MOKSLO L IETUVA

1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212
1234567890123456789012345678901212

2002 m. birþelio 20 – liepos 3 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 12 (258)

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá Kaina 1,5 Lt

Jau ðvieèia pastatytas kalbos rûmas

Jeigu lietuviø tauta per visus Apvaizdos jai pa-
dovanotus amþius bûtø padariusi vienut vienà dar-
bà – sukûrusi didájá Lietuviø kalbos þodynà – ir tai
jau bûtø þygdarbis, savo buvimo ðioje þemëje áro-
dymas ir pateisinimas, nes ið to Þodyno kyla ir vi-
sos kitos vertybës, kiekvienai tautai bûtinos ir svar-
biausios: màstymo bûdas, poþiûris á gyvenimà, mo-
ralë ir dorovë, tikëjimas bei daugybë kitø dalykø,
be kuriø neámanomas ir pats tautos buvimas. Þo-
dynas – tai tautos dvasios rûmas, iðtisus ðimtà me-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
tø statytas þodynininkø, kalbininkø, þodþio gyvy-
be ir iðlikimu susirûpinusiø inteligentø bei paèiø
tø þodþiø vartotojø, kûrëjø ir pateikëjø. Tai visos
tautos statinys – kiekvieno þmogaus pagal iðga-
les, supratimà ir atsakomybës jausmà.
Galima tik pritarti prof. Viktorijai Daujotytei:
iðties mûsø tauta neturi ir neturëjo kito projek-
to, kuris bûtø tæsiamas taip ilgai – iðtisà ðimtme-
tá. Lietuviðkø þodþiø rinkimas ir Þodyno raðy-
mas – tai iðtisa XX a. lietuviø tautos drama, su

Prof. Vytautas Vitkauskas prie savo parengtøjø Lietuviø kalbos þodyno tomø

savo herojais, intriga ir daugybe ávykiø,
kuriø sûkuryje buvo atsidûræ ðimtai ir
tûkstanèiai þmoniø. Svarbiausias ðios is-
torinës dramos veikëjas buvo lietuviðkas
þodis, kurio svarba ir vertë XX a. tapo ne-
20 tomø þodþiø medaus per 100 metø sukaupë Lietuvos þodynininkai. Lietuviø kalbos instituto
paneigiama daugeliui ðviesuoliø, ir ne
direktoriaus pavaduotoja Jolanta Zaborskaitë ir direktorius Giedrius Subaèius ðiuos tomus tuojau vien kalbininkø. Akivaizdi tiek, kad rink-
iðdalys Þodyno sudarytojams dami lietuviðkus þodþius kai kas prarado
sveikatà (Kazimieras Bûga) ir net gyvybæ:
1952 m. iðëjæs rinkti þodþiø nesugráþo Ma-
tas Untulis, neiðaiðkintomis aplinkybëmis
1970 m. tragiðkai þuvo prof. Jonas Kaz-
lauskas. Daugybë þodþiø pateikëjø ir uþ-
raðinëtojø patyrë tremtiniø dalià, ne savo
valia turëjo apleisti Tëvynæ.
Nukelta á 10-11 p.

Vilniaus pedagoginis

Gedimino Zemlicko nuotrauka

universitetas ðvenèia deðimtmetá
Paskutinæ geguþës dienà iðkilmingai paminëtas Vilniaus pedagoginio universi-
teto deðimtmetis. Istorijos fakultete (T. Ðevèenkos g. 31) buvo atidaryta ir paðventin-
ta koplyèia. Iðkilmingame Senato posëdyje garbës profesorës regalijos áteiktos lite-
ratûrologei habil. dr. Aldonai Vaitiekûnienei, garbës daktaro – Limoþo universiteto
prof. Þanui Pjerui Levë (Jean-Pierre Levet) ið Prancûzijos, mecenato – AB bankui
Snoras ir rëmëjø – Vytautui ir Albinui Milukams.
Renginyje taip pat VPU deðimtmeèio jubiliejiniai medaliai buvo áteikti LR Seimo
narei Kazimierai Prunskienei, prof. Bronislovui Kuzmickui ir pirmajam Vilniaus
pedagoginio universiteto rektoriui prof. Sauliui Razmai. Seimo nariui prof.
Vytautui Landsbergiui, negalëjusiam dalyvauti deðimtmeèio minëjime, medalis Limoþo universiteto prof. Jean-Pierre Levet bus pagerbtas Vilniaus pedagoginio
bus áteiktas vëliau. Apie tai skaitykite 14-15 p. universiteto garbës daktaro toga

2-3 p. 3 p. 4-5 p. 8-9 p. 18-19 p.

