MOKSLO L IETUVA

1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212

2002 m. sausio 10 - 23 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 1 (247)

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 1,5 Lt

Apie nanomokslà ir
Gedimino Zemlicko nuotrauka

nanotechnologijà (1)
Lietuvos mokslo prioritetø sàraðe atsiradus nanotechnologi-
jai, dëmesys ðiai tyrimø krypèiai smarkiai iðaugo. Naujoji sàvoka
taip sparèiai ir taip uþtikrintai ásitvirtino mûsø mokslininkø þody-
ne, kad jau dabar be jos sunku ásivaizduoti mûsø konferencijas,
seminarus ir kitus mokslo þmoniø subuvimus. Savotiðkas ben-
draminèiø (kartais gal veikiau tariamø, negu ið tikro esamø) slap-
taþodis, tarsi koks gero tono poþymis. Taèiau jeigu ryþtumës pa-
klausti mûsø mokslo vyrø, kas yra toji vis plaèiau linksniuojama
nanotechnologija, tai atsakymø tikriausiai turëtume tiek pat, kiek
bûtø ir á ðá klausimà atsakiusiøjø.
Tam tikras nesusikalbëjimas ir paskatino á ,,Mokslo Lietu-
vos“ redakcijà prie apskritojo stalo pasikviesti kai kuriuos na-
notechnologijø srityje dirbanèius mokslininkus. Taigi apie
nanomokslà ir nanotechnologijas savo mintis dësto, o vëliau
pradeda ir diskutuoti Kauno technologijos universiteto Mik-
rosistemø ir nanotechnologijos tyrimø centro vadovas prof.
Sveikiname savo skaitytojus ir visus mielus redakcijos Valentinas Snitka, Puslaidininkiø fizikos instituto direktorius
bièiulius su Naujaisiais 2002-aisiais metais. Tegu ðie prof. Steponas Aðmontas, Vilniaus universiteto Biofotonikos
ir lazeriø tyrimo centro prof. Rièardas Rotomskis bei Teori-
Arklio metai visiems Jums bus darbingi ir kûrybingi. nës fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis
bendradarbis dr. Arvydas Tamulis. Redakcijos sveèius kal-
„Mokslo Lietuvos“ redakcija bino Gediminas Zemlickas. Nukelta á 4-5 p.

Kad ne pelenais,

Nuotrauka ið Redos Tursaitës asmeninio archyvo

o þieþirbomis sugráþtø (1)
MININTJONOVILEIÐIO130-ÀSIASGIMIMOMETINES
Sausio3d.minëjomevienosiðkiliau-
siøXXa.pr.Lietuvosasmenybiøteisinin-
koJonoVileiðio(1872-1942)130-àsiasgi-
mimometines.Prieðtai,,MoksloLietu-
vos“ redakcijojelankësiirdiskutavo6Vi-
leiðiøgimineiskirtøknygø,taippatir1995
m.iðleistosmonografijos„JonasVileiðis:
1852-1942:Gyvenimasirveikla“,autorius
prof.JonasAnièasirdoc.dr.JonasBu-
lota,kurisdaugmetødirboVilniausuni-
versitetoÞurnalistikoskatedroje,profe-
sinës veiklos bei gyvenimo paslapèiø
mokëiráplatøgyvenimokeliàiðleidone
vienàðimtàLietuvosþurnalistø.Jieðian-
diendirbaávairiausiøleidiniøredakcijose,
leidyklose,televizijosirradijostudijose,tai-
giformuojairmûsøpoþiûráádaugeláLie-
tuvosirtarptautiniogyvenimoreiðkiniø.
Ardaþnairemiasiiðkiliausiømûsøtautos
atstovøgyvenimoirveiklospavyzdþiais?
Pagaliauarmûsøsielødirigentamstiepa-
vyzdþiaiðiandienatrodoaktualûs,svar-
bûsirbûtini,pagaliauarjiemspatiemssu-
teikiataipreikalingosdvasinësirmorali-
nës atramos rëksmingoje mûsø dienø Antrasis ministrø kabinetas (1918 12 26 - 1919 03 12). Ið kairës: Jonas Ðimoliûnas, Jonas Vileiðis, Jonas
kasdienybëje? Nukelta á 6-7 p. Yèas, Mykolas Velykis, Jonas Ðimkus, Mykolas Sleþevièius, Juozas Tûbelis, Petras Leonas, Tadas Daugirdas

2 p. 10-11 p. 12-13 p. 14 p. 15 p.
s Per viai ntas
Kultûro nus Ar lietu eksperime
Diskutu
oja bazilijo pakarto
s -
lobiø
plësis su Kultû
gai
s à va d u onkolo iai indënø ros ir m
eno
ëjus mokslin à?
praturt ryðiai tragedij institut
u
2 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Kultûros lobiø
sàvadupraturtëjus
Jei smiltelës blaðkosi vëjo ðen ten
genamos, jos neþymiai pranyksta. Jei-
gu nusëda sluoksnis po sluoksnio, su-
þavi iðkiliomis smëlio kopomis. Kaþ-
kas panaðaus yra ir su ávairiuose lei-
diniuose iðsimëèiusiais tautos kultû-
ros tyrinëjimais: neretai ir juos uþne-
ða laiko dulkës. Visai kas kita, kai tas
sklaidþias þiniø kruopelytes iðmanan-
èio bibliografo ranka, kruopðèiai su-
lesiojusi ið visø pasvieèiø, moksliðkai
surikiuoja viename solidþiame biblio-
grafiniame leidinyje.
Prieð mus ðtai toks istorikø dë-
mesio vertas faktas. Beveik prieð pat
ðv. Kalëdas knygynuose pasirodë
savo 75-àjá gimtadiená ðventusio vie-
no þymiausiø lietuviø etnologo prof.
habil. dr. Vacio Miliaus net 415 pus-
lapiø nemaþo formato knyga „Lie-
tuviø etnologijos bibliografija“. Vei-
kalà, parëmus Lietuviø katalikø
mokslo akademijai, iðleido Lietuvos
istorijos instituto leidykla.
Knygos pratarmëje sakoma, kad
bibliografijos yra kiekvieno mokslo
pradþia. O „etninës kultûros tyrinë-
jimuose jos rodo institucijø, asme-
nø, net valdþios poþiûrá á tautos kul-
tûros paveldà ir jo panaudojimà
esamuoju metu“ (13 p.).
Lietuviø etninës kultûros tiriamà-
jà literatûrà, be paèiø lietuviø, ávairiu
metu savo tikslais yra bibliografavæ ir
mûsø kaimynai lenkai, rusai, vokieèiai.
Nepaisant to, apibendrinto ðios srities
literatûros sàvado iki ðiolei neturëjo-
me. Tai ir padaryti nëra taip paprasta.
Knygos autorius prie ðio darbo pluðë-
jo vos ne visà savo gyvenimà: rausësi
archyvuose, uþsienio, net JAV biblio-
tekose, perþiûrëjo kalnus leidiniø. Tik
ðitaip aptariamajame veikale sugebëjo
pateikti lietuviø etnologinës literatûros
vaizdà nuo XVII amþiaus. Ið viso su-
registruota net 6770 atskirø pozicijø,
Katalikiðkos veiklos ávertinimas ­
Giedroskorporacijospremija
Amerikoje nuo 1986 m. beveik kas
metai lietuvei moteriai, ypatingai pasi-
þymëjusiai krikðèioniðkø idealø tarny-
boje, skiriama „Giedros“ korporacijos
premija. Ði korporacija susikûrë nepri-
klausomoje Lietuvoje ið Ateitininkø
mergaièiø draugovës (VDU ji buvo di-
dþiausia lietuvaièiø studenèiø organi-
zacija), 1927 m. persiorganizavusi á
korporacijà „Giedra“. Korporacijos
ðûkis: „Á kalnus, á virðûnes!“, tikslas -
iðugdyti visapusiðkà moteriðkumà, tap-
ti susipratusia lietuve katalike ir savo
profesijos specialiste. 1947 m. „Gied-
ros“ korporacija buvo atkurta Hanau
stovykloje Vokietijoje, o 1951 m. - JAV,
Èikagoje. Korporacijos nariø aktyvi
veikla stiprinant katalikybæ ir lietuvybæ
davë puikiø rezultatø.
Þymaus mecenato dr. prelato
Juozo Prunskio iniciatyva Giedros
korporacija parenka apdovanoji-
mams kandidates, itin pasiþymëjusias
katalikiðkoje veikloje lietuves - „Gied-
ros“ korporacijos premijà jau yra ga-
vusios Juzë Daudþvartienë (1986),
Nijolë Sadûnaitë (1987), Alina Gri-
nienë (1990), Gintë Damuðytë
(1993), Albina Pajarskaitë
(1994), Aldona Þemaitytë
lietuviø, lenkø, rusø, vokieèiø kalbomis
skelbtø ávairiuose moksliniuose ir pu-
siau moksliniuose leidiniuose, netgi vi-
sai nelieèiant periodikos.
Ðioje Bibliografijoje prof. V. Milius
lietuviø etnologinæ literatûrà klasifikuo-
ja pagal Bonoje (Vokietija) leidþiamà
„Tarptautinæ etnologijos bibliografijà“,
Þymusis mûsø etnologas prof. Vacys Milius (viduryje) tarp XI Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo dalyviø
nes yra vienas jos bendraautoriø. Lie-
tuviø etnologinæ literatûrà autorius
yra suskirstæs á 12 skyriø: 1) Etnologija
kaip mokslas, 2) Istoriografija, 3) Ben-
drieji etninës kultûros klausimai, 4)
Bendruomenë, 5) Ðeima ir jos papro-
èiai, 6) Verslai ir paproèiai, 7) Medþia-
(1995), Birutë Jasaitienë (1996), Ni-
jolë Liobikienë (1996), Angelë Skin-
kienë (1997), Dijana Kanèienë
(1998), Loreta Paulavièiûtë (2000),
dr. Aldona Vasiliauskienë (2000).
Ið Èikagos atvykusi aktyvi giedri-
ninkë Indrë Tijûnëlienë 2001 m. lap-
krièio 17 d. Vilniaus vietovës tradici-
niø ateitininkø savaitgalyje „Bièiuli, á
mane tavo akimis þvelgia Kristus!“,
vykusiame Antano Vienuolio gim-
nazijoje, poniai Jadvygai Damuðie-
nei áteikë jau tryliktà „Giedros“ kor-
poracijos apdovanojimà.
Indrë Tijûnëlienë pristatë ponios
Jadvygos Damuðienës veiklà, primin-
dama, kad prelatas J. Prunskis p.
Jadvygà Damuðienæ yra palyginæs su
Katalikø Akcijos Karaliene, kuri tarsi
ðvyturys ðvieèia daugeliui savo moki-
niø. Jadvyga ne tik mokë vaikus litu-
anistinëje mokykloje, bet drauge su
vyru dr. Adolfu Damuðiu Ameriko-
je ásteigë ir árengë „Dainavos“ sto-
vyklà. J. Damuðienës asmenyje jau-
nimas rado ne tik lietuviø kalbos mo-
kytojà, bet ir lietuvybës skleidëjà, pa-
triotiniø minèiø ugdytojà, doroviniø
- etiniø normø auklëtojà. Ji buvo ta-
rytum mama ir mokytoja, pasiryþusi
Atkreipiame dëmesá, kad nuo ðiol „MOKSLO LIETUVAI“
praðome skambinti senaisiais telefono numeriais:
22 12 35, 62 74 58.
Tikimës, kad nuo ðiol jie nebus keièiami.
Atsipraðome dël kilusiø nepatogumø
ginë kultûra, 8) Tautodailë ir jos kûrë- ninës kultûros institucijomis, draugi-
jai, 9) Kalendorinës ðventës, 10) Pra- jomis, muziejais, organizacijomis, jø
mogos, etninë muzika, 11) Þinija, 12) veikla, su organizuotomis parodomis,
Etninës kultûros gaivinimas. Kiekvie- paminklø apsaugos klausimais, etni-
nas ðiø skyriø turi dar po kelis ar kelio- nës kultûros tyrinëtojais ir jø atliktais
lika poskyriø. Bene plaèiausi yra isto- darbais. Atskiri knygos poskyriai skir-
riografijos, tautodailës ir kalendoriniø ti Lietuvos dvarø ir miestieèiø buièiai,
ðvenèiø skyriai. Nemaþa vietos skirta kaimo bendruomenei, valstieèiø ðei-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
(2000 m. birþelis)
verslams ir medþiaginei tautos kultûrai. mai, jos tarpusavio santykiams. Pla-
Veikalas padës skaitytojui susieð- èiai atspindëta tokie lietuviø verslai
koti bet kokiu lietuviø etnokultûros kaip þemdirbystë, þvejyba, medþioklë,
klausimu norimà leidiná ar straipsná. bitininkystë. Pastaràjà, be kitø auto-
Jis padës susipaþinti su paèia etnolo- riø, reprezentuoja net 22 darbai et-
gijos mokslo sàvoka, jos tiriamøjø reið- nologijos daktarës Lauros Piðkinai-
kiniø sritimis, tyrinëjimø metodika, et- tës-Kazlauskienës, kurios gyvybæ niek-
Tryliktoji „Giedros“ korporacijos premija 2001 m. paskirta p. Jadvygai Damuðienei (viduryje), o ketvirtoji 1993 m. - Gintei Damuðytei,
kurias, kartu su dr. Adolfu Damuðiu 2001 m. rugpjûtá nufotografavome Trakuose, fondo „ Á Laisvæ“ X studijø savaitës renginyje
savo vaikus ginti iki galo, kaip ir savo nes. Amerikos, o dabar ir Lietuvos laukdama premijø ar pagyrimø, dir-
principus, ji buvo tikras akumuliato- laikraðèiuose gausu J. Damuðienës bo skatinama savo ðirdies, meilës
rius, kurio jëgà pajuto ávairiø kartø straipsniø - jai svarbûs visi su lietu- Dievui, Tëvynei, þmogui, dirba ir da-
Amerikos lietuviukai. Jadvyga Damu- viais ar Lietuva susijæ klausimai. Po- bar, kiek leidþia jëgos ir galimybës.
ðienë dirbo skatinama ateitininkø ðû- nia Jadvyga, dëkodama uþ jos darbø
kio iðauginti tikrus, visaverèius þmo- ávertinimà, kalbëjo, kad ji dirbo ne-
ðiðka þudiko ranka pakirto 2000 me-
tø geguþës viduryje. Nemaþa vietos
veikale skirta literatûrai apie ávairius
amatus, jø technikà, netgi turgus, kur
toji produkcija buvo realizuojama.
Labai vaizdþiai knygoje atsisklei-
dþia iðskirtinis tyrinëtojø dëmesys liau-
dies architektûrai, sakraliniams pa-
minklams, ras literatûros ir besido-
mintys liaudies audimu, audiniais,
mezginiais, drabuþiais.
Gausu literatûros ir apie lietuviø
ðvenèiamas kalendorines, ðeimos ðven-
tes, jø paproèius, þaidimus, þaislus, ðo-
kius, muzikà ir muzikos instrumentus,
taip pat liaudies medicinà, veterinarijà
ir dar daug kà kita. Taigi prof. V. Mi-
liaus sudarytoji „Lietuviø etnologijos
bibliografija“ apima visas tris áprastiniø
bibliografijø grupes - chronologinæ, te-
minæ ir personalinæ. Tai ið tikrøjø gana
ilgo laikotarpio (tik pratarmëje nuro-
dyta nuo XVII a., o antrajame virðely-
je - nuo XVIII a. iki 1996 m., nors yra
pozicijø ir su 1997 m. iðleidimo data)
lietuviø etnologijai skirtø reikðmingø
leidiniø ávairiomis kalbomis sàvadas.
Reikðmingas ðis veikalas ir tuo, jog pats
knygos pavadinimas, pratarmë bei tu-
rinys pateikiama ir anglø kalba, todël
su lietuviø etnologine literatûra galës
susipaþinti ir kitø tautø tyrinëtojai.
Knygà papildo asmenvardþiø ir
vietovardþiø rodyklës su prie jø paþy-
mëtais atitinkamø literatûros pozicijø
numeriais. Tai palengvins susirasti do-
minanèiu klausimu atitinkamà leidiná.
Leidiná puoðia labai skoningas ir
informatyvus dail. Jûratës Tamoðiû-
naitës sukurtas virðelis.
Aèiû prof. V. Miliui, savo milþi-
niðku indëliu praturtinusiam lietu-
viø etnologijos tyrinëjimø lobynà!
Prof. habil. dr.
Angelë Vyðniauskaitë
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Dr. Aldona Vasiliauskienë
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Savo gabumus atskleidusiam
þmogui atsiveria pasaulis (2)
Pabaiga, pradþia 2001 m. Nr. 22
TæsiamepaðnekesásuÐiauliø
universiteto rektoriumi prof. Vin-
cu Lauruèiu, kuris kartu su tech-
niðkøjøBaltijosðaliøuniversitetø
rektoriais ir prorektoriais lankësi
Ðveicarijos to paties profilio uni-
versitetuose. Kelionæ finansavo
ÐveicarijojeveikiantisGebertRuf
fondas, su kuriuo Ðiauliø univer-
sitetaspalaikoglaudþiusryðius.
Naudodamiesi proga sveiki-
name prof. Vincà Laurutá já iðrin-
kus antrai Ðiauliø universiteto
rektoriaus kadencijai.
Derina fundamentinius
ir taikomuosius tyrimus
Ar ðiame mûsø pokalbyje nëra tam
tikro prieðtaravimo? Ðveicarijoje Jûs
su kolegomis matëte, kaip ten plëtoja-
mi fundamentiniai ir taikomieji tyrimai,
kone visø srièiø ir krypèiø mokslas, o
Lietuvoje siûlote grieþtai apsiriboti tik
prioritetais. Ar tai logiðka?
Istorinë Lietuvos raida yra visai
kitokia. Ðveicarijoje - 4 valstybinës
kalbos, skirtingi ir gana savarankið-
ki kantonai. Lietuviø tauta, turëda-
ma labai gilias istorines ðaknis ir il-
gai buvusi kaimyniniø ðaliø „globo-
je“, labai skausmingai reaguoja á sa-
Lietuvos mokslo ir studijø finansavimas
Prof. habil. dr. Bronius Kaulakys
Pabaiga, pradþia 2001 m.
Nr. 21 ir 22
Vidutinis ávairiø
institucijø mokslininkø
finansavimas
Prasminga ir ádomu paanalizuo-
ti, koká finansavimà gauna ávairiose
mokslo institucijose dirbantys moks-
lininkai. Padalijæ visà institucijos fi-
nansavimà ið joje einanèiø pagrin-
dines pareigas mokslininkø skai-
èiaus, gauname efektiná vieno moks-
lininko finansavimà. Ðitaip gautus
skaièius lyginti tarpusavyje galima tik
su iðlygomis ir jø nesuabsoliutinant.
Gauti skaièiai jokiu bûdu neatspin-
di mokslininkui tenkanèio finansa-
vimo, nes ið tø paèiø lëðø reikia ið-
laikyti visà institucijos infrastruktû-
rà, ûkio ir administracijos padali-
nius, doktorantus, mokslo darbuo-
tojus, neturinèius mokslo laipsnio,
techninius ir pagalbinius darbuoto-
jus, o aukðtosios mokyklos - ir finan-
suoti studentus.
Toks efektinis ávairiose institu-
cijose vienam mokslininkui tenkan-
tis finansavimas pateikiamas 5 len-
telëje. Ðioje lentelëje „1“ reiðkia 46
tûkst. Lt, t. y. visas 29-iems institu-
tams 2001 m. skirtas biudþetas
(59,596 mln. Lt paprastøjø iðlaidø)
padalytas ið mokslininkø skaièiaus
(1300) institutuose. Kitos institu-
tø uþdirbtos lëðos dalyvaujant
mokslo programose, konkursuose,
vykdant uþsakomuosius tyrimus ir
3
tvirtina nedidelis Lietuvos moksli-
ninkø publikacijø tarptautiniuose
mokslo þurnaluose skaièius. Todël
moksle kaip ir sporte - reikia pasi-
rinkti prioritetines ðakas ir jas plë-
toti. Ðitaip Suomija yra pasirinkusi
komunikacines technologijas, Airi-
ja - informacines technologijas ir
biotechnologijas. Lietuvos politika
ðiuo klausimu aptarta mokslo ir
technologijø Baltojoje knygoje.
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Gráþkime prie kelionës áspûdþiø.
Kaip ðveicarai derina fundamentinius
ir taikomuosius tyrimus?
Derina tiesiogiai. kadangi kelias
nuo fundamentiniø tyrimø iki jø tai-
kymo vis trumpëja. Ðtai informaci-
nës technologijos, kompiuteriai lau-
kia nanotechnologijø srities atsto-
vø pasiûlymø, kaip á vis maþesná plotà
sudëti kuo daugiau informacijos ir
kuo greièiau jà ten padëti ir paimti.
Ðveicarai turi labai plaèias progra-
mas ir kitose srityse: elementariøjø
daleliø ir kosminiø tyrimø, medþia-
gotyros, aplinkosaugos ir kt.
Ðveicarijoje veikia du dideli vals-
tybiniai technikos universitetai - Ciu-
riche ir Lozanoje, 4 valstybiniai
mokslo institutai, kuriuos pavydëti-
nai gerai finansuoja valstybë, ir 10
kantonø universitetø. Pastarieji yra
klasikinio pobûdþio, juose didelis
dëmesys skiriamas medicinai, teisei,
humanitariniams ir socialiniams
mokslams. Be jø, dar veikia ir taiko-
Posëdþiauja Lietuvos aukðtøjø mokyklø rektoriø konferencijos nariai: Lietuvos teisës universiteto rektorius prof. Alvydas Pupputis, møjø mokslø aukðtosios mokyklos,
Ðiauliø universiteto rektorius prof. Vincas Laurutis ir Lietuvos mokslo tarybos patarëjas dr. Jonas Puodþius mes pasakytume, kolegijos.
Labiausiai nustebino, kad toks
vo identiteto iðsaugojimà. Lietuviø totei. Toks poþiûris labai trukdo stu- stangos apsaugoti savo tautines ver- didþiulis yra universitetø finansa-
kalba ðia prasme yra viena ið di- dentø ir dëstytojø mainams, kurie tybes. Dar sudëtingesnë latviø pa- vimas. Ásivaizduokite, vienam 11
dþiausiøjø mûsø vertybiø, todël ne- sparèiai plëtojami Europos Sàjun- dëtis, kuriø daugiau nei pusë dok- tûkst. studentø turinèiam Ciuri-
nuostabu, kad Aukðtojo mokslo goje, neskatina kviesti uþsienio stu- torantø - rusakalbiai. cho universitetui ðveicarai skiria
ásatymas reikalauja Lietuvos univer- dentø, atneðanèiø universitetams Kita prieþastis yra ta, kad Lietu- pinigø, kurie prilygsta maþdaug
sitetuose dëstyti lietuviø kalba. O juk nemenkas pajamas. Taigi universi- va nëra didelë valstybë ir jos moks- ketvirtadaliui (!) Lietuvos biudþe-
visa tai kontraversiðka universiteto tetø siekiams kuo plaèiau atsiverti lo potencialas, palyginti su pasauli- te esanèiø lëðø.
kaip pasaulinio mokslo þidinio plë- pasauliui ðiek tiek prieðtarauja pa- nio mokslo, nëra aukðtas. Tai pa- Nukelta á 15 p.
5 lentelë. Santykinis vieno mokslininko finansavimas mokslo institutuose tiksliai 3500 mokslinin- tojø, bet ir doktorantø skaièius
Institutas Vieta Santykinë Nebiudþetinës Kitos lëðos kø aukðtosiose mokyk- mokslo institutuose vis maþëja. O
pagal 2001 m. lëðos 1 1 moksli- ap lose). Be abejo, uni- Lietuvoje, skaièiuojant milijonui gy-
mokslo subsidija 1 mokslininkui ninkui mo versitetø daug didesnë ventojø, per metus parengiama nuo
lygá mokslininkui 2000 m. 2000 m. f infrastruktûra, dau- 5 iki 15 kartø maþiau mokslo dakta-
giau mokslo darbuoto- rø negu Vakarø Europos valstybëse
Lietuvos vandens
ûkio
16 1,48 0,52 0
jø ir dëstytojø be moks- (þr., pvz., www.lmt.lt/Darbas/Riman-
Lietuvos 9 1,41 0,65 0,04 lo laipsnio, tarnautojø, to_studija_2001.zip), nors pagal stu-
sodininkystës ir
darþininkystës
studentus aptarnau- dentø skaièiø mes jas jau pasivijome,
janèiojo personalo. o kai kurias ir pralenkëme.
Biotechnologijos 8-16 1,38 0,86 0,37 Lietuvos mokslinis potencialas
Ádomu, kad stipendijø
Lietuviø literatûros 1,25 0 0,36
fondas (apie 57 mln. nyksta su vis didëjanèiu pagreièiu.
ir tautosakos
Lt, t.y. 17,5% universi- Jau dabar jo trûksta netgi studijø
Lietuvos 10 1,22 1,06 0,06
energetikos tetø biudþeto) beveik procesui aukðtosiose mokyklose, ir
Biochemijos 5 1,00 0,53 0,21 lygus sumai, surenka- tie patys mokslininkai kvieèiami dës-
Puslaidininkiø 2 0,99 0,09 0,18 mai ið mokanèiøjø uþ tyti keliuose universitetuose. Trûks-
fizikos studijas (apie 60 mln. tant mokslininkø neámanomi realûs
Matematikos ir 7 0,92 0,08 0,18 Lt). Ávairiuose univer- docentø ir profesoriø pareigø kon-
informatikos sitetuose ðitaip apskai- kursai - paprasèiausiai nëra ið ko
Teorinës fizikos ir 1 0,87 0,04 0,08 èiuotas vienam moks- rinkti, nes paprastai bûna tik vienas
astronomijos lininkui tenkantis efek- pretendentas á vienà vietà. O Vaka-
Botanikos 13 0,80 0,06 0,09 tinis finansavimas ski- rø ðalyse daþnai gaunama 100, net
Lietuvos istorijos 0,74 0,01 0,25 riasi du ir daugiau kar- 200 praðymø dalyvauti konkurse
Lietuvos miškø 19 0,69 0,32 0,12
tø. Taip yra todël, kad profesoriaus vietai uþimti. Uþsieny-
29 institutø 1 0,28 0,15
universitetai finansuo- je didþiàjà dalá moksliniø tyrimø at-
vidurkis
jami ið esmës tik pagal lieka ir studijas aptarnauja ið viso pa-
pan. taip pat perskaièiuotos tais iðlaiko keliems universitetams ir ins- studentø skaièiø, o ne pagal moks- saulio pasirinkti geriausi doktoran-
paèiais vienetais. titutams reikalingà infrastruktûrà: liná potencialà. tai ir jauni mokslininkai. Lietuvoje
Lietuvos miðkø, Lietuvos istori- Molëtø astronomijos observatorijø, Mokslo institutams skiriant biu- jø yra apie 10 kartø maþiau negu ið-
jos, Botanikos, Teorinës fizikos ir Planetariumà, pagrindinæ ðios sri- dþetà neatsiþvelgiama á jø infrastruk- sivysèiusiose ðalyse.
astronomijos institutuose vienam ties bibliotekà ir 2001 m. gavo tik tûrà, neskiriama lëðø valstybinës ir Taigi realius moderniø techno-
mokslininkui skiriama 1,5-2 kartus 93,78% 2000 m. biudþeto. Todël ins- tarpinstitucinës reikðmës objektams logijø plëtros ir þiniø ekonomikos
maþiau biudþeto subsidijø negu Lie- titutas nuo 1998 m. priverstas nuo- iðlaikyti, neskatinamas ir nefinansuo- kûrimo Lietuvoje planus dar teks
tuvos vandens ûkio, Lietuvos sodi- lat maþinti darbuotojø ir doktoran- jamas dalyvavimas studijø procese, nukelti kelis deðimtmeèius á ateitá.
ninkystës ir darþininkystës ar Bio- tø skaièiø. Panaði situacija ir dauge- netgi neskiriama lëðø doktorantø Ðiuo metu tam dar nëra net pra-
technologijos institutuose, galin- lyje kitø institutø. stipendijoms. Visa tai institutai pri- dëtas rengti mokslinis potencialas.
èiuose dël tyrimø specifikos uþsi- Analogiðkai apskaièiavus, uni- valo iðlaikyti ir mokëti atlyginimus pri- Iki ðiol rengiamos mokslininkø pa-
dirbti ir nemaþai papildomø lëðø, ne versitetuose vienam mokslininkui, imtiems á doktorantûrà doktoran- mainos net neuþteks palaikyti da-
tik ið mokslo ir studijø biudþeto. Pa- turinèiam pedagoginá arba moksli- tams ið tø paèiø pagal abejotinus kri- bartinio, juo labiau XXI amþiaus
stebësime, kad, pavyzdþiui, Teorinës ná etatà, vidutiniðkai tektø apie 2 terijus skiriamø ir nuo 1998 m. kas- pasaulinio mokslo kriterijus atitin-
fizikos ir astronomijos institutas, kartus daugiau biudþeto lëðø negu met maþinamø biudþeto subsidijø. kanèio lygio aukðtojo
negaudamas papildomai tam lëðø, institutuose (327,399 mln. Lt apy- Todël neiðvengiamai ne tik darbuo- mokslo sistemai.
4 NAUJOS TECHNOLOGIJOS 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Apie nanomokslà ir nanotechnologijà (1)

