Būdingiausi įterpiniai yra šie: aišku, aiškus (galimas, suprantamas, žinomas)
daiktas (dalykas), savaime aišku, anot (ko nors), antra (kita) vertus, (ko nors) apmaudui (džiaugsmui, gailesčiui, laimei, nelaimei, nerimui, nusivylimui, pykčiui…), atrodo, be to, be kita ko (be kitko), beje, bėda, būdavo, deja, (ko nors) duomenimis (įsitikinimu, liudijimu, manymu, išmanymu, nuomone, parodymais, skaičiavimu, žiniomis…), gaila, galima sakyt(i) (manyti, teigti…), (kaip nors) galvojant (kalbant, manant, sakant, šnekant, žiūrint…), gėda, gėda sakyti, kaip girdžiu (girdi, girdėti, matau, matai, matyt(i), minėjau, minėta, pabrėžiama, pranešama, sakoma, žinoma…), kaip paprastai, kaip (kas nors) kalba (nurodo, pasakoja, praneša, pripažįsta, rašo, sako, šneka, teigia…), kiek atsimenu (girdėjau, numanau, pamenu, suprantu, žinau…), keista, keisčiausia, laimė, nelaimė, laimei, nelaimei, manau, manai, pamanyk, reikia manyt(i), matau, matai, matos(i), maža to, negana to, pasak (ko nors), pavyzdžiui, pirma (viena)…, antra (kita)…, trečia…, po teisybei, regis, man regis (rodos), rods, rodos(i), atrodo, pasirodo, sakau, sakai, sako, sakysim(e), sakyčiau, aiškiau (atvirai, geriau, konkrečiai, konkrečiau, paprastai, paprasčiau, švelniai, švelniau, teisingiau, tikriau, tiksliau, trumpai, trumpiau…) sakant (kalbant, pasakius, tariant, šnekant), sprendžiant (iš ko nors), suprantama, svarbiausia, šiaip ar taip, šneka, tarp mudviejų (mūsų) šnekant (kalbant), tarp kita ko, tarp kitko, teisybė, tiesa, tiesą (teisybę) sakant (pasakius), vadinas(i), vargas, žinai, žinok, žinote, žinoma, žiūriu, žiūrėk, žiūrėkit(e), žodžiu, vienu žodžiu, (vienu) žodžiu sakant (tariant) ir kt. Leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, p. 178–182) tarp būdingiausių dar teikti ir šie įterpiniai: be abejo, be abejojimo, ko gero, bijau, kieno nors žodžiais, teigimu, kieno galva, supratimu, nepaisant ko, išskyrus ką, atvirkščiai, priešingai (negu kas), skirtingai nuo ko, vadinas(i), bendrais bruožais.
MODALINIAI ŽODŽIAI
Pagal Kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. N-8 (178) „Dėl
Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ 8.4 punktą „modalumą reiškiantys žodžiai ar junginiai anaiptol, antai, apskritai, atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale, geriau, greičiausia(i), iš esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, mat, pagaliau, (ne)palyginti, paprastai, pirmiausia(i), rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, štai, taigi, tikriausiai, turbūt, veikiausiai, vis dėlto, visų pirma ir pan., taip pat pirminiai jaustukai ak, ei, oi ir pan. gali būti išskiriami kableliais, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį“. Taigi skyrimas ar neskyrimas nebelaikomas klaida. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė baigiama žodžiais „ir pan.“, t. y. panašių modalumą rodančių žodžių, žodžių junginių ar jų variantų gali būti ir daugiau nei sąraše. Pvz.: Anaiptol(,) jam apie tai nė neprimink. Tėveliukas(,) antai(,) namo pareina. Apskritai(,)aukštesnės kvalifikacijos darbininkai su ta technika gali dirbti. Jis(,) atseit(,) rytoj dirbs, neturės laiko, bet, matyt, nenori ateiti. Kaimynas(,) esą(,) matė kažką vaikštant naktį apie sodybą. Ji(,) būtent(,) galvojo apie tai, kaip ji paaugs ir kada tai bus. Galbūt(,) jis žinojo ir numanė, kur aš einu. Aš(,) galų gale(,) nutrauksiu tas patyčias! Bet kas jis arba(,) geriau(,) koks jis, to aš tiksliai negalėjau pasakyti. Vyriausybė pritarė mūsų projektui ir(,) greičiausiai(,) skirs lėšų. Teismų sistemos reforma(,) iš esmės(,) buvo ilgalaikis procesas. Daugelis(,) iš principo(,) su tuo sutiko. Nors gamta čia atšiauri, bet kraštas(,) iš tiesų(,) pasirodė gražus. Man atrodo, kad(,) iš tikro(,) pirmųjų kilmė yra per daug neaiški. Aš(,) iš tikrųjų(,) abejoju jo sugebėjimais, bet gal ir susitvarkys. Ar(,) iš viso(,) aš dar galiu jį pateisinti? Ir tada(,) lyg tyčia(,) iš kambario išėjo motina. Paklauskim, ar(,) konkrečiai(,) Antanas sutiktų pasidalyti savo turtu? Norėčiau(,) konkrečiau(,) ten gale sėdinčiųjų paklausti. Mat(,) neklauso sūnelis motinos, ir ką tu padarysi. Jiems reikėjo išvežti turtą, archyvus, išgabenti iš Lietuvos savo piliečius ir(,) pagaliau(,) sutvarkyti jų finansinius reikalus. Jono skola(,) palyginti(,) nedidelė. Močiute, jūs(,) paprasčiau(,) surašykite duomenis, o mes užpildysime anketą ir duosime pasirašyti. Jis(,) paprastai(,) atsikelia dar prieš saulei tekant. Priimk perėjūną, tai jis(,) pirmiausia(,) tavo geru naudosis, tavo skatiką savo kišenėj priglaus, dar tave patį kaimynams apkalbės. Kaimyne, paskolintum(,) rasi(,) kokį šimtą litų? Šie pareigūnų veiksmai(,) savo ruožtu(,) turėtų užtikrinti susitikimo dalyvių saugumą. Bet jūs(,) šiukštu(,) niekam neprasitarkit. Taigi(,) Vyriausybė savo nutarimu pakeitė įmonių apmokestinimą. Tikrai(,) negalėjo jis taip pasielgti. Mudu ar(,) tikriau(,) ponas Alfredas visada sakydavo „tamsta“. Tamsta(,) tikriausiai(,) kelio į mūsų namus dar neužmiršai. Klasifikavimas, arba(,) tiksliau(,) klasifikavimo būdai, pedagoginėje literatūroje apėmė bendresnius metodus. Turbūt(,) visuose miestuose buvo taip pat. Tą žiedą(,) veikiausiai(,) malūnininko žmona bus pametusi. Jam tikrai reikia didesnio tyrumo negu vienuoliui. Ir vis dėlto, nors jam tai labiausiai reikalinga, jis dažnai neišvengia progų, kurios galėtų jį suteršti. Visų pirma(,) reikia pasakyti, kad režisieriai, dailininkai ir muzikantai turi apie daug ką pagalvoti.