MOKSLO L IETUVA

1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212

2002 m. birþelio 6 – 19 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 11 (257)

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 1,5 Lt

Pulsuojanèiø þvaigþdþiø
Gedimino Zemlicko nuotrauka

ðviesa atvedë á Lietuvà

Balandþio 24 d. þymiam Norvegijos mokslininkui, Tarptautinës astronomø sàjungos nariui bei Eu-
ropos astronomø draugijos nariui steigëjui, Lietuvos astronomø bièiuliui, Tromso universiteto prof.
Janui Erikui Solheimui (Jan Erik Solheim) buvo iðkilmingai áteiktas Lietuvos mokslø akademijos uþsie-
nio nario diplomas. Ðià malonià procedûrà atliko Lietuvos mokslø akademijos prezidentas akad. Be-
nediktas Juodka. Prof. J. E. Solheimà pasveikino Norvegijos karalystës nepaprastasis ir ágaliotasis
ambasadorius Lietuvoje Kare Hauge, mûsø akademinës bendruomenës nariai. Naujasis uþsienio na-
rys tradiciðkai skaitë inauguracinæ paskaità Pulsuojanèios þvaigþdës ir þërinti ðiaurës paðvaistë.
Ir tai suprantama, nes Tromso þmogaus protui padeda giliau ási- net 17 paraðyti kartu su Lietuvos
universiteto prof. Janas Erikas Solhei- skverbti á Visatos gelmes. mokslininkais. Mûsiðkiams labai pa-
mas tyrinëja pulsuojanèias þvaigþdes. Mums labai reikðminga, kad dëjo tai, kad Pamyro kalnuose tu-
Jø stebëjimai padeda iðtirti þvaigþdþiø prof. J. E. Solheimas á pulsuojanèiø rëjo pasistatæ Teorinës fizikos ir
vidinæ struktûrà, patikrinti teorinius þvaigþdþiø tyrimus bei kitus tarptau- astronomijos instituto Maidanako
teiginius apie þvaigþdþiø sandarà, evo- tinius projektus átraukë ir Lietuvos astronomijos observatorijà. Norint
liucijà, suprasti, kodël tos þvaigþdës astronomus. Ið 130 mokslo darbø, efektyviai stebëti pulsuojanèias
pulsuoja, kiek jø sistemoje, vadinasi, kuriuos yra paskelbæs profesorius, Nukelta á 3 p.

Dekanas kintanèiame pasaulyje

Geguþës 17 d. Lietuvos aukðtosios mokyklos liko be savo dekanø, kadangi visus buvo gali-
ma iðvysti Vilniaus Ðarûno vieðbuèio konferencijø salëje: èia vyko tarptautinis seminaras Deka-
no vaidmuo kintanèiame universitete: fakultetø vadybos kryptys. Seminarà surengë Europos aka-
deminis dekanø susivienijimas DEAN ir Atviros Lietuvos fondas. Apie tai skaitykite 16 p.

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Lietuvos mokslø akademijos uþsienio narys prof. Janas Erikas Solheimas skaito
inauguracinæ paskaità Pulsuojanèios þvaigþdës ir þërinti ðiaurës paðvaistë

Organinë sintezë –
Quo vadis?
Viktoras Algirdas Snieèkus,
Queens universitetas,
Kingstonas, Kanada
Eugenijus Butkus,
Vilniaus universitetas
Organinë chemija nagrinëja
medþiagas, kuriø pagrindà suda-
ro anglies junginiai. Daugybës to-
kiø junginiø ðaltinis yra be galo
ávairi gamta, taèiau vis daugiau
naujø medþiagø sintetinama labo-
ratorijoje. Ávairiais sintezës meto-
dais gaunama naujø vaistø, daþø,
maisto konservantø ir priedø, kva-
piøjø medþiagø ir daugybë kitø
svarbiø medþiagø. Sintezës meto-
dai pastaraisiais metais ið esmës
pakito atsiradus naujiems reagen-
tams, molekuliø konstravimo prin-
cipams, pritaikius matematinius
modeliavimo metodus. Vilniaus pedagoginio universiteto dekanai: Lituanistikos fakulteto – doc. Petras Braþënas, Istorijos – doc. Vida Kniûraitë,
Nukelta á 5 p. Fizikos ir technologijos – doc. Kazys Sadauskas

6 p. 10-11 p. 12-13 p. 14 p. 18-19 p.

e s
as Aptariam ai, Milijona tikai
Stephen næ Bibliofil euroskep
as „Visuoti umas Erasmus opos
Wolfram racional apie eur
ga lietuviø ija student
ø
ir jo kny edijà“ ir intuic e sàjungà
enciklop Europoj
2 2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Apie miegà ir nemigà kalbëjo Lietuvos MA narys korespondentas Kauno medicinos universiteto prof. Algis Mickis, KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Danguolë Þemaitytë
ir ðio Instituto direktorius prof. Giedrius Varoneckas

Apie miegà ir nemigà

Kas iðsimiegojæ, o kas ne gegu- tuto atliktø tyrimø Lietuvoje rezul-
þës 16 dienà susirinko á simpoziu- tatus. Pastebëta, kad vyresniems
mà Miegas ir kardiovaskulinë patolo- þmonëms nerimas ir depresija bû-
gija. Simpoziumà organizavo Lietu- dingesni negu jauniems, todël jie
vos MA Biologijos, medicinos ir ge- daþniau patiria miego sutrikimø.
omokslø skyriaus Medicinos sekci- dantis nemigà, t. y. sprendþiant psi- trikimus KMU Psichofiziologijos ir Lietuvos valstybinës mokslo Geriausiai miega nevedæ (pagal ðei-
ja. Pirmasis praneðëjas MA narys chofizines problemas, bûtina psi- reabilitacijos instituto direktorius premijos 2000 m. laureatë, MA na- minæ padëtá), menininkai ir studen-
koresp. prof. Algis Mickis (Kauno choterapeuto konsultacija, o gerø prof. Giedrius Varoneckas daug dë- rë koresp. prof. Danguolë Þemai- tai (pagal uþsiëmimà). Taip pat pa-
medicinos universitetas), kalbëda- ðios srities specialistø Lietuvoje mesio skyrë miego apnëjai. Neme- tytë (KMU Psichofiziologijos ir re- stebëta, kad miego kokybë gerëja
mas apie nemigà ir jos gydymà, pa- trûksta. Vaistai turi bûti vartojami dikams priminsime, kad miego ap- abilitacijos institutas) papildë, kad kylant iðsilavinimo skale. Apskritai
brëþë, kad nemiga daþniausiai yra trumpai, minimaliomis dozëmis ir nëja yra reiðkinys, kai miegantis miego apnëja skatina ðirdies ligas, per pastaràjá ðimtmetá miego truk-
tik psichofiziniø sutrikimø simpto- bûtinai nustaèius aiðkià diagnozæ. þmogus nekvëpuoja ilgiau kaip 10 jos metu padidëja infarkto tikimy- më nuo 8-8,5 val. sutrumpëjo iki 7-
mas. Todël norint ramiai miegoti Nemigos atveju jie yra tik laikina sekundþiø. Praneðëjas trumpai ap- bë. Profesorë lygino sveikø ir ser- 7,5 val. Tai grynai socialinis reiðki-
reikia iðsigydyti depresijà ir sunkes- pagalbinë priemonë. Kaip patikimà tarë ir kitus miegà trikdanèius veiks- ganèiø ðia liga miegà: jo faziø truk- nys, nes daugelis apklaustø lietuviø
nes ligas, iðspræsti problemas, ne- ir nekenksmingà nuo seno varto- nius: kojø judesius, knarkimà, kuris mæ, ðirdies ritmà, deguonies kon- prisipaþino, kad jiems tos miego va-
pervargti. Beje, moterys nemiga jamà preparatà  profesorius pami- gali atsirasti dël padidëjusio krau- centracijà kraujyje ávairiø faziø metu. landos trûksta.
serga daþniau, praneðëjo nuomo- nëjo valerijonus. jospûdþio ir apsunkinti kraujo ap- Simpoziumo pabaigoje prof.
ne, dël didesniø darbo krûviø. Gy- Kalbëdamas apie miegà ir jo su- rûpinimà deguonimi. Giedrius Varoneckas aptarë Insti- Kristina Buèionytë

