KLAIPĖDOS LICĖJAUS

KAROLIS OLIŠAUSKAS IITBA klasė

Plaukimo įtaka 14-16 m. mokinių sveikatai ir fiziniam pajėgumui

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ TIRIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas Saulius Lukonas

Klaipėda, 2022 m.

TURINYS

ĮVADAS........................................................................................................2
1.TEORINĖ DALIS.....................................................................................3
1.1 Plaukimo įtaka sveikatai..................................................3
...1.1.1. Plaukimo įtaka raumenims.........................................3
…1.1.2. Plaukimo (fizinio aktyvumo) įtaka kraujotakos ir kvėpavimo sistemai.........4
…1.1.3. Plaukimas yra efektyvus būdas deginti kalorijas....5
...1.1.4. Plaukimas sumažina patiriamą stresą.......................5
...1.1.5. Chroniško streso pavojus sveikatai..........................6
...1.1.6. Stresas ir jo įtaka kraujospūdžiui.............................7
...1.1.7. Fizinio aktyvumo įtaka smegenims.........................7
...1.1.8 Aerobinio parengtumo įtaka mokymuisi, baltosios ir pilkosios medžiagų ir hipokampų
tūriams.....................................................................................8
...1.1.9. Fizinis aktyvumas ir akademiniai rezultatai.............9

1
...1.1.10. Korėjos mokinių paauglių fizinio aktyvumo ir akademinių rezultatų sąsaja........10
...1.1.11. Sveikatai palankus/nepalankus elgesys ir Islandijos mokinių akademiniai rezultatai..12
2.TIRIAMOJI DALIS.................................................................................................13
2.1. Fizinio pajėgumo tyrimas..............................................................................13
2.1.1. Pečių lanko paslankumo testas jo eiga ir rezultatai................................13
2.1.2. Gyvybinio plaučių talpos (GTP) testas (litrais L) jo eiga ir rezultatai..14
2.1.3. Dešinės ir kairės plaštakos spaudimo jėgos testas (kg) jo eiga ir rezultatai..15
2.1.4. Rezultatų aptarimas................................................................................17
2.1.5 Tyrimo trūkumai.....................................................................................20
2.1.6. Tyrimo išvados.......................................................................................20
IŠVADOS.........................................................................................................................20
SĄVOKOS.......................................................................................................................21
LITERATŪRA..............................................................................................................23
PRIEDAI.........................................................................................................................24

ĮVADAS

Pagal 2020-2021 m. VSS IS atlikto tyrimo su Lietuvos mokiniais duomenis, 17.5% mokinių (7-
17m.) turi viršsvorio, 8,2% yra nutukę. Palyginus su 2019–2020 m. m. duomenimis viršsvorį
turinčių mokinių dalis išaugo 1,1%, o nutukusių mokinių dalis išaugo 1%. Labai tikėtina, kad šių
skaičių paaugimui įtakos turėjo 2020 m. prasidėjusi COVID-19 pandemija, kurios metu galėjo
suprastėti mokinių mityba dėl griežtų karantino reikalavimų, kurie suvaržė mokinių laisvę fiziškai
judėti. Lietuvos mokinių psichikos sveikata ne ką geresnė- anot 2019m. atlikto tyrimo, siekiant
nustatyti moksleivių pasitenkinimą gyvenimu, net 1 iš 4 paauglių berniukų ir 1 iš 3 paauglių
mergaičių savo psichologinę gerovę vertina kaip žemesnę nei vidutinę. 2020 m. Higienos instituto
atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau 60 minučių kasdien)
yra apie 13,6 proc. Lietuvos vaikų. Šis fizinio aktyvumo stygius atsispindi vaikų
fizinio pajėgumo rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad
per pastaruosius 20 metų blogėjo Lietuvos mokinių beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač –
ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą . Dėl sumažėjusio
mokinių širdies ir kraujagyslių pajėgumo, ateityje gali padidėti skaičius asmenų sergančių širdies ir
2
kraujagyslių ligomis, nuo kurių mirštamumas šiuo metu yra didžiausias, o visa tai atneša ekonominę
naštą valstybei dėl padidėjusių gydymo išlaidų, todėl labai svarbu mokinius skatinti užsiimti fizine
veikla. Vienas iš sveikatai naudingų užsiėmimų- plaukimas. Yra atlikta nemažai tyrimų apie
plaukimo naudą jaunuolių sveikatai, tačiau tyrimo dalyviai dažniausiai būna sveikatos sutrikimų
turintys jaunuoliai arba senyvo amžiaus žmonės, o tyrimų apie fiziškai ir psichiškai sveikų
jaunuolių plaukimo naudą sveikatai ir jų fiziniam pajėgumui- nedaug.

Tyrimo tikslas. Ištirti ir įvertinti plaukimo naudą mokinių sveikatai ir fiziniam pajėgumui

Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti plaukimo poveikį jaunuolių sveikatai
2. Nustatyti ir palyginti mokinių ir plaukikų fizinį pajėgumą.
3. Nustatyti ir įvertinti plaukikų fizinio pajėgumo priežastis

1.1.1. Plaukiant dirba beveik visi kūno raumenys

Plaukimas yra viena iš sporto šakų, kur treniruočių metu dirba daug skirtingų raumenų grupių,
apimant iki 50 raumenų, priklausomai nuo plaukimo stiliaus.

a) Plaukimas laisvuoju stiliumi:

Daugiausia dirba krūtinės raumenys, juosmeniniai ir kiti nugaros raumenims bei pagrindiniai pilvo
ir įstrižiniai raumenims. Žinoma, taip pat dirba daugybė galūnių raumenų, tokie kaip keturgalviai ir
dvigalviai raumenys.

b) Plaukimas nugara:
Treniruojamas nemažas skaičius tų pačių raumenų, kaip ir plaukiant laisvuoju stiliumi, nes
raumenys nukreipti priešingomis kryptimis. Raumenys yra mechaniškai panašūs ir priešinasi
vandeniui priešingomis kryptimis, tačiau plaukimo metu dirba skirtingi raumenys. Tai apima
šlaunies raumenis, vidurio nugaros raumenis, blauzdas ir pilvo raumenų grupes.
3
c) Plaukimas krūtine:
rankų judesys į priekį apjungia krūtinės raumenis, dvigalvius raumenis ir deltinius raumenis, o
vienu metu stumiant kojomis – sėdmenų, keturkampių ir pakaušio raumenys.

d) Plaukimas peteliške:
Plaukimo metu dirba krūtinė, pečiai, nugara, taip pat šerdies, juosmens, klubų ir sėdmenų
raumenys.

