M ATA S Š A L Č I U S

Eva Jankauskaitė, Erika

Chodoravičiūtė, Erika Matuniolytė,
Aistė Gylytė 1g
 Kilmė ir šeima
• Matas Šalčius – žmogus, skelbęs Lietuvai apie pasaulį ir pasauliui apie Lietuvą.
• Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas.
• Mokėjo anglų, ispanų, vokiečių, prancūzų, rusų, lenkų ir žinoma lietuvių kalbas.
•
• Matas Šalčius – rašytojas, žinomas tarpukario Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas ir
vienas iš lietuvių klajūnų, keliaujančių per pasaulį dėl naujų įspūdžių ir juos lydinčio
pažinimo džiaugsmo. Jis gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių kaime, Prienų valsčiuje,
Marijampolės apskrityje, 7 km link Kauno, netoli Išlaužo, o mirė 1940 m. gegužės 26 d.,
toli nuo Tėvynės – šiaurės rytų Bolivijoje. M. Šalčiaus tėvas kilęs iš senos Šalčių giminės,
kuri minima jau nuo XVIII amžiaus. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi
dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje.
 Mokslo ir studijų metai
• Matas Šalčius buvo suimtas už suorganizuotą streiką, dėl to buvo pašalintas iš gimnazijos. Tuomet jis
savarankiškai pasiruošė ir išlaikė ketvirtos klasės egzaminus Kauno gimnazijoje.
• Nuo 1906 metų privačiai mokytojavo netoli Šakių. Po metų, rudenį įstojo į lietuvių švietimo draugijos
„Saulė”  mokytojų kursus Kaune, o dar vėliau, pavasarį Petrapilyje jis išlaikė labai gerais pažymiais
visus egzaminus liaudies mokytojo cenzui gauti. Grįžęs mokytojavo Skuodo pradžios mokykloje.
Išdirbęs trejus metus Skuode, 1911 m. buvo paskirtas savarankiškai mokytojauti į Vytogalos kaimą,
kur vedė pasiturinčio ūkininko nuo Joniškio dukrą – Bronislavą Rožanskaitę.
 Pagrindiniai jo darbai
• 1919 m. įsteigė Šaulių sąjungą
• Buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius.
• 1925 m. keliavo po Vakarų Europą – Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją, domėjosi jų kultūra.
Aktyviai propagavo turizmą.
• 1929 m. balandžio 25 d. įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.
• Jis pirmas Lietuvoje suformavo kelioninės žurnalistikos pagrindus.
• Keliautojas išleido šešių dalių knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už ją buvo apdovanotas
• „Spaudos fondo“ premija.
• 1936 m. išvyko į Pietų Ameriką.
• Bandė suvienyti lietuvių išeiviją, leido laikraštį. Toliau tęsė keliones.
Matas Šalčius su šeima: žmona Brone, dukromis Donata ir Aldona
 Kelionės po pasaulį
• Pirmoji ir plačioji M.Šalčiaus pažintis su pasauliu įvyko priverstinės kelionės metu į Ameriką 1915 metais.
Kelionė į JAV nusitęsė neįprastu maršrutu per Sibirą, Kiniją, Japoniją į San Franciską. Pervažiavęs skersai
Amerikos žemyną atvyko į Čikagą ir Bostoną. Keliaudamas po Ameriką Matas Šalčius sutiko daug žymių
Lietuvos žmonių (pvz.: rašytoją J. Žemaitę, kompozitorių M. Petrauską). Bekeliaudamas tolimuose kraštuose
žurnalistas visada, esant bent menkiausiai progai, stengdavosi vietiniams gyventojams pasakoti apie Lietuvą.
M. Šalčius lankydamasis svečių šalių laikraščių redakcijose, teiraudavosi, ką žino vietiniai spaudos
darbuotojai apie Lietuvą. Keliaudamas po ištisus kontinentus M. Šalčius aplankytas šalis analizuodavo ir
straipsnius siųsdavo į Lietuvos laikraščius, aprašydamas tų kraštų vidaus bei užsienio politiką, ekonomiką,
žemės ūkį, neretai nuspėdavo jų ateitį. Matui Šalčiui taip pat rūpėjo sportas, užtai jis norėjo apvažiuoti aplink
pasaulį motociklu. Tagi vieną 1929 m. lapkričio dienos rytą tuščiomis Kauno gatvėmis nuburzgė motociklas
su šiltais rūbais apsirengusiais dviem keleiviais. Motociklas buvo gerokai apkrautas manta, tačiau retas
praeivis būtų patikėjęs, kad juo norima aplankyti visą Europą, Afriką ir Aziją, o apkeliavus grįžti į Kauną.