Antrasis þurnalo DËL MONOGRAFIJØ VERTINIMO

Cahiers Lituaniens numeris
Antrasis þurnalo
Cahiers Lituaniens nu-
meris pradedamas re-
daktoriaus skiltimi, ku-
rioje pristatomos nu-
merio publikacijos ir
autoriai. Lietuvos isto-
rijai skirti du straips-
niai: Lietuvos Respub-
likos Seimo narys Anta-
nas Stasiðkis raðo apie
Pasiprieðinimà sovietinei
aneksijai po Antrojo pa-
saulinio karo, o prancû-
zø istorikas Julien Gu-
eslin – Iliuzijos ir akla-
ties sukûrys: Prancûzijos
poþiûris á Lietuvos klau-
simà (1920-1923).
Skyriuje, kuris skir-
tas kalbai ir literatûrai,
spausdinamas Lietuviø
kalbos instituto profe-
soriaus Algirdo Saba-
Þurnalo antro numerio virðelis liausko straipsnis Pran-
cûzø lingvistika ir lietu-
Mokslo Lietuvos redakcijà ið viø kalba, Parmos universiteto
Strasbûro pasiekë antrasis (Italija) kalbotyros profesorius
2001 m. Cahiers Lituaniens þurna- Guido Michelini raðo apie Lietu-
lo numeris ir malonus jo leidëjo viø kalbࠖ archajiðkiausià ið ðiuo-
p. Philippe Edel laiðkas. Þurnalà laikiniø indoeuropieèiø kalbø.
leidþia Elzaso ir Lietuvos asocia- Maironio lietuviø literatûros mu-
cija Paryþiaus Robero Ðumano ziejaus direktorë Aldona Rusec-
fondo ir kitø rëmëjø lëðomis. kaitë prancûzø skaitytojus supa-
Kaip laiðke ML redakcijai ra- þindina su poetu Maironiu, o þur-
ðo Elzaso ir Lietuvos asociacijos nalo redaktorius Philippe Edel
pirmininkas, Prancûzijos ir Lietu- pristato lietuviø poetø ir raðyto-
vos asociacijos vicepirmininkas ir jø kûriniø vertimus á prancûzø kal-
þurnalo Cahiers Lituaniens leidë- bà, pateikiama ðiø vertimø biblio-
jas p. Philippe Edel, ðiuo metu tai grafija.
vienintelis prancûziðkas þurnalas, Spausdinama Jurgio Savickio
skirtas Lietuvai. Jame spausdina- novelë Fleita, kurià iðvertë Mariel-
mi ávairaus pobûdþio straipsniai le Vitureau. Þurnalo Cahiers Li-
apie Lietuvos istorijà, politikà, tuaniens virðelá puoðia skulpto-
kultûrà, ekonomikà, teisæ bei riaus Roberto Antinio (1898-
mokslà. Sudarydami eiliná nume- 1981) skulptûros Atsisveikinimas
rá leidëjai kreipiasi á geriau- nuotrauka.
sius iðvardytø srièiø specia-
listus. Gediminas Zemlickas
2001 m. Geologijos institutui
(nuo 2002 04 01 sujungtam su Ge-
ografijos institutu) buvo jubilieji-
niai – ðvæstas 60-metis. Galbût dël
tos prieþasties praëjæ metai buvo
derlingi mokslinës produkcijos at-
þvilgiu, ypaè iðleistø monografijø
skaièiumi. Atsiskaitydamas uþ pra-
ëjusius metus Institutas pateikë 8
knygas, nors netrukus pasirodë dar
dvi. Kaip þinome, finansavimas to-
kiai leidybai buvo gautas tik spalá,
tad per likusius kelis mënesius re-
alizuoti sumanytà darbà apsiëmë
ne visos leidyklos, nors juridinës
prielaidos (Lietuvos mokslo tary-
bos ekspertø iðvados, Mokslo ir
studijø departamento paskirtos lë-
ðos) vertinant institucijos darbà
abejoniø nekëlë. Liûdniausia tai,
kad visas ðis leidybinis darbas ap-
skritai nebuvo áskaitytas. Kaip pa-
aiðkino garbingas mokslo valdinin-
kas, vertinant 2001 m. mokslinæ pro-
dukcijà, vienas ið svarbiausiø kriteri-
jø buvo publikacijos leidiniuose, ku-
rie turi citavimo indeksà. Fiziniø
mokslø srityje (jai priklauso ir geolo-
gija) ðis kriterijus ið tikrøjø buvo es-
minis. Kitose mokslo srityse (huma-
nitariniø mokslø, meno), kur tokiø
publikacijø beveik nëra, antras krite-
rijus buvo monografijos. Jei pirmas
kriterijus buvo visiems vienodas (tø
mokslø atveju – nulinis), buvo atsi-
þvelgiama á antrà kriterijø. Taigi Ge-
ologijos instituto didelio moksli-
ninkø bûrio pastangos buvo ávertin-
tos nuliu! Man atrodo, kad net ir
mokslinës veiklos vertinimo komi-
sijos nariai turëjo raudonuoti, kad
tik gamtininkams labai draugiðkas
Lietuvos istorijos institutas buvo
ávertintas uþ dvi bendras su Geolo-
gijos institutu monografijas, pa-
rengtas Lietuvos valstybinio moks-
lo ir studijø fondo remtø komplek-
siniø programø pagrindu, kuriø at-
sakingas vykdytojas, organizatorius
ir pagrindinis monografijø leidëjas
buvo tas nelemtasis Geologijos ins-
titutas. Kas tai? Neapsiþiûrëjimas,
keistos buhalterijos logika ar sàmo-
ningas ignoravimas? Juk LVMSF
kaip tik ir teikia prioritetà skirtin-
gø mokslo krypèiø ir srièiø ben-
driems darbams, juk ði puoselëja-
ma ir ES propaguojama integraci-
ja yra labai prasminga! Kà sakyti ko-
legoms po tokio vertinimo?
Neneigiant mokslo institucijø
vertinimo pagal publikacijas tarp-
tautiniuose mokslo þurnaluose, ypaè
tarp tos paèios mokslo krypties ins-
titutø, fakultetø ir mokslininkø, ne-
galima taikyti naujai sugalvotø (gal
ir labai protingø) taisykliø darbams,
kurie buvo uþprogramuoti ir reali-
zuoti per pastaruosius kelerius me-
tus pagal formaliai áteisintas taisyk-
les. Deja, buvo pasielgta kitaip.
Dabar keletas þodþiø apie ðvie-
timo ir mokslo ministro 2001 12 22
ásakymu Nr. 1704 patvirtintus rei-
kalavimus mokslinëms monografi-
joms, t. y. reikalavimus, kuriø bûti-
na laikytis, norint pretenduoti á biu-
dþetiná finansavimà, institucijos
mokslinës veiklos vertinimà, moks-
lo laipsniø suteikimà ir pan. Deja,
vël nenurodyta, nuo kada ðie reika-
lavimai ásigalioja. Juk kol kas ne-
atðaukta ministro nustatyta tvarka,
kaip monografijos pateikiamos ver-
tinimui ir leidybai. O bûtent – kiek-
vienø metø spalio 1 d. Ministerijos
Ðvietimo aprûpinimo centrui pri-
statomi spaudai parengti darbai,
kurie vëliau ávertinami Lietuvos
mokslo taryboje. Atrodytø, kad
praeitø metø spalio 1 d. áteiktiems
leidiniams neturëtø bûti taikomi
gruodþio mënesá patvirtinti nuosta-
tai, pagal kuriuos privalo bûti nema-
þiau kaip du recenzentai, bent vie-
nas ið uþsienio ir jokiu bûdu ne ið
tos paèios institucijos (net ið tokio
daugiatûkstantinio monstro kaip
Vilniaus universitetas!), ir kai kurie
kiti ne visiems suprantami reikala-
vimai. Akcentuotina tai, kad pasta-
rasis ministro ásakymas, ko gero, di-
dele dalimi teisingai sugrieþtinantis
moksliniø monografijø kriterijus ir
parengimo sàlygas, neatðaukia bent
trijø ministrø ankstesniø ásakymø,
kuriais patvirtinami Mokslo ir stu-
dijø leidiniø finansavimo ið valstybës
biudþeto lëðø nuostatai (paskutiny-
sis – 1999 09 20 Nr. 1029). Pastara-
jame dokumente konstatuojama,
kad finansuojami periodiniai ir tæs-
tiniai mokslo leidiniai, mokslo mo-
nografijos, svarbûs mokslo rezulta-
tø populiarinimo leidiniai, mokslo þi-
nynai ir kiti. Taip pat suformuluoti
leidybos prioritetai habilitantø ir dok-
torantø parengtoms monografijoms,
mokslo leidiniams, kuriø rengimà rë-
më Lietuvos valstybinis mokslo ir studi-
jø fondas, leidiniams, kuriø iðleidimui
padengti institucija skiria ne maþiau
kaip 50 proc. savo lëðø, leidiniams, ku-
riuos rengë daugiau kaip dvi instituci-
jos. Tad nelabai suprantami tokie
naujieji reikalavimai mokslinëms mo-
nografijoms kaip recenzentus paren-
ka kompetentinga organizacija-rëmëja
(ar monografijas ekspertuojanti
Lietuvos mokslo taryba nëra tokia
institucija?) arba toks „privalomas“
poþymis kaip monografijos cituojamu-
mas ir/ar jos recenzija recenzuojamuo-
se mokslo leidiniuose (palaukite, bet
juk prieð tai dar reikia gauti leidimà
ir finansø leidybai?). Arba kas turë-
tø nustatyti „rutininio“ darbo dalá mo-
nografijoje?
Akivaizdu, kad susidariusi ab-
surdiðka situacija turëtø bûti vienaip
ar kitaip sukonkretinta, bent jau
ankstesnio ministro ásakymo atþvil-
giu. Apskritai sveikintinas bûtø
mokslinës produkcijos vertinimo
naujos metodikos parengimas, jà
aptariant kartu su mokslo visuome-
ne. Tokius paþadus ir ketinimus te-
ko girdëti, taèiau nieko daugiau. Ar
neatsiras tokia „metodika“ staiga,
institucijø mokslinës produkcijos
vertinimo iðvakarëse? Taigi sena, ið-
bandyta taktika…
Habil. dr. Valentinas Baltrûnas
Geologijos ir geografijos instituto
vyriausiasis mokslo darbuotojas
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
Pulsuojanèiø þvaigþdþiø ðviesa atvedë á Lietuvà
Atkelta ið 1 p.
þvaigþdes reikëjo panaudoti ávai-
riuose þemynuose esanèias obser-
vatorijas, registruoti tuo paèiu me-
tu ið skirtingø Þemës vietø gauna-
mà informacijà. Azijos observatori-
jos buvo maþokai ásitraukusios á tà
programà. Ðtai kodël prof. J. E. Sol-
heimo akys nukrypo á Lietuvos ast-
ronomus, kurie labai noriai atsilie-
pë á pasiûlymà ið Tromso. Taigi 1992-
1996 m. Maidanako observatorijo-
je Lietuvos astronomai atliko stebë-
jimus pagal tarptautinæ pulsuojan-
èiø þvaigþdþiø tyrimo programà
Visos Þemës teleskopas.
Prof. J. E. Solheimas yra ir (apie
tai iðsamiuose pokalbiuose su
prof. J. E. Solheimu raðë Mokslo
Lietuva 1999 m. 17, 18, 21 nume-
riuose) ilgametis ðio projekto orga-
nizatorius, á já átraukë ir Lietuvos
astronomus. Vykdant Visos Þemës
teleskopo projektà bendrus stebëji-
mus kone visuose þemynuose atlie-
ka astronomø grupës, kuriø gau-
tos ilgos beveik tolydþios fotomet-
riniø stebëjimø duomenø sekos ir
padeda nustatyti tiriamø objektø,
ðiuo atveju pulsuojanèiø arba sàvei-
kaujanèiø þvaigþdþiø pulsacijø mo-
das. Ið jø pavyksta gauti ir fizikinæ
stebimø objektø interpretacijà.
Kitø galimybiø gauti tolydþias fo-
tometriniø duomenø sekas teikia ste-
bëjimai, kurie atliekami uþ Poliarinio
rato, kur naktis trunka visà þiemà. Ski-
botn vietovëje pastaèius nedidelæ ob-
Jau þinomos
trys deðimtys
pulsuojanèiø
þvaigþdþiø
Atslûgus pirmajam sveikintojø antplûdþiui po prof. Jano Eriko
Solheimo inauguracijos iðkilmiø naujasis Lietuvos mokslø aka-
demijos uþsienio narys sutiko atsakyti á keletà Mokslo Lietuvos
atstovo klausimø. Bendrauti su profesoriumi maloniai padëjo
Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduo-
toja habil. dr. Graþina Tautvaiðienë.
Gerbiamasis Profesoriau, savo
inauguracinëje paskaitoje, skirtoje pul-
suojanèioms þvaigþdëms ir ðiaurës pa-
ðvaistei, keletà kartø minëjote ir Lietu-
vos astronomø pavardes. Tad gal tar-
tumëte þodá kità apie pastarøjø trejø
metø bendradarbiavimà ir mûsø skai-
tytojams.
Kai Molëtø observatorijoje
prieð 3 metus vyko aukðtieji astro-
fizikos kursai, á Lietuvà pirmà kar-
tà buvo atveþtas ir iðbandytas CCD
fotometras ið Tromso. Per pasta-
ruosius 3 metus fotometras buvo
tobulinamas. Teorinës fizikos ir ast-
ronomijos instituto darbuotojas
dr. Rimvydas Janulis kelis kartus
vyko á Tromsà, kur tobulino ðio fo-
tometro valdymo programas. Vil-
niaus universiteto Astronomijos
observatorijos darbuotojai tobuli-
no kai kurias elektronines fotomet-
ro detales.
Taigi taikant ðá fotometrà Ðiau-
rës optiniu teleskopu Kanarø salo-
se, – apie tai kalbëjau ir savo ðios
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 3
ðimtus kartø sparèiau.
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Svarbu paþymëti, kad prof.
J. E. Solheimo dëka jaunieji Lietuvos
ir kitø ðaliø astronomai gali klausyti
ávairiø pasaulio ðaliø þymiø astrono-
mø paskaitø, su jais bendrauti. Mat
jau ketveri metai, kai organizuojami
Ðiaurës ir Baltijos ðaliø jaunøjø ast-
ronomø kursai. Ð. m. rugpjûèio 11-
25 d. Molëtø observatorijoje vyks
mûsø ðalyje jau antroji tokia jaunøjø
astronomø vasaros mokykla. Ðiemet
ji skiriama sàveikaujanèiø dvinariø
þvaigþdþiø tyrimams (spektriniams ir
fotometriniams). Numatoma, kad ið
ávairiø valstybiø atvyks maþdaug deðimt
astronomø, kurie tirs sàveikaujanèias
þvaigþdes. Tai gali bûti baltosios nykð-
tukës su þvaigþde milþine, juodoji skylë
su milþine, neutroninë þvaigþdë su ko-
kia nors kita þvaigþde bei kitø sistemø
sàveikos.
Kaip galima pamirðti, kad mû-
Pirmieji prof. J. E. Solheimà pasveikino astronomas dr. Edmundas Meiðtas, Norvegijos karalystës ambasadorius Lietuvoje sø sveèias ið Norvegijos vadovauja
Kare Hauge, Lietuvos MA prezidentas akad. Benediktas Juodka bei Mokslo ir studijø departamento Mokslo skyriaus vedëjas Ðiaurës ir Baltijos ðaliø mokslinin-
dr. Romualdas Kalytis kø mainø programai Astrofotomet-
servatorijà ir árengus 50 cm skersmens versiteto Medþiagotyros ir taikomøjø bendradarbiavimo sutartis tarp Vil- rija kitame deðimtmetyje. Ði progra-
teleskopà buvo atlikta daug pulsuo- mokslø instituto darbuotojai. Beje, niaus universiteto, Teorinës fizikos ma finansuojama Ðiaurës ðaliø Mi-
janèiø þvaigþdþiø fotometriniø mata- pastarajame Institute fotometras bu- ir astronomijos instituto bei Trom- nistrø tarybos, kuri skyrë grantà
vimø. Bet ðtai kas trukdo tiksliems ste- vo tobulinamas bei gaminamas Lietu- so universiteto. Sutartis numato, dvejø metø laikotarpiui.
bëjimams – ðiaurës paðvaistë. Ji smar- vos ir kitø ðaliø observatorijoms. Tiems kad ðios institucijos bendradarbiaus Tikriausiai neperdësime, jeigu
kiai iðkraipo duomenis, todël tiksli fo- darbams buvo pavykæ gauti – pirmiau- vis intensyviau. Á Molëtø observato- pasakysime, kad Lietuvos astronomø
tometrija ámanoma tik stebint ryðkias sia prof. J. E. Solheimo pastangomis – rijà ið Tromso atveþtas itin brangus bendrija neásivaizduojama be prof.
þvaigþdes. Todël dar 1990 m. buvo pra- Europos Sàjungos grantà, o Molëtø prietaisas – CCD fotometras, ku- Jano Eriko Solheimo, tad visai na-
dëtas konstruoti kelioninis fotomet- observatorijai ájungti á interneto tinklà riuo pavyko nepaprastai paspartinti tûralu, kad nuo ðiol já matysime tarp
ras. Já kuriant nemaþai padarë ir Lie- grantà suteikë NATO programa Moks- þvaigþdþiø stebëjimus. Beje, ðis foto- Lietuvos MA uþsienio nariø.
tuvos mokslininkai: Teorinës fizikos ir las taikai. metras atveþamas kasmet. Dabar
astronomijos instituto ir Vilniaus uni- 1996 m. buvo pasiraðyta triðalë stebëjimø duomenys apdorojami Gediminas Zemlickas
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Naujàjá Lietuvos MA uþsienio nará prof. J. E. Solheimà jau spëjo pasveikinti prof. Henrikas Pragarauskas
ir astronomai habil. dr. Graþina Tautvaiðienë bei dr. Edmundas Meiðtas
dienos inauguracinëje paskaitoje, – Kuo ypatingas CCD fotometras, ta pritaikyti Visos Þemës teleskopo tos toli esanèiø ðaliø atstovai. Að
buvo tirtos 124 þvaigþdës ir atrasta kuris suvaidino toká reikðmingà vaid- stebëjimø programoje. Pakviesta pats ðiuo metu esu ðio projekto
10 naujø pulsuojanèiø þvaigþdþiø. mená ne tik pulsuojanèiø þvaigþdþiø ty- dirbo Tromse ir atrado tam tikrø konsultantas.
Tai sudaro treèdalá pasaulyje atras- rimuose, bet ir aptinkant naujas ðio ti- dësniø, kurie turëtø bûti áskaityti ap- Kiek svarbus Visos Þemës teles-
tø tokio tipo pulsuojanèiø þvaigþ- po þvaigþdes? dorojant stebëjimø duomenis. kopo projektas pasaulio astronomijos
dþiø. Bûtent minëtas fotometras Stebëjimams atlikti CCD foto- Kas naujo vykdant Visos Þemës mokslui?
buvo sëkmingai naudojamas tuose metru pakanka vieno filtro. Papras- teleskopo projektà? Ið tikrøjø tai labai plaèios tema-
stebëjimuose. Ðiuo metu jis jau tre- tai naudojame vienà labai platø fil- Geguþës mën. numatyta labai tikos projektas. Labai daug þvaigþ-
èià kartà atveþtas á Lietuvà. Kai vyks- trà, svarbu, kad kuo daugiau pro já didelë Visos Þemës teleskopo stebëji- dþiø yra dvinarës, daugelis ið jø sà-
ta stebëjimo sesijos, Lietuvoje ast- praeitø ðviesos. Mat stebimos silp- mø sesija, kurioje dalyvaus 20 obser- veikauja, yra labai daug skirtingø
ronomai jose dalyvauja arba su sa- nos þvaigþdës, todël svarbu ávertin- vatorijø ið viso pasaulio. Man pa- þvaigþdþiø tipø. Visa tai svarbu tirti
vu trikanaliu, arba su Tromso CCD ti, kaip kinta praeinanèios ðviesos èiam teks dalyvauti stebëjimuose ir daug pasaulio astronomø vykdo
fotometru, jeigu jis tuo metu bûna intensyvumas. Kitaip sakant, rûpi tik Kanarø salose, o Lietuvos astrono- ðá projektà.
Lietuvoje. ðviesos kitimo variacijos. mai stebëjimus atliks Teorinës fizi- O be sàveikaujanèiø objektø tyri-
O kiek ið viso ðio tipo pulsuojan- Beje, atliekant bei interpretuo- kos ir astronomijos instituto Molë- mo, kokius dar savo darbus galëtumë-
èiø þvaigþdþiø þino astronomai? jant stebëjimus dalyvavo ir Lietuvos tø observatorijoje. Sesija ypatinga ir te iðskirti?
Kai buvo pradëtos naujø pul- astronomas Edmundas Meiðtas, o tuo, kad joje dalyvaus taip pat ir Man tenka vadovauti instru-
suojanèiø þvaigþdþiø paieðkos, pa- pastaraisiais metais pradëjome ben- Hablo kosminë observatorija. mentø kûrimo projektams. Pavy-
saulyje buvo þinoma tik 15 tokio ti- dradarbiauti su Erika Pakðtiene. Ji Kur yra Visos Þemës teleskopo ko sukurti mobilius prietaisus ir
po þvaigþdþiø. Mûsø stebëtojø gru- neseniai Teorinës fizikos ir astrono- „smegenys“? observatorijø tinklà. Man prie ðiø
pë tø þinomø pulsuojanèiø þvaigþ- mijos institute baigë doktorantûrà, Kadangi projekte dalyvauja la- darbø ir teko prisidëti, beje, bûtent
dþiø skaièiø padidino dar deðimti- savo darbe tyrë ekstinkcijos efektus bai daug pasaulio observatorijø, bendradarbiaujant su Lietuvos
mi. Kitos tyrinëtojø grupës rado Vilniaus fotometrinëje ir kitose sis- tai sudaryta 6 þmoniø koordinaci- astronomais.
dar 5 pulsuojanèias þvaigþdes, tai- temose, kaip panaikinti Þemës at- në taryba, kuri ir vadovauja stebë-
gi ið viso jø ðiuo metu þinoma trys mosferos átakà fotometriniams ste- jimams. Tai Prancûzijos, Brazilijos, Kalbëjosi
deðimtys. bëjimams. Savo patirtá buvo pakvies- JAV, Austrijos ir kitø viena nuo ki- Gediminas Zemlickas
4 2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
Profesorius J. A. Krikðtopaitis apie
keistà mûsø kultûros pasaulá (2)
Pradþia Nr. 10
Lietuvos mokslo istorikø ir fi-
losofø bendrijos pirmininkas,
Baltijos ðaliø mokslo istorikø bei
filosofø asociacijos viceprezi-
dentas, Kultûros, filosofijos ir
meno instituto vyriausiasis
mokslinis bendradarbis bei KTU
ir VDU prof. Juozas Algimantas
Krikðtopaitis tikriausiai ir pats
nelengvai pasakytø, kokiai veik-
los srièiai – mokslui ar menui
teiktø pirmenybæ, jeigu reikëtø
rinktis tyrimø sritá. Pasinaudosi-
me profesoriaus visapusiðku-
mu ir ðio pokalbio metu.
Pilietinës visuomenës
daigai turi bûti kuriami
jau mokykloje
Jums teko dalyvauti Theodoro
Grotthusso 180 mirties metinëms skir-
toje popietëje Telðiø Ateities vidurinëje
mokykloje. Koks Jûsø áspûdis?
Mane nepaprastai nudþiugino
susitikimas su Telðiø Ateities vidu-
rinës mokyklos mokytojais ir mo-
kiniais. Að pats esu ið pedagogø
giminës ir puikiai þinau, kad le-
miamà átakà mûsø ateities visuo-
menës raidai ir jos kokybei turës
mokytojai. Jeigu pedagogø veik-
los tinkamai neávertinsime, ne-
skirsime jø ugdymui tinkamo dë-
mesio, tai neabejotinai sunaikin-
sime savo ateities pagrindus. Èia
Lietuvos kultûros kongreso baigiamajame posëdyje – prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis, doc. Krescencijus Stoðkus
visa esmë. Telðiuose buvo graþu
matyti, kaip tie mokiniai viskà da-
rë labai natûraliai ir ið ðirdies.
Mokykla parengë mokiniø kûry-
bos leidinukà. Að dabar já skaitau
ir jauèiu, kad ðalia stovëjæs moky-
tojas geru þodþiu, patarimu suge-
bëjo suþadinti tai, kas vaikuose
yra geriausio. Leidinuke labai
nuoðirdi kûryba: prozos miniatiû-
ros, eilëraðèiai ir dailës kûrinëliai.
Ir kiek èia talentø! Tik gaila, kad
vaikystëje pasirodantys talentai,
jeigu neugdoma jø valia, jautriai
nepuoselëjami gabumai, ilgainiui
pranyksta. Taèiau jeigu ir
toliau bus ðitaip þadinama
Prof. Juozas Algimantas Krikðtopaitis Telðiø Ateities vidurinëje mokykloje pasakojo, kaip raðë knygà apie Theodorà Grotthussà
moksleiviø kûrybinë ugnelë – kaip
mes matëme Telðiuose – tai jie
taps gyvybingomis mûsø visuome-
nës làstelëmis, atviromis savo ap-
linkai ir pasauliui. Bûtent ðiuo ke-
liu eidami mes turësime vilèiø su-
kurti pilietinæ visuomenæ, kuri ge-
bëtø vertinti savosios kultûros
reikðmæ ir galbût net iðsaugoti ta-
patumo galias.
Man atrodo, kad Telðiø Ateities vi-
durinë mokykla iðties turi puikiø moky-
tojø. Manau, tø moksleiviø tëvai gali bûti
ramûs dël savo vaikø ateities. Þinoma,
daug priklausys ir nuo paèiø tëvø.
Kai stebiu mûsø sostinës mo-
kyklas (þinoma, jose yra ir daug gra-
þiø dalykø), tokio nuoðirdumo, abi-
pusiðko pedagogø ir mokiniø su-
pratimo nepastebiu. Kaþkas jau pra-
rasta. Suprantu, sostinëje daugybë
papildomø trukdþiø, mokyklos per-
pildytos – gal ir tai lemia. Bet Telðiai
man suteikë vilties, kad daug kà dar
galima iðtaisyti ir iðgelbëti.
Þmogaus stiprybë vis
dar ið ryðio su þeme
Ateities vidurinës mokyklos che-
mijos mokytojos Reginos Rakðtienës
bei kitø pedagogø dëka turëjome gali-
mybæ aplankyti ir kai kuriuos kitus
Telðiø bei Telðiø rajono objektus. Lan-
këmës buvusiame Birþuvënø dvare,
galëjome paklausyti kasdienës kultû-
rinës veiklos tikrø entuziastø pasako-
jimø. Matëme ir apleistà dvaro aplin-
kà, tarsi po praûþusios revoliucijos.
Beje, kitàmet Birþuvënai minës savo
750 metø sukaktá. Istoriniuose ðalti-
niuose minimi tais paèiais metais, kai
Mindaugas karûnuotas Lietuvos ka-
raliumi.
Birþuvënuose susitikome su
nepaprastai graþiais þmonëmis,
kurie gauna skatikus ir dar ne uþ
tai, kà daro. Kultûrinei veiklai –
kad iðliktø pastatai, muziejø eks-
ponatai – aukoja savo laikà ir svei-
katà. Tas pasiaukojimas, suvoki-
ir poetas Marcelijus Martinaitis
mas, kad jø pastangos dar kaþkam
reikalingos, mane tiesiog sukrëtë.
Tai mûsø visuomenës nariai, ku-
riø paprastai nematome televizi-
jos ekranuose, jie nedomina aukð-
tesnius tikslus pamirðusios þi-
niasklaidos. Televizijos ir spauda
tik todël ir gali visaip darkytis, nes
yra kas ið tikro dirba sunkø ir bû-
tinà darbà. Tuos tikruosius kaimo
kultûrininkus ir pramogø indust-
rijos vilkai pamirðta, iðduoda,
parduoda, begëdiðkai pasinaudo-
dami jø darbo vaisiais.
Þavi tø þmoniø ásitikinimas, kad jø
pastangos nëra tuðèios, nors ðiandien
ir neapmokamos. Jie ir toliau turtina
mo ðventuosius – tai ir yra simbolið-
kas civilizacijø kitimo þenklas.
Jeigu bûtume normaliai evoliu-
cionavæ kaip ir kitos Europos ða-
lys, tai ðis procesas vyktø papras-
èiau ir lengviau. Pastarajame de-
ðimtmetyje kapitalas buvo kaupia-
mas melu, apgavystëmis, vagystë-
mis ir ðûviais, tad nieko kito ir ne-
reikëtø laukti. Lietuvoje ðiuo me-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
tu daug chaoso, bet kuris ástatymas
gali bûti pakeistas bematant, bet
kuris avantiûristas gali – prasi-
skverbti prie valstybës iþdo. Taèiau
derëtø prisiminti tai, kad pradinis
kapitalas tokiu pat bûdu buvo kau-
piamas ir kitose ðalyse, kad ir ið-
garbintoje Amerikoje. Nuo to lai-
ko pasikeitë kelios kartos, buvo ið-
tobulinti ástatymai ir teisiniø insti-
tucijø struktûros. Viskas galop
stojo á savo vietas.
Reaguodamas á Jûsø pastabas
pasakysiu: vieni ðventieji iðeina, kiti
ateina. Tokia civilizacijos raidos tëk-
më. Svarbu, kad nauji „ðventieji“
ugdytøsi ant vietinës kultûros pa-
grindø ir kûrybingai reikðtøsi nau-
joje epochoje.
Vertybës globalizacijos
replëse
ekspozicijà muziejuje, kuri árengta bu- Ðiemet vyko Treèiasis Lietuvos
vusiame dvare, tikëdami, kad jeigu ne kultûros kongresas, tarp kurio orga-
dabar, tai rytoj þmonëms prireiks tø nizatoriø buvote ir Jûs. Kaune kovo 2
vertybiø ir jie visa tai sugebës ávertinti. d. vadovavote globalizacijos proble-
Kitaip tie þmonës ir negali, kadangi kul- moms skirtoje Kongreso konferenci-
tûrininkai yra ið paðaukimo, o gal nie- joje. Globalizacijos akivaizdoje gal ki-
ko kito daryti ir nemoka. taip reikëtø vertinti ir tradicines mûsø
Labai ádëmiai klausiau jø kalbø, tautos vertybes? Gal ið tiesø joms vie-
intonacijø, stebëjau gestus ir visa, ko ta muziejuose, tuose savotiðkuose kul-
negalima perduoti vien kalba. Su- tûros ir istorijos rezervatuose? O gal
pratau, kad tø þmoniø gyvenimo Jûs linkæs áþvelgti ir tokius tautos sa-
tikslas ir viltis kyla ið to, kad jie dar vitumo genus, kurie iðliks, nepraras
nëra praradæ mûsø þemdirbiø kul- savo vertës net ir ritantis globalizaci-
tûros tiesioginio ryðio su þeme. Þi- jos buldozeriui?
noma, ið tokiø mûsø þodþiø bet ku- Tø genø yra ir dar apsèiai. Taèiau
ris save pristatantis kaip intelektu- tos prigimtinës jëgos labai slopina-
alà gali tik pasijuokti. Bet tas ryðys mos ir dar neaiðku, kaip viskas galë-
su kultûra, kurià mes jau prarado- tø pakrypti. Kultûros kongreso nuo-
me ir kuri gyvuoja tik pavieniø þmo- ðalëje negalëjau lûkuriuoti, todël ne-
niø ðirdyse, dar mus ir daro ðiek tiek atsisakiau ir tø pareigø, kurios man
kitokius, teikia kûrybiniø impulsø. buvo pasiûlytos. Esu tos kartos atsto-
Ir dar, kultûros þmogus yra ne tik ið vas, kurios vertybinæ sampratà, ide-
paðaukimo, o todël, kad negali par- alus suformavo pedagogai, patyrimà,
siduoti banalybei. Jø sàþinë, jø ver- mokslus ir auklëjimà ágijæ dar tarpu-
tybinë orientacija tampa sunkia, bet kario metais. Todël ir negalëjau likti
miela naðta. pasyvus stebëtojas.
Taèiau didelá entuziazmà reikðti
Nejaugi globalûs ávykiai man sunku. Maèiau, kaip buvo
trukdoma tà Kongresà rengti, ko-
nusiaubs mûsø kias nuodingas strëles laidë kai ku-
tradicinæ kultûrà rie spaudos leidiniai. Remdamie-
si pasiûlymais, rezoliucijomis sie-
Vis vien gali ateiti á mûsø kaimà di- këme iðrinkti nuolat veikianèià
deli pinigai ir jau nebereikës nei tos se- Kultûros kongreso tarybà, kuri tas
nosios medinës architektûros, nei tø rezoliucijas bei pasiûlymus teiks
kartais kai kam gal atrodanèiø ir nai- valstybës institucijoms, o svarbiau-
vokø kaimo muziejø eksponatø. Tradi- sia – lips ant kulnø valstybës vy-
cinë medinë architektûra, kuri pati sa- rams, vers atsisukti á visuomenæ.
vaime yra vertinga, nes yra savita, gali Normalioje valstybëje valdþios ins-
bûti sparèiai atnaujinama, modernizuo- titucijos tarnauja visuomenei, de-
jama, ásiverð plastmasë ir sintetinës ja, Lietuvoje vis dar prieðingai.
medþiagos, kurios ir sunaikins visà dar Drásèiau pasakyti, kad Lietuvoje ir
toliau gyvuoja totalitarinë sistema,
esamà savitumà. Plastmasiniame bûste
tik pagrindiniai totalitarizmo bruo-
dvasia negyvens.
Mes ir matome, kaip sparèiai á þai èia yra mikliai uþmaskuoti. Mû-
mûsø gyvenimà verþiasi Las Vegas, sø pseudovalstybë dar neágijo nei
McDonald’s ir kiti pinigø èiulpimo demokratinës, nei teisinës valsty-
sistemos dalykai. Prieðintis darosi bës bruoþø.
neámanoma, ypaè kai valstybinëse Jûsø manymu, Lietuvos kultûros
institucijose dirba nupirkti, korum- kongrese iðrinktoji Taryba galës daug
puoti asmenys. kà pakeisti ðalyje?
Apskritai kalbëti apie pasi- Nerimà kelia tai, kad iðrinktos
prieðinimà ar „uþsidarymà“ nëra Tarybos nariai yra veikiau simboliai,
prasmës, nes reikia sukurti stabi- o ne kà nors galintys daryti asme-
lià gyvensenà, normalià ekonomi- nys. Nelabai tikiuosi, kad Kongreso
iðkeltos nuostatos bus sëkmingai
næ veiklà. Tik tokioje terpëje ug-
dosi visuomenës kultûrinis turi- ádiegtos. Kongreso taktika ir strate-
nys, teikiantis galimybës tapti lygia- gija buvo iðklibusios, nes nebuvo
verèiais partneriais Europos vals- skirta rimto dëmesio jø paruoðimui.
tybiø erdvëje. Pavienës pastangos gelbëti reikalus
Makdonaldai iðstumia senojo kai- nebuvo rezultatyvios.
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257) 5
Kur yra provincialumo
buveinë
Kaune ir Klaipëdoje (Ðiauliuose ir
esi – provincialas ar ne – glûdi pa-
ties þmogaus sàmonëje.
Maþiausiai provinciali buvo Birþu-
vënuose ponia Aldona, kuri mums ap-
Organinë sintezë – Quo vadis?
Panevëþyje man neteko dalyvauti) per rodë buvusá dvarà ir muziejø. Ji turi sa- Atkelta ið 1 p. molekulëse esantys atomai, sujungti Pastaraisiais metais naujø funk-
Kultûros kongreso renginius susidary- vo pasaulá – ir toli graþu nesibaigiantá Ðiuo metu organinë chemija su keturiais skirtingais pakaitais. cionaliø organiniø medþiagø kûri-
davo gana aiðki prieðtara: Vilnius ir visa Birþuvënais. Tai tikras ðviesos spindu- glaudþiai susijusi su biochemija, bio- Asimetrija pasireiðkia ir kai kuriuo- mas tapo pagrindiniu chemikø uþ-
likusi Lietuva, t. y. „ne Vilnius“. Tà lys aplankytame Þemaitijos kaime. Ji logija, medicina, todël organinei sin- se gyvuose ir negyvuose objektuo- daviniu. Kai kada sritys, kuriose tos
prieðtarà nuolat aktyvino, suprantama, nesistengia atrodyti, bet jau yra tuo ádo- tezei skiriama ypaè daug dëmesio. se. Pavyzdþiui, yra kairiojo ir deði- medþiagos taikomos, gali atrodyti
regionø atstovai, á Vilniø reaguojantys mi ir ið sostinës, „stipraus centro“ at- Visø pirma daugelio biologiniø ir niojo sukimo sriegis, ir varþtà gali- labai fantastiðkos. Kalbant apie nau-
kaip á „stiprø centrà“, kurio ambicijas vykusiam mokslo ir kultûros þmogui. biocheminiø procesø negalima su- ma uþsukti tik tam tikra kryptimi. jas organines medþiagas molekuli-
ir apetitus laikas apriboti. Dar blogiau, Taigi. Paprastos kaimo bibliotekë- vokti nesigilinant á molekuliná lygme- Ádomu, kad kai kuriø sraigiø kiau- niai kompiuteriai dabar jau neatro-
kad skambëdavo nusiþeminimo gaidos: lës vedëja, bet kaip puikiai keliais þo- ná. Kartais ásivaizduojame, kad or- tas sukasi spirale tik á vienà pusæ, ta- do nereali svajonë. Jau sukurti pir-
kà èia mes, provincija, juk visos galios dþiais sugeba atskleisti dabartinës mû- ganinë chemija – tai vaistai ir farma- èiau yra besisukanèiø ir á prieðingà mieji polimeriniai molekuliniai lai-
sutelktos Vilniuje… sø kultûros ir politikos esmæ. Kai þmo- cijos pramonë. Ið dalies taip ir yra, pusæ. Jie yra vienas kito veidrodiniai dininkai, uþ tai jø atradëjams 2000
Aiðku, sostinë sugeba nugrieb- gus turi tvirtà nuomonæ, stuburà, tai farmacija iðties yra gana daug le- atspindþiai, kuriø irgi sutapatinti m. paskirta Nobelio premija. Þino-
ti grietinëlæ ir pasiimti geresnius jau asmenybë. Paþiûrëjau, kà toje bib- miantis ðios tyrimø krypties veiks- negalima, taigi chiraliniai objektai. mi molekuliniai jungikliai, rotoriai,
kàsnius. Visa tai akivaizdu. Bet blo- liotekoje galima skaityti. Ne tik senos nys. Ávairios farmacinës kompanijos Organiniø junginiø atveju asimetri- molekuliø vëriniai ir kiti miniatiûri-
gai, kad dar klesti labai stiprus pro- knygos, bet ir nauji poetai ir raðytojai, surenka naujus organinius jungi- ja gali bûti ypaè svarbi, jei kalbame niai elementai, kurie dabar apibûdi-
vincialo sindromas: nuolat dejuo- istorijos, politikø knygos. Tad ar gali- nius, kompiuteriu juos apdoroja bei apie vaistines medþiagas. Kadangi, nami terminu nanotechnologija. Tai
ti, girdi, kaþkas turi pasirûpinti. Ir ma kalbëti apie provincialumà? Vilniuje prognozuoja biologines savybes. To- kaip minëta, organizmo molekulës reiðkia, jog molekulës atlieka tà funk-
geriausia, jeigu tai padarytø „cen- að matau aibæ provincialø. Ponia Aldo- kiems tyrimams paprastai reikia yra chiralinës, tai kiekvienas enan- cijà, kurià atlikdavo lempos, laidai,
tras“… Bet kad iðjudintø savas ga- na yra tikras kultûros þmogus. Uþ tai daugybës junginiø, kadangi tik tada tiomeras skirtingai sàveikauja su or- tranzistoriai. Kaip perëjimas nuo
lias, siektø ekonominio savarankið- jai mano ir mûsø visø pagarba. prognozavimas tampa gana tikslus. ganizmo làstelëmis. Paprastas pa- elektroniniø lempø iki tranzistoriø
Anksèiau per metus pasaulyje buvo vyzdys yra mûsø jutimai, kurie skir- sukëlë perversmà technikoje, taip
susintetinama deðimtys tûkstanèiø tingai reaguoja á enantiomerus. Pa- neabejotinai tolesnë miniatiûrizaci-
naujø junginiø, taèiau pritaikius vyzdþiui, skirtingà citrinø ir apelsi- ja susijusi su molekuliø panaudoji-
kombinatorinës sintezës metodus nø kvapà nulemia du junginiai, va- mu technikoje. Tuo tikslu organinës
klasikinëje sintezëje ávyko kokybinis dinami limonenais, kurie yra visið- molekulës turi sudaryti tam tikras
pokytis. Dabar tiek junginiø gali bû- kai vienodi, besiskiriantys tarpusa- taisyklingas struktûras, kuriø savy-
ti susintetinama vienoje laboratori- vyje tik kaip vienas kito veidrodiniai bës bûtø reguliarios reikiamu atstu-
joje per gana trumpà laikà. Reaguo- atspindþiai. Taigi, nors jau minëta, mu ir vietoje. Ðis naujas reiðkinys va-
janèios molekulës nedideliais kie- jog visos tokiø molekuliø savybës dinamas molekuliø saviorganizaci-
kiais patenka á reakcijos indus ávai- yra vienodos, jos tampa skirtingos, ja, t.y. jø iðsidëstymas tam tikra tvar-
riomis kombinacijomis. Ðis metodas jei patenka á asimetrinæ aplinkà – ka. Jis daþnas gamtoje – biomoleku-
ir vadinamas kombinatorine sinte- làstelæ. Rankos analogija: apsimo- lëse ir chemikai dabar bando tuos
ze. Kadangi procesas paprastai au- væ ne tai rankai skirtà pirðtinæ, leng- dësningumus pritaikyti ávairiausiais
tomatizuotas, tai leidþia keisti kom- vai tai pajuntame. Daug vaistø yra atvejais. Tiesa, ne visada galima ti-
ponentø sudëtá ir gauti daugybæ ávai- medþiagos, kuriø molekulës yra vie- këtis ypaè greitai kokià medþiagà ar
riø naujø junginiø. na kitos veidrodiniai atspindþiai, pa- reiðkiná pritaikyti praktiðkai. Pavyz-
Organinë sintezë – daug darbo vyzdþiui, ið 100 labiausiai dabar var- dþiui, buvo tikimasi labai greitai pri-
ir lëðø reikalaujanti sritis. Sintetikø tojamø vaistø pasaulyje daugiau nei taikyti ne taip seniai technikoje at-
tikslas ir siekiø virðûnë – gamtiniai pusë yra enantiomerai. Taigi galima rastà superlaidumà, taèiau jau ge-
Prof. J. A. Krikðtopaitá (pirmas ið kairës) ir mokslo bendruomenës narius priëmë
junginiai, kuriø daugelis pasiþymi laukti, kad jie nevienodai sàveikaus ras deðimtmetis nieko ypatingo taip
Telðiø vyskupas Jonas Boruta SJ
farmacinëmis ir kitomis svarbiomis su organizme esanèiais fermentais. ir nebuvo padaryta, nors progno-
kumo – maþai rodoma iniciatyvos. Taigi Birþuvënuose dar kartà ásiti- savybëmis. Mat nors galima sakyti, Taip ið tiesø ir yra, nors gana ilgai, zuota, kad bus galima dideliais at-
O kad pagieþa motyvuota – savai- kinome, kad provincialumas – ne ge- kad gamta gerokai pranaðesnë uþ kol nesukëlë skaudþiø pasekmiø, á stumais ir be nuostoliø perduoti
me suprantama. Gali gyventi giliau- ografinë, bet dvasinë sàvoka. Kol tokiø bet kurá sintetikà, taèiau ne visas rei- tai nebuvo kreipiamas reikiamas dë- energijà ir pan.
sioje periferijoje ir nuolat bûti kul- gerø þenklø matyti, dar yra pagrindo kiamas medþiagas joje lengva aptik- mesys. Penktajame deðimtmetyje Nepaisant visø organinës sinte-
tûros ir politiniø ávykiø centre. Ly- ir bent ðiokiam tokiam optimizmui. Dë- ti ir iðskirti. Tokiø junginiø iðskyri- buvo pradëtas naudoti raminama- zës pasiekimø, nenutyla diskusijos,
giai kaip ir gyvendamas sostinëje kodamas gerbiamajam Profesoriui uþ mas ið gamtiniø objektø yra nepa- sis vaistas talidomidas, taèiau pasi- ar organinë sintezë ir toliau iðliks sa-
gali taip ir likti visiðkas provincialas, paðnekesá, manau, kad rasime progos prastai sudëtingas procesas, kai ka- rodë, kad já vartojusios nëðèios mo- varankiðka mokslo sritis, ar netaps
jeigu nieko nenori aplink matyti, aptarti ir linksmesnius dalykus. da ið deðimèiø kilogramø gamtinio terys susilaukë apsigimusiø kûdikiø. tik priedëliu plëtojant biochemijà,
negeidi suprasti pasaulio, nesieki augalo iðgaunami tik miligramai Ðis vaistas buvo uþdraustas ir tik vë- biologijà, medicinà, medþiagø moks-
gyventi visavertá gyvenimà. Taigi kas Kalbëjosi Gediminas Zemlickas junginio. Norint kai kurias reikalin- liau buvo nustatyta, kad jei bûtø là. Nors vienareikðmiðkai atsakyti á
gas medþiagas iðskirti ið augalø ten- naudota tik viena jo forma – vadi- ðá, kaip ir beveik á bet kurá klausimà
BOTANIKOS INSTITUTAS ka juos perdirbti ir labai daug jø su- namas (R)-enantiomeras, tai nebû- moksle nëra lengva, galima teigti,
naikinti. Toks pavyzdys gali bûti tø kilæ jokio ðalutinio poveikio. Mat kad organinës sintezës laukia pla-
prieðvëþinio vaisto taksolio iðskyri- tik (S)-forma pasiþymi teratogeni- èios perspektyvos. Nors praktiðkai
praneða, kad 2002 m. liepos 5 d. 11 val. Botanikos institute (Þaliøjø mas ið Amerikoje auganèio spyg- niu veikimu. Dabar daþniausiai vais- dabar galima susintetinti bet kurià
