1)Fosfolipidų dvisluoksnis – riboja nuo aplinkos: vykdo atrankią medžiagų pernašą (dujas; hidrofobiškas, smulkias molekules; lipiduose tirpias,

smulkias molekules {ADEK}; alkoholį {nes yra organ. tirp.}

2)Tarpmembraninė erdvė – vyksta biocheminės reak.: viduląstelinio kvėpavimo cheminės reakcijos.
3)Kanalinis baltymas – neša smulkias, hidrofiliškas molek.; baltymas yra tuščiaviduris, kaip vamzdelis, vidinėje molek. dalyje aminorūgštys yra
atsukusios savo hidrofilines puses; hidrofiliškos medž. lengvai jungiasi prie šitų dalių, taip perlipa per baltymą ir atsiduria kitoje membr. pusėje.
4)Cholesterolis – sutvirtina ir palaiko membr. struktūrą; reguliuoja membr. laidumą; reguliuoja membr. esančių molekulių judėjimą joje.
5)Baltymas nešiklis – neša specifiškas, stambias molekules, kurios prie jos jungiasi rakto/spynos principu.
6)Glikoproteinas – baltymas su angliavandenilio uodegėle; kiekvieno individo individualūs; angliavandenilių uodegėlės reaguoja į greta ląstelės
esančias medžiagas ir kitas ląsteles – sureagavus į svetimas blokuoja ląstelės membraną ir ją apsaugo nuo pavojaus.
7)Glikolipidas - fosfolipidas, turintis angliavandenilio uodegėlę.
8) Integralusis baltymas – sutvirtina membraną, išlaiko jos stabilumą; nuo šio baltymo vidinėje pusėje yra baltymų gijos, sutvirtinančios
membraną ir palaikančios jos stabilumą.
9) Receptorinis baltymas – specifiškas baltymas, jo rūšis priklauso nuo ląst. vykdomos veiklos (rakto/spynos principu prie savęs prijungia
molek. tam, kad ląst. vyktų tam tikri biocheminiai procesai)=>neuronuose prie jų jungiasi neuromediatoriai, kad nervinis impulsas pereitų iš
vieno neurono aksono į kito neurono dendritą.
10) Katalizinis baltymas (fermentas) – katalizuoja membranose vykstančias fermentines reakcijas (viduląst. kv. ferment. reak.)

Membranos paviršiai skiriasi dėl skirtingų paviršių darbų – tai ką dirba viduje, nebūtinai turi daryti išorėje, ir pnš.

Medžiagų pernašos būdai

I. Pasyvioji medž. pern. (nereikia E)

1) Difuzija – vyksta savaime iš didesnės medž. Koncentracijos į mažesnę (pagal koncentracijos gradientą); vyksta pro fosfolipidų dvisluoksnį;
difuzijos būdu keliauja dujos (CO2; O2; N2); riebaluose tirpios medžiagos (nedidelės molek.) ADEK, alkoholis.
2) Palengvintoji pernaša – vyksta pagal koncentracijos gradientą pro plazminės membranos kanalinius baltymus; keliauja smulkios,
hidrofiliškos molekulės {gliukozė; hidrofilinės aminorūgštys; K +; Na+; Mg2+;Ca2+;Cl-}.
3) Osmosas – vandens keliavimas iš mažo osmosinio slėgio {kiek medžiagos yra ištirpę tirpale} tirpalo į didesnio osm. slėg. tirpalą.