 Turizmas
• M. Šalčius jau tarpukaryje suprato turizmo naudą valstybei, todėl buvo vienas iš Lietuvos
Turizmo Sąjungos įkūrėjų. 1935 m. jis išleido knygelę „Ką privalo kiekvienas žinoti apie
turizmą“
• M. Šalčius detaliai aiškina, kad turizmas yra naujausių laikų padaras ir jis išsivystė tik
tobulėjant susisiekimo priemonėms.
Ypač didelę ateitį M.Šalčius numatė kurortinėse Lietuvos vietovėse: „Mūsų pajūris stovi
pirmoje vietoje. Jis savo grožiu, švara, atvirumu į jūrą yra vienintelis šiaurės Europoje.''
• M. Šalčius rašė:
„Turizmas turi didelę ateitį. Dabar susisiekimo išraida duoda progos lengvai apkeliauti savo ir
artimas šalis, o nebetoli ir tas laikas, kai dar didesnis jo priemonių tobulėjimas duos progos visiems
lengvai lankyti ir tolimus kraštus ir bendrai visą žemės rutulį.“
 Žurnalistikos metai
• Vartant M. Šalčiaus bibliografijos rodyklę susidaro įspūdis, kad nėra temos kurioje jis nesiorientavo ir nesireiškė.
M. Šalčiaus straipsniams bei jų ryžtingumui yra nemažai kritiškų atsiliepimų ir galima daryti prielaidą, kad šis
žurnalistas nesitaikė su įtakingiausiomis nuomonėmis ir negailestingai pliekė biurokratinių pažiūrų valdininkus. Tai
atsispindi ir jo patarimuose pačiam sau: „Niekam nepataikauti; tobulinti naudingais skaitymais protą, atmintį…”
• Apžvelgiant jo publicistinę veiklą reikėtų paminėti leidinį „Išvien” Pietų Amerikoje, kur jis dirbo vyriausiuoju
redaktoriumi. Čia atvykęs skaitė paskaitas apie Lietuvą o jo tikslas buvo pašalinti lietuvių kolonijų kivirčus ir juos
suvienyti.
• M.Šalčius publicistikoje formuoja Lietuvos įvaizdį, kuris atsispindi rašinių serijoje laikraštyje „Mūsų Vilnius”. Čia
autorius spausdindavo rašinius apie tai, ką mano užsieniečiai Vilnijos klausimu. Aneksuota Lietuvos sostinė šaliai
tada buvo viena svarbiausių problemų.
• „Daug kam atrodė M. Šalčiaus keliavimas betikslis, avantiūriškais polėkiais, tačiau tie, su kuriais jis bendradarbiavo,
žinojome, kad jis be grynai turistinių studijų tikslų, – turėjo dar tautinius bei valstybinius tikslus.
• Fenomenaliu žurnalistu laikytas M.Šalčius padarė įtaką visai to meto Lietuvos žurnalistikai, pradėjęs į įvykius
pasaulyje žvelgti kiek giliau ir iš arčiau. Matą  Šalčių galime laikyti naujosios žurnalistikos pradininku Lietuvoje.
 M. Šalčiaus susitikimas su Nobelio premijos laureatu
• M.Šalčius savo kelionių po pasaulį metu sutiko daug to meto proto bokštų, humanistų ir gyvenimo
pasaulėžiūrą grindė savo empirine patirtimi bei sukauptomis žiniomis. Keliaudamas po Indiją
Matas Šalčius aplankė tuomet jau 74 – sius metus be einantį Nobelio premijos laureatą
Rabindranatą Tagorę.
• M. Šalčius R. Tagorės klausė ,,Koks skirtumas tarp Santiniketano mokyklos ir paprastų viešųjų
mokyklų Indijoj, kurios vedamos vakarų būdu?“
R. Tagorė atsakė: ,, Paprastųjų mokyklų tikslas yra pirmiausia paruošti žmogų kuriam nors verslui ar
praktikos gyvenimo reikalui ir paskui jau auklėti mokinį geru žmogumi. Mūsų mokyklos pirmutinis
tikslas yra išauklėti geresnį žmogų, o paskui paruošti praktikos gyvenimui. Specialybę žmogus vis tiek
tik vėliau išsidirba praktikos gyvenime ir tai daugiausia pasidaro pats jau be mokyklos pagalbos. O
geresniu žmogus be ilgesnio atitinkamo auklėjimo ir pratinimo beveik negali išaugti.“
Išlikusios nuotraukos
AČIŪ UŽ DĖMESĮ