1.1.2. Plaukiant išdirbama širdies ir kraujagyslių sistema, o tai stiprina širdį ir

plaučius

Plaukimas padidina širdies ritmą, nesukeldamas streso kūnui, tonizuoja raumenis, stiprina jėgą,
augina ištvermę. Kraujotakos sistema, taip pat žinoma kaip širdies ir kraujagyslių sistema, yra viena
iš pagrindinių organų sistemų, reguliuojančių mūsų kūną. Visos šios sistemos dar turi specifines
funkcijas, jos negali veikti savarankiškai. Dirbdamos kartu, jos priklauso viena nuo kitos.
Kraujotakos sistema apima širdį, plaučius, arterijas, venas, vainikines ir vartų kraujagyslės.
Pagrindinis kraujotakos sistemos tikslas yra aprūpinti ląsteles ir audinius maistinėmis medžiagomis,
deguonimi bei pernešti hormonus, kurie kontroliuoja medžiagų apykaitą, ląstelių reprodukciją.
Kraujotakos sistema taip pat atlieka svarbų, antraeilį vaidmenį šalinant atliekas iš organizmo per
virškinimo ir šalinimo sistemas. Širdies ir kraujagyslių sistema yra uždara kilpa. Ji veikia kartu su
kvėpavimo sistema. Kvėpavimo sistema yra atsakinga už anglies dioksido iškeitimą deguonimi
kraujyje. Šis darnus ryšys tarp sistemų žinomas kaip plaučių cirkuliacija. Kai trūksta deguonies,
širdis pradeda plaučiuose pumpuoti kraują, kad prisotintų plaučius deguonimi. Kai kraujas
kapiliarais pasiekia plaučių alveoles, CO2 dėl koncentracijų skirtumo juda iš didesnės
koncentracijos į mažesnę koncentraciją, t.y. iš kraujo plazmos difuzijos būdu CO2 juda per
vienasluoksnį plokščiąjį epitelį į alveolę. Deguonis juda panašiu principu dėl koncentracijų
skirtumo iš alveolėse esančio įkvėpto oro į kapiliariais tekančio kraujo eritrocitus, t.y. O2 juda
difuzijos būdu iš didesnės koncentracijos į mažesnę koncentraciją. Visa tai yra vadinama dujų
apykaita. Jos pagalba mažuoju kraujo apykaitos ratu iš širdies dešiniojo skilvelio ištekėjęs CO2
prisotintas kraujas grįžta į kairįjį prieširdį, prisotintas deguonies.
4
 1.1.3. Plaukimas yra efektyvus būdas deginti kalorijas
72 kilogramus sveriantis žmogus per valandą sudegina maždaug 423 kalorijas, plaukdamas ratu
baseine, mažu ar vidutiniu tempu. Tas pats žmogus gali sudeginti iki 715 kalorijų per valandą
plaukdamas greitu tempu. Tuo tarpu, 90 kilogramų sveriantis žmogus per valandą sudegintų nuo
528 iki 892 kalorijų. 109 kilogramus sveriantis žmogus gali sudeginti nuo 632 iki 1068 kalorijų.
Palyginus šiuos skaičius su kitais užsiėmimais, tas pats 72 kilogramus sveriantis žmogus sudegintų
tik apie 314 kalorijų, eidamas 5.6 km/h greičiu 60 minučių. Kiti užsiėmimai tokie kaip joga gali
sudeginti tik 183 kalorijas per valandą, o valandos treniruotė elipsiniu treniruokliu gali sudeginti tik
365 kalorijas.

1.1.4. Plaukimas sumažina patiriamą stresą

Reguliarus fizinis aktyvumas, įskaitant plaukimą, glaustai susijęs su psichologinio streso mažinimu
ir kartu nuotaikos pakėlimu. Plaukiant ramiai ir atliekant tinkamą plaukimo techniką, plaukimo
grybšniai apima ritmingą kvėpavimą, kuris gali suaktyvinti parasimpatinę nervų sistemą –žmogaus
nervų sistemos dalį, atsakingą už poilsį ir atsipalaidavimą. Greito plaukimo metu, žmogaus
organizme, tiksliau antinksčiuose, išsiskiria hormonas kortizolis1, kuris sukelia ūminį stresą, tačiau
šis nedaro žalos sveikatai. 2016 m. Kūno kultūros ir sporto departamentas (Sahin kolegija, Turkija)
kartu su Sporto departamentu, sporto mokslų fakultetu bei Duzce universitetu (Turkija) surengė
tyrimą, kuriame dalyvavo 60 atsitiktinai atrinktų mokinių iš 235 11-13 m. Sahin privačios mokyklos
mokinių. Mokiniai buvo padalyti į dvi grupes: eksperimentinę ir kontrolinę. Tyrime buvo
naudojama Leighton streso lygio skalė, sudaryta iš dviejų dalių X(00,00) ir SD(0,00), renkant
informaciją apie dalyvius t.y jų streso lygį. Remiantis skale, X balai nuo 27-29 yra normos ribose;
nuo 30-35 balų yra ties aukščiausia riba, o balai viršijantys 36 balus rodo didelį stresą. Ištestavus
eksperimentinės grupės mokinius, jie dalyvavo dvejose plaukimo treniruotėse per savaitę, 8
savaites. Dviejų grupių (eksperimentinės ir kontrolinės t.y grupė, kuri nedalyvavo treniruotėse)
testavimas buvo atliktas mokymo plaukti programos pabaigoje. Surinkti duomenys buvo
analizuojami naudojant SPSS statistinę programinę įrangą2.

Tyrimo rezultatai. Eksperimentinės grupės vidutinis streso lygis prieš plaukimo treniruotes: (39,03
± 9,21). Tos pačios grupės vidutinis streso lygis mokymo plaukti programos pabaigoje: (31,20 ±
4,06). Kontrolės grupės vidutinis streso lygis tyrimo pradžioje: (36,43 ± 8,13). Šios grupės vidutinis
5
streso lygis tyrimo pabaigoje: (40,56 ± 9,21). Iš rezultatų matome, jog eksperimentinės grupės
dalyvių stresas buvo sėkmingai sumažintas, o kontrolės grupės streso lygis netgi padidėjo. Tyrimų
rezultatai parodė, kad plaukimo mokymo programa buvo veiksminga siekiant sumažinti 11-13 metų
mokinių streso lygį.

1.1.5. Chroniško (lėtinio) streso pavojus sveikatai

Stresas gali išsivystyti į chronišką stresą, o tai gali turėti įvairių pasekmių smegenims pvz: Padidina
psichikos ligų riziką (depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės sutrikimai); keičia smegenų struktūrą
(žmogaus smegenis sudaro pilkoji ir baltoji medžiaga). Pilkoji3 medžiaga atsakinga už sprendimų
priėmimą ir problemų sprendimus, o baltoji4 medžiaga atsakinga už smegenų ląstelių jungčių
sujungimą, informacijai perduoti. Chroniško streso metu mielinio dangalų pasigamina per daug, o
jie sudaro baltąją medžiaga, todėl pilkosios medžiagos susidaro mažiau- sutrinka pilkosios ir
baltosios medžiagos pusiausvyra, o tai, kai kuriais atvejais, gali sukelti ilgalaikius smegenų
struktūros pokyčius); sutraukia smegenis (mažina prefrontalinę žievę)5- smegenų sritį, atsakingą už
atmintį ir mokymąsi); stresas naikina ląsteles ir mažina atmintį bei mokymosi gebėjimus. Aukštas
kortizolio kiekis (Žmogaus kūnui gavus streso, antinksčiai gamina ir į kraują išskiria hormoną
kortizolį, tada hormono lygis kraujyje pakyla ir vėl sugrįžta normalią būseną, o chroniško streso
metu išlieka aukštas) naikina naujai susiformavusius neuronus hipokampe6, o tai sumažina atmintį ir
mokymosi gebėjimus ir gali sukelti sunkias psichines ligas, tokias kaip Alzheimerio liga (lėtinė
progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu žūsta nervinės ląstelės ir jų jungtys); stresas
sumažina hipokampo gebėjimą generuoti naujus neuronus, o tai neigiamai veikia žmogaus erdvinį
suvokimą, orientaciją aplinkoje; Chroniškas stresas gali pakenkti žmogaus imuninei sistemai.
Stresas mažina limfocitų, baltųjų kraujo kūnelių, kurie yra imuninės sistemos dalis, skaičių, todėl
kyla pavojus užsikrėsti virusais, tokiais kaip peršalimas. Be to, žmogui chroniškai patiriant stresą,
atsiranda sisteminis uždegiminis atsakas (Sisteminis uždegimas atsiranda, kai imuninė sistema
nuolat gina organizmą). Dėl streso žmogaus organizmas išskiria priešuždegiminius citokinus7 (maži
baltymai reguliuojantys uždegimą žmogaus organizme), kurie sukelia atsaką į infekcijas. Kai
organizmas gamina šiuos citokinus ilgą laiką (šiuo atveju dėl lėtinio streso), žmogaus organizmui
yra sunkiau kovoti su bakterinėmis ar virusinėmis infekcijomis. Lėtinis uždegimas padidina širdies
ligų, osteoporozės (sisteminė kaulų liga, dėl kurios sumažėja kaulų tankis ir padidėja kaulų
trapumas bei lūžių rizika), autoimuninių ligų (liga kai imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas
ląsteles žmogaus organizme pvz: reumatoidinis atritas, uždegiminė žarnyno liga), 2 tipo cukrinis
diabetas (gliukozės reguliavimo žmogaus organizme sutrikimas).