Atkelta ið 1 p.
Artëjame prie
singuliarinio taðko
ML. Gerbiamieji kolegos tikriausiai
neprieðtaraus ir „Mokslo Lietuvos“ skai-
tytojams bent trumpai primins nanotech-
dicinius mokslinio tyrimo darbus stai-
ga kai kurie veikëjai, kitaip jø nepava-
dinsi, tuos paèius vakarykðèius darbus
jau perkrikðtijo á nanotechnologijà.
Kaip yra pasaulyje? Uþtektø panagri-
nëti paskutiniø mënesiø ávairiø ðaliø
iððifruotos informacijos panaudojimas
naujø produktø gamyboje. Viena ið
naujø besiformuojanèiø krypèiø ðiuo
metu yra nanobiotechnologija. Taèiau
èia nebeuþteks tik biologø ar bioche-
mikø pastangø. Ðioms kryptims plëtoti
nanotechnologijoje gal tik pradeda
ryðkëti) - tai tolesnë miniatiûrizacija,
procesas, bûdingas þmonijos techno-
loginei evoliucijai: nuo akmens kirvu-
ko, geleþies gaminiø iki elektronikos,
Pasaulis nuo atomø tik mikroelektronikos, mikrosistemø.
prasideda Mikrosistemos dabar ir sudaro nau-
jà instrumentinæ bazæ, kuri veikiausiai
ML. Ligi ðiol maniau, jog nanotech- ir tarnaus nanotechnologijai kaip in-
nologijos - tai, ûkiðkai tariant, inþineriniai strumentinë bazë.
metodai, taikomi molekuliniu lygmeniu, Iðkart norëèiau pabrëþti, kad na-
notechnologijos esmë nëra miniatiû-