eþerø g. 49, Vilnius) vyks atviras doktorantûros komiteto posëdis, ku- liuoèio medþio – kukmedþio þievës. tai gali bûti registruojami tik tuo at- molekulæ, taèiau dar lieka neið-
riame botanikos krypties doktorantë KRISTINA LOÞIENË gins dakta- Vienai dozei reikiamø keliø miligra- veju, jei iðtirtas kiekvieno enantio- spræsti reakcijø selektyvumo, artimo
ro disertacijà „ÈIOBRELIØ (THYMUS) VIDURÛÐINËS ÁVAIROVËS mø vaisto gauti reikia nupjauti de- mero veikimas. Yra daug vaistø, ku- gamtiniams procesams, molekuliø
ÁVERTINIMAS (MORFOTIPØ IR CHEMOTIPØ STABILUMAS, VER- ðimtis medþiø. O ðtai estrogeninis riø vienas enantiomeras pasiþymi savybiø prognozavimo klausimai,
TINGØ KLONØ ATRANKA)“ (biomedicinos mokslai). preparatas Premarin, skirtas mote- reikiamu farmakologiniu veikimu, o sintezës metodø be atliekø ir terða-
rø hormonø terapijai, iðskiriamas ið kitas – nepageidautinu poveikiu. Pa- lø sukûrimas. Ádomi ðveicaro prof.
Doktorantûros komitetas: vaikingos kumelës ðlapimo, nes su- vyzdþiui, ðirdies ligoms gydyti (anti- A. Eschenmoserio mintis, kad nëra
dr. (biomedicinos mokslai, botanika, 04 B) Janina VAIÈIÛNIE - sintetinti jo kol kas nepavyko. Jei sin- aritmijai) þinomas preparatas pro- ko baimintis, jog mus sups sinteti-
NË (Botanikos institutas) – pirmininkë; tetiniu bûdu bûtø galima gauti visus pranololas, kurio vieno sukimo jun- nis pasaulis. Pasak jo, viskas, kas su-
reikiamus junginius, tai ið dalies bû- ginys yra net 100 kartø veiksmin- kurta þmogaus intelekto, tampa su-
nariai: tø iðspræsta vaistø ir kitø retø jungi- gesnis nei kitas. Vaisto ibuprofeno dëtine gamtos dalimi, tik visa tai rei-
prof. habil. dr. (biomedicinos mokslai, biologija, 01 B) Vytautas RAN- niø problema. Èia iðkyla aktualus analgetinis aktyvumas priklauso tik kia tinkamai naudoti. Taip jis kalbë-
ÈELIS (Vilniaus universitetas), sintezës uþdavinys: bûtent gauti tik nuo (+)-S-enantiomero. Todël ge- jo Vilniaus universitete 2000 m. bir-
dr. (fiziniai mokslai, chemija, 03 P) Petras Rimantas VENSKUTO- tam tikrà junginá – izomerà – ið ke- riausia naudoti tik vienà vaisto for- þelio mën. vykusioje tarptautinëje
NIS (Kauno technologijos universitetas), liø, kurie gali susidaryti reakcijos me- mà – grynà enantiomerà, taèiau në- organinës sintezës konferencijoje,
prof. habil. dr. (biomedicinos mokslai, botanika, 04 B) Jan KOZÙOW- tu. Ypatingas izomerijos atvejis yra ra paprasta gauti tik já vienà, kadangi skirtoje naujausiems ðios srities pa-
SKI (Vaistiniø augalø institutas, Poznanë), kurios nors molekulës veidrodinis paprastø cheminiø reakcijø metu siekimams aptarti. 2002 m. birþelio
habil. dr. (biomedicinos mokslai, botanika, 04 B) Aldona PESECKIE- atspindys, nesutampantis su pradi- susidaro abiejø miðinys lygiais kie- 23-27 d. Vilniuje rengiama antroji
NË (Botanikos institutas) – komitete dalyvavo iki 1996 m. rugsëjo mën., niu. Kairë ir deðinë rankos yra pa- kiais, taèiau laboratorijose tokias re- organinës sintezës konferencija
habil. dr. (biomedicinos mokslai, botanika, 04 B) Algirdas LEKAVI- prasèiausi netapatûs vienas kito akcijas ávykdyti nëra paprasta, todël BOS 2002, kurioje bus ádomu paly-
ÈIUS (Botanikos institutas) – komitete dalyvavo nuo 1996 m. gruodþio veidrodiniai atspindþiai. Molekulës, selektyvi sintezë, t. y. kai gaunamas ginti, kas naujo pasiekta ðioje moks-
mën. iki 1999 m. liepos mën., kurios yra netapatûs viena kitos veid- tik vienas enantiomeras, yra aktua- lo srityje, kuri yra svarbi ir plëtojant
habil. dr. (biomedicinos mokslai, botanika, 04 B) Nijolë LAPINSKIE- rodiniai atspindþiai, vadinamos chi- liausia ðiuolaikinës organinës che- mokslà, ir spendþiant praktines pro-
NË (Botanikos institutas) – komitete dalyvauja nuo 2000 m. geguþës mën. ralinëmis. Daugelis gamtoje esanèiø mijos sritis. Þinoma daugybë meto- blemas ávairiose srityse. Ði konfe-
ir gyvuosius organizmus sudaranèiø dø, kuriais gaunamas tik vienas ið mo- rencija tikrai yra neeilinis renginys,
Oponentai: molekuliø yra chiralinës struktûros. lekulës veidrodiniø atspindþiø. Taigi apie praneðimø lygá joje galima
prof. habil. dr. (biomedicinos mokslai, farmacija, 09 B) Valdimaras Reikia paþymëti tai, kad svarbiausios asimetrinë sintezë yra vienas ið bûdø spræsti ið fakto, jog praeitojoje pra-
JANULIS (Kauno medicinos universitetas), biomolekulës – baltymai sudaryti ið gauti tik vienos formos junginius. Uþ neðimà skaitë 2001 m. Nobelio pre-
dr. (biomedicinos mokslai, botanika, 04 B) Vida MOTIEKAITYTË aminorûgðèiø, nukleino rûgðtys, an- chiraliniø junginiø sintezës metodø mijos laureatas R. Noyori, o ðioje
(Ðiauliø universitetas). gliavandeniai (cukrus, krakmolas ir kûrimà ir jø panaudojimà vaistiniø ir dalyvaus kitas tø metø Nobelio pre-
kt.) yra chiralinës molekulës ir tik kitø medþiagø pramoninëje sintezë- mijos laureatas B. K. Sharpless. Pra-
Su disertacija galima susipaþinti Botanikos instituto ir Vilniaus uni- vienas ið dviejø veidrodiniø atvaiz- je 2001 m. Nobelio premija paskirta neðimus konferencijoje skaitys ir
versiteto Gamtos mokslø fakulteto bibliotekose. dø, kuris vadinamas enantiomeru, japonui R. Noyori ir amerikieèiams B. daugiau pasaulyje garsiø
Direktorius yra gamtoje. Chiraliðkumà nulemia Sharpless ir G. Knowles. mokslininkø.
6 NAUJA KNYGA
Stephenas Wolframas ir jo
knyga Naujo pobûdþio mokslas
nuospaudø“ keletui átakingø univer-
siteto veikëjø. Taip tiltai su svarbiausiais
JAV mokslo centrais greitai sudegina-
mi ir S. Wolframas metasi á verslo pa-
saulá. Daugelis mano, kad jis, kaip
mokslininkas nepateisino á já dëtø vil-
èiø. Taèiau 1986 m. akademiná pasaulá
iðvysta pirmoji programos Mathema-
Stephenas Wolframas tica versija, kurià iðleidþia Wolfram Re-
2002 m. geguþës 14 d. iðleista nau- search Inc., ðiuo metu, beje, vertinama
ja Stepheno Wolframo knyga intriguo- daugiau kaip 140 milijonø doleriø.
janèiu pavadinimu Naujo pobûdþio 2001 m. iðeina 4.1 programos versija
mokslas (A New Kind of Science). Tai ne- (4.2 beta aktyviai testuojama). Kas gi
eilinës asmenybës 20 metø individua- yra toji Mathematica? S. Wolframas ir
laus mokslinio darbo rezultatas. Taigi jo marketingo komanda á ðá klausimà
kodël ði knyga sukëlë toká platø akade- atsako labai paprastai: vienintelë pasau-
minës visuomenës susidomëjimà dar lyje visiðkai integruota techninio skaièia-
net nepasirodþiusi? Atsakymo, matyt, vimo sistema. Uþ autoriaus vardo ir ðios
reikia ieðkoti ne intriguojanèiame kny- trumpos frazës ið tikrøjø slepiasi vie-
gos pavadinime ar gausioje knygos re- na geriausiø bei sudëtingiausiø kada
klamoje (knygos svetainë: http:// nors þmogaus proto sukurtø progra-
www.wolframscience.com), bet þiûrint mø. Ði milþiniðka gerai apgalvotø ir su-
á autoriaus asmená ir jo ankstesnius derintø algoritmø, veikianèiø kaip vie-
mokslinius pasiekimus. Anglø kilmës nas organizmas, visuma daro milþinið-
fizikas savo pirmàjá moksliná straipsná kà átakà ðiuolaikiniams teoriniams ty-
iðspausdino bûdamas 15 metø am- rimams paèiose ávairiausiose mokslo
þiaus. Po studijø Etone ir Oxforde 20 srityse, pradedant fizika ir matemati-
metø amþiaus apgina daktaro diserta- ka ir baigiant tokiais, atrodytø, beveik
cijà Caltexe. 21-eriø gauna MacArthur nieko bendro su skaièiavimo techno-
stipendijà, kitaip dar þinomà „genijaus logijomis nesusijusiais mokslais kaip
stipendijos“ vardu, tapdamas jauniau- psichologija. Mokslinëje literatûroje ra-
siu jos laureatu. S. Wolframo gabumai, site nemaþai straipsniø, kuriø rezulta-
talentas ir ambicijos stebino daugelá, ly- tai gauti ar iliustruojami ðios progra-
giai kaip ir jo stebëtina nepagarba kitø mos skaièiavimais. Beje, matematikai
darbams. Nekantrumas ir visiðkas uni- jau senokai ðneka ir apie „eksperimen-
versitetø vidaus politikos taisykliø ne- tinës“ matematikos kryptá, kai tikslias
paisymas veja já ið vieno universiteto á formules (aiðku, remdamasis moksli-
kità, kol pagaliau S. Wolframas apsi- ninko prielaidomis) iðveda algoritmas.
sprendþia palikti akademinæ visuome- Ir kokias formules! Pavyzdþiui, tik 1999
næ. Po ginèo, kam priklauso jo naujai m. atrastas PSLQ algoritmas, leidþian-
sukurtos programavimo kalbos teisës, tis rasti tikslius algebrinius ryðius tarp
ið Caltexo jis iðvaþiuoja á Princetonà. Èia ávairiø funkcijø, iðkart átraukiamas á de-
daugeliui vyresniø kolegø, pratusiø ðimties geriausiø XX a. algoritmø sà-
prie lentos ir kreidos, nepatinka jo raðà [The top 10 algorithms, Computing
naujieji „elektroniniai metodai“. Taigi in science & engineering, January/Feb-
ateina eilë Illinojaus universitetui, kur ruary, 2000, p. 22-78]. O straipsnio au-
S. Wolframas tuoj pat „uþmina ant toriai mano, kad greitu laiku integra-
Reguliariø struktûrø pavyzdþiai biologinëse sistemose. Akivaizdu, kad ðias
struktûras galima modeliuoti paprastomis programëlëmis;
ið Stepheno Wolframo knygos A New Kind of Science
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
vus ðá algoritmà á Mathematica ir Maple saja Calculation center uþ ðià galimy-
tokiø matematiðkai graþiø sàryðiø, ku- bæ gavo 2001 m. þurnalø PC Plus Ma-
riuos iki ðiol apimti ákvëpimo atspëda- gazine redaktoriø ir Desktop Engine-
vo tik genijai, atradimai mus tiesiog uþ- ering skaitytojø apdovanojimus. Aið-
plûs. Bet moderniø kompiuteriniø al- ku, pastarieji dalykai profesionalams
gebros sistemø taikymas jokiu bûdu nëra labai aktualûs. Kur kas aktua-
neapsiriboja tik tyrimø sritimi. Jos jau liau suþinoti, kà gi galima gauti ne-
didele dalimi perima þinynø funkcijas mokamai. Visø pirma tai gigabaitinis
ir, tai nepaprastai svarbu, pradeda vai- neákainojamas Mathematica progra-
dinti ypatingai svarbø vaidmená visoje mø archyvas http://mathsource.wol-
ðvietimo sistemoje. Drástume tvirtinti, fram.com, daugiausia susiøstas viso
kad bûtent kompiuterinës algebros sis- pasaulio mokslininkø, dëstytojø ir
temos sudaro objektyvias sàlygas ko- ðiaip Mathematica entuziastø, todël
voti su ðiame amþiuje sukauptø þiniø ir nemokamas. Èia galite rasti visko:
pertekliumi, taip pat bus nepakeièia- nuo ávairiausiø menkaverèiø patobu-
mos ðias þinias perteikiant ateinan- linimø iki iðtisø universitetø kursø pa-
èioms kartoms. Ðios objekty- skaitø ir specializuotø algo-
vios sàlygos atsiranda sukûrus ritmø (jau minëtà PSLQ al-
nepaprastai patogià daugialy- goritmà, taip pat http://
pæ ir interaktyvià aplinkà, ku- www.mathsource.com/Con-
rioje dëstytojas, vartodamas tent/WhatsNew/0211-903).
sistemoje ádiegtà ypaè aukð- Mes jau nekalbame apie kitus
to lygio programavimo kalbà, pasaulinio interneto iðteklius.
naudodamasis betarpiðko Pamëginkite, pavyzdþiui, ðià
grafinio vaizdavimo galimybë- http://w.webring.com/
mis ir, aiðku, patogaus teksto Autoriaus S. Wolframo áraðas dovanojamoje knygoje hub?ring=mathematica
procesoriumi, skirtu graþiai nuorodà, kuri kiekvienà kar-
apipavidalinti tai, kà jis kà tik nupieðë tams apipavidalinti pasirinkta bûtent tà jà surinkus turëtø jus sujungti vis
ar paaiðkino, ágyja unikalià galimybæ Mathematica programa, o oficialusis su kita, su Mathematica susijusia sve-
perteikti bet kokio sudëtingumo idë- U.S. Patent Gazette rengiamas spaudai taine. Mes mëginome. Kaip tvenki-
jas. Dirbant su tokiomis aplinkomis ga- su Mathematica. Tiesa, darbà pateikti nyje karosø: paleidus tà patá pagau-
lima labai nesunkiai iðvengti sudëtin- internetui yra net geresnë iðeitis, nes ti sunku...
gø techniniø skaièiavimø (juos tiesiog Wolfram Research siûlo neseniai iðleis- Kitas geras darbas yra superen-
patikrinant algoritmais), kartu iðsau- tà webMathematica. Tiesà sakant, tai ciklopedija (http://mathworld.wol-
gant màstymo vientisumà ir esminæ ta pati Mathematica, tik integruota su fram.com), kuri tapo tokia populiari,
dëstomo metodo, teorijos, idëjos gijà. JAVA kalba ir pasirûpinta, kad pikta- kad kompanija ëmë bylinëtis su jos
Savo ruoþtu studentas, naudodamas dariai negalëtø Mathematica failø ma- autoriumi dël prekybinio vardo naudo-
tokius dëstytojo paruoðtus sàsiuvinius, nipuliavimo komandomis pakenkti jimo teisiø paþeidimo.
iðvengia pasyvaus puodo, á kurá dësty- jûsø svetainës serverio saugumui. Kà Tokius ir panaðius faktus bûtø ga-
tojas kiekvienà paskaità stengiasi vis gali webMathematica? Bûtent tai, kà ir lima vardyti be galo, taèiau nenorëtu-
ákrësti po samtelá iðminties, vaidmens. sako jos pavadinimas: ji interneto var- me piktnaudþiauti skaitytojo kantry-
Jis gali pats keisti nagrinëjamø uþduo- totojams leidþia pasinaudoti visomis be. Visko nepapasakosi, geriau pa-
èiø parametrus, pradines sàlygas, sa- savo galimybëmis. Pati kompanija tai èiam ásitikinti. Mûsø noras buvo skai-
varankiðkai gilintis á sunkesniø skaièia- jau yra padariusi prieð daugelá metø tytojui perteikti ávairiapusá knygos au-
vimø vietas ir visa tai daryti netapda- siûlydama naudotis Mathematica tei- toriaus ir jo kompanijos veiklos pa-
mas profesionaliu programuotoju. kiamomis integravimo paslaugomis. veikslà. Beje, skaitytojas, dirbantis
Taigi mokymasis tampa interaktyviu Taigi, studentai, docentai ir profeso- mokslo institucijoje ar universitete,
tam objektyviai sudarius sàlygas, o ne riai, jei tingite patys integruoti painø susidomëjæs integruota skaièiavimo
tuðèiaþodþiaujant apie ir akivaizdþius integralà ar kuistis ieðkodami jo ver- sistema Mathematica, gali ásigyti ðià
tokio mokymosi privalumus. Lietuvo- tës þinynuose, tai tiesiog surinkite programà milþinæ lengvatinëmis sà-
je, beje, taip pat atsiranda pirmieji ban- nuorodà http://integrator.wol- lygomis Lietuvos mokslininkø sàjun-
dymai iðnaudoti ðiø integruotø ir inte- fram.com. Beje, neproðal bûtø þvilg- goje http://www.lms.lt.
raktyviø sistemø privalumus (http:// telti ir kiek klaidø Mathematica rado Tiek trumpai apie Naujo pobûdþio
www.itpa.lt/mathematica/kny- garsiame Grapðteino-Ryþiko þinyne: mokslo autoriø ir jo darbà. Stephenas
galt.html). Tokios yra abstrakèios da- http://www.mathsource.com/Con- Wolframas vienà savo knygos egzem-
bartinës Mathematica sistemos galimy- tent/Publications/Other/0205-557. plioriø padovanojo ir Lietuvos moks-
bës, kurios autorius ir ákvëpëjas yra S. Mathematica prieinama ir nelabai lininkø sàjungai, kuri yra oficialus Wol-
Wolframas. didelæ patirtá turintiems vartotojams, fram Research Inc. atstovas Lietuvoje.
Abstrakèios galimybës neleidþia su- tam kuriamos paprastesnës vartoto- Ðià knygà jau galima pavartyti Teori-
sidaryti gyvo vaizdo, todël paávairi- jo sàsajos, kuriø mygtukus gali sëk- nës fizikos ir astronomijos instituto
ndami pateiksime keletà pavyzdþiø. mingai spaudyti ir vaikai, ir jø sene- bibliotekos skaitykloje, Goðtauto g. 12.
Programa ið pat pradþiø buvo kuria- liai, studijuojantys treèiojo amþiaus
ma kaip daugiaplatforminë, t. y. vei- universitete. Beje, supaprastinta sà- Dr. Artûras Acus
kianti ávairiø architektûrø kompiute-
riuose ir jas valdanèiose operacijø sis-
temose, neturinèiose komerciniø BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTAS
sprendimø atspalvio. Mathematica vie-
nodai gerai veiks ir Windows, ir Unix praneða, kad 2002 m. liepos 2 d. 10.00 val. Instituto konferencijø sa-
(ar Linux), ir beatsigaunanèioje Mac lëje (Graièiûno g. 8, Vilnius) jaunesnioji mokslo darbuotoja JOLANTA
OX operacijø sistemose. Vadinasi, pa- VITKUTË vieðai gins fiziniø mokslø biochemijos krypties disertacijà „II
ruoðæ sàsiuviná (vadinamos Mathema- TIPO RESTRIKCIJOS ENDONUKLEAZIØ PAIEÐKA IR CHARAKTE-
tica programos ar kita jûsø parengta RISTIKA“.
informacija) Windows kompiuteryje, jà
be papildomø rûpesèiø galësite ájungti Doktorantûros komitetas:
ir skaièiuoti galingoje Unix stotyje, o ðiø prof. habil. dr. A. JANULAITIS (komiteto pirmininkas ir darbo va-
skaièiavimø rezultatus ir nupieðtus gra- dovas), doc. dr. J. KADZIAUSKAS, habil. dr. S. KLIMAÐAUSKAS, dr.
fikus vaizduoti plaèiame, tipografijos M. PETRUÐYTË, prof. habil. dr. V. RAZUMAS.
darbams skirtame Mac ekrane.
Tiesa, yra dar viena galimybë da- Oponentai:
lintis sàsiuviniais – internetas. Tai vi- habil. dr. R. NIVINSKAS, dr. K. SUÞIEDËLIS.
siðkai nesunku padaryti pasinaudojus
viena ið daugybës Mathematica sàsiu- Su disertacija galima susipaþinti Biotechnologijos instituto ir Vilniaus
viniø konvertavimo komandø. Pavyz- universiteto bibliotekose.
dþiui, JAV patentø biuruose paten- Direktorius A. Pauliukonis
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
Svarbiausios naujos knygos idëjos
Naujai Stepheno Wolframo kny-
gai A New Kind of Science nestinga sen-
sacingø ir reklaminæ akcijà primenan-
èiø jos pristatymø. Reklamiðkumo ne-
stokoja ir pati knyga, kurios ne tik pa-
vadinimas, bet ir idëjos formuluojamos
provokuojanèiai. Knygos áþangoje au-
torius raðo: Að atradau þymiai daugiau,
nei pats galëjau ásivaizduoti, ir ið tikrøjø
tai, kà að padariau, apima kiekvienà moks-
lo sritá ir dar truputá daugiau. Turëdami
galimybæ susipaþinti su ðia knyga arèiau
norëtume trumpai pristatyti jos pa-
grindines idëjas ir Mokslo Lietuvosskai-
tytojams. Kadangi knygos idëjos tikrai
yra avangardiðkos, o mûsø bandymas
jas aptarti lietuviø kalba tikriausiai yra
pirmas, praðome atleisti, jei pasirodys,
kad formuluotës gali bûti tikslinamos.
Pati svarbiausia knygos iðvada ir re-
zultatas yra labai plaèiai formuluoja-
mas skaièiavimo ekvivalentiðkumo prin-
cipas. Autorius já pristato taip: Tarp vi-
sø moksle naudojamø principø skaièia-
vimo ekvivalentiðkumas yra beveik be pre-
cedento labai platus – jam paklûsta prak-
tiðkai kiekvienas procesas, paèios ávairiau-
sios prigimties, vykstantis gamtoje natûra-
liai ar dirbtinai. Jo poveikis taip pat yra
platus ir gilus, pretenduojantis valdyti
toli siekianèius sprendimus ne tik gam-
Spiralinës struktûros pavyzdþiai ávairiuose augaluose. Visuose pavyzdþiuose
pradinis kampas tarp gretimø elementø yra 137,5 laipsniai;
ið Stepheno Wolframo knygos A New Kind of Science
tos moksluose, bet ir matematikoje, fi-
losofijoje ir visur kitur. Ðio principo for-
muluoèiø knygoje yra pateikta pakan-
kamai daug. Nesuklystume sakydami,
kad visa 1200 puslapiø knyga yra skirta
ðiam principui suformuluoti, paaið-
kinti ir pagrásti. Pati trumpiausia prin-
cipo formuluotë gali bûti tokia: Visi
procesai, kurie nëra akivaizdþiai pa-
prasti, gali bûti nagrinëjami kaip vie-
nodo sudëtingumo skaièiavimai (com-
putations). Norëdami pabrëþti ypatin-
gai platø þodþio skaièiavimai (compu-
tations) turiná, raðysime já pasvirusiu
ðriftu. Ði bûtinybë kyla dël lietuviðkø þo-
dþiø trûkumo bei skaièiavimo turinio
iðplëtimo S. Wolframo knygoje. Èia
skaièiavimais vadinamas pats ávairiau-
sias procesø modeliavimas, o kompiu-
terinis modeliavimas iðkeliamas kaip
pats galingiausias ir universalus mokslo
instrumentas. Dar daugiau, visi iki ðiol
þinomi mokslo metodai vertinami kaip
daliniai ir galintys nagrinëti tik gana pa-
prastus – atsikartojanèius ar lizdinius
(fraktalinius) procesus. Ðiuo principu
autorius siekia aprëpti paèius ávairiau-
sius gyvosios gamtos, tiksliøjø mokslø,
þmoniø veiklos reiðkinius ir net priar-
tëja prie naujos intelekto sampratos.
Jis siekia átikinti mus, kad savo sudë-
tingumo laipsniu visi ðie patys ávairiau-
si procesai yra ekvivalentiðki, o juos mo-
deliuoti galima kompiuteriais su labai
paprastais algoritmais. Knygoje apra-
ðyta daug modeliniø algoritmø, taèiau
svarbiausià vietà èia uþima làsteliniai
automatai, kuriø sudëtingumo laips-
ná nulemia 28=256 elementarios tai-
syklës. Priklausomai nuo pasirinktø
làstelinio automato taisykliø algorit-
mas generuoja dvimaèius taðkinius
1 pav. Keturiø rûðiø làstelinio automato elgsenos klasës
1 klasë 2 klasë
vaizdus, kuriø pavyzdþius matote 1 pav.
Pasirodo, kad gali bûti iðskiriamos
4 skirtingos làstelinio automato elgse-
nos klasës. 1 klasë atitinka tà atvejá, kai
nepriklausomai nuo pradiniø sàlygø
gaunamas vienalytis vienos spalvos vaiz-
das. 2 klasei priskiriami tie atvejai, kai
stebimas aiðkus periodiðkumas ar lizdi-
nis (fraktalinis) vaizdas. 3 klasë apibû-
dina visiðkai chaotiðkà procesà, o 4 kla-
së atitinka atvejus, kai stebima labai su-
dëtinga ávairiø struktûrø sàveika. Dina-
minio chaoso specialistams yra labai
svarbi iðvada, kad vyraujanti chaoso
prieþastis slypi vidinëse sistemos savy-
bëse, o daugelis kompiuteriniø algorit-
mø, visai nepriklausanèiø nuo pradiniø
sàlygø, demonstruoja chaotiðkà elgesá.
Iki ðiol vyravo nuomonë, kad proceso
sudëtingumui, kuris buvo siejamas su
taisykliø sudëtingumu, nëra ribø. Ta-
èiau autorius aiðkiai parodo, kad patys
sudëtingiausi procesai gali bûti gene-
ruojami labai paprastais algoritmais, o
sudëtingumas turi ribà, kurià galima
pavadinti sudëtingumo slenksèiu. Tai
reiðkia, kad procesams, pasiekusiems
sudëtingumo slenkstá, nieko esmingai
naujo negalima pridëti, tokie procesai
jau turi savyje visus ámanomus sudëtin-
gumo elementus, juos paèius galima
naudoti visø kitø gamtoje stebimø pro-
cesø modeliavimui – skaièiavimui. Tokie
procesai vadinami universaliais, nes jie
gali imituoti kiek norima sudëtingus ir
paèius ávairiausius kitus reiðkinius. Prie-
ðingai nei buvo manoma iki ðiol, auto-
rius teigia, kad universalûs yra patys ávai-
riausi procesai, perþengæ sudëtingu-
mo, o kartu ir universalumo slenkstá.
Vienas ið 256 làsteliniø automatø toká
slenkstá taip pat perþengia ir autorius
teigia, kad tai yra árodymas, jog univer-
salumo slenkstis yra labai þemas, todël
já nesunkiai áveikia daugelis þinomø reið-
kiniø ir procesø.
Kadangi visi universalûs procesai
tinka modeliuoti procesus ir reiðki-
nius, ypatingà reikðmæ èia ágauna pa-
prasti kompiuteriniai algoritmai, ku-
rie yra perþengæ universalumo
slenkstá. Autoriaus nuomone, jie yra
visiðkai pakankamas instrumentas
modeliuoti paèius ávairiausius gamtos
ir dirbtinius procesus. Dar daugiau,
3 klasë 4 klasë
jis teigia, kad visi iki ðiol naudoti moks-
lo metodai yra nepakankami ir gali
apsiriboti tik akivaizdþiai paprastais ir
reguliariais reiðkiniais. Ðtai èia ir iðryð-
këja S. Wolframo idëjø avangardiðku-
mas. Jo nuomone, patys ávairiausi
gamtos dësniai gali bûti gaunami nau-
dojant labai paprastus kompiuteri-
nius algoritmus – programëles, tokias
kaip làsteliniai automatai ar jiems ek-
vivalentiðkas. Fizikai turëtø atkreipti
dëmesá, kad èia kalbama ir apie erd-
vës bei laiko struktûrà, apie elemen-
tarias daleles, kvantinæ bei vieningo
lauko teorijas, Visatos evoliucijà. Gy-
vosios gamtos tyrinëtojams bus svar-
bu, kad rûðiø evoliucija ir ávairovë taip
pat gali bûti sëkmingai modeliuojama.
Matematikai ar filosofai turi atkreipti
dëmesá, kad jiems siûlomas naujas ty-
rinëjimo metodas. Net intelekto sam-
pratai ir intelektualaus paþinimo pro-
cesui skiriama daug dëmesio.
Knygoje yra daug pavyzdþiø, kaip
paprastos programëlës imituoja gam-
tos ávairovæ. Keletà jø, kuriuos nesun-
kiai sukuria paprasti algoritmai, mato-
te pateiktuose paveikslëliuose. Labai
svarbiu savo idëjø patvirtinimu autorius
laiko tai, kad paèiais ávairiausiais atve-
jais sutinkamos panaðios struktûros, liu-
dijanèios modeliuojanèio algoritmo pa-
naðumà. Nors pasirinkti tinkamus mo-
delius ir pradines sàlygas nëra lengva,
o rezultatas gali bûti gaunamas tik atli-
kus visus modelinius skaièiavimus, au-
toriaus nuomone, jo metodas atveria
visai naujas paþinimo erdves. Galima
ginèytis dël S. Wolframo idëjø ir dël to,
kiek pagrástas skaièiavimo ekvivalentið-
kumo principas, nes tai yra daugiau au-
toriaus didþiule patirtimi, o ne árody-
mais paremtos nuostatos. Taèiau var-
gu ar galima abejoti, kad ðis naujas po-
þiûris labai skatins atsirasti naujas moks-
linio tyrimo kryptis, naujai suvokti jau
turimas þinias. Todël net turintiems ið-
ankstinæ skeptiðkà nuomonæ dël S.
Wolframo idëjø pagrástumo verta su jo-
mis susipaþinti. Knyga Naujo pobûdþio
mokslas yra prieinama labai ávairiems
skaitytojams, joje iðvengta sudëtingø
matematiniø formuliø, o didelë dalis
techniniø detaliø yra iðkeltos á knygos
gale pateiktas pastabas. Net praleidus
sunkesnes, daugiau dëmesio reikalau-
janèias knygos vietas, pavyksta sekti au-
toriaus dëstomø minèiø eigà. Daugiau
informacijos apie ðià knygà galite rasti
internete: http://www.wolframscien-
ce.com/ . Programinio paketo Mathe-
matica vartotojai ten pat suras progra-
mëles, kurias autorius naudojo savo
idëjoms pagrásti. Baigiamas rengti dar
vienas specialus leidinys programø pa-
ketui pristatytiA New Kind of Science Ex-
plorer (http://www.wolframscience.com/
explorer/). Naujo pobûdþio mokslas jau
veikia didþiausius pasaulio protus, tiki-
mës, kad ir Lietuvos mokslininkams jis
suteiks naujø idëjø ir impulsø.
Dr. Vygintas Gontis
NEDARANT IÐVADØ
Pastaruoju metu (be jokios abejo-
nës, pavëluotai) Lietuvoje ásiliepsnojo
diskusijos ir aistros dël priverstinio Ig-
nalinos AE uþdarymo. Reikëjo disku-
tuoti prieð priimant sprendimà iki
2005 m. uþdaryti I blokà. Tada kai ku-
rie mokslininkai su politikais nusileido
ES Komisijos spaudimui, net árodinë-
jo, kad abu blokai nereikalingi, kad
ekonomiðkai apsimoka uþdaryti I blo-
kà, o tai yra nesàmonë.
Dabartiniai kai kuriø politikø rei-
kalavimai eksploatuoti IAE iki jos pro-
jektinio termino, maþdaug 2020 m.,
Lietuvai tikrai naudingi, bet maþa tiki-
mybës, kad jie bus ávykdyti. Visi supran-
ta, kad esant aukðèiausiam valstybës
prioritetui ástoti á ES, IAE eksploata-
cijos ilgesná laikà nepavyks atkovoti.
Noriu paliesti kelis ðios sudëtingos
problemos aspektus.
Pirmiausia du klausimai daþnai su-
plakami á vienà. IAE uþdarymo ir nau-
jo vakarietiðko reaktoriaus statybos
klausimai ðiuo atveju yra nesusijæ ir at-
skiri. I blokà reikalaujama uþdaryti iki
2005 m., o II – iki 2009 m. Lietuvos Sei-
mas ir Vyriausybë turi nuspræsti grei-
tai ir besàlygiðkai, galima derëtis tik dël
uþdarymo iðlaidø ir pasekmiø. ES Ko-
misija yra nusitvërusi sau tinkamà mo-
tyvà, kad IAE veikia RBMK tipo reak-
toriai ir á jokias derybas nesileidþia. Ki-
tas dalykas – ar Lietuva iðliks branduo-
linë valstybë – yra grynai techninis eko-
nominis klausimas ir jo sprendimas tu-
ri bûti pagrástas sprendimø analizës
metodu.
Racionali yra nuomonë, kai ne-
bandoma „pramuðti galva sienos“,
t.y. eksploatuoti IAE II blokà iki
2015m., o laukiama atsakymo ið ES
Komisijos, kiek bus skirta lëðø uþ-
darymo iðlaidoms ir pasekmëms pa-
dengti. Tik tada, kai bus aiðkus ES
atsakymas, Lietuva nustatys II blo-
ko uþdarymo datà (oficialiai tai turi
bûti padaryta 2004 m.).
Kà galima pasakyti apie spaudo-
je paskelbtà IAE uþdarymo iðlaidø
ir pasekmiø lentelæ? Visos iðlaidos
yra ávertintos 2996 mln. EUR (10
344 mln. Lt). Daugiausia iðlaidø pa-
reikalaus 3 pozicijos:
u eksploatacijos nutraukimas 32,1
proc.;
u elektriniø atnaujinimas ir gam-
tosaugos priemonës 55,1 proc.;
u dujø ir elektros tinklø sujungi-
mas su ES tinklais 7,7 proc.;
u kitos 5,1 proc.
Analizuojant lentelës duomenis
galima pastebëti, kad didesnë lëðø da-
lis skiriama ankstesniais metais. Ðtai iki
2007 m. numatyta skirti tik 28,9 proc.
visø lëðø panaðiai kaip ir po 2020 m.
Kaip þinia, vertinant kapitalines inves-
ticijas reikia vertinti ne tik gautø pini-
gø sumà, bet ir laikà, per kurá ji gauta.
Pasirodo, laikui bëgant pinigai nuver-
tëja, todël turi bûti skaièiuojama jø da-
bartinë grynoji vertë (DGV). Rasti pi-
nigø palyginamàjà vertæ, jeigu jie gauti
ne ið karto, taikomas diskontavimo
(nuvertëjimo) metodas. Jei diskonta-
vimo koeficientas lygus 10 proc., ið da-
bar gautø 1000 EUR, tarkime, po 10
metø liks tik 385,5 EUR.
Kadangi pateiktos iðlaidos dau-
giausia nukeltos á tolesnius metus, dël
to gaunamø lëðø DGV yra ne 2996
mln. EUR, o priimant diskonto koefi-
cientà 10 proc. – tik 1283 mln. EUR ar-
ba 42,8 proc. Derantis su ES dël IAE
uþdarymo iðlaidø, reikia siekti didesnæ
jø dalá gauti kuo anksèiau.
Dabar dël tolesnës energetikos
raidos – ar iðliks Lietuva branduolinë
valstybë uþdarius Ignalinos AE? Èia,
þinoma, reikia sprendimà giliai iðana-
7
lizuoti ávertinant politiná, techniná, eko-
nominá, gamtosaugos, socialiná aspek-
tus pagal duotus vertinimo kriterijus.
Taèiau ið bendros situacijos spren-
dþiu, kad daugiausia dël ekonominiø
prieþasèiø (brangumo, lëðø stygiaus)
naujo reaktoriaus statyba vargu ar
pasiteisins, kai galima verstis be to-
kio reaktoriaus.
Atrodo, kad racionaliausias ir re-
aliausias Lietuvos energetikos plëtros
scenarijus uþdarius IAE bus toks:
u atnaujinama ir modernizuoja-
ma Lietuvos elektrinë jos darbà kiek
galima perorganizuojant á kombinuo-
tà darbo ciklà;
u esant ðilumos poreikiui stato-
mi moduliniai TE su dujø turbinomis
ar dyzeliniais varikliais;
u naudojama Nemuno hidroe-
nergija ir kiti atsinaujinantys energijos
ðaltiniai (AEÐ).
Kalbant apie galimus elektros
energijos ðaltinius uþdarius IAE, Lie-
tuvos elektrinës atnaujinimas, be abe-
jo, atrodo efektyvesnis uþ naujø ter-
mofikaciniø ar HE statybà.
Spræsdami ðalies energetikos pro-
blemà visada privalome atsiminti, kad
nuosavø pirminiø energijos iðtekliø
Lietuva turi visai nedaug. Pasaulyje vy-
raujanèià tendencijà atspindi ir nauja
ES Direktyva Nr. 2001/77/ES (2001 09
27) – remti elektros gamybà ið AEÐ vi-
daus elektros rinkoje. Reikalaujama,
kad ðalyse narëse 2010 m. 22,1 proc. elek-
tros poreikiø bûtø tenkinama ið AEÐ.
Tai ES prioritetas, siekiant ágyvendinti
Baltosios knygos, JT klimato kaitos
konvencijos, Kyoto protokolo reikala-
vimus. Nors AEÐ plaèiai naudoti Lie-
tuvoje sàlygos nepalankios, taèiau da-
bartiniai 3 proc. ES netenkins. Teks gal-
voti apie Nemuno hidroelektines (HE).
Palyginti su ðilumine elektrine, HE
didesnës pradinës kapitalinës investi-
cijos (1500 JAV dol/kW) ir gamtosau-
gos priemonës vis dëlto atsiperka per
10-12 metø dël nepalyginamai maþes-
nës elektros gamybos savikainos. Jei-
gu prie HE ekonominës naudos dar
pridësime, kad aplinka neterðiama
CO2 ir kitais terðalais, tai didelës HE
tampa konkurencingos su kitais elek-
tros gamybos bûdais (tai pripaþástama
oficialiai). Pastaruoju metu ypaè ak-
centuojama, kad bûtina maþinti ðiltna-
mio efektà sukelianèias emisijas.
Kaip þinia, Nemuno vidurupyje,
aukðèiau veikianèios Kauno HE, yra
galimybës árengti dvi perspektyvias HE
panaðiø parametrø kaip ir Kauno HE,
tik uþliejus maþesnius þemës plotus.
Birðtono ir Alytaus HE kartu su Kau-
no HE galëtø gaminti iki 1 mlrd. kWh
elektros per metus. Tai jau reikðmin-
gas indëlis netekus IAE.
Blogiausia bûtø, jei pirma laiko uþ-
darius Ignalinos AE pagrindinë elek-
tros gamyba tektø Lietuvos elektri-
nei. Pastaroji naudoja sieringà ma-
zutà (netgi bando orimulsijà). Su-
prantama, kad ES neleis Lietuvai
eksploatuoti Lietuvos elektrinës be
filtrø sierai surinkti, kurie labai bran-
gûs, ir Lietuvai gali tekti pirkti ðvarià
elektrà ið Vakarø (kaip tik pravers
planuojamas elektros tiltas).
Sprendþiant Lietuvos energetikos
plëtros problemà nereikia uþmirðti sa-
vo ðalies ir elektros ûkio ypatumø. Lie-
tuvos ekonominio iðsivystymo sàlygo-
mis pagrindinis elektros ûkio tikslas
yra panaikinti monopolijà, naudoti
ávairius elektros gamybos ðaltinius ir
vartotojus patikimai aprûpinti elektra,
o ne vien pelnas.
Lietuvos MA narys
Juozas Burneikis
8 2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
Kas pasakys, kodël tos knygos
raðosi ne taip, kaip norëtøsi (2)
Pradþia Nr. 7
Tæsdami áspûdþius ið Vil-
niaus dalës akademijoje vyku-
sio naujø knygø pristatymo, ne-
apsiribosime tik knygomis.
Mums rûpi ir paèiø autoriø inte-
lektinis ir kûrybinis gyvenimas,
o tai á tolimus tolius vedantis ke-
lias. Bet tik tam, kad sugráþtume.
Susitikimai su
Þemaitijos kultûros
paveldu
Vilniaus dailës akademija ne tik
leidþia puikias, graþiai iliustruotas
menui ir menininkams, taip pat krað-
to kultûros paveldui skirtas knygas
bei knygø serijas. Akademijos meni-
ninkai, mokslininkai bei knygø leidë-
jai nesibodi nuvykti á tolimiausius ða-
lies kampelius, noriai bendrauja su
vietos þmonëmis, esamais ir bûsimais
savo knygø skaitytojais. Regis, tos ið-
vykos ir bendravimas palieka giliø
áspûdþiø ir vietos gyventojams, ir tø
knygø sudarytojams bei leidëjams.
Ðtai kad ir devintoji serijos Þemai-
èiø praeitis knyga Renavas (sudary-
tojai Adomas Butrimas ir Povilas
Ðverubas). Serijà leidþia Akademijos
Dailëtyros institutas su Þemaièiø
akademija. Ligi tol dëmesys buvo tel-
kiamas labiau á vertingiausiø baþny-
èiø statinius, miesteliø istorijà. Ðá kar-
tà – pirmoji knyga, skirta dvarui. Nie-
ko stebëtino, kad kelis ðimtus knygos
Renavas egzemplioriø ásigijo renavið-
kiai, bet dar maloniau, kad jà skaito
ir vietos mokyklos moksleiviai. Tirkð-
liø mokyklos mokytojas Povilas Ðve-
rubas Renavo moksleiviams suren-
gë knygos Renavas aptarimà, o kar-
Vilniaus dailës akademijos prorektorius doc. Adomas Butrimas pristato
savo su Povilu Ðverubu sudarytà knygà Renavas
tu viktorinà – renginys pasisekë.
Didelis dëmesys savo kraðtui,
ypaè savajai vietovei skirtoms kny-
goms jauèiamas ir kitose Þemaitijos
vietose. Antai kiek anksèiau iðleistos
knygos Seda (sudarytojai A. Butrimas
ir P. Ðverubas) aptarimas buvo su-
rengtas Sedoje. Þemaièiø akademi-
jos ir Dailëtyros instituto menotyri-
ninkai buvo maloniai nustebinti
moksleiviø aktyvumo: jie savo þodþiais
atpasakojo kai kuriuos knygos teks-
tus, iðvardydami net baþnyèios alto-
riø kondignacijas. Ðio mielo kultû-
rinio uþkrato paragavæ tikriausiai ir
ateityje nebus abejingi kraðto pavel-
do dalykams. Tokie susitikimai þmo-
nëms iðlieka atmintyje, o ir Dailës
akademijos darbuotojai pajunta,
kad ne tuðèiai dirba, kad jø kasdie-
nis darbas turi ir svarbià visuomeni-
næ prasmæ.
Po Renavo knygynuose jau iðvy-
dome Alsëdþius (sudarytojai Adomas
Butrimas ir Liepa Griciûtë). Tai kiek
kitokio pobûdþio veikalas, skirtas se-
najai Þemaièiø vyskupø rezidencijai.
Alsëdþiø miestelio baþnyèia vertinga
dailës paminklais, ádomus ir pats
miestelis, tad skaitytojø laukia dar
vienas ádomus susitikimas su turtin-
gu Þemaitijos kultûros paveldu.
Kaip padidinti
darbingumà ir pratæsti
malonumà
Bûtø keista ir labai neteisinga, jei-
gu Dailës akademijos leidykla ne-
rengtø ir nespausdintø savo iðkiliau-
siø profesoriø veikalø. Nëra papras-
ta tuos veikalus paraðyti, bet kartais
dar ilgiau uþtrunka, kol pavyksta ið-
spausdinti, nors kai kurios monog-
rafijos knygynuose neuþsiguli. VDA
Filosofijos katedros vedëjo, Kultû-
ros, filosofijos ir meno instituto kom-
paratyvistiniø tyrimø vadovo, Lietu-
vos estetikos asociacijos prezidento
ir Lietuvos orientalistø asociacijos
pirmininko prof. Antano Andrijaus-
ko knyga Groþis ir menas. Estetikos ir
meno filosofijos idëjø istorija. Rytai –
Prof. Antanas Andrijauskas pasakoja apie savo gyvenime sutiktas þymias mokslo
Vakarai iðtirpo vos spëjusi pasirody-
ti 1995 m. Panaðiai atsitiko ir 1996 m.
su antruoju leidimu. Paþiûrësime, ar
toks pat sëkmingas likimas laukia ðio
profesoriaus Lyginamosios civilizaci-
jø idëjø istorijos bei Tradicinës japonø
estetikos. Abi knygos pasirodë 2001
metais.
Knygø nereikëtø atplëðti nuo au-
toriø, todël ðiame raðinyje daugiau
dëmesio bandysime skirti kûrëjui.
Prisipaþinæs, jog jauèia didelá malo-
numà raðydamas knygà (ypaè jeigu
niekas netrukdo, dëmesio neatitrau-
kia), daug maþesná – knygà uþbaig-
damas ir visai jokio malonumo ne-
patiria, kai tenka rûpintis leidybos
dalykais, prof. A. Andrijauskas pa-
darë vienà atradimà, kuris jam pade-
da padidinti darbingumà ir pratæsti
malonumus. Profesorius keliasi 4-
4.30 val. ir vienu metu tvirtina raðàs
kelias knygas pagreèiui: kai savaitæ ra-
ðæs nuo vienos pavargsta, savaitgalá
imasi kitos. Ðitaip didina darbingu-