6
 1.1.6. Stresas ir jo įtaka kraujospūdžiui
2016 m. Indonezijoje, Padjadjaran universiteto kardiologijos ir kraujagyslių medicinos skyriaus
darbuotojai surengė tyrimą, siekiant išsiaiškinti koreliaciją tarp streso ir aukšto kraujospūdžio 14-19
metų paaugliuose. Tyrime dalyvavo 262 paaugliai (115 vaikinų ir 147 merginos), kurie gyvenimo
eigoje nesusidūrė su aukštu kraujospūdžiu. Jiems buvo atliktas standartizuotas psichologinis
įvertinimas (vertinimo priemonė, kurios pagrįstumas ir patikimumas nustatomas atlikus išsamų
empirinį tyrimą ir analizę. Jame yra aiškiai apibrėžtos normos, pavyzdžiui, asmens rezultatas (balas)
parodo, kaip gerai jam sekėsi, palyginti su didele asmenų grupe, atstovaujančia populiacijai, kuriai
skirtas testas) kompetetingų psichologų, siekiant patikrinti dalyvių atsparumą stresui (1-9 balų
skalėje) ir streso įtaką kraujospūdžiui. Rezultate, gauta koreliacija (p<0.05) rodo, jog streso būklė
gali sukelti aukštą kraujospūdį.

1.1.7. Fizinio aktyvumo įtaka smegenims

Fizinio aktyvumo metu, įskaitant plaukimą, žmogaus organizme išsiskiria neurotransmiteriai8 pvz:
endorfinai, dopaminas, serotoninas, oksitocinas. Reaguodami į skausmą ar stresą juos išskiria
pagumbris ir hipofizė. Endorfinai malšina skausmą bei pagerina nuotaiką, sukuria malonumo pojūtį.
Dopaminas atsakingas už tai kaip pajaučiamas malonumas. Jis taip pat atsakingas už kitus procesus
žmogaus kūne pvz: reguliuoja širdies ritmą, miego ciklus, nuotaiką, dėmesį, motyvaciją, atmintį,
skausmo apdorojimą. Serotoninas mažina stresą, sukuria laimės pojūtį, užtikrina sveikus kaulus,
dalyvauja kraujo krešėjime t.y. susiaurina smulkias arterijas, kad susidarytų kraujo krešuliai, o tai
padeda gyti žaizdoms.

Fizinis aktyvumas pagerina atmintį ir smegenų funkciją, apsaugo nuo pažinimo ir mokymosi
sutrikimų, pagerindamas kraujotaką. Fizinė veikla paskatina somatotropininio hormono(STH)9,
kurie padeda kurti naujas smegenų ląsteles, gamybą. British Columbia universitete, Kanadoje,
atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad aerobinių pratimų metu, širdis plaka greičiau ir stipriau,
išsiskiria prakaitas, o tai padidina hipokampą (galinių smegenų žievės dalis, reguliuojanti
motyvaciją, emocijas, mokymąsį ir atmintį). Daugelis tyrimų parodė, kad mankšta gali paskatinti
neuroprotekcinių baltymų10 sekreciją (šis nuo fizinės veiklos priklausomas baltymas būtinas
7
smegenų formavimuisi) ir neuronų vystymąsi, taip užtikrinant normalią smegenų funkciją. 2005m.
Kalifornijos valstijos, Salk instituto mokslininkai atlikto tyrimus su pelėmis ir įrodė, kad aerobiniai
pratimai skatina neurogenezę t.y ląstelių dauginimąsi ir išgyvenimą dantytoje klostėje (hipokampo
dalyje). Be to, fizinis aktyvumas gali padidinti žmonių hipokampų tūrį, padidindamas dendritinius
spyglius11 ir piramidinių neuronų12 arborizaciją13už dantytos klostės ribų, o didesnis hipokampas yra
glaustai susijęs su geresne deklaratyvia14 ir erdvine atmintimi15.

1.1.8. Aerobinės parengties įtaka mokymuisi, baltosios ir pilkosios medžiagų ir

hipokampų tūriams
2012 m. Oregono sveikatos ir mokslų universiteto, neurologijos skyriaus tyrinėtojos Megan M.
Herting ir Bonnie J. Nagel atliko tyrimą, siekdamos išsiaiškinti ryšį tarp aerobinės parengties lygio
ir hipokampo tūrio, mokymosi, atminties, 15-18m. paaugliuose. Tyrime dalyavo 34 15-18m.
savanoriai vaikinai. Per 15 dienų laikotarpį vaikinai lankėsi Oregono sveikatos ir mokslų
universitete 3 kartus: pirmą kartą dalyvavo mokymosi ir atminties vertinimo sesijoje; antrą kartą
dalyvavo aerobinio parengtumo ir fizinio aktyvumo įvertinimo sesijoje; trečią kartą dalyvavo MRT
tyrimo sesijoje16.

Mokymosi ir atminties vertinimo sesija

Vaikinai atliko Rey Auditory Verbal Learning (RAVLT)17 testą, kurio metu dalyviai turi įvykdyti
šias sąlygas: 1. Per 5 bandymus dalyviai turi išmokti 15 nežinomų žodžių (sąrašą A) ir po kiekvieno
bandymo stengtis prisiminti kuo daugiau žodžių. 2. Tada dalyviams pateikiamas antrasis, naujas 15
žodžių sąrašas (sąrašas B) ir po kiekvieno bandymo jie taip pat turi stengtis prisiminti kuo daugiau
žodžių. Dalyviams įvykdžius antrą sąlygą (2.) jų prašoma prisiminti žodžius iš sąrašo A, o praėjus
20 minučių dar kartą prisiminti to paties sąrašo žodžius.

Sesijos eigoje vaikinai atliko ir Virtual Morris water Task (vMWT)18, t.y sudėtingo proceso
užduotis skirta įvertinti erdvinį mokymąsį ir erdvinę atmintį.

Aerobinės parengties ir fizinio aktyvumo įvertinimo sesija

Pirma, pagal Youth Adolescent Activity Questionnaire (YAAQ)19 klausimyną, dalyviams buvo
užduodami klausimai apie jų fizinį aktyvumą visų keturių metų laikų laikotarpiu ir kokį skaičių
valandų per savaitę jie praleisdavo užsiimdami fizinėmis veiklomis. Paskui dalyviams buvo atliktas
8
aerobinio pajėgumo testas, kuris buvo matuojamas nustatant didžiausią kiekvieno dalyvio
deguonies kiekį, kurį būtų galima suvartoti fizinio krūvio metu, t.y (VO2 pikas). Testo metu
dalyviai bėgo ant bėgimo takelio, kurio pradinis greitis buvo 2.7 km/h su 10% nuolydžiu ir
nuosekliai kilo kas 3 minutes iki tol, kol dalyviams nebeužteko jėgų ir valios tęsti testo. Prieš
klausimyną ir aerobinio pajėgumo testą dalyviams dar buvo atliktas liesos kūno masės tyrimas.

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo sesija

Kairio ir dešinio hipokampų tūriai buvo apskaičiuojami naudojant rankinį, nuoseklų MR nuotraukų
kompiuterinį segmentavimą (mm). Pilkosios ir baltosios medžiagos tūris (mm3), taip pat pilkosios ir
baltosios medžiagos ir smegenų skysčių suma, buvo apskaičiuota naudojant funkcinį magnetinio
rezonansą (fMRI)20 bei automatizuotą segmentavimo įrankį.