II. Aktyvioji medž. pern. (reikia E)

1) Aktyvioji medž. pern. – medžiagų pernešima iš mažesnės medž. konc. Į didesnę medž. konc. Vyksta ląstelėse (Na+ - K+ siurblys) – jis
naudojamas, kad ląstelėje būtų išlaikytas pastovus osmosinis slėgis, taip pat naudojamas neuronuose, kad sudirgintas neuronas būtų
sugrąžintas į ramybės būseną. {Į ląstelę yra išnešami 2K +, o išnešami 3Na+}
2) Molekulių pernaša su baltymais nešikliais – įsodinta į baltymą visa molekulė su baltymu apsiverčia ir molekulė atsiduria viduje.
3) Endocitozė – stambiamolekulinių medžiagų įnešimas į ląstelę membraninių pūslelių pagalba .
4) Egzocitozė – stambiamolekulinių molekulių išnešimas iš ląstelės membraninių pūslelių pagalba {Goldžio kompleksas}
5) Fagocitozė – ląstelių ar jų organelių įnešimas į ląstelė pseudopodijų pagalba. (Leukocitai – patogenus; kiaušialąstė – spermatozoido
branduolį; ameba taip maitinasi).
6) Pinocitozė - tirpalo su medžiagomis įnešimas į ląstelę. (storojoje žarnoje į kraują įnešamas H 2O, vitaminai ir min. medž.; šakniaplaukiai šiuo
būdu įsiurbia H2O su min. medž.).
Tirpalų osmosinis slėgis. Poveikis augalo ir gyvūno ląstelei

I. Izotoninis tirpalas – kai ląstelės ir tirpalo osmosiniai slėgiai yra vienodi (osmosas nevyksta).
II. Hipertoninis tirpalas – kai tirpalo osmosinis slėgis yra didesnis nei ląstelės osmosinis slėgis (plazmolizuosis).
III. Hipotoninis tirpalas – kai tirpalo osmosinis slėgis yra mažesnis už ląstelės. Osmosas vyksta į ląstelę (turgorizuotos/deplazmolizuotos).
Fermentai – biokatalizatoriai
Tretinės struktūros baltymai
Fermentų savybės:
I. Specifiškas – yra daug fermentų rūšių.
II. Fermentas reakcijos metu nekinta – ta pati fermento molekulė gali sukatalizuoti daug tos pačios rūšies reakcijų; didelis reakcijos greitis ir
vienos rūšies fermento molekulių organizme yra ne po daug.
III. Veiklumo priklausomybė nuo aplinkos veiksnių – temperatūra, pH, substrato kiekis.
IV. Kofermentai (vitaminas, iš kurio organizmas pasigamins reikiamą fermentą) ir kofaktoriai (neorg. molek., suaktyvinanti fermento veiklą
{Ca2+; Mg2+; Na+; Fe3+}).
V. Inhibicija – fermento veiklos sustabdymas.

Grandininės fermentinės reakcijos – sutaupo laiką ir E.

Fermentų reikšmė – taupoma reakcijų E ir laikas.

Fermentų panaudojimas:
1. Maisto pram. (duonos gaminiai {mielės; rūgimas}; daržovių rauginimas, pieno gaminiai).
2. Gėrimų pram. (alkoholiniai gėrimai, gaivieji gėrim.).
3. Chemijos pram. (valikliai; skalbikliai; spirito, acto gamyb.; fermentų gamyb.).
4. Farmacijos pram. (vaistų, papildų, kosmetinių priemonių gamyb.).
5. Tekstilės pram. (linų, kanapių, dilgėlių, medvilnės pluošto apdorojimas).
6. Odos pram. 7. Biokuro gamyba
Fermentas Gamybos vieta pH Veikimo vieta Substratas Produktas
Seilių amilazė Seilių liaukos ~7 Burna Krakmolas Maltozė
Pepsinas Skrandžio liaukos ~2 Skrandis Baltymai Peptidai
Laktazė -//- -//- -//- Laktozė Gliukozė, galaktozė
Kasos amilazė Kasa ~7 Dvylikapirštė žarna Krakmolas Maltozė
Tripsinas -//- -//- -//- Baltymai Peptidai
Lipazė -//- -//- -//- Lipidai Glicerolis, riebalų rūgštys
Sacharazė -//- -//- -//- Sacharozė Gliukozė, fruktozė
Maltazė Klubinė žarna ~8,5 Klubinė žarna Maltozė Gliukozė
Peptitazė -//- -//- -//- Peptidai Aminorūgštys
Nukleazė -//- -//- -//- Nukleorūgštys Nukleotidai
Lipazė -//- -//- -//- Lipidai Glicerolis, riebalų rūgštys