Dvidešimto amžiaus pirmosios pusės rašytojas, dramaturgas Vincas Krėvė istorinėje

dramoje ,,Skirgaila” aprašo stipria, bet galiausiai palūžtančia asmenybę. Pats autorius didelį
dėmesį skyrė Lietuvos istorijai, domėjosi tautosaka, todėl autorius nusprendė aprašyti žymia
Lietuvos įstorijos figūrą- Skirgailą. Besivystant dramai galima įžlėgti ryškius kunigaikščio
charakterio bei asmenybės pokyčius. Kūrinio pradžioje Skirgaila matome, kaip pasitikintį savimi
ir atsidavusį valstybei. Kalbėdamas su Stardu kunigaikštis atmeta pasiūlymą atsisakyti
krikščionybės, nes supranta, jog Lietuva tik yra apsupta priešų ir tik taip galima ją išsaugoti.
Nors Skirgaila giliai širdyje pritaria Stardui, jis negali atrodyti silpnas ir turi aktyvai laikytis savo
pozicijos. Tarp tokio kunigaikščio poelgio ir pačio autoriaus požiūrio į krikščionybe galime
pravesti paralelę. Vincas Krėvė pats buvo nusivylęs krikščionybę ir manė, jog religija yra
tai, ,,kas mums dirbtiniu būdu įskiepijama“. Skirgailos stiprumą galime įžvelgi ir scenoje, kai jis
pagrobia Lydos kunigaikštytę Ona Duonutę. Skirgaila nepaisant savo asmeninės laimės priverčia
jėga tekėti už jo, nes tik tokiu būdu jis gali išlaikyti Lietuvos žemių vientisumą. Nepaisant visų
Skirgailos pastangų išlikti stipria asmenybe, pirmą iš jo palūžimo etapų galime įžvelgti Stardo
mirties scenoje. Nors Stardas buvo atsidavęs pagonybei, tačiau Jonas Skarbekas- krikščionių
kunigas priverstinai jį pakrikštijo. Sužinojęs tai Skirgaila buvo sutrikęs, tačiau jis negalėjo tuo
abejoti, nes kitaip atrodytu, kaip silpna asmenybė. Kaip ir būdinga neoromantikams Vincas
Krėvė vaizdavo išskirtines ir nusivylusias asmenybes. Galutinis Skirgailos palūžimo momentas
įvyko, kai jis atėjęs pas savo mylimąją sužino, jog ji geriau rinktųsi kitą vokietį užuot jo. Tokie
jos žodžiai privertė Skirgailą palūžti, jis pažadėjo jog suteiks Onai Duonutei vokiečio galvą.
Paskutiniame epizode, kai Skirgaila įvykdo savo pažadą jis tampa tuo ko labiausiai nemėgo, jis
tapo ,,Vokiečių piktu Dievu“. Finale, kai kunigaikštis nusisuka ir išeina, pasak profesorės
Viktorijos Daujotytės, toks Skirgailos judesys- ,,palūžusio žmogaus, o galbūt ir palūžusios
epochos judesys“. Šiais žodžiais Viktorija Daujotytė Skirgaila sutapatino su epocha, kuri turėjo
išsižadėti savo protėvių papročių. Vadinasi Vincas Krėvė aprašė stiprų, tačiau palūžusį žmogų,
kuris tampa tuo ko labiausiai nekentė.

Renesanso rašytojas Jonas Radvanas herojinėje poemoje ,,Radviliada“ aprašo stiprų ir iki galo
besilaikantį, bei