Rezultatai
Išanalizavus ryšį tarp Rey Auditory Verbal Learning (RAVLT) testo ir aerobinio pasirengimo,
paiškėjo, kad aerobinis pasirengimas neturėjo reikšmingos sąsajos nei su žodžių mokymusi, nei su
jų įsiminimu. Be to, ryšio tarp Virtual Morris water Task (vMWT) užduoties, kurioje buvo
tikrinami vizualinio apdorojimo bei motoriniai gebėjimai, ir aerobinės parengties nebuvo.
Analizuojant ryšį tarp aerobinio pasirengimo ir pikosios bei baltosios medžiagos tūrių- gautas
neigiamas ryšys. Tačiau, rezultatai parodė teigiamą ryšį tarp aerobinio pasirengimo ir kairio bei
dešinio hipokampų tūrio. Teigiamas ryšys buvo rastas ir tarp žodžių mokymosi, ir hipokampų tūrio.

Rezultatų aptarimas
„Remiantis ankstesniais tyrimais su mažais vaikais ir pagyvenusiais asmenimis, galime daryti
išvadą, kad aerobiniai pratimai gali būti naudingi smegenims ir mokymuisi visais gyvenimo
etapais.“

1.1.9. Fizinis aktyvumas ir akademiniai rezultatai

1979 m. Teksaso A&M universitete profesoriai Carl Gabbard ir Joel Barton atliko tyrimą, kuriame
106 antros klasės mokiniai dalyvavo šešiose fizinio aktyvumo veiklose ir laikėsi 6, viena po kitos
einančių, nurodytų sąlygų: 10 minučių neatliekant jokios fizinės veiklos; 20, 30, 40 ir 50 minučių
atliekant fizinę veiklą. Po kiekvienos sesijos mokiniai ilsėjosi 5 minutes ir turėjo išspręsti 36
matematikos uždavinius. Išanalizavus rezultatus, profesoriai nustatė galimą angl. Threshold effect
(poveikis priklausomame kintamajame, kuris nepasireiškia tol, kol nepriklausomas kintamasis
9
nepasiekia tam tikro lygio arba slenksčio), nes mokinių matematikos rezultatai pagerėjo tik
įvykdžius paskutinę 50 minučių sąlygą.

1.1.10 Korėjos mokinių paauglių fizinio aktyvumo ir akademinių rezultatų

sąsaja
2009 m. 75 066 7-12 klasių mokiniai (39 612 vaikinų ir 35 454 merginos) dalyvavo Korėjos
jaunimo rizikingo elgesio internetinėje apklausoje (KYRBWS-V), kurią surengė Korėjos ligų
kontrolės ir prevencijos centrai (KCDCP), siekdami įvertinti Korėjos paauglių sveikatą bei ištirti
įvairių tipų fizinio aktyvumo poveikį Korėjos paauglių akademiniams rezultatams.

Apklausą sudarė šie klausimai:

Ar užsiimate daug energijos reikalaujančia fizine veikla (angl. vigorous physical activity)? Jei taip,
kiek kartų per savaitę?

Vigorous physical activity- fizinė veikla reikalaujanti daug pastangų, kurios metu padažnėja širdies
plakimas bei kvėpavimas. Apklausoje pateikti pvz: futbolas, krepšinis, aerobika, sunkioji atletika,
dviračių sportas, plaukimas.

Atsakymo variantai buvo suskirstyti į 6 grupes: (1) neužsiimu šia fizine veikla, (2) užsiimu kartą per
savaitę, (3) užsiimu du kartus per savaitę, (4) užsiimu tris kartus per savaitę, (5) užsiimu 4 kartus
per savaitę ir (6) užsiimu 5 ar daugiau kartų per savaitę.

Ar užsiimate vidutinio intensyvumo fizine veikla (angl. moderate-intensity physical activity)? Jei
taip, kiek kartų per savaitę?

Moderate- intensity physical activity- fizinė veikla, kurios metu judama pakankamai greitai ar
įtemptai, kad būtų sunaudojama 3-6 kartus daugiau energijos (MET), nei sėdint ramioje būsenoje.
Apklausoje pateikti pvz: važinėjimas dviračiu įprastu tempu, nesunkių daiktų nešimas, stalo tenisas,
badmintonas, tenisas. Atsakymo variantai buvo suskirstyti į šešias grupes, tokiu pat principu kaip ir
pirmame klausime.

10
Ar atliekate raumenų stiprinimo pratimus? Jei taip, kiek kartų per savaitę?

Apklausoje pateikti pvz: pritūpimai, atsispaudimai, svorių kilnojimas, treniravimasis su svoriais.

Atsakymo variantai buvo suskirstyti į šešias grupes, tokiu pat principu kaip ir pirmame ir antrame
klausimuose.

Kokie buvo jūsų vidutiniai akademiniai rezultatai per pastaruosius 12 mėnesių?

Atsakymo variantai buvo suskirstyti į 5 grupes: (1) labai geri rezultatai, (2) geri rezultatai, (3)
vidutiniai rezultatai, (4) blogi rezultatai ir (5) labai prasti.

Mokiniai taip pat turėjo atsakyti ir į šiuos klausimus: koks jūsų amžius, ūgis, svoris? (pagal ūgį ir
svorį buvo paskaičiuotas kiekvieno mokinio kūno masės indeksas (KMI); Koks jūsų tėčio ir mamos
išsilavinimas bei šeimos pajamos?

Berniukų rezultatai:
Palyginus berniukus, kurie neužsiėmė daug energijos reikalaujančia fizine veikla su tais, kurie šia
veikla užsiėmė 2, 3, 4 kartus, per savaitę, paaiškėjo, kad pastarieji turėjo didesnių šansų pateikti
vidutinius ar aukštesnius nei vidutiniai akademinius rezultatus. Panašūs rezultatai gauti ir lyginant
tuos, kurie neužsiėmė vidutinio intensyvumo fizine veikla su tais, kurie ja užsiėmė: pastarieji turėjo
didesnių šansų pateikti vidutinius ar aukštesnius nei vidutiniai akademinius rezultatus. Vienintelis
skirtumas- tas, kad tie, kurie užsiėmė vidutinio intensyvumo fizine veikla galėjo ja užsiimti 5 ar
daugiau kartų per savaitę, nedarydami įtakos savo pranašumui prieš šia veikla neužsiimančius
mokinius. Tačiau palyginus berniukus, kurie neatliko raumenų stiprinimo pratimų su tais, kurie
dalyvavo raumenų stiprinimo treniruotėse 5 ar daugiau kartų per savaitę, paaiškėjo, kad pastarieji
turėjo mažiau šansų pateikti vidutinius ar aukštesnius nei vidutiniai akademinius rezultatus.

Merginų rezultatai:
Palyginus merginas, kurios neužsiėmė daug energijos reikalaujančia fizine veikla, su tomis, kurios
šia veikla užsiėmė 5 ar daugiau kartų per savaitę, pastarosios, pasirodo, turėjo didesnius šansus
pateikti vidutinius ar aukštesnius nei vidutiniai akademinius rezultatus. O tos, kurios užsiėmė
vidutinio intensyvumo fizine veikla 2-3 kartus per savaitę, turėjo didesnių šansų pateikti vidutinius
ar aukštesnius nei vidutiniai akademinius rezultatus nei tos, kurios šia veikla neužsiėmė. Taip pat,

11
kaip ir berniukai, tos merginos, kurios dalyvavo raumenų stiprinimo treniruotėse 5 ar daugiau kartų
per savaitę, turėjo mažesnių šansų pateikti vidutinius ar aukštesnius nei vidutiniai akademinius
rezultatus, nei tos, kurios šia veikla neužsiėmė.