mà, o ir malonumo daugiau. Tiesa,
uþtrunka ilgiau paraðyti, bet jeigu kû-
rëjui malonus pats kûrybos procesas,
tai já verta ir panagrinëti. Tuo labiau
kad savo kûrybinës virtuvës paslap-
èiø A. Andrijauskas ligi ðiol sakosi
niekam neatskleidæs.
Taigi ir dabar profesorius vël vie-
nu metu raðo tris dideles knygas, ku-
riose, matyt, atsispindës jo susitiki-
mai su nepaprastais, ádomiais ir gi-
liais þmonëmis, su kuriais lietuvá yra
suvedusios studijos Maskvos valsty-
biniame M. Lomonosovo universite-
te 1968-1973 metais. Visø pirma tai
pasakytina apie Rytø kultûrø, ypaè
Japonijos, Kinijos, Korëjos tyrinëtojà
Nikolajø Konradà (1891-1970), an-
tikos mitologijos, literatûros, filoso-
fijos ir estetikos þinovà Aleksejø Lo-
sevà bei filosofà Valentinà Asmusà
(1894-1975). Laimingas mokinys, ga-
ga ritosi per Ðiaurës vakarø Indijà,
Iranà, Vidurinæ Azijà, Uþkaukazæ,
pasiekë Italijà, apëmë Vakarø, Vidu-
rio ir kai kuriuos Rytø Europos
kraðtus, kol XVII a. iðsëmusi visà
energijà nuslûgo. Ramusis vandeny-
nas tarsi bûtø perdavæs kultûrinius
lëjæs semtis þiniø ir iðminties ið tokiø linkëjimus Atlantui.
korifëjø. A. Andrijauskas jauèiasi ir Uþ nuopelnus tyrinëjant Rytø
ásipareigojæs savo mokytojams, kurie, kultûras N. Konradas buvo ávertin-
matyt, didþia dalimi ir formavo jo po- tas aukðèiausiais mokslo laipsniais ir
þiûrá á mokslà ir menà, kûrybà, kul- akademiniais vardais, 1969 m. apdo-
tûrà ir þmogø. Iðmokë gyventi inte- vanotas aukðèiausiu Japonijos ordi-
lektinës laisvës pasaulyje, nors patys nu, kuris gali bûti suteiktas uþsienie-
èiui. Buvo iðkiliausiø mokslo asme-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
nybiø, vienø þymiausiø dabarties is-
torikø Arnoldo Toynbee (1889-1975)
ir Fernando Brodelio (Fernand
Braudel, 1902-1985) draugas. Nors
patyrë sovietiniø konclageriø siaubà,
bet vergu netapo. Po 1968 m. tragið-
kø ávykiø Èekoslovakijoje akad. N.
Konradas atvirai kalbëjo, kà mano
apie sovietø kariuomenës invazijà á
Èekoslovakijà. Pasak A. Andrijaus-
ko, su didþiausia pagarba ðis þmo-
gus kalbëjo ir apie Lietuvos miðkus,
didvyrius lietuviø partizanus. Tuo
metu tai galëjo atrodyti neátikëtina,
o ir buvo neátikëtina. Tiesa, apgai-
lestavo, kad Lietuvoje prarastos gi-
lios orientalistikos tradicijos, sieti-
nos ir su Vilniaus universiteto veik-
la XIX a. pradþioje.
Praðë palaidoti
su kunigu
Kitas profesorius, kuris su N.
Konradu galëjo konkuruoti savo pa-
sauline ðlove, buvo Aleksejus Lose-
vas, neprilygstamas antikos ir rene-
sanso þinovas. Jis raðë storiausias
knygas ir savo studentus átikinëjo,
kad rimtiems darbams turi bûti ski-
riamos storos knygos, ilgai raðomos
ir kultûros asmenybes ir brandinamos. Vien antikos esteti-
ir gyveno totalitarinëje valstybëje. kos istorijos paraðë bene 12 tomø,
Ðiandien apie Rusijos mokslà ir kuriø dauguma – apie 700 puslapiø.
þymiausius mokslininkus maþai ra- Apie prof. A. Losevà mokiniai vaikð-
ðo Lietuvos spauda, ne kaþin kà ið- èiojo tarsi apie dievybæ, profesoriaus
girstame bei pamatome ir ið televi- skleidþiama aura ryðkiai ðvytëjo
zijos ekrano. Mums neaktualu, ne- Maskvos universiteto aplinkoje.
ádomu? Bûtø labai siauras ir visið- Buvo ir daugiau ástabiø asmeny-
kai nevykæs poþiûris, nevertas euro- biø, giliø mokslo þmoniø. Su ðirdgë-
pietiðkai màstanèio þmogaus. Ðtai la A. Andrijauskas prisimena, kai ne-
kaip tik to europietiðkumo A. An- priklausomybæ paskelbusi Lietuva ið
drijauskas ir sakosi labai daug pasi- savo bibliotekø ëmë mesti marksisti-
sëmæs studijø metais Maskvoje. Nu- ná ðlamðtà, o per nesusipratimà, gal
lëmë ten sutiktos asmenybës, jø pa- ir tamsumà tarp iðmetamø knygø
skaitos, giliausios savo srities þinios profesorius matë filosofo Valentino
ir þmoniðkumas, sàþiningumas – ir Asmuso veikalus. Tai pasaulinio gar-
savo mokslinëje veikloje, ir kasdie- so mokslininkas, kuris visà gyvenimà
niame gyvenime. kovojo su fanatizmu ir dogmatizmu,
uþ savo ásitikinimus skaudþiai nuken-
Kas yra ðiuolaikiðkumas tëjo nuo tarybø valdþios.
Ásivaizduokime jaunuolá ið Lietu- Ne uþ savo ásitikinimus, o uþ nuo-
vos, 1968 m. atvykusá studijuoti á pelnus pasaulio mokslui ir kultûrai
Maskvos M. Lomonosovo universi- visi ðie asmenys turëjo aukðèiausius
tetà. Klausosi ið Rygos kilusio pasau- akademinius laipsnius, bet totalita-
linio masto sinologo, japonisto, di- riniam reþimui taip ir nepavyko jø
dþiausio civilizacinës komparatyvisti- prisijaukinti. Dar daugiau: TSRS
kos autoriteto Nikolajaus Konrado MA tikrieji nariai N. Konradas ir V.
paskaitø. Ðiuolaikiðkumas yra praeities Asmusas net savo mirties valandà
ir ateities jungtis. Ðio proceso aiðkinimàsi pareiðkë akivaizdø ir grieþtà neprita-
laikau vienu svarbiausiø kultûros tyri- rimà tarybinei santvarkai kad ir to-
nëjimo uþdaviniø, – teigë N. Konra- kiu þingsniu – abu praðë, kad bûtø
das. Jis pirmasis pagrindë teorijà apie laidojami pagal katalikiðkas apeigas
visuotiná ávairiuose pasaulio regio- ir dalyvaujant kunigui.
nuose matomà sinchroniðkà perëji- Lietuvoje A. Andrijauskas tokios
mà á viduramþius, iðkëlë visai naujà kûrybinës dràsos, pilietiðkø poelgiø,
ir visai ne marksistiðkà mintá, jog re- intelektinës laisvës protrûkiø sakosi
nesanso sàjûdis prasidëjo ne Euro- labai pasigedæs. Prisimena savo su-
poje, o Azijoje, ið kur plito á Vakarus, gráþimà po studijø á Vilniø, á tuome-
pasiekdamas ir Europà. Svarbiausiu tinæ Dailës akademijà, kur ðaltà du-
renesanso poþymiu laikë humaniz- ðà patyrë per kaþkoká eiliná susirinki-
mo dvasià, o humanizmui teikë kul- mà – jame buvo dorojamas vienas
tûrinio sàjûdþio prasmæ, jo kilmæ sie- darbuotojas. Ir labai ðviesus. Visi to
damas su pasauliniu, bet ne vietiniu susirinkimo dalyviai tylëjo, lyg van-
reiðkiniu. Taigi pasauliniam renesan- dens á burnà paëmæ, – taip Lietuvoje
sui N. Konradas teikë didþiulës per buvo áprasta, nuolankus lietuvis bu-
Eurazijà besiritanèios kultûrinës vo gerai iðmokæs neiðsiðokti. Kaip tai
bangos ávaizdá. Pakilusi VIII a. prie buvo nepanaðu kad ir á maskvieèio
Ramiojo vandenyno, Kinijoje, ði ban- prof. Zinovjevo pavyzdá. Po 1968 me-
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
Prof. Antano Andrijausko vienos naujausiø knygø apie japonø kultûrà, o
knygø virðelis dovanos gavëjas ðá poelgá su-
tø jis paraðë atvirai antitarybiná pam- naujo darbo. Negalëjo nepaveikti A.
fletà Þiojëjanèios aukðtumos (Çèÿþ- Andrijausko ir kitas dalykas, kurio
ùèå âûñîòû), kuris buvo iðspausdin- Lietuvoje gal nelabai paisoma: labai
tas uþsienyje. Kai partiniai veikëjai didelis J. Baltruðaièio dëmesys vizua-
svarstydavo „neatsakingà“ profeso- linei tekstø kultûrai. Ði J. Baltruðaièio
riaus þingsná ar saugumas mëginda- nuostata, atrodo, padarë A. Andri-
vo „imtis priemoniø“, atsistodavo jauskui gilø poveiká. Profesorius pri-
profesoriai ir akademikai, kurie pa- sipaþásta: asmenybë ir tekstas jam vi-
reikðdavo: Bet juk tai þymiausias moks-
lininkas, kokius veikalus yra paraðæs,
kokiø mokiniø iðugdæs. Bëgo metai ir
nieko su neátikusiu profesoriumi re-
þimas taip ir neástengë padaryti. Gal
vengë sukelti dar vienà tarptautiná
skandalà.
Ðtai tokio pilietiðkumo, dràsos
A. Andrijauskas sakosi visà laikà sto-
kojæs Lietuvoje. Ar ne ið èia daugelis
mûsø taip pat ir ðiandienos proble-
mø? Juk ko Lietuvoje visose srityse
mums labiausiai stinga? Profesiona-
lumo ir reiklumo sau, gilios kultûros.
Prarasta, o gal niekada taip ir neágy-
ta vertybë.
Knygose – taip pat ir
gyvenimo mokytojø
pasauliai
Neþinau, ar sutiks A. Andrijaus-
kas, bet, man regis, su kiekviena nau-
ja paraðyta savo knyga jis tarsi atsklei-
dþia dalá savo buvusiø profesoriø, ne
tik dalyko, bet ir gyvenimo mokyto-
jø, pasaulio. Ateina metas, kai patir-
ti áspûdþiai, susitikimai iðsilieja visið-
kai neátikëtinomis eilutëmis knygoje,
kurià þmogus raðo visà gyvenimà. To-
dël raðydamas net ir, regis, visai ki-
ta – kultûrologijos istorijos ir teori-
jos tema prof. A. Andrijauskas kar-
tais gal ir su tam tikra nuostaba stai-
ga pastebi, jog tos knygos tarsi þen-
klintos ir vienos kitos jam labai svar-
bios asmenybës. Visa susipina gyve-
nime. Deðimèiø profesoriø vardai,
veikalai ir dëstytos mintys laikui bë-
gant nublanko, nunyko be pëdsa-
ko, bet ne N. Konrado ir ne V. Lo-
sevo paskaitos. Praëjo daugiau
kaip 30 metø, kai teko tø paskaitø
klausytis, bet, prisipaþásta, staiga
netikëtai susapnuojàs ðiuos savo
mokytojus ir ið naujo prisimena
kiekvienà jø sakomà þodá. Keisti,
logika sunkiai paaiðkinami dalykai,
bet jie taip pat yra reikðminga gy-
venimo dalis.
Tikriausiai A. Andrijauskas
neprieðtaraus teiginiui, kad jo kny-
gose, o ypaè knygoje Tradicinë ja-
ponø estetika esama ir dar vienos
ryðkios asmenybës pëdsakø, o gal
ir dvasinio buvimo þenklø. Minty-
je turime menotyrininkà Jurgá
Baltruðaitá, reto masto mûsø kul-
tûros þmogø – aukðèiausio lygio
universalistà, savo áþvalgomis ir ty-
rinëjimais sugebëjusá aprëpti pla-
èiausius ir giliausius pasaulio kul-
tûrø klodus. A. Andrijauskas
toká universalizmà dar áþvelgia
Mikalojaus Konstantino Èiur-
lionio, Jurgio Baltruðaièio (të-
vo) ir, regis, literatûrologo ir
bibliografo Vinco Maciûno
kûryboje. Visi jie, nepaprastai
mylëdami savo tautà, kultûrà,
nuolat verþësi vis aukðèiau.
Ðito Jurgis Baltruðaitis (sû-
nus) mokë ir A. Andrijauskà,
kuris dëkingas savo likimo
þvaigþdei, kad ðioji já atvedë
staþuotis á Sorbonà ir Collége
de France (1981-1982, 1988 ir
1998). Pirmøjø staþuoèiø me-
tu pasisekë pabendrauti ir su
J. Baltruðaièiu, kuris yra vieno-
dai reikðminga figûra ir pran-
cûzø, ir lietuviø kultûroje.
J. Baltruðaitis padovanojo
A. Andrijauskui didelæ serijà
vokë ir kaip ápareigojimà imtis
Prof. Nikolajus Konradas jautë didelæ
simpatijà Lietuvai
sada siejasi ir su þmogaus akimis, vei-
du. Tad ir nemaþai laiko praëjus nuo
nepamirðtamø susitikimø su J. Bal-
truðaièiu, kai 2001 m. pasirodë A. An-
drijausko knyga Tradicinë japonø es-
tetika, jà apmàstydamas autorius vis
gráþta prie savo gyvenimo patirèiø, va-
dinasi, ir prie lemtingø susitikimø su
ávairiais þmonëmis, turtingomis asme-
nybëmis. Gal ið jø perëmë áprotá á bet
kurá tekstà þvelgti ávairiais pjûviais: juk
yra siuþetinis pasakojimas, bet yra ir
ezoterinis, giluminis tylos balsas, po- Repðys, teigia A. Andrijauskas, yra
kalbis su dievais, – sakë F. Nyèë.
Khajuraho Kandarya Mahaedeva ðventykla. kuo negali padëti – ádarbinti nega-
1000 m. li, o þmogus pasimurdæs metus ki-
9
Nuo profesionalø tus meta viskà ir iðvaþiuoja. Vargu ar gindamas su mûsø iðgyvenamàja da-
sugráð. Viskas, kas vyksta su mumis ir bartimi prof. A. Andrijauskas sakosi
priklausys, koks bus mumyse, tai didþia dalimi mûsø pa- patiriàs dar vienà savo gyvenimo pa-
mûsø gyvenimas èiø vergiðkumo, nuolankumo pasek- mokà: intelektualai, intelektinis tau-
më. Keliaklupsèiaujame politikams, tos ir ðalies elitas yra svarbiausia jëga
Kas gali pasakyti, kodël tos kny-
leidþiamës mokomi, tvarkomi. Pasek- krizës kreèiamoje visuomenëje, o in-
gos raðosi ne taip, kaip norëtøsi? Në
mës akivaizdþios – patekome á gilià telektualo lemtis – bûti visada opozi-
viena nesiraðo lengvai, paprastai, bet
krizæ. cijoje. Ko gero, á ðià senosios Rytø kul-
visos per klaidþiojimus, braunantis
Iðeitis? Tyrinëdamas subtiliausià tûros ir postmodernistinio Vakarø
per begaliniø klaidø
brûzgynus. Gal taip ir
turi bûti, veikiausiai tai
ir yra kûrëjo kasdienis
darbas, virstantis gyve-
nimu, bet nelengva
susitaikyti su mintimi,
kad vis maþiau laiko ir
energijos lieka tas
klaidas iðtaisyti.
Prof. A. Andri-
jauskas prisipaþásta,
jog nebûtina vykti á
Japonijà ar Paryþiø
norint kai ko iðmok-
ti. Puikiø pamokø
pats yra gavæs ir ið sa-
vo kolegø, taip pat ir
Dailës akademijos
leidyklos darbuotojø. Asirijos valdovø rûmø Ninevijoje rekonstrukcija. VIII-VII a. pr. Kr.
Iliustracijos ið A. Andrijausko knygos „Lyginamoji civilizacijos idëjø istorija“
Ypaè A. Andrijaus-
kas jauèiasi dëkingas
senàjà kinø ir giliausiø kultûriniø tra- pasaulio pamokà vertëtø ásiklausyti.
kolegai grafikui Broniui Leonavièiui,
dicijø japonø kultûrà, pagaliau pasi-
tikram savo srities profesionalui, ið Bus daugiau
kurio sakosi daug iðmokæs, kai daili- nerdamas ir á prancûzø postmo-
ninkas iliustravo jo knygas. Atrodo, dernizmo idëjø pasaulá ir visa tai ly- Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
gyveni greta, kasdien Akademijos
koridoriuose su ðiais þmonëmis su- LIETUVOS ENERGETIKOS
siduri, bet kol kartu nepradedi dirb- INSTITUTAS
ti, negali jø tikro meistriðkumo ir
profesionalumo ávertinti. Net ir suk- KVIEÈIA STUDIJUOTI ENERGETIKOS IR TERMOINÞINE-
damasis meno sferoje A. Andrijaus- RIJOS MOKSLO KRYPTIES (06T) DOKTORANTÛROJE.
kas sakosi në neátaræs, kad tiek daug
galëjæs nesuvokti apie knygos paren- Asmenys, pageidaujantys stoti á doktorantûrà, pateikia:
gimà, iliustravimà, ir tik gavæs padir- v direktoriaus vardu paraðytà praðymà, kuriame nurodo doktoran-
bëti su tikrais meistrais ásitikino, kaip tûros kryptá;
daug þmogus gali neþinoti, o galvoti v gyvenimo apraðymà;
prieðingai. Uþ ðias pamokas ir jauèiasi v magistro (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas;
kolegoms dëkingas. Todël ir knygo- v dviejø mokslininkø rekomendacijas;
je Lyginamoji civilizacijos idëjø istorija v mokslo darbø sàraðà ir jø atspaudus, o jei tokiø darbø nëra, –
profesorius dëkoja ne tik ávairiø ða- moksliná referatà;
liø menotyros ir estetikos grandams, v kitus priëmimo skelbime nenurodytus, jûsø nuomone, svarbius
bet ir redaktorei Onai Balkevièienei
bei maketuotojai Daivai Mikalainy-
dokumentus.
tei. Sako: Jeigu turësime profesionalø, Dokumentai priimami iki 2002m. liepos 5 d. Lietuvos energetikos
tai viskas bus gerai mûsø gyvenime. institute, 233 kab. (Breslaujos 3, Kaunas 3035; telefonas (37) 40 18 09,
el. paðtas: agne@isag.lei.lt)
Intelektualo lemtis
Profesorius ásitikinæs, jog mums,
lietuviams, net ir mene labai trukdo
nereikalingas kuklumas, nemokëji- BOTANIKOS INSTITUTAS
mas savæs parodyti, pristatyti, sudo-
minti. Neturime pasaulyje seniai ási- praneða, kad 2002 m. birþelio 26 d. 10 val. Botanikos institute (Þaliø-
jø eþerø g. 49, Vilnius) vyks atviras doktorantûros komiteto posëdis, ku-
savintos meno vadybos ágûdþiø, ku-
rie ypaè reikalingi, norint pateikti riame biologijos krypties doktorantë ELENA SERVIENË gins daktaro
disertacijà „MIELIØ SACCHAROMYCES CEREVISIAE REKOMBINAN-
vaizduojamojo meno, dailës kûri-
nius. Tokio masto asmenybës, kaip TINIØ PLAZMIDÞIØ STRUKTÛRINIØ ELEMENTØ REIKÐMË K2
PREPROTOKSINO GENO RAIÐKAI“ (biomedicinos mokslai).
Antanas Kmieliauskas arba Petras
aukðèiausio lygio menininkai – ne Doktorantûros komitetas:
dr. Vytautas Boleslovas MELVYDAS (Botanikos institutes, biome-
Lietuvos, bet pasaulio mastu, ir ne
jø kaltë, kad nëra pasaulinës áþy- dicinos mokslai, biologija 01 B) – pirmininkas;
mybës. Jeigu ðie mûsø dailininkai
patektø á tarptautinæ geros vady- nariai:
bos ir reklamos sistemà, tai ge- LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Alfonsas MERKYS (Botanikos
riausiose pasaulio salëse bûtø institutas, biomedicinos mokslai, biologija, 01 B),
rengiamos jø parodos, leidþiami habil. dr. Nijolë ANISIMOVIENË (Botanikos institutas, biomedici-
áspûdingiausi jø kûriniø albumai. nos mokslai, biologija, 01 B),
Deja, ðito vadybos ir reklamos dar- doc. dr. Donaldas ÈITAVIÈIUS (Vilniaus universitetas, biomedici-
bo dirbti kol kas nemokame. nos mokslai, biologija, 01 B),
Menas ir yra viena gal ið nedau- habil. dr. Kæstutis SASNAUSKAS (Biotechnologijos institutas, fizi-
niai mokslai, biochemija, 04 P) – komitete dalyvavo iki 2002 m. balandþio
gelio srièiø, kur galëtume labai pla-
èiai apie save pasauliui skelbti, – tuo mën.,
prof. habil. dr. Povilas DUCHOVSKIS (Lietuvos sodininkystës ir dar-
A. Andrijauskas ðventai ásitikinæs.
þininkystës institutas, biomedicinos mokslai, botanika, 04 B) – komitete
Daug mûsø menininkø tokio dë-
dalyvauja nuo 2002 m. balandþio mën.
mesio tikrai nusipelno, o kad jø
nesugebame iðvesti á tarptautinius
Oponentai:
vandenis, tai viena ið mûsø kultû-
habil. dr. Regina VARNAITË (Botanikos institutas, biomedicinos
rinio gyvenimo spragø. Didþioji bë-
mokslai, biologija, 01 B),
da, dabartinio politinio gyvenimo
dr. Rolandas MEÐKYS (Biochemijos institutas, fiziniai mokslai, bio-
ir ðalies drama yra ta, kad praran-
chemija, 04 P).
dame daugybæ gabiausiø savo krað-
to þmoniø, meno ir mokslo kûrë-
Su disertacija galima susipaþinti Botanikos instituto ir Vilniaus uni-
jø. Net ir suvokdamas ðitai juk nie-
versiteto Gamtos mokslø fakulteto bibliotekose.
Direktorius
 10 DISKUTUOJAME
Gedimino Zemlicko nuotraukos
Visuotinës lietuviø enciklopedijos vyriausiasis redaktorius Antanas Raèis pristato
pirmàjá Enciklopedijos tomà
Pradþia Nr. 10
Tæsiame Lietuvos mokslø
akademijoje geguþës 3 d. vyku-
sá Visuotinës lietuviø enciklo-
pedijos pirmojo tomo aptari-
mà, kuriame, be mokslininkø,
dalyvavo nemaþai platesnës vi-
suomenës nariø bei politikø.
Jausdami leidinio svarbà, taip
pat ir pasirodþiusio pirmojo to-
mo gal kiek kontroversiðkà ver-
tinimà, manome bûsiant teisin-
ga kuo plaèiau pristatyti kalbë-
tojø ir diskusijos dalyviø bent
pagrindines mintis, kurios ga-
li bûti pamokomos, net jeigu
kai kurioms ir sunku pritarti.
Romualdas Ozolas Enciklopedijos leidëjams negailëjo karèiø pipirø
Ádomu, kaip Interpolas rastø nusikaltëlá, jeigu kiekvienoje ðalyje jo pavardë bûtø
raðoma vis kitaip, – retoriðkai klausë akad. Zigmas Zinkevièius
Visuotinë lietuviø enciklopedija:
sutelks ar suprieðins?
Áþvelgia bajoriðkos
arogancijos
pasireiðkimus
Kaip tautos paminklà, naujàjà
Visuotinæ lietuviø enciklopedijà
(VLE) linkæs vertinti ir Romualdas
Ozolas. Taèiau, skirtingai negu Ze-
nonui Rudzikui, kuriam ðis leidinys
labai svarbus norint globalizacijos
amþiuje iðsaugoti lietuviø kalbà,
R. Ozolui tai visai kitokio pobûdþio
paminklas – puikiai fiksuojantis
XXI a. lietuviø sàmonës problemið-
kumà. Paèiø leidëjø atkaklus ir beveik
spaudþiantis savo pozicijø teisumo áro-
dinëjimas R. Ozolui asocijuojasi su
Lietuvos bajorijos elgesiu jungtinë-
je su Lenkija valstybëje, kai dël nau-
dos buvo viskas atiduodama. Tiesa,
kalbëtojas èia pat pripaþino, jog ðiuo
atveju ir ypatingos naudos, dël ku-
rios bûtø verta ðitaip stengtis, jis ne-
matàs. Kreipdamasis á enciklopedi-
ninkus R. Ozolas gerokai patetiðkai
klausë: Nejaugi ið tiesø manote, kad
nedalyvaujate lietuviø nacionalinës sà-
monës iðplovinëjime?
Gaila, kad ðiø þodþiø prasmës
nekonkretizavo, todël kiekvienas
klausytojas galëjo savaip suprasti
politiko minties pasaþà. Kalbëdamas
apie VLE taikomà autentiðkà tikri-
niø svetimvardþiø raðybos principà,
kuris paremtas Valstybinës lietuviø
kalbos komisijos nutarimais, þodþio
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
kiðenëje ilgai neieðkojæs R. Ozolas
pasakë: Enciklopedija aiðkiai de-
monstruoja pasirinktojo principo kra-
chà. Tai ne principas, o raðyba pagal
nutarimus ir rezoliucijas. Liko neaið-
ku: ar enciklopedininkai turëjo da-
ryti kitaip, negu rekomendavo vals-
tybinë kalbos institucija? Bûtø ádo-
mu iðgirsti gerbiamojo R. Ozolo
nuomonæ ir dël kitø enciklopedijø
taikytos svetimvardþiø raðybos. Ar
pasirinktojo principo krachà kalbë-
tojas áþvelgia tik VLE pirmajame to-
me, o gal ir Lietuviø kalbos enciklo-
pedijoje, Lietuviø literatûros enciklo-
pedijoje, Muzikos enciklopedijos pir-
majame tome, pagaliau ir Vaclovo
bei Mykolo Birþiðkø redaguotoje
tarpukario Lietuviðkoje enciklopedi-
joje, o kartu ir Bostone JAV lietu-
viø iðleistuosiuose Lietuviø enciklo-
pedijos 37 tomuose? Visose ðiose en-
ciklopedijose taikomas tas pats sve-
timvardþiø raðybos principas, nors
tas enciklopedijas leido skirtingi lei-
dëjai. Priminsime, jog Lietuviø kal-
bos enciklopedijà iðleido Lietuviø kal-
bos institutas, o Lietuviø literatûros
enciklopedijà – Lietuviø literatûros
ir tautosakos institutas, taigi dvi au-
toritetingos mokslo institucijos.
R. Ozolui pirmajame VLE tome
kliûva tai, jog ten esanti ne enciklo-
pediniø straipsniø visuma, bet atski-
rø autoriø straipsniø rinkinys. Pa-
sak R. Ozolo, straipsniai be aiðkios
schemos, yra sumaiðyti, pati atran-
kos sistema, regis, nesuklostyta. Pa-
èiuose straipsniuose kartais esama
daugiau literatûros, o ne informa-
tyvumo. R. Ozolas iðsamiau komen-
tavo miðkininkui prof. Vaidotui An-
tanaièiui skirtàjá straipsná, tà vietà,
kurioje apraðoma jo politinë veikla:
Sàjûdþio dalyvis, 1988-90 jo Seimo ta-
rybos narys. 1989-90 SSRS AT narys.
1990 03 Maskvoje per suvaþiavimo se-
sijà paskelbë, kad atkuriama Lietuvos
nepriklausomybë. Gavæs LR AT/AS
ágaliojimus, dël nepriklausomybës pri-
paþinimo vedë neofic. derybas su
SSRS vadovais. Pasak R. Ozolo, jei-
gu prie kiekvieno apraðomo asmens
bus suraðyta panaðiai, tai enciklope-
dininkø laukia marinantis darbas, o
nauda minimali: mat tø ávairiausiø
derybø Sàjûdþio laikais buvæ tiek ir
tokiø, kad kitoms apibûdinti sunku
bûtø rasti net formuluotes.
Dar blogiau, kai á Enciklopedijà
prasibrauna netikri faktai. Antai
Lietuviðkose enciklopedijose prof. Kæstutis Makariûnas pasigenda tikslumo
V. Antanaièiui ir ekonomistui prof.
Kazimierui Antanavièiui skirtuose
straipsniuose skaitome: SSSR liau-
dies deputatø suvaþiavimo narys.
R. Ozolas teisingai pastebi, jog to-
kiø nebuvo, o buvo deputatai, ir tik
ðitaip reikëtø vadinti.
R. Ozolas lyg ir pasidþiaugë, kad
per 10 metø þadama iðleisti net 20
tomø – gana spartus darbas. Taèiau
kad enciklopedininkai nesijaustø
pernelyg pagirti, politikas pabaigai
nepaðykðtëjo ðaukðto deguto: Kai tai
bus padaryta, tai, að manau, bus pa-
dëtas labai neblogas pamatas naujam
enciklopedijos leidimui, kuris galbût
bus padarytas su skaidresne sàmone.
Prognozë, o gal tiksliau – diag-
nozë aiðki: skaidresnës sàmonës lai-
kai iðauð tik po deðimtmeèio. Matyt,
tik tada, kai jau turësime visus 20
VLE tomø. Iðeitø, visai netyèia (po-
litikams taip nutinka) R. Ozolas ið-
reiðkë gal ir pasàmoningai glûdin-
èià svarbiausià idëjà: naujoji Encik-
lopedija – tai mûsø sàmonës skaid-
rinimo ðaltinis.
Tautos darbà geriausia
dirbti talkoje
Gerokai prieðingà pozicijà reið-
kë kalbininkas prof. Zigmas Zinke-
vièius, kuris yra Mokslo ir enciklope-
dijø leidybos instituto tarybos pirmi-
ninkas, Lietuvos mokslø akademijos
tikrasis narys. (Ðios Akademijos na-
rystæ ðiame raðinyje pabrëþiame gal
ir prikiðamai, nes yra prieþastis, apie
kurià bus proga pakalbëti vëliau.)
Anot Z. Zinkevièiaus, VLE pra-
dëta leisti labai laiku, nes visai galë-
jo atsitikti, kad po 10-20 metø jau ne-
bûtø kam leisti. Dar iðliko patyrusiø
ðios veiklos darbuotojø, nors dau-
gelis jau prie pensinio amþiaus. En-
ciklopedininkø nerengia jokia aukð-
toji mokykla ir niekada nerengs, ðios
profesijos ágûdþiai ágyjami daug me-
tø dirbant ðá darbà, perimant labiau
patyrusiø kolegø patirtá.
Pirmasis VLE tomas, pastebi
Z. Zinkevièius, sukëlë didelá visuo-
menës susidomëjimà, tai rodo ir la-
bai smarkiai iðaugæs prenumeratoriø
skaièius. Vadinasi, visuomenë paten-
kinta ir neþada naujosios Enciklope-
dijos ignoruoti. Gaila, kritikai nema-
to, o gal ir nenori pastebëti sunku-
mø, su kuriais susidûrë enciklopedi-
ninkai, ëmæsi leisti VLE. Jø darbas
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
prastai apmokamas, nors reikalauja
aukðèiausios kvalifikacijos, honora-
rai simboliðki. Taigi jei kas ir liko dirbti
Mokslo ir enciklopedijø leidybos ins-
titute, tai tikri entuziastai. O klaidø
buvo ir bus kiekviename darbe, ir dar
nëra pasaulyje enciklopedijos, kurioje
bûtø pavykæ iðvengti klaidø. Institu-
to tarybos pirmininkas Z. Zinkevièius
pareiðkë padëkà LR Prezidentui Val-
dui Adamkui, kuris sutiko bûti VLE
globëjas.
Toliau Z. Zinkevièius kalbëjo
apie Lietuvos MA nariø indëlá ku-
riant naujàjà Enciklopedijà: indëlis
esàs didelis, o jei dar prisiminsime
recenzentø straipsnius, tai jis dar di-
desnis. Pagaliau juk ir Instituto ta-
ryboje be paties Z. Zinkevièiaus yra
Bronius Grigelionis, Antanas Tyla ir
Gintautas Èesnys. Taigi LMA nariø
esama, bet gerø mokslininkø juk nie-
kada nesà per daug. Z. Zinkevièius
visus kvietë á talkà, kadangi VLE –
visos tautos darbas.
Suprantama, jog akademikas
neapëjo ir svetimvardþiø raðybos rei-
kalø Enciklopedijoje. Dël tos raðybos
daug nesusikalbëjimo, nesusiprati-
mo, kai kas ðneka neþinodamas esa-
mos padëties. Svetimvardþiai supla-
Naujoji Valstybinës lietuviø kalbos komisijos pirmininkë dr. Irena Smetonienë visø
kami su svetimais tradiciniais vardais,
nors tai visai nëra tas pats. Ir prof.
E. K. Zavadskas, sielodamasis, jog
svetimvardþius randàs paraðytus
skirtingai, anot Z. Zinkevièiaus, ne-
skiria svetimvardþiø nuo tradiciniø
svetimø vardø. Jø raðyba skirtinga,
nes juk neraðome Paris, bet Paryþius.
Lygiai taip pat ir Varðuvos nepradë-
sime vadinti ir neraðysime Warsza-
wa. Bûtø nesusipratimas.
Kitas dalykas, kad tuos tradici-
nius vardus atrinkti nëra paprasta.
Bet tam, tæsë Z. Zinkevièius, ir bu-
vo sudaryta komisija, kuri ðità dar-
bà ir padarë. Paèiam profesoriui yra
tekæ dalyvauti bene 30 posëdþiø,
dirbti iki iðnaktø, kur dël kiekvieno
svetimvardþio virdavo diskusijos,
kartais tekdavo net balsuoti.
Originali svetimvardþiø raðyba
enciklopedijose, mokslinëje ir infor-
macinëje literatûroje – bûtinybë.
Ádomu, kaip Interpolas rastø nusi-
kaltëlá, jeigu kiekvienoje ðalyje jo pa-
vardë bûtø uþraðoma savaip, kaip
kam ðautø á galvà raðyti pagal tari-
mà? Pradëjus VLE rengimo darbà
buvo sutarta laikytis Valstybinës lie-
tuviø kalbos komisijos nuostatø ir jø
iki ðiol grieþtai laikytasi. Deja, kai
kam viskà knieti sujaukti. Á Z. Zin-
kevièiaus rankas pateko Kalbotyros
50 tomas. Jame iðspausdintas
straipsnis, esà kalbininkas Pranas
Skardþius buvæs prieð originaliø sve-
timvardþiø raðybà. Z. Zinkevièiaus
pasipiktinimui nëra ribø: su P. Skar-
dþiumi susiraðinëjo iki pat jo mirties,
turi 64 laiðkus ir gali tvirtai teigti, kad
P. Skardþius laikësi lygiai tø paèiø
nuostatø dël svetimvardþiø raðybos,
kaip ir ligi ðiol veikusios sudëties
Valstybinë lietuviø kalbos komisija.
Taèiau straipsnyje svetimvardþiai su-
plakti su tradiciniais uþsieniniais
vardais, o tada jau galima ir P. Skar-
dþiui priraðyti bet kokias nuostatas.
Einame á ES, toliau kalbëjo profe-
sorius, bet kaþkam vis norisi áneðti
sumaiðties, svetimvardþius raðyti
kaip sovietø laikais – pagal tarimà.
Apeliuojama á lietuviø kalbos savitu-
mà, iðskirtinumà, o traukiama atgal,
prie buvusios tvarkos „kaip prie ru-
sø“. Visame pasaulyje esà laikomasi
autentiðkos raðybos principø ir në
viena nacionalinë kalba dël to nesu-
griûva. Nesugrius ir lietuviø kalba.
Kas bûtø, jeigu staiga pultume
vartoti svetimvardþiø perraðà pagal
tarimà? Pirmiausia visiðkai nutoltu-
me nuo mûsø iðeivijos (gal kam to
labai reikëtø?), kur originali raðyba
seniai ásigalëjusi. O VLE juk patei-
kia ir svetimvardþiø lietuviðkà tari-
mà, sukirèiuota, net priegaidës pa-
þymëtos. Tad kur tas lietuviø kalbos
þalojimas ar pavojus? Prof. Z. Zin-
kevièius nemato problemø, nes jos
esanèios ið pirðto lauþtos.
savo kortø neatskleidë
Enciklopedijose –
interpretacijos tik
kenkia
Lietuvos mokslo tarybos pirmi-
ninkas prof. Kæstutis Makariûnas
nesijauèia esàs enciklopedijø specia-
listas, nors ir teko paraðyti koká ðim-
tà straipsniø ávairioms enciklopedi-
joms. Iðties derëtø pakartoti akad.
A. Kudzio pateiktà klausimà: kam
raðomos enciklopedijos? Kai kurie
straipsniai, pasak K. Makariûno,
skirti neaiðkiam adresatui, nes dës-
tomi labai specifiniai dalykai. Jie ga-
li bûti naudingi tos srities profesio-
nalams, taèiau pastarieji sau bûtinos
informacijos semiasi specialioje lite-
ratûroje.
Prof. K. Makariûnas pastebi,
kad vartydamas ankstesnes tarybi-
nio laikotarpio enciklopedijas taip
ir neástengdavo iðsiaiðkinti kai kuriø
fizikos, chemijos sàvokø. Tada paim-
davo Didþiàjà tarybinæ enciklopedijࠖ
ten paraðyta taip, kad gali suprasti
ir kitam paaiðkinti. Ðtai kà reiðkia
enciklopedininkø profesionalumas.
Lietuviðkose enciklopedijose profe-
sorius pasigenda tikslumo. Enciklo-
pedininkams reikia ne spëlioti, ne
interpretuoti, bet raðyti tiksliai, kaip
tuo metu vienas ar kitas dalykas vi-
suomenëje yra suprantamas.
Po akad. Z. Zinkevièiaus K. Ma-
kariûnas prisipaþino jauèiasi nedrà-
siai ir nesiryþtø mokyti enciklopedi-
ninkø, kaip raðyti svetimvardþius.
Taèiau paèiam K. Makariûnui nuo
11
ta, jog Lietuvai ir lituanistikai skirta
penktadalis Enciklopedijos. Jeigu
taip su kiekvieno tomo pasirodymu
vis po 5 proc. lituanistikos maþës, –
pastebi G. Ilgûnas, – tai paskutinia-
jame ið viso neliks.
Netikslumø esama ir daugiau.
G. Ilgûnas gavo redaguotà antram
tomui skirtà straipsná Aukðèiausioji
Taryba – Atkuriamasis Seimas. Raðo-
ma, kad 1990 m. Aukðèiausioji Tary-
ba darbà pradëjo kovo 11 d., bet ið
tikrøjø – G. Ilgûnas, kaip Lietuvos
Nepriklausomos Valstybës Atstaty-
mo Akto signataras, gerai atsimena,
kad ta ásimintina sesija prasidëjo ko-
vo 10 dienà. Raðoma, jog tø metø
birþelio 24 d. paskelbtas moratoriu-
mas, kuriuo laikinai sustabdyti poli-
Gediminui Ilgûnui akivaizdu, jog naujausios istorijos laikotarpis enciklopedininkams tiniai veiksmai. Bet tø ávykiø dalyvis
paspendþia daug spàstø G. Ilgûnas tvirtina, kad jokie politi-
maþens áprasta raðyti Niutonas, Niu- juk neturime. Ta idëja nebuvo ágy- niai veiksmai nebuvo sustabdyti. Tie-
tono dësniai, bet ne autentiðka for- vendinta, nes nutarta imtis dvide- siog buvo pateiktos tam tikros iðly-
ma Newton. Dar blogiau bûtø su Ðo- ðimttomës VLE, taèiau G. Ilgûnas gos, o ne sustabdyti veiksmai. Bûtø
peno ar Ðekspyro pavardëmis. Jeigu ásitikinæs, jog lituanistinë enciklope- apmaudu, jeigu tokie netikslumai
nutoltume nuo gerai þinomø vardø dija ir biografinis þodynas labai rei- patektø á VLE.
sulietuvintos raðybos, teigë profeso- kalingi – galëjo bûti rengiami ir lei- Kliûva G. Ilgûnui ir tai, kas bu-
rius, tai toks kelias galop galëtø at- dþiami lygia greta su VLE. Dabar vo raðoma apie 1990 m. Aukðèiau-
vesti ir prie lietuviðkos raðybos revi- tenka apgailestauti, jog tokiø svar- siàjà Tarybà esà iðtikusià krizæ, Ðeð-
zijos, kai ir lenkiðkas pavardes im- biø, bûtinø leidiniø rengimas atide- tosios sesijos du atskirus posëdþius.
tume raðyti su kai kuriø lenkø rei- damas, kol nebus iðleista VLE. Tad Pasak tø ávykiø dalyvio, nebuvo nei
kalaujamais lenkiðko raidyno þen- gal tokio darbo galëtø imtis kita ins- dviejø posëdþiø, nei dviejø stenog-
klais. O tai jau kelias, vedantis á po- titucija, ir nebûtinai finansuojama ið ramø. Buvo vienas posëdis ir jo ste-
litikos sferas. Gerai, kad Enciklope- biudþeto, jeigu Mokslo ir enciklope- nograma, visi reikalingi dokumen-
dijoje svetimvardþiai raðomi ir fone- dijø leidybos institutas per 10 metø tai, o atskilusi grupë tarësi atskirai
tine raðyba, ir autentiðkai, bet paèiam taip ir nesugebëjo tokio darbo im- kitoje salëje. Bet kalbëti kaip apie ly-
profesoriui labiau áprasta ieðkoti pa- tis? – auditorijos klausë G. Ilgûnas. giavertá posëdá ir suskilusá Parla-
gal lietuviðkà tarimà. Taèiau tai ne- Kalbëdamas apie pirmojo VLE mentà nesà jokio pagrindo.
reiðkia, jog enciklopedininkai, pagal tomo trûkumus, G. Ilgûnas atkrei- Laimei, ðis straipsnis bus patai-
vienus principus pradëjæ spausdin- pë dëmesá á ávadiná straipsná. Jame sytas, ir labai gerai, kad G. Ilgûnas
ti VLE pirmàjá tomà, vëliau kitus im- apþvelgiama, kokios enciklopedijos rado kà patikslinti. Ties naujausiø
tø spausdinti pagal kitas taisykles. buvo iðleistos Lietuvoje, taèiau në þo- ávykiø istorija, atrodo, daþniausiai
Tai bûtø visiðkai nelogiðka. K. Ma- dþio nei apie tritomæ Maþàjà lietuvið- klumpa mûsø Enciklopedijos leidë-
kariûnas pasisako uþ pastovumà ir kàjà tarybinæ enciklopedijà (iðëjo 1966- jai. Labai opûs klausimai, gal stinga
tradicijos tæstinumà. 1971 m.), nei apie keturtomæ Tarybø ir specialistø, sugebanèiø kvalifikuo-
Lietuvos enciklopedijà (1985-1988 m.). tai tuos ávykius vertinti ir apraðyti.
Lietuva ir Lietuvos O juk tai – reikðmingi leidiniai.
valstybë – ne tas pat G. Ilgûnui kliûva ir toks ávadinio Paprastø þmoniø
straipsnio sakinys: Lietuva atkûrë sa- neatsiklausë
Enciklopedijos leidybos ne tik vo valstybës nepriklausomybæ ir siekia
kad buvo negalima atidëlioti, bet rei- integruotis á Europos Sàjungà, tarptau- Naujoji Valstybinës lietuviø kal-
këjo pradëti daug anksèiau, – kalbëjo tines organizacijas. Bet tai nëra tiks- bos komisijos pirmininkë dr. Irena
Lietuvos tûkstantmeèio minëjimo lus pasakymas, nes Lietuva jau 10 Smetonienë buvo diplomatiðka ir
direkcijos prie LR Prezidentûros metø yra svarbiausiø tarptautiniø naujos sudëties Komisijos nuomo-
kanceliarijos direktorius Gediminas organizacijø narë. Ir visai netikusiai nës dël svetimvardþiø raðybos VLE
Ilgûnas. 1990-1991 m. tuometinëje pasakyta: Enciklopedijos rengëjai neatskleidë, pasiteisinusi, jog pirma-
LR Aukðèiausiosios Tarybos – Atku- norëtø, kad paskutiniai Visuotinës sis posëdis vyksiàs tik kità savaitæ.
riamojo Seimo Ðvietimo, mokslo ir lietuviø enciklopedijos tomai iðeitø mi- Nors aptariant VLE pirmàjá tomà da-
kultûros komisijoje (1990-1992 m. nint Lietuvos valstybës vardo tûkstant- lyvavo ðeði Komisijos nariai, bet jei-
G. Ilgûnas buvo ðios komisijos pir- metá. Pasak G. Ilgûno, tai bûtø gu jiems tektø pasisakyti dël svetim-
mininkas) vyko susitikimas su En- 2253 m., kai bus minimas Mindau- vardþiø, tai jø nuomonës tikrai ne-
ciklopedijø leidyklos vadovybe ir tar- go karûnavimo tûkstantmetis, bet sutaptø, – teigë pirmininkë. Jos ma-
tasi, kad reikëtø pradëti leisti nepri- enciklopedininkai, matyt, mintyje nymu, nesusipratimø dël raðybos ky-
klausomybës dvasià ir mokslinius turi 2009 m. Painioti Lietuvos var- la todël, kad neturime enciklopedijø
reikalavimus atitinkanèià enciklope- do pirmojo paminëjimo ir Lietuvos raðymo tradicijos, o Kalbos komisi-
dijà. Siûlyta pradëti nuo biografinio valstybës tûkstantmeèio VLE ren- jos nutarime juk pasakyta, kad adap-
þodyno arba lituanistinës enciklope- gëjams tikrai nederëtø. tuota ir originali svetimvardþiø raðy-
dijos, kadangi visuotiniø enciklope- Pratarmëje raðoma, kad 25 proc. bos formos gali bûti pateikiamos pa-
dijø yra daug ir ávairiomis kalbomis, vietos Enciklopedijoje bus skirta litu- greèiui, originalià formà pirmiausia
o lituanistinës enciklopedijos, kurio- anistikai, taèiau tomo pabaigoje ádë- taikant mokslinëje literatûroje, eko-
je nebûtø ideologiniø nukrypimø, toje anotacijoje (800 p.) jau paraðy- nomikos ir informaciniuose leidi-
niuose. VLE rengëjai pasirinko va-
riantà, kai pirmiausia pateikiama sve-
timvardþio originali forma, o skliaus-
tuose – adaptuota. Þinoma, bûtø la-
bai blogai, jeigu pagal adaptuotà for-
mà negalëtume susirasti norimo sve-
timvardþio, taèiau juk kiekviename
tome galima pateikti (beje, taip ir pa-
daryta) ir nuorodas ið adaptuotos
formos á originalià ir prieðingai. Skai-
tytojai, norintys matyti pirmiausia pa-
teiktà tarimà, piktinasi, kai mato jiems
neáprastà originalià formà – daþniau-
siai tai vyresnio amþiaus þmonës, ne-
mokantys uþsienio kalbø. Tai tie, ku-
rie nëra baigæ keliø aukðtøjø mokyklø ir
nëra daktarai, o jø nuomonës, ar jie
sugeba naudotis enciklopedija, pasak
Komisijos pirmininkës, niekas nepa-
klausë. Dr. I. Smetonienë taip pat sa-
kë, jog negirdëjusi, kad kas bûtø pasi-
rëmæs visuomenës, kitø þmoniø nuo-
Prof. Leonas Kadþiulis tvirtino, jog jam priimtiniausia dabar VLE taikoma mone visais ðiais klausimais.
svetimvardþiø raðyba Nukelta á 15 p.
12 2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)