Gedimino Zemlicko nuotraukos

nologijos atsiradimo istorijà. Pastaruoju
metu ðis þodis tapo labai populiarus (gal
tai susijæ su ES Penktàja bendràja pro-
grama, kurios vienas prioritetø yra nano-
technologija, beje, tapusi ir Lietuvos moks-
lo prioritetu), taèiau nuo daþno vienos ar
kitos sàvokos kartojimo ji netampa aið-
kesnë ar suprantamesnë, drástu pasakyti,
didþiai daliai mûsø þmoniø, net ir mokslo
bendruomenës atstovø. Tad gal gerb. prof.
V. Snitka ir galëtø ðià paslaugà mûsø skai-
tytojams padaryti?
V. Snitka. Ið tikrøjø sàvokos na-
notechnologija populiarumas ir daþ-
nas kartojimas mane net ir stebina: ði-
taip lengvai visuomenë, net ir Lietu-
vos, priëmë ðá tarptautiná þodá. Dar
1991 m. pradëjus man vadovauti „Vib-
rotechnikos“ moksliniam centrui,
mes Kaune pradëjome plëtoti mikro-
sistemø technologijos darbus ir pasirin-
kome kaip prioritetinæ kryptá, taèiau
per visà ðá deðimtmetá sàvoka mikro-
sistemø technologijos labai sunkiai ásit-
virtina. 0 juk per tà laikà ðie tyrimai jau
pereina á pramonës sritá, po pirmojo
etapo (fundamentiniø ir taikomøjø
tyrimø) jau prasidëjo komercializaci-
jos bumas ir pramonës augimas. Ir vis
tik Lietuvoje ði sàvoka ne itin daug kà
sako mûsø þmonëms, nelabai prigyja
ir Vakaruose. O nanotechnologija, ku-
rios didþiuosius laimëjimus tegalime
áþvelgti ateityje, mûsø þmoniø buvo
priimta labai lengvai.
ML. Tai kur èia ðuo pakastas? No-
ras prisiðlieti prie modernios tyrimø sri-
ties? Viena ið populizmo moksle formø?
V. Snitka. Taip, manau, kad tai ið
tikrøjø yra tam tikros Lietuvos moksli-
ninkø dalies pozicija, taèiau, plaèiau kal-
bant, ðaknys veikiausiai gilesnës ir
galbût mes jø dar nesuvokiame. Da-
bartinëse technologijose ir visuomenës
evoliucijoje daug þenklø rodo, kad ar-
tëjame prie vadinamojo singuliarinio
taðko. Pagal Muro (Moore) dësná maþ-
daug 2015 m. turëtø bûti pasiekta da-
bartinës elektronikos technologijos ga-
limybiø riba, kada 1 atomas bus panau-
dojamas 1 bito informacijai uþraðyti ir
tolesnë miniatiûrizacija taps neámano-
ma arba tokia brangi, kad nebus pra-
smës jà naudoti.
ML. O kas toliau? Gal netradicinës
technologijos padës ásisavinti ir sritá, kuri
ðiandien atrodo kaip mûsø technologijos
galimybiø riba?
V. Snitka. Nagrinëdami interneto
plëtros tempus, gautume prieðingà
kreivæ: ji kyla labai staigiai aukðtyn, bet
jeigu ir toliau ta kreivë augs tuo paèiu
pagreièiu, tai apie 2015 m. turës pa-
siekti begalybæ. Tai neámanoma, vadi-
nasi, kaþkas ne taip mûsø analizëje.
Technologijø ir socialiniø procesø ana-
litikai ir prognozuotojai sako, kad maþ-
daug apie 2015 m. lauktinas tam tikras
virsmas - mokslinio suvokimo, sociali-
nis ar pan. Galimas dalykas, kad kaip
tik nanotechnologijos tuo metu ir vai-
dins ypatingà vaidmená. Ðtai kodël jau
dabar nanotechnologijos poreikis ir
jos augantis populiarumas yra jau ne
pavieniø asmenø ir net ne atskirø
moksliniø grupiø nariø màstymo iðda-
va, bet ágyja tam tikro socialinio feno-
meno pobûdá.
Lietuvoje iðties daug kas nesu-
pranta, kur ta nanotechnologijos es-
më, nors tai ir netrukdo ðiems veikë-
jams dràsiai ðia sàvoka manipu-
liuoti. Deðimtmeèius dirbæ tra-
rizacija. Prieðingai, ið maþø dariniø, ið
atomø ir molekuliø, juos dëliojant ar
leidþiant patiems susiorganizuoti, kaip
dabar ir daro prof. R. Rotomskio gru-
pë, su kuria mes bendradarbiaujame,
pavyksta sudëlioti didþiules sistemas.
Galutinis tikslas - iðmokti daryti taip,
kaip gamta daro, kad paèios làstelës,
pradedant kamieninëmis làstelëmis,
organizuotøsi á organizmà. Vienà die-
nà kamieninio tipo làsteles galbût pa-
vyks susintetinti naudojant nanotech-
nologinius metodus, o informacija
galbût tam bus imama ið genomo. To-
kiai gamybai reikalingas visiðkai kitas
pasaulio suvokimas ir nauja filosofija,
traktoristai negali bûti nanotechnolo-
gijos specialistai. Kai sakau traktoristai,
tai turiu mintyje deterministus, klasi-
kinës mechanikos pasaulio suvokimo
atstovus, kurie pasaulá mato nuo Niu-
tono mechanikos ar Dekarto sistemos
atspirties taðko. Gyvojoje gamtoje në-
ra Dekarto koordinaèiø sistemos.
Nanotechnologijø perspektyvas aptaria Puslaidininkiø fizikos instituto direktorius prof. Steponas Aðmontas Gamtoje veikia fraktalø tipo struktû-
ir Kauno technologijos universiteto Mikrosistemø ir nanotechnologijos tyrimø centro vadovas prof. Valentinas Snitka ros, chaoso teorija ir save organizuo-
janèios sistemos. Ðtai èia yra nanotech-
mokslo plëtros prognozes, kad ásitikin- turi susivienyti ir biologai, ir fizikai, ir pasitelkiant informacines ir kitas moder- nologijos esmë. Ko gero, ðiandien kal-
tume, kaip toli ðioje srityje paþengta á inþineriniø krypèiø atstovai. Treèioji, nias technologijas. bëti apie nanotechnologijas gal net per
prieká. Mintyje turiu ne vien Europos besiformuojanti, technologija, kuri V. Snitka. Pastebëjimas gana teisin- anksti. Labiau vertëtø kalbëti apie na-
Sàjungos Penktàjà bendràjà ar bûsi- ávardinta Jungtiniø Tautø apþvalgoje, gas, taèiau svarbu suvokti nanotechno- nomokslà ir þiniø bazæ, kurià reikëtø
màjà Ðeðtàjà programas - tai Europos yra nanotechnologija. Tai technologi- logijos esmæ. Nanotechnologijø esmë sukurti, kad bûtø galima kurti nano-
programos. JAV yra vadinamoji B. ja, kurios baziniams moksliniams tyri- Lietuvoje daþnai klaidingai supranta- technologijas. Dabar pasaulyje plëto-
Klintono arba Nacionalinë nanotech- mams finansavimas auga sparèiausiai ma. Istoriðkai þvelgiant, nanotechno- jamos tam tikros kryptys, orientuotos
nologijos iniciatyva. Ðveicarija, Ispani- ir kasmet iðauga dvigubai. Manoma, logija prasidëjo nuo garsiosios JAV fi- á nanostruktûrø panaudojimà, siekiant
ja, Olandija ir kitos valstybës taip pat kad per 10 metø nanotechnologija taps ziko Rièardo Filipso Feinmeno (Feyn- gauti principines naujas medþiagas, ku-
turi ir nanomokslo ar nanotechnolo- svarbesnë uþ pirmàsias dvi minëtas - man) paskaitos Kaltekse, JAV, bene riami kvantiniai kompiuteriai nanost-
gijos programas. Taigi ðios technolo- komunikacines ir informacines tech- 1982 m. Taèiau gal tik keliø þmoniø gal- ruktûrø pagrindu ir t. t. Taèiau galuti-
ginës krypties kûrimas perþengia vie- nologijas bei biotechnologijà. Pagal in- vose ruseno supratimas, jog atomais nis nanotechnologijos tikslas yra mo-
no þemyno ribas ir tampa pasauliniu vesticijas á mokslinius tyrimus, nano- pasaulis nesibaigia. Prieðingai - jis nuo lekulinës maðinos. Yra 3 nanotechno-
prioritetu. Jungtinës Tautos 2001 m. mokslas jau ðiandien gauna tiek, kiek atomø tik prasideda. logijos kryptys. Pirmoji - kieto kûno
spalá paskelbë Pasaulio konkurencin- ir pirmosios dvi minëtos. Prognozës 1985 m. Ðveicarijoje IBM labora- technologija, kuri tradiciðkai ëjo minia-
gumo ataskaità (World Competitive (remiuosi JT ataskaita) tokios: per 10- torijoje buvo pagaminti vadinami ske- tiûrizacijos keliu ir ðiandien turime kaþ-
Report’ 2001), kurioje valstybës sura- 15 metø visos ðios trys technologijos nuojantis tunelinis ir vëliau atominës kà panaðaus á nanotechnologijà, kur
ðytos pagal konkurencingumà. Ðiemet susilies á vienà technologinæ kryptá, ku- jëgos mikroskopai, kurie iki ðiol yra vie- bandoma silicio ar kitø kieto kûno
átraukta á ðià apþvalgà ir Rytø Europa, ri palaipsniui pakeis visus ligðiolinës ga- ni ið pagrindiniø instrumentø nano- struktûrø pagrindu sukurti naujus na-
taip pat ir Baltijos ðalys. Analizuoda- mybos bûdus, pasaulio pramonëje do- moksle ir nanotechnologijose. Taèiau nometrinio dydþio elementus - elek-
mi konkurencingumà JT ekspertai minuos ðiø technologijø produktai ir pasaulinei nanotechnologijos plëtrai troninius, mechaninius.
labia svarbûs taip pat buvo Eriko Antra kryptis taip pat ið esmës plë-
Drekslerio (E. Drexler) teoriniai dar- tojasi miniatiûrizacijos keliu: tai biolo-
bai ir nanotechnologijos pagrindimas, gija. Pradëjusi nuo lasteliø, biologija
kuriuos jis iðdëstë savo knygose: „Kû- perëjo á molekuliná lygá - DNR infor-
rybos varikliai“, iðleistoje 1986 m., na- macijos deðifravimà, proteinø vaid-
nosistemoms skirtoje knygoje „Nano- mens ir t. t. tyrimà.
sistemos“, iðleistoje 1991 m. Joje ir bu- Treèioji kryptis - chemijos ðaka,
vo pateikti save atgaminanèiø moleku- kuri ëjo atvirkðtiniu keliu, pradëjusi
liniø maðinø pagrindai, kuriø esmë ðtai nuo atomø, chemija perëjo prie mak-
kokia: reikia sukurti asemblerá, t. y . mo- romolekuliø, supramolekulinës che-
lekuliná dirbtiná padarà arba, kitaip sa- mijos ir kompleksø. Ðios kryptys, ku-
kant, minimalià maðinà (làstelës ar riø dvi plëtojosi „ið virðaus á apaèià“ ir
bakterijos tipo maðinà), o visa kita for- viena „ið apaèios á virðø“ ðiandien jun-
muosis savaime, kaip dabar savaime giasi á vienà visumà, o tai ir turëtø su-
formuojasi gyvoji gamta. Tada tie asem- daryti nanotechnologijos esmæ. Tai
bleriai savaime susirinks á sudëtinges- bus naujos gamybos pagrindas ir nau-
næ maðinà, organizuos kitas sudëtin- jo tipo gamybinë organizacija. Faktið-
gas sistemas, maðinas, gamybà ir t. t. kai einama gamtos „gamybos proce-
Ði Drekslerio kryptis buvo pavadinta sø“ imitavimo keliu.
molekuline nanotechnologija. Ðiuo
metu molekulinës nanotechnologijos O kà nanotechnologijoje
kryptis gerokai praplësta, pasikeitë jos
supratimas. Ji suprantama kaip che-
daro fizikai?
mijos, biochemijos ir biotechnologi- ML. Prof. V. Snitka pateikë gana bau-
Vilniaus universiteto Biofotonikos ir lazeriø tyrimo centro prof. Rièardas Rotomskis jos pagrindu kuriamos didelës siste- ginanèias nanotechnologijos ateities per-
analizuoja ir technologijø átakà visuo- jie lems valstybës konkurencingumà. mos, kuriose sistemø kûrimo proce- spektyvas, kadangi ðiame pasakojime tarsi
menës gyvenimo lygiui. Tarp svarbiau- Tai suprasdami mes dar 1995 m. pra- sas yra orientuotas nuo atskirø ato- atgyja mokslo fantastø sukurtieji pasau-
siø ðiuolaikinës visuomenës plëtrai dëjome perorientuoti savo darbø kryp- mø molekuliø sintezës link ir nuo liai, kuriuose þmogui gyventi ne itin jauku.
technologijø ðiuo metu minimos ko- tis ir 1998 m. „Vibrotechnika“ moksli- molekuliø prie save organizuojanèiø Kas bus, jeigu sulauksime meto, kai tech-
munikacinës ir informacinës techno- ná centrà reorganizavome á KTU Mik- ansambliø ir sistemø. Ðia kryptimi nologijø sukurti padarai pradës savaran-
logijos. Jos labai svarbios, nes formuos rosistemø ir nanotechnologijos moks- yra plëtojama molekulinë elektroni- kiðkai daugintis, organizuotis, ir dar uþsi-
visà informaciná pasaulinës visuome- liná centrà. Kas ieðko papildomos in- ka, kuriamos nanomaðinos. Tai kryp- ims neþinia kokia gamyba. Þmogus taps
nës globaløjá tinklà. Antroje vietoje formacijos apie nanotechnologijà, gali tis ið apaèios á virðø. visiðkai nebûtinas, o gal dar trukdys monst-
ávardinta biotechnologija ir svarbiau- jà rasti mûsø interneto svetainëje Kita kryptis (apie jà daþniausiai ir rams vykdyti savo saviorganizacijos pro-
sia dalis bus genomo ir proteomikos www.microsys.ktu.lt kalbama Lietuvoje, bet jos reikðmë gramà, neþinia kokiems tikslams duotà.
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Blogiausia, jeigu programos stabdþiai ne-
suveiks ir tie monstrai ir á savo kûrëjus
sureaguos vien kaip á kliuviná, kurá bûtina
paðalinti, jeigu nori iðlikti. Tikiuosi, tø pra-
naðiðkø ir apokalipsiniø laikø nesulaukti,
bet mûsø vaikø ir jø palikuoniø gaila.
Beje, ið prof. V. Snitkos áþangos þodþio
nelabai supratau, kà nanotechnologijoje
darys fizikai. Nejaugi bus tik chemikø ir
biochemikø pagalbininkai? Laimei, èia tu-
rime Puslaidininkiø fizikos instituto direk-
toriø prof. Steponà Aðmontà, kuris mums
ir paaiðkins, kà nanotechnologijoje jau
ðiandien daro Lietuvos fizikai.
S. Aðmontas. Fizikams, kaip ir dau-
geliui tiksliøjø mokslø atstovø, nano-
technologijos terminas yra labai priim-
tinas, nes 15 ar 20 metø prie ðios sri-
ties bent jau mûsø puslaidininkiø fizi-
kai labai sëkmingai artëjo.
ML. Nejaugi kone nuo R. F. Feinme-
no ir Drekslerio darbø ir prasidëjo nano-
technologija? Ar ið tiesø buvo metas, kai
mûsø fizikai dirbo, kaip sakoma, prieða-
kinëse ðio mokslo pozicijose? Manau, mû-
sø skaitytojams ádomu þinoti.
S. Aðmontas. Puslaidininkiø fizikos
instituto mokslininkai tiria kieto kûno
sàveikas su ávairiomis spinduliuotëmis.
XX a. pagrindinës tyrinëjimø kryptys
buvo mikroelektronika - puslaidinin-
kiø ir kitø átaisø - miniatiûrizacija. Kuo
maþesni atstumai, tuo didesnë tø átai-
sø veikimo sparta. Pvz., kuriant tran-
zistorius, buvo maþinami bazës dydþiai,
elektronas ar skylë greièiau tà atstumà
áveikia, todël tranzistorius gali stiprinti
aukðtesná daþná ir t. t.
Bet jau 1990 m. fizikai ásitikino, kad
neiðvengiamai artëja laikas, kai bus pa-
siekta fizikinë riba, kai tolesnë minia-
tiûrizacija taps neámanoma. Jeigu tran-
zistoriuje bus trys atominiai sluoksniai,
o laisvøjø krûvininkø koncentracija tu-
rës bûti apie 1016 cm-3, tai visame
sluoksnyje gali nelikti në vieno laisvo
elektrono. Tûris gali bûti toks maþas,
kad jau neámanoma pasakyti, ar jis le-
giruotas, ar ne, kai krûvininkø koncen-
tracijos yra nedidelës.
Þodþiu, ásitikinta, kad toliau maþin-
ti puslaidininkinius átaisus jau beveik
neámanoma. Jei ðitaip ir toliau bûtø
dirbta, tai tranzistoriø miniatiûrizacija
bûtø pasibaigusi maþdaug apie
2005­2010 metus.
Taèiau jeigu prisimintume kad ir
netolimos praeities prognozes apie la-
zeriniø ðviesos impulsø trumpinimà,
tai ásitikintume, jog nuo prognoziø
pradedama nukrypti, jau ne taip spar-
èiai prie tos ribos artëjama, todël jau su-
tariama, kad ir miniatiûrizacijos toles-
nës prognozës nëra visiðkai teisingos.
ML. Ko tada vertos prognozës, jeigu
nepasitvirtina?
S. Aðmontas. Matote, kai pradeda-
ma kurti ir gaminti labai maþø dydþiø
átaisus, tai jau tenka iðmokti daryti ato-
mø ir molekuliø dydþio struktûras.
R. Rotomskis. Jeigu turime makro-
sistemà, tai ji paklûsta vieniems, o mi-
niatiûriniai átaisai pavaldûs kitiems dës-
ningumams. Jeigu turime auksinæ vie-
lelæ, tai jos savybës yra vienokios, taèiau
jeigu turite tik 500 atomø auksinæ vie-
lelæ, jos savybës apraðomos jau remian-
tis visai kita fizika. Ir ðitai atveria nau-
jas galimybes.
ML. Suprantu, jog tai medþiagotyros
srities, kur dirba prof. S. Aðmonto vado-
vaujami Puslaidininkiø fizikos instituto
darbuotojai, didelis privalumas. Tikriau-
siai tà patá galima pasakyti ir apie prof. R.
Rotomskio biofotonikos tyrinëjimus. Ne-
tiesiniø reiðkiniø fizika atveria daugybæ
naujø galimybiø tyrinëtojams.
S. Aðmontas. 2000 m. Nobelio pre-
mijos laureatai fizikos srityje dar 1970
m. pasiûlë kurti puslaidininkiø hete-
rostruktûras ið skirtingø atomø ir taip
pavyko gauti dirbtines medþiagas. Ið
puslaidininkiø, metalø ir jø miðiniø pa-
vyko gauti heterolazerius, tranzisto-
rius su heterosandûromis ir pan.
5
Darbas galop buvo ávertintas Nobe- Ryvkinas kategoriðkai pareiðkë: „To
lio premija.
Taèiau noriu atkreipti dëmesá ðtai á
bûti negali“. Þodþiu, J. Poþelai buvo pa-
siûlyta gráþus á Vilniø patikslinti mata-
IÐSIKEROJÆS ORGANIZUOTAS
kà: kai ið mikroelektronikos pereina- vimo rezultatus.
me á nanoelektronikà, t. y. ið mikromat-
menø á nanomatmenis, ið esmës kei-
Ir vis tik mums pavyko sudaryti mo-
delá, árodyti savo tiesà ir gauti uþ tai at- NEATSAKINGUMAS
èiasi fizikinës medþiagø savybës - á tai ir radimà. Nanostruktûrø pasireiðkimas
atkreipë dëmesá prof. R. Rotomskis. buvo tiek neakivaizdus, netikëtumo Manau, kad ne að vienas vis labiau paþintomis idëjomis, niekada negali
ML. Tad gal èia, kur tos savybës kei- efektas buvo labai didelis. Tuometinis nusiviliu masinëmis bendravimo prie- pakilti aukðèiau savæs, virð kasdieny-
èiasi, kur pradeda galioti kitos fizikos dës- TSRS MA prezidentas akad. Mstisla- monëmis ðalyje. Atvirai kalbant, nesi- bës. Jis nesuvokia savo kasdienës pa-
ningumai, ir prasideda nanomokslas? vas Keldyðas kreipësi á MA prezidiu- nori þiûrëti ir klausytis ávairiø politi- tirties, tikrø vertinimo kriterijø ir plau-
S. Aðmontas. Srityje, kurioje man mo narius: ar gali ðtai toks vienalyèio niø ir visuomeniniø laidø, kuriose vis kia pasroviui, tikëdamas valdovø paþa-
tenka dirbti, ta pati didelio ir maþo tû- puslaidininkio pavyzdëlis turëti asimet- tie patys politiniai veikëjai, kalbëdami dais. Toks gyvenimas kelia nepasitikë-
rio medþiaga akivaizdþiai keièia savo sa- rinæ voltamperinæ charakteristikà ir ly- per radijà ar televizijà, stengiasi pa- jimà savimi, bejëgiðkumà, nerimà, sa-
vybes. Net ir mûsø 1977 m. uþregistruo- ginti elektros srovæ? Jis iðgirdo vienin- lenkti sau milijonus þmoniø, kuriø jie vo veiklos beprasmiðkumà. Ar tai ne
tas atradimas (Stepono Aðmonto, Ju- gà akademikø atsakymà - ne, negali. niekada nematë ir nematys. Skirtin- viena ið prieþasèiø, dël kuriø didëja sa-
ro Poþelos ir Konstantino Repðo atra- R. Rotomskis. Atsakë vadovauda- gø profesijø þmonës ir firmos átrau- viþudþiø skaièius ðalyje?
dimas apie elektrovaros jëgos ir laidu- miesi klasikinës fizikos samprata. kiamos á vieðosios nuomonës forma- Ádomiausia yra tai, kad kai kurie in-
mo asimetrijos susidarymà vienalyèia- S. Aðmontas. Ið tiesø jeigu remtu- vimo verslà. Kiek ávairiausiø vien te- telektualai ir mokslininkai visiðkai ne-
me izotropiniame puslaidininkyje - G. mës klasikiniais samprotavimais, tai levizijos tokiø laidø, kaip „Paskutinë reaguoja á visuomeninës nuomonës
Z. past.), kai vienalytis puslaidininkis daugelis naujø reiðkiniø, kurie atsiran- kryþkelë“, „Spaudos klubas“, „Kori- dël politiniø ir visuomeniniø reiðkiniø
pradeda lyginti kintamà srovæ. Jeigu su- da nanostruktûrose, sunkiai suvokia- da“, „Praðau þodþio“, „Pjûvis“ ir kt. ir valdþios veiksmø, proto ir tikrovës
daroma asimetrinë forma, tai, pasiro- mi. Jeigu naudosimës kvantinës mecha- Jos vieðàjà nuomonæ ásivaizduoja kaip neatitikimà. Pavyzdþiø yra pakankamai,
do, turint puslaidininká maþø dydþiø ne- nikos galimybëmis, tai daugelis reiðki- pasyvià reakcijà - atgarsá á televizijos kai valdþios veiksmai prasilenkë su vi-
bereikia në p-n sandûros, nes vien dël niø pasirodys lengvai paaiðkinami. Tar- skelbiamà informacijà.Visuomenë ið suomenës nuomone paèiais svarbiau-
geometriniø medþiagos savybiø galima kime, maþinant vadinamàsias kvantines tikrøjø ðiuo atveju tëra mechaninë vi- siais klausimais, kad ir „Maþeikiø naf-
gauti labai ádomius fizikinius efektus. duobes, elektronai pradeda judëti ribo- suma þmoniø, atiduotø televizijos átai- tos“ privatizavimo kompanijai „Wil-
ML. Taèiau net ir gavæ pirmojo Lie- toje erdvëje ir uþdraustoji juosta pra- gai, nesugebanèiø atsispirti prieð jiems liams“, Ignalinos AE skuboto uþdary-
tuvos mokslo istorijoje atradimo laurea- deda didëti proporcingai maþëjanèiam diegiamas nuomones, greitakalbe mo, mirties bausmës panaikinimo ir kt.
tø vardus Jûs savo efekto visai nevadinote puslaidininkinio átaiso tûriui. Medþia- pateikiamus klausimus.Tiesa, tokiose Vis dëlto valdþios dëmesys to-
nanotechnologijos reiðkiniu? goje pradeda reikðtis dimensiniai efek- laidose iðgirstamas vienas ar kitas kiems reiðkiniams kaip „korupcija“
S. Aðmontas. Termino nanotechno- tai. Pagrindiniai fizikiniai medþiagø pa- klausimas telefonu ið gyventojø, daþ- rodo, kad ji nerimauja dël visuome-
logija nebuvo. Uþtat ir gavome atradë- rametrai kinta priklausomai nuo to átai- nai nieko nereiðkiantis. Nieko nereið- nës dorovës ir aukðtuomenës pado-
jø teises, kadangi niekas netikëjo, kad so ar elemento dydþio. Ðiomis sàlygo- kia ir neturi átakos tie vadinami balsa- rumo. Daugybë smulkiø demaskavi-
gali bûti toks keistas efektas. Kai 1973 mis fizikas pirmiausia galëtø eksperi- vimai uþ vienà ar antrà atsakymà. mø parodë, kaip paplito amoralumas
m. J. Poþela nuvaþiavo á Leningradà mentiðkai iðmatuoti ir pagrásti, kas gi Valdþioje esantys veikëjai daugiau visuomeniniuose ir valdþios reikaluo-
(dabar Sankt Peterburgas) ir Ryvkino vyksta gautojoje nanostruktûroje. ar maþiau sunerimsta, pajutæ, kad vi- se. Ko tik ið aukðtuomenës arba á jà
laboratorijoje padarë seminarà, tai Bus daugiau suomenës nuomonë jiems nepalan- pretenduojanèiø nepalietë ðie de-
ki, kad krenta jø reitingas. Todël vie- maskavimai. Lengviau paminëti gal
ðosios nuomonës formavimas tampa tuos elito atstovus, kurie niekur nëra
LIETUVOSENERGETIKOS áprasta priemone valdþiai uþkariauti ásivëlæ. Ið tokiø, mano þiniomis, yra
INSTITUTAS ir iðlaikyti. Tuo ir paaiðkinama, kodël A. Sakalas, K. Bobelis, È. Jurðënas,
taip daþnai ir mielai televizijos laido- A. Juozaitis ir gal dar vienas kitas.
se, konferencijose su þurnalistais da- Tie demaskavimai, trumpam at-
praneða, kad 2002 m. kovo 14 d. 14.00 val. instituto posëdþiø salëje
lyvauja vis tie patys vieðpataujanèio eli- kreipæ visuomenës dëmesá, tëra laiki-
(202 kab., Breslaujos g. 3, Kaunas) vyks vieðas habilitacijos komiteto po-
to atstovai. Retai kada ekrane pasi- ni dalykai. Be to, þmonës puikiai su-
sëdis, kuriame LEI dr. JONAS ALGIRDAS KUGELEVIÈIUS gins ener-
rodo naujas veidas, mokslininkas, pranta, kad kuo aukðtesná postà þmo-
getikos ir termoinþinerijos mokslo krypties (06 T) habilitaciná darbà
specialistas, raðytojas ir pan. gus uþima ar uþëmë, tuo daugiau jis
„ENERGIJOS TIEKIMO SISTEMØ VALDYMO MODELIAI IR
Reikia manyti, kad tokios masi- turi ðansø neákliûti. Daug nusiþengimø
SPRENDIMAI”.
nio bendravimo priemonës ne pade- valstybei yra padaræ konservatoriø
da iðplësti ir pagyvinti þemøjø sluoks- partijos „ðulai“, taèiau atpildo vargu ar
Habilitacijos komitetas:
niø diskusijà, o paverèia juos pasyvia sulauks. Visgi nepasitikëjimas aukðtais
- prof. habil. dr. Jurgis VILEMAS (Lietuvos energetikos institutas,
mase virtusioje visuomenëje savo ir átakingais valstybës asmenimis nesi-
technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T) - pirmininkas;
skleidþiamø nuomoniø realizavimo liauja, taèiau apsiriboja pasyviu lauki-
nariai:
rinka. Ir èia informacija tampa pre- mu naujø demaskavimø, kuriuos þmo-
prof. habil. dr. Antanas NEMURA (Lietuvos energetikos institutas,
ke. Ne tik padidëja auditorija, kuria nës suvokia kaip savaime suprantamà
technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T);
naudojasi profesionalûs nuomoniø dalykà, formuojantis rinkos santy-
prof. habil. dr. Algis GARLIAUSKAS (Lietuvos matematikos ir in-
tiekëjai, bet ir maþëja galimybë prieð- kiams. Korupcija ir maþesni ar dides-
formatikos institutas, fizikos mokslai, informatika, 09 P);
tarauti. Televizijos programos, kovo- ni piktnaudþiavimai pastebimi visuose
prof. habil. dr. Juozas BURNEIKIS (Lietuvos mokslø akademija, Lie-
damos tarpusavyje dël mûsø „dëme- aukðtuosiuose sluoksniuose. Amora-
tuvos mokslininkø sàjungos institutas; fizikos mokslai, geografija, 06 P);
sio“ daþnai siekia mûsø pojûèiø nu- lumo atmosfera vis giliau ásigali mûsø
prof. habil. dr. Jonas GYLYS (Kauno technologijos universitetas,
vertinimo ir subanalinimo, panaudo- visuomenëje ir dël to, kad á tokius fak-
technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T);
ja ávairius triukus. tus niekas nereaguoja, taip pat ir ma-
habil. dr. Vaclovas MIÐKINIS (Lietuvos energetikos institutas, tech-
Tik áprasminta gyvenimo patirtis, sinio bendravimo priemonës.
nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T);
o ne þalia pirminë patirtis gali pasiprie- Aukðtuomenei neatstovauja tau-
prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas RUTKAUSKAS (Vilniaus Ge-
ðinti banalioms masinio bendravimo tos patriotai, skambûs teiginiai nëra jos
dimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administ-
priemonëms. Taèiau ar þmonës lygi- dorovinës vertybës, pasakiðka jos sëk-
ravimas, 03 S).
na tarpusavy visuomeninius ir politi- më ir turtai nëra susijæ su kokiais nors
nius ávykius atspindinèià informacijà iðskirtiniais gabumais, kaip mëgsta aið-
Su habilitaciniu darbu galima susipaþinti M. Maþvydo bei LEI biblio-
ið keliø ðaltiniø.Taip daro tik nedau- kinti „naujieji“ lietuviai. Dabartinius
tekose.
gelis. Þmonës linkæ patikëti tuo infor- valdovus atrinko ir paruoðë tie, kurie
Direktorius J. Vilemas
macijos ðaltiniu, kuriuo naudojosi iki jø turëjo valdþià, turtus, garsenybiø
anksèiau, ir turinio prieðtaravimø in- fabrikavimo patyrimà. Jø neatrinko ir
formacijose nebûna, o bûna tik patei- neauklëjo jokia valstybinë institucija
LIETUVIØ LITERATÛROS kimo formos skirtumai. (panaðiai kaip sovietmeèiu aukðtoji
IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS Masinio bendravimo priemonës partinë mokykla), susijusi su þiniø ir
iðties pateikia daug informacijos apie kûrybiniø idëjø pasauliu. Tai þmonës,
skelbia konkursà Dainyno skyriaus vadovo vietai uþimti. pasaulio ávykius, taèiau retai kada þmo- iðauklëti ne partijø, jauèianèiø atsako-
gus gali palyginti savo gyvenimà su ta mybæ ðaliai, atvirai ir aiðkiai svarstan-
Praðymà ir dokumentus mënesá nuo konkurso paskelbimo dienos plaèia tikrove. Pateikiama informaci- èiø svarbiausias problemas, kurios taip
priima Instituto mokslinis sekretorius adresu: Antakalnio g. 6, LT-2055 ja retai siejama su þmogaus rûpes- neiðmintingai buvo sprendþiamos ða-
Vilnius, telefaksas 61 62 54. èiais, prieðingai, ji atitraukia dëmesá lyje. Tai ne tie þmonës, kurie jauèia at-
nuo pagrindiniø dalykø, trukdo pa- sakomybæ daugybei juos kontroliuo-
Direktorius Algis Kalëda þinti save ir pasaulá. Þiûrovas ið esmës janèiø visuomeniniø organizacijø. Tai
negauna jokio atsakymo. Jam perða- þmonës, kurie siekia pirmiausia nau-
mos ne dvasinës, bet materialinës ver- dos sau arba savo partijai, frakcijai, ne-
LIETUVIØ LITERATÛROS
tybës, seksas ir pan. vengdami jokios demagogijos.
IR TAUTOSAKOS INSTITUTAS Inertiðka mase tapusioje visuome- Tokià didelæ valdþià, kokios dar
nëje þmones jaudina tik jø paèiø rûpes- nebuvo, kûrëjai ágijo tik naudodamiesi
skelbia konkursà Tautosakos archyvo skyriaus vadovo vietai uþimti. èiai ir negandos. Masinio bendravimo organizuoto neatsakingumo sistema
priemonës, uþuot padëjusios þmogui ðalyje. Daþnai keièiantis vyriausybëms,
Praðymà ir dokumentus mënesá nuo konkurso paskelbimo dienos visuomeninius reiðkinius suprasti gi- nëra jokio vadybos perimamumo, tæs-
priima Instituto mokslinis sekretorius adresu: Antakalnio g. 6, LT-2055 liau, suvarþo já ðablonais, kad ilgainiui tinumo, audito ir veiklos ávertinimo.
Vilnius, telefaksas 61 62 54. jis tampa dar didesniu nemokða. Ne-
Direktorius Algis Kalëda turëdamas savø, jis operuoja visø pri- Prof. Juozas Burneikis
6 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Kad ne pelenais, o þieþirbomis sugráþtø (1)
Atkelta ið 1 p.
Bûtø sunku priþadëti, jog
apie ðiuos ir daugelá kitø klau-
simø iðgirsime vienintelæ teisin-
gà ir nepaneigiamà nuomonæ -
toks uþmojis veikiausiai virðytø
ðios diskusijos dalyviø jëgas.
Tokia uþduotis ir nebuvo kelta.
Taèiau skaitytojas turëtø pajus-
ti tikrà malonumà, kartu su ðiø
eiluèiø autoriumi bendrauda-
mas su tikrais ne tik Vileiðiø gi-
minës, bet apskritai tarpukario
Lietuvos kultûros þinovais.
Puikus diskusijos objektas ir
patiJonoVileiðioasmenybë.Juk
nepaslaptis,kaddarÐiauliøgim-
nazijos suole ir Peterburgo uni-
versitete Jonas Vileiðis buvo pri-
sigaudæs socialinës lygybës
idëjø, kuriomis, beje, buvo uþsi-
krëtæ daugelis to meto màstan-
èiø jaunuoliø. Jeigu ne gerokai
uþ jaunëlá brolá vyresnis inþ. Pet-
ras Vileiðis, dar neþinia kaip bû-
tø pasisukæs Jono Vileiðio liki-
mas. Juk tai vyresnysis brolis
jaunëliui atstojo ir tëvà, kreipë á
mokslus, patraukë á tautinio at-
gimimo srovæ, per kurià jis atëjo
ir á varpininkø, Vinco Kudirkos
pasekëjøgretas.Beinþ.PetroVi-
leiðio pastangø veikiausiai netu-
rëtume ir Jono Vileiðio, jo didþiø-
jø darbø tautos labui. Apie tuos
darbus ir jø reikðmæ lietuviø tau-
tiniam atgimimui, nepriklauso-
mos valstybës kûrimui, paga-
liau kaip Kauno miestas, buvæs
carinës imperijos apleistas gu-
bernijos miestas, paverstas nor-
malios to meto Europos valsty-
bës sostine, ir kalbës diskusijos
dalyviai. Þinoma, nepavyks ið-
vengti ir dabarties aktualijø, jø
vertinimo istorinës patirties
masteliu, kadangi Jono Vileiðio
gyvenimo kelias, asmenybës
moralinës nuostatos teikia gerà
paspirtá diskusijos dalyviams,
gal net provokuoja lyginti.
Redakcijos sveèius kalbi-
no ,,Mokslo Lietuvos“ vyriau-
siasis redaktorius Gediminas
Zemlickas.
G. Zemlickas. 2001 metais baigë-
si inþ. Petro Vileiðio 150-øjø gimimo
metiniø metai, uþtat 2002-aisiais mi-
nime Jono Vileiðio 130-àsias gimimo
metines. Kaip jos bus paminëtos? Ar
virs jubiliejiniais renginiais, kaip kad
buvo minint inþ. Petro Vileiðio atmin-
tinà datà? P. Vileiðio kraðtieèiø pasva-
lieèiø ir Vilniaus pasvalieèiø bendri-
jos dëka 2001-ieji, drástu teigti, ið tik-
ro Lietuvoje nuaidëjo kaip inþ. Pet-
ro Vileiðio metai.
J. Anièas. Deja, su tam tikru liû-
desiu turiu pasakyti, kad Jono Vi-
leiðio 130-øjø gimimo metiniø pa-
minëjimas, ko gero, bus paèios Vi-
leiðiø giminës ir kai kuriø privaèiø
asmenø reikalas. Kiek man þinoma,
valstybës mastu jubiliejus nebus pa-
þymëtas. Minëjimà remia
Vilniaus ir Kauno miesto bei
Pasvalio rajono savivaldybës.
G. Zemlickas. Ar tai nebus prie-
þastis to, kad ðiandien Vileiðiai ne vi-
siems yra patogios istorinës asmeny-
bës? O gal paprasèiausias abejingu-
mas mûsø iðkiliems praeities veikë-
jams? Kasdienybës ðurmulyje jø ne-
pasigendame? Tø asmenybiø gyveni-
mas ir pavyzdys nieko negali iðmo-
kyti, ásitraukus á privatizavimo vajø,
sukant galvas, kaip èia dar kà pelnin-
giau iðnuomavus uþsienio firmoms
pagal ilgalaikes sutartis?
J. Anièas. Að vis dëlto labiau pa-
brëþèiau abejingumo veiksná. Kasdie-
nybë taip mûsø valdþià uþgoþë, kad
ji nebesugeba atsirinkti tikrøjø ver-
tybiø ir joms skirti reikiamà dëmesá.
Beveik neabejoju, kad ið valdþios
þmoniø niekam në á galvà neðovë,
kad 2002 m. sausio 3 d. sukako 130
metø, kai gimë Jonas Vileiðis.
Kai galvose veikia tik
siøstuvas
G. Zemlickas. Valdþios vyrai nesu-
vokia, kad minëdami iðkiliø praeities
vyrø sukaktis jie ir patys galëtø gero-
kai sutvirtinti savo autoritetà, ið krað-
to istoriniø asmenybiø patirties pasi-
semtø puikiø idëjø, galëtø sulaukti
paspirties ir savo kasdienei veiklai. Jau
nekalbu apie tai, kad ið jø galëtø pasi-
semti sveiko idealizmo pamokø. De-
ja, paprastai proto ir moraliniø ver-
tybiø pasigendama maþiausiai.
J. Bulota. Visø lygiø valdþios vy-
rams bûtø naudinga bent jau þinoti,
Ketvirtasis ministrø kabinetas (1919 04 12-1919 10 09). Pirmoje eilëje ið kairës: J. Zubrickas - valstybës kontrolierius, J. Paknys
- darbo ir socialinës apsaugos ministras, P. Leonas - vidaus reikalø ministras, M. Sleþevièius - ministras pirmininkas ir uþsienio
ministerijos valdytojas, A. Merkys - kraðto apsaugos ministras, S. Kairys - maitinimo ministras, J. Vileiðis - finansø ministras;
antroje eilëje ið kairës: A. Stulginskis - þemës ûkio ir valstybës turtø ministras, J. Ðernas - ministras be portfelio, V. Èarneckis -
susisiekimo ministras, T. Petkevièius - ministrø kabineto reikalø vedëjas. Darbininkas (Boston). - 1920. - Bal. 8. - Nr. 41.
kà mes buvome ágijæ ir ko netekome,
ko ið viso to galëtume pasimokyti. Juk
ið praeities Tavo sûnûs te stiprybæ semia.
Kad jos pasisemtø, dirbanèiam þmo-
gui, politikui, visuomenës veikëjui ar
administratoriui reikia bent jau su-
sipaþinti, kas netolimoje praeityje -
ne Vytauto ar Mindaugo laikais, o
tarpukario nepriklausomoje Lietu-
voje buvo padaryta.
Deja, daugelio valdþios vyrø gal-
vose nëra ámontuoto imtuvo, kuris
bûtø skirtas priimti kitø skleidþiamas
bangas. Tose galvose veikia tik siøs-
tuvai - savo paèiø mintims skleisti.
Todël tø galvø ir nepasiekia kitø þmo-
niø sakomos mintys. Tai dël riboto
màstymo, mentaliteto trûkumø. Lie-
tuvos istorijà, literatûrà, apskritai kul-
tûros dalykus tie valdþioje esantys
daþniausiai þino labai nepakanka-
mai. Mechaniðkai dar sugieda Lietu-
vos himnà - to lyg ir gana.
Manyèiau, kad èia esama ir masi-
nës informacijos priemoniø kaltës.
Esu þodþio þiniasklaida prieðas, ma-
nau, jog tai paniekinantis þodis, ku-
ris negali pakeisti tokiø sàvokø kaip
þurnalistika, publicistika. Ar galëtø
kam ðauti á galvà pasakyti, kad Vin-
cas Kudirka dirbo þiniasklaidoje?
Skambëtø keistai.
Ði kalba galëtø mus nuvesti taip
pat ir á dabartiná þurnalistø rengimà.
Ðalies universitetus pastaraisiais
metais baigæ þurnalistai silpnai þino
net ir nesenà, praeito amþiaus Lie-
tuvos istorijà, lietuviø literatûrà, to
meto situacijà. Ið èia iðplaukia nesi-
domëjimas.
Ar sugebame prisiminti
kûrëjà
G. Zemlickas. Ádomu suþinoti,
ar bent jau Jono Vileiðio ákurtojo
laikraðèio „Lietuvos þinios“ redak-
cijos atstovai buvo atëjæ á moksli-
næ konferencijà, skirtà J. Vileiðio
130-osioms gimimo metinëms, vy-
kusià Vilniaus rotuðëje? Jeigu ne-
buvo - tai skandalas. Gal bent kitø
leidiniø broliai þurnalistai ir Jûsø,
gerbiamasis daktare, buvæ moki-
niai suguþëjo á Vilniaus rotuðæ?
J. Bulota. O ko jie èia eis? Þur-
nalistà ðiandien, kaip ir vilkà, maiti-
na kojos ir ausys, vaikantis sensaci-
jas ir skandalus, girdint ðûvius bei
sprogimus. Ið Jono Vileiðio sensaci-
jos nepadarysi, neapðauksi nei gëju-
mi, nei KGB agentu. Nebent kokiam
maþatiraþiam kultûriniam savaitrað-
èiui þinutæ ar straipsnelá ásiûlytum. Be
honoraro.
J. Anièas. Kvietimai ,,Lietuvos þi-
niø“ redakcijai buvo nusiøsti.
G. Zemlickas. Manau, kad toje
konferencijoje bûtø labai tikæs ir pra-
neðimas apie ,,Lietuvos þinias“ - Jo-
no Vileiðio 1909 m. birþelá ákurtàjá ir
redaguotàjá, vëliau tarpukariu leistà
ir dabartiná laikraðtá. Ko gero, taip pat
bûtø peno apmàstymams.
J. Bulota. Abejoju, ar redakcijos
darbuotojai operatyviai
ástengtø tokià palyginamà-
jà analizæ parengti. Tai ga-
na sudëtingas darbas. Ap-
skritai Jono Vileiðio 130-
meèiui skirtoji konferenci-
ja parodë, kad kai kurie
praneðëjai net neástengë
perskaityti tai, kas jau pa-
raðyta apie Vileiðius, taip
pat ir monografijos apie
Jonà Vileiðá. Todël kartojo
tai, kà rado enciklopedijo-
se ar girdëjo, nors ir ne vi-
sada teisingai. Negi stabdy-
si þmogø ir ginèysies, jog ne
tada ir ne taip buvo. Jeigu
praneðëjas turi kitø duo-
menø, tai turëtø polemi-
zuoti su autoriumi, nes
ðiam tikslui tokios konfe-
rencijos ir skiriamos.
Ið dalies kalti ir pana-
ðiø renginiø organizato-
riai. Jau daugiau kaip 10 metø gyve-
name nepriklausomoje valstybëje,
laikas bûtø pradëti kalbëti konferen-
cijose apie tai, kas naujo surasta apie
vienà ar kità þmogø, kaip tos þinios
panaudojamos ir kaip galima gauti
naujø faktø.
Man atrodo, jog èia yra taip pat
masinës informacijos priemoniø,
þurnalistø, publicistø, redaktoriø
darbo trûkumas. Daþnai skundþia-
masi, kad nieko nesugebama duoti
ðviesaus ir graþaus ið dabartinio gy-
venimo. To ðviesumo ir graþumo ne
tiek jau daug ir yra: visi staèia galva
Ið Jono Anièo archyvo
pasirengæ nerti á tà Europà. Ir nenori
likti tuðèiomis kiðenëmis, todël dali-
jasi kalakutus, o publika pasimetusi
ir suka galvas, kas tai per dalykas ir
kas tuos kalakutus gavo? Meras ar
daktaras? O gal abu? Konferencijo-
je buvæs dr. Kazys Bobelis ir sako:
,,Ko gero, kalakutus gavo abu“. Gal
vienà nuskriaudþiame ðitaip tvirtin-
dami, bet á tokià situacijà að niekaip
neásivaizduoju pakliuvusio Kauno
burmistro Jono Vileiðio.
G. Zemlickas. Esmë Jûsø pasku-
tiniame sakinyje. Gal iðties bûtø visai
neproðal bent þodá kità pasakyti, kà
Kauno miestui bûdamas burmistru
(1921-1931) padarë Jonas Vileiðis.
J. Bulota. Neuþtenka iðvardyti,
Ið R. Tursaitës asmeninio archyvo
Jonas Vileiðis 1902 m.
kas, kokiomis sàlygomis ir kaip buvo
padaryta. Man ádomu ir kitkas. Ðtai
Kaune 1929 m. spalio 30 d. atidaro-
mas Petro Vileiðio tiltas. Tuo metu
Jonas Vileiðis - Kauno burmistras, o
Petro Vileiðio sûnus inþ. Vytautas Vi-
leiðis - susisiekimo ministras. Pasii-
mu to meto laikraðèius ir tikiuosi, kad
Vileiðiø ðeima ta proga bus kaip nors
pagerbta, paþymëta, bent jau plaèiau
paminëta. Reporteriai negaili liaup-
siø á tilto atidarymà atvykusiems val-
dþios vyrams. Dalyvauja prezidentas
Antanas Smetona ir ministras pirmi-
ninkas Augustinas Voldemaras. Vi-
leiðiams vietos laikraðèiuose ta pro-
ga kaip ir neatsirado. Tiesa, kan.
J. Tumas-Vaiþgantas paðventino tiltà,
kaip ir daugelá kitø J. Vileiðio inicia-
tyva treèiajame XX a. deðimtmetyje
Kaune pradëtø ir uþbaigtø statybø.
Tilto atidarymo metu A. Smetona
bendravo su J. Tumu-Vaiþgantu, aið-
kiai nepastebëdamas Vileiðiø ðeimos
atstovø net Petro Vileiðio vardo tilto
atidarymo ir paðventinimo proga.
Kas tai? Atsitiktinumas, dëmesio
stoka ar reporteriø aplaidumas?
Blogiau. A. Smetona nemëgo Vilei-
ðiø giminës ir nelabai tai slëpë. Bet
tai jau kita tema.
J. Tumas buvo ðviesi asmenybë, la-
bai jautri, bet, atvirai kalbant, kai kur
buvo Jonà Vileiðá nuskriaudæs. Að tai
pabandysiu árodyti kiek vëliau, rem-
damasis paties J. Tumo laiðku.
Vienintelë patirtis, kuria
nepamirðtame
pasinaudoti
G. Zemlickas. Vileiðiø giminë
daug nusipelniusi ne tik lietuviø tau-
tiniam judëjimui, atgaunant Lietuvos
nepriklausomybæ, bet ir provinciná
Kauno miestà verèiant valstybës sos-
tine, tegu ir laikinàja. Nepaisant di-
deliø nuopelnø miestui ir valstybei,
Vileiðiø giminë vis tik pasijuto tarsi á
ðalá nustumta. Labai panaðûs proce-
sai vyksta ir dabartinëje Lietuvoje. Ar
gerbiami prelegentai neáþvelgia tokiø
to meto Kauno sàsajø su dabartimi?
Juk svetimø nuopelnø nepastebëti,
juos neigti ar net savintis mëgëjø bu-
vo visais laikais ir, matyt, bus ateityje.
J. Bulota. Kaune Vileiðiø atþvil-
giu ðitai buvo padaryta gana de-
monstratyviai - ta giminë buvo nu-
stumta á ðonà. Ðtai ðiuo patyrimu mû-
sø dienø veikëjai puikiausiai pasinau-
doja panaðiais atvejais. Man atrodo,
J. Vileiðis tokius dalykus buvo neblo-
gai perpratæs, turëjo patyrimà dar ið
caro laikø, pasakyèiau, dar ið jo
kovos laikø su caro valdþia. Ði prie jo
anksti pradëjo kibti.
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Èia buvo uþsiminta, kad Petras
Vileiðis buvo didelis savo brolio Jo-
no mokytojas, minëta, jog jaunystë-
je, dar nuo gimnazijos suolo Jonas
buvo uþsikrëtæs ir socializmo idëjo-
mis. Jeigu socializmà suprasime kaip
socialinës lygybës ir teisingumo idë-
jos ágyvendinimà (ið esmës krikðèio-
niðka idëja), tai J. Vileiðis juk nieka-
ketvirtosios vyriausybiø ministras,
pirmasis Lietuvos Respublikos misi-
jos pirmininkas, vëliau generalinis
Lietuvos atstovas JAV, daug padaræs,
kad JAV pripaþintø de jure Lietuvos
valstybæ. Pagaliau J. Vileiðá juk gali-
ma vadinti ir Lietuvos Respublikos
atstovybës Vaðingtone ir Niujorke
steigëju. Tapæs Kauno burmistru jis
7
Tad nejaugi mûsø kraðte nebuvo niðas, nesuprastas? Kas vyko vals- Ne vienas pretendentas á pa-
rinkos santykiø? tybëje, gal ir tie P. Vileiðio jaunystës triarchus gali priraðyti lentynà kny-
J. Bulota. Kaune tebuvo 3 ar 4 bièiuliai jautësi iðstumiami ið akty- gø, gali uþsitikrinti savo garbintojø
fabrikëliai - kokia èia rinka. vaus valstybinio gyvenimo? Gerbia- bûrio ar net ,,megztø bereèiø“ pa-
G. Zemlickas. Gerb. J. Anièo mas J. Bulota priminë, kad ir Jonas ramà, bet kai istorikams reikës ieð-
knygoje skaitau, kaip paauglys Pet- Vileiðis turëjo jaustis nustumtas ge- koti jo veiklos ðaknø, tai prieisime
ras Vileiðis su tëvu XIX a. septinta- rokai á paðalá, kaip kad mums primi- ligi anekdotø.
jame deðimtmety-
je vyksta á Rygà