Rezultatų aptarimas:
„Mūsų epidemiologinio tyrimo rezultatai rodo, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti smegenų
funkciją bei atmintį, ir tai kad vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį tiek
berniukų, tiek mergaičių akademiniams rezultatams. Daug energijos reikalaujantis fizinis
aktyvumas teigiamai veikia tik berniukų akademinius rezultatus. Šis skirtumas gali atsirasti dėl to,
kad paauglystėje berniukai sparčiai auga ir dažniausiai renkasi su sportinę veiklą, pavyzdžiui,
futbolą ar krepšinį, kurie apibrėžiami kaip daug energijos reikalaujantys užsiėmimai. Priešingai nei
berniukai, merginos linkusios rinktis laisvalaikio veiklą, kuri laikoma vidutinio sunkumo fizine
veikla. Dėl šios priežasties manome, kad daug energijos reikalaujantis fizinis aktyvumas turi
teigiamą poveikį berniukų akademiniams rezultatams“.

„Berniukų ir mergaičių atveju, raumenis stiprinančių pratimų ir akademinių rezultatų koreliacija

nebuvo teigiama. Fizinis aktyvumas veikia kraujotakos sistemą bei stimuliuoja smegenis,
pagerindamas viso kūno kraujotaką. Tačiau atliekant raumenų stiprinimo pratimus labiau išdirbama
kaulų ir raumenų sistema, o kraujotakos sistema- mažiau. Raumenų stiprinimo pratimai skatina
raumenų susitraukimus, o tai neženkliai pagerina viso kūno kraujotaką ir tik šiek tiek paskatina
smegenų veiklą. Taip pat nustatėme, kad berniukų ir mergaičių, kurie/kurios užsiėmė daug
energijos reikalaujančia fizine veikla arba dalyvavo raumenų stiprinimo treniruotėse 5 ar daugiau
kartų per savaitę, akademiniai rezultatai buvo prastesni. Dalyvavimas treniruotėse 5 ar daugiau
kartų per savaitę užima daug laiko ir gali atimti mokiniams mokymosi laiką, kurį būtų galima
išnaudoti siekiant pagerinti akademinius rezultatus.“

1.1.11. Sveikatos elgesys ir Islandijos mokinių akademiniai rezultatai

2000 m. Islandijoje, Reikjaviko universiteto profesorė Inga Dora Sigfusdottir, JAV Vakarų
Virdžinijos sveikatos mokslų docentas Alfgeir Logi Kristjansson ir JAV Kolumbijos universiteto
socialinės medicinos mokslų profesorius John P. Allegrante kartu surengė tyrimą, kurio tikslas buvo
išsiaiškinti ryšį tarp Islandijos moksleivių sveikatos elgesio21 ir jų akademinių rezultatų. Tyrime
dalyvavo didžioji dalis 14-15 metų amžiaus Islandijos vidurinio ugdymo moksleivių. Dalyviai
12
turėjo užpildyti anketas, kuriose buvo prašoma pateikti matematikos ir kalbų pamokų asmeninius
akademinius pasiekimus 1-10 balų skalėje. Mokinių buvo prašoma pateikti savo ūgį ir svorį, tam
kad, atsižvelgiant į mokinių amžių, būtų apskaičiuotas jų kūno masės indeksas (KMI). Mokiniai taip
pat turėjo atsakyti kiek dažnai jie valgė nesveiką maistą, daržoves ir vaisius, kokia jų psichinė
sveikata. Pastarieji nepriklausomi kintamieji nedaro įtakos mokinių akademinių pasiekimų ryšiui su
jų fiziniu aktyvumu, todėl mano tyrimui jie ne tiek svarbūs. Siekiant pamatuoti mokinių fizinį
aktyvumą mokinių buvo prašoma atsakyti į šiuos klausimus: Kiek dažnai užsiimate fizine veikla
apart privalomų kūno kultūros pamokų mokykloje?; Kiek dažnai dalyvaujate treniruotėse sporto
klube ar su sporto komanda?; Kiek dažnai užsiimate sportine veikla, kuri nėra organizuojama
mokyklos ar sporto klubo, o tik jūsų paties iniciatyva?; Kiek dažnai išbandote savo fizines
galimybes, kurios verčia jus jaustis nepatogiai ar prakaituoti? Pateikti Atsakymų variantai: a) beveik
niekada; b) Kartą per savaitę; c) 2-3 kartus per savaitę; d) 4-5 kartus per savaitę; f) beveik kiekvieną
dieną. Šie 5 elementai buvo sujungti į skalę 0-20.

Akademinių pasiekimų ryšio su fiziniu aktyvumu rezultatai

Sujungus klausimų apie mokinių fizinį aktyvumą rezultatus, iš 5589 atsakusių, gautas vidutinis
rezultatas- 8.80/20. Taip pat buvo apskaičiuota koreliacija tarp mokinių fizinio aktyvumo ir
akademinių rezultatų- 0.09. Gauta koreliacija yra reikšminga, tačiau nestipri. Mokinių psichinė
sveikata turi įtakos mokinių fizinio aktyvumo ryšiui su akademiniais rezultatais, t.y. pridėjus
mokinių prislėgtos nuotaikos ir pasitikėjimo savimi rezultatus gausime koreliaciją- 0.02, kuri yra
nereikšminga.

2.1 Fizinio pajėgumo tyrimas

Šiame tyrime tyriau 15-16m. plaukikų ir mokinių fizinį pajėgumą. Gautus plaukikų rezultatus
palyginau su neplaukikų rezultatais.

Tyrimą sudaro trys dalys:

1. Pečių lanko paslankumo testas ir jo eiga:
a) Dalyviui duodama virvė
b) Dalyvis, priešais save laikydamas virvę, pasirenka pradinį atstumą tarp plaštakų pvz: 80 cm
c) Dalyvis tiesiomis rankomis suka virvę už savęs
d) Prasukęs virvę už savęs dalyvis keletą sekundžių atsikvėpęs (arba daugiau) suka virvę atgal
e) Plaukikas šį procesą pakartoja 3 kartus

13
 f) Treneris išmatuoja dalyvio rezultatus (prieš prasukimą ir po prasukimo) metru (cm)

Gauti plaukikų rezultatai:

1. 7cm
2. 36cm
3. 41cm
4. 48cm
5. 55cm
6. 62cm
7. 68cm

Rezultatų vidurkis: 45,28 cm

Gauti mokinių rezultatai:

1. 49 cm
2. 72 cm
3. 80 cm
4. 87 cm
5. 93 cm
6. 100 cm
7. 105 cm

Rezultatų vidurkis: 83,71 cm

2. Gyvybinio plaučių talpos (GTP) testas litrais (L) ir jo eiga:

a) GTP nustatoma vandeniniu spirometru.
b) Dalyvis nusivalo spiritu sumirkyta vata spirometro kandiklį ir patikslina, ar spirometro
skalės rodyklė yra ties nuliu
c) Po to maksimaliai įkvepia, įkvėpimo “viršūnėje” stipriai prispaudžia prie lūpų spirometro
kandiklį ir, užspaudęs nosį, neskubėdamas maksimaliai iškvepia į spirometrą.

14
 d) Tyrimas pakartojamas kelis kartus ir užrašomi didžiausi rodmenys.

Gauti plaukikų rezultatai:

1. 7.0L
2. 7.0L
3. 7.0L
4. 6.3L
5. 5.5L
6. 5.5L
7. 5.5L
8. 5.1L
9. 5.0L

Rezultatų vidurkis: 5,98 L

Gauti mokinių rezultatai:

1. 6.3 L
2. 5.8 L
3. 5.7 L
4. 5.5 L
5. 5.4 L
6. 5.2 L
7. 5.1 L
8. 4.9 L
9. 4.6 L

Rezultatų vidurkis: 5,38 L

3. Dešinės ir kairės plaštakos spaudimo jėgos testas (kg) ir jo eiga:

a) Dinamometras yra laikomas per alkūnę sulenktoje rankoje, atokiau nuo savo kūno
b) Prietaisas spaudžiamas maksimalia jėga, atliekant vienkartinį plaštakos spaudžiamąjį judesį
c) Prietaisas spaudžiamas viena, paskui kita ranka (šiuo atveju pirma dešine, po to kaire ranka)

15
 d) Dinamometras turi būti spaudžiamas nuosekliai, be pertrūkių, mažiausiai 2 sekundes.