Bibliofilai, racionalumas ir intuicija (1)

Kalbamës su þymiu bibliofilijos
teoretiku, autografø rinkëju prof. Vili
Petrickiu, kuris yra Sankt Peterbur-
go miðkø technikos akademijos
Kultûrologijos, sociologijos ir poli-
tologijos katedros vedëjas. Be to, jis
yra Rusijos mokslø akademijos
Sankt Peterburgo mokslininkø na-
mø Knygos ir grafikos sekcijos pir-
mininkas, kitaip sakant, Sankt Peter-
burgo miesto vyriausiasis bibliofilas.
Profesorius Vilis Petrickis (Vili Pet-
ricki) labai vertina ryðius su Lietuvos
mokslo ir kultûros þmonëmis, tarp
kuriø turi ir puikiø bièiuliø. Yra iðlei-
dæs lietuviðkø noveliø rinkiná Nusi-
lenkite motinai (2001 m., rusø kalba),
jam yra tekæ teikti rekomendacijas,
kaip Lietuvoje reikëtø ákurti knygos
istorijos muziejø. Bet tai tik keli ir ga-
na atsitiktiniai ðtrichai, ið kuriø ben-
dresná vaizdà gal padës susidaryti
paðnekesiø su profesoriumi ciklas,
kurá pradedame spausdinti.
Nuo nacionalinës knygos
prasidëjo ir nacionalinë
bibliofilija
Gerbiamasis Profesoriau, bibliofilø
konferencijos Vilniuje metu (2001 m. rude-
atsirado tik tada, kai atsirado knygø
nacionalinëmis kalbomis.
Ðià mintá turëèiau plaèiau pako-
mentuoti. Matote, lotyniðkas knygas
rinko ne tik turtingi ar bent pasiturin-
tys, bet ir labai iðsilavinæ þmonës. O bib-
liofilai mëgaujasi ne vien tik veikalais,
ið kuriø galima semtis aukðtojo iðsila-
vinimo ir gilaus þinojimo, bet renka ir
tas knygas, ið kuriø galima geriau pa-
þinti savo tëvynæ, ðalies istorijà ir dau-
gelá kitø labai ádomiø dalykø. Kai tik bu-
vo pradëtos spausdinti nacionalinës
knygos, prasidëjo ir nacionalinës bib-
liofilijos istorija.
O bibliofilijos internacionalizacija
prasidëjo XVII-XVIII a., kai ávairiø ða-
liø bibliofilø ryðiai ið spontaniðkø virto
nuolatiniais. Europoje pradëjo kurtis
bibliofilø draugijos, imta leisti bibliofilø
þurnalus, pradëta rengti ir bibliofilø auk-
cionus. Ðtai kada ðis reiðkinys ið nacio-
nalinio ir virto tarptautiniu.
Anglijoje, Europos
pakraðty
Taèiau argi ne Jûs, gerbiamasis Profe-
soriau, Vilniaus konferencijoje savo pra-
neðime kalbëjote apie poeto Petrarkos ry-
ðius su Rièardu de Bery (Richard de Bu-
ry), o tai juk XIV a. ryðiai tarp italo ir anglo
bibliofilø. Tai kultûros istorijoje þinomi ry-
ðiai, o juk tikriausiai bûta ir asmenybiø, ku-
rios á kultûros apytakà nepateko arba apie
jas nieko neþinome. Bet tø kontaktø nega-
lime paneigti.
2001 m. Sankt Peterburge iðëjusio
lietuviðkø noveliø rinkinio
Nusilenkite motinai virðelis
buvimo vietà. Antai XIX a. kultûrai bû-
dinga europeizacija, o XX a. kultûrai –
amerikonizacija. Todël ir þemyno kul-
tûros centro ieðkoti nebûtø labai pa-
prasta. Tai nuolat kintantis procesas,
priklausantis nuo daugybës veiksniø.
Gráþkime prie bibliofilijos. Bûtent
mûsø dienomis bibliofilija iðgyvena in-
ternacionalizavimà, nes ðitai skatina
tarptautinës bibliofilø organizacijos, be
to, ávairiø kraðtø bibliofilai nuolat tar-
pusavyje bendrauja. Galiu remtis savo
paties pavyzdþiu: susiraðinëju su Pran-
cûzijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos,
Norvegijos ir daugelio
Vakar konferencijos metu prie ma-
næs buvo priëjæ bibliofilai, tikriausiai vil-
nieèiai, kurie man parodë labai ádomiø
knygø ir praðë pakonsultuoti, kad áver-
tinèiau retus autografus ir pan. Vienas
kolega buvo atsineðæs unikalø Rosta-
no pjesës leidiná su uþsakytu aplanku, –
ðios knygos vertë didþiulë, o jà turi ne
kokio didmiesèio, bet Vilniaus bibliofi-
las. Taigi kokybë ne visada sietina su kie-
kybe, nors Hëgelis sako kà kita. Viskas
priklauso nuo knygas renkanèio þmo-
gaus talento.
Kaip laikosi Rusijos
bibliofilai
Kaip Jûs ávertintumëte ðiandieninës Ru-
sijos bibliofilijos padëtá? Ar ten bibliofilai
gyvena geriausias dienas? Ar iðgyvena sun-
kumus, kaip dabar daþniausiai áprasta sa-
kyti, kad ir kokià gyvenimo sritá paimtume?
Nei viena, nei kita. Kalbant apie
ðiuolaikinæ Rusijos bibliofilijà, galima pa-
stebëti tam tikrus krizës reiðkinius. Tai
susijæ su neátikëtinai didëjanèiomis an-
tikvariniø knygø kainomis, kai vidutinis
gyvenimo lygis þemas. Todël bibliofilai
patiria dideliø sunkumø. Bibliofilais pa-
prastai tampama jau subrendusio, ne-
retai solidaus amþiaus, kai nuo papras-
to knygø rinkimo pomëgio pereinama
prie bibliofilijos stadijos.
Mano vadovaujamoje Sankt Peter-
burgo mokslininkø rûmø Knygos ir
grafikos sekcijoje daugelis nariø yra
Ið esmës su ðiuo teiginiu nesutinku.
Tikras bibliofilas niekada nëra verslinin-
kas. Tai, kas patenka á tikro bibliofilo ran-
kas, jau nebepaleidþiama. Todël nupirk-
tos knygos jis neparduos kad ir trigubai
brangiau. Bet padovanoti gali ir daþniau-
siai visuomeninei knygø saugyklai.
Egzistuoja auksinë bibliofilijos tai-
syklë: bibliofilà maitina kojos (tenka
nuolat narðyti po antikvariatus), galva
(reikia þinoti, kà nori ásigyti) ir pinigai.
Jeigu neturi uþ kà, tai neásigysi norimos
knygos. Todël ið prisiekusiø bibliofilø
kartais galima iðgirsti ir toká teiginá: tik-
ras rinkinys ar kolekcija turi pati save ið-
maitinti. Kitaip sakant, jûs perkate, kas
jums ðiandien gal ir nelabai reikalinga –
tarsi atsargai. Kai aptinkate knygà, be
kurios negalite apsieiti, tai parduodate
tai, kas nelabai reikalinga, su kuo be ðird-
gëlos galima iðsiskirti.
Tai ir yra árodymas, kad bibliofilas
yra prekijas.
Ne visai, bet tokiu bûdu biblioteka
pati save iðlaiko, iðmaitina. Kas èia
smerktino, jeigu perki nelabai reikalin-
gà knygà, kurià vëliau gali padovanoti
arba vël parduoti? Jeigu tokiø knygø
atsargai turite ásigijæs, tai kartais staiga
prireikus ir neturint dideliø pinigø pa-
vyksta iðsiversti. Taèiau juk bûna ir prie-
ðingai, kai norëdamas nusipirkti kny-
gà turi atsisakyti naujo kostiumo ar ap-
siausto, vasaros atostogø prie jûros ar
kelionës á uþsiená. Ðtai toks bibliofilo gy-
venimas.

Gedimino Zemlicko nuotrauka

ná) kilo diskusija, kas yra nacionalinë bib- Pasakyèiau, jog tai nebuvo nuolati- kitø ðaliø, supranta-
liofilija. Nuomonës nesutapo. Ar tai reið- niai kontaktai, bet spontaniðki. Antai Ri- ma, taip pat ir Lietu-
kia, kad ðiame moksle (nes juk gali bûti trak- èardas de Bery á Italijà atvyko, ðiandien vos bibliofilais. Mano
tuojamas ir kaip mokslas) dar ne visai su- pasakytume, tarsi á komandiruotæ ir ten korespondentai at-
sikalbama, nëra aiðkiai iðsirutuliojusios ty- susitiko su Franèesku Petrarka, kuris bu- vyksta ir á mûsø rengia-
rimø kryptys, lyg ir ne visai aiðku, kuo turë- vo uþ já gerokai jaunesnis. Beje, Petrarka mas konferencijas
tø uþsiimti vienos ar kitos ðalies bibliofilai. labai nustebo, kad Europos pakraðèio Sankt Peterburge.
Tai bibliofilijos silpnumo poþymis? gyventojas (tais laikais Anglija italams bu- Mes nuolat bendrau-
Jeigu prisimenate, tos diskusijos vo Europos pakraðtys) tiek daug þino ir jame, ir ðá reiðkiná gali-
pabaigoje pasakiau: nugalëjo drau- turi surinkæs tokià ástabià bibliotekà. Pet- ma vadinti bibliofilijos
gystë. Tai reiðkia, kad bibliofilai visada rarka raðë, jog buvo priblokðtas puikia internacionalizacija.
gali susikalbëti ir susikalbës. O jeigu Rièardo de Bery biblioteka.
rimtai, tai mano kolegø argumentai To meto italus tikriausiai ne be pagrin- Kokybë ir
do galëtume apkaltinti italocentrizmu. Tik-
man atrodo ne visai átikinami. Ir ðtai
kodël. Bibliofilija atsirado ne kaip riausiai panaðiai apie prancûzus galëtume
ðalies dydis
tarptautinis reiðkinys, nes tais laikais teigti, jog „sirgo“ frankocentrizmu. O kur- Ar pritartumëte
nebuvo ir tarptautinio bendradarbia- gi renesanso prieðauðryje buvo to meto Eu- minèiai, jog didelës vals-
vimo. Nors Europoje lotynø kalba ir ropos kultûros centras? tybës gali turëti ir didelæ
laikyta tarptautine mokslo ir kultûros Manyèiau, kad Europos ar pasau- bei aukðtos, sakytume,
kalba dar viduramþiais, bet bibliofilija lio kultûros centras nuolat keièia savo elitinës kultûros bibliofi- Plungës vieðojoje bibliotekoje (pirmoje eilëje) prof. Vilis Petrickis, bibliotekos direktorë
lijà, o maþa ðalis nieka- Violeta Skierienë ir prof. Domas Kaunas bibliofilams skirtoje konferencijoje
ARCHITEKTÛROS IR da negalës to pasiekti?
STATYBOS INSTITUTAS Ne visai pritarèiau. Bibliofilai skai- pensinio amþiaus. O pensijos labai ne- Apie bibliofilijos
èiuojami vienetais. Ir ðtai kodël. Biblio- didelës. Pamëginkite tokiu atveju ásigy- naudà ðaliai
praneða, kad 2002 m. liepos 4 d. 11 val. ASI aktø salëje (Kaunas, filas privalo turëti ne vien þiniø, kurios ti knygà su Ivano Bunino autografu, jei-
Tunelio g. 60) RASA BERTAÐIÛTË gins daktaro (humanitariniai mokslai, bûtinos, norint ávertinti knygà arba tei- gu antikvariate ta knyga dabar kainuo- Ar bibliofilai reikalingi valstybei, ap-
menotyra, 03H) disertacijà tema „FORMA IR KONSTRUKCIJA LIE- singai pasirinkti kolekcionavimo kryptá, ja 20 tûkst. rubliø. Man atrodo, kad to- skritai ar naudingi? Gal visa nauda, kad
TUVIØ SODYBOS MEDINIØ TROBESIØ ARCHITEKTÛROJE“. kuri labiausiai atitiktø jo interesus. Bib- kia padëtis laikina, nes dabartinës vy- ilgainiui daugelio bibliofilø rinkiniai vis vie-
liofilui privalu turëti talentà ir intuicijà. riausybës politika siekiama, kad valsty- na atsidurs bibliotekose ar muziejuose? Bet
Doktorantûros komiteto pirmininkas ir darbo vadovas – Ðtai ðie dalykai ir skiria tikrà bibliofilà bëje bûtø suformuotas vidurinysis kol gyvi ir veiklûs, tai beprotiðkai uþkelia
prof. habil. dr. Vytautas LEVANDAUSKAS (Vytauto Didþiojo uni- nuo paprasto knygos mëgëjo. Tikras sluoksnis – bet kurios pilietinës visuo- retesniø knygø ir raritetø kainas, sukelia
versitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H). bibliofilas akies mirksniu turi nustatyti, menës atrama. Dar Aristotelis raðë, kad aþiotaþà ir ið to juk gyvena.
kas jam siûloma ir kà jis ásigyja. Jei ðian- vidurinysis sluoksnis yra valstybës atra- Ne visai korektiðkai suformuluotas
Nariai: dien neásigis, ta knyga gali niekada gy- ma. Bibliofilai ir turi priklausyti tam vi- klausimas. Be jokios abejonës, bet ku-
prof. habil. dr. Konstantinas JAKOVLEVAS MATECKIS (Vilniaus Ge- venime á jo rankas nebepatekti. Toks duriniajam sluoksniui. riai visuomenei bibliofilai ir bibliofilija yra
dimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H); dësnis egzistuoja bibliofilijoje. Netoli mums pavyko nupëdinti per pus- nepaprastai reikalingi ir naudingi. Vi-
habil. dr. Algë Regina JANKEVIÈIENË (Architektûros ir statybos Dabar dël didelës ðalies bibliofilø. treèio tûkstanèio metø nuo Aristotelio laikø. suomeninës knygø saugyklos komplek-
institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03H); Rusija – didþiulë ðalis, o Rusijos biblio- O kas yra nauja? Tai gerai pamirðta tuojamos pagal ratio, t. y. pagal proto
prof. habil. dr. Vacys MILIUS (Lietuvos istorijos institutas, humani- filø asociacijoje – tik apie ðimtas nariø. sena. Todël visus tuos reiðkinius, kuriuos dësná. O bibliofilai savo rinkinius kau-
tariniai mokslai, etnologija, 07H); Suomija – maþa valstybë, o bibliofilø ge- kyla pagunda vadinti krize, Rusijos bib- pia pasikliaudami intuicija, nujausdami,
prof. habil. dr. Vladas STAUSKAS (Vytauto Didþiojo universitetas, rokai daugiau. liofilijoje, manau, vis dëlto pavyks áveikti. nuvokdami tai, kas svarbiausia, esmin-
humanitariniai mokslai, menotyra, 03H). Gal suomiø bibliofilø kultûros kokybë ga ir ko visuomeninë knygø saugykla
menkesnë? Ar bibliofilija – verslas? niekada negaus. Jeigu bibliofilas neási-
Oponentai: Nesu tikras. Man yra tekæ lankytis Kai kam gali atrodyti, jog bibliofilas – gis retos knygos ir nepastatys savo kny-
prof. habil. dr. Vytenis RIMKUS (Ðiauliø universitetas, humanitari- Suomijoje, taip pat vieðëti ir pas suo- tai ir tam tikros rûðies verslininkas, kuris gø lentynoje, tai ir visuomenei ji tarsi ne-
niai mokslai, menotyra, 03H); miø bibliofilus. Pasakyèiau, kad jø veik- perka, parduoda, maino. Todël ðis uþsië- egzistuos. Tad norime to ar
dr. Napoleonas KITKAUSKAS (Piliø tyrimo centras, humanitariniai los kokybë aukðta, kelianti pagarbà. Be- mimas nëra vien idealistiniø poreikiø ten- nenorime, bet bibliofilija, kaip visuome-
mokslai, menotyra, 03H). je, Vilniuje man teko susipaþinti su lie- kinimas, bet ir ganëtinai materiali veikla. ninis socialinis ir kultûrinis reiðkinys,
tuvio bibliofilo prof. Domo Kauno bib- Juk nuolat tenka galvoti apie perkamos ir verèia poligrafus ir knygø leidëjus stiep-
Su disertacija galima susipaþinti Architektûros ir statybos instituto lijø kolekcija. Labai ádomi. Jis turi re- parduodamos knygos ar autografo kainà, tis, skatina antikvarinës rinkos gyvybin-
bei Vytauto Didþiojo universiteto bibliotekose. èiausiø leidiniø, pvz., knygà su Alberto galimà pirkëjà ir pan. Dvasios polëkiai at- gumà. Nëra bibliofilø – nëra antikvari-
Direktorius Egidijus Blaþevièius Einðteino autografu. siduria ne pagrindinëje vietoje. niø knygø prekybos, juk ne valstybë, o
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257) 13

Biologijos mokslø daktarei

bibliofilai perka antikvarines knygas. Jei-
gu visa tai eliminuosime, tai kokia bus
kultûra, kokia visuomenë?
Jeigu teisingai Jus supratau, tai valsty-
binë bibliotekininkystë yra tarsi amatas, o
bibliofilija – kûryba.
Bibliotekininkystë – tai darbas nuo
skambuèio iki skambuèio. O bibliofilo
„darbas“ tæsiasi iðtisà parà. Ir ðitaip visà
gyvenimà.
geri bibliofilai pasitaiko reèiau negu ta-
lentingi raðytojai ar dailininkai. Tikras
bibliofilas – tai genijus.
Tikriausiai ir nelaimë ðeimai.
Þiûrint kokia ðeima. Kartais ðeima
palaiko bibliofilo siekius. Mano pirmoji
þmona, suþinojusi, kad perku 20 Mi-
chailo Zoðèenkos laiðkø, atidavë visas
ðeimos santaupas.
Sabinai Karosienei – 90
Veikiausiai ið meilës M. Zoðèenkai, o 2002 m. geguþës 19

Leonidos Novickienës nuotrauka

Tada praðome pasakyti, kodël valsty- ne bibliofilijai? d. 90 metø jubiliejø ðven-
bë nelabai myli bibliofilø? O gal tik totalita- Nemanau, kadangi M. Zoðèenkos të biologijos mokslø
riniai reþimai nemyli? tuo metu jau nebuvo tarp gyvøjø. Juo- daktarë Sabina Karosie-
Nemyli tik totalitariniai reþimai. La- kauju. Ið tikrøjø juk ðis puikus raðytojas në (Ramaðauskaitë),
bai teisingai sakë prof. Maria Lott ið Ta- ðalyje vyravusio reþimo buvo apðmeiþtas, nusipelniusi plëtojant
lino universiteto, regis, taip pat pritarë suniekintas ir faktiðkai sunaikintas. Ási- augalø augimo fiziologi-
ir prof. Januðas Duninas (Janusz Du- vaizduokite, valstybinës knygø saugyklos jos mokslà Lietuvoje.
nin) ið Lodzës universiteto, jog totalita- ástengë tuo metu duoti po 7 rublius uþ Bûsimoji augalø fi-
rinëje sistemoje bibliofilija laikoma bur- jo laiðkà. Suprantama, jautëme pareigà ziologë gimë 1912 m. ge-
þuazinës luominës praeities atgyvena. iðsaugoti M. Zoðèenkos laiðkus. Laiðkø guþës 19 d. Birþø mies-
Juk ið tiesø senovëje dideliø bibliotekø savininkës sesuo buvo paralyþiuota, rei- te. Vaikystëje ir jaunystë-
rinkëjai ir savininkai buvo ðios þemës këjo labai brangiø vaistø ir að jai sumo- je S. Karosienë gyveno
vieðpaèiai, valdovai. Gerokai vëliau ðis këjau tais laikais solidþià sumà. Dabar tie Birþuose, Vilniaus gat-
uþsiëmimas pradëjo plisti ir á viduriniuo- laiðkai saugomi Rusijos nacionalinëje vëje, jos ðeimoje augo
sius visuomenës sluoksnius. Þinoma, bibliotekoje. Ðiai bibliotekai taip pat pa- penki vaikai. 1920 m.
ne visi iðlieka kultûros istorijoje. Tarki- dovanojau didelæ dalá rankraðèiø rinki- pradëjo lankyti Birþø
me, dabartinëje Lietuvoje yra gal ðimtai niø. Beje, bukinistai tà mano dovanà ákai- miesto pradþios mokyk-
bibliofilø, bet kultûros istorijoje iðliks gal nojo 3 mln. rubliø. Matote, koks esu dos- là, 1923 m. ástojo á Birþø
tik vienas kitas. nus? O Jûs sakote, kad bibliofilai siekia miesto valstybinæ gimna-
Ir tai tik Lietuvos, bet ne pasaulio kul- tik materialios naudos. Ne visada. zijà. S. Karosienës tëvas Ið kairës: akad. K. Meðkauskas, akad. A. Merkys, dr. S. Karosienë, habil. dr. L. Novickienë
tûros istorijoje. Vadinasi, patyrëte didþiulá nuostolá? norëjo, kad dukra pasi- ir dr. O. Rupainienë
Labai ádomi Bogengo* knyga Áþy- Jeigu manyèiau esàs verslininkas, rinktø studijuoti agro-
mûs pasaulio bibliofilai, iðleista vokieèiø tikriausiai jausèiausi patyræs nuostolá, nomijos mokslà, taèiau 1931 m. bai- dþiagø apykaitai ir derliui. Kadangi Ðá darbà S. Karosienë dirbo iki
kalba. Joje aprëpiamas periodas iki XIX bet að save laikau ne verslininku, o bib- gusi gimnazijà bûsimoji biologijos tyrimuose naudotas izoliuotø ge- iðëjimo á pensijà – 1983 m. vasario
a. Þinoma, minimos didþiø þmoniø pa- liofilu, todël nesijauèiu patyræs nuosto- mokslø daktarë pradëjo studijuoti malø kultûros metodas, ðio darbo 2 dienos. Taèiau ir vëliau ji nenu-
vardës. Tarkime, kalbant apie þymiau- lio. Turiu dvi dukteris, kurios nesupranta Vytauto Didþiojo universiteto Ma- reikðmë augalø augimo fiziologijai traukë ryðiø su Botanikos institu-
sius pasaulio rankraðèiø kolekcionuo- tø „popierëliø“ vertës ir jø rinkimo pra- tematikos-gamtos fakulteto Biolo- dar padidëja. tu, aktyviai dalyvavo uþbaigiant pra-
tojus vienas áþymiausiø buvo austrø ra- smës. Tai kas, kad uþraðyta Velimiro gijos skyriuje. Ji pasirinko botanikos Penktojo deðimtmeèio viduryje dëtas temas Sporiniø augalø labo-
ðytojas Stefanas Cveigas, jo ðiuolaikiniø Chlebnikovo ar Nikolajaus Gumiliovo ir geografijos studijas. Iðklausiusi S. Karosienë aktyviai dalyvavo Lie- ratorijoje.
rankraðèiø rinkiniø dar niekam nepa- ranka? Nejau dël to verta eikvoti pini- keturis kursus vadovaujant prof. K. tuvos mokslø akademijos Biologijos S. Karosienë yra parengusi ir
vyko pralenkti. gus, o namuose norint visa tai iðsaugo- Regeliui ji rinko medþiagà diplomi- instituto organizacinëje veikloje bu- atspausdinusi apie 80 moksliniø
Nacionalines kultûras taip pat su- ti reikia árenginëti apsaugos sistemà? niam darbui apie vandens augalijà. riant augalø fiziologø grupæ ir ir moksliniø populiariø straips-
daro skirtingi lygmenys. Ðtai rusø kul- Neabejoju, kad jeigu bûtø mano duk- Taèiau 1935 m. studijas nutraukë. 1957 m. kuriant Augalø fiziologijos niø. Raðë á populiarius mokslo
tûros virðukalnë – Aleksandras Puðki- terø valia, jos në nemirktelëjusios par- 1938-1939 m. gyveno Èekijoje, Pra- laboratorijà, vadovaujamà prof. þurnalus Mokslas ir gyvenimas,
nas, bet jeigu að paminësiu Babarykinà, duotø viso mano gyvenimo kolekcijas hos mieste, kur jos vyras Karlovo J. Dagio. Ðioje laboratorijoje moks- Mûsø gamta, Mûsø girios ir kt. Su-
tai ðis vardas Jums, ko gero, nieko ne- kad ir uþ ðimtà doleriø. universitete rengë habilitaciná dar- lininkë dirbo iki 1965 metø. tvarkë savo vyro Jono Karoso
sakys. Ðis vardas kai kà reiðkia rusø, bet Tikriausiai mëginate dukteris protinti, bà. Prahoje S. Karosienë studijavo 1965 m. S. Karosienë paskiria- (þurnalo Mokslas ir gyvenimas vyr.
ne pasaulio kultûrai. Pasaulis þino A. paveikti? vokieèiø ir èekø kalbas. ma Lietuvos mokslø akademijos redaktoriaus) archyvà. Raðo pri-
Puðkinà, I. Turgenevà, F. Dostojevská – Tuðèias reikalas. Jeigu þmogui ne- 1946 m. S. Karosienë pratæsë Botanikos instituto Sporiniø auga- siminimus, paremtus faktine me-
ðtai ðiuos tris vardus. Panaðiai ir pasau- duota suprasti, tai jokie argumentai ne- 1935 m. nutrauktas biologijos stu- lø sektoriaus vyresniàja moksline dþiaga (laiðkais), apie savo moky-
linës bibliofilijos istorija. Taip gali bûti ir paveiks. dijas. Tø metø rudená ji pradëjo stu- bendradarbe. Ðiame sektoriuje ji ir tojà prof. J. Dagá.
su Estijos, ir su Lietuvos bibliofilais, ku- Lygiai kaip þmogaus neátikinsi, kad dijuoti Vilniaus universiteto Gam- toliau dirbo su vitaminais, jai buvo Ðiuo metu Sabina Karosienë
riø vardai ateityje gal pateks á pasaulio knyga puiki, jeigu ji jam nepatinka. tos mokslø fakulteto Biologijos sky- paskirta moksliniø tyrimø tema B yra pilna gyvenimo dþiaugsmo, op-
bibliofilijos lobynà. O gal ir nepateks, nes Visiðkai teisingai. Knygà dukterys riuje. Tuomet ákalbëta prof. J. Da- grupës vitaminai grybuose. Boletaceae timizmo.
dar priima, bet ne rankraðèiø kolekcio- gio ji pasirinko augalø fiziologës ðeimos grybuose fluorometriniu Mes, augalø fiziologai, nuoðir-
*Gustaf Adolf Erich Bogeng (1881- navimà. Beje, tai bene sudëtingiausia specializacijà. 1949 m. geguþës 7 d. metodu ji tyrë laisvo ir suriðto tia- dþiai sveikiname Sabinà Karosienæ
1960). Pagal kilmæ tilþietis. Buvo vienas bibliofilijos sritis. sëkmingai apgynë diplominá darbà mino ir riboflavino kiekius senø ir graþaus Jubiliejaus proga linkëdami
þymiausiø Europos bibliofilø, paraðë Vitamininës medþiagos liepoje ryðium jaunø vaisiakûniø kepurëlëse bei ko- geros sveikatos, prasmingø dienø ir
trijø tomø veikalà „Didieji bibliofilai” Bus daugiau
su stadijiniu vystymusi. Tø paèiø me- tuose ir jø atskirose dalyse. Tyrimai asmeninës laimës.
(1922). - D. Kauno pastaba Kalbëjosi Gediminas Zemlickas tø geguþës 14 d. S. Karosienë pra- parodë, valgomieji grybai yra turtin-
dëjo dirbti moksline sekretore Lie- gi vitaminø – tiamino ir riboflavino. Habil. dr. Leonida Novickienë,
EKOLOGIJOS INSTITUTAS tuvos mokslø akademijos Biologijos Daugiau vitaminø rasta grybø kepu- Aurika Rièkienë
institute, o 1949 m. liepos 18 d. jai rëlëse negu kotuose. Botanikos instituto doktorantë
praneða, kad 2002 m. birþelio mën. 28 d. 11 val. Instituto posëdþiø buvo skirtos jaunesniosios moksli-
salëje (Akademijos g. 2, Vilnius) doktorantas SAULIUS STAKËNAS nës bendradarbës pareigos.
gins biomedicinos mokslø ekologijos ir aplinkotyros krypties daktaro di- 1950 m. vadovaujant prof. J. Dagiui VILNIAUS GEDIMINO
sertacijà „ÞUVØ ÐIØMETUKØ BUVEINIØ PASIRINKIMO STRATE - S. Karosienei buvo paskirta moks- TECHNIKOS UNIVERSITETAS
GIJA LIETUVOS UPËSE“. liniø tyrimø tema B grupës vitaminai
Kurðiø mariø planktone. Ðios tema- skelbia konkursà þemiau iðvardytose katedrose ðioms pareigoms
Doktorantûros komiteto nariai: tikos tyrimus jauna mokslininkë api- uþimti:
prof. habil. dr. Juozas VIRBICKAS (komiteto pirmininkas ir darbo bendrino dviejuose moksliniuose
vadovas), prof. habil. dr. B. GAILIUÐIS, habil. dr. J. ÐYVOKIENË, dr. straipsniuose, kuriø vienas – Vitami- 1. Miestø statybos katedra – lektoriaus (1 vieta);
E. BUKELSKIS, dr. R. REPEÈKA. no B kiekio svyravimas Kurðiø mariø 2. Automatikos katedra – asistento (1 vieta);
planktone vasaros metu (1952 m.) – 3. Maðinø gamybos katedra – lektoriaus (1 vieta);
Oponentai: taip ir liko neiðspausdintas. Ðio 4. Darbo ir gaisrinës saugos katedra – docento (1 vieta 0,5 etato);
habil. dr. A. PEÈIUKËNAS, dr. A. RAZINKOVAS. straipsnio rankraðtis saugomas Lie- 5. Statybiniø medþiagø katedra – lektoriaus (1 vieta), asistento
tuvos mokslø akademijos mokslinës (1 vieta);
*****
bibliotekos Rankraðèiø skyriuje. 6. Statybos technologijos ir vadybos katedra – docento (2 vietos),
2002 m. liepos mën. 2 d. 11 val. Instituto posëdþiø salëje (Akade-
Antrasis straipsnis Vitamino B1 kie- docento (3 vietos po 0,5 etato);
mijos g. 2, Vilnius) doktorantë GENOVAITË VOVERIENË gins bio-
kio svyravimas Kurðiø mariø plankto- 7. Biomechanikos katedra – lektoriaus (1 vieta);
medicinos mokslø ekologijos ir aplinkotyros krypties daktaro diserta-
ne vasaros metu 1958 m. buvo publi- 8. Medþiagotyros ir suvirinimo katedra – docento (1 vieta);
cijà „ANGLIAVANDENILIUS SKAIDANÈIOS BAKTERIJOS ÞUVØ
kuotas Lietuvos TSR mokslø aka- 9. Gelþbetoniniø ir mûriniø konstrukcijø katedra – docento (1 vieta);
VIRÐKINAMAJAME TRAKTE“.
demijos Biologijos instituto darbø 10. Transporto technologiniø árenginiø katedra – profesoriaus (1
III tome. Paþymëtinas S. Karosie- vieta);
Doktorantûros komiteto nariai:
nës kartu su prof. J. Dagiu, B. Gu- 11. Filosofijos ir politologijos katedra – docento (1 vieta), docento
habil. dr. Janina ÐYVOKIENË (komiteto pirmininkë ir darbo vado-
dyniene, V. Mackevièiûte 1954 m. (1 vieta 0,25 etato);
vë), prof. habil. dr. J. VIRBICKAS, prof. habil. dr. A. SKIRKEVIÈIUS,
Vilniaus universiteto mokslo dar- 12. Socialinës ekonomikos ir vadybos katedra – lektoriaus (1 vieta);
prof. habil. dr. R. LEKEVIÈIUS, prof. habil. dr. A. LUGAUSKAS.
buose publikuotas straipsnis B gru- 13. Tarptautinës ekonomikos ir vadybos katedra – docento (2 vietos
pës vitaminø dinamika þiediniuose po 0,5 etato).
Oponentai:
augaluose jø vegetacijos ciklo metu.
habil. dr. J. BARÐIENË, dr. V. JANUÐKA.
Kartu jauna mokslininkë kaupë Dokumentai priimami dvi savaites nuo paskelbimo dienos Personalo
medþiagà mokslø kandidato diser- direkcijoje, Saulëtekio al. 11, 501 kab., tel 69 88 18.
Su disertacijomis galima susipaþinti Ekologijos instituto ir Naciona-
tacijai. 1964 m. ji sëkmingai apgynë
linëje M. Maþvydo bibliotekose.
disertacijà Tiamino ir nikotininës Rektorius Edmundas Kazimieras Zavadskas
Direktorius
rûgðties poveikis mieþiø augimui, me-
14 2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)