Gedimino Zemlicko nuotraukos

da tø idëjø neatsisakë, toks ir iðliko.
Liaudininkø idëjos jam liko artimos,
tegu ir veikiant kitose socialinëse ir
ekonominëse formacijose. Net ir vo-
kieèiø okupacijos sàlygomis Antrojo
pasaulinio karo metais jis iðkart pri-
sidëjo prie rezistenciniø organizaci-
jø kûrëjø. Taèiau, svarbiausia, kad
J. Vileiðis niekada nenuklydo prie jo-
kios kraðtutinës idëjos - nei komu-
nistinës, nei faðistinës doktrinos.
G. Zemlickas. Kokia vidinë jëga
padëjo iðlaikyti tà pusiausvyrà?
J. Bulota. Bûtent brolio Petro pa-
tyrimas. Jis brolio pinigais pasinau-
dodavo dar mokydamasis Peterbur-
go universitete. Bûdamas 21 metais
jaunesnis, Jonas matë ir tai, ko vy-
resnysis brolis, kitos kartos þmogus,
jau nesugebëjo suvokti. Man atrodo,
kad Petras Vileiðis nepriklausomoje
Lietuvoje jau sunkiai suvokë, kas ap-
link vyksta, prie naujø aplinkybiø pri-
sitaikyti jam buvo neámanoma.
O Jonas Vileiðis iki pat savo die-
nø pabaigos gerai suprato, kas tuo
metu vyko Lietuvoje. Ðá teiginá patvir-
tino ir prof. J. Anièo surasti rankrað-
tiniai J. Vileiðio straipsniai, kuriø ne-
spausdino „XX amþius“. Jis vis tik
rado bûdø ir formø parodyti, kad
Lietuva suka ne tuo keliu ir ðalies lau-
kia, matyt, dideli iðbandymai.
G. Zemlickas. Turëtume atsi-
þvelgti ir á tas objektyvias sàlygas, dël
kuriø Petrui Vileiðiui buvo sudëtin-
giau negu jaunëliui broliui suvokti
Lietuvos ávykius ir aplinkybes. Nuo
1908 m. iki 1921 m. inþ. P. Vileiðiui te-
ko geleþinkelius tiesti, tiltus ir tune-
lius statyti Uþkaukazëje. Jis sugráþo á
visai jam naujà Lietuvà, kuri këlësi po
Pirmojo pasaulinio karo, tvirtino sa-
vo valstybingumo pamatus, ûkiná ir
kultûriná gyvenimà.
Jonas Vileiðis niekur nebuvo per
tà laikà atitrûkæs nuo Lietuvos, jis ir
per Pirmàjá pasauliná karà gyveno
Lietuvoje, tiesiogiai ir aktyviai daly-
vavo tuose ávykiuose, kurie Lietuvà
atvedë á nepriklausomos valstybës at-
kûrimo kelià. Jonas Vileiðis - Lietu-
vos Tarybos narys, vienas ið Nepri-
klausomybës akto teksto autoriø
(kartu su Mykolu Birþiðka, Steponu
Kairiu ir Stasiu Narutavièiumi) ir
Nepriklausomybës paskelbimo sig-
natarø. Pagaliau jis buvo antrosios ir
vël pasinërë á nuolatinæ veiklà, kurios pardavinëti obuo-
iðdava - apleisto carinës gubernijos liø ir didþiai nu-
miesto virtimas europietiðka Lietu- stebina tëvà bei
vos laikinàja sostine. Neabejoju, kad kitus ûkininkus,
prof. J. Anièas galëtø pateikti dar teisingai apskai-
svaresniø argumentø, ið kuriø maty- èiuodamas veþi-
tume, jog broliø Vileiðiø nepriklau- me esanèiø obuo-
somoje Lietuvoje buvo tiesiog skir- liø kieká. Bûsimo-
tinga padëtis. O ir broliø amþiaus jo inþinieriaus ga-
skirtumas daug reiðkë. bumai pasireiðkë
dar vaikystëje.
Lietuva jau suko á rinkos J. Anièas.
ekonomikos kelià Obuoliai, linai,
kita ûkio produk-
J. Anièas. Þinoma, kad 21 metø cija - dar toli gra-
amþiaus skirtumas buvo reikðmingas þu ne rinka. Ji
veiksnys. Bet svarbiausia, kad Petras prasideda tik su
Vileiðis negalëjo dalyvauti tuose pro- prekiniais pinigi-
cesuose, kai kûrësi nepriklausoma niais santykiais ir
Lietuva, kai prie valdþios atëjo þmo- prekine gamyba,
nës, uþ já gerokai jaunesni ir jam ne- t. y. sietina su fab-
paþástami. Nepamirðkime, jog po Pir- rikø, ámoniø atsi-
mojo pasaulinio karo Lietuvoje pra- radimu. Vietinei
dëjo sparèiai formuotis rinkos san- tautinei rinkai at-
tykiai, kokiø ligi tol nëra buvæ. siriboti nuo sveti-
G. Zemlickas. Argi iki Pirmojo mos rinkos átakos
pasaulinio karo Lietuvoje nebuvo buvo galima tik Dalia Bobelienë (Devenytë), visuomeninio komiteto Jono Vileiðio 130 metø jubiliejui rengti pirmininkë,
rinkos santykiø? Juk bûdama impe- sukuriant savo ir prof. Jonas Anièas, komiteto narys
rialistinës Rusijos sudëtyje Lietuva nepriklausomà
turëjo ir gyventi pagal imperijoje valstybæ, atsiribojant valstybinëmis në ir pavyzdys apie Petro Vileiðio Istorijos ratas jau spëjo
áprastas ûkinio ir ekonominio gyve- sienomis nuo kitø ðaliø rinkos. Ðtai tilto atidarymà 1929 metais.
nimo formas. Ant lieþuvio galo taip toje nepriklausomos Lietuvos vals- J. Anièas. Daugelis Petro Vileiðio
pasisukti
ir pinasi ,,didþiausio visø laikø filo- tybëje jau pradëjo formuotis lietuvið- kartos þmoniø tuo metu jau irgi bu- G. Zemlickas. Bet ar ðitaip gana
sofo ir politiko“ formuluotë, kad kasis kapitalas, nacionalinë rinka. vo senstelëjæ ir valstybëje didesnio kategoriðkai tvirtindami mes ið akiø
imperializmas - tai aukðèiausioji ka- Vyko aðtri konkurencija su þydø, vo- vaidmens nevaidino, nuo aktyvios neiðleidþiame iracionalaus laiko
pitalizmo stadija. Koks kapitaliz- kieèiø, kitø tautø atstovø kapitalu. veiklos jau buvo nutolæ. Kad ir dr. Jo- veiksnio? Kà mes galime þinoti, kaip
mas, tuo labiau imperializmas, be Formuojantis lietuviðkajam kapitalui nas Basanavièius, kuris buvo vienme- pasisuks istorijos ratas ar mûsø á Eu-
rinkos santykiø? á gyvenimà atëjo ir nauji þmonës, su tis su inþ. Petru Vileiðiu. O kà ypa- ropà pasiryþusiø þengti tautieèiø pa-
J. Anièas. Poreforminëje Lietu- kuriais Petras Vileiðis jau ne visada tingo treèiajame deðimtmetyje benu- þiûros? Þmoniø ir tautos nuostatos
voje rinkos santykiø nebuvo, vyravo rasdavo bendrà kalbà. veikë J. Basanavièius? Gyveno lenkø keièiasi, kas buvo neginèytina prieð
natûrinis ûkis. Kiek sparèiau vidaus okupuotame Vilniuje, á Kaunà atvyk- 15 ar 20 metø, visiðkai kitaip atrodo
rinka formavosi Uþnemunëje, kur Kur dingo bendraminèiai davo tik retsykiais. ðiandien ir vël visiðkai kitaip atrodys
baudþiava buvo panaikinta gerokai G. Zemlickas. Galiu suprasti, kad G. Zemlickas. Dr. Jonas Basana- dar po 20 metø. Tad ar ne per anks-
anksèiau. su naujàja karta Jonui Vileiðiui buvo vièius aptariamu laikotarpiu tapo tik ti laidojame viltá ateityje ágyti tautos
G. Zemlickas. Taèiau grûdai, li- lengviau rasti bendrà kalbà, nes jis simboliu, ir ðitas jo garbingas statusas patriarcho vardà turintá asmená?
nai per Rygos uostà ið Lietuvos juk pats buvo tos naujosios kartos atsto- net ir labai turëjo patenkinti naujo- J. Bulota. Istorijos ratas jau pa-
buvo iðveþami? Pagaliau miðko me- vas. Taèiau ne visai aiðku, kur ið aki- sios politikø kartos atstovus Kaune. sisuko. Mes gyvename XXI amþiu-
dþiaga. Per Lietuvà ëjo geleþinkelis raèio staiga dingo inþ. Petro Vileiðio J. Anièas. Dr. J. Basanavièius ta- je. Kas þino, ar ateities kartoms ið
Peterburgas - Varðuva, ið Rovno ge- amþiaus ir aplinkos þmonës. Juk jie po simboliu, tautinio atgimimo pa- viso rûpës kadais gyvenæ tikri ar ap-
jaunoje valstybë- triarchu. Taèiau net ir tautinio atgi- siðaukæ tautos patriarchai? O jei rû-
je turëjo uþimti mimo patriarcho titulas jau buvo ge- pës, tai kokia forma reikð jiems pa-
vietas toli graþu rokai politizuotas. O ðiuo metu net garbà, minës jø nuopelnus ir dar-
ne valstybës sta- ypatingai politizuojamas. bus? Negi vël liûdnomis, laidotuves
tybos ,,galiorko- G. Zemlickas. Ar ðitai turi kokiø primenanèiomis konferencijomis ir
je”, bet parterio nors neigiamø pasekmiø mûsø tau- gedulingais jubiliejiniais minëjimais?
pirmose eilëse. tinei ir istorinei savimonei? O jei tu- Bet tai jau ne mûsø, o jø - ateinan-
Tarp valstybës ri, tai kokiø? èiøjø kartø problemos. Tingëdami
elito atstovø, J. Bulota. Turi, jeigu ieðkome at- ar neturëdami laiko atsiversti encik-
meno, kultûros skaitos taðko. Pavyzdþiui, mëginant lopedijà, jie viskà galës suþinoti
þmoniø, juk bu- surasti dabarties patriarchø, kad ir kompiuterio duomenø bazëje. Su-
vo ir tie, kurie ieðkant jø tarp mûsø laikø tautinio sà- prantama, jei tokie duomenys ten
jaunystëje nau- jûdþio atstovø. Gal tarp Baþnyèios bus áraðyti. Nepavydþiu ateities en-
dojosi Vileiðiø kronikos veikëjø ir pavyktø rasti. Tarp tuziastui, kuris panorës ásitikinti, kas
ðeimos parama, pasaulieèiø ieðkant to laikotarpio pa- ten ið tikrøjø dëjosi tame XX amþiu-
taip pat ir mate- triarchø nesunku nusisukti sprandà, je (kai brendo tautos patriarchai),
rialine. nes kuo toliau, tuo sunkiau atskirti remdamasis, na, kad ir sovietmeèio
Pagaliau juk pelus nuo grûdø, dorus þmones nuo lietuviø literatûros studijomis.
ir Antanas Sme- prisiplakëliø ir apsiðaukëliø, politiniø Kiek buvo ðnekø, kad mûsø raðy-
tona - artimas aferistø ar buvusiø sovietiniø specia- tojams ir poetams sunku prasimuðti
Vileiðiø aplin- liøjø tarnybø informatoriø. pro cenzûrà, jie negalá garbingai pa-
kos þmogus, XX G. Zemlickas. O kodël nepaieðko- raðyti visos tiesos, todël raðà „á stal-
a. pradþioje gy- jus tarp Lietuvos persitvarkymo sàjû- èiø“. Taèiau Lietuvai atkûrus nepri-
venæs Petro Vi- dþio, virtusio tiesiog Sàjûdþiu, veikëjø? klausomybæ ir atëjus laikui ant stalo
leiðio ðeimoje J. Bulota. Èia „patriarchø“ nors padëti, kà mûsø literatai sugebëjo pa-
kaip jo vaikø na- veþimu veþk. Iðskirti ið jø tikruosius raðyti slaptai, pasirodë, kad jokios
mø mokytojas. ir dorai nusipelniusius Lietuvai mû- auðros ar net prieðauðrio jø kûryboje
Doc. Jonas Bulota skaito praneðimà „Jono Vileiðio publicistika“ Daug to meto sø istorikams prireiks, ko gero, viso nebuvo. Vadinasi, ligi tol buvo tik ko-
leþinkelis siekë Ðiaulius, kurá nutie- kultûros þmoniø, dabar atsidûrusiø XXI amþiaus... Taèiau net istorikø mercinë literatûra ir þurnalistika. Ga-
sus pramonë pradëjo sparèiau aug- valstybës gyvenimo avangarde, jau- surasti politikai - patriarchai, buvæ lima paminëti rezistencinæ spaudà ir
ti, plëtojosi ir kapitalistiniai gamy- nystëje naudojosi Vileiðiø materia- Sàjûdþio veteranai, negalës prilygti iðeivijos literatûrà, bet mes ieðkome
bos santykiai. Kiek atsimenu, Ðiau- line parama, kad ir dirbdami „Vil- „Auðros“ ir „Varpo“ gadynës vy- patriarchalizmo apraiðkø... Ezopinë
liuose, Frenkelio fabrike, pagamin- niaus þiniose“, gaudami ávairiø ge- rams. Kad ir tø paèiø Vileiðiø vietos kalba, uþuominos ir retrospektyvus
ti batai XX a. pradþioje aukso me- rai apmokamø uþsakymø. Tai kodël istorijoje mûsø naujieji politikai ne- „tyliosios rezistencijos“ ilgesys - men-
dalá buvo gavæ net Paryþiaus paro- dabar treèio deðimtmeèio pradþio- galës uþimti, kadangi ðaknys ne tos, ka bazë patriarchø paieðkoms.
doje. Ðiauliuose gaminamais batais je á Kaunà atvykæs septyniasdeðimt- nors dirva ir ta pati (Lietuva). Ir at-
avëjo ir carinës kariuomenës kariai. metis inþ. Petras Vileiðis jautësi vie- eitis nelabai aiðki. Bus daugiau
8 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Idëjos ir dvasios broliø Studijø savaitë (4)
Pradþia 2001 m. 15, 17, 18 nr.
Ar buvo Mindaugas
atsimetëlis
Viena svarbiausiø ir nuo seno
keliamø problemø: ar Lietuvos ka-
ralius Mindaugas nuo suokalbinin-
kø rankos þuvo kaip krikðèionis, ar
buvo atsimetëlis? Volynës-Halièo kro-
nika, kaip ir Eiliuotinë Livonijos kro-
nika tvirtina Mindaugo krikðèionið-
kàjá tikëjimà buvus melagingà. Taèiau
istorikas Meèislovas Juèas primena
ir prieðingà liudijimà. Ir ne bet koká,
o paties popieþiaus Klemenso IV
1268 m. bulæ, skirtà Èekijos karaliui
Otokarui II. Joje teigiama: „…vieð-
pataujant ðviesaus atminimo Min-
daugui, kuris, jam priëmus krikðto
sakramentà, buvo Apaðtalø sosto
vardu vainikuotas karaliumi, taèiau
nuoþmiai nuþudytas piktos valios
sûnø“. Nuo Mindaugo þûties tebu-
vo praëjæ 5 metai, tad jeigu Lietu-
vos karalius bûtø atsimetëlis, tai Ro-
mos popieþius jo didþiausios nuo-
dëmës nedangstytø. Prof. M. Juèas
daro atsargià iðvadà: „Galëjo bûti,
kad Mindaugas nebuvo apostazas“.
Galima tik apgailestauti, bet mi-
nëtoji Klemenso IV bulë yra vienin-
telis teigiamas atsiliepimas apie
Mindaugo gilø krikðèioniðkumà. Kiti
XIII a. ir vëlesniø laikø ðaltiniai kal-
ba kà kita. Antai popieþius Jonas
XXII ið Avignono 1324 m. jau tvirti-
no, kad Mindaugas „nuo tikëjimo
atsimetë ir gráþo á pirmutinæ klaidà“.
Nesant tikrø duomenø vëlesniø
amþiø istorikai nuklysdavo net á psi-
chologiniø problemø sritá: galëjæs
ar negalëjæs Mindaugas gráþti á se-
nàjá tikëjimà? Nelabai tvirtas pagrin-
das po kojomis, bet, nesant patiki-
mesnio liepto, gali tekti eiti ir per
svyruojantá bei slidø. Matyt, tai ir
liks neiðaiðkinta Lietuvos istorijos
paslaptis.
Þinoma, turëtume savæs pa-
klausti: kam naudinga buvo Min-
daugà mëginti sukompromituoti
krikðèioniðkøjø Europos valdovø
akyse, rodyti baisûnu pagoniu? Ma-
tyt, pirmiausia tiems kaimynams, ku-
rie Lietuvos atþvilgiu turëjo toli sie-
kianèiø uþmaèiø. Po Mindaugo ir jo
Susimàstë istorikai prof. Antanas Tyla (deðinëje) ir doc. Sigitas Jegelevièius
TÆSIAME ÁSPÛDÞIUS IÐ „Á LAISVƓ FONDO X STUDIJØ SAVAITËS RENGINIØ.
sûnø Ruklio ir Rupeikio þûties 1263
m. Lietuvoje prasidëjo tikra sumaið-
tis, kuri galëjo baigtis visiðku valsty-
bës iðdraskymu - ðios dalies Euro-
pos þemëlapis galëjo gerokai pasi-
keisti. Jeigu Lietuvos valstybë iðliko,
tai galima dëkoti ne tik Apvaizdai,
bet ir dël to, kad Mindaugo buvo pa-
kankamai tvirtai (kiek to meto sàly-
gomis buvo ámanoma) suræsti vals-
tybingumo pagrindai.
Pirmøjø vyskupijø
Lietuvoje paslaptis
Bet gráþkime prie prof. M. Juèo
suformuluotø ir su Mindaugu susi-
jusiø problemø, kurios neduoda ir
dar ilgai neduos ramybës istorikams.
Neturime tikro atsakymo ir á klausi-
mà apie Mindaugo dovanojimo do-
kumentø autentiðkumà. Abejoniø
kyla dël 5 dokumentø: 1255 m. do-
vanojimu Livonijos ordinui Mindau-
gas uþraðæs Sëlà (Selonia), 1257 m. -
Karðuvà, Nadruvà ir kai kurias Þe-
maièiø sritis, 1259 m. - kai kurias Sû-
duvos sritis, visà Þemaitijà ir Skalvà.
Esà Mindaugas ordinui uþraðæs ir vi-
sà Lietuvà, jeigu mirtø bevaikis. Ta-
èiau jis ne bevaikis, nes tuo metu turi
tris sûnus - Vaiðvilkà (Vaiðelgà), Ruklá
ir Rupeiká, o uþ Volynës-Halièo val-
dovo Danieliaus sûnaus Ðvarno bu-
vo iðtekëjusi Mindaugo duktë.
Nors istorikams ðie Mindaugo
Po prof. Meèislovo Juèo paskaitos klausimø kilo Snieguolei Jurskytei
dovanojimo aktai ligi ðiol tebekelia
abejoniø, bet Livonijos ir Teutonø
ordino diplomatai jais uoliai naudo-
josi. Antai 1417 m. tie dokumentai
vokieèiø buvo veþami ir á Konstan-
cos baþnytiná suvaþiavimà, siekiant
árodyti, kad Þemaitija turi priklau-
syti ordinui.
Deja, nedaug kà tikro galima pa-
sakyti ir dël pirmøjø vyskupijø Lie-
tuvos þemëje. Priminsime, jog 1253
m. Lietuvos vyskupu buvo áðventin-
tas dominikonas Vitas, taip ir nepa-
siekæs savo diecezijos. 1255 m. po-
pieþius Aleksandras IV leido Vitui
savo vyskupijos atsisakyti, o vysku-
po titulà paliko.
1254 m. Rygos arkivyskupas
áðventino Livonijos ordino kunigà
Kristijonà Lietuvos vyskupu. Vis tik
Mindaugui pavyko pasiekti, kad Lie-
tuvos vyskupija bûtø iðskirta ið Ry-
gos arkivyskupo jurisdikcijos, tad
Trakø pilies viduramþiðkos dvasios pasisemti atvyko Studijø savaitës dalyviai gydytojas Petras Kisielius ið Èikagos
baþnytinë Lietuvos provincija jau
priklausë tiesiogiai nuo Romos. Pa-
sak M. Juèo, Kristijonas rezidavo
Þemaitijoje, o Vitas - Suvalkijoje,
veikiausiai Veisiejuose.
Taèiau kodël abu vyskupai ið Lie-
tuvos pasitraukë, tiksliau, matyt, bu-
vo priversti pasitraukti? Nuo 1257 m.
Mindaugas slapta rëmë þemaièius,
bet ar tai reiðkë, kad nutraukiami
santykiai su Roma? Tikriausiai ne,
kadangi 1257 m. ið Romos popie-
þiaus Mindaugas gavo leidimà vie-
nà savo sûnø karûnuoti karaliumi.
Lietuvos valdovas - pernelyg apsuk-
rus loðëjas, kad diplomatinëje ðach-
matø partijoje su Roma ir kaimynais
pats save ðachuotø. Galimas daly-
kas, daþnai norëdamas vienu ðûviu
nuðauti du zuikius patirdavo ir ne-
sëkmæ, kai aplinkybës pasirodyda-
vo esanèios stipresnës uþ valdovo
siekius. Remti vienu metu ir vysku-
pà Kristijonà, ir þemaièius Mindau-
gui tikriausiai ne visada pavykdavo.
Aiðku viena: Kristijonas 1259 m. jau
sutinkamas Vokietijoje, kur mirë
1271 m. Keleri metai prieð tai Len-
kijoje mirë dominikonas Vitas, ku-
ris taip pat turëjo Lietuvos vysku-
po vardà.
ir istorikas doc. Romas Batûra (deðinëje)
Kur vis tik buvo
Mindaugo katedra
Ligi ðiol priminëme senas pro-
blemas, bet pokariu iðkilo ir naujø,
pvz., kur stovëjo Mindaugo kated-
ra? Popieþius mini, kad Mindaugas
savo lëðomis pastatë katedrà. M. Ju-
èui lyg ir nekyla didesniø abejoniø,
kad ta katedra turëjo bûti Vilniuje,
tuo labiau kad senosios architektû-
ros tyrinëtojas Napaleonas Kitkaus-
kas dabartinës arkikatedros poþe-
miø ðiaurës rytinëje dalyje aptiko,
manoma, tos Mindaugo katedros
liekanas. Vis tik viena maþytë abejo-
në iðlieka ir M. Juèui, kuris ðiuo at-
veju remiasi þymaus lenkø istoriko
Jerzy Ochmanskio Vroclave iðleis-
tos paskutinës „Lietuvos istorijos“
laidos teiginiu: esà tos katedros vaid-
mená galëjusi atlikti ir Vilniaus pran-
ciðkonø Marijos vardo baþnyèia, kuri
vëliau buvo perkelta á vadinamàjà
Smëlynæ dabartinëje Trakø gatvëje.
Tai niuansas, kurio nederëtø ið-
leisti ið akiø, nors daugelis argu-
mentø vis tik yra N. Kitkausko ras-
tosios katedros Þemutinës pilies te-
ritorijoje naudai. Jeigu ði versija pa-
sitvirtins, tai ir Mindaugo sostinës
klausimas galutinai bûtø Vilniaus
naudai.
Þinoma, visada esama pavojaus,
kad dabartines nuostatas net ir pa-
sàmonëje mëginame perkelti ir kitø
epochø þmonëms. Ðiandien Vil-
niaus autoritetas ir istorinë reikðmë
gerokai sustiprëtø, jeigu pavyktø
árodyti, kad jau XIII a. viduryje ðis
miestas neturëjo sau lygiø Mindau-
go Lietuvoje, net jeigu istoriniuose
ðaltiniuose jo vardo ir nepasiseka
aptikti. Archeologinës ir architektû-
rinës nuorodos ðiuo atveju atrodo
iðkalbingesnës uþ raðytiná þodá. Ta-
èiau net jei Vilnius ir buvo svarbiau-
sias XIII a. vid. Lietuvos miestas, dar
nereiðkia, kad Mindaugas karûnà tu-
rëjo priimti bûtent Vilniuje.
Tais paèiais 1253 m., kaip ir Min-
daugui, popieþius Inocentas IV ka-
raliaus karûnà áteikë ir Volynës-Hali-
èo valdovui Danieliui, ið kurio tikëjosi
dar aktyvesniø veiksniø prieð Europà
iðgàsdinusius totorius ir kuris taip pat
pretendavo á Juodàjà Rusià, tad Min-
daugui këlë didelá ir kone nuolatiná
pavojø. O kur Rusios karaliumi buvo
karûnuotas Danielius? Visai ne savo
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
sostinëje Halièe, kaip tikriausiai ðian-
dien galëtume ásivaizduoti. Danielius
dalyvavo karo þygyje prieð jotvingius
ir kartu su savo þmona Salomëja Ru-
sios valdovo karûnà priëmë jotvingiø
svarbiausiame mieste Drohyèine, tuo
átvirtindamas savo naujàsias valdas.
Tai visiðkai atitiko to meto dvasià ir tei-
sæ. Taigi Rusia taip pat yra turëjusi
karaliø, deja, kaip ir Lietuva, vienin-
telá. Popieþiaus bulëse Mindaugui
patvirtinama pastarojo teisë á þemes,
nukariautas ar atimtas ið pagoniø.
Tad nereikëtø pamirðti istoriko Pau-
liaus Rabikausko uþuominø, kad
Mindaugo valdymà reikëtø sieti ir su
jo prisijungtais staèiatikiø centrais:
norëdamas labiau pabrëþti savo tei-
ses á tas þemes ir rungdamasis su Da-
nieliumi Mindaugas galëjo karûnà
priimti ir Naugarduke.
Tad kiekgi krikðtø buvo
Lietuvoje
Taèiau mes jau nutolome nuo
Studijø savaitëje iðsakytø minèiø -
tarsi pratæsëme svarstymus, nors
ir neþinome, kà á ðiuos keliamus
klausimus atsakytø prof. M. Juèas.
Uþtat profesorius akcentavo kità
naujà problemà, kuri tikriausiai
mums atrodys vis svarbesnë, nes
po metø minësime Mindaugo ka-
rûnavimo 750-metá, o 2009 m. -
Lietuvos tûkstantmetá. Todël ne
viena ietis bus sulauþyta vis mëgi-
nant palyginti 1251 m. ir 1387 m.
Lietuvos krikðtus.
Istorikas kun. A. Juðka, beje, bu-
væs M. Juèo kapelionas, jau pokario
metais Vatikane paraðë disertacijà,
kurioje teigia, kad Lietuvoje buvæs
tik vienas krikðtas - Mindaugo 1251
m. krikðtas, o Jogaila pridëjo prie
Mindaugo krikðto dar kità. Pasak
A. Juðkos, tai nebuvæs naujas krikð-
tas. JAV ðià vieno Lietuvos krikðto
teorijà karðtai propagavo neseniai
miræs prof. Jonas Dainauskas.
M. Juèas mano, kad teisingiau ðiuo
atveju vartoti A. Juðkos pasirinktàjá
þodá pridëjo, o ne vienintelis.
Þinoma, bûtø neteisinga nutylë-
ti ir tuos lietuvius istorikus, kurie lai-
kësi kitos pozicijos - Zenonà Ivins-
ká, Pauliø Rabikauskà ir kt. Jø argu-
mentas - visà XIV a. Lietuvos val-
dovai - Gediminas, Kæstutis, Algir-
das - derëjosi dël krikðto sàlygø, o
popieþiaus ir visuose kituose prie-
ðingos ðalies dokumentuose lietu-
viai buvo vadinami pagonimis, neti-
kinèiais. Taèiau tai irgi nëra absoliu-
ti tiesa, nes Mindaugo krikðto metu
pasëtoji krikðèionybës sëkla valsty-
bëje nenunyko. Ðalyje stovëjo pran-
Telefono skambuèiai ið plaèiojo pasaulio Studijø savaitës dalyvá dr. Juozà Kazickà pasiekdavo ir Trakø pilyje
ciðkonø ir dominikonø vienuoliø pa-
statytos baþnyèios, jos minimos dar
Vytenio laikais, jau nekalbant apie
Gedimino laiðkuose minimas baþ-
nyèias Vilniuje. Taigi tikëjimas neuþ-
geso, jis ir toliau tarp dalies gyven-
tojø gyvavo, darë tam tikrà átakà.
Taèiau sunku paneigti ir faktà,
kad Jogaila Lietuvà (Aukðtaitijà)
1387 m. krikðtijo, o Þemaitijoje tà
darbà 1413 m. uþbaigë Vytautas. Eu-
ropoje ðis Jogailos krikðtas buvo pri-
paþintas, iðgarsintas, atspindëtas ir
popieþiaus bulëse. 1388 m. buvo
JAV lietuviø visuomenës veikëjas teisininkas Algis Raulinaitis ir „Á Laisvæ“ fondo filialo Lietuvoje tarybos pirmininkas
ákurta ir Vilniaus vyskupija.
Taigi interpretacijø laikas nesi-
baigë, pats ákarðtis veikiausiai mûsø
dar laukia ateityje.
LIETUVIAMSISTORIKAMS
REIKËTØ ATSISAKYTI KAI
KURIØSTEREOTIPØ
Tuo ásitikinæs JAV lietuviø vi-
suomenës veikëjas teisininkas
ALGIS RAULINAITIS, kuris yra
ir fondo „Á Laisvæ“ aktyvus narys
ir, sprendþiant ið visko, didelis is-
torijos gerbëjas. A. Raulinaitis su
N. Kitkausku pirmininkavo ir
pirmosios studijø dienos posëdy-
je. Su A. Raulinaièiu kalbëtasi
Trakø pilies Didþiojoje menëje,
prieð prasidedant X studijø savai-
tës Lietuvoje devintajam posë-
dþiui, kuriame turëjo bûti pagerb-
ti „Á Laisvæ“ fondo premijø lau-
reatai ir vyko literatø prieðpietë.
Jums teko pirmininkauti kartu su
dr. Napaleonu Kitkausku Studijø sa-
vaitës antrajame posëdyje, kurio pava-
dinimas „1251 metai: valstybës pra-
dþia. Lietuva tarp Rytø ir Vakarø“.
Matyt, apie Mindaugo laikus kalbëti pa-
prasèiau negu, pvz., apie 1941 metø bir-
þelio sukilimà Lietuvoje?
Gal maþiau buvo emocijø, bet
ginèø netrûko. Esu labiau istorijos
mëgëjas, taèiau kai kuriais Lietuvos
istorikais esu labai nepatenkintas.
Ðtai ir Jûsø primintajame posëdþio
pavadinime 1251 metai laikomi Lie-
teisininkas dr. Jonas Kairevièius Trakø Salos pilies Didþiojoje menëje
tuvos valstybës pradþia. Nieko pana-
ðaus. Tai metai, kai Romos popieþius
davë leidimà krikðtyti Mindaugà ir
paskelbti karaliumi. Mano nuomo-
ne, Lietuvos valstybë egzistavo jau
III-II tûkstantmetyje prieð Kristø.
Kas yra valstybë? Valstybæ sudaro
bendra teritorija, tauta ir valdþia.
Prieð mano minëtàjá laikotarpá nebu-
vo bendros teritorijos, nes medþiok-
le besiverèianèios gentys klajojo.
Taèiau ar galima kalbëti apie tau-
tà, jeigu tai buvo klajokliø gentys?
Genèiø sàjunga gali teikti tautos uþuo-
mazgas.
Archeologas Pranas Kulikaus-
kas ir kiti, taip pat ir jaunas istorikas
Tomas Baranauskas savo knygoje
tvirtina, kad III-II tûkst. pr. Kr. tos
gentys (jø buvo ne viena) jau buvo
sëslios - buvo tauta, teritorija. O kai
yra grupë þmoniø, tai atsiranda ir
valdþia. Nuo seniausiø laikø þinoma
pater families - tai irgi valdþia. Trys pa-
9
grindiniai reikalavimai, ið kuriø ir su- rariumai rodo, kad Jadvyga Lietuvo-
sideda valstybë - tauta, teritorija ir je niekada nëra buvusi. Dël 1387 m.
valdþia - jau turëjo bûti. Vëliau ta Lietuvos krikðto að taip pat linkæs gin-
valstybë ágavo aiðkesnes formas, ka- èytis. Ne Jogaila, o 1251 m. Mindau-
dangi tauta augo, didëjo, iðkilo dau- gas Lietuvà krikðtijo „su daugeliu pa-
giau valdovø. 1219 m. Volynës sutar- goniø“. Kuris valdo, tas ir religijà pri-
tis jau mini esant daug kunigaikðèiø. meta. Mindaugas Lietuvai primetë ka-
Mindaugo tëvas jau kotiruojamas talikø religijà. Sàvokà „primetë“ èia
kaip vienas svarbiausiø valdovø, taip vartoju ne menkinamàja prasme.
pat Mindaugo brolis Dausprungas Suprantu: valdovo religija yra tau-
ir daugelis kitø. Jau tada valstybës tos religija.
egzistavimas neginèijamas ir tai pa- Kitas klausimas, ar tauta kreipia
tvirtina raðytinis dokumentas. Apie didelá dëmesá á jai primestà religijà.
ankstyvesniuosius valstybës egzista- O Jogaila á krikðtà þmones patrau-
kë tuo, kad naujakrikðtams dovano-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
jo naujus baltus marðkinius - tokiø
Lietuvoje þmonës dar neturëjo. Tai
irgi buvo paskatinimas, nors ne vi-
sai religinis, bet daugiau materialus.
Savaime suprantama, kad jokia
kita tauta neparaðys Lietuvos istori-
jos lietuviams - tai mûsø istorikø prie-
dermë.
Kai lenkø istorikai sumenkina
savo kaimynus, tai lenkams jø isto-
rija atrodo didingesnë. Bet tai ne
pretekstas lietuviø istorikams bûti
nuolankiems.
Taèiau mokslui, ðiuo atveju istorijos,
reikia ne ðiaip kalbø, bet argumentø.
Jeigu daug kalbësi, tai po ðimto
metø visa tai virs teisybe.
Gal geriau argumentuoti, o ne vien
kalbëti?
Þinoma, geriau argumentuoti.
Taèiau tai, kà bekalbësi ir paraðysi,
po ðimto metø virs tiesa. Koks nors
istorikas atras ir paraðys: toks ir toks
raðë taip ir taip. Ir pasirems tvirtini-
mais. Ðtai archeologai suranda puo-
dynës ðukiø, ið tø radiniø atkuria vi-
sà miestà, jo gyventojø religijà ir pan.
Argi ne taip Marija Gimbutienë ið-
vimo laikus pasiremti istoriniais do- aiðkina iðtisø civilizacijø kultûrà? Pa-
kumentais, deja, neámanoma. Tie- naðiai Algirdas Julius Greimas aið-
sa, buvo 997 m. èekø vyskupo ir Len- kino lietuviø praeities dalykus. Vë-
kijos valdovo pasiuntinio ðv. Vaitie- liau tos iðvados áauga á kitø tyrinë-
kaus (Adalberto) ir 1009 m. vokie- tojø kraujà ir jomis remiamasi.
èiø arkivyskupo ðv. Brunono (Boni- Bet ar èia nesama pavojaus nuklys-
faco) þûties baltø þemëse apraðymai. ti á klystkelius?
Jei teisingai Jus supratau, tai isto- Reikia iðsiaiðkinti, kas yra klystke-
rikø dar laukia daug darbo? lis. „Lietuvos istorijos“ autorius
Taip, naujø tyrinëjimø, bet pir- Adolfas Ðapoka, galima sakyti, buvo
miausia reikëtø atsikratyti seno ne- vienas pirmøjø mûsø moderniøjø lai-
teisingo poþiûrio. kø istorikø. Jis irgi labai J. Dlugoðu
Kur to neteisingo, kaip Jûs tvirtina- rëmësi, taip pat ðiek tiek þiniø sëmë-
te, poþiûrio ðaknys? si ið vokieèiø kronikø. Jokûbas Vijû-
Mûsø istorikai buvo ir yra ásikibæ kas-Kojelavièius labiau negu A. Ða-
klaidingø Jono Dlugoðo tvirtinimø. poka rëmësi vokieèiø kronikomis.
Jûsø nemëgiamas Jonas Dlugoðas! Ar yra istorikø, kuriuos gerbiate?
Ðiam XV a. lenkø istorikui davëte py- Að visus istorikus gerbiu, tik kai
los ir per ðios Studijø savaitës renginá. kurie ið jø neþino, kà kalba. Bet juos
Todël, kad falsifikatorius ir mela- gerbiu. Ieðkodami jie atranda tiesà,
gis. Jis raðë tai, kas patiko jo valdo- o jei iðkyla ginèai - tai irgi gerai, nes
vams ir tiko lenkams. J. Dlugoðas skel- argi ne ginèuose ir gimsta teisybë?
bë, kad Jadvyga krikðtijo Lietuvà. Ta-
èiau rastieji karaliðkos ðeimos itene- Gediminas Zemlickas
Premijos Universiteto mokslininkams
Praeitø metø gruodþio mën. 21 d. iðkilmingo Senato posëdþio
metu uþ 2001 metø mokslo pasiekimus buvo áteiktos Rektoriaus
premijos 14-ai Vilniaus universiteto mokslininkø:
Istorijos fakulteto doc. dr. Irenai Valikonytei;
Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Vilijandui Bag-
donavièiui;
Gamtos mokslø fakulteto prof. habil. dr. Vytautui Ranèeliui;
Medicinos fakulteto doc. dr. Rimantui Jankauskui;
Kauno humanitarinio fakulteto vyr. mokslo darbuotojai dr. Daliai
Ðtreimikienei;
Ekonomikos fakulteto prof. habil. dr. Jonui Mackevièiui;
Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø instituto vyr. mokslo darbuoto-
jui dr. Gintautui Tamulaièiui;
Fizikos fakulteto mokslo darbuotojui habil. dr. Vygintui Jankauskui;
Chemijos fakulteto doc. dr. Sauliui Armaliui;
Filologijos fakulteto prof. habil. dr. Eugenijai Ulèinaitei;
Filosofijos fakulteto prof. habil. dr. Danutei Gailienei;
Komunikacijos fakulteto prof. habil. dr. Domui Kaunui;
Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto doc. dr. Ramûnui
Vilpiðauskui;
Teisës fakulteto dr. Egidijui Ðileikiui.
10 REFORMOS ÞINGSNIAI 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Svarbu iðgirsti ir kità