Gauti plaukikų rezultatai:

1. 56/63 (kg)
2. 54/47 (kg)
3. 47/51 (kg)
4. 48/43 (kg)
5. 45/43 (kg)
6. 45/43 (kg)
7. 44/39 (kg)
8. 43/38 (kg)
9. 40/36 (kg)

Dešinės plaštakos rezultatų vidurkis: 46,88 (kg)

Kairės plaštakos rezultatų vidurkis: 44,77 (kg)
Abejų plaštakų rezultatų vidurkis: 45,83 (kg)

Gauti mokinių rezultatai:

1. 54/52 (kg)
2. 50/47 (kg)
3. 48/42 (kg)
4. 41/50 kg)
5. 44/44 (kg)
6. 43/34 (kg)
7. 31/26 (kg)
8. 30/23 (kg)
9. 24/21 (kg)

Dešinės plaštakos rezultatų vidurkis: 40,55 (kg)

Kairės plaštakos rezultatų vidurkis: 37,66 (kg)
Abejų plaštakų rezultatų vidurkis: 39,10 (kg)

16
 2.1.4. Rezultatų aptarimas
Remdamasis pečių paslankumo testo rezultatais, apskaičiavau, kad plaukikų pečių lanko
paslankumas gerokai geresnis nei mokinių, t.y. plaukikai yra 54% lankstesni. Kiekvienas
profesionalus plaukikas atlieka lankstumo pratimus- tai ypač svarbu plaukimui, nes reguliarus
įvairių lankstumo pratimų atlikimas po ar prieš treniruotę, padidina plaukimo greitį. Lankstumo
stoka gali paveikti plaukiko rezultatus, dėl ribotos pečių ir čiurnos sąnarių judesių amplitudės. Kai
lankstumo pratimų metu raumenys ištempiami, pailgėja raumeninės skaidulos. Prieš treniruotę
atlikus dinaminius tempimo pratimus (juos atliekant keičiasi raumens ilgis, bet nesikeičia
įsitempimo laipsnis, raumuo švelniai ištempiamas ir atpalaiduojamas), ir išokus į vandenį bei
pradėjus plaukti, pailgėjusios raumenų skaidulos judesio metu susitraukinėja ir sukuria daugiau
jėgos, o tai padidina plaukimo greitį. „Dinaminiai tempimo pratimai- tai ritmiškas viso kūno
judėjimas. Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t.y.
deguonį suvartojančiu, tai teigiamai veikia širdį ir kraujagysles“. Be to, „Kuo labiau pratempiamos
raumeninės skaidulos prieš treniruotę, tuo daugiau skaidulų įsijungs į darbą treniruotės metu“.
Statiniai tempimo pratimai taip pat labai svarbūs- pailgina raumeninius audinius, padidindami
judesių amplitudę; sumažina raumenų ir sąnarių įtampą; pagerina kraujotaką, kuri padeda
raumenims atsistatyti po treniruočių; bei gali sumažinti riziką patirti traumą po intensyvių
treniruočių, kurių metu raumenys patiria didelę apkrovą. Tačiau remiantis svariais įrodymais,
statiniai pratimai nesumažina rizikos patirti traumos treniruočių metu ir netgi gali ją sukelti, jei
tempimai atliekami prieš treniruotę. Taip yra todėl, kad statiniai tempimai ištempia raumenis taip,
kad sumažėja skausmo receptorių jautrumas raumenyse, todėl plaukimo metu staigūs raumens
susitraukimai gali sukelti raumens patempimą. Dėl to statinius tempimo pratimus rekomenduojama
atlikti po treniruotės. Anot kineziterapeutės, sporto mokslininkės Rūtos Dadelienės „Tempimo
pratimai didina raumenų jėgą, pagreitindami fermentų aktyvumą ir medžiagų apykaitą“. „Raumenų
skaidulas dengia plėvė vadinama fascija22. Atlikus treniruotę, raumeninės skaidulos prisipildo
kraujo ir išsipučia. Raumeninė fascija spaudžia skaidulas ir jose esančias kraujagysles, kurios
aprūpina raumenų skaidulas maistinėmis medžiagomis ir šalina šalutinius medžiagų apykaitos
produktus. Pratempus fascijas, kraujo cirkuliacija raumenyse pagerėja“. Dėl šių priežasčių plaukikai

17
yra linkę reguliariai atlikti tempimo pratimus prieš ir po treniruočių. O tai paaiškina, kodėl plaukikai
yra ženkliai lankstesni už neplaukikus.

Pagal gyvybinio plaučių tūrio testo rezultatus, apskaičiavau, kad plaukikų plaučių tūris yra 11%
didesnis už mokinių plaučių tūrį. 2015 m. serbų tyrinėtojai atliko tyrimą, kurio tikslai buvo nustatyti
ir palyginti profesionalių plaukikų, futbolininkų bei fiziškai neaktyvių studentų plaučių funkciją, ir
susieti ją su sportininkų ir studentų antropometrijos23 bruožais. Taip pat buvo siekta išsiaiškinti ar
treniruočių kiekis ir intensyvumas veikia plaukikų plaučių funkciją. Siekiant nustatyti dalyvių
plaučių funkciją, buvo atlikti 5 spirometrijos testai: vital capacity test (VC)24, forced vital capacity
test (FVC)25, forced expiratory volume test (FEV1)26, peak expiratory flow test (PEF)27, maximum
voluntary ventilation test (MVV)28. O siekiant nustatyti dalyvių kūno ypatumus, išmatuotas jų ūgis,
svoris ir apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI). Dalyvių taip pat buvo prašoma pateikti savo
amžių. Rezultatai parodė, kad profesionalūs plaukikai buvo aukštesni, sunkesni ir jų plaučių tūriai
buvo didesni lyginant su futbolininkais ir studentais, pvz: gyvybinio plaučių tūrio talpos rezultatai
litrais (L): (6.2 >5.4>5.1). Verta paminėti, kad palyginus visus spirometrijos tyrimus, skirtumo tarp
futbolininkų ir fiziškai neaktyvių studentų plaučių tūrio nebuvo. Ankstesni tyrimai parodė, kad
plaukikai yra aukštesni ir jų vidutinis pečių plotis yra didesnis nei to paties svorio bendraamžių. Kiti
tyrimai parodė, kad šiuos plaukikų antropometrijos bruožus lemia paveldėti genai iš tėvų, kurie
paskatina plaukikus pasirinkti būtent šią sporto šaką ir sėkmingai joje pasirodyti. Be to, šie plaukikų
bruožai gali suteikti jiems pranašumų treniruojantis įvairiais metodais, dėl kurių sustiprėja
kvėpavimo sistemos raumenys, pagerindami plaučių funkciją. Plaukimas nuo kitų sporto šakų
skiriasi tuom, kad suaktyvina beveik visus kūno raumenis- ypatingai sustiprinami tarpšonkauliniai ir
pilvo raumenys. Plaukimo metu dažnai sulaikomas kvėpavimas, kuris sukelia protarpinę hipoksiją28,
kuri pagerina kvėpavimo sistemos funkciją. Svoris, ūgis ir amžius turėjo įtakos visų dalyvių plaučių
funkcijai. Remiantis šio tyrimo rezultatais, plaukikų karjeros trukmė, treniruočių kiekis ir jų
intensyvumas neturėjo įtakos jų plaučių tūriui. 1993 m. Australijos sveikatos mokslų tyrinėtojai
siekė išsiaiškinti ar didesnis alveolių skaičius veikia profesionalių plaukikų plaučių dydį.
Šio tyrimo rezultatai papildo pastarojo tyrimo rezultatus, nes testuojant plaukikų, bėgikų ir fiziškai
neaktyvių asmenų plaučių tūrio talpą, gauti tokie rezultatai litrais (L), pvz: vital capacity (VC)
(7.26>5.87>5.70); forced vital capacity (FVC) (7.20>5.89>5.55); forced expiratory volume (FEV1)
(5.98>5.09>4.55). Tai rodo, jog plaukikų plaučių tūriai yra didesni nei bėgikų ar kontrolės grupės.
Taip yra ne dėl to, kad plaukikų kvėpavimo sistemos raumenys, tokie kaip diafragma, yra stipresni,

18
plaukikai yra aukštesni, kiek metų jie treniruojasi, koks jų krūtinkaulio ilgis, krūtinės storis, ar dėl
jų alveolių išsiplėtimo, o dėl to, kad jie turi fiziškai platesnes krūtines, todėl alveolių skaičius yra
didesnis. Šių bei kitų tyrimų rezultatai paaiškina, kodėl būtent plaukikų gyvybinio plaučių tūrio
talpa yra didesnė ir apskritai plaučių funkcija yra geresnė nei mokinių ar kitų sporto šakų
sportininkų.