Mainø programos tikslas – ne tik

Jurgos Sondeckienës nuotraukos

siøsti, bet ir priimti studentus
Milijonas Erasmus
studentø Europoje
Ðiø metø rudená ketinama su-
laukti milijoninio Erasmus mainø
studento. Tai reiðkia, kad nuo
1987 m. Erasmus mainø programa
visoje Europoje pasinaudojo vie-
nas milijonas studentø. Lietuva, á
programà ásitraukusi tik pirmojo
etapo pabaigoje, negali pasigirti
áspûdingais skaièiais, taèiau per tre-
jus veiklos metus daugiau nei pus-
antro tûkstanèio Lietuvos studen-
tø turëjo galimybæ studijuoti Euro-
poje. Studentø, atvykstanèiø studi-
juoti á Lietuvà ið kitø Europos ða-
liø, skaièius, deja, deðimt kartø ma-
þesnis. Tai aktuali problema ne tik
Lietuvai, bet ir visoms asocijuo-
toms ðalims. Europos Sàjungos
valstybiø studentai tokias ðalis kaip
Lietuva pasirenka tik tuomet, kai
kitø valstybiø universitetuose nebe-
bûna vietø. Reikia pripaþinti ir tai,
kad atvykæ á Lietuvà jie daþniausiai
pakeièia savo nuomonæ – giria pui-
kius dëstytojus, ðiltus santykius
tarp studentø, gerà aplinkà, euro-
pietiðkà visuomenæ. Siekdami pa-
gerinti Europos ðaliø universitetø
bendruomenës nuomonæ apie Lie-
tuvos aukðtàsias mokyklas ES Soc-
rates programos koordinavimo pa-
ramos fondas kartu su Ðvietimo ir
mokslo ministerija bei aukðtosio-
mis mokyklomis organizavo tarp-
tautinæ konferencijà.
Erasmus seminaras –
þingsnis
bendradarbiavimo link
Geguþës 18-22 d. Vilniuje vyko
tarptautinis Socrates/Erasmus in-
formacinis kontaktinis seminaras.
Renginio tikslas – pristatyti Lietu-
và ir mûsø ðalies aukðtàsias mokyk-
las Europos Sàjungos ðaliø aukð-
tojo mokslo institucijø atstovams,
siekiant sudominti studijomis Lie-
tuvoje. Konferencijoje dalyvavo at-
stovai ið Austrijos, Belgijos, Suomi-
jos, Prancûzijos, Vokietijos, Grai-
kijos, Airijos, Italijos, Ispanijos,
Ðvedijos ir Ðveicarijos aukðtøjø mo-
kyklø.
Lietuvos aukðtøjø mokyklø at-
stovai turëjo galimybæ asmeniðkai
susipaþinti su kolegomis ið Europos
universitetø, uþmegzti kontaktus
bendradarbiavimui ateityje. Ið tiesø
jau renginio metu sveèiai pripaþino,
kad vaþiuodami á Lietuvà nesitikëjo
rasti to, kà pamatë. Daugelá suþavë-
jo Lietuva, universitetai ir kolegijos,
profesionalûs dëstytojai ir geros gy-
venimo sàlygos.
Geguþës 20 d. Vilniaus univer-
sitete vykusios konferencijos me-
tu Veronika Barankova ið Masaryk
universiteto Èekijoje dalijosi patir-
timi priimant uþsienio ðaliø stu-
dentus. Èekija – vienintelë ið aso-
cijuotøjø Europos Sàjungos nariø,
kur santykis tarp atvykstanèiø ir ið-
vykstanèiø Erasmus mainø
studentø yra 1/3.
Èekijos atstovai sako, kad toks
studentø santykis nëra atsitiktinis.
Jø kolegos daug dirbo populiarin-
dami savo ðalá ir jos aukðtàsias mo-
kyklas. Èekø patirtis galëtø padëti
ir mums, todël trumpai pristatysi-
me jø pasiûlymus. Daug kas þino-
ma, pavyzdþiui, apie informacinës
medþiagos pateikimà atvykstan-
tiems studentams, taèiau ágyvendin-
ti nëra paprasta. Europos valstybiø
studentai ið tiesø nedaug þino apie
Lietuvos universitetus, kadangi ne-
labai þino ir apie Lietuvà. Todël
jiems viskas ádomu: ne tik studijø
programos ir studentø skaièius,
bet ir gyvenimo sàlygos. Mums at-
rodo visiðkai suprantama, kad Vil-
nius ar Kaunas yra graþûs miestai,
kuriuose turiningas kultûrinis gy-
venimas, daug kaviniø ir jaunimo
diskotekø, þmonës civilizuoti ir
daugelis jaunimo supranta bent vie-
nà uþsienio kalbà. Taèiau atvykæ
studentai labiausiai tuo ir stebisi –
vaþiuodami á Lietuvà jie manë pa-
teksià á egzotiðkà posovietinæ res-
publikà, kur þmonës gatvëse vaikð-
to su vatinëmis striukëmis. Todël
labai svarbu ne tik pasakoti, kad
mûsø ðalis yra „normali“, bet ir pa-
rodyti. Keistis studentø grupëmis,
siøsti leidinius su nuotraukomis,
bendrauti su buvusiais Erasmus
studentais, kad ðie gráþæ á savo uni-
versitetà rekomenduotø drau-
gams vykti á vienà ar kità ðalá. Ne ma-
þiau svarbu yra sudaryti aiðkià stu-
dijø programà, kad bûsimieji stu-
dentai þinotø, ko gali tikëtis atvykæ.
Pavyzdþiui, èekai ne tik sudarë aið-
kias programas, bet ir paskelbë sà-
raðus dëstytojø, kurie gali dëstyti
uþsienio kalba. Finansiðkai buvo re-
miamas kursø uþsienio kalbomis
kûrimas. Ðie kursai skiriami ne tik
atvykusiems studentams, bet ir in-
tegruojami á bendrà studijø progra-
mà. Universitetai susirado strate-
ginius partnerius tam tikrø discip-
linø studijoms ir kartu su jais kûrë
studijø programas, ádomias abiejø
ðaliø studentams. Viena ið jø – Vo-
kietijos ir Èekijos kalbø ir kultûri-
Erasmus konferencijos dalyviai turëjo progos susipaþinti su sëkmingu Socrates/Erasmus
projektu – Erasmus dirigavimo kursais, kuriuos rengia Lietuvos muzikos akademija.
Europos Komisijos atstovë, atsakinga uþ studentø mobilumo programas, Marja Karjalainen
ir ES Socrates programos koordinavimo paramos fondo direktorë Jolanta Balèiûnienë
sveikina LMA Uþsienio ryðiø skyriaus vedëjà Laimà Bakienæ su sëkmingu projektu
niai ryðiai. Labai svarbu organizuoti
ne tik studijas, bet ir atvykusiø stu-
dentø laisvalaiká: parodyti miestà ir
visà ðalá, rengti bendrus vakarus, pa-
dëti susipaþinti su vietos studentais.
Europos Sàjungos ðaliø
studentai apskritai
nenori niekur vaþiuoti
Erasmus studentø mobilumo
problema aktuali ne tik asocijuo-
toms ðalims. Tiesa, ðaliø nariø situ-
acija prieðinga – kasmet darosi vis
sunkiau motyvuoti studentus vykti
studijuoti á kità ðalá. Studentai ne-
nori prarasti pusmeèio studijø lai-
ko gimtajame universitete, juos „su-
laiko“ draugai, daugelis jaunø þmo-
niø apskritai nelinkæ eksperimen-
tuoti. Lietuvoje lankæsi aukðtøjø
mokyklø atstovai pasakojo apie po-
þiûrá á asocijuotas ðalis, pristatë sa-
vo mokyklø strategijà motyvuojant
studentus vykti á kitas ðalis. Pavyz-
dþiui, belgai siûlo remti Europos
studijø moduliø kûrimà, kuriø pa-
grindas bûtø mainø studijos. Jø ma-
nymu, labai svarbu organizuoti Eras-
mus geros patirties ðventes. Vokie-
tijos atstovai siûlo dëstytojø ir stu-
dentø grupæ nusiøsti savaitei á vie-
nà ið ðaliø, kad ðie patys pamatytø,
kà gali pasiûlyti kitos aukðtosios mo-
kyklos. Visø ðaliø atstovai mano, kad
bendros studijø programos, bendri
su kitomis ðalimis mokslo diplomai
galëtø pakeisti esamà padëtá. Ðvedai
savo studentø nenorà vykti á kitas ða-
lis aiðkina tuo, kad nors informaci-
jos kiekis apie kitas aukðtàsias mo-
kyklas didelis, taèiau apraðyti univer-
sitetai jiems nëra þinomi ir studen-
tai nenori rizikuoti.
Lietuvoje studijavæ
uþsienieèiai turi
nemaþai pastabø
Teoriniai samprotavimai apie
esamà situacijà ir galimybes jà keisti
daþnai lieka tik kalbomis. Deja, net
ir nedaugelis Lietuvoje studijavusiø
studentø turi nemaþai pastabø ir
Lietuvos ir Europos aukðtøjø mokyklø atstovai apsikeitë informaciniais leidiniais,
supaþindino su savo institucijø studijø programomis, ieðkojo bendrø veiklos temø
Europos aukðtøjø mokyklø atstovai konferencijos dalyviams pristatë savo mokyklø
strategijà siunèiant studentus á asocijuotas ðalis
konkreèiø pasiûlymø, kà reikëtø pa-
daryti, kad atvykæ studentai jaustø-
si geriau. Tiesa, kai kas, pvz., sun-
kumai gaunant vizas ir bendravimas
su migracijos tarnyba, nëra papras-
tai iðsprendþiami, bet daug kà no-
rint galima pakeisti. Èia pateiksime
studenèiø Katherinos Bertram, Mi-
chaelos Dittrich, Corinos Hein, Ju-
lios Keil ir Michaelos Ngindu min-
tis ir pasiûlymus.
Universitetas. Buvo nuostabu stu-
dijuoti tokiame fantastiðkame pasta-
te, turinèiame tokià istorinæ svarbà.
Programos organizavimas kartais ið-
muðdavo ið vëþiø – reikëjo stipriø ner-
vø. Visi mes gavome skirtingus infor-
macinius leidinius. Kai kurie gavo tik
kursø knygelæ, kiti – tik „Vilnius kiðe-
nëje“, treti – tik „Gidà uþsienio stu-
dentams“. Buvo ir tokiø, kurie ið viso
nieko negavo. Tai, kad neþinojome,
kada prasidës kursai ir kur jie vyks, kë-
lë netikrumo jausmà. Mes nesame
ápratæ patys numatyti paskaitø dienas
ir laikà, o kadangi neþinojome, kad
ið mûsø to tikimasi, mus valdë kiti. Kai
kurioms paskaitoms studentai lietu-
viai buvo gavæ literatûros sàraðà iki
prasidedant semestrui, kai kurie ið
mûsø tik atvykæ suþinojo, kad tam ar
kitam dalykui reikia bûti perskaièius
apie 10 knygø. Tikimës, kad studen-
tai lietuviai ateityje susidomës ir lan-
kys paskaitas anglø kalba. Mums la-
bai trûksta kontakto su jais. Buvo la-
bai sunku paþinti lietuvius, kai gali
bendrauti tik su kitais uþsienieèiais,
atvykusiais èia studijuoti.
Studentø atstovybë. Mums labai
gaila tai sakyti, bet studentø atstovybe
mes nusivylëme. Vienintelis gerai atlik-
tas darbas buvo iðduotas studentø pa-
þymëjimas. Juos gavæ labai laukëme to-
lesniø kontaktø su ðiais þmonëmis.
Tiesà sakant, daugiau taip ir nematë-
me në vieno ðios organizacijos atstovo –
nebent atsitiktinai.
Imigracinë tarnyba. Kodël negali-
ma gauti vizos Lietuvos ambasadoje
mûsø paèiø ðalyse? Bent jau bûtø ga-
lima áteikti praðymà. Kai kurie mûsø
turëjo laukti taip ilgai, kad jø turistinë
90 dienø viza pasibaigë ir reikëjo gero-
kai pakovoti, kad nebûtø iðsiøsti ið ða-
lies. Mûsø pasiûlymas: universitetas
turi paraiðkos formas, visi kartu jas uþ-
pildo, kad nepriveltø klaidø, univer-
sitetas surenka visas formas bei reika-
lingus priedus ir pristato migracinei
tarnybai.
SVARBU. Siøskite „Guide for fo-
reign students“ visiems besiruoðian-
tiems atvykti studentams. Ten yra daug
vertingos informacijos, bet ji neberei-
kalinga atvykus èia. Daug vargome, kol
gavome paþymas ið bankø ir draudi-
mo agentûrø. Jei bûtume þinojæ, ko
reikës, bûtume atsiveþæ.
Ðios studentø pastabos nëra
vien priekaiðtai – greièiau tai gera-
noriðki pasiûlymai ateièiai. Uþsienio
studentai palieka Lietuvà kupini ge-
riausiø prisiminimø apie èia praleis-
tà laikà ir sako, kad ágyta patirtis be
galo vertinga. Taèiau ávertinæ tokias
pastabas galëtume pasiekti, kad stu-
dentai gerà nuomonæ apie Lietuvos
aukðtàsias mokyklas turëtø ne pa-
likdami ðalá, bet rinkdamiesi jas Eras-
mus mainø studijoms.
Jurga Sondeckienë
ES Socrates programos
koordinavimo paramos fondo
informacijos atstovë
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257) 15
Visuotinë lietuviø enciklopedija: KAUNO MEDICINOS
UNIVERSITETAS

sutelks ar suprieðins? skelbia konkursà á biomedicinos srities ðiø krypèiø doktorantûras:

Atkelta ið 11 p.
Ne bajoriðkos
ambicijos, o Dzidoriaus
artojo vaga
Pirmos reakcijos á pirmininkës
kalbà ilgai laukti neteko. Prisista-
tæs bûtent tokiu þmogumi ið kaimo,
nuo þemës, nuo þolës, daugelio aukð-
tøjø mokyklø nebaigæs, tik vienà,
Lietuvos MA narys koresponden-
tas prof. Leonas Kadþiulis pa-
reiðkë, jog jam labiausiai priimti-
nas kaip tik tas svetimvardþiø ra-
ðybos bûdas, kuris ir taikomas
VLE. Tai esàs labai korektiðkas
bûdas, nes ðalia pateikiamas ir
garsinis lietuviðkas tarimas. Ko
geriau bereikia. Jeigu bûtø raðo-
ma adaptuotai, pagal tarimà, tai
kiltø daug daugiau sunkumø, ieð-
kant tø svetimvardþiø uþsienio lei-
diniuose ar þemëlapiuose. Gre-
tinti VLE su kokiu nors Lietuvos
rytu, pasak profesoriaus, nederë-
tø. Jeigu ir reikëjo raðybos daly-
kus svarstyti ir dël jø polemizuo-
ti, tai prieð kelerius metus, o ne
pirmajam VLE tomui pasirodþius.
Raðybos ir sudarymo principai
patvirtinti, jø laikomasi, Enciklo-
pedijos struktûra aiðki, tai kodël
dabar jà reikëtø lauþyti? Pasirin-
kome ir eikime. Tuo L. Kadþiulio
ir R. Ozolo pozicijos dël naujo-
sios enciklopedijos ir skiriasi: ten,
kur politikas mato vien tik bajo-
riðkà uþsispyrimà ir ambicijas, þo-
lininkystës mokslø atstovas áþvel-
gia vaiþgantiðkà Dzidoriaus arto-
jo vagos varymà, tradicijos tàsà.
Dar daugiau. L. Kadþiuliui ðios
Enciklopedijos puolimas priminë
1952-uosius, kai iðëjo garsusis
Trumpas filosofijos þodynas, kur ki-
bernetika buvo vadinama pseudo-
mokslu ir pan. Ar ne panaðiai ir
mes, ðiandien èia svarstydami apie
Enciklopedijos leidybà, nemëgina-
me jà kreipti á leidiná, kuris bûtø
buvæs priimtinas gal prieð 50 me-
tø? – klausë L. Kadþiulis. Jau ne
ateinanèiø laikø, o mûsø studen-
tai narðo po internetà – kaip jie
pagal mûsø transformuotus sve-
timvardþius susiras informacijos?
Todël L. Kadþiuliui ir atrodo, kad
svarstymai jau turi bûti seniai pa-
BIOLOGIJOS KRYPTIS
Medicinos fakultete:
sibaigæ. Ðiandien reikia tik dþiaug- Biologijos katedroje – 1 vieta,
tis, kad Mokslo ir enciklopedijø lei- Biochemijos katedroje – 2 vietos,
dybos instituto taryba ir jos sufor- Biomedicininiø tyrimø institute:
muotoji Raðybos komisija buvo pa- Biochemijos laboratorijoje – 1 vieta,
kankamai brandi, nors ir garbaus Kardiologijos institute:
amþiaus, bet þvelgianti toli á prie- Kardiologiniø tyrimø automatizacijos lab. – 1 vieta.
ká, ir pasirinko teisingiausià kelià. BIOFIZIKOS KRYPTIS:
Liaudies atstovo balsu kalbëjo
Biomedicininiø tyrimø institute:
ir Viktoras Alekna – raðytojas,
publicistas ir buvæs politinis gula- Dirgliøjø sistemø biofizikos laboratorijoje – 1 vieta,
go kalinys. Prieð tai Mokslo Lietu- Kardiologijos institute:
voje jis iðspausdino platø ir moty- Membranø biofizikos laboratorijoje – 1 vieta.
vuotà straipsná apie pirmajame MEDICINOS KRYPTIS:
VLE tome pastebëtus trûkumus. Medicinos fakultete:
Skaitytojui ðis straipsnis prieina- Akuðerijos ir ginekologijos klinikoje – 2 vietos,
mas (Nr. 8), todël apie tai V. Alek- Ekstremalinës medicinos katedroje – 1 vieta,
na nekalbëjo ir VLE aptarimo me-
Gastroenterologijos klinikoje – 1 vieta,
tu. Pasiklausæs diskusijos dalyviø
kalbø jis patarë VLE redaktoriams Intensyvios terapijos klinikoje – 1 vieta,
ir leidëjams iðtaisyti klaidas ir trû- Kardiochirurgijos klinikoje – 1 vieta,
kumus, kuriø pirmajame tome esà Klinikinës ir teorinës farmakologijos k. – 1 vieta,
labai daug. Ðiemet iðleisti dar du Neurochirurgijos klinikoje – 1 vieta,
tomus bûtø skubos dalykas. Nëra Neurologijos klinikoje – 1 vieta,
reikalo, pasak V. Aleknos, verstis Ortopedijos – traumatologijos klinikoje – 1 vieta,
per galvà ir 2009 m. turëti visus 20 Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje – 1 vieta,
VLE tomø. Geriau kruopðèiau ir
Urologijos klinikoje – 1 vieta,
atsidëjus dirbti, bet parengti tokià,
Vaikø ligø klinikoje – 1 vieta,
kad ji nedarytø mums gëdos.
Biomediciniø tyrimø institute:
Bus daugiau
Elektrofiziologijos laboratorijoje – 1 vieta,
Hemodinamikos laboratorijoje – 1 vieta,

Iðsamiai ávertinti Lietuvos parkai Nervø sistemos chirurgijos laboratorijoje

Iðsamià Lietuvos parkø eksper- rasone, buvo iðklausytas Lietuvos at-
tinës apþiûros, vykdytos 2001 m. bir- stovo A. Jomanto praneðimas apie
þelá, ataskaità Kultûros ministerijai Lietuvos parkus. Dalyvius sudomi-
ð. m. kovo 8 d. pateikë Europos Sà- no, kad maþa ðalis turi net 1000 labai
jungos kultûros keliø instituto di- ávairios kilmës, istorijos ir paramet-
rektorius Michel Thomas Penette. rø parkø, taèiau daugeliui ið jø gre-
Jis akcentavo istoriniø parkø ir so- sia sunykimas. Todël nutarta 2001 m.
dø, t. y. þeldynø, svarbà Europos surengti ekspertø kelionæ á Lietuvà.
kultûrai, ðio Instituto sieká kartu su- Lankydamiesi ekspertai pastebëjo,
vokti kultûros vaizdinius perþvelgus kad lietuviams bûdinga stipri gamto-
visà, dar neseniai sienø ir konfron- jauta. Taèiau tradicijoms iðreikðti sto-
tacijos padalytà Europà. kojama profesionaliø kadrø, per
Kiekvienas parkas yra daugelio siaura restauravimo veikla. Trûksta
kultûros átakø sankirta, pvz., ryðkus knygø apie graþiø parkø istorijà, ju-
E. F. Andre kûrybos savitumas Palan- ridinio pagrindo parkø paveldo ap-
gos, Lentvario, Trakø Vokës ir Uþut- saugai organizuoti. Siekdamos sau-
rakio parkuose. Ðias átakas suvokti, goti parkus ir atitinkamai rengti te-
nagrinëti jø sàveikà ir bûtø didþiau- ritorinius planus, turëtø bendradar-
sia numatomo istoriniø þeldynø ke- biauti þinybos, ásitraukti nevyriausy-
lio misija. Tam rengiantis viename ið binës ir visuomeninës organizacijos,
kraðtotvarkos pasitarimø Prancûzi- savivaldybës.
joje, ágyvendinanèioje „vaizduotës Vaizdþiai ekspertø pasakyta, kad
parko“ kûrybinæ idëjà Dordonës Ta- istorinis kraðtovaizdis yra Lietuvos
identitetas. Gera,
DËDËS GENIAUS GALVOSÛKIAI kad gamta ðitaip
arti þmoniø, bet
1. akivaizdi ir grësmë
71 2
prarasti tà artumo
Kaip ðá skaièiø uþraðyti dviem skaitmenimis? pojûtá vykdant
skubotas ir siauras
2. reformas, nesuvo-
333 kiant tikrojo verty-
2≠
444 biø balanso bei ri-
Visa tai, kà matote, pertvarkykite taip, kad bûtø zikuojant subana-
lygybë. linti apsaugà, prie-
þiûrà ir teritoriná
3.
planavimà.
Sukarpykite du lygiakraðèius trikampius á
Aptarta labai
maþiausià kieká daliø, kad ið jø sudëtumëte 3 teigiama Palangos
vienodus ðeðiakampius. parko patirtis, kai
iðlaikomas
E. F. Andre kûry-
bos integralumas
ir tæstinumas. Tai
suvokë kurorto
savivaldybë, apsi-
4.
sprendusi ási-
Ar galite ilgai negalvojæ atspëti, kam lygu: traukti á Kultûros
5x(2+22+222+2222+22222+222222+…)=? keliø instituto Le-
onardo programà
Genius Strazdas bei geguþës mëne-
sá surengti seminarà, skirtà ðiai pro-
gramai pristatyti.
Apibendrindamas praneðëjas
Lietuvai pasiûlë:
1) Kultûros ministerijos numa-
tomas priemones derinti su kitø þi-
nybø veikla, visø pirma atsiþvelgiant
á turistinio pritaikymo priemones,
grindþiant parkø paveldo daugiadis-
ciplinarumo samprata, pastangomis
gràþinti autentiðkumà, kaupti isto-
riniø duomenø bazæ;
2) turi bûti plëtojama edukaci-
në politika, profesionaliai pristato-
mas Lietuvos peizaþas;
3) parkø, istorinio kraðtovaiz-
dþio apsaugos tema turëtø bûti lei-
dþiama knygø, skleidþiama daugiau
informacijos apie gamtosaugos,
ekologijos ir kultûros vertybes re-
miantis tarptautiniais ryðiais.
Europos Taryba yra parengusi
peizaþo apsaugos konvencijà, kurio-
je aptariama visø komponentø sà-
veika bei ryðiai su toje aplinkoje gy-
venanèiais þmonëmis.
Atsiþvelgdama ir vykdydama ðias
priemones pagal turimas parkø pa-
veldo vertybes Lietuva galëtø tapti
bandomàja ðalimi parkø paþinimo ir
apsaugos srityse, pradedant
E. F. Andre kûrybos paveldo, ávairiø
regionø parkø palyginimais, visos
ávairovës tyrimu ir pateikimu. Dide-
lë istorinë Lietuvos þeldynø patirtis
galëtø bûti naujai aptariama nuo pat
Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës
laikø, ávertinant senàsias ðventvietes,
legendas apie istoriná kraðtovaizdá.
Kartu su juose auganèiø þeldiniø
bûklës vertinimu tai turëtø tapti ar-
timiausiø metø veikla. Ðioms idë-
joms aptarti bei skleisti ir skirta tarp-
tautinë konferencija Palangoje ge-
guþës 10-12 dienomis. Apie jos dar-
bà ir rezultatus informuosime arti-
miausiuose numeriuose.
Kæstutis Labanauskas
Kultûrinio kraðtovaizdþio
ekspertas
Oftalmologijos laboratorijoje
Ðirdies ir kraujagysliø chirurgijos lab.
– 1 vieta,
– 2 vietos,
– 1 vieta,
Endokrinologijos institute:
Cukrinio diabeto laboratorijoje – 1 vieta,
Vaikø endokrinologijos laboratorijoje – 1 vieta,
Kardiologijos institute:
Kardiologiniø tyrimø automatizavimo lab. – 1 vieta,
Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute – 1 vieta,
STOMATOLOGIJOS KRYPTIS
Stomatologijos fakultete:
Terapinës stomatologijos klinikoje – 1 vieta,
FARMACIJOS KRYPTIS
Farmacijos fakultete:
Analizinës ir toksikologinës chemijos katedroje – 1 vieta,
Farmacinës chemijos ir farmakognozijos katedroje – 1 vieta,
Vaistø technologijø ir FDO katedroje – 2 vietos.
VISUOMENËS SVEIKATOS KRYPTIS
Visuomenës sveikatos fakultete:
Aplinkos ir darbo medicinos katedroje – 1 vieta,
Filosofijos ir soc. mokslø katedroje – 1 vieta,
Kineziologijos katedroje – 1 vieta,
Profilaktinës medicinos katedroje – 2 vietos,
Socialinës medicinos katedroje – 1 vieta.
Biomedicininiø tyrimø institute:
Profilaktinës medicinos laboratorijoje – 1 vieta,
Socialinës pediatrijos laboratorijoje – 1 vieta,
Sveikatos ekologinio monitoringo laboratorijoje – 1 vieta,
Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute – 1 vieta.
SLAUGOS KRYPTIS
Slaugos fakultete:
Reabilitacijos klinikoje – 2 vietos,
Slaugos ir rûpybos katedroje – 1 vieta,
Psichofiziologijos ir reabilitacijos institute – 1 vieta.
Norintys stoti á doktorantûrà per 1 mën. nuo konkurso paskelbimo
dienos KMU Mokslo skyriui (Kaunas, A. Mickevièiaus g. 9, tel.: 22 81 60)
pateikia ðiuos dokumentus:
v praðymà rektoriaus vardu dalyvauti konkurse;
v gyvenimo apraðymà;
v magistro kvalifikacinio laipsnio (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo
priedø kopijas;
v dviejø mokslininkø rekomendacijas;
v savo darbø sàraðà bei jø kopijas, o jeigu tokiø nëra, moksliná referatà;
v specialybës rezidentûros arba specialybës kvalifikacijos paþymà (sto-
jantiems á klinikinæ doktorantûrà).
Konkursas vyks rugsëjo mënesá.
Doktorantûros studijø pradþia spalio 1 d.
Rektorius prof. R. Þaliûnas
16 2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)