V y tas i
. Dini s Pirmaja
Pietro U Dviejø s Mobilau
uviø Antana dþiovos
apie liet pasauliø nas Interne
to
ijai
teitá Tamoðiû os sanator
kalbos a pilietis paslaug
apie ÞIV - 75
2 APIE KALBÀ 2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)

Lietuviø kalba pasaulio

Pizos universiteto Italijoje Baltø filologijos katedros prie Ling-
vistikos departamento vedëjui, lingvistikos profesoriui Pietro
Umberto Dini, devintojo deðimtmeèio pradþioje pradëjusiam
mokytis lietuviø kalbos, kaip dabar prisimena, galvoje sukda-
vosi pirmieji keli lietuviðki þodþiai: þemynas, vandenynas, eþe-
rynas ir taip pat þodynas. Tikriausiai gerokai vëliau ne tik lietu-
viø kalbos pramokæs, bet ir jà tyrinëdamas mokslininkas suvo-
kalbininkams iðliks
svarbi, net jeigu ir keisis
kë, jog tas pirminis santykis su minëtais lietuviðkais þodþiais ne-
buvo atsitiktinis. Juk kà tik svetimos kalbos pradëjusiam mo-
kytis italui þodynas ið tikro galëjo atrodyti panaðus á didþiulá þe-
mynà, o gal ir bekraðtá vandenynà. Ir dabar ankstesnio palygi-
nimo neatsisako, nes 20 didþiojo Lietuviø kalbos þodyno tomø dëmesys lyginamajai kalbotyrai bûda- prarandamos savos tradicijos.
ir neleidþia kitaip manyti. vo labai svarbus, nes atkreipdavo dë- Kol kas, bent man atrodo,
mesá á lietuviø kalbà, kaip vienà archa- siekiama moderniðkumo
Kalbininkui, pasirodo, labai ádomu, kaip lietuviai ðá þodá – jiðkiausiø tarp gyvøjø indoeuropieèiø neprarandant ir tradicijø.
þodynas – ágijo. Nei Martynas Maþvydas, nei Konstantinas Sir- kalbø. O kaip yra dabar Europos ly- Einant á Europos Sàjun-
vydas tokios sàvokos neþinojo. Kitos Europos tautos papras- ginamosios kalbotyros moksle, kokius gà juk galima savitumà ið-
tai vartojo terminus, kurie buvo tiesioginiai vediniai ið lotynø pokyèius galima áþvelgti? saugoti. Taèiau man susi-
Man atrodo, kad lyginamoji kal- daro áspûdis, kad anglø kal-
vocabularium – italø vocabolario, prancûzø vocabulaire, ar- botyra turi visas galimybes iðgyventi ba Lietuvoje dabar kelia
ba bent su lotyniðka pabaiga -arius: ispanø diccionario, an- tam tikrà nedidelá naujà atgimimà. Vis didesná pavojø ne-
glø dictionary ar rusø ñëîâàðú. Lietuviams pavyko iðveng- dëlto jauèiamas naujas susidomëji- gu seniau rusø
mas bent kai kuriose ðalyse. O apskri-
ti lotynizmo, ir uþ tai galëtume bûti dëkingi Jurgiui Ambrazie- tai paskutinë pagrindinë tendencija
jui Pabrëþai, kuris pritaikæs labai senà lietuviðkà priesagà lyg ir rodytø visai naujà kryptá, kadan-
-ynas ir sukûrë naujadarà þodynas. Apie tai ir priminë prof. gi visa kalbotyra rizikuoja iðtirpti tarsi
Pietro U. Dini, kuris dalyvavo Lietuviø kalbos þodyno XX to- sniegas saulëje. Kai kurie stebimi pro-
cesai negali nekelti nerimo. Mintyje
mo pristatymo ir viso Þodyno pabaigtuviø ðventëje. Vieno ren- turiu kognityvistinæ kalbotyros kryp-
ginio pertraukëlës metu profesorius sutiko atsakyti ir á Moks- tá, pagal kurià kalbotyrai tenka bûti tik
lo Lietuvos atstovo klausimus. tam tikra kalbotyros dalimi. Ði mokyk-
la galëtø apsaugoti bent ðià vienà kal-
Maþa Lietuva pagaliau iðleido di- galiu prisiminti, net ir mano paties botyros dalá. Istorinë kalbotyros mo-
delá Lietuviø kalbos þodynà – visus akyse. O kalba tebelieka archajið- kykla buvo stipri Vokietijoje, Italijoje, Pizos universiteto Italijoje prof. Pietro Umberto Dini skaito prof. Antano Salio
20 tomø. Lietuviams, ir ne vien kal- ka. Tad moderniðkumas ir archa- gana gerai þinoma ir Lietuvoje. konferencijai skirtà praneðimà
bininkams, didelë ðventë. Bet gal la- jiðkumas – suderinami dalykai. Baltistika taip pat áeina á tà is-
bai pavëluota ðventë, kaip, beje, ir Anksèiau ar vëliau visuomenës pa- torinæ kalbotyrà, didþiausias susi- kalba. Buvo jauèiamas pasiprieðini- renginiai. Dalyvaudamas jauèiuosi
pats ðio Þodyno pasirodymas? sikeitimas atsispindës taip pat ir domëjimas lietuviø ir kitomis baltø mas rusø kalbai, o prieð anglø kalbà labai pagerbtas.
Kaip paþiûrësi. Tam tikra pras- kalboje. kalbomis atëjo ið istorinës kalboty- visiðkai nekovojama, netgi priimama Kaip turëtø jaustis lietuvis, sulau-
me juk galima sakyti, kad ir lietu- O ar tai pavojinga paèiai kalbai ros atstovø. Pagaliau kas, jeigu ne plaèiai atveriant visas duris. Tai bûdin- kæs Lietuviø kalbos þodyno 20 tomo?