Remdamasis gautais dešinės ir kairės plaštakos spaudimo jėgos testo rezultatais, apskaičiavau, kad
plaukikų plaštakos jėga yra 17% didesnė už mokinių plaštakos jėgą. Taip pat pastebėjau, kad
mokinių ir plaukikų kairės rankos plaštakos jėga yra šiek tiek silpnesnė nei dešinės rankos plaštakos
jėga. Plaukikų dešinės rankos plaštakos jėga yra 4,7% didesnė, o mokinių 7,7% didesnė. Tikriausiai
taip yra dėl to, kad 88-90% visos žmonijos populiacijos yra dešiniarankiai, todėl daugumos dalyvių
kairė ranka yra neženkliai silpnesnė. Naujosios Zelandijos, Kenterberio universiteto sveikatos
mokslų tyrinėtojai, siekė išsiaiškinti ar plaukikų sugriebimo jėgos stiprinimas turi įtakos jų sprinto
(trumpų nuotolių) plaukimo rungčių rezultatams. Tyrime dalyvavo 26 paaugliai plaukikai. Plaštakos
jėga jiems buvo išmatuota naudojant mechaninį dinamometrą, o 100 metrų plaukimo nugara ir 50
metrų l/st rungčių rezultatai buvo matuojami elektroninės laiko matavimo sistemos pagalba, jiems
plaukiant 25 metrų plaukimo baseine. Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į kontrolės grupę (šie
plaukikai neatliko sugriebimo jėgą stiprinančių pratimų, bet dalyvavo plaukimo treniruotėse) bei dvi
sugriebimo jėgos stiprinimo grupes, kurioje plaukikai 4 kartus per savaitę (8 savaites) turėjo atlikti
pratimus, kurie stiprino jų sugriebimo jėgą. Praėjus 8 savaitėms tokiu pačiu principu buvo nustatyta
dalyvių plaštakos jėga ir jų plaukimo rezultatai abejose rungtyse. Visų grupių sugriebimo jėgos
rezultatai pagerėjo ženkliai, o ypač grupių, kurios stiprino sugriebimo jėgą. Visų dalyvių 100 metrų
nugara rungties plaukimo rezultatai nežymiai suprastėjo. Tačiau tiek kontrolės, tiek sugriebimo
jėgos stiprinimo grupių rezultatai 50 metrų l/st rungtyje pagerėjo. Sugriebimo jėgos stiprinimo
grupių rezultatai buvo geresni už kontrolės grupės rezultatus sekundėmis, prieš ir po: 43.97 ir
41.93> 42.04 ir 40.49> 41.99 ir 40.58. Taigi sugriebimo jėgos stiprinimas prisidėjo tik prie 50 l/st
rezultatų pagerėjimo, tačiau vertėtų atsižvelgti ir į tai, kad po 8 savaičių treniruočių, paauglių
plaukimo rezultatai galėjo suprastėti dėl susidariusio nuovargio. Kitų tyrimų rezultatai rodo, jog
rankos sugriebimo jėga yra stipriau susijusi su plaukimo rungčių, kurios neviršija 100 metrų, t.y
sprinto rungčių, rezultatų gerėjimu, ir ypač laisvojo stiliaus rungtyse. 77% mano tyrime dalyvavusių
plaukikų treniruojasi ir pasiekia aukščiausius rezultatus sprinto, ypač laisvo stiliaus rungtyse. Tie
patys plaukikai dažnai treniruočių salėje atlieka pratimus, kurie sustiprina jų sugriebimo jėgą, pvz:

19
prisitraukimai, kabėjimas ant skersinio, atsispaudimai ant pirštų, „deadliftas“. O tai galėtų
paaiškinti, kodėl mano tirtų plaukikų rezultatai yra geresni už mokinių fiksuotus rezultatus.

2.1.5. Tyrimo trūkumai

Mano tyrimas nebuvo labai platus, t.y. jame dalyvavo nedaug dalyvių, todėl remtis vien savo tyrimo
rezultatais ir daryti išvadų negalėjau- turėjau pasitelkti kitų tyrimų/straipsnių informacija ir taip
pagrįsti savo tyrimo rezultatus

2.1.6. Tyrimo išvada

Plaukikai yra gerokai lankstesni už mokinius, nes yra linkę daryti dinaminius ir statinius tempimo
pratimus, kad išvengtų traumos, kokybiškiau atliktų treniruotę, geriau pasirodytų varžybose ir
greičiau atstatytų įtemptus raumenis tarp treniruočių. Plaukikų gyvybinio plaučių tūrio talpa yra
didesnė už mokinių, dėl antropometrijos ypatumų, genų, specifinio treniravimosi būdo, kurie
pagerina plaukikų plaučių funkciją. svoris, ūgis ir amžius galėtų turėti įtakos plaučių dydžiui, tačiau
vieni tyrimų rezultatai tai teigia, o kiti neigia, todėl daryti tvirtą išvadą nevertėtų. Plaukikų dešinės
ir kairės plaštakos spaudimo jėgos testo rezultatai yra aukštesni nei mokinių, dėl to, kad dauguma
plaukikų dažnai atlieka sugriebimo jėgą stiprinančius pratimus ir taip įgyja pranašumą prieš
mokinius. Be to, nemaža dalis plaukikų linkę rinktis trumpesnes distancijas (ypač laisvo stiliaus
rungtis), nes ilgesnės distancijos reikalauja žymiai daugiau pastangų, o sugriebimo jėgą stiprinantys
pratimai yra būdingi sprinteriams.

Galutinė išvada
Plaukimas turi visokeriopos įtakos jaunuolių sveikatai. Visų pirma, plaukiant įvairiais plaukimo
būdais stiprinami beveik visi kūno raumenys, dėl to auginama ištvermė ir jėga. Plaukimas aktyvina
kraujotakos sistemą, sustiprindamas širdį ir kraujagysles. Palyginus su kitomis sporto šakomis,
plaukimas sudegina daugiausiai kalorijų. Tyrimai su paaugliais rodo, jog plaukimas sumažina
patiriamą stresą, dėl to, kad fizinio aktyvumo metu žmogaus organizme išsiskiria
neurotransmiteriai, kurie sumažina stresą ir yra atsakingi už sveikatai svarbius procesus žmogaus
organizme, todėl nepakankamas fizinis aktyvumas gali sutrikdyti šiuos procesus ir sukelti stresą,

20
kuris gali peraugti į chronišką stresą, o tai priveda prie įvairių sveikatos problemų. Anot atliktų
tyrimų su jaunuoliais, plaukimas pagerina atmintį bei smegenų funkciją, dėl to, kad skatina
hipokampų didėjimą, o tai padeda mokymuisi ir atminties įsisavinimui. Fizinis aktyvumas pagerina
viso kūno kraujotaką, todėl smegenys geriau aprūpinamos deguonimi ir gali efektyviau vykdyti
savo funkciją. Geresnė smegenų funkcija glaustai susijusi su geresniais akademiniais rezultatais.
Keleto tyrimų su jaunuoliais rezultatai rodo, jog aerobiniai pratimai, įskaitant plaukimą, turi
teigiamą poveikį mokinių akademiniams rezultatams. Plaukikai yra fiziškai pajėgesni už mokinius-
jie yra lankstesni dėl teigiamos tempimo pratimų įtakos žmogaus organizmui, jų plaučiai yra
didesni, dėl specifinio treniravimosi būdo bei genų įtakos, ir jų sugriebimo jėga yra didesnė, dėl
dažnai atliekamų šią jėgą stiprinančių pratimų.