Lietuvosonkologijoscentras
tus, kurie dirba tam tikrose srityse, pui-
kiausiai paþástame. Bet reklamuoja-
þmogø mës gal ir per maþai, ypaè populiares-
L. Griciûtë. Kad làstelës prisitai- nëje spaudoje, per radijà ir televizijà.

ko, pastebëta seniai. Pirmasis, ko ge-
ro, O.Warburgas pasakë, kas yra vë-
þys. Vëþys yra làsteliø, prisitaikiusiø
prie deguonies trûkumo, darinys.
Paskui trofinæ teorijà pasiûlë L. La-
rionovas, 1957 m. tvirtinæs, kad agre-
syviosios làstelës pradeda maitintis ki-
tø sàskaita ir jas uþgoþia.
Daugelis mokslininkø nagrinëjo,
kaip làstelës prisitaiko prie ávairiø
veiksniø. Juk daugelyje patologijos
rûðiø, net ir kai kurioje infekcinëje pa-
tologijoje, yra prisitaikymo elemen-
tø, ypaè jeigu ji lëtinë. Kiekvienoje re-
generacijoje daug prisitaikymo ele-
mentø. Profesorë E. Moncevièiûtë-
Eringienë á ðià problemà paþvelgë
plaèiau, vertindama ne pagal vienà
tampauniversitetoinstitutu(1)
E. Moncevièiûtë-Eringienë. Mano
duktë oftalmologë Elena Eringytë–
Grikienienë vienà kartà pasakë: „Ma-
ma, kol tu apie savo teorijà nepapa-
Pateikiame Lietuvos onkologijos centro (LOC) Navikø epidemiologijos ir profilaktikos klinikoje vy- sakojai per „Laisvosios Europos“ ra-
kusio apskrito stalo diskusijos dalyviø mintis apie aktualias onkologijos mokslo ir gydymo proble- dijà, tol tavo mokslo nesupratau. Aèiû
„Laisvajai Europai“, dabar supran-
mas. Diskusijoje dalyvavo LOC direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas ir pavaduotojas dr. tu“. Gal ið tiesø mokslà svarbu pro-
Feliksas Jankevièius, Navikø epidemiologijos ir profilaktikos klinikos vadovë dr. Janina Didþiapetrie- paguoti visiems suprantama kalba.
në, profesorës Laima Griciûtë ir Elena Moncevièiûtë-Eringienë bei Vilniaus universiteto Medicinos fa-
kulteto Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros vedëjas doc. Bronislovas Tilindis. Apskritojo sta- Onkologai ðeðëlyje
ML. Gali atrodyti, kad mokslininkai
lo dalyvius kalbino „Mokslo Lietuvos“ vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas. Pokalbiui pre-
onkologai nelabai populiarûs ir tarp Lie-
tekstà suteikë klinikoje vykæs seminaras, kurio metu buvo nagrinëjama originali prof. E. Moncevièiû- tuvos mokslø akademijos nariø. Akade-
tës-Eringienës vëþio kilmës, kaip rezistentiðkø làsteliø iðgyvenimo prisitaikant prie þalojanèiø aplin- mijoje ið medikø aiðkiai dominuoja kar-
kos veiksniø, teorija. Ðis profesorës daugelio vaisingos mokslinës veiklos metø triûso rezultatas pri- diochirurgai - J. Brëdikis, A. Marcinkevi-
statomas tarp 2001 m. Lietuvos mokslo premijai pasiûlytø darbø. èius, V. Sirvydis, G. Uþdavinys. Taèiau në-
ra në vieno onkologijos mokslo atstovo.