Dekanas kintanèiame pasaulyje

Atkelta ið 1 p. atstove Lietuvoje. Beje, B. Pociûtë buvo ir ðio

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Ávadiná þodá Universiteto vadyba kaitos me-
tu tarë Vilniaus universiteto Filosofijos fakul-
teto dekanë doc. dr. Birutë Pociûtë, kurià pa-
þástame ir kaip Lietuvos psichologø draugijos
prezidentæ. Susirinkusius dekanus pasveikino
ir palinkëjo turiningø diskusijø Vilniaus uni-
versiteto akademiniø reikalø prorektorius
doc. dr. Saulius Vengris. Aalborgo universi-
teto ið Danijos prof. Ole Prehn kalbëjo apie
dekano vaidmená Europos universitetuose,
Joensu universiteto prof. Ilpo Laine ið Suo-
mijos aptarë vidinæ kokybës sistemà, o moks-
liniø tyrimø strategijà ir vadybà fakultetuose
nagrinëjo vieðnia ið Didþiosios Britanijos dr.
Jennifer Somerville, atstovavusi North Lon-
don universiteto Aplinkos ir socialiniø studi-
jø fakultetui.
Buvo progø pasireikðti ir mûsø aukðtøjø
mokyklø dekanams. Suskirstyti á atskiras gru-
pes dekanai galëjo aptarti jiems opiausias pro-
blemas, ávertinti studijø ir mokslo kokybës ge-
rinimo galimybes iðties sparèiai kintanèiame
mûsø aukðtøjø mokyklø gyvenime. Dar labiau
ðiuos pokyèius turëtø pagreitinti Aukðtojo
mokslo ástatymas, kurio 30 straipsnis dekanus,
prorektorius ir rektorius verèia administrato-
riais. Ligi ðiol, pastebëjo Vilniaus universite-
to prorektorius S. Vengris, dekanais papras-
tai bûdavo iðrenkami iðkiliausi fakulteto moks-
lininkai, kuriems ir toliau svarbiausia buvo
mokslinis darbas, o administravimas – tai pa-
pildoma ir neiðvengiama naðta. Taèiau sudë-
tingëjanèiomis universitetø veiklos sàlygomis
iðkils didesni reikalavimai fakulteto vadybai,
reikës derinti labai sudëtingus interesus.
Kad dekanai sudaro didelæ jëgà universi-
tetuose, tikriausiai ir ðiandien nekyla abejoniø.
Patys seminaro organizatoriai buvo nustebin-
ti pradëjæ skaièiuoti, kiek Lietuvos aukðtosio-
se mokyklose yra tø dekanø. Pasirodo – 87.
Labai solidi jëga, nes bûtent dekanai ir yra rek-
torato ir valstybës aukðtojo mokslo politikos
ágyvendintojai fakultetuose. Visuomenë didi-
na spaudimà universitetams: esà neþinia, kà
rengiantys, nepaslankûs ir nesugeba reaguoti
á besikeièianèio gyvenimo poreikius, prastai
parengia specialistus, kurie paskui neásten-
gia ásidarbinti ir pan. Bakalaurui parengti li-
gi ðiol pakako 140 kreditø, bet vis garsesni rei-
kalavimai pereiti prie 160 kreditø sistemos.
Kas tuos pokyèius turës ágyvendinti? Pir-
miausia dekanai.
Kita vertus, kiek tos realios valdþios turi
dekanas ir kiek gali ja pasinaudoti? Nuolati-
nis bûvis tarp kûjo ir priekalo – tai dekano da-
lia, nes jis turi vykdyti rektorato reikalavimus
ir atsiþvelgti á fakulteto interesus,– teigë doc.
Birutë Pociûtë, kurià seminaro iðvakarëse Eu-
ropos dekanø tinklo vadovybë paskyrë tinklo
seminaro moderatorë.
Regis, neblogai opià dekano padëtá suvo-
kia prorektorius S. Vengris, kadangi pats kurá
laikà yra juo buvæs. Laikinai yra ëjæs ir Vilniaus
universiteto rektoriaus pareigas, tad dekano
këdëje sëdintá galëjo ávertinti ir kolegiðku, ir
labiau patyrusio þvilgsniu. Dekanas kaltas, jei-
gu fakultete nevyksta pokyèiø, kaip juos ásivaiz-
duoja aukðtosios mokyklos vadovai. Labai
lengva dekanà apkaltinti pasyvumu ir kitomis
bûtomis ar nebûtomis kaltëmis, þodþiu, tai pui-
kiausias atpirkimo oþys, kuriam galima visada
dirti kailá, nors reali jo valdþia nëra jau tokia
didelë. Uþtat atsakomybë neabejotina. Ant jo
peèiø uþkraunama labai sunki naðta: sudaryti
ir ágyvendinti fakulteto raidos planà, efekty-
vinti mokslo ir studijø organizavimà fakulte-
te, parinkti ir ugdyti personalà, taip pat atski-
rø padaliniø ir viso fakulteto ûkinë ir finansi-
në veikla, pagaliau tarptautiniai ryðiai. Bent jau
Vilniaus universitete uþ ðiuos veiklos barus at-
sakingi dekanai. Tik kaip visus ðiuos sudëtin- Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanë doc. Birutë Pociûtë
gus uþdavinius ágyvendinti? Pagaliau sugeba ir Joensu universiteto prof. Ilpo Laine ið Suomijos
dekano gyvenimà pakartinti ir ambicingi kole-
gos, kuriø ambicijos neretai virðija amunicijà.
Bûtent ðiems klausimams ir buvo skirtas
seminaras. Lietuvos dekanai gavo progos ási-
klausyti á Suomijos, Danijos bei Jungtinës Ka-
ralystës aukðtøjø mokyklø dekanø veiklos pa-
tirtá. Þodþiu, buvo pateikta Europos ðaliø pa-
tirtis, o patiems mûsø fakultetø vadovams bu-
vo gera proga panagrinëti ir savo paèiø vietà
Lietuvos aukðtojo mokslo sistemoje, palygin-
ti su Europos ðaliø reikalavimais. Ne paslap-
tis, jog aukðtøjø mokyklø laukia nelengvas gy-
venimas, nes teks rimtai kautis dël studentø,
iðgirtoji Vakarø demokratija, kurios vaisiais
taip saldu naudotis, pareikalaus ir tam tikros
kainos. Visam tam jau dabar reikia rengtis. Ar
pakankamai vidiniø spëkø turi mûsø dekanai,
ir apskritai ar mûsø aukðtojo mokslo sistema
pasiruoðusi priimti globalizacijos iððûkius?
Klausimus lengviau berti, negu ðiandien ti-
këtis patenkinamo atsakymo. Taèiau jau tai nu-
teikia viltingai, kad mûsø dekanai visai nelin-
kæ bûti tik nedràsiais mokinukais, jie reiðkia sa-
vo nuomonæ visai nelaukdami vien palankaus
pritarimo. Linkæ gerokai pasiginèyti ir su ið uþ-
sienio atvykusiais ekspertais, nes nesijauèia në
kiek prastesni ar maþiau iðmanantys. Jeigu ðis
seminaras padës mûsø dekanams pajusti ir sa-
vo bendrumà, interesø vienybæ, gal ateityje at-
siras ir dekanus vienijanti draugija ar asocia-
cija – bûtø sveikintinas dalykas. O ðis pirmas
dekanø susibûrimas, net jeigu kam ir atrodë,
kad buvo pasakojama taip pat ir daug gerai þi-
nomø dalykø, vis viena yra sveikintinas.
Gediminas Zemlickas

LIETUVOS KÛNO KULTÛROS AKADEMIJA

Skelbia konkursà stoti á EDUKOLOGIJOS krypties (ðakos „Fizinis lavinimas, judesiø mo-
kymas, sportas“, „Pedagogika ir didaktika“) ir BIOLOGIJOS krypties (ðaka „Fiziologija“)dok-
torantûros studijas.

Á doktorantûrà priimami asmenys, turintys magistro kvalifikaciná laipsná arba jam prilygs-
tantá aukðtàjá iðsilavinimà.
Doktorantûros trukmë – ne ilgesnë kaip 4 metai.

Norintieji dalyvauti konkurse iki 2002 m. birþelio 20 d.

Akademijos mokslo skyriui (210 kabinetas, Sporto g. 6, Kaunas) pateikia ðiuos dokumentus:
v praðymà rektoriaus vardu, kuriame turi bûti nurodyta doktorantûros kryptis;
v gyvenimo apraðymà (CV);
v magistro (aukðtojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas;
v dviejø atitinkamos mokslo krypties mokslininkø rekomendacijas;
v skelbtø mokslo darbø sàraðà ir jø atspaudus, o jeigu tokiø darbø nëra – pasirinktos dok-
torantûros
krypties moksliná referatà.

Stojantieji á doktorantûrà laikys uþsienio kalbos egzaminà.