Sąvokos

1
Kortizolis- antinksčių žievės pluoštinės srities ląstelių iš cholesterolio sintetinamas gliukokortikoidas (steroidinis
hormonas, palaikantys organizmo homeostazę). Šis hormonas išskiriamas patiriant stresą, esant žemai gliukozės
koncentracijai kraujyje.

2
SPSS- statistinė programinė įranga skirta duomenų pertvarkymui, pažangiai duomenų analizei, nusikaltimų tyrimams
tirti.

3
Pilkoji medžiaga- neuronų (nervinių ląstelių) kūnų telkiniai (galvos smegenų ir smegenėlių žievė, požievio ir smegenų
kamieno branduoliai bei nugaros smegenų ašinė dalis).

Baltoji medžiaga- neuronų ataugų pluoštai. Smegenis gaubia kietasis, voratinklinis ir minkštasis dangalai.
4

Prefrontalinė žievė- kaktinės skilties dalis atmetus motorinę žievę ir yra atsakinga už aukštesniąsias kognicines
5

savybes (žmogaus intelektą), socialinį elgesį.

6
Hipokampas- galinių smegenų žievės sritis, esanti abiejų pusrutulių smilkininių skilčių vidinėje pusėje po šoninių
skilvelių apatiniu ragu. Svarbi limbinės sistemos dalis, reguliuoja motyvaciją, emocijas, mokymąsi ir atmintį.

7
Citokinai-  tirpių baltyminių medžiagų grupė. Citokinai svarbūs limfocitų, monocitų, neutrofilų, endotelio ląstelių
sąveikai, nespecifinio ir specifinio imuninio atsako formavimuisi, uždegiminėms, ląstelių atkuriamosioms reakcijoms.

8
Neurotransmiteriai- organizme susidarantys cheminiai junginiai, pernešantys nervinius impulsus tarp nervinių ląstelių
(neuronų) cheminėse sinapsėse. Neurotransmiteriai atlieka daugybę gyvybinių funkcijų organizme, pvz: reguliuoja
širdies plakimą, skatina troškulį, veikia nuotaiką, kontroliuoja virškinimą.
9
Somatotropinis hormonas (STH)- yra peptidinis hormonas, skatinantis žmonių ir kitų gyvūnų ląstelių dauginimąsi
ir ląstelių regeneraciją.

10
Neuroprotekciniai baltymai- šie baltymai svarbūs smegenų formavimuisi.
21
 spygliuotieji dendritai- Leidžia neuronams reaguoti į sutampantį kelių dendritinių domenų aktyvavimą.
11

Piramidiniai neuronai- yra pagrindiniai galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės ir hipokampo projekciniai
12

neuronai.

Dendritų arborizacija- į medžių šakų išsišakojimą panašus dendritų išsišakojimas. Šis išsišakojimas leidžia
13

dendritams užmegzti naujas sinapsines jungtis.

Deklaratyvi atmintis- gebėjimas sąmoningai ilgą laiką prisiminti dalykus.

14

Erdvinė atmintis- tai gebėjimas mintyse išlaikyti ir apdoroti informaciją apie objektų padėtį erdvėje.
15

MRT- Magnetinio rezonanso tomografija – modernus ir vienas saugiausių šiuolaikinių tyrimo būdų, leidžiantis

16

detaliai pamatyti paciento vidaus organus.

RAVLT- neuropsichologinis tyrimas, skirtas įvertinti 16 metų ir vyresnių pacientų verbalinę atmintį.
17

VMWT- užduotis skirta įvertinti erdvinį mokymąsi ir erdvinę atmintį.

18

YAAQ- klausimynas, kuriame dalyvių klausiama apie jų fizinį aktyvumą.

19

fMRI- Funkcinė magnetinio rezonanso tomografija. Jos pagalba stebima smegenų veikla, fiksuojant pokyčius
20

smegenyse susijusius su kraujotaka.

Sveikatai palankus/nepalankus elgesys angl. health behavior- veiksmai, kurių imasi asmenys, turintys įtakos jų
21

sveikatai.

22
Fascija-  jungiamojo audinio plėvė sudaryta iš kolageninių skaidulų ir fibrocitų. Ji įsiskverbia ir
apsupa kaulus, raumenis, organus, kraujagysles ir kita.

Antropometrija-  fizinės antropologijos šaka, tirianti žmogaus kūno išmatavimus ir proporcijas, siekiant suprasti

23

žmonių fizinę įvairovę.

VC- viso iškvėpto oro kiekio po maksimalaus įkvėpimo testas.

24

FVC- viso priverstinai iškvėpto oro kiekio po maksimalaus įkvėpimo testas.

25

26
FEV1- oro kiekio iškvėpto per 1 sekundę pilnai įkvėpus testas.
27
PEF- plaučių funkcijos testas.
28
MVV- šis testas matuoja maksimalų oro kiekį, kurį žmogus gali įkvėpti, o paskui iškvėpti savanoriškomis
pastangomis.

22
Literatūra

https://www.healthline.com/health/benefits-of-swimming

https://sam.lrv.lt/fizinio-aktyvumo-situacija

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5579396/

https://my.clevelandclinic.org/health/symptoms/21660-inflammation

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7519181/

https://www.healthline.com/health/depression/exercise

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5934999/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3951958/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6296262/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5199726/

https://www.medicalnewstoday.com/articles/313295

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3403721/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7663951/

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16766605/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4065693/

https://www.health.harvard.edu/staying-healthy/understanding-acute-and-chronic-
inflammation

23
https://www.scientificamerican.com/article/how-exercise-affects-your-brain/

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK201501/#ref_000595

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK201501/#:~:text=Taken%20together%2C%20the
%20findings%20across,across%20tasks%20requiring%20cognitive%20control.

https://oazis.lt/tempimai-neatsiejama-sporto-dalis/

https://www.emityba.lt/post/tempimo-pratimai

https://erj.ersjournals.com/content/6/2/237

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2173511515001979

https://www.exercmed.org/journal/view.php?doi=10.26644/em.2020.001

https://journals.lww.com/nsca-jscr/Fulltext/2017/11000/
A_Brief_Review_of_Handgrip_Strength_and_Sport.29.aspx

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15726490/

https://www.vle.lt/straipsnis/centrine-nervu-sistema/

https://www.vle.lt/straipsnis/hipokampas/

https://www.pasveikti.com/dendrit/

https://lt.wikipedia.org/wiki/Antropometrija

Priedai

24
 pečių lanko paslankumas (cm) P ečių la n k o p a sla n k u m o testa s

83.71

45.28

Plau k ik ų rezu ltatų v id u rk is M o k in ių rezu ltatų v id u rk is

1 pav. plaukikų ir mokinių pečių lanko paslankumo rezultatai

Gyvybinės plaučių talpos testas

6.2
Gyvybinė plaučių talpa (L)

5.8

5.6
5.98
5.4

5.2 5.38
5
Plaukikų rezultatų Mokinių rezultatų
vidurkis vidurkis

2 pav. plaukikų ir mokinių gyvybinės plaučių talpos rezultatai

25
 Dešinės ir kairės plaštakos
spaudimo jėgos testas
Abejų plaštakų spaudimo jėga

48

46

44
(kg)

42

40 45.83
38

36 39.1
34
Plaukikų rezultatai Mokinių rezultatai

3 pav. plaukikų ir mokinių dešinės ir kairės plaštakos spaudimo jėgos rezultatai

26