Gedimino Zemlicko nuotraukos

kurá nors poþymá, bet pagal làsteliø
rezistentiðkumà jø evoliucijoje.
E. Moncevièiûtë-Eringienë. Teisin-
gai nei O. Warburgas, nei L. Lariono-
vas, nei po jø kiti tyrinëtojai nekalbëjo
apie bendrà biologiná revoliuciná re-
zistentiðkumà, kaip navikinio proceso
formavimosi pirminá mechanizmà, ku-
ris yra mano pasiûlytos rezistentiðku-
mo teorijos evoliucinë esmë. O muta-
cija, selekcija ir làstelës savybiø supap-
rastëjimas yra kancerogenezës antra-
sis mechanizmas, rodantis, kaip làste-
lë prisitaiko, kad iðgyventø nuodingo-
mis nepalankios aplinkos sàlygomis.
Þuvusiø motininiø làsteliø sàskaita ið-
gyvena rezistentiðkos làstelës. Vëþinës
làstelës iðgyvena, nes maitinasi þuvu-
siø làsteliø medþiagomis ir kaip primi-
tyvesnës struktûros ið terpës reikalau-
ja maþiau maisto medþiagø negu nor-
malios organizmo làstelës.
J. Didþiapetrienë. Idëjos sklando
ore, bet reikia sukaupti eksperimen-
tiniø duomenø bazæ. Kas pirmasis
sugebës tuos duomenis apibendrin-
ti, tas ir bus genialus atradëjas.
ML. Ið tikrøjø idëjos sklando ore, bet
prie jø dar reikia priaugti, suformuoti ati-
tinkamà bazæ. Bet net ir to dar maþa. Moks-
lo þmonëms reikia galvoti apie tai, kaip pa-
rengti visuomenæ, kad ji tas idëjas suvoktø
ir ávertintø. Mintyje turiu ir plaèiàjà visuo-
menæ, ir vadinamàjá mokslo elità, kuris gali
turëti átakos tolesnei perspektyviø mokslo
idëjø plëtrai. Kol idëjø reikðmë nesuvokia-
ma, tai ne kaþin kà reikð ir geriausios te-
orijos. Mokslininkas gali deðimtmeèius
vaisingai darbuotis, bet jo darbas gali bûti
ir nelabai pastebëtas. Kaip gerbiamiesiems
onkologams atrodo, ar labai svarbu, kad
naujos idëjos, nauji ávairiø mokslo srièiø
laimëjimai taptø visuomenei þinomi? O gal
geros idëjos ir paèios prasimuð, kaip tas
daigas per asfalto plutà?
Apskrito stalo diskusijos dalyviai: ið kairës - LOC direktoriaus pavaduotojai dr. F. Jankevièius ir gyd. B. Aleknavièienë,
direktorius prof. K. P. Valuckas, klinikos vadovë dr. J. Didþiapetrienë ir prof. L. Griciûtë
Diskusijos mintims paremti prof. E. Moncevièiûtë-Eringienë pasitelkë þiniø ið M. Greaves populiarios knygos
„Vëþys - evoliucijos paveldas“ (2001 m.); ið kairës - prof. L. Griciûtë ir dr. B. Kazbarienë
J. Didþiapetrienë. Visa tai, kà pa-
sakëte, man asocijuojasi su mûsø
kasdienybe. Pirmiausia kiekvienas
turime iðmokti iðklausyti kità þmogø.
Moksle - tuo labiau, mokslininkams
bûtinai reikia sugebëti iðklausyti kitø
skelbiamas idëjas. Deja, ne kiekvie-
no receptoriai yra tokie jautrûs, kad
ástengtø iðgirsti kità þmogø. Gerai,
kad prof. E. Moncevièiûtë-Eringienë
per metø metus sugebëjo taip kan-
triai aiðkinti mums savo naujas idë-
jas, galop iðsikristalizavusias á riðlià te-
orijà. Ið pradþiø nieko nesupratome,
peèiais gûþèiojome, o dabar paklaus-
kite jauno ir jau pagyvenusio - be
prof. E. Eringienës teorijos jau bû-
tø sunku ásivaizduoti mûsø moksli-
nio kolektyvo veiklos. Vadinasi, mû-
sø receptoriai tapo jautresni, suge-
bame priimti ir suvokti tai, kas nauja
ir reikðminga.
ML. Kaip gerbiamieji onkologai
vertina savo srities fundamentiniø tyri-
mø ir klinikinës veiklos saitus?
F. Jankevièius. Manau, kad ap-
skritai didelë ðiandieninio Lietuvos
mokslo spraga - atsirandanti funda-
mentiniø tyrimø stoka. Vis didëja
praraja tarp fundamentiniø moks-
lø ir klinikiniø reikalø. Praktika be-
siverèiantys gydytojai vis maþiau tu-
ri laiko ir galimybiø ásigilinti á funda-
mentinius dalykus.
K. P. Valuckas. Ið tiesø onkologø
kaþkodël nelabai linkstama ásileisti.
Nors vertindami ávairias medicinos
mokslo kryptis pagal problemø reikð-
mingumà ir ádomumà net ir akade-
mikai pripaþino, kad onkologija var-
gu ar kam nusileistø. Pagaliau natû-
ralu, kad mes patys geriausiai ir þino-
me savo sritá - onkologijà, nes visà gy-
venimà juk ir esame jai atidavæ.
O klausimas apie fundamentiniø
ir taikomøjø tyrimø, arba fundamen-
tikos ir gydymo, ryðá yra sudëtingas.
Visados atsimenu prof. L. Griciûtës
þodþius, kurie man padarë didelá áspû-
dá: „Ar bûtina turëti didelæ ir turtingà
laboratorijà, paremtà naujausiais
technikos stebuklais, jeigu nori atras-
ti kà nors nauja?“. Ið tikrøjø nei Luji
Pasteras, nei daugelis kitø þymiausiø
atradëjø neturëjo nei turtingø labo-
ratorijø, nei didþiuliø materialiniø ið-
tekliø. O jø darbai sukrëtë pasaulá.
ML. Taèiau uþ lango kita epocha.
Ðiandien didþius atradimus daro dide-
liø moksliniø kolektyvø atstovai, aprû-
pinti paþangiausiomis mokslinio tyrimo
priemonëmis. Ir tarp Nobelio premijos
Kaip sutrumpinti kelià, laureatø mokslininkø nuolat matome
turtingiausiø valstybiø atstovus. Taip ir
priartinant teorijà norisi pasakyti, kad mokslas tampa tur-
prie praktikos tingø ðaliø privilegija.
ML. Jeigu paþeista fundamentiniø ir K. P. Valuckas. Visiðkai teisingai,
taikomøjø tyrimø vienovë, medicinoje gal mes þinome, kiek tie fundamentiniai
labiau tiktø sakyti fundamentiniø tyrimø mokslai kainuoja. Ðiek tiek susidûriau
ir gydymo vienovë, tai ar nenukenèia vie- ir þinau, kas yra JAV Nacionalinis vë-
na ir kita? Juk gera teorija taps dar ge- þio centras ir kokie iðtekliai jam ski-
resnë, jeigu jos teikiamas þinojimas ir re- riami. Ten iðties daromas fundamen-
zultatai ilgainiui duos ir praktiniø vaisiø. tinis mokslas. Jeigu pagal tokius mas-
Gal kartais ir ne visai teisinga reikalau- telius vertinsime, tai Lietuva tikrai to-
ti, jog teorija kaip tas mitinis aitvaras neð- kiems tyrimams nepasirengusi. Kita
tø tik auksinius kiauðinius, bet tokia jau vertus, susijungæ su kitomis mokslo
ði sritis - medicina, kad ið jos kiekvienas, institucijomis - pirmiausia mintyje tu-
o ypaè sunkiai sergàs þmogus, norëtø ið riu genetikus, biochemikus, moleku-
teorijø ir praktinës naudos. linës biologijos, fizikos atstovus - më-
J. Didþiapetrienë. Dabar, kai giname ieðkoti ir aptinkame tokiø
vyksta mûsø moksliniai seminarai, krypèiø, kur puikiausiai randame sa-
girdþiu, kaip prof. E. Eringienë vis vo vietà moksle. Atsiveria naujos gali-
sako LOC direktoriaus pavaduoto- mybës ir iðvardytø mokslø atstovams.
jui: ,,Að noriu ðià teorijà perduoti Pavyzdþiui, ðie bendri tyrinëjimai ga-
praktiðkai gydantiems gydytojams, lëtø smarkiai pastûmëti ir làstelës ty-
kodël neleidþiate man skaityti paskai- rimø darbus. Tikriausiai ir mes, lietu-
tø praktikos gydytojams?“. viai, rastume galimybiø skverbtis á làs-
K. P. Valuckas. Noras kuo greièiau teliø vidø ir koreguoti kai kuriuos pro-
reorganizuoti sveikatos apsaugos sis- cesus làstelëje. Nemanau, kad ðie dar-
temà sukeldavo priekaiðtø onkolo- bai pareikalautø ypatingø papildomø
gams: girdi, esame lyg atskira respub- investicijø. Bet labai gera ðiø darbø ko-
lika Santariðkëse, kuriame kaþkokias ordinacija bûtina.
savo teorijas... Ið tikrøjø Lietuvos on- Þinau, kad galingà intelektiná
kologijos centras juk niekada nebu- potencialà ðiandien turi AB „Fer-
vo uþdaras nuo visuomenës, todël mentas“, apskritai Lietuvos bioche-
man neaiðku, kodël susiklostë tokia mikai. Onkologai su biochemikais
nuomonë. Ðiuo metu dalyvaujame galëtø atlikti daug reikðmingø ben-
keliose tarptautinëse programose, drø darbø. Taip pat ir su Vilniaus
aptarnaujame visos sostinës gyvento- universiteto ligoninës Santariðkiø
jus, dalyvaujame ávairiose konferen- klinikø Þmogaus genetikos centru,
cijose, pagaliau bendradarbiaujame kuriam vadovauja prof. Vaidutis
su daugeliu mokslo kolektyvø. Pavyz- Kuèinskas, galëtume atlikti bendrus
dþiui, prof. L. Griciûtës vadovaujamo- darbus. Pavieniai darbai daromi. Be-
je programoje „Ðviesa biomedicino- je, esu ásitikinæs, jog genetikos la-
je“, be onkologø, dalyvauja biofizikai, boratorija bûtina ir mûsø LOC’e.
fizikai lazerininkai ir optikai bei kitø Mes pajëgûs ásigyti ir tam tikros apa-
srièiø mokslo atstovai. Taigi vieni ki- ratûros, tegu ir ne sudëtingiausios.
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Bendradarbiavimo
rezervai
ML. Ko gero, moksliniø tyrimø tarp-
discipliniðkumas mûsø laikais yra ap-
skritai mokslà apibûdinanti ypatybë.
J. Didþiapetrienë. Man regis, kad
fotodinaminës terapijos kryptis, dabar
„Ðviesa biomedicinoje“ programa, ku-
riai vadovauja prof. L. Griciûtë, yra itin
perspektyvi, nes joje dirba ávairiausiø
srièiø atstovai ir tyrinëjami fizikos, che-
mijos procesai, biocheminiai reiðkiniai
làstelëje, navikø lygmuo, toliau juda-
ma klinikos link. Mokslø integracija aki-
vaizdi ir labai ryðki, todël jau ðeðtus me-
tus ið eilës programa „Ðviesa biome-
dicinoje“ ir finansuojama. Gerb. doc.
B. Tilindis savo atstovaujamam Vil-
niaus universiteto Medicinos fakulte-
tui ir turëtø perduoti onkologø norà
kuo glaudþiau bendradarbiauti.
L. Griciûtë. Deja, ligi ðiol bene
maþiausiai bendradarbiauta kaip tik
su Medicinos fakultetu.
B. Tilindis. Dabar padëtis turë-
tø smarkiai pasikeisti.
F. Jankevièius. Ið tiesø keisis. Vi-
sai neseniai Vilniaus universiteto Ta-
ryba vienbalsiai pritarë, kad LOC ási-
trauktø á Universitetà kaip atskiras ir
savarankiðkas mokslo padalinys.
B. Tilindis. Ðios integracijos tiks-
las - ateityje LOC veiklà koordinuoti
su Medicinos fakulteto moksliniu
potencialu.
Integracijos privalumai
ML. Jeigu teisingai suprantu, tai
LOC iðsaugoja savo savarankiðkumà ir
tampa universiteto mokslo padaliniu, ágy-
damas tam tikrø privalumø. Kokiø?
F. Jankevièius. Pagerës ryðiai su at-
Katedros vedëjas doc. B. Tilindis nëra ásitikinæs, kad katedroje pavyks iðlaikyti
skirais fakultetais, ne vien su Medici-
nos. Su Gamtos, Fizikos, Chemijos fa-
kultetais mûsø kontaktai ir bendrø
darbø tematika turëtø labai iðsiplësti.
Manau, kad ðis bendradarbiavimas bus
atliekamas visai kitu lygiu negu iki ðiol.
ML. Ko gero, tai vienas ið teigiamø
padariniø Lietuvoje vykstanèios moks-
lo reformos, susilaukusios tiek daug
prieðtaringø vertinimø?
F. Jankevièius. Ðia prasme - taip.
Kiekviena reforma atneða privalu-
mø ir trûkumø, bet ðiandien kalba-
me apie privalumus.
K. P. Valuckas. Bent jau mokslinin-
kai ðito tikisi. Ðiuo atveju jie jauèia kiek
labiau uþtikrintà ateities perspektyvà -
kartu su Universitetu.
ML. O koks ðio þingsnio prieðta-
ringumas?
B. Tilindis. Prieðtara susidaro
valstybës vykdomoje mokslo ir studi-
jø politikoje. Kol kas LOC á Vilniaus
universitetà ateina su savo atskira fi-
nansavimo eilute, savarankiðkas.
Prabëgs 3 metai ir ta eilutë gali tapti
ta pati, kaip ir viso Universiteto. Þo-
dþiu, maitinkitës, kaip iðmanote. Ta-
da paprastai pradedama dairytis,
kieno sàskaita galima sutaupyti, ku-
riø darbuotojø galima atsisakyti.
Tokia neuþtikrinta padëtis labai
dezorganizuoja darbà. Matote, moks-
las yra tokia veikla, kur gali visà gyve-
nimà prasëdëti ir nieko nepasiekti.
Jaunimo ðitai netenkina, todël tik vie-
nas kitas ilgiau uþsibûna fakultete.
Labai greitai jaunimas stengiasi pa-
sukti á gydymo sritá, stengiasi tapti ge-
rais specialistais, chirurgais ir pan.
Studentams ðiandien visi keliai atviri,
kur jie norës, ten bus pakviesti, bet á
teorinæ katedrà jø neáviliosi.
Kodël að pats uþsibuvau Farmako-
logijos ir mikrobiologijos katedroje,
nors buvau paraðæs pareiðkimà iðeiti. Ta-
èiau fakultete turëjo likti bent pora mik-
robiologijà dëstanèiø þmoniø. Buvo su-
tarta, kad Medicinos fakultete liks pui-
kus studentas Ramûnas Vabulas, dar
ir praneðimà imunologø konferencijo-
je spëjæs perskaityti. Iðvaþiavo 2 metams
á Miunchenà tobulintis su sàlyga, kad ga-
væs mokslo laipsná gráð ir vadovaus Mik-
robiologijos katedrai. Jau treji metai
prabëgo, jaunasis talentas vis dar ne-
parskrenda. Ir vargu ar parskris.
talentingiausià jaunimà
Kità puikø vaikinà parengëme, 4
metus dirbo pusæ inþinieriaus etato
ir kartu mokësi. Ásisavino technikà,
baigë mokslus. Buto nëra, asistento
atlyginimas menkas - 600 litø. Iðvyko
vyras á Tauragæ. Mums prarastas.
Dabar vël rengiame gabià mergi-
nà, kurià iðeidamas ið katedros ren-
giuos palikti savo vietoje. Bet kas þino,
kuo viskas baigsis. Taigi jaunimas ne-
labai ir nori uþsiimti moksliniu darbu.
Bus daugiau
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
Ðiauliø universiteto garbës
daktaro vardas - prof. A. Girdeniui
Prof. Aleksas Girdenis apsiauèiamas Ðiauliø universiteto garbës daktaro toga
Humanitarinio fakulteto 45-
meèiui skirtø renginiø metu tikima-
si pagaliau inauguruoti treèiàjá Ðiau-
liø universiteto garbës daktarà. ÐU
garbës daktaro vardas dar praëju-
siø 2000 m. rudená buvo suteiktas
Vilniaus universiteto profesoriui
Aleksui Girdeniui.
A. Girdenis yra bendrosios ir bal-
tø kalbotyros profesorius, habilituo-
tas daktaras, Vilniaus universiteto
Eksperimentinës fonetikos laborato-
rijos mokslinis vadovas, Lietuvos
mokslø akademijos narys korespon-
dentas. Tai vienas þymiausiø dabarti-
niø Lietuvos kalbininkø, sulaukæs pri-
paþinimo uþ mokslo darbus, reikð-
mingus kalbotyrai ir literatûrologijai.
A. Girdenis 1962 m. su pagyrimu
baigë Vilniaus universiteto Istorijos ir
filologijos fakultetà ir pradëjo dirbti
Lietuviø kalbos katedros dëstytoju.
1967 m. apgynë filologijos mokslø
kandidato disertacijà „Maþeikiø tar-
mës fonologinë sistema“. Nuo
1973 m. A. Girdenis - VU Eksperi-
mentinës fonetikos (nuo 1993 m. -
Eksperimentinës kalbotyros) labora-
torijos mokslinis vadovas. 1983 m. ap-
gynë habilitaciná darbà „Teoriniai lie-
tuviø fonologijos pagrindai“, 1986 m.
suteiktas profesoriaus vardas.
Buvo VU Filologijos fakulteto de-
kanas (1984 ­ 1989 m.), vëliau - Ben-
drosios kalbotyros katedros vedëjas.
Nuo 1996 m. - Valstybinës lietuviø kal-
bos komisijos narys, Lietuvos moks-
lø akademijos narys korespondentas,
nuo 1997 m. - nekonkursinis Vilniaus
universiteto profesorius.
Mokslo tiriamàjá darbà A. Girde-
nis pradëjo studijø metais (1958 m.).
Yra paskelbæs daugiau kaip 400 dar-
bø ávairiais kalbos mokslo klausimais.
Praneðimus skaitë daugelyje konfe-
rencijø. Su Z. Zinkevièiumi sudarë
naujà lietuviø kalbos tarmiø kvalifi-
kacijà (1966 m.), su A. Rosinu tyrë
lietuviø kalbos daiktavardþiø links-
niavimo tipus (1977 m.). Fonologi-
jos darbai ir mokslinë organizacinë
A. Girdenio veikla padëjo pagrindus
Lietuvos fonologinei mokyklai („Fo-
nologija“, 1981 m., „Teoriniai fono-
11
dentø mokslo darbui, iki ðiol apgin-
ta per dvideðimt jo vadovaujamø ir
konsultuotø disertacijø ið dialekto-
logijos, eksperimentinës fonetikos,
morfonologijos.
Daugelá metø prof. A. Girdenis
palaiko nuolatinius ávairiapusius ry-
ðius su Ðiauliø universiteto studen-
tais ir dëstytojais. Buvusio ÐPI (Ðiau-
liø pedagoginio instituto) ir ÐU stu-
dentams A. Girdenis ne vienà kartà
skaitë fonologijos paskaitø kursà.
Jis vadovavo aspirantø ir dokto-
rantø ið Ðiauliø disertacijoms. Ðeði
ÐU (ÐPI) dëstytojai raðë darbus va-
dovaujami profesoriaus A. Girde-
nio: G. Kaèiuðkienë (ÐU Humani-
tarinio fakulteto dekanë, Lietuviø
kalbos katedros docentë, disertaci-
jà apgynë 1984 m.), J. Pabrëþa (ÐU
prorektorius, Lietuviø kalbos kated-
ros docentas, disertacijà apgynë
1985 m.), D. Mikulënienë (buvusi
ÐPI dëstytoja, ðiuo metu - Valstybi-
nës lietuviø kalbos komisijos prie
LR Seimo pirmininkë, docentë; di-
sertacijà apgynë 1987 m.), R. Petke-
vièienë (Lietuviø kalbos katedros
docentë, disertacijos tema paskelbë
straipsniø prestiþiniuose Lietuvos ir
Latvijos leidiniuose, mokomosiose
knygose studentams, vadovëlyje
aukðtajai mokyklai), L. Ðaulytë-Mu-
logijos pagrindai“, 1995 m.). Paraðë rinienë (dabar Vilniaus pedagogi-
fonologijos ir morfonologijos sky- nio universiteto Lietuviø kalbos ka-
rius akademinëms lietuviø kalbos tedros dëstytoja, disertacijà apgynë
gramatikoms. 1999 m. (kartu su ben- 2000 m.), R. Kazlauskaitë (ÐU Lie-
draautoriais) apdovanotas Lietuvos tuviø kalbos katedros asistentë, á VU
mokslo premija uþ kapitalinius gra- doktorantûrà priimta 1998 m., raðo
matikos veikalus „Grammatika litov- disertacijà).
skogo jazyka“ (1985 m.), „Dabarti- Prof. A. Girdenis paskelbë apie
nës lietuviø kalbos gramatika“ (1994- 10 bendrø publikacijø su dabar ÐU
1997 m.), „Lithuanian Grammar“ dirbanèiais mokslininkais. Dalyvavo
(1997 m.). Didelis ánaðas á dialekto- ir skaitë praneðimus 5 ÐPI sureng-
logijà yra ðiaurës þemaièiø tekstø rin- tose mokslinëse konferencijose:
kinys su plaèiais moksliniais komen- 1966, 1982, 1988, 1990 ir 1991 m.
tarais „Taip ðneka tirkðliðkiai“ (1996 Kalbotyros leidiniuose, perio-
m.). Paraðë vadovëlius „Lietuviø kal- dinëje kultûros spaudoje prof.
ba“ VI klasei (1973 m.) ir V klasei A. Girdenis pabrëþia ÐU kalbinin-
(1980 m.). Abu vadovëliai 1980 m. kø lituanistø mokslinæ veiklà, atlie-
ávertinti Lietuvos valstybine premija. kamø moksliniø tyrimø vertæ, ska-
Nuo 1971 m. redaguoja leidinio „Kal- tina tolesnius mokslinius tyrimus,
botyra“ lituanistinius sàsiuvinius, ve- kelti kvalifikacijà.
dë tiesiogines televizijos laidas „Mû-
sø kalba“. Profesorius vadovauja stu- Sandra Jomantaitë
KLAIPËDOS
UNIVERSITETAS
praneða, kad 2002 m. kovo 22 d. 15 val. Klaipëdos universiteto Rek-
torato posëdþiø salëje (104 k., H. Manto g. 84, Klaipëda) vyks vieðas ha-
bilitacijos komiteto posëdis, kuriame dr. ONA TIJÛNËLIENË gins so-
cialiniø mokslø srities edukologijos krypties (07 S) darbà tema „MOKY-
TOJO AUTORITETO SAMPRATA LIETUVOJE (1918-1940 m.)“.
Habilitacijos komitetas:
prof. habil. dr. Vytautas JAKAVIÈIUS (Klaipëdos universitetas, so-
cialiniai mokslai, edukologija, 07 S) - komiteto pirmininkas;
nariai:
prof. habil. dr. Juozas Vytautas UZDILA (Vilniaus pedagoginis uni-
versitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Leonas JOVAIÐA (socialiniai mokslai, edukologi-
ja, 07 S);
prof. habil. dr. Stasys VAITEKÛNAS (Klaipëdos universitetas, fizi-
niai mokslai, geografija, 06 P);
prof. habil. dr. Vytautas ÐERNAS (Vytauto Didþiojo universitetas,
socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Kæstutis PUKELIS (Vytauto Didþiojo universitetas,
socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Danguolë BERESNEVIÈIENË (Lietuvos teisës uni-
versitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).
Su habilitacijos darbu galima susipaþinti Klaipëdos universiteto ir Lie-
tuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekose.
Rektorius
12 BAÞNYÈIOS ISTORIJA
Akistata su istoriniu
Vilniumi
Kadangi apie ðià konferencijà
,,Mokslo Lietuvoje“ (2001 m. gruo-
dþio 6 d. Nr. 21, 13 p.) raðë Lietu-
viø-ukrainieèiø istorikø asociacijos
prezidentë dr. Aldona Vasiliauskie-
në (beje, neðusi ir pagrindinæ kon-
ferencijos organizaciniø rûpesèiø
naðtà), tai ðiame raðinyje apsiribo-
sime áspûdþiais ið diskusijos prie ap-
skritojo stalo. Ði baigiamoji konfe-
rencijos dalis vyko Ðv. Juozapato
dienà ir áspûdingoje vietoje - ðalia
Ðvè. Trejybës baþnyèios esanèiame
buvusio vienuolyno pastate, kurio
dalis kartu su baþnyèia prieð 10 me-
tø gràþinta bazilijonams.
Maþa to, pats konferencijos ap-
tarimas vyko garsioje Konrado ce-
lëje, kur 1823-1824 m. Vilniaus uni-
versiteto filomatø proceso metu ka-
lëjo Adomas Mickevièius. Dramatið-
ki to meto ávykiai pavaizduoti poeto
poemos „Vëlinës“ treèiojoje daly-
je. Ðioje celëje buvo suformuluota
ir lakioji A. Mickevièiaus kûrybos
formulë, savotiðkas jo kûrybinis cre-
do: Gustavas mirë - gimë Konradas.
Nelaimingos meilës kankinys Gus-
tavas savo vietà uþleido Konradui -
kovotojui dël tëvynës ir þmonijos
laisvës. Ið bareljefo atminimo lentoje
þvelgiantis poetas A. Mickevièius -
tarsi akistata su literatûrine ir isto-
rine Vilniaus praeitimi.
Neabejotinai ateis metas, kai
nuo atkurtojo vienuolyno sienø
þvelgs ir kitø istoriniø asmenybiø at-
vaizdai, nes daugiatauèio Vilniaus
galimybës neapsakomai didelës. Be
kai kuriø ið tø asmenybiø, neámano-
ma ásivaizduoti ir turtinga dvasine
bei ðvieèiamàja veikla kadaise krað-
te garsëjusiø bazilijonø. Jø veiklos is-
torija - tai neatsiejama mûsø dau-
giatauèio Vilniaus ir apskritai viso
kraðto kultûros istorijos dalis, dva-
singumo ugdymo ir plëtros akivaiz-
dus árodymas.
Bazilijonø ordino siela -
ðv. Juozapatas
Kai kurias tø asmenybiø mums
priminë Bazilijonø generalinës kuri-
jos Romoje atstovas tëvas Porfirijus
Pidruènij OSBM. 1604 m. (po 2 me-
Apvalaus stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis,
Vilniaus apskrities ðvietimo tarybos pirmininkas Jonas Endriukaitis ir Vilnaius ukrainieèiø draugijos narë Olga Solod
tø bus minima 400 metø sukaktis) á knygas, rûpinosi mokyklomis ir ne- nyèios restauravimo reikalais rûpina-
Vilniø atvyko Ivanas Kuncevièius, vë- maþai jø buvo ásteigæ. Kai 1773 m. si tëvas Pavlo Jachimec OSBM, kuris
liau tapæs vienuoliu Juozapatu. Per buvo uþdraustas jëzuitø ordinas, ba- yra ðios baþnyèios klebonas. Tëvas
10 jo veiklos metø vienuoliø skaièius zilijonai perëmë jø mokyklas. Pavlo buvo ir vienas aptariamos kon-
nuo keleto iðaugo iki ðimto, buvo 1831 m. caro Nikolajaus I ásakymu ferencijos organizatoriø.
ásteigti penki vienuolynai. Ba- bazilijonø mokyklos buvo atimtos,
zilijonø ordino ástatus sukû- po metø panaikintos jø provincijos, gijos pirmininkës Natalijos Ðertvy-
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Per bazilijonus plësis moksliniai ryðiai
Lapkrièio 8-11 d. Ðiauliø universitete, Ðiauliø rajono Bazilionø vidurinëje mokykloje, Vilniuje Ðven-
èiausiosios Trejybës baþnyèioje ir greta esanèiame vienuolyno pastate vyko tarptautinë mokslinë
konferencija Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje. Konferencijos rengëjai - Ðv. Bazilijaus Didþiojo Ordi-
nas (Ordo Sancti Basilius Magnum - OSBM), Lietuviø-ukrainieèiø istorikø asociacija ir Lvovo nacio-
nalinio Ivano Franko universiteto biblioteka. Pagrindinis rëmëjas - Tautiniø maþumø ir iðeivijos de-
partamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Konferencijos paskaitos átrauktos á mokymo
programas: istorijos mokytojams, iðklausiusiems konferencijos dalyviø praneðimus, Ðiauliø
universiteto Kvalifikacijos institutas áteikë kvalifikacinius paþymëjimus. Taip pat priminsime, jog ði
konferencija surengta minint Ðvè. Trejybës baþnyèios Vilniuje gràþinimo bazilijonams deðimtmetá.
Konrado celëje vyko apvalaus stalo diskusija, skirta bazilijonams
rë Kijevo unitø metropolitas Jozefas o 1839 m. uþdaryta ir daugelis bazi- tienës, Ðvè. Trejybës baþnyèia ir to-
Veljaminas (Rutskis), o Ðv. Bazilijaus lijonø vienuolynø. Jø baþnyèios pa- liau lieka svarbus ne tik dvasinio to-
(Vasilijaus) Didþiojo ordino siela ta- verstos staèiatikiø cerkvëmis. Smar- bulinimo, bet ir ðvietimo bei kultû-
po ðv. Juozapatas. 1932 metais ordi- kiai bazilijonai nukentëjo ir soviet- ros centras, prie kurio kaip kadaise
nas buvo pavadintas jo vardu ir meèiu, todël dabar norint savo baþ- veikia sekmadieninë mokykla, vyks-
dabar vadinasi Ðv. Juozapato bazili- nyèias ir vienuolynus atstatyti, res- ta ávairûs renginiai. Pagaliau ir të-
jonø ordinas, pasaulyje jam priklau- tauruoti, bazilijonams reikës dide- vams bazilijonams skirtoji mokslinë
so apie 650 nariø. Generalinë tëvø liø pastangø ir materialiniø iðtekliø. konferencija, prasidëjusi Ðiauliuo-
bazilijonø valdyba veikia Romoje, o Ðvè. Trejybës baþnyèioje Vilniuje se ir Bazilionuose, neatsitiktinai bu-
jai pavaldþios 10 provincijø ávairiose atkuriamieji darbai vyksta, o lygia vo apibendrinta ir uþbaigta Ðvè. Tre-
pasaulio ðalyse. greta - ir pamaldos. Baþnyèia, kur jybës baþnyèioje ir ðalia esanèiose
Ðio ordino vyskupais buvo ðven- dvasine ir ðvietëjiðka veikla reiðkësi ðv. vienuolyno patalpose. Èia ákurtas
tinami tik vienuoliai, todël svarbu Juozapatas ir kiti þymûs unitø dvasi- Bazilijonø ordinas ir buvo Bazilijo-
buvo juos suburti ir tinkamai ið- ninkai, dabar yra ir Vilniaus ukrainie- nø Lietuvos provincijos centras.
mokslinti. Tëvai bazilijonai leido èius telkianti vieta. Sielovados ir baþ-
Visus suþavëjo
Bazilionai
Kaip pabrëþë tëvas Porfirijus
Pidruènij, apskritai niekur pasauly-
je ligi ðiol nebuvo surengta bazilijo-
nams skirta konferencija, tad Lietu-
va ðitai padarë pirmoji. Kalbëdamas
apie mokslinæ konferencijos reikð-
mæ sveèias ið Romos pabrëþë, jog
ðios Lietuvoje praleistos dienos vi-
siems dalyviams suteikë daug nau-
jø idëjø, o svarbiausia, matyt, tai,
kad tokias konferencijas reikia iðplë-
toti ir á kitas ðalis. Veikiausiai antro-
ji konferencija bus surengta Ukrai-
noje. Suprantama, jog visa konfe-
rencijos praneðimø medþiaga bus ið-
spausdinta ukrainieèiø ir lietuviø
kalbomis, ðitai ásipareigojo Lvove
veikianèios leidyklos ,,Misionierius“
direktorius dr. Marjan Lozynski.
Beje, ,,Misionieriaus“ direkto-
rius áþvelgë trejopà konferencijos
vertæ. Pirmiausia religinæ, nes tai esàs
puikus pavyzdys, kaip vaisingai gali
bendradarbiauti dviejø krikðèionybës
ðakø atstovai - Romos katalikø ir
Graikø apeigø katalikø. Antroji ver-
të - graþus tautø draugystës pasireið-
kimas, ypaè kai Bazilionuose darniai
skambëjo vietos mokyklos mokslei-
viø lietuviðkos ir ið Ukrainos atvyku-
sio baþnytinio choro ukrainietiðkai
Pasak Vilniaus ukrainieèiø drau- dainuojamos dainos. ,,Pasaulyje, ku-
riame vis daugiau vyrauja materiali-
niai ir merkantiliniai interesai, ásiti-
kinau, kokia tauri yra lietuviø tauta,
uþ tai ir norime jums visiems nuoðir-
dþiai padëkoti“, - toliau plëtojo savo
mintá dr. M. Lozynski. Kaip treèià
konferencijos akcentà, jis pabrëþë
tarptautinio mokslinio bendradar-
biavimo svarbà. Tai galima ir ateityje
gilinti, plësti, nes tai reikðminga no-
rint giliau suvokti ir Lietuvos, ir Uk-
rainos istorijà ir kultûrà.
Kadangi tëvai bazilijonai, atro-
do, pasiryþæ savo baþnyèias ir vienuo-
lynus atstatyti, jø veiklà atgaivinti, tai
labai prireiks ir mokslo þmoniø þi-
niø ir pastangø. Tuo ásitikinusi Lvo-
vo nacionalinio Ivano Franko uni-
versiteto mokslinës bibliotekos dar-
buotoja Svetlana Zinèenko. Jà, kaip
ir minëto universiteto Istorijos ka-
tedros doc. dr. Virà Frys, tiesiog su-
þavëjo antroji konferencijos diena,
kuri vyko maþame Bazilionø mies-
telyje. Ðis miestelis unikalus jau to-
dël, kad vienintelis pasaulyje áamþi-
no bazilijonø ordino veiklà - kadai-
se vadinosi Padubysys. 1749 m. á
miestelá buvo pakviesti vienuoliai
bazilijonai, kurie ákûrë vienuolynà,
mokë vaikus. Ádomu, jog bazilijonai
aptarnaudavo ir gretimø parapijø
tikinèiuosius. Aukojo ðv. Miðias pa-
gal lotynø apeigas, iðskyrus gal tik di-
dþiàsias ðventes, kai suvaþiuodavo
daug Rytø apeigø tikinèiøjø - tada
ðv. Miðios bûdavo aukojamos pagal
Rytø apeigas. 1832 m. caro valdþia
vienuolynà uþdarë, o vienuolius ið-
keldino á Vilniø. Baþnyèia ir vienuo-
lyno pastatai buvo perduoti valdþios
atsiøstam staèiatikiø ðventikui. 1919
m. baþnyèia ir vienuolynas buvo grà-
þinti Romos tikëjimo katalikø baþ-
nyèiai, þmonës susigràþino ir mies-
telio vardà - Bazilionai.
Tame miestelyje bazilijonams
skirtoji konferencija vyko labai gyvai,
kuo aktyviausiai dalyvaujant vietos
mokyklos mokytojams, mokslei-
viams, taip pat ir parapijieèiams. Be-
je, net ir tëvai bazilijonai vëliau prisi-
paþino, suþinojæ konferencijoje labai
daug naujo, o tokio nuoðirdaus su-
tikimo Bazilionuose net ir nelaukæ.
Danguje apgins
ukrainieèiai
Iðkilo ir mokslinio pobûdþio pro-
blemø, á kurias mûsø istorikams dar
reikës rasti atsakymus. Kai kurias tø
problemø apibendrino dr. A. Vasiliaus-
kienë. Pirmoji: kodël prieð pustreèio
ðimtmeèio á Padubysá buvo pasikvies-
tas ne kuris kitas ordinas, o bûtent ba-
zilijonø? Antroji problema iðkyla pa-
nagrinëjus bazilijonø ataskaitas, vizita-
cijos aktus ir kitus dokumentus. Ið jø
aiðkëja, kad daþniausiai tëvai bazilijo-
nai buvo kilæ visai ne ið Ukrainos, kaip
galima tikëtis, bet ið Þemaitijos. Tie vie-
nuoliai buvo gimæ lotynø katalikø apei-
gø ðeimose. Kokia jëga ir aplinkybës
juos patraukë ne á lotynø apeigø vie-
nuolynus, o prie Rytø apeigø vienuo-
liø bazilijonø, lieka paslaptis. Tuo ir
ádomus istorijos mokslas, kad palieka
pravertas duris norintiems áeiti. Reikð-
minga ir tai, jog ði bendra istorinë Lie-
tuvos ir Ukrainos patirtis rûpi abiejø
ðaliø istorikams, jau nekalbant apie tai,
jog yra ir Bazilijonø ordino istorijos
reikðminga ir tyrinëtina dalis.
Apie asmeninæ bendravimo ir
bendradarbiavimo patirtá su ukrainie-
èiais, taip pat ir su ðios tautos dvasi-
niais vadovais baigiamojoje konferen-
cijos dalyje kalbëjo monsinjoras Al-
fonsas Svarinskas. Jis su ukrainieèiais
artimiau susipaþino kalëdamas sovie-
tø gulaguose. Ten kalëjo taip pat Uk-
rainos partizanø, inteligentø ir
Baþnyèios vadovø. Vienoje kameroje
3 metus lietuviui kunigui teko sëdëti
ir su kardinolu Juozapu Slipyj (Jo-
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
sephos Slipyj). Susirgæs plauèiø uþde-
gimu kardinolas buvo perkeltas á mir-
tininkø kamerà, o kunigui A. Svarins-
kui teko eiti felèerio pareigas, taigi gy-
dyti ir ukrainieèiø kardinolà.
Monsijorui A. Svarinskui teko
dalyvauti, kai kardinolo J. Slipyj pa-
laikai buvo perlaidojami Lvove. Lëk-
tuvas su palaikais atskrido ið Romos
ir visas tas 12 km kelias nuo oro uos-
to iki Ðv. Juro baþnyèios buvo papuoð-
tas iðkilmingais vartais, vyko iðkilmin-
gos eisenos. Prie Kaliniø vartø ávyko
mitingas, nors sovietø valdþia Ukrai-
noje dar buvo stipri. Tris dienas Uk-
rainos þmonës ëjo atsisveikinti su sa-
vo kardinolu, kuris balzamuotas pa-
laidotas stikliniame karste.
Monsinjorà A. Svarinskà þavi,
kaip ukrainieèiø tauta sugeba pa-
gerbti savo kankinius: net ir neturë-
dami tinkamø sàlygø ukrainieèiai jau
kanonizavo 28 kankinius ir palai-
mintuosius. Peremyðlio vyskupas
Georgijus Lakota, su kuriuo A. Sva-
rinskas taip pat sëdëjo viename ba-
rake, jau taip pakeltas á Altoriø gar-
bæ. Todël mons. A. Svarinskas sako-
si esàs ramus, nes þino, jog danguje
ukrainieèiø bus apgintas.
Monsinjoras lietuvius kvieèia dau-
giau bendrauti ir draugauti su ukrai-
nieèiais, nes tarp slavø tautø geresniø
draugø uþ ukrainieèius tikriausiai ne-
turësime. Ko gero, ir ukrainieèiai la-
bai panaðiai pasakytø apie lietuvius.
Bent jau konferencijoje tokia abipu-
siðko supratimo dvasia tvyrojo.
Ryðkëja ir visuotinës
Baþnyèios kontûrai
JE vyskupas Juozas Tunaitis pa-
sidþiaugë, kad bazilijonai laiku susig-
riebë Atgimimo metais, kai dar vei-
kë kiti nuosavybës gràþinimo ástaty-
mai. Dabartinis ástatymas neleidþia
gràþinti pastatø, kurie buvo nusavin-
ti carinës valdþios metais. Svarbu ir
tai, kad jau buvo ásisteigusi Vilniaus
ukrainieèiø draugija, kuri dëjo dide-
les pastangas, kad Ðvè. Trejybës baþ-
nyèia ir dalis vienuolyno pastato bû-
tø gràþinta bazilijonams. Pretenden-
tø á ðiuos pastatus buvo tiek ir tiek.
Prireikë ávairiø paþymø ið Lietuvos
istorijos instituto, Paminklø konser-
vavimo instituto ir daugelio kitø
ástaigø. Didelæ reikðmæ turëjo tas
faktas, kad ðioje baþnyèioje dirbo, o
vienuolyne gyveno unitø vyskupas
ðv. Juozapatas (Kuncevièius). Kad
minëti pastatai bûtø gràþinti bazili-
jonams, pirmasis pritarë jau amþi-
nà atilsá kardinolas Vincentas Slad-
kevièius, tos paèios nuomonës bu-
vo arkivyskupas Julijonas Stepona-
vièius ir dabartinis kardinolas Aud-
Lietuviø-ukrainieèiø istorikø asociacijos prezidentë dr. Aldona Vasiliauskienë
Ðv. Juozapato licëjaus (Ternopilio apskritis, Buèaèiai) prefektui tëvui Martinui
Borisui Chaburskiui OSBM dovanoja savo knygà „Monsinjoras Jonas Juodelis“
13
rys Juozas Baèkis. pasidþiaugë, jog Kijevo ir Ukrainos va- Lietuvos Respublikos Seimo pir- dangi gyvena netoliese, lygiai su to-
Vilniaus kunigø seminarijos dovai bei politikai, su kuriais jam teko mininko pavaduotojas Vytenis An- kiu paèiu malonumu kartkartëmis
rektorius kun. Gintaras Gruðas pri- uþmegzti ryðá, yra krikðèioniðko tikëji- driukaitis taip pat dþiaugësi pavyku- pasiklauso ir staèiatikiø Ðv. Dvasios
minë, kad seminarijoje kartu su bû- mo atstovai, suprantantys dvasinio ug- sia konferencija, kartu pakvietë Lie- cerkvëje bei katalikø Auðros Vartø
simaisiais Lietuvos kunigais moko- dymo reikðmæ. R. Ozolas tvirtino jau- tuvos ukrainieèius ir kitas tautiniø koplyèioje vykstanèiø pamaldø.
si ir 3 bazilijonai. Pasak rektoriaus, èiàs ið konferencijos dalyviø sklindan- bendrijø visuomenines organizacijas Ið tiesø tai ir yra Vilnius - dau-
tai abipusiðka nauda: bazilijonai ge- èià bendradarbiavimo dvasià, o tai la- daugiau bendrauti su Seimu, uþtik- giatautis, ávairiø kultûrø, spalvingos
riau suvoks Lietuvos katalikø baþny- bai svarbu mûsø trapiame pasaulyje. rino, jog savo ruoþtu ir Seimas ne- architektûros miestas, turtingas ávai-
èios ir mûsø kraðto realijas, o 70 bû- Jei kartais paslapèiomis susimàstome, liks kurèias tautiniø bendrijø balsui. riø religiniø bendruomeniø apeigø.
simøjø kunigø geriau paþins bazili- ar bus apokalipsë, tai panaðûs rengi- V. Andriukaitis tvirtino kartais uþei- Tuo jis ir nuostabus.
jonus. Rektorius G. Gruðas labai niai teikia viltá: jeigu apokalipsë ir bus, nàs á Ðvè. Trejybës baþnyèià pasiklau- Gediminas Zemlickas
pritarë sumanymui iðspausdinti tai tikrai dar ne ðiandien. syti puikaus choralo skambesio. Ka- Autoriaus nuotraukos
konferencijos praneðimø medþiagà,
kurià galima bus naudoti ir studijø
reikalams. Dëkodamas puikios kon-
ferencijos organizatoriams ir daly-
viams rektorius pastebëjo, kad ðio-
je veikloje galima akivaizdþiai maty-
ti dviejø krikðèionybës ðakø - Rytø
ir Romos lotynø apeigø - vienybës
pasireiðkimà, per kurá ryðkëja ir vi-
suotinës Baþnyèios kontûrai.
Kai ðirdys prisipildo
gerumo
Vilniaus apskrities ðvietimo tary-
bos pirmininkas Jonas Endriukaitis
pastebëjo, jog sunkiau negu baþny-
èiø ir vienuolynø pastatus atkurti
dvasinæ þmoniø bûsenà. Ðtai kodël
taip svarbu, kad Vilniaus kraðte gy-
vuotø tautiniø maþumø gyventojø
mokyklëlës, o jø mokiniai ir mokyto-
jai daugiau suþinotø ir apie bazilijo-
nø veiklà. Tai neatsiejama kraðto ir
visos mûsø ðalies istorijos, ðvietimo
ir kultûros dalis, - tokià savo mintá
galëtume pridëti, pratæsdami J. En-
driukaièio pasakymà. Apskrities ðvie- JE vyskupas Juozas Tunaitis, Bazilijonø generalinës kurijos Romoje atstovas tëvas Porfirijus Pidruènij OSBM, Lietuviø-ukrainieèiø
timo tarybos pirmininkas jau kreipësi
á dr. A. Vasiliauskienæ, kad ji Vilniaus
istorikø asociacijos prezidentë dr. Aldona Vasiliauskienë ir Lietuviø-ukrainieèiø istorikø asociacijos narys, vertëjas Stefanas Luðèeviè
kraðto mokytojams paskaitytø pa-
skaità apie bazilijonus - baltà istori-
jos puslapá laikas uþpildyti.
Kad panaðûs renginiai ðirdis pri-
pildo gerumo, rodo ir toks pavyzdys.
Uþteko Vilniaus ukrainieèiø draugi-
jos pirmininkei N. Ðertvytienei uþsi-
minti, jog bûtø gerai Bazilionø mies-
telio moksleivius atveþti á ekskursijà á
Vilniø, parodyti sostinës su bazilijo-
nais susijusias istorines vietas, kai
gerb. J. Endriukaitis uþtikrino: tokiai
kelionei autobusà tikrai pavyks surasti.
J. Endriukaièiui atrodo labai svarbu,
kad ir Lietuvos mokytojams bûtø su-
rengta kelionë á Ukrainà, kur per ba-
zilijonus galima rasti daug mûsø tau-
tas, o ðiandien ir atskiras valstybes sie-
janèiø bendrø ðaknø - jas bûtina þino-
ti, puoselëti istorinæ atmintá.
Lietuvos-Ukrainos draugijos pir-
mininkas Romualdas Ozolas, kuris,
beje, vidurinæ mokyklà yra uþbaigæs ne
kur kitur, o Bazilionuose, taip pat pa-
brëþë Lietuvos ir Ukrainos visapusið-
kà ryðiø stiprinimo svarbà. Kalbëtojas
Per pertraukëlæ: diskutuoja tëvas Porfirijus Pidruènij OSBM, LR Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis
ir Vilniaus ukrainieèiø draugijos pirmininkë Natalija Ðertvytienë
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas konferencijos baigiamojoje dalyje pasidalijo savo prisiminimais ið sovietiniø gulagø
14 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

AR LIETUVIAI PAKARTOS INDËNØ TRAGEDIJÀ?