Stojantysis gali pateikti ir papildomø dokumentø, kurie, jo manymu, gali turëti átakos kon-
kurso rezultatams.
Pateikiant dokumentus, reikia turëti pasà ir socialinio draudimo knygelæ.
Doktorantûros studijø pradþia – 2002 m. spalio 1 diena.
Rektorius Diskutuoja Lietuvos aukðtøjø mokyklø dekanai
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
Kaip sodininkas
puoselëja fizikos daigus
Geguþës mënesá, ievoms ir so-
dams þydint, tyliai atsëlino ir praslin-
ko fiziko ir nuoðirdaus ðio mokslo
populiarintojo prof. habil. dr. Ro-
mualdo Karazijos 60-metis. Pats þy-
dëjimas ir jubiliatui, Teorinës fizikos
ir astronomijos instituto vyriausia-
jam moksliniam bendradarbiui, Vil-
niaus pedagoginio universiteto pro-
fesoriui, Lietuvos mokslø akademi-
jos nariui korespondentui, 1995 m.
Lietuvos mokslo premijos laureatui,
Prof. Romualdas Karazija po akademiniø skaitymø su bendraminèiais profesoriais: matyt, neliko be pasek-
Henriku Pragarausku, Kæstuèiu Makariûnu, Algirdu Gaiþuèiu, Zenonu Rudziku ir Algiu Petru Piskarsku miø, nes nugramzdino
Áteikta Theodoro Grotthusso fondo stipendija
Geguþës 28 d. Lietuvos MA
Theodoro Grotthusso fondo valdy-
bos pirmininkas akad. prof. Algir-
das Povilas Vaðkelis áteikë 2002 m.
Fondo stipendijà Vilniaus universi-
teto Chemijos fakulteto II kurso
magistrantui Gintarui Pivoriûnui.
Studentas parengë baigiamàjá dar-
bà ið pjezoelektriniø rezonatoriø ty-
rimo srities, skaitë praneðimus stu-
dentø mokslinëse konferencijose.
Stipendiatà sveikino ir atminimui
áteikë savo knygà Pralenkæs laikà:
Theodor Grotthuss prof. Juozas Al-
gimantas Krikðtopaitis.
Sàlygos kinta. Kaip prisitaikyti?
Geguþës 17 d. Vilniaus koopera-
cijos kolegijoje kalbëta apie Rinkos rei-
kalavimus jaunam kvalifikuotam spe-
cialistui. Vartotojø kooperatyvø sàjun-
gos valdybos pirmininkas dr. Petras
Ðimanskas savo praneðime pristatë
ðios Kolegijos istorijà ir veiklos kryp-
tis. Praneðëjas pabrëþë, kad ðvieti-
mas – mokomø specialybiø atranka ir
ugdomi sugebëjimai – turi bûti deri-
namas su verslo reikalavimais, o val-
dþios, mokslo ir verslo þmonës turi
dirbti kartu.
Lietuvos Respublikos ðvietimo ir
mokslo ministerijos Aukðtesniøjø stu-
dijø skyriaus vedëjas Antanas Levic-
kas akcentavo, kad mums reikia ið-
mokti dirbti naujais metodais, forma-
lizuoti kokybës kriterijus, o mokymo
turiná sieti su realia aplinka. Europos
Sàjungos ekspertø vertinimu, Lietu-
voje þemës ûkio ir ðvietimo srityse dir-
ba per daug þmoniø, ðias sistemas rei-
kia efektyvinti, kad lëðos bûtø naudo-
jamos racionaliai.
Ádomiø faktø pateikë Darbo ir so-
kuris jau spëjo subrandinti ir ne vie-
nà vertingà kûrybos vaisiø.
Pirmiausia tai pasakytina apie
R. Karazijos monografijas: Laisvø-
jø atomø rentgeno ir elektronø spek-
trø teorijos ávadas (1987, á anglø kal-
bà iðversta 1996) bei Atomø dydþiø
sumos ir vidutinës spektrø charakteris-
tikos (1991).
Plaèiajai visuomenei R. Karazi-
ja gerai paþástamas kaip puikiø
mokslo populiarinimo knygø auto-
Kûrybinës sëkmës G. Pivoriûnui
palinkëjo Fondo valdybos narë,
Grotthussø giminëms atstovaujan-
ti doc. Marija Èiurlienë (Grotuzai-
të) su vyru doc. Teofiliu Èiurliu, Fi-
zikinës chemijos katedros vedëjas
doc. habil. dr. Gintaras Baltrûnas,
ankstesniø metø stipendiatai.
Ðio straipsnelio autorius apþvel-
gë visø ankstesniø metø stipendia-
tø gyvenimiðkà ir kûrybinæ padëtá.
Vienas stipendiatas jau yra moks-
lø daktaras, keli studijuoja dokto-
rantûroje.
Praneðimà skaitë stipendiatë,
cialiniø tyrimø instituto specialistas
dr. Boguslavas Gruþevskis. Pastebë-
ta, kad civilizuotose ðalyse augant ga-
mybai uþimtumas gamybos sferoje
maþëja. Taip pat vis maþiau reikia in-
frastruktûros darbuotojø, nes dide-
læ darbo dalá atlieka automatai (pvz.,
bankomatai), populiarëja prekyba in-
ternetu. Labiausiai nuo nedarbo ken-
èia þemesnës kvalifikacijos ir nepa-
klausias specialybes ágijæ asmenys.
Tad rengiant specialistus reikia suvok-
ti darbo rinkos poreikius. Jai atstovau-
ja konkretûs darbdaviai, kurie pasta-
ruoju metu ðalia profesinio pasiren-
gimo vis labiau ima vertinti asmenines
darbuotojo savybes: sàþiningumà,
punktualumà, atsakingumà, iniciaty-
vumà ir kûrybingumà. Pretendento þi-
nios nëra itin svarbus veiksnys, nes jø
galima nesunkiai ágyti. Taip pat pirme-
nybë teikiama turintiems praktikos.
Prelegentas siûlë ðvietimo ástaigoms
organizuoti studentø praktikà, padëti
susirasti pirmàjá darbà.
Tarsi atsakydamas dr. B. Gruþev-
SUKAKTIS
rius. 1977 m. pradëjæs raðytojo ran-
kà miklinti knyga Ðimtas fizikos más-
liø, R. Karazija net ir rimtajame fizi-
kos moksle sugebëjo atrasti daug
linksmumo, þaismës ir humoro. Tai
árodë 1982 m., iðspausdinæs Links-
màjà fizikà. Atradæs savàjá fizikos po-
puliarintojo paðaukimà toliau kele-
rius metus ið eilës dþiugindavo skai-
tytojus vis naujomis knygomis.
1983 m. pasirodë Neregimøjø spin-
duliø pëdsakais, 1984 m. – Vaivorykð-
tës spalvos. Ketverius
metus mokësi (gal ið
Gedimino Zemlicko nuotrauka
Archimedo?) kelti Þe-
mæ, o iðmokæs ir ki-
tiems iðdëstë 1988 m.
pasirodþiusioje kny-
goje Kaip pakelti Þemæ.
Iðsivadavæs ið Kasdie-
niø paslapèiø (iðspaus-
dinta 1993 m.) vël grá-
þo prie savo kûrybinës
veiklos pradþioje nag-
rinëtø dalykø, kurie
spiralei padarius ratà
virto knygomis Fizikos
máslës bei Linksmoji fi-
zika ir jos taikymas poezi-
joje, politikoje ir parapsi-
chologijoje (abi 1999 m.).
Domëjimasis parapsi-
chologija mûsø fizikui,
rugsëjo mënesá besirengianti ginti
daktaro disertacijà, doktorantë Va-
lë Samanavièiûtë-Abromavièienë.
Jos moksliniø tyrimø objektas yra
smulkiadispersinë kristalinio grafi-
to fazë – grafitizuoti suodþiai, taiko-
mi ðiuolaikinëse nanotechnologijo-
se. Buvo tiriamas suodþiø gavimo
kietafazës reakcijos ant geleþies po-
grupës katalizatoriø pavirðiaus me-
tu vykstanèiø procesø mechanizmas.
Prof. Rolandas Kazlauskas
Vilniaus universiteto
Chemijos fakulteto dekanas
skiui buvæs LR ekonomikos ministras,
Vilniaus prekybos, pramonës ir ama-
tø rûmø prezidentas VPU doc. Vy-
tautas Navickas paminëjo, jog sie-
kiant, kad moksleiviø þinios atitiktø
darbdaviø poreikius, Vilniaus pramo-
nës, prekybos ir amatø rûmø atstovai
su keliomis firmomis (Kuro aparatû-
ra, Vilniaus vingis ir kt.) susitarë, kad
ðios priims moksleivius atlikti praktikà.
Kaip Leonardo da Vinci projekto rezul-
tatà, Rûmai iðleido verslo pradþia-
mokslá Kaip pradëti sëkmingà verslà, skir-
tà maþoms prekybos ir verslo ámo-
nëms, ir ðiø bei praeitø metø profesijø
þinynà Profesijos vadovas tiems, kas ren-
giasi rinktis ar keisti profesijà. Ben-
draujantis su darbdaviais prelegentas
perdavë jø pastebëjimà, kad jauniems
vadybos specialistams trûksta rinkoty-
ros ir personalo vadybos þiniø.
Aktualiais specialistø rengimo
klausimais kalbëta ir antroje konfe-
rencijos dalyje.
Kristina Buèionytë
17
kuriam laikui á ðeðëliø pasaulá, ið kur, jubiliejus paþymi paskaita per aka-
kaip ir dera kûrëjui, jis sugráþo su deminius skaitymus. Tikriausiai ið
nauja knyga Ðviesos ir ðeðëlio paslap- kuklumo R. Karazija ðià savo prie-
tys (2000). volæ paankstino beveik dviem mëne-
Niekaip negalima pamirðti, kad siais, skaitydamas tarsi avansu, gal
R. Karazija yra ir vadovëliø auto- nenorëdamas sureikðminti savo as-
rius, paraðæs gerai vertinamà Fizikà mens ir paties jubiliejaus. Kad ðiam
humanitarams (1 d. – 1996, 2 d. – þmogui bûdingas didelis kuklumas,
1997). Mëgdamas sodininkystæ sutiks kiekvienas, kuris bent kiek pa-
R. Karazija ir fizikos moksle, kaip þásta R. Karazijà. Bet tai nëra pakan-
matome, yra tikras sodininkas: jis kama prieþastis ðio mûsø fiziko gra-
skiepija meilæ fizikai tarp moksleiviø þaus jubiliejaus nepastebëti, praleis-
ir þmoniø, kurie renkasi kità, huma- ti negirdomis. Bûtø labai neteisin-
nitarinës saviraiðkos kelià. ga. Todël sveikindami jubiliatà linki-
Didelá áspûdá akademinës ben- me vieno: paraðyti daug naujø ir ge-
druomenës nariams padarë R. Ka- rø knygø. Pagaliau tai juk bus ir do-
razijos paskaita XX a. fizika, kurià jis vana mums patiems bei kiekvienam
kovo 25 d. skaitë Lietuvos mokslø ðalies skaitytojui.
akademijoje. Pagal susiklosèiusià
tradicijà Lietuvos MA nariai savo Gediminas Zemlickas
VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA
IR KULTÛROS, FILOSOFIJOS
IR MENO INSTITUTAS
praneða, kad 2002 m. birþelio 14 d. 15 val. VDA posëdþiø salëje (Vil-
nius, Maironio g. 6) menotyros mokslo krypties doktorantë RASA BUT-
VILAITË vieðame doktorantûros komiteto posëdyje gins daktaro (hu-
manitariniai mokslai, menotyra, 03 H) disertacijà „ARCHITEKTÛROS
STUDIJOS LIETUVOJE (LIETUVOS DIDÞIOSIOS KUNIGAIKÐTYS-
TËS TERITORIJOJE) XVIII A. II-JE PUSËJE – XIX A. I-JE PUSËJE“.
Doktorantûros komitetas:
doktorantûros studijø komiteto pirmininkas – prof. dr. Algimantas
MAÈIULIS (Vilniaus dailës akademija, humanitariniai mokslai, meno-
tyra, 03 H).
Doktorantûros studijø komiteto nariai:
doc. habil. dr. Ingë LUKÐAITË (Lietuvos istorijos institutas, huma-
nitariniai mokslai, istorija, 05 H);
prof. habil. dr. Antanas ANDRIJAUSKAS (Kultûros, filosofijos ir
meno institutas, humanitariniai mokslai, filosofija, 01 H);
prof. habil. dr. Eduardas BUDREIKA (Vilniaus dailës akademija, hu-
manitariniai mokslai, menotyra, 03 H);
prof. habil. dr. Jurgis VANAGAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-
versitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).
Oficialûs oponentai:
doc. dr. Adomas BUTRIMAS (Vilniaus dailës akademija, humanita-
riniai mokslai, istorija, 05 H);
prof. habil. dr. Vytautas LEVANDAUSKAS (Vytauto Didþiojo uni-
versitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).
Su R. Butvilaitës moksliniu darbu galima susipaþinti Vilniaus dailës
akademijos ir Kultûros, filosofijos ir meno instituto bibliotekose.
LIETUVOS KÛNO
KULTÛROS AKADEMIJA
skelbia, kad 2002 m. rugsëjo 3 d. 11 val. Lietuvos kûno kultûros aka-
demijos Centriniø rûmø 232 auditorijoje (Sporto g. 6, Kaunas) vyks vie-
ðas doktorantûros komiteto posëdis, kuriame BRIGITA KAIRIENË gins
daktaro darbà tema „TËVØ AGRESIJÀ PATYRÆ VAIKAI: INTERPRE-
TACIJA IR PEDAGOGINËS KOREKCIJOS PRIELAIDOS“ (socialiniai
mokslai, edukologija, 07 S).
Doktorantûros komitetas:
pirmininkas ir darbo vadovas – prof. habil. dr. Juozas Vytautas
UZDILA (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, edu-
kologija, 07 S);
nariai:
prof. habil. dr. Sigitas KREGÞDË (Vilniaus pedagoginis universite-
tas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S);
prof. habil. dr. Kæstutis KARDELIS (Lietuvos kûno kultûros akade-
mija, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (Lietuvos kûno kultûros akade-
mija, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
doc. dr. Dainius PÛRAS (Vilniaus universitetas, biomedicinos moks-
lai, medicina, 07 B) – nuo 2000 12 28;
prof. habil. dr. Palmira JUCEVIÈIENË (Kauno technologijos uni-
versitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S) – iki 2000 12 28.
Oficialieji oponentai:
prof. habil. dr. Vanda ARAMAVIÈIÛTË (Vilniaus universitetas, so-
cialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
doc. dr. Rita ÞUKAUSKIENË (Vilniaus pedagoginis universitetas,
socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).
Su disertacija nuo 2002 07 30 galima susipaþinti Lietuvos kûno kultû-
ros akademijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekose.
Rektorius
18 EUROSKEPTIKO POÞIÛRIU
Kuo Europos Sàjunga skiriasi nuo Sovietø Sàjungos?
Lietuvos valdþia pareiðkimà stoti á
Europos Sàjungà (toliau tekste – ES)
pateikë ES Europos Komisijai (toliau
tekste – EK) 1995 m. gruodþio 8 die-
nà. EK iðkart ëmë rengti dokumentus
dël Lietuvos valdþios noro stoti á ES.
Taèiau EK, taikydama kriterijus, kurie
buvo nustatyti 1993 m. birþelá ES virðû-
niø susitikime Kopenhagoje (demo-
kratijos stabilumas, teisinë valstybë, pa-
garba þmogui ir maþumø teisëms bei
veikianti rinkos ekonomika), 1997 m.
liepos 17 d. oficialiai rekomendavo de-
rybas dël narystës ES pradëti su Esti-
ja, Èekija, Lenkija, Vengrija, Kipru ir
Slovënija. Lietuvos valdþia liko laukti
savo eilës, laukia iki ðiol.
Lietuvos þmonës 45 metus jau gy-
veno panaðioje Sàjungoje, tai yra So-
vietø Sàjungoje (toliau tekste – SS). To-
dël jiems pirmiausia labai aktualu yra
þinoti, kuo ES skiriasi nuo SS ir kuo
ðios sàjungos yra panaðios?
Straipsnio autorius yra gana gerai ir
detaliai iðanalizavæs tiek buvusioje SS vy-
kusius, tiek dabartinëje ES vykstanèius
ekonominius, socialinius ir politinius
procesus bei reiðkinius ir mano, kad tyri-
mø rezultatai bus naudingi ir padës Lie-
tuvos þmonëms (o ne tik valdþiai) apsi-
spræsti – stoti Lietuvai á ES ar dar palaukti
ir deramai pasirengti ðiam stojimui.
Taigi 1957 m. kovo 25 d. ðeðiø didþiau-
siø Vakarø Europos ðaliø vadovai ir uþ-
sienio reikalø ministrai Romoje pasira-
ðë Europos Bendrijos, vëliau tapusios
ES, ákûrimo sutartá. Ðia sutartimi buvo
siekiama áveikti tuo metu buvusá Euro-
pos ðaliø padalijimà, paðalinti laisvo pre-
kiø, paslaugø, kapitalo ir þmoniø judëji-
mo suvarþymus ir kartu pasiekti politiná
bei ekonominá stabilumà, o istoriniu po-
þiûriu – sukurti dar þemëje nepatirtà
þmoniø gerovæ – „kapitalizmo rojø“.
Iki ðiol „kapitalizmo rojø“ kolekty-
viai kûrë 15 Europos valstybiø, kuriose
gyveno apie 374 mln. þmoniø. Bendra ðiø
valstybiø teritorija uþëmë 287 mln. ha, ið
jø 138 mln. ha – þemës ûkio paskirties
þemës. Ástojus á ES dar 10 valstybiø jos
kuriamo „kapitalizmo rojaus“ lauks jau
apie 477 mln. þmoniø. Bendras jø plotas
– apie 364 mln. ha, ið jø apie 174 mln. ha
sudarys þemës ûkio paskirties þemë.
SS buvo ákurta 1917 m. spalio revo-
liucijos uþkariavimø pagrindu ir jos tiks-
lai ið esmës niekuo nesiskyrë nuo ES tiks-
lø. Tik vietoje „kapitalizmo rojaus“ SS
buvo kuriamas „komunizmo rojus“.
SS kuriamo „komunizmo rojaus“
laukë apie 287 mln. þmoniø, bendra te-
ritorija uþëmë 22 403 mln. ha, ið jø þemës
ûkio paskirties þemës plotas – apie 605
mln. ha. SS pagal gamtinius iðteklius (gy-
vosios ir negyvosios gamtos elementai,
kuriuos þmogus naudoja arba gali nau-
doti savo reikmëms) buvo pati turtingiau-
sia pasaulyje ðalis, o ES turimi gamtiniai
iðtekliai yra labai riboti ir net skurdûs.
Taèiau nepaisant skirtingo istori-
nio laikotarpio ir gamtiniø sàlygø abie-
jø sàjungø kûrimo tikslai buvo vieno-
di – kapitalizmo ir komunizmo rojus.
Siekiant ðiø tikslø abiejø sàjungø kûri-
mo ir plëtojimo metodai bei bûdai taip
pat beveik niekuo nesiskyrë. SS buvo
kuriama ir plëtojama karinës jëgos ir
prievartos, o ES ekonominës ir politi-
nës prievartos metodais ir bûdais. Ta-
èiau dabar ES virðûniø diktatas pra-
noksta buvusios SS valdþios diktatà.
1940 m., kol Lietuva tuometinio Sei-
mo praðymu nebuvo priimta á SS sudëtá,
tol ji iðsaugojo suverenitetà, teritoriná ne-
lieèiamumà ir konstitucinæ santvarkà. SS
nereikalavo ið tuometinës Lietuvos val-
dþios vykdyti visø jos ástatymø, nutarimø,
ágyvendinti kitø politiniø bei ekonominiø
standartø bei gyvensenos normø. Tik
priëmus Lietuvà á SS sudëtá (1940
08 06) ji prarado suverenitetà ir
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
tik tuomet buvo ádiegti beveik visi sovieti- Be demokratinës grieþtai draudþiamas. Planinëje ekono- direktyvø, apimanèiø beveik visus gyve-
niai ekonominio bei politinio gyvenimo
standartai.
diktatûros, ES nuo SS mikoje ûkio subjektai „kovojo“ uþ kuo
maþesná planà, o kvotinëje ekonomiko-
nimo ir veiklos aspektus, skaièius kas sa-
vaitæ siekia per 100 vienetø. Kartu tenka
O dabar ES, Lietuvai dar nesant jos skiriasi ir biudþeto je – uþ kuo didesnæ kvotà. paþymëti, kad SS tokio nereikalingo val-
nare, be jokiø kompromisø reikalauja, sandara Kaip SS, taip ir ES yra panaikina- dymo popierizmo apskritai nebuvo.
kad ji vykdytø visus jos ástatymus ir kitus ma sienø kontrolë ir vizø reþimas. SS Lietuvai tapus ES nare kurti po-
SS valstybës biudþeto pajamas su-
teisës aktus visais ekonominio bei politi- tai buvo padaryta ið karto, tik susikû- pierizmui smarkiai padidës ir kvalifi-
darydavo ávairûs mokesèiai ir kitos ámo-
nio gyvenimo klausimais. Tokio atviro rus Sàjungai, o ES – palaipsniui. kuotø specialistø poreikis. Prelimina-
kos, kurias nustatydavo atitinkami ásta-
„demokratinio“ diktato stalininë SS net Nuo 1995 m. geguþës mënesio ES riais skaièiavimais ávairiose ES institu-
tymai ir poástatyminiai teisës aktai. SS
neþinojo. Ypaè ryðkus ðio ES diktato pa- ásigaliojo vadinamoji Ðengeno sutartis, cijose Lietuvai gali prireikti daugiau ne-
biudþetuose bûdavo sukaupiama na-
vyzdys yra reikalavimas leisti uþsienio ka- pagal kurià ES ðalyse panaikinama sie- gu 400 ávairiø specialistø.
cionaliniø pajamø dalis, kuri buvo ski-
pitalistams pardavinëti þemës ûkio pa- nø kontrolë ir vizø reþimas. Jos átrau- ES, kaip ir SS, tapo ir absoliuèia
riama ðvietimo, kultûros, mokslo, svei-
skirties þemæ, taigi atitinkamai pakeisti kimas á ES sutartis yra laikoma viena valdþia. Dabar ES yra niekieno nekon-
katos apsaugos, socialinio aprûpinimo
LR Konstitucijos 47 str. nuostatas. svarbiausiø integracijos sudëtiniø da- troliuojamas monstras, besimaitinan-
bei ðalpos, socialistinio ûkio plëtotei,
Þemë yra ne tik þemës ûkio produk- liø. Todël Ðengeno sutartis yra priva- tis ið narystës mokesèiø ir slegiamas
valstybinës valdþios ir valdymo ástaigoms
tø gamybos priemonë, ne tik rinkos ob- loma visoms ES narëms. Ðia sutartimi susikaupusiø skolø, korupcijos ir ne-
iðlaikyti, ðalies gynybai ir kitoms reik-
jektas, bet ir teritorija, kuri kitos valsty- ES ðalyse yra paðalinami visi laisvo as- kompetentingumo naðtos. Todël kaip
mëms. Biudþetø pajamø apimtys tiesio-
bës pilieèio þinion atiduota nuosavybës menø judëjimo suvarþymai. buvo SS ðalyse, taip ir ES ðalyse, ku-
giai priklausydavo nuo mokëtojø eko-
teise tampa nebe tik Lietuvos teritori- Beveik niekuo ið esmës nesiskiria ir rios bandys atsikratyti biurokratinio
nominës ir finansinës veiklos rezultatø.
ja, bet ir to pilieèio valstybës teritorija. pinigø sistemos tipas. ES bankø, ûkio voratinklio, gali ásiliepsnoti pilietiniai
ES biudþeto pajamas sudaro jos
O tai prieðtarauja LR Konstitucijos 10 subjektø ir privaèiø asmenø atsiskaito- ir socialiniai neramumai. Þmonës rei-
narëms nustatyti narystës mokesèiai.
str. nuostatoms. masis piniginis vienetas bei vertës matas kalaus nuspræsti, ar tæsti negràþina-
2000-2006 m. narystës mokestis nusta-
Be to, valdininkø parengtos ir LR yra euras, o SS buvo rublis. Skirtumas mà integracijà, ar ið tikrøjø atgaivinti
tytas vidutiniðkai 1,3 proc. visø ES na-
Seimo pirmu svarstymu priimtos Kon- tik tas, kad piniginis vienetas rublis buvo laisvà prekybà ir suverenitetà. Ðian-
stitucijos 47 str. pataisos yra dien trumpalaikiai pranaðumai gau-
Gedimino Zemlicko nuotrauka
visiðkai nepriimtinos nei na- nant „subsidijas“ bus uþgoþti nepa-
cionalinio saugumo, nei þe- geidaujamos diktatûriðkos kontrolës,
mës ûkio gamybos plëtros, naujos totalitarinës jëgos ir galimo
nei finansinës apsaugos, chaoso padariniø.
taip pat ir þemdirbiø lygiatei- Eurokratams perëmus monetarinæ
siðkumo bei lygiavertiðkumo ir fiskalinæ valdþià á savo rankas, taip pat
poþiûriais. Keièiant Konsti- centralizavus uþsienio ir gynybos politi-
tucijos 47 str. á nuostatà leis- kà bei panaikinus tarpvalstybiniø sienø
ti þemës ûkio paskirties þe- kontrolæ ir vizø reþimà, ES narës taps
mæ pardavinëti uþsienio ka- chaosinës bepûvanèios supervalstybës
pitalistams, kartu reikëtø provincijomis, kurias kontroliuos ir val-
atitinkamai keisti ir LR Kon- dys stambiojo kapitalo pastatyti nomen-
stitucijos 10 str. nuostatà, t. klatûriniai biurokratai.
y. Lietuvos valstybës teritorija
nëra vientisa ir gali bûti dalija- Iðvados ir pasiûlymai
ma á kitokius valstybinius ir ne- 1. ES ið esmës niekuo nesiskiria
valstybinius darinius. nuo SS. Abiejose sàjungose áveiktas
Dabar þemdirbiai yra ðaliø padalijimas, paðalinti laisvo pre-
taip nuskurdinti, kad beveik kiø, paslaugø, kapitalo ir þmoniø ju-
veltui pardavæ uþsienio kapi- dëjimo suvarþymai ir tuo paèiu sàlygi-
talistams þemës ûkio paskir- nai pasiektas politinis bei ekonominis
ties þemæ ir atsidûræ visiðkai stabilumas. Taip pat beveik niekuo ne-
skirtingoje bei netolygioje ES siskiria abiejø sàjungø valstybiø ir eko-
Seimo narys Vytautas Einoris turi daug priekaiðtø neapgalvotos Lietuvos þemës ûkio
ekonominëje erdvëje jie jos nomikos valdymo metodai bei bûdai,
reformos vykdytojams
daugiau niekada nebeatgau- tai yra demokratinë diktatûra (keliø
tø ir nebeatpirktø. O þemës ûkio paskir- ávestas ið karto, tik susikûrus SS, o euras partijø diktatûra) nuo proletariato
riø valstybiø bendrojo vidaus produk-
ties þemës ir miðko pardavimà uþsienie- á ES finansø rinkà buvo ávestas tik 1979 diktatûros (vienos partijos diktatûros).
to (BVP). Buvusiø 15 ES valstybiø pas-
èiams laikyti vienu ið bûdø skatinti kaimo metais, tai yra praëjus 22 metams nuo Kaip SS nesukûrë þmonëms „komu-
taraisiais metais BVP sudarydavo apie
plëtrà ir kelti kaimo þmoniø gerovæ yra ES ákûrimo. nizmo rojaus“, taip ir ES nesukurs
8700 mlrd. eurø. Taigi nuo 2006 m. ES
ne kas kita, kaip ciniðkas ir nusikalstamas Kaip SS buvo, taip ir ES bus ben- þmonëms „kapitalizmo rojaus“.
biudþeto pajamø apimtys sudarys apie
valdþios melas ir ðiurkðtus kaimieèiø mul- dra bankø rinka. Bankai, kaip specia- 2. Mûsø valdþia pirmiausia turëtø
110-113 mlrd. eurø per metus.
kinimas bei apgaulë. lûs ekonominiai institutai, ES telks lai- gerai suvokti, kad Lietuvos stojimas á
ES biudþeto asignavimai skiriami ið
Kai pati ES vieðai paskelbë ketini- kinai laisvas lëðas, teiks kreditus, tar- ES yra visø þmoniø gyvybinis interesas
anksto neapibrëþtoms reikmëms ir be-
mà taikyti ðiurkðèias diskriminacines pininkaus atliekantiems piniginius at- ir jis turëtø bûti sprendþiamas tik visos
veik tiesiogiai priklauso nuo nario mo-
naujai stojanèiøjø á jà valstybiø þemdir- siskaitymus, reguliuos pinigø cirkulia- Tautos referendumu, kaip tai numato
kesèio dydþio. Kuo daugiau sumokama
biø rëmimo sàlygas, pardavinëti ES ða- cijas, leis apyvarton pinigus, vertybinius LR Konstitucijos 9 str. nuostatos.
nario mokesèio, tuo paèiu beveik propor-
liø kapitalistams þemës ûkio paskirties popierius, atliks su jais susijusias ope- Prieð referendumà turëtø bûti atlikta
cingai daugiau tai ðaliai skiriama ir asig-
þemæ bûtø ne kas kita, kaip laisva valia racijas ir kitas funkcijas. nepriklausomø nuo valdþios ávairiø la-
navimø. Pavyzdþiui, daugiausia asigna-
pripaþinti savo nevisavertiðkumà ir ne- Ðiuo metu ES yra apie 12 tûkst. ávai- bai kompetentingø specialistø atitin-
vimø gauna Vokietija, nes ji á ES biudþe-
sugebëjimà apginti Tautos interesø. Be raus dydþio bankø. Sukûrus bendrà ban- kama ekspertizë, kuri aiðkiai nustaty-
tà kasmet áneða apie 30-32 mlrd. eurø (28
to, toks ES bekompromisinis reikala- kø rinkà jiems bus lengviau konkuruoti tø, kà ES narystë reikðtø Lietuvai, kà ji
proc. viso ES biudþeto) nario mokesèio.
vimas leisti þemës ûkio paskirties þe- su JAV ir Japonijos bankais, taip pat su- duotø kiekvienos profesijos þmonëms,
Mûsø skaièiavimai rodo, kad Lie-
mæ pardavinëti uþsienio kapitalistams maþës konkurencija tarp paèiø bankø. kiekvienam miestui ir kaimui. Ðiø spe-
tuvai ástojus á ES, narystës mokestis
yra ne kas kita, kaip prievarta, kësini- Þinome, kad SS nebuvo jokios bankø cialistø atliktos ekspertizës iðvados ir
bus nustatytas apie 600-700 mln. litø
masis á Lietuvos suverenitetà, teritori- konkurencijos. pasiûlymai prieð referendumà turëtø
per metus.
jos vientisumà ir net konstitucinæ san- ES, kaip ir SS, yra panaikinami visø bûti vieðai paskelbti þiniasklaidoje visø
tvarkà. LR Seimas pirmu svarstymu Kuo ið esmës ES rûðiø vidiniai uþsienio prekybos muitai Lietuvos þmoniø þiniai ir apsisprendi-
priëmæs LR Konstitucijos 47 str. pa- ir tuo paèiu ávedami tik bendri iðoriniai mui. Ir tik po to nuspræsti: Lietuvai stoti
taisas, leidþianèias uþsienio kapitalis-
nesiskiria nuo SS? muitai. Taip bus paðalinti visi laisvo pre- á ES ar dar palaukti ir deramai pasi-
tams pardavinëti þemës ûkio paskirties Pirmiausia ið esmës nesiskiria eko- kiø, paslaugø ir kapitalo judëjimo vidi- ruoðti ðiam stojimui.
þemæ, taip pat ðiurkðèiai paþeidë LR nomikos valdymas. SS komandinëje niai suvarþymai. 3. Iki ðiol visø buvusiø deðiniøjø vy-
Konstitucijos 3, 5 ir 7 str. nuostatas, o ekonomikoje tikslo siekimo, veikimo Susiraðinëjimo kalba yra viena ið svar- riausybiø, taip pat ir dabartinës kairiøjø
Seimo nariai, balsavæ uþ ðias pataisas, bûdas ir veiklos tvarka buvo planas (pri- biausiø ekonominio ir politinio bendra- Vyriausybës bei LR Seimo sprendimai
sulauþë duotà priesaikà tarnauti Lie- valomø ekonominës ir socialinës plëtros vimo bei bendradarbiavimo priemoniø. ir veiksmai, susijæ su Lietuvos pasiruoði-
tuvai ir þmoniø gerovei. direktyvø ir rodikliø sistema, nusakanti SS tokia visiems suprantama kalba bu- mu stoti á ES, yra konstituciðkai neteisëti
Kitas ES ðiurkðtaus kiðimosi á Tau- tarpusavyje suderintus plëtros tikslus, vo rusø kalba, ES tokia kalba yra anglø. ir niekiniai, nes prieðtarauja LR Konsti-
tos suverenitetà pavyzdys yra reikalavi- terminus ir bûdus jiems pasiekti), o ES Skirtumas tarp ðiø kalbø yra tas, kad ru- tucijos 3, 5, 7 ir 10 straipsniø nuostatoms.
mas uþdaryti techniðkai saugià Ignalinos „laisvoje rinkos ekonomikoje“ – kvota sø kalbà SS beveik visi pilieèiai gerai mo- Be to, ES valdininkø grieþti reikalavimai
atominæ elektrinæ, net nekompensuo- (rodikliø sistema, nusakanti, kiek, ko- këjo, o anglø kalbà maþai kas temoka, iki smulkmenø priderinti Lietuvos Res-
jant Lietuvai dël to patirtø nuostoliø. kiø ir kokios kokybës prekiø yra leidþia- ypaè bûsimø ES nariø þmonës. publikos ástatymus prie ES ástatymø ir ki-
Be to, nëra numatytos konstitu- ma áveþti á ES laisvàjà rinkà ir joje reali- ES nares slegia nepakeliama valdy- tø teisës normø yra ne kas kita, kaip
cinës teisës normos ES narëms iðstoti zuoti). SS komandinëje ekonomikoje mo popierizmo naðta. Ið Briuselio á ES ðiurkðèia prievartos forma kësinimasis á
ið ES. SS Konstitucijoje bent teorið- plano ávykdymas ir virðijimas buvo viso- ðalis kasmet plûsta didþiulis ávairiø ásta- Lietuvos suverenitetà, teritorijos vienti-
kai buvo tokia galimybë. Ja sàjunginës keriopai skatinamas ir moraliai, ir ma- tymø ir direktyvø srautas. Nuo 1973 iki sumà ir net konstitucinæ santvarkà. Kaip
respublikos pagaliau pasinaudojo ir terialiai, o ES „laisvoje rinkoje“ kvotos 2000 metø buvo iðleista per 30 tûkstan- galima vykdyti svetimus ES ástatymus ar
SS monstras sugriuvo. virðijimas apskritai nëra leidþiamas ir net èiø ávairiø direktyvø ir ástatymø. Dabar kitas teisës normas ir jais vadovautis val-
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257) 19
Iðëjo nauja knyga – Lietuvos þemës ûkis-2001
dant ekonomikà bei visà þmoniø gyven- Taigi situacijoje, kai ES pati vieðai
senà Lietuvai dar nesant (ar referendu- paskelbë ketinimà taikyti ðiurkðèias dis-
mu nenusprendus bûti) ES nare? LR kriminacines stojanèiøjø á jà valstybiø
Konstitucija tokios galios valdþiai nëra þemdirbiø rëmimo sàlygas (taikyti tie-
suteikusi. Valdþia tiesiog uzurpavo jai siogines iðmokas tik 25 proc. dabarti- Lietuvos agrarinës ekonomi- Knygoje skaitytojas supaþindi- plëtros tendencijomis ir perspek-
Konstitucijos nesuteiktas galias. nio ES ðaliø þemdirbiø lygio), ástoju- kos instituto specialistai parengë namas su Lietuvos þemës ûkio plët- tyvomis: naudingos informacijos
4. Lietuvai ástojus á ES labai smar- sios á ES Lietuvos þemës ûkis tikrai ga- ir iðleido leidiná Lietuvos þemës ros sàlygomis, pateikiama bendro- ras ne tik Lietuvos bei uþsienio ða-
kiai nukentës ir net gali suþlugti þemës li suþlugti (bankrutuoti). ûkis – 2001. Ðis leidinys – tai iðsa- sios þemës ûkio produkcijos apþval- liø þemës ûkio specialistai, ámoniø
ûkis. Mûsø þemës ûkis yra viena ið tø 5. Mûsø politikai tikisi, kad ástojusi á mus pastaraisiais metais vykusiø ga, pristatomas þuvininkystës sekto- vadovai, ûkininkai, bet ir þemës
ûkio ðakø, kurios lygis gana smarkiai ES Lietuva gaus þymià finansinæ para- pagrindiniø pokyèiø ðalies þemës rius, aptariamos þemës ûkio ir mais- ûkio produkcijos perdirbëjai, pre-
atsilieka nuo ES ðaliø þemës ûkio. ES mà ekonomikai restruktûruoti ir plëto- ûkio sektoriuje pristatymas, kuria- to produktø eksporto ir importo kybos ámoniø atstovai, taip pat
ðalyse daugiau kaip ketvirtadalis gyven- ti. Taèiau ES biudþetas nebus didinamas me apþvelgiama ðalyje vykdoma þe- tendencijos, akcentuojamos kaimo aukðtøjø ir aukðtesniøjø mokyklø
tojø gyvena kaime, o þemës ûkyje dir- ir dël to nebus papildomø pajamø nau- mës ûkio politika ir jos kryptys, þe- plëtros perspektyvos, informuoja- dëstytojai bei studentai.
ba tik apie 6 proc. þmoniø, jø pagami- jai priimtø á ES nariø subsidijoms. Todël mës ûkio iðtekliai ir jø panaudoji- ma derybø dël narystës Europos Sà-
nama produkcija sudaro tik apie 2,5 galima tik tikëtis, kad kiek lëðø bus paau- mas, atskirø þemës ûkio produktø jungoje klausimais. Asta Maþeikaitë
proc. BVP. Lietuvoje apie treèdalis gy- kota ES, tiek bus gauta (ar net maþiau) gamybos ir perdirbimo, vidaus ir Lietuvos þemës ûkis – 2001 skir- Lietuvos agrarinës ekonomikos
ventojø gyvena kaime, o þemës ûkyje ið jos ir subsidijø. Lietuvai narystë ES kas- uþsienio prekybos bûklë bei kitimo ta visiems, besidomintiems ðalies instituto specialistë ryðiams
dirba net apie 20 proc. þmoniø, jø pa- met kainuos apie 600-700 mln. litø. Kaip tendencijos. þemës ûkio ir maisto sektoriaus su visuomene
gaminama produkcija sudaro apie 9 teigia derybininkai, 2006 m. Lietuvai tie-
proc. BVP. Tai rodo, kad Lietuvai ag- sioginëms iðmokoms bus skiriama apie
rarinis sektorius yra svarbesnis negu 300 mln. litø, o ið struktûriniø fondø –
ES. Lietuvos þemdirbiai, palyginti su ES apie 331 mln. litø. Taigi Lietuva visø sub- LIETUVOS VALSTYBINIO MOKSLO IR STUDIJØ FONDO 2001 METØ
ðaliø fermeriais, pateks á labai nelygià sidijø gaus net maþiau, negu sumokës
konkurencijà. ES ðalyse vienam dir- narystës mokesèio á ES biudþetà. FINANSINËS ATSKAITOMYBËS AUDITO IÐVADOS
banèiajam þemës ûkyje papildomai ið 6. Visi ES nutarimai, ástatymai ir di-
valstybës biudþeto skiriama vidutinið- rektyvos turës virðenybæ prieð Lietuvos Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas (toliau Mokslo ir studijø fondas) ásteigtas remiantis Lietuvos
kai apie 4300 JAV doleriø, o Lietuvoje Respublikos ástatymus, poástatyminius Respublikos Vyriausybës 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 Dël Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo
– maþiau kaip 100 JAV doleriø. Þemës teisës aktus ir kitas direktyvines nuo- ásteigimo ir ðio fondo nuostatø patvirtinimo, siekiant sukaupti lëðø mokslui ir studijoms Lietuvoje remti bei pasko-
ûkio rëmimo lygis, iðreikðtas gaminto- statas. Taigi vietoje buvusio Kremliaus loms aukðtøjø mokyklø studentams teikti.
jø subsidijavimo ekvivalentu, yra: ES ða- diktato atsiras Briuselio diktatas, tik 2001 metais Mokslo ir studijø fondas veiklà vykdë pagal 1999 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriau-
lyse – 49 proc., Japonijoje – 70 proc., daug ðiurkðtesnis ir ekonomiðkai grieþ- sybës nutarimu Nr. 1148 „Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 540 Dël
JAV – 15 proc., Lietuvoje – 10 proc. tesnis. Todël Lietuvai ástojus á ES kar- Lietuvos Valstybinio mokslo ir studijø fondo ásteigimo ir ðio fondo nuostatø patvirtinimo dalinio pakeitimo“ pakeistus
Ástojusi á ES Lietuva turës dar atsisa- tu bus atiduotas ir Tautos suverenite- Fondo nuostatus.
kyti visø dotacijø kvotuojamai þemës tas Europos didþiøjá valstybiø tarptau- 2001 metais Mokslo ir studijø fondo lëðomis disponavo ir jas tvarkë Mokslo ir studijø fondo valdyba, kuri
ûkio produkcijai, o ES ðalyse apie 50 tiniø finansiniø susivienijimø ir stam- paraiðkas paramai gauti svarsto pagal patvirtintà Praðymø pateikimo ir nagrinëjimo reglamentà, o paskolos aukð-
proc. ûkininkø pajamø sudaro tiesio- biojo kapitalo valiai. Taip bus prarasta tøjø mokyklø studentams teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintomis Paskolø
ginës valstybës dotacijos. Be to, mûsø ir Lietuvos valstybës nepriklausomybë, teikimo Lietuvos valstybiniø aukðtøjø mokyklø studentams taisyklëmis.
ðalyje þemës ûkio gamyba nuo ES ða- teritorijos vientisumas ir net konstitu- Mokslo ir studijø fondo finansinë apskaita 2001 metais vedama pagal biudþetiniø ástaigø buhalterinæ apskaità
liø vidurkio atsilieka daugiau kaip 2 kar- cinë santvarka, nes ásigalios autokratø reglamentuojanèius teisës aktus. Finansinë atskaitomybë sudaryta teisingai, visais reikðmingais atþvilgiais teisingai
tus, o nuo Olandijos – net daugiau kaip priimta ES Konstitucija. atspindi Mokslo ir studijø fondo 2001 m. gruodþio 31 d. finansinës veiklos rezultatus ir finansinæ padëtá.
8 kartus. Vienam traktoriui (ne-
paisant jo galingumo) Lietuvoje ten- Habil. dr. prof. Ksaveras Purvinskas 2001 METØ MOKSLO IR STUDIJØ FONDO LËÐØ, SKIRTØ MOKSLUI IR STUDIJOMS REMTI
ka vidutiniðkai apie 80 ha naudmenø, Tarpautinës informatizavimo PASKIRSTYMO PAGAL VEIKLOS KRYPTIS ATASKAITA
o ES ðalyse – tik apie 20 ha. akademijos tikrasis narys
Eil Lëðø paskirtis Fondo Skiriama Planuota Faktiškai
DIDINGOS KRYÞIUOÈIØ PILYS, PUOÐNIOS GOTIKINËS Nr. nuostatø Fondo lëðø Fondo lëðø skirta Fondo
KATEDROS, AISTMARËS IR BALTIJOS JÛRA punktas dalis (%) dalis (Lt) lëðø dalis (Lt)
1. Mokslininkø grupiø 5-1 12,50 1 259 500 1 161 181
Birþelio 13-16 d. rengiama ekskursija á buvusius Rytprûsius (dab.
Ðiaurës vakarø Lenkija) jotvingiø ir senovës prûsø þemëmis. Marðru-
darbams
tas: Seinai, Elkas, Olðtynas, Þalgirio mûðio laukas, Pavyslys, Grudzionco 2. Doktorantams paremti 5-5 8,57 1 028 400 1 018 500
pilis, Kvidzynas (Marienverderio pilis), Malborkas (Marienburgas), 3. Tyrimams, vykdomiems 5-2 10 1 200 000 1 297 200
Gdanskas, Sopotas, Elbliongas, Fromborkas, buvusi Hitlerio vadavie- pagal tarpvalstybinius
të, Suvalkai. susitarimus, paremti
3 nakvynës vieðbuèiuose su pusryèiais.
4. Skirtingø mokslo krypèiø 5-3 11 1 320 000 1 404 000
Kreiptis á turizmo agentûrà Ðvitë, Pamënkalnio g. 5/K. Griniaus, Vil- tyrimus jungianèioms
nius, tel./faks: 62 27 87. programoms
5. Kompleksiniams mokslo 5-3 23 2 760 000 2.977.275
LIETUVOS GYVULININKYSTËS tyrimo darbams
INSTITUTAS 6. Darbams, kuriuos mokslo 5-3 25 3 000 000 2.345.850
ir studijø institucijos
skelbia vieðà konkursà mokslo darbuotojø vietoms uþimti:
vykdo pagal ûkio
1. Gyvûnø veisimo ir genetikos skyriuje: subjektø užsakymus, iš
vyriausiojo mokslo darbuotojo (1), dalies remti (tarp jø ir
vyresniojo mokslo darbuotojo (4), EUREKA projektams)
mokslo darbuotojo (1), 7. Mokslo renginiams 5-4 1,65 198 000 198 400
jaunesniojo mokslo darbuotojo (4).
2. Gyvûnø mitybos ir paðarø skyriuje:
8. Mokslo kûriniø autoriams 5-5 3,50 420 000 385 410
vyriausiojo mokslo darbuotojo (3), 9. Ekspertizëms apmokëti ir 23 4,78* 573 000 474 087
vyresniojo mokslo darbuotojo (3), Fondo aptarnavimo
mokslo darbuotojo (1). išlaidoms
3. Zoohigienos ir ekologijos skyriuje: 10. Iš viso 100 12 000 000 11 253 670
vyresniojo mokslo darbuotojo (4).
4. Gyvûnø reprodukcijos skyriuje:
vyriausiojo mokslo darbuotojo (1), * Fondo nuostatø 23 punkte numatyta iki 5% nuostatø 7.1 punkte nurodytø lëðø.
vyresniojo mokslo darbuotojo (3),
mokslo darbuotojo (1).
5. Paukðtininkystës skyriuje: 2001 METØ AUKÐTOJO MOKSLO STUDENTØ PASKOLOMS SKIRTØ LËÐØ APYVARTOS ATASKAITA
vyresniojo mokslo darbuotojo (3),
mokslo darbuotojo (2). 1. Lëðø likutis 2001-01-02 145 652 Lt
6. Chemijos laboratorijoje:
vyresniojo mokslo darbuotojo (2),
2. Biudžeto asignavimai 9 000 000 Lt
mokslo darbuotojo (1). 3. Studentams suteikta paskolø suma 8 966 190 Lt
4. Studentø gràþinta paskolø suma 70 088 Lt
Pretendentai pristato ðiuos dokumentus: praðymà direktoriaus var-
du, moksliniø publikacijø sàraðà ir kopijas, gyvenimo ir mokslinës veik- 5. Studentø gràþinta palûkanø suma 4230 Lt
los apraðymà, mokslo cenzà ar mokslinæ kvalifikacijà patvirtinanèius do- 6. Studentø sumokëti delspinigiai 212 Lt
kumentus (diplomus), uþpildytà mokslo darbuotojo atestacinæ anketà. 7. Banko palûkanos uþ lëðas sàskaitoje 23 135 Lt
Informacija teikiama ir dokumentai priimami iki 2002 m. birþelio mën. 8. Bankui sumokëta uþ paslaugas 1111 Lt
12 d. adresu: Lietuvos gyvulininkystës institutas, R. Þebenkos g. 12, LT-5125
Baisogala, Radviliðkio r. Telefonai pasiteirauti: (8-292) 65385, (8-292) 65393. 9. Lëðø likutis 2002-01-02 276 016 Lt
Direktorë
20
Vydûno ir Viktoro Falkenhano bièiulystë
Jeigu ðiandien Lietuva savo kul-
tûriniame kontekste turi vokieèiø
profesoriø Viktorà Falkenhanà
(1903-1987), tai uþ tai dëkoti turime
ne kam kitam, bet tik Vydûnui ir lie-
tuviø kilmës Karaliauèiaus universi-
teto rektoriui prof. Jurgiui Geruliui.
Savo asmeniniu pavyzdþiu ir huma-
nistine veikla Vydûnas sugebëjo jau-
nà vokietukà atplëðti nuo didþiavo-
kiðkojo ðovinistinio melo ir nukreip-
ti já darbuotis vokieèiø skriaudþiamos
ir niekinamos lietuviø tautos kultû-
ros labui. Be prof. Viktoro Falken-
hano, mûsø tauta ðiandien neturëtø
ir tokio stambaus istoriografinio vei-
kalo kaip Lietuviðkos Biblijos vertëjas
Jonas Bretkûnas ir jo talkininkai. Ðis
kûrinys – raktas á Jono Bretkûno
laikmetá, jo biografijà ir deðimtis tal-
kininkø, kurie skaitë ir koregavo Bib-
lijos vertimà. Leidinys iliustruotas
Jono Bretkûno laikmeèio dokumen-
tais, kuriø nemaþa dalis Antrojo pa-
saulinio karo metais þuvo ir jø auten-
tiðkas kopijas dabar galima rasti tik
Viktoro Falkenhano 1941 m. iðleis-
toje daktaro disertacijoje Lietuviðkos
Biblijos vertëjas Jonas Bretkûnas ir jo
talkininkai, kurià surasti galima pa-
èiuose garsiausiuose pasaulio uni-
versitetuose.
Gyvenimo kelias taip jau susiklos-
të, kad profesorius Viktoras Falken-
hanas net du kartus buvo mano sve-
èias. Prisimenu, 1983-øjø metø vasa-
rà, kai po iðtisos savaitës vieðnagës
Klaipëdoje paskutiná vakarà su pro-
fesoriumi sumanëme praleisti tauto-
dailininkø Birutës ir Vytauto Majo-
rø sodyboje, Jurgiø kaime. Uþgesus
vakaro þarai Vytautas uþkûrë þidiná,
susëdome pusraèiu prieðais ásilieps-
nojusià ugná ir ilgai ilgai tylëjome.
– Ugnis, – pagaliau prabilo pro-
fesorius, – ugnis. Su tëvais vaþiuoju
Lietuvon. Moterys kasa bulves. Rûks-
ta dûmai. Liepsnoja lauþas. „Kas
tai?“ – klausiu. Man atsako: „Ugnis“.
Ugnis – tai pirmas lietuviðkas þo-
dis, kurá man buvo lemta iðgirsti. Ir
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas
Sekretorë Kristina Buèionytë
Stilistë Angelë Pletkuvienë
Dizaineris Valdas Balciukevièius
Techninis redaktorius Vytautas Kundrotas
Ðiemet sukanka 70 metø, kai Tilþëje
vokieèiø kalba pasirodë Vydûno veika-
las Sieben Hundert Jahre deutsch-litau-
ischer Beziehungen (Septyni ðimtmeèiai
vokieèiø ir lietuviø santykiø) ir 20 metø,
kai ði knyga Vydûno jaunimo fondo dë-
ka Èikagoje buvo iðspausdinta antrà
kartà. Ir 1932, ir 1982 m. leidinys susilau-
kë ne tik didelio susidomëjimo, bet ir
prieðtaringø vertinimø. Ðis Vydûno vei-
kalas sovietmeèiu negalëjo pasirodyti,
nes ir didþiarusiðkieji ðovinistai, ir faðis-
tuojantys vokieèiai lietuviø tautos at-
þvilgiu elgësi panaðiai. Ir tik 2001 m. Vy-
dûno Septyni ðimtmeèiai vokieèiø ir lie-
tuviø santykiø buvo iðleista Vilniuje, jau
lietuviðkai. Apie tai, kaip gimë ðis kûri-
nys, ir pasakojama Bernardo Aleknavi-
èiaus publikacijoje.
dabar matau tà liepsnojantá lauþà, tà
ugná ir tas bulves kasanèias moteris,
kurios deda ant lauþo bulvienojus… Nors Vydûnas dël silpnos sveika-
O paskui su þodþiu ugnis ëjau pas
þmones ir mokiausi lietuviðkai. Kar-
todamas ðá þodá pravëriau ir Vydûno
bûsto duris. Vydûnas manæs paklau-
së: „O ið kur tu iðmokai lietuviðkai?“
Atsakiau: „Að buvau pas þmones“.
„Tu buvai pas þmones!“ – pakartojo
mano sakytus þodþius Vydûnas. Ir
taip prasidëjo mano ir Vydûno drau-
gystë. Atmintin giliai ástrigo Vydûno
filosofiniai pamokymai. Patiko jo rað-
tai. Ir kiekvienà dienà að turëjau pro-
gos jo ko nors paklausti. Daug ádo-
Prof. Viktoras Falkenhanas
miø dalykø ið praeities jis man papa-
sakojo. Nemaþai suþinojau ir apie Vy-
dûno kilmæ, ðeimos tradicijas, moti-
nos niûniuotas dainas. Tarytum Vy-
dûno ðeimos ðaknys kilusios ið seno-
sios Kriviø Krivaièiø giminës. Kokia
keista ir graþi ta aisèiø pasaka!
Tai buvo paauglio ir 35 metais vy-
resnio filosofo graþios draugystës
„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8–5) 2 12 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29
Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja
pradþia, kuri netrukus suspindo pa-
èiomis ryðkiausiomis varsomis.
tos á pedagoginio darbo pensijà ið-
ëjo 1912 m., bûdamas tik 44 metø, bet
ir likusià gyvenimo dalá jis buvo pe-
dagogas. Be atsitiktiniø pedagoginiø
darbø Klaipëdoje ir Telðiuose, Vydû-
nas rûpinosi ir lietuviðkø vadovëliø
rengimu bei leidyba. 1912 m. Tilþëje
jis iðleido Vadovà lietuviø kalbai pra-
mokti, kuriuo naudojosi mokytojai ir
pavieniai asmenys, norintys pramok-
ti lietuviðkai. Ðiuo Vadovu 1918 m.
naudojosi ir Vydûnas dëstydamas
lietuviø kalbà Berlyno universiteto
Rytø seminare. Pasibaigus Vadovo lie-
tuviø kalbai pramokti pirmajai laidai
ir nemaþëjant ðios knygos poreikiui,
Vydûnas sumanë parengti ðio leidi-
nio antràjà laidà. Ir kai 1924 m. ið
spaustuvës buvo gauti Vadovo korek-
tûriniai atspaudai, pas Vydûnà uþsu-
ko Viktoras Falkenhanas ir akimis
permetæs bûsimo leidinio korektûrà
pasakë: „Èia klaida“. Vydûnas atkrei-
pë dëmesá á pastabà ir patikrinæs ko-
rektûriniame atspaude klaidà iðtai-
së. Dël tokio pastabumo jaunuolis ir
tapo ðio leidinio korektoriumi. Ir Vy-
dûnas knygos vadovëlio pabaigoje
dëkojo Viktorui uþ paramà leidþiant
Vadovà lietuviø kalbai pramokti. Bet ir
èia buvo tik pradþia. Vëliau Viktoras
Falkenhanas skaitë Vydûno spaudai
rengiamus filosofinius raðtus bei
dramos kûriniø korektûras ir tapo
geriausiu Martos Raiðukytës pagal-
bininku ir pirmuoju Vydûno knygø
skaitytoju. Tikriausiai nesuklysime
sakydami, jog Viktoras Falkenhanas
tuo metu buvo ir vienas didþiausiø
Vydûno kûrybos þinovø.
1930 m. faðistuojanti Vokietija
triukðmingai paminëjo 700 metø ju-
biliejø nuo to laiko, kai vokieèiø Kry-
þiuoèiø ordino riteriai, atsikëlæ ið Pa-
lestinos ir suradæ prieglobstá Kulmo
þemëje, pradëjo puldinëti ir nuka-
riavo prûsø ir vakariniø lietuviø þe-
mes. Ir tais 1930 metais faðistuojan-
tys vokieèiai ne tik Tilþëje, bet ir viso-
je Vokietijoje ant lietuviø galvø pylë
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,
D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.
Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius
Laikraðtis internete: http:/www.versme.vilnius.lm.lt/~wwwlms/ML/
2002 m. birþelio 6 d. Nr. 11 (257)
o ir Tilþës miesto bibliotekoje trûko
Nuotraukos ið B. Aleknavièiaus asmeninio archyvo
leidiniø, kuriais remiantis bûtø gali-
ma patvirtinti vienà ar kità istoriná
faktà. Gauti knygø ið kitø Vokietijos
bibliotekø buvo neámanoma, nes Til-
þës miesto municipalinës bibliotekos
vadovybë padëti Vydûnui atsisakë. Ir
vël Vydûno akys nukrypo á savo jau-
nàjá bièiulá Viktorà Falkenhanà.
Filosofo nurodymu Viktoras Fal-
kenhanas Tilþës miesto municipali-
nëje bibliotekoje uþsakydavo knygø
ið Frankfurto, Berlyno, Karaliau-
èiaus bibliotekø ir neðë jas Vydûnui,
o ið tø, kuriø ið bibliotekos iðneðti ne-
galëjo, nuraðinëjo iðtisus puslapius.
Ir tai truko ne metus ir ne dvejus. Jau
ir anksèiau Vydûnas rengësi paruoðti
argumentuotà istoriná veikalà apie
Maþàjà Lietuvà, o 1930 m. ávykiai tai
padaryti tik paskatino. Viktorui Fal-
kenhanui bendras darbas su Vydû-
nu këlë susidomëjimà lietuviø praei-
timi, skatino jaunuolá imtis ir giles-
Vydûnas niø lituanistiniø studijø. Vydûnas ið
savo ir ið Viktoro gautos medþiagos
paèias ðlykðèiausias pamazgas. Lietu- vokieèiø kalba formavo bûsimà leidi-
viai buvo kaltinami uþ tai, kad gynë ná Septyni ðimtmeèiai vokieèiø ir lietu-
savo tëvø ir protëviø gyventas þemes, viø santykiø. Knyga pasirodë 1932 m.,
kad nesiklaupë prieð atëjûnus ant prieð pat Hitleriui tampant Vokieti-
keliø ir negarbino jø neðamo dievo, jos reicho kancleriu. Tiesa buvo pa-
kad këlë kardà, kad nuo pagoniø lie- sakyta. Ir tai buvo pasiekta jauno vo-
tuviø rankos þuvo ne vienas ordino kieèio Viktoro Falkenhano ir ið Ma-
brolis, garbingas riteris, kunigas ir net þosios Lietuvos kilusio filosofo Vy-
vyskupas. Ðiuos ðlykðèius ir nepagrás- dûno kruopðtaus darbo dëka. Dr.
tus iðpuolius prieð lietuviø tautà ma- Vacys Bagdonavièius labai tiksliai pa-
të ir girdëjo Tilþëje gyvenantis Vydû- stebëjo, jog „Viktoras Falkenhanas –
nas. Humanistinës dvasios Vydûnui faktiðkasis Septyniø ðimtø metø ben-
buvo nemaþa gëda, kad jis gyvena draautoris“. Vydûnas, kaip þinome,
tarp taip þemai puolusios Fridrigho tuomet uþ ðá darbà savo jaunajam bi-
Ðilerio ir Johano Volfgango Getës èiuliui vieðai ir padëkoti negalëjo.
tautos. Ir Vydûnas rimtai iðsigando, Tiesa pasakyta, bet lietuviø liau-
nes toks akiplëðiðkas melas kûrybin- dies iðmintis sako: „Pykstama uþ tei-
gà vokieèiø tautà gali atvesti ir á þmo- sybæ“. Ir prasidëjo Vydûno ir Vikto-
giðkàjá susinaikinimà. Laikas nelau- ro Falkenhano bendro darbo nieki-
kë. Reikëjo atsigræþti á praeitá ir veik- nimas. Jis vyksta iki mûsø dienø.
ti. Ir Vydûnui gimë mintis kaip galint Ëjimas Vydûno keliu á sveikà gy-
greièiau vokieèiø tautai atskleisti tie- venimà ir skaidrià bûtá ilgas, o ir ávei-
sà. Bet tai padaryti „bandos instink- kiamas jis tik tada, kai þmogus atsi-
to“ uþvaldytai tautai nebuvo lengva, sako vergo grandiniø.
ÐV. TOMO AKVINIEÈIO
VASAROS MOKYKLA LIETUVOJE
Ð. m. liepos 1-12 d. Trakuose, Parapijos jaunimo na-
muose, Sodø g. 8, veiks devintoji tarptautinë Ðv. Tomo
Akvinieèio vasaros mokykla.
Paskaitas skaitys ir seminarus ves ðv. Tomo darbø
tyrinëtojai:
prof. John F. X. KNASAS (Hiustono Ðv. Tomo uni-
versiteto Tomistiniø studijø centras, JAV);
prof. dr. Patrick QUINN (Dublino All Hallows College, Airija);
prof. dr. Kenneth W. KEMP (Ðv. Tomo universitetas, Minesota, JAV);
prof. dr. mons. Stanislaw KOWALCZYK (Katalikiðkas Liublino uni-
versitetas);
dr. Alfred C. EVERATT (Anglija);
prof. dr. Herwi RIKHOF (Utrechto Tomo institutas, Nyderlandai) ir kiti.
Uþsiëmimai vyks lietuviø ir anglø kalbomis.
Mokyklos dalyviai gaus iðverstus á lietuviø kalbà paskaitø konspek-
tus, taip pat lotyniðkus ir lietuviðkus tekstus, skirtus darbui seminarø me-
tu. Iðklausiusieji kursus gaus baigimo paþymëjimus.
Norintieji vykti á ðià mokyklà registruojami ir smulkesnës informaci-
jos bei atsakymà apie priëmimà gaus ðiuo adresu:
LOGOS redakcija
Laisvës pr. 60
LT-2056 VILNIUS
Tel. (8-22) 42 19 63, faksas (8-22) 42 94 54.
Vietø skaièius ribotas. Pirmenybë teikiama ankstesniøjø mokyklø
klausytojams.
ISSN 1392-7191
Leidþia
UAB „Mokslininkø laikraðtis“
SL Nr. 169
Spausdino
„Baltas miestas“,
Kauno g. 3a, 2006 Vilnius