin-
Norintys stoti á doktorantûrà per 2 savaites nuo konkurso paskelbi- naðtà net neabejodamas prisiëmë tiná procesà, nenumaldomà jo galià. kevièiui:
mo dienos LSDI mokslo skyriui (Babtai, Kauno r., LT-4335, tel. (8-37) ant savo peèiø. Gyvosios, matomosios geologijos pri-
55 52 20) pateikia ðiuos dokumentus:
– praðymà direktoriaus vardu;
Geografijos metraðtis (iki 1980 sodrintas ir kitas ðio rinkinio straips- Darbø turëjau begaliniai.
metø – Geografinis metraðtis, toliau G. nis – apie dolomito sluoksniø reikð-
– gyvenimo apraðymà; M.) buvo ta erdvë, kurioje Eduardas mæ dabartinio reljefo susidarymui
Galbût ne viskà padariau.
– magistro kvalifikacinio laipsnio (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo prie- galëjo reikðtis kaip mokslininkas ir Ðiaurës rytø Lietuvoje. Jei liko pëdsakas gimtinëj,
dø kopijas; kaip pilietis. Tad pasiþvalgykime po 1967 m. G. M. 8 tome vël randa-
– dviejø mokslininkø rekomendacijas; Ne veltui þemëj gyvenau.
ðio tæstinio reikðmingo Lietuvos kul- me du E. Vodzinsko straipsnius – da-
– savo moksliniø darbø sàraðà bei jø kopijas, o jeigu tokiø nëra, moks- tûrai ir mokslui leidinio puslapius. bar ið tø srièiø, kuriø jis nebeaplei-
liná referatà. Dr. Vytautas Narbutas
Ir ðtai – pirmajame straipsnyje do per visà vëlesná mokslininko ke-
LSDI direktorius Èeslovas Bobinas Vilniaus miesto Gedimino kalno ge- lià. Straipsnyje Kai kurios pastabos
Dr. Vita Rastenienë

„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas ISSN 1392-7191
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas, Leidþia
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas. UAB „Mokslininkø laikraðtis“
Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius SL Nr. 169
Sekretorë Kristina Buèionytë
El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8–5) 2 12 12 35, 262 74 58, faks. 261 47 29 Spausdino
Stilistë Angelë Pletkuvienë Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt AB spaustuvë „Puntukas“
Dizaineris Valdas Balciukevièius Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja Saltoniðkiø g. 29/3, 2677 Vilnius