Vydas Astas
Parduoti Lietuvos þemæ uþsienie-
èiams? Dël to, rodos, nekyla dideliø
diskusijø nei Seime, nei þiniasklaido-
je. Apsvarstyta Seimo posëdyje, kaip
vienas ið daugelio kasdieniðkø klau-
simø, ir nutarta – parduoti; na, kol
kas ne visai laisvai, o nustaèius tam
tikras sàlygas. Ir kà gi tauta, visuo-
menë? Tarsi ir nepastebëjo nuolati-
niø smulkiø skandalø erzelynëje. Ty-
jà sugráþti. Lieja dabar kraujà dël savojo
Izraelio, o galëtø parduoti ir neblogai
pelnyti. Þinome, kas iðtiko Amerikos in-
dënus, pardavusius savo þemæ uþ stikli-
nius karoliukus ir „ugniná vandená“. Ne-
turi ir neþino savo þemës èigonai, bet var-
gu ar galima bûtø jiems to pavydëti. Tau-
ta ir þemë, - tai gyvybinis ryðys, kruvinas,
prakeiktas, iðganingas, saugantis, maiti-
nantis. Be þemës, be tëvynës þmogus -
kaip be motinos, vargðas klajûnas, paukð-
tucijoje þemë priklauso liaudþiai.
Kodël gi dabar lengva ranka ruo-
ðiamasi pataisyti pagrindiná ðalies ásta-
tymà – Konstitucijà, vienà ið paèiø svar-
biausiø jos postulatø, Konstitucijà,
kuri stabilioj valstybëj galioja ðimtme-
èius ir ðimtmeèiams nustato, kaip gy-
venti ir bûti, visø pirma garantuoda-
ma bûties saugumà? Kodël laisva va-
lia, be okupanto prievartos atiduoda-
ma tai, kà kaip dovanà ir priesakà pa-
liams, tai galima bûtø tikëtis, kad jø bal-
sas bûtø iðgirstas. Ypaè jeigu jos veiktø
kartu. Juk Sàjunga nesusilpnës ir ne-
praras savo privalumø, jei kai kurios ða-
lys turës skirtingas konstitucijas ir skir-
tingus ástatymus. Kas bendra, tai ben-
dra, bet ne viskas. Kitaip – niveliacija,
valstybiø savarankiðkumo ir nepriklau-
somybës praradimas, kitaip – jau pana-
ðu á tai, kur buvome, á Sovietø Sàjungà,
tautø kalëjimà.
bûtø kur ir kuris jau nebeturëtø pasa-
ulyje atsvaros. Svajojanèiø ir trokðtan-
èiø valdyti pasaulá buvo visais laikais,
daugybë imperijø suþlugo iðsigimusios,
supuvusios ið vidaus, didþiausia ið jø –
pasaulinio socializmo lageris aprëpë
treèdalá pasaulio. Taèiau, kaip matome,
pati svajonë nemirë ir ðiuolaikinës tech-
nologijos jos ágyvendinimà daro vis la-
biau ámanomà.
Dar pamatysim, kuri idëja nugalës
– Jungtiniø Tautø ar Jungtiniø Valstijø.

Gedimino Zemlicko nuotrauka

la, tokia maloni valdþios ausiai... Þemës uþsienieèiams pardavimas ðioje
O juk maþiau kaip prieð deðimtá me- tendencijø kovoje lenkia svarstykliø lëkð-
tø referendumu priimtos Konstituci- tæ Jungtiniø Valstijø pusën. Ar Lietuva
jos preambulëje iðdidþiai pareiðkëm pa- nekovos uþ save? Ar parduos savo þe-
sauliui: „lietuviø tauta, ákûnydama pri- mæ, kaip jau daug kà, kas priklausë visai
gimtinæ þmogaus ir Tautos teisæ laisvai tautai, pardavë? Deja, dël to netapo
gyventi ir kurti savo tëvø ir protëviø þe- turtingesnë, lengvai atëjæ pinigai leng-
mëje... skelbia ðià Konstitucijà”... Ir, uþ- vai ir iðëjo, net skolø nepadengë.
tvirtindami, kas pasakyta, Konstitucijos Lietuvos politikai, kalbëjæ þemës
47 straipsnyje áraðëm: Lietuvos þemë, pardavimo klausimu, lietë tik ekono-
vidaus vandenys, miðkai gali priklausyti miná aspektà. Juos galima suprasti –
tik Lietuvos pilieèiams. kaip ubago terbos taip ir valdþios mai-
Tad kaip gi bus dabar su tëvø ir ðo nepripilsi, valdþiai pinigø amþinai
protëviø þeme? Arba, kas dar svar- reikës. Ir valdininkams bûtø proga pa-
biau, - kaip bus su tauta, kai ji nebe- siðildyti rankeles parduodant valstybi-
turës savo þemës? næ þemæ. Galima suprasti ir tuos, ku-
Klausimas ne toks jau kasdieniðkas, rie tikisi ið þemës pardavimo neblogai
kad já, kaip eiliná, daug nemàstydami nu- pasipelnyti: pigiai supirkti, brangiai
lemtø keliasdeðimt Seimo nariø, per parduoti, jie ðauks uþ. 75 tûkstanèiai
rinkimus gavusiø koká penktadalá visø Lietuvos alkoholikø irgi pritars. Gal-
rinkëjø balsø. Be to, rinkimø programo- bût norës parduoti ir kai kurie dori
se apie þemës pardavimà uþsienieèiams ûkininkai, nuvaryti nuo koto þemës
iðvis nebuvo skelbta, taigi rinkëjai, bal- Raðytojà Vydà Astà, jo sûnø ðá kartà sudomino ir raðinys „Mokslo Lietuvoje“ ûkio reformatoriø... Kà parduosim po
suodami uþ vienà ar kità partijà arba tis be lizdo, svetimas tarp svetimø, pa- liko pranokëjai, savo kraujà uþ jà lie- Europos Sàjungos raidà veikia dvi to? Jûrà?.. Kam Lietuvai jûra, jei savo
kandidatà á Seimo narius, negalëjo ið- smerktas dþiûti, nykti, pasmerkta jo kal- jæ, tai, kas tautai brangiausia, be ko ji tendencijos. Viena ið jø Europà kuria laivynà jau pardavëm. Tada gal orà,
reikðti savo nuostatos þemës klausimu ba, paproèiai ir tikëjimas, pasmerktos në nebûtø tauta? Ir kokià teisæ turi kaip savarankiðkø, nepriklausomai be- vandenis, tëvà ir motinà?..
ir, vadinasi, nesuteikë jokiø ágaliojimø protëviø knygos ir dainos, vëjas kaip smil- tai daryti keliasdeðimt deputatø? sitvarkanèiø tautiniø valstybiø ben- Istorijoje jau buvo parduodanèiø
tà daryti savo iðrinktam Seimui. Konsti- tis iðneðios senoliø iðmintá, o broliai ir se- Sakoma, kad to nori Europos Sà- druomenæ, kurioje kartu sprendþia- Lietuvà – dalimis ir visà iðkart. Sunkiai,
tucijà skelbë tauta, todël tik tauta ir gali serys nepaþins vienas kito. junga. Bet jeigu mes nenorim, tai kaip mos bendros visam þemynui proble- bet Lietuva vis nusikratydavo vergijos.
keisti esminius Konstitucijos teiginius. Tëvyne, „neveltui boèiai tave taip tada. Ar dëlto mûsø á Sàjungà nepri- mos. Kita verèia Europà viena valsty- Ðis pardavimas klastingesnis – todël, kad
Kas apskritai yra tauta, vertëtø pri- gynë“! - anot poeto. ims? Ar Sàjungai tai pagrindinis klausi- be su viena vyriausybe, vienu parla- bûtø nepastebimas, lëtas. Lietuvos plo-
siminti ðia proga. Paprasèiausiame api- Ir kas tik nesikësino jà iðplëðti? Ru- mas? Gal ne. Gal ámanoma derëtis? mentu. Tautinës valstybës pamaþu ið- tas 65 tûkstanèiai kvadratiniø kilomet-
brëþime ji apibûdinama kaip „istoriðkai sai, vokieèiai, lenkai, totoriai... Amþinos Lenkija, kiek þinoma, derasi dël aðtuo- nyksta, tautos susimaiðo tarpusavyje, rø. Atëmus miestus, kelius, liks kokie 50-
susidariusi þmoniø bendruomenë, tu- kovos. Kraujo nemunai nutekëjo... niolikos metø pereinamojo laikotarpio, visur galioja ta pati teisë, tie patys ásta- 55 tûkstanèiai kvadratiniø kilometrø þe-
rinti bendrà þemæ, kalbà, istorijà...“. Þe- Grieþdami dantimis ið nuoskau- nors lenkø deðimtá kartø daugiau negu tymai, svarbiausia laisvë – kapitalo lais- mës ûkio paskirties þemës. Vidutinë
më, kaip matome, yra pirmoje vietoje. dos, lietuviai pasiraðë Liublino uni- lietuviø ir savo ðaly jie sudaro apie 98 vë. Buvusios valstybës administruoja hektaro kaina ðiuo metu nesiekia 1000
Ið tikrøjø kaip be savo þemës? Mûsø jà. Taèiau ir po jos iki pat abiejø tau- procentus visø gyventojø, taigi ne taip joms priklausantá regionà, kaip, tarkim, litø. Turëk, þmogau, 5-6 milijardus litø
tremtiniai, pabëgëliai tà patyrë, jø iðgy- tø Respublikos padalijimo galiojo lengva bûtø juos praskiesti, taèiau net koks Kupiðkio rajonas administruoja (1,5 milijardo doleriø) ir nupirksi visas
venimai, giedoti ir neiðgiedoti, raudoti Lietuvos Statutas, draudæs Lietuvo- jie áþvelgia galimos kolonizacijos pavo- savo teritorijà. Vël panaðu á kai kà Lietuvos þemes. Tokiø þmoniø pasau-
ir neiðraudoti, – neiðsemiama skausmo je svetimðaliams ásigyti dvarus. Tai jus. Maþytës Lietuvos, kurioje lietuviai mums jau paþástamà, ar ne? lyje yra ne vienas ir ne du. Arba, saky-
jûra. Tik viltis sugráþti á tëvynæ palaikë ði- apsaugojo nuo abiejø tautø maiðy- sudaro tik 80 procentø visø gyventojø, Ir tai dar ne viskas – tolesnëje ðios sim, x ðalis panorës perkelti milijonà sa-
tø bedaliø, „beþemiø“ dvasià, këlë dël mosi ir Lietuvos kolonizacijos beveik parlamentarai puola á Europos glëbá tendencijos perspektyvoje Europos Sà- vo pilieèiø kitur ir finansuos þemës to-
jos á kovà. Pasiþvalgykime plaèiau. Ar du ðimtus penkiasdeðimt metø. (galima já vadinti ir spàstais) staèia gal- junga jungiasi su panaðiomis sàjungo- kiam tikslui pirkimà. Lietuvëlës klima-
daug pasaulyje tautø be þemës? Iðvaryti 1918 m. atkurtos nepriklausomos va. Palaukit, o gal Sàjungai irgi mûsø rei- mis kituose þemynuose (jø uþuomaz- tas pakenèiamas, þemës derlingos, ðis
ið Palestinos þydai, ilgus ðimtmeèius kla- Lietuvos konstitucijos „tëvai“ taip pat kia? Gal ir ji gali atsiþvelgti á mûsø po- gos jau yra ir vis tvirtëja), sudarydama kraðtas jiems visai tiktø, o 1,5 milijardo
jojæ po pasaulá, nepaliovë svajoti apie Pa- akcentavo þemës priklausymà tautai ir reikius, á toká paprastà reikalavimà tu- pasauliná konglomeratà – Naujàjà pa- doleriø (tiek kainuoja atominis povan-
þadëtàjà þemæ, kol galø gale gavo teisæ á jos pilieèiams. Net sovietinëje konsti- rëti tautai iðlikimo garantijas, dar dau- saulio santvarkà su pasauline vyriausy- deninis laivas) yra vienas juokas. Gali-
giau „teisæ laisvai gyventi ir kurti savo be prieðaky. Ðios krypties ideologams, ma spëti, kad patraukliausias bûtø pa-
tëvø ir protëviø þemëje“. Jeigu demo- vadinamiesiems globalistams, tautinës jûris, Klaipëdos ir Vilniaus kraðtai. Yra
KLAIPËDOS
kratiniai Vakarai taip rûpinasi þmogaus valstybës yra kaip krislas aky. Sienos, guodþianèiøjø, kad niekas mûsø þemës
UNIVERSITETAS teisëmis, tai gal neturëtø nubraukti ir muitai, kalbø, kultûrø, religiniai barje- tuoj nepuls pirkti. Tuoj ar ne tuoj, ne
ðios, pamatinës, teisës, kurios sàlyga - rai juos erzina, politinis, ekonominis, taip svarbu. Svarbu, kad tam sukuria-
praneða, kad 2002 m. kovo 22 d. 10 val. Klaipëdos universiteto Rek- þemë yra tautos ir jos pilieèiø. Ne vien karinis savarankiðkumas, mëginimai mos teisinës sàlygos, kurias atðaukti bus
torato posëdþiø salëje (104 k., H. Manto g. 84, Klaipëda) vyks vieðas ha- Lietuva ir Lenkija galëtø reikalauti ðios konkuruoti su jø pasaulinëmis kompa- sunkiau, negu dabar patvirtinti. Galbût
bilitacijos komiteto posëdis, kuriame dr. AUDRONË JUODAITYTË gins teisës uþtikrinimo, bet ir dauguma nau- nijomis siutina. Jiems bûtø graþu ið sa- procesas, pavadinkime já taip, kaip de-
socialiniø mokslø srities edukologijos krypties (07 S) darbà tema „VAI- jai stojanèiøjø á Sàjungà valstybiø, kurios vo dangoraiþiø matyti Þemæ kaip Jung- ra – kolonizacija arba Lietuvos pardavi-
KYSTËS FENOMENO PEDAGOGINËS REKONSTRUKCIJOS“. visos yra nedidelës ir joms, skirtingai tines Pasaulio Valstijas, kaip vientisà mas, tæsis deðimtmeèius ir ðimtmeèius,
nuo didþiøjø Europos valstybiø, pavo- erdvæ prekëms, kapitalui, þmonëms ju- tik dëlto ðirdþiai ne ramiau. Jei ne sau
Habilitacijos komitetas: jinga pardavinëti savo þemæ uþsienie- dëti, ir visa tai valdytø, þinoma, jie patys, kasam duobæ, tai vaikams.
prof. habil. dr. Vytautas JAKAVIÈIUS (Klaipëdos universitetas, so- èiams. Jeigu visos maþosios pateiktø pa- keli ðimtai iðrinktøjø, visus kitus ið esmës Þemë visø pirma priklauso tautai
cialiniai mokslai, edukologija, 07 S) - komiteto pirmininkas; grástus argumentus ir tartø ryþtingà ne paversdami vergais, primesdami tota- ir tik paskui asmeniui, kuriam jà val-
nariai: dël savo þemës iðpardavimo svetimða- litariná reþimà, nuo kurio pabëgti jau ne- dyti asmeninës nuosavybës teise su-
prof. habil. dr. Eugenija ADAÐKEVIÈIENË (Klaipëdos universite- teikë tauta. Tai reikëtø ásidëmëti vi-
tas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S); Kryþiaþodþio „Profesorius“, spausdinto 2001 m. Nr. 22, atsakymai siems. Dël teisës parduoti þemæ uþ-
prof. habil. dr. Rimantas LAUÞACKAS (Vytauto Didþiojo universi- VERTIKALIAI: sienieèiams, jeigu jau iðkilo toks klau-
tetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S); 2) Originalumas. 3) Sala. 4) Odë. 5) Nata. 6) Puta. 7) Pinta. 10) Aki- simas, turëtø nuspræsti pati tauta, o
prof. habil. dr. Vilija TARGAMADZË (Vytauto Didþiojo universite- stata. 11) Uodas. 12) Pelë. 14) Pasterizacija. 15) Raguvos. 18) Ðûkis. 20) ne saujelë politikø. Tada nors kiekvie-
tas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S); Pilnatis. 21) Panika. 22) Gausa. 23) Randas. 25) Lavina. 27) Kasa. 28) nas þinos, uþ kà atidavë balsà ir kokià
prof. habil. dr. Marija BARKAUSKAITË (Vilniaus pedagoginis uni- Ánamis. 30) Upë. 34) Notaras. 38) Pastaba. 40) Patinas. 42) Agatas. 43) dalià pasirinko sau ir ainiams.
versitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S); Vulkanas. 44) Ropë. 46) Pabaisa. 49) Asla. 50) Paroda. 53) Zebras. 54) Auksu visos durys atidaromos, sa-
prof. habil. dr. Danguolë BERESNEVIÈIENË (Lietuvos teisës uni- Alus. 56) Oras. 57) Aga. 58) Oda. 60) Senë. kë romënai arba – papildant ­ jei ne-
versitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S); HORIZONTALIAI : palenkia kardas, palenkia auksas. Lie-
prof. habil. dr. Algirdas GAIÞUTIS (Lietuvos mokslø akademija, hu- 1) Protas. 8) Dvarai. 9) Klausimas. 11) Upë. 13) Lapai. 15) Raktai. tuva, tiek ðimtmeèiø narsiai kovojusi uþ
manitariniai mokslai, filosofija, 01 H). 16) Ydos. 17) Naðta. 19) Sula. 23) Rasa. 24) Intelektualumas. 26) Kava. kiekvienà savo þemës pëdà, dabar gun-
28) Ámantrumas. 29) Karalius. 30) Usnis. 31) Valas. 32) Tûzas. 33) Kora- doma pinigø maiðu, globalistams pliauk-
Su habilitacijos darbu galima susipaþinti Klaipëdos universiteto ir nas. 35) Skëriai. 36) Iþas. 37) Cyp. 39) Ûpas. 41) Aha. 43) Virëjas. 45) ðint dël panikos Europos Sàjungos bo-
Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekose. Tabu. 46) Praba. 47) Lapë. 48) Bala. 51) Aktas. 52) Kataklizmas. 55) Gal- tagu. Atsilaikysim ar ne? Jei ne, tai su-
Rektorius vos. 59) Spanguolës. 61) Absurdas. 62) Amas. 63) Kabinetas. die, Lietuva, moriturus te salutat!
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
Kodël eksperimentuojama su Kultûros ir meno institutu?
Mokslo reforma Kultûros ir me-
no institute vykdoma pagal valdininkø
supratimà. Jei 1995 m. ir 1996 m. þy-
mûs Lietuvos ir Norvegijos mokslinin-
kai ekspertai, susipaþinæ su darbais,
gerai ávertino instituto veiklà (nepaisant
to, instituto administracija panaikino
Senovës baltø kultûros kryptá, paliko
tik temà), tai 1997 bei 2001 m. eksper-
tai, nesusipaþinæ su darbais, instituto
bei senovës baltø kultûros tyrimus
nepagrástai apibûdino neigiamai. Kaip
vertinti institutà, nurodþiusi administ-
racija bei Ðvietimo ir mokslo departa-
mentas. Tad institutà siûloma likviduo-
ti, sujungiant su Filosofijos institutu á
vienà Kultûros ir filosofijos institutà
(KFI), ásteigiant taip pat atskirà Socia-
liniø tyrimø institutà (STI). Iðaiðkëjo,
kad senovës baltø kultûros tyrinëjimai,
vykdomi 11 metø, dingo. Teko kelis
kartus þodþiu ir raðtu dël klaidingø
iðvadø kreiptis á administracijà ir
ekspertus, klaidos nebuvo iðtaisytos.
Atsakymo negavau iki ðiol. Matyt,
ieðkoma bûdø, kaip panaikinti mi-
nëtà temà, nors dabar pagal jà dir-
ba 3 mokslo daktarai, du ið jø jau pa-
raðæ habilitacinius darbus.
Bûdama temos „Senovës baltø
kultûros ir simboliø tyrimai“ vadovë,
instituto mokslinës tarybos narë,
pradëjau ieðkoti teisybës dël eksper-
tiziø, manydama, kad padedu admi-
nistracijai. Taèiau pajutau, kad mano
darbus imta neigti, net gàsdinama
„uþèiaupti burnà“, atleisti ið darbo.
Visai neaiðku, kokiu pagrindu pri-
imami reorganizaciniai siûlymai dël
mûsø instituto. Paprasèiausiai yra ne-
silaikoma ástatymø. Mûsø instituto
mokslo taryboje joks restruktûrizaci-
jos projektas nesvarstytas, nes direk-
torius prof. A. Matulionis, akademikas
A. Gaiþutis ir buvæs direktorius doc.
S. Juknevièius rengë mûsø instituto
prijungimo prie Filosofijos ir sociolo-
gijos instituto planus, juos siûlë Moks-
lo ir studijø departamentui, apeidami
instituto mokslo tarybà, o vëliau,
mums piktinantis, kad nesilaikoma ins-
tituto statuto, direktorius tvirtindavo,
kad spaudþia biurokratai, kad esàs Vy-
riausybës nutarimas, jog institutas jau
reorganizuotas.
Tokiu bûdu ðiomis dienomis ruo-
ðiamasi patvirtinti ankstesnës Vyriausy-
bës reformos projektà, kuris labai libe-
ralus, paremtas átakingø valdininkø
nuomonëmis, o ne objektyvia padëties
analize. Norima já pratempti neseniai
valdanèios socdemø partijos rankomis.
Tokie pertvarkymai daromi moty-
vuojant, kad naudinga reformai, bû-
tina efektyvinti mokslà. Taèiau ið tikrø-
jø nëra nei viena, nei kita. Minimø ins-
titutø darbuotojams visiðkai aiðku, kad
tai tik formalus mokslo reformos pa-
teisinimas bei mokslininkø kirðinimas.
Juk Filosofijos ir sociologijos bei Kul-
tûros ir meno institutas dirba labai
efektyviai. Norint tuo ásitikinti pakan-
ka þvilgtelëti á kasmetines mokslinës
veiklos suvestines. Pvz., 2000 m. Kul-
tûros ir meno instituto rodikliai buvo
patys geriausi ið visø humanitariniø
institutø. Dël to já su kuo nors jungti
nëra jokio reikalo, juolab su Filosofi-
jos ir sociologijos institutu, nes dël skir-
tingø abiejø institutø tyrimo objektø
darbo rezultatai po sujungimo tikrai
nepagerës. Todël reformatoriø teigi-
niai, kad ðitokia reforma daroma hu-
manitariniø mokslø labui, nieko neáti-
kina. Ne paslaptis, kad pagrindinis me-
chaniðko institutø jungimo tikslas -
naujo STI ásteigimas, kurá sudarys so-
ciologai ið dabartinio Filosofijos ir so-
ciologijos instituto ir dar papildomai
priimami nauji þmonës, o bûsimajame
KFI tokio didelio naujø darbuotojø
priëmimo nenumatoma, darbø apim-
tys bus siaurinamos.
Pagal Europos Sàjungos patvirtin-
tà mokslø klasifikacijà humanitariniai
ir socialiniai mokslai priklauso skirtin-
goms sritims. Todël sunku patikëti, kad
ðiai reformai, kai Socialiniø tyrimø ins-
titutas kuriamas humanitariniø moks-
lø sàskaita, pritartø Europos Sàjunga.
Tai neatitiktø ir mûsø Vyriausybës pa-
skelbtø prioritetø, kurie yra lietuviø
kalbos, Lietuvos kultûros ir istorijos ty-
rinëjimai (Lietuvos mokslo ir techno-
logijø baltoji knyga, V., 2001, 77 p.). Ap-
skritai valstybinis institutas, kaip ástai-
ga, tebëra itin veiksminga mokslo or-
ganizavimo forma, galinti vykdyti fun-
damentinius kolektyvinius darbus.
Vienas pagrindiniø reformatoriø ar-
gumentø - neva uþsienyje jau nebesà
valstybiniø institutø, kadangi juos ið-
laikyti esà per brangu, netikslus, nes
taip yra ne visur. Savarankiðki valstybi-
niai institutai egzistuoja Vokietijoje,
Suomijoje, Lenkijoje, Èekijoje, kitur.
Nëra pateikta apskaièiavimø, ar daug
sutaupysime panaikindami dabar maþ-
daug 1 milijonà litø per metus atsiei-
nantá Kultûros ir meno institutà, o tai
valstybës mastu nëra daug (tiek iðlei-
dþiama kitoms reikmëms per mënesá
ir net per savaitæ), ir vietoj jo ásteigda-
mi naujus institutus. O þala akivaizdi:
iðskaidomas ilgus metus ugdytas ko-
lektyvas, sumaþinama Lietuvos kultû-
ros tyrinëjimø apimtis. Jei ðiandien në-
ra galimybës finansiðkai iðplësti huma-
nitariniø institutø, kuriø Lietuvoje ir
taip maþai, tik penki, negalima jø ir nai-
kinti abstrakèiai svajojant ið to sutau-
pyti. Jokia civilizuota valstybë netaupo
ið savo mokslo. Juolab nevalia griauti
Kultûros ir meno instituto, kuris atlie-
ka prioritetinius tyrinëjimus.
Yra þinoma, kad mokslo ir studijø
reformai Lietuvoje skirtos milijoninës
lëðos. Ádomu, kam jos panaudojamos.
Juk kaip tik ið tø pinigø reikëtø stiprinti
institutus, ásteigti taip trokðtamà Socia-
liniø tyrimø institutà, gal dar kelis, t. y.
atlikti tikrà mokslo reformà, o ne fikty-
vià, kaip dabar. Ðiuo metu Kultûros ir
meno instituto darbuotojø dauguma
yra menotyrininkai. Jei ið tikrøjø bûtø
svarbi, kaip deklaruojama, mokslo plët-
ra, reikëtø ákurti valstybiná Menotyros
institutà, kurio bûtinybë jauèiama nuo
seno. O vietoje Filosofijos ir sociologi-
jos instituto ásteigti valstybiná Filosofijos
institutà. Negi seniausias mokslas Lie-
tuvoje - filosofija, tiriama nuo XVI a.,
nenusipelno atskiro savo centro?
Blogai, kad neparuoðta mokslo
reforma forsuojama. Jà numatoma
ágyvendinti nuo ðiø metø sausio, lai-
kant 2002 m. pereinamaisiais. Tuo-
met abiejø sujungiamø institutø dar-
buotojai turës bûti atestuojami ir á
bûsimà KFI patekti konkurso bûdu.
Esame átikinëjami, kad Kultûros ir
meno institutas nenaikinamas, vien
restruktûrizuojamas. Bet kam tada
reikalingas konkursas á pakeistà
struktûrà - kadrams valyti? Ásiminë
vienos mûsø atsakingos darbuotojos
konkursà pateisinantys þodþiai: ,,O
kaip atsikratysime blogai dirbanèiø“.
Taèiau ásigilinæ, kas reformos sàlygo-
mis yra blogai dirbantis, pamatysime,
kad tuo galima apkaltinti beveik kiek-
vienà humanitarà ir konkurso metu
subjektyviai neigti jo nuveiktus dar-
bus. Mat dar Rolando Pakso vyriau-
sybë 2001 m. pradþioje reformai vyk-
dyti patvirtino nerealius kriterijus. Jie
skamba ðitaip: ,,mokslo ir taikomo-
sios veiklos konkurencingumas pa-
gal lëðø, gaunamø dalyvaujant tarp-
tautinëse programose, kieká“, o ki-
tas kriterijus - ,,mokslo taikomosios
veiklos aktualumas valstybës institu-
cijoms ir ûkio subjektams pagal lëðø,
uþdirbtø vykdant valstybës instituci-
jø ir ûkio subjektø mokslo ir mokslo
taikomuosius uþsakymus, kiekᓠ(Ið
Vyriausybës posëdþio protokolo Nr.
7 „Dël mokslo ir studijø struktûrinës
reformos“, 2001 02 07).
Ðie kriterijai mokslui primeta visið-
kai svetimus prekinius rinkos ekono-
mikos santykius: tyrinëjimai laikomi tik
15
tada svarbûs, jei jø rezultatai pelningai
parduodami. Bet juk ne kiekviena
mokslo ðaka tyrimø rezultatus gali
ádiegti á ðalies pramonæ. Tai daro tiks-
lieji mokslai. Ir tai ne visi. O kà jau kal-
bëti apie humanitarus, kurie reikalau-
jamo ,,lëðø kiekio“ ið savo darbo nie-
kada neuþdirbs. Todël vadovautis ðiais
merkantiliniais kriterijais vertinant jø
tyrinëjimus - tai iðkreipti tiesà, ignoruoti
humanitariniø mokslø specifikà, jø
profesinius pasiekimus.
Ðitokiais beprasmiais kriterijais
piktinasi visa humanitarø bendruome-
në. Metiniame praneðime juos net kri-
tikavo ðalies Prezidentas Valdas Adam-
kus, pastebëdamas, kad remiantis ið-
sigalvotomis taisyklëmis menkinami
humanitariniai darbai (nurodë du jø
pavyzdþius: Lietuvos metrikos ir Lie-
tuviø kalbos þodyno publikavimà).
Be galo keista, kad reformatoriai
nereaguoja á ðalies vadovo þodþius.
Dar daugiau - remdamiesi iðsigalvo-
tomis taisyklëmis, net rengiasi panai-
kinti institutà, kurio ákûrimas prieð vie-
nuolika metø reiðkë Lietuvos moksle
prasidëjusià reformà. Juk sovietme-
èiu apie visapusiðkà savos kultûros ty-
rinëjimà ir tuo uþsiimanèià mokslo
ástaigà galëjome tik pasvajoti. Lietu-
vos kultûros tyrinëjimai tada netole-
ruoti. Jiems niekada neatsirasdavo lë-
ðø. Prisiminkime, kaip siekiant kultû-
ros prisikëlimo prasidëjo Sàjûdis,
Lietuvos valstybës atkûrimas, o dabar
rengiamasi atlikti ,,geresnæ“ reformà,
turinèià likviduoti Lietuvai bûtinà
mokslo ástaigà, t. y. panaikinti vienà ið
Lietuvos nepriklausomybës laimëji-
mø - Kultûros ir meno institutà. Jo
savitumà sudaro tai, kad èia komp-
leksiðkai dirba ávairûs specialistai: dai-
lëtyrininkai, muzikologai, teatrologai,
istorikai, filosofai.
Bus daugiau
Dr. Elvyra Usaèiovaitë