viø kalba apskritai vëluoja, paly- kaip organizmui? kalbininkai, ir turi domëtis lietuviø ga ne tik lietuviø, bet visoms kalboms. Turëtø jaustis labai gerai. Rei-
ginti, pvz., su kitomis dar gyvomis Jokio pavojaus nematau. Kal- kalba? Na, dar raðytojai, poetai. Ðnekëdamas apie italø kalbà vienas kia dþiaugtis, nes tai iðties nepa-
indoeuropieèiø kalbomis. Bet èia bos keièiasi, kaip ir þmonës, kaip Kà galite pasakyti apie savo mo- þymus kalbininkas dabartiná procesà prastai svarbus dalykas. Aiðku, dvi-
ir visas graþumas. Kodël kalbinin- visuomenë. kinius baltistus? pavadino morbus anglicus (anglybiø deðimtuoju tomu darbas nesibai-
kus traukia lietuviø kalba? Trupu- Suprantama, bet ligi ðiol tuo ir bu- Kaip tik dabar Vilniuje yra dok- liga). Asmeniðkai að esu uþ saikingà gia, ir kalbininkai tà gerai þino. Tai
tá perdedant bûtø galima pasaky- vome ádomûs ir aktualûs, pasaulio kal- torantas ið Pizos universiteto, ku- purizmà kalboje. Nematau reikalo vi- tik nedidelë pauzë prieð naujus
ti: dël to ir traukia, kad vëluoja, kad bininkams, kad esame archajiðkos ris èia raðo savo daktaro disertaci- sà laikà vartoti anglicizmus, kai tà patá darbus. Teks atnaujinti, papildyti
yra lëtas padaras. Kitaip sakant, kalbos vartotojai ir saugotojai. jà. Buvo atvykæs ir vël atvaþiuos ab- galima pasakyti ir sava kalba. jau iðleistus tomus, kurti elektro-
kad labai lëtai keièiasi, ypaè mor- Bet kuriuo atveju lietuviø kalba solventas, kuris þada raðyti diplo- Ar á Vilniø atvykote specialiai á di- ninæ þodyno versijà.
fologinë struktûra. Jau nekalbant kalbininkams iðliks ádomi. Kalba ne- miná darbà. Vasarà á Vilniuje ren- dþiojo Lietuviø kalbos þodyno lei- Kas vis dëlto bus didesnë verty-
apie leksikà, kuri yra kaip daiktas, gali taip greitai keistis, kad nebûtø giamus lietuviø kalbos kursus at- dimo pabaigtuves? bë: 20 popieriniø þodyno knygø ar
kurá galima skolinti ir pasiskolinti. ádomi kalbininkams. Juk visi tie pasi- vyksta studentø ið Pizos. Beje, yra Ðiemet vis viena bûèiau atva- elektroninë þodyno versija?
Ar tautos moderniðkumas, tik- keitimai kalboje atsiranda ne per vie- pasiraðyta sutartis tarp Vilniaus ir þiavæs, nes reikëjo Vilniaus universi- Tai tarsi du informacijos kanalai.
riau gal moderniðkumo siekis, ir nà dienà – tai tolimos ateities klausi- Pizos universitetø bei tarp Pizos tete aptarti tolesnio bendradarbiavi- Knygos pasiliks, diskeliai jø neið-
kalbos archajiðkumas suderinami mas. Todël nebijokite, kalbininkams universiteto ir Lietuviø kalbos ins- mo su Pizos universitetu reikalus. stums. Kitas skaitymo bûdas, o priori-
dalykai? dar ilgai bûsite ádomûs. tituto. Taigi mes galime á Vilniø siøs- Kadangi buvau pakviestas á didþiojo tetà rinksis kiekvienas þmogus, kaip
Lietuvos visuomenë tà ir liudi- Dëmesys kalbotyros mokslui ávai- ti studentus, atveþti naujausiø kny- Lietuviø kalbos þodyno pabaigtuviø kuriam patogu ar áprasta. Man tinka
ja, kad galima suderinti. Lietuva riais laikotarpiais tai sustiprëdavo, tai gø, keistis moksline informacija. ðventæ, tai malonia proga pasinau- abu ðie bûdai. Tiesa, jauèiu malonu-
labai sparèiai sumodernëjo, kiek nuslûgdavo. Lietuviams tas didëjantis Senokai nebuvote Lietuvoje. dojau. Man didelë garbë dalyvauti mà knygà laikyti rankose, vartyti, skai-
Kiekvienà kartà, kai atvaþiuoju, ðioje ðventëje, esu papraðytas pasa- tyti, paraðtëse raðyti savo pastabas. Bet
pamatau kaþkà naujo. Tie pasikeiti- kyti kalbas Lietuvos Respublikos Pre- taip pat labai naudinga pasinaudoti
FIZIKOS INSTITUTAS mai gal nëra labai greiti, bet jie vyksta. zidento bei Vyriausybës rûmuose, internetu ir elektronikos galimybë-
Svarbiausia, kad keièiantis nebûtø kur vyks Þodyno iðleidimui skirtieji mis – galima laimëti laiko.
skelbia konkursà á fizikos mokslø krypties doktorantûrà. Asmenys,
Gedimino Zemlicko nuotraukos
norintieji dalyvauti konkurse, iki ð. m. spalio 1 d. Fizikos instituto moks-
liniam sekretoriui pateikia:
1) praðymà instituto direktoriaus vardu,
2) magistro kvalifikacinio laipsnio diplomo ir jo priedø kopijas,
3) dviejø mokslininkø rekomendacijas,
4) savo krypties ir mokslinës veiklos apraðymà,
5) savo mokslo darbø sàraðà ir jø kopijas arba moksliná referatà ið
doktorantûros krypties,
6) mokslinës laboratorijos pasiûlymà dël doktorantûros komiteto
sudëties ir jo pirmininko.

Adresas: A. Goðtauto g. 12, 2600 Vilnius, tel. 62 10 58.

Direktorius

BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTAS
priims á darbà:
1. mokslo sekretoriø (dr.),
2. tarptautiniø ryðiø sekretoriø,
3. mokslo darbuotojà – aukðto slëgio chromatografijos, masiø spek-
trometrijos arba artimø srièiø specialistà,
4. informaciniø technologijø specialistà.

Gyvenimo apraðymus siøsti faksu 60 21 16, el. paðtu: office@ibt.lt

arba paðtu adresu: V. A. Graièiûno g. 8, Vilnius 2028, tel. pasiteirauti:
60 21 03, 60 21 06. Kalbininkus prof. Pietro Umberto Dini ir dr. Kazimierà Garðvà smagiai nuteikë laikraðtis Mokslo Lietuva;
Direktorius uþ jø – kalbininkë dr. Laima Grumadienë
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Prieð kelerius metus buvo atlieka-
ma mûsø ðalies mokslo ekspertizë, ir vi-
daus ekspertai Lietuvos þodynininkø
darbe „nerado“ mokslo – grynà tech-
nologijà. Lietuviø kalbos þodyno su-
darytojø darbas buvo labai sumenkin-
tas. Todël noriu Jûsø paklausti: ar þo-
dynininkø darbas – tai mokslas?
Þinoma, kad mokslinis darbas. Ir
ne bet koks darbuotojas ástengtø já pa-
daryti. Nesiimèiau spræsti apie Lietu-
voje vykstanèià mokslo reformà, bet tai,
kà Jûs sakote apie Lietuvos þodyninin-
kø ávertinimà, – daugiau negu keista.
Reikëtø labiau ásigilinti á ðià problemà.
Kà ðiuo metu Jûs darote baltisti-
kos moksle?
1997 m. paraðiau Le lingue baltiche,
Firenze, 1997, 552 p., kuri iðversta á
lietuviø, latviø ir rusø kalbas.* Kaip
daþnai bûna, dabar iðkart darau ne vie-
nà darbà. Þiûrësiu, kaip seksis, o tada
teks rinktis, sustoti prie vieno dalyko ir
dirbti iki galo. Trumpai kalbant, norë-
èiau parengti naujà knygà, o jos pra-
dþià jau galima pamatyti dviejuose ne-
seniai iðëjusios (lietuviø kalba) mano
knygos skyriuose paleokomparatyviz-
mo tematika. Kitais þodþiais, tai bus
knyga apie tai, kaip baltø kalbos buvo
suvokiamos renesanso epochoje. Esu
apie tai paraðæs straipsniø, bet norëèiau
paraðyti ne straipsniø rinkiná, o monog-
rafijà. Straipsniø rinkiná sudaryti ir ið-
versti galëèiau kad ir rytoj, bet að noriu
organiðkos monografijos ta tema. Visa
tai pareikalaus nemaþai darbo.
Darau ir kità darbà, kuriame lie-
tuviø kalbos leksikà lyginu su Iberijos
pusiasalio kalbø leksika. Jeigu pavar-
tytumëte, pvz., tø kalbø etimologinius
þodynus, tai gerokai nustebtumëte ið-
vydæ, kad norëdamas iðaiðkinti tø þo-
dþiø etimologijà, t. y. kilmæ, autorius
rëmësi baltø kalbø faktais. Visa tai ma-
ne labai suintrigavo, todël noriu giliau
tuos dalykus panagrinëti.
Dar dirbu prie kitø projektø.
Kaip Lietuviø kalbos instituto kores-
pondentas uþsienyje, rengiu 1722 m.
G. Engelio katekizmà, bet apie tai
smulkiau pakalbësime kità kartà.
Ið ko tas bendrumas? Ið bendros
indoeuropietiðkos tradicijos?
Aiðkinti galima ávairiai, bet vargu
ar èia bûtø geriausia dabar verta á tai
gilintis. Knygà apie ið pradþiø minëtà
paleokomparatyvizmà planuoju pava-
dinti Baltø lingvistika XVI amþiuje. Ke-
tinu apþvelgti laikotarpá iki M. Maþvy-
do: kas ið teoriniø dalykø renesanso
epochoje buvo þinoma apie baltø kal-
bas Vakarø bei Rytø Europoje.
Ar tuo metu jau buvo mëginta
kurti teorijas ir apie baltø kalbas?
Buvo tam tikras genealoginis su-
pratimas, kas yra tø kalbø grupë. Pa-
vyzdþiui, buvo þinoma lietuviø kalbos
kilmës ið romënø kalbos teorija, dar
egzistavo vadinamoji keturiø kalbø
samprata, slaviðkoji samprata ir dar
kelios kitos idëjos. Taigi vienas kitas
apmàstymas jau buvo. Baltistikos
mokslo, sampratø apie baltø kalbas
istorijai tai turëtø bûti ádomu.
Kaip Jûs, italas, vertinate lietuviø
kilmës ið romënø teorijà?
Man ji labai patinka. Turiu pasa-
kyti, kad ligi ðiol ta teorija buvo daþ-
niausiai nagrinëjama politiniu, dinas-
tiniu, valstybiniu poþiûriu, bet labai
maþai, visiðkai nepakankamai lingvis-
tiniu poþiûriu. Manau, jog man pa-
vyks naujos ðviesos álieti vertinant bû-
tent pastaruoju aspektu. Naujus dir-
vonus arti galima nagrinëjant net ir,
atrodytø, seniai þinomus dalykus.
Aèiû Jums uþ atsakymus, sëkmës
tyrinëjant lietuviø kalbà.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
* Baltø kalbos. Vilnius, 2002;
Baltu valodas. Rîga, 2000;
Áàëòèéñêèå ÿçûêè. Ìîñêâà, 2002.
Dviejø pasauliø pilietis
Apie parodos, skirtos Ignoto Domeikos 200-osioms gimimo metinëms, atidarymà UNESCO centrinëje bûstinëje Paryþiuje
Lietuvos Respublikos kultûros ministrë R. Dovydënienë prie I. Domeikos biusto
(skulptorë Teresa Brzóskiewicz). A. Dirmaitës nuotrauka
Ð. m. liepos 31 d. sukanka 200 me-
tø, kai gimë þymus tëvynainis, Vil-
niaus universiteto auklëtinis, etnolo-
gas, geologas, minerologas Ignotas
Domeika. Jau kovo viduryje sulaukë-
me misijos po Èilæ dalyviø – alpinis-
to Vlado Vitkausko, Vilniaus univer-
siteto docento Gedimino Motuzos,
operatoriaus Vyto Jankevièiaus, ar-
chitekto Jono Anuðkevièiaus, aplan-
kiusiø iki ðiol lietuviams neþinomas
I. Domeikos ekspedicijø vietas
(plaèiau þr.: Þvinytë V. Kelionë
sekant dienoraðèio lapais // Univer-
sitas Vilnensis. 2002. Balandis. Nr. 4.
P. 6). Balandþio 5 d. minëtam jubilie-
jui skirta mokslo istorikø sesija su-
rengta Kultûros, filosofijos ir meno
institute (plaèiau apie renginá: Ba-
nionis J., Martiðius J. A. Scientia et
Historia – 2002 // Mokslo Lietuva.
2002. Nr. 9. Geguþës 9 – 22. P. 2).
Ignotas Domeika paliko gilius
pëdsakus keliø kraðtø istorijoje, to-
dël jo gimimo metinës átrauktos á
UNESCO minimø datø kalendoriø.
Ð. m. geguþës 22 d. UNESCO cen-
trinëje bûstinëje Paryþiuje atidaryta
bendra Lenkijos, Prancûzijos, Èilës,
Baltarusijos, Lietuvos bei Domeikø
giminës (Prancûzijoje ir Australijo-
je) paroda Dviejø pasauliø pilietis (Ci-
toyen des deux Mondes), skirta pami-
nëti iðkilaus mokslininko 200-àsias
metines.
Atidarymo iðkilmëse kalbëjo
A. Orentaitë ir I. Domeyko (I. Domeikos proanûkis ið Èilës) niaus universiteto
prie lietuviðkø eksponatø. R. Ðviedrio nuotrauka auklëtinis.
3
Lietuvos nacionalinës komisijos prie UNESCO generalinë sekretorë Asta Dirmaitë
prie èilietiðkø eksponatø. D. Mereckio nuotrauka
UNESCO generalinis direktorius Galime sakyti, kad Ignoto Domei- versitete laikotarpá, iðryðkino tuo-
Koichiro Matsuura, Baltarusijos kos asmenybë susiformavo bûtent Lie- metinæ já supusià aplinkà. Ekspo-
ambasadorius Vladimir Senko, tuvoje, Vilniuje. Èia – Vilniaus univer- nuotø Vilniaus universiteto biblio-
Lenkijos nuolatinë atstovë Maùgor- sitete – jis praleido penkerius brandþius tekos Rankraðèiø, Retø ir senø
zata Dzieduszycka, Lenkijos mine- jaunystës metus, pajuto mokslo skoná, spaudiniø skyriø dokumentø bei
rologijos akademijos direktorius gavo pirmuosius mokslo laipsnius – Nacionaliniame muziejuje saugo-
Andrzej Ledzki, Lietuvos kultûros pirmuosius pripaþinimo þenklus. Èia mø litografijø, paveikslø harmoni-
ministrë Roma Dovydënienë, Igno- I. Domeika ágijo draugø ir iðmoko ja visai parodai suteikë tam tikros
to Domeikos proanûkis ið Èilës Ig- branginti laisvæ… prabangos.
nacio Domeyko. Ðis jubiliejus – neeilinis ávykis ir Parodà pagyvino unikalios
Ðiltai gausûs pa-
rodos atidarymo ið-
kilmiø dalyviai suti-
ko Lietuvos Res-
publikos kultûros
ministræ R. Dovy-
dënienæ. Ministrës
kalbos tekstà, iðvers-
tà ið anglø kalbos,
pateikiame visà.
UNESCO Gene-
ralini direktoriau K.
Matsuura, Jûsø Eks-
celencijos Lenkijos,
Prancûzijos, Èilës ir
Baltarusijos ambasa-
doriai prie UNESCO,
UNESCO sekretoria-
to darbuotojai, nuo-
latiniø atstovybiø
darbuotojai, ponios ir
ponai, D. Mereckis prie lietuviðkosios ekspozicijos dalies. A. Dirmaitës nuotrauka
Man tenka labai
didelë garbë ðioje iðkilmingoje vietoje, reikðminga proga ir Lietuvai, ir kitoms Lietuvos alpinistø asociacijos pa-
UNESCO bûstinëje, atidaryti jubilie- ðalims paminëti Ignotà Domeikà pasau- rengtos nuotraukos, kuriose uþ-
jinæ parodà, skirtà paminëti I. Domei- liniame kontekste, kuris ámanomas tik fiksuotos ekspedicijos á Èilæ aki-
kos 200-àsias gi- UNESCO dëka. Norëèiau paþymëti, mirkos. Buvo demonstruojamas
mimo metines. Ði kad Lietuva pirmà kartà mini Ignoto LRT filmas Sindromas – Ignotas
paroda, kaip ir Ig- Domeikos jubiliejø valstybiniu mastu. Domeika.
noto Domeikos Nuoðirdþiai dëkojame visiems pri- Be lietuviðkø eksponatø, paro-
asmenybë, jungia sidëjusiems prie ðios parodos organiza- dos lankytojai galëjo pamatyti len-
net 5 valstybes: vimo… Linkiu, kad paroda paliktø kø mokslininkø bei muziejininkø
Lenkijà, Prancû- Jums kuo geriausius prisiminimus ir parengtus plakatus, iliustruojan-
zijà, Èilæ, Balta- malonias akimirkas. èius I. Domeikos gyvenimo ir veik-
rusijà ir Lietuvà. Lietuviðkosios ekspozicijos da- los kelià. Á mokslininko gimtàsias
Man, Lietuvos lies partneriai – Lietuvos nacionali- vietas kvietë paveikslai, atgabenti ið
atstovei, yra garbë nis muziejus, Vilniaus universiteto Baltarusijos. Aká traukë mineralø
ir dþiaugsmas pri- biblioteka, Lietuvos istorijos institu- bei rankraðtiniø dokumentø eks-
paþinti, kad pa- tas, Vilniaus universiteto Gamtos pozicija ið Paryþiaus kalnakasybos
sauliná pripaþini- mokslø fakultetas, Lietuvos alpinis- akademijos (Ecole des Mines de Pa-
mà pelnæs moksli- tø asociacija, Lietuvos mokslø aka- ris) bibliotekos bei minerologijos
ninkas, minerolo- demija. Parodos koordinatorius – muziejaus kolekcijø, kitø Paryþiaus
gas, geologas ir et- Lietuvos nuolatinës atstovybës prie archyvø fondø. Buvo demonstruo-
nologas, daugelio UNESCO pirmasis sekretorius Da- jami èilietiðki nacionaliniai drabu-
mokslo draugijø rius Mereckis. Tekstø autorë ir kon- þiai, papuoðalai bei paveikslai su eg-
narys, ilgametis sultantë – Lietuvos istorijos institu- zotiðkais Araukanijos (Araucania)
Santjago universi- to vyresnioji mokslo darbuotoja dr. vaizdais, leidiniai ispanø kalba.
teto rektorius ir Èi- Reda Griðkaitë. Parodos koncepci- Rugsëjo mënesá paroda Dviejø
lës Respublikos jos autorë bei rengëja – Lietuvos na- pasauliø pilietis atkeliaus á Vilniø, kur
garbës pilietis taip cionalinio muziejaus direktorë dr. rengiama tarptautinë mokslinë kon-
pat buvo ir Vil- Birutë Kulnytë. ferencija Ignotas Domeika 1802–2002.
Rengëjai sumaniai atskleidë
I. Domeikos studijø Vilniaus uni- Aliucija Orentaitë
4 IMUNOLOGIJA
Kad procesas ið
pasyvaus nevirstø
aktyviu
Gerbiamasis Profesoriau, imuno-
logijos reikðmë mums ðiandien gal kaip
niekad akivaizdi, net jeigu ir negalvo-
jama apie gilius mokslo dalykus. Kai
222 (birþelio 6 d.) Alytaus grieþtojo re-
þimo pataisos darbø kolonijos kaliniø
pasirodo besà þmogaus imunodeficito
viruso (ÞIV) neðiotojai, visuomenë ði-
tai suvokia kaip didelæ ir neeilinæ tra-
gedijà. Kà galima padaryti, kad ta á
þmoniø organizmà patekusi ÞIV infek-
cija turëtø kuo maþesná poveiká þmo-
niø imuninei sistemai? Tai juk imuno-
logus jaudinanti problema?
ÞIV infekcija ir AIDS iðplitimas
tampa vis aktualesnë problema. Sunku
kà nors reikðmingo mums ðioje srityje
padaryti, nes pagrindinë kovos prieð
ÞIV ir AIDS strategija ir taktika – siek-
ti, kad tuo virusu nebûtø uþsikrësta.
Virusas, pakliuvæs á organizmà
(patenka á làstelæ, integruojasi á bran-
duolá), gali gana ilgà laikà bûti pasy-
vus. Taèiau vartojant narkotikus, pa-
tekus á organizmà kai kurioms chemi-
nëms medþiagoms arba paveikus ki-
tiems kenksmingiems veiksniams
(pvz., radiacijai) gali bûti aktyvuotas
infekuotos làstelës genomas ir viru-
sas suaktyvëja: dauginasi, uþkreèia ki-
tas làsteles, kurios þûsta. Tokiu bûdu
virusas paþeidþia imuninæ sistemà ir
„provokuoja“ imunodeficitinæ bûklæ
þmogaus organizme.
Ar ðiandienos mokslas jau gali tvir-
tai pasakyti, kad ðtai veikiant konkre-
èioms kenksmingoms medþiagoms ar
veiksniams þmogus susirgs po tiek ir tiek
laiko? Kai dabar tvirtinama, kad ÞIV ra-
miai gali „snausti“ organizme 10 metø ir
þmogus gali susirgti, bet gali ir nesusirgti,
tai truputá primena, atleiskite, bûrimà ið
kavos tirðèiø. Labai jau neapibrëþta. O
gal neapibrëþtumas ir yra iðskirtinë imu-
nologijos mokslo ypatybë?
Ið dalies galima pasakyti, kokie
konkretûs veiksniai sujudins ÞI viru-
sà, bet yra ir dar kita problema: viru-
sas moka keisti savo iðvaizdà, gali bûti
neatpaþintas diagnozuojant ligà, taip
pat rengiant vakcinas gali iðvengti pre-
vencijos. Ðiaip jau daug kas iðaiðkinta
ir ne paslaptis, jog narkotikai, homo-
seksualizmas kelia ypatingà rizikà. Kai
á sveikà organizmà su uþkrësto þmo-
gaus krauju patenka virusu uþkrëstos
làstelës, labai didelë tikimybë susirgti.
Visa tai siejasi daugiau su kultûros, hi-
gienos, iðprusimo klausimais.
Kraujo laðe tiksi bomba
Paèiame uþkrëstame þmoguje tarsi
tiksi ájungtas uþdelsto veikimo bombos
mechanizmas – bet kada gali sprogti.
Þmogaus kraujo laðas tampa þmonijos
tykanèio pavojaus sinonimu. Gal tai ir yra
apokalipsë, iðpranaðauta senovës misti-
kø ir pranaðø?
Ðiuo atveju pavojus slypi kraujo la-
ðe, o ne kokiame nors oro laðelyje,
kaip bûna susirgus gripu. Susergama
per kraujo làsteles, su virusu. Taèiau
bûna, kad ðeimoje gyvena sergantis
AIDS, o ðeimos nariai neuþsikreèia.
Pasitaiko tikrø paradoksø, kai uþsikrë-
tusios motinos pagimdo sveikus vai-
kus. Ir prieðingai: sveikos moterys kar-
tais gimdo infekuotus vaikus. Taigi pa-
radoksø gali bûti ávairiø.
Ar imunologijos mokslas pajëgus
atsakyti, kodël vienu atveju uþsikreèia-
ma, o kitu – ne? Kodël ligonë gimdo
sveikà kûdiká, o sveika motina – uþ-
krëstà ÞI virusu?
Ne visiðkai aiðku, nes vaiko gimi-
mas yra ne tik imunologinë, bet ir ge-
netikos problema. Daug priklauso nuo
to, kokia genø kombinacija susidësto.
Galimi ávairûs variantai, pvz.,
naujagimio uþkrëtimas gimdy-
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Visam gyvenimui tometrinius matavimus – matavau,
kiek nudaþyta làstelë praleidþia ir kiek
sulaiko ðviesos. Tuos skirtumus regist-
pamilæs limfocitus (1)
ruodavome, kokybiðkai apskaièiuoda-
vome medþiagos kieká, iðvesdavome
tam tikrà indeksà ir pan.
Kai apgyniau mokslø kandidato
(daktaro) disertacijà, tuometinio Bio-
chemijos instituto vadovai pasiûlë uþ-
Birþelio 15 d. Vilniaus universiteto Imunologijos instituto direktoriui, Molekulinës imunologijos siimti antilimfocitiniais serumais.
laboratorijos vedëjui, VU Biochemijos ir biofizikos katedros profesoriui, Lietuvos MA nariui kores- Mûsø tikslas buvo gauti antikûnus
pondentui Vytui Antanui Tamoðiûnui sukako 60 metø. Profesoriø paþástame kaip monografijos Vi- prieð leukeminius antigenus, t.y. prieð
rusinës limfoleukozës imunobiologija, vadovëlio studentams Molekulinës imunologijos ir imuno- vëþinio proceso molekules (þymenis).
Tie antigenai gali bûti virusinës ir làs-
chemijos pagrindai, mokslo populiarinimo knygelës Leukozës ir virusai bei autobiografinës kny- telinës kilmës. Tokius antikûnus gali-
gos Kelius nuëjæs, keliu pareisiu autoriø, Imunologijos terminø aiðkinamojo þodyno rengëjà, dau- ma suriðti su atitinkamomis cheminë-
giau kaip 300 publikacijø autoriø. mis citotoksinëmis medþiagomis. An-
Sveikindami V. A. Tamoðiûnà jubiliejaus proga negalime iðvengti toli graþu ne ðventiðkø klausi- tikûnas turëtø tas citotoksines me-
dþiagas – vaistus nuneðti á tam tikrà
mø, kadangi problemiðka yra mûsø gyvenimo kasdienybë. Pagaliau apie skaudþius gyvenimo reið- vietà, kur yra paþeistos làstelës. In vit-
kinius ápareigoja klausti ir profesoriaus mokslinio darbo sritys: làsteliniai ir molekuliniai imuniteto ro ta idëja lyg ir pasiteisino, bet in