Savo gabumus atskleidusiam þmogui atsiveria pasaulis (2)

Atkelta ið 3 p.
Ðveicarai þvalgosi
Kà Ðveicarija gauna ið universitetø?
Yra toks posakis: Amerikos uni-
versitetai turtingi ne todël, kad tur-
tinga Amerika, bet Amerika turtin-
ga dël to, kad turtingi jos universi-
tetai. Ðveicarijos universitetuose
rengiami aukðèiausio rango ir kvali-
fikacijos valstybës, mokslo ir verslo
darbuotojai, kurie vëliau iðmintingai
tvarko valstybæ.
Ðveicarijos visuomenë nusistovë-
jusi, þmonës ten ramûs, kiekvienas
uþsiima tuo, kuo ir privalo. Politika
domisi maþai, nesiblaðko. Yra poþy-
miø, kad ðalies ekonomikos augimo
tempai gali lëtëti, kadangi naujausios
informacinës technologijos teikia ga-
limybæ pinigus saugoti ir kitose vals-
tybëse, tad Ðveicarijos bankø paslau-
gø gali reikëti vis maþiau. Todël ðvei-
carai þvalgosi, kokias kitas sritis ar ða-
kas plëtoti. Tos ámonës, kurios ðian-
dien atrodo modernios, po metø ki-
tø atsidurs kitose, maþiau iðsivysèiu-
siose ðalyse, kadangi aukðtos techno-
logijos tobulëja nepaprastai sparèiai.
Turëti ðalyje aukðtà moksliná poten-
cialà - didelis privalumas. Argi ne ðis
potencialas ir padëjo daugeliui ðian-
dieninio pasaulio valstybiø lyderiø ið-
siverþti á prieká.
Vadinasi, turime bûti pasirengæ,
kad Vakarø technologijos, jø manymu,
gal ir maþiau perspektyvios, bus taip
pat perkeltos ir á mûsø ðalá?
Ið globalizacijos padariniø visi
gali laimëti. Aiðku, nuolat turime
màstyti, ið ko geriausiai laimëtume.
Ðiuo metu veikia Ðiauliø pramonës
ir prekybos rûmø organizuota pa-
roda. Matydamas dþiaugiuosi, nes
kone pusë gaminiø - informacinës
technologijos. Nebe maistas ar kiti
tradiciniai gaminiai.
Apskritai po visø savo kelioniø
sugráþæs að matau, kad Lietuvoje
reikalai klostosi neblogai. Svarbiau-
sia, jog mûsø þmonës yra gilûs, màs-
tantys, atsakomybæ jauèiantys ir mo-
kantys siekti rezultato. Tuo mes ðiek
tiek panaðûs á ðveicarus ar net vokie-
èius. Mûsø perspektyvos visai neblo-
gos, bet reikia laiko suvokti atsivëru-
sias galimybes, ásisavinti naujoves.
Tuo paèiu perkelti ið uþsienio nors ir
nenaujas technologijas. Jeigu nau-
dosimës galimybe mokytis, tobulin-
tis, tai pastangos nebus bergþdþios.
Kalbëjomës apie mûsø doktorantø
perspektyvas Ðveicarijoje. Gal kà gero
galite pasakyti ir mûsø aukðtøjø mokyk-
lø dëstytojams? Kà jiems siûlo ðveicarai?
Dëstytojams daug gero negaliu
pasakyti. Vyresnius dëstytojus stab-
do sustabarëjimas, menka motyva-
cija dirbti geriau, prastas uþsienio
kalbø mokëjimas, nes tai sumaþina
galimybës tobulëti. Lieka laukti, kad
valdþios vyrai, konkreèiai, Seimas
vienà kartà ne tik þodþiais, bet ir
veiksmais patvirtins, kad ðvietimas,
mokslas ir studijos yra Valstybës vys-
tymo prioritetai.
Gerovë gali atbaidyti
nuo mokslo
Suprantu, kad Ðveicarijos univer-
sitetø laboratorijos po truputá gali tuð-
tëti, taip gali atsitikti ir studentø audi-
torijose. Didelës gerovës ðalyje bus vis
maþiau norinèiø kimðti á galvas sudë-
tingus mokslus. Gerovë ir ásigalëjusi
masinë kultûra didelæ dalá jaunimo pa-
trauks á pramogø pramonæ, turizmo,
aptarnavimo ir kitas sritis.
Taip ir yra. Jau dabar daugelis
iðsivysèiusiø ðaliø jaunuoliø norë-
tø uþsiimti lengvesniais ir links-
mesniais dalykais. Kalnø slidinëji-
mas, vieðbuèiø ir turizmo indust-
rija ten labai iðplëtota ir toliau plë-
tosis. Ið tø veiklos srièiø á ðalá atei-
na nemenki pinigai.
Todël ðveicarai ir kreipia akis á Bal-
tijos regionà, nes jauèia bræstanèius tam
tikrus bûsimus pokyèius savo ðalyje?
Manau, kad taip ir yra. Tiesa, jie
jauèia ir tam tikrà kaltæ prieð Baltijos
valstybes, kadangi nesidomëjo mûsø
ðalimis mums bûnant TSRS sudëty-
je, vëlai pripaþino mûsø nepriklau-
somybæ. Apie tai patys ðveicarai
mums uþsimena, jie nori padëti mû-
sø þmonëms, ypaè talentingiems. Juk
daþnas þmogus net neþino savo gali-
mybiø. Jeigu Elektrënuose nebûtø
buvusios dirbtinio ledo arenos, argi
bûtø iðkilæ mûsø ledo ritulininkai Da-
rius Kasparaitis ir Dainius Zubrus?
Tik sudarius sàlygas gali atsiskleisti
þmogaus galimybës.
Universitetø misija tais politiniais, o kartais tiesiog korup-
Tai ir turëtø bûti universiteto misija
ciniais motyvais. O universitetø tikslai
- ilgalaikiai, kilnûs ir visuomenei nau-
- sudaryti jauniems talentams sàlygas dingi, todël negalima valstybëje jø lai-
ieðkoti savo gabumø pritaikymo srities. kyti podukros vietoje.
Visiðkai pritariu. Þmogui atskleis- Kelionë padëjo mums susipaþin-
ti savo gabumus - tai jau gyvenimo sëk- ti su dar vienu labai ádomiu Europos
mës garantas. Dabar gráþæs ið paskuti- kraðtu, bet màstymo perversmo ne-
nës kelionës að jau noriu kitokius ma- padarë, veikiau tik patvirtino nuosta-
tyti ir mûsø universitetus. Juose turi bû- tas, kuriø anksèiau laikiausi. Kartu
ti didelës inovacijø laboratorijos, kurias visø dalyvavusiø kelionëje rektoriø
reikëtø kurti kartu su pramonës firmo- vardu norëèiau padëkoti Gebert
mis. Ðtai pardavëme „Lietuvos teleko- Ruf fondui ir Swiss Baltic Net direk-
mà“ - tas gautas lëðas ir reikëjo skirti toriui dr. Max Schweizer uþ sudary-
naujai aukðtø technologijø gamyklai tà puikià galimybæ ir gerai organi-
statyti. Pirkime naujausias, perspekty- zuotà iðvykà.
viausias technologijas, o ne gaminius. Aèiû uþ pareikðtas mintis.
Bet kiekviena valdþia trumpalaikë ir
màsto remdamasi sau naudingais kar- Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
BIOTECHNOLOGIJOSINSTITUTAS
praneða, kad 2002 m. sausio 22 d. 10.00 val. instituto konferencijø sa-
lëje (Graièiûno g. 8, Vilnius) jaunesnioji mokslo darbuotoja Danguolë
BARTKEVIÈIÛTË vieðai gins fiziniø mokslø biochemijos krypties diser-
tacijà „HETEROLOGINIØ BALTYMØ EKSPRESIJOS SISTEMØ KON-
STRAVIMAS MIELËSE“.
Doktorantûros komiteto nariai:
habil. dr. K. SASNAUSKAS (komiteto pirmininkas ir darbo vado-
vas), prof. habil. dr. A. JANULAITIS, dr. A. LUBYS, habil. dr. J. STA-
NIULIS, dr. K. SUÞIEDELIS.
Oponentai:
habil. dr. R. NIVINSKAS, dr. A. ÞVIRBLIENË.
Su disertacija galima susipaþinti Biotechnologijos instituto ir Vilniaus
universiteto bibliotekose.
Direktorius
16 ÁSPÛDÞIAI
Dr. Dþiuljeta Maskuliûnienë
Dr. Bronius Maskuliûnas
Praëjusá pavasará buvo pasiraðy-
ta bendradarbiavimo sutartis tarp
Ðiauliø universiteto Humanitarinio
fakulteto ir Sankt Peterburgo valsty-
binio universiteto Filologijos fakul-
teto. Smagu paþymëti, kad iðkart po
ðios sutarties pasiraðymo pradëta
ágyvendinti pati bendradarbiavimo
programa. Vasarà Lietuvoje sveèia-
vosi ir kartu su ðiauliðkiais studentais
lituanistinæ praktikà atliko grupelë
Rusijos studentø baltistø, o spalá ðio
raðinio autoriai turëjo puikià galimy-
bæ staþuotis Sankt Peterburgo uni-
versitete.
Á miestà prie Nevos vykome kar-
tu su Aleksejumi Andronovu – vie-
nu minëtosios sutarties sumanytojø,
Sankt Peterburgo universiteto baltis-
tikos specializacijos kuratoriumi. Ne-
daug kam pasaulyje suprantama sà-
voka „knygneðys“ Aleksejui tikrai në-
ra svetima. Galima netgi pasakyti, kad
ðiuo þodþiu pavadinamo nuostabaus
reiðkinio paplitimà jis paskleidë ge-
rokai á Rytus. Ir minëtoji kelionë ne-
buvo iðimtis – Vilniaus geleþinkelio
stoties perone Aleksejus stoviniavo
su didþiulëmis dëþëmis, pilnomis
knygø. Ðákart á Rusijà jis gabeno nau-
jai iðleisto A. Lyberio „Lietuviø-ru-
sø kalbø þodyno“ tomus, daug kito-
kiø lituanistiniø knygø. Kaip vëliau
ásitikinom, kryptingø pastangø dëka
Aleksejui pavyko sukaupti gana soli-
dþià baltistikos bibliotekà, ji ir toliau
nuolat pildoma ir gausinama. Nuo
knygø savo pasakojimà pradëjome
neatsitiktinai, apskritai knygos tema
neatsiejama nuo Peterburgo. Atvy-
këlio negali nestebinti skaitanèio ru-
so fenomenas. Skaitoma visur – mies-
to autobusuose, metro traukiniuo-
se, stotelëse, kavinukëse, netgi tur-
guje: senyva saulëgràþø pardavëja,
pasidëjusi knygà ant maiðo, buvo
rimèiausiai ánikusi á kaþkoká romanà...
Rusø knygø leidybos kultûra ir tra-
dicijos daugeliui gerai þinomos. Ga-
lëjome dar kartà ásitikinti, kad tos
tradicijos tæsiamos, stulbino knygø
gausa bei ávairovë ir liûdino tai, kad
daugelis tø knygø nepasieks Lietu-
vos knygynø.
Tæsiant knygos temà, didþiausià
áspûdá, þinoma, paliko Peterburgo
bibliotekos. Ðiaulieèiui mokslininkui,
neiðlepintam, ðvelniai tariant, vietiniø
bibliotekø, tenykðtës bibliotekos – tik-
ras lobynas. Þymiausios (jose ir dir-
bome) yra trys Peterburgo bibliote-
kos: Rusijos nacionalinë biblioteka,
Mokslø akademijos biblioteka ir uni-
versiteto Maksimo Gorkio mokslinë
biblioteka. Daug laiko iðeina vien su-
sipaþástant su didþiulëmis kartoteko-
mis. Mus pirmiausia domino gausi
lingvistinë ir literatûrologinë litera-
tûra, kurios Lietuvoje sunku bûtø
gauti. Tiesa, nustebino palyginti ga-
na didelë kopijavimo kaina – viena
kopija ten kainuoja maþdaug 35 cen-
tus. Taigi ðiuo poþiûriu Lietuvoje kur
kas geresnë padëtis.
Þinoma, universitetas - tai pir-
miausia jame dirbantys þmonës. Filo-
logijos fakultete niekada netrûko gar-
siø asmenybiø. Pakanka pasiremti
Bendrosios kalbotyros katedros (jos
kvietimu mes ir staþavomës) pavyz-
dþiu, kurios nariai yra buvæ J. Bodue-
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas
Korespondentë RomaMokolaitë
Dizaineris Valdas Balciukevièius
Techninis redaktorius Vytautas Kundrotas
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)
SpalisSanktPeterburge
durdavome su Peterburgo lietuvið-
kais motyvais. Ðtai Neakivaizdiniø ir
vakariniø studijø skyriuje mus pasi-
tiko trys M. K. Èiurlionio paveikslø
reprodukcijos, Aleksandrinskij teatre
nas de Kurtenë, L. Ðèerba, I. Meðèa- studentai. Rimtai dirbama ir ðeðta- versitete gausu ávairiausiø renginiø. po A. Èechovo spektaklio „Trys se-
ninovas, B. Larinas, J. Maslovas ir dieniais (jau nekalbant, þinoma, apie Paminësime tik keletà ið jø, kuriuo- serys“ buvome uþkalbinti klaipëdið-
daugelis kitø garsiø kalbininkø. Kai penktadienius!), – uþsukæ á fakulte- se ir mes suspëjome apsilankyti. Ðtai kio, Peterburge studijuojanèio vady-
kurie ið jø netgi sukûrë savo lingvisti- tà vienà ðeðtadiená 16 val., kompiu- Filosofijos fakultete Marinos Cveta- bà, Petro I Þiemos rûmuose klausë-
nes mokyklas. Þymios kalbotyros tra- teriø klasæ aptikome pilnà rimèiau- jevos gimimo dienà (spalio 9) buvo mës ádomaus pasakojimo apie gar-
dicijos èia tæsiamos ir dabar. Ávairius siai dirbanèiø studentø. Taigi á studi- surengtas puikus literatûros ir mu- siojo rusø caro antràjà þmonà, par-
kursus skaito J. Otkupðèikovas, jas èia þiûrima rimtai. Netgi speciali- zikos vakaras, spalio pradþioje klasi-siveþtà ið Lietuvos! O kur dar visas
cistinëje Dvylikos bûrys lietuviðkai kalbanèiø Peterbur-
kolegijø aktø salëje go universiteto filologø. Lietuviø kal-
prasidëjo tradicinis bà moka ne tik minëtasis A. Andro-
klasikinës muzikos novas, bet ir profesorius J. Otkupð-
koncertø sezonas, èikovas, akademikas N. Kazanskis,
profesorë F. Jelojeva, ugdoma nau-
kurá pradëjo pati rek-
torë L. Verbickaja. joji baltistø karta. Þinoma, negalima
Tàkart grojo Sankt neprisiminti, kad Peterburgas – tai ir
Peterburgo valstybi- S. Daukanto, M. Valanèiaus miestas.
nis simfoninis or- Taigi spalis Sankt Peterburgo
kestras, o apskritai universitete mums davë tikrai daug.
ciklo koncertai vyks-Þinoma, mënesio pakanka tik rim-
ta kiekvienà savaitæ.tø darbø pradþiai. Bet, kaip sakoma,
Koncertai nemoka- gera pradþia – pusë darbo. Viena,
mi, nors groja tikraikuo akivaizdþiai ásitikinome, tai, kad
tokios mokslinës staþuotës bûtinos
garsûs atlikëjai, tarp-
tautiniø konkursø didþiuliø krûviø prispaustam, tur-
laureatai ir diplo- tingø moksliniø bibliotekø nematan-
mantai. Ðis universi-èiam mûsø dëstytojui. Juk norëda-
tetiniø koncertø cik-mas kà nors duoti, turi ir gauti. Pa-
las turi ir tam tikràþiûrëjimas ið ðono á save, á savo uni-
ðvietëjiðkà funkcijà,versitetà, savo fakultetà padeda
todël kiekvienas daug kà ávertinti naujai, kurti savo-
Dþ. ir B. Maskoliûnai kalbasi su Sankt Peterburgo universiteto rektore prof. L. Verbickaja (viduryje)
koncertas iðsamiai sios Alma mater vizijà.
N. Kazanskis, V. Kasevièius, A. Bon- zacijø studijos èia labai nuoseklios ir komentuojamas muzikologo. Þino- Smagu, kad Sankt Peterburgo
darko, universiteto rektorë ir kated- intensyvios. Apskritai pasirinkusieji ma, pavargus nuo intensyvaus universiteto Filologijos fakulteto ir
ros vedëja L. Verbickaja ir kiti moks- ávairias specializacijas ið anksto su- mokslinio darbo, gera klasikinë mu- mûsiðkio Humanitarinio fakulteto
lo pasauliui gerai þinomi þmonës. Kai pranta, kad trejus metus teks aukoti zika – puiki relaksacijos priemonë, bendradarbiavimo sutartis bus sëk-
kuriø ið jø paskaitø su dideliu malo- didelæ dalá savo laisvalaikio, mat spe- taèiau tai anaiptol ne vienintelë turi- mingai plëtojama. Ið esmës susitar-
numu teko klausytis ir mums. Apskri- cializacijos studijoms skirti tik vaka- ningo laisvalaikio forma. Kitas galbût ta dël tolesnës bendradarbiavimo
tai labai mielai nuteikë peterburgiðkiø rai po pagrindiniø paskaitø ir ðeð- rinksis miuzikholà, kurá nors kome- programos. Jau nuo kitø mokslo me-
kolegø geranoriðkumas dalijantis tadieniai. Nepaisant to, studentai dijos teatrà, baletà ant ledo ar tiesiog tø Peterburge galës staþuotis ar mo-
akademine ir pedagogine patirtimi. gana noriai renkasi papildomas stu- pasivaikðèios Nevos, Fontankos, Gri- kytis ne tik fakulteto dëstytojai bei
Paprasta ir malonu buvo ben- dijas. Atskirø fakultetø siûlomø kur- bojedovo kanalø pakrantëmis... doktorantai, bet ir geriausi magist-
drauti ir su universiteto administra- sø klausytis renkasi studentai ið vi- Nuostabu, bet tikrai daþnai susi-rantai ar studentai.
cija. Buvome susitikæ su rektore prof. so universiteto. Pavyzdþiui, minëtø-
L. Verbickaja, su Filologijos fakulte- jø baltistikos specializacijos kursø
to dekanu prof. S. Bogdanovu, lan- klausësi netgi fizikas... Su baltistikos VILNIAUSDAILËS
këmës pas ávairiø fakulteto skyriø specializacijos studentais daugiau-
AKADEMIJA
prodekanus, kuriø Filologijos fakul- siai dirba profesorius L. Hercenber-
tete – net septyni. Beje, apie skaièius, gas, profesorius J. Otkupðèikovas,
praneða, kad 2002 m. sausio 18 d. 14 val. VDA posëdþiø salëje (Mai-
kurie iðties iðkalbingi: Filologijos fa- docentë V. Kazanskienë ir daktaras
ronio g. 6, Vilnius) menotyros mokslo krypties doktorantas MINDAU-
kultete studijuoja 2008 studentai; J. Andronovas.
GAS PAKNYS vieðame doktorantûros komiteto posëdyje gins daktaro
jiems dësto 25 fakulteto katedrose Dar vienas dalykas, kuris, mûsø
(humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H) disertacijà „MECENATYSTËS
dirbantys 722 etatiniai dëstytojai (1 manymu, gyvybiðkai svarbus siekiant
REIÐKINYS XVII a. LIETUVOS DIDÞIOJOJE KUNIGAIKÐTIJOJE:
akademikas, 75 profesoriai (67 ið jø studijø kokybës – praktiniams uþsië-
BAÞNYTINËS ARCHITEKTÛROS UÞSAKYMAI” (humanitariniai
turi profesoriaus pedagoginá moks- mimams atlikti formuojamos labai ne-
mokslai, menotyra, 03 H).
lo vardà), 238 docentai (214 ið jø turi didelës studentø grupës, pratybas
docento pedagoginá mokslo vardà); daþniausiai atlieka septyni, aðtuoni
Doktorantûros komitetas:
354 fakulteto dëstytojai yra habili- þmonës. Ir dëstant ne tik uþsienio kal-
doc. dr. Aleksandra ALEKSANDRAVIÈIÛTË (Vilniaus dailës akade-
tuoti daktarai ir daktarai (71 habili- bas, bet ir mokant gimtosios kalbos,
mija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H) - pirmininkë ir darbo vadovë;
tuotas daktaras, 283 daktarai). Be to, literatûros etc. Dabartinio dekano
nariai:
daug þymiø Rusijos mokslininkø fa- rûpesèiu tam tikslui naujai árengtas vi-
prof. habil. dr. Egidijus ALEKSANDRAVIÈIUS (Vytauto Didþiojo
kultete eina antraeiles pareigas, skai- sas maþø auditorijø korpusas. Beje,
universitetas, humanitariniai mokslai, istorija, 05 H);
to ávairius specializuotus kursus. dekanas S. Bogdanovas yra labai veik-
prof. habil. dr. Meèislovas JUÈAS (Vilniaus universitetas, humani-
Kiekviena katedra turi iðsileidusi sa- lus þmogus, daug energijos atiduoda
tariniai mokslai, istorija, 05 H);
vo dëstomø dalykø programas. Tai ne fakulteto tvarkymui, modernizavimui,
prof. habil. dr. Algimantas MIÐKINIS (Lietuvos mokslø akademija,
menkos broðiûrëlës, o solidþios per ádiegia nuotaikingø naujoviø. Antai
humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);
keturis ðimtus puslapiø turinèios pertraukø metu naujai sutvarkytame
dr. Aistë PALIUÐYTË-LUGOVOJIENË (Kultûros ir meno institu-
knygos. Studentui èia pateikta iðsa- fakulteto kiemelyje (kur ir spalá, krin-
tas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).
mi informacija, su kuria susipaþinæs tant lapams, tebeþydi gëlës) skamba
jis gali susidaryti visapusá skaitomø maloni instrumentinë muzika. Jai pa-
Oponentai:
dalykø vaizdà. Þodþiu, Peterburgo sibaigus, visi supranta, kad metas sku-
prof. habil dr. Vytautas LEVANDAUSKAS (Vytauto Didþiojo uni-
universiteto studentai turi ið ko pa- bëti á auditorijas.
versitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 05 H);
sirinkti, jiems garantuojama aukðta Savaime suprantama, Peterbur-
dr. Rûta JANONIENË (Vilniaus dailës akademija, humanitariniai
studijø kokybë. Reikia pasakyti, kad go akademinë visuomenë ne vien stu-
mokslai, menotyra, 03 H).
studentai moka ávertinti tai, kas jiems dijomis gyva. Kultûrinis gyvenimas èia
siûloma, moka pasirinkti ir pasiimti. tiesiog virte verda. Nors mieste vei-
Su disertacija galima susipaþinti Vilniaus dailës akademijos dokto-
Stebino ypatinga akademinio darbo kia per keliasdeðimt teatrø, deðimtys
rantûros skyriuje, Kultûros ir meno institute bei Lietuvos nacionalinëje
atmosfera. Ðurmulys fakultete nenu- koncertø saliø, pasaulinio garso mu-
M. Maþvydo bibliotekoje.
tyla nuo 9 val. ryto iki 22 val. vakaro, ziejø (kas neþino Ermitaþo, Carsko-
Rektorius
kol darbà baigia vakarinio skyriaus je Selo, Peterhofo!), ir paèiame uni-
http://ic.lms.lt/ml.html „MoksloLietuvà“remiaSpaudos,radijoirtelevizijosrëmimofondas ISSN1392-7191
Patarëjai:V.Bûda,R.Goðtautienë,J.Puodþius,A.Ramonas,D.Stanèienë, Leidþia
A.Targamadzë,E.K.Zavadskas. UAB„Mokslininkølaikraðtis“
SLNr.169
Redakcijosadresas:J.Basanavièiausg.6,2001Vilnius
Spausdino
El.paðtas mokslolietuva@takas.lt tel.(8–22)221235,627458, faks.614729 „Baltasmiestas“,
Redakcija,pritardamanevisomsautoriømintims,jastoleruoja Kaunog.3a,2006Vilnius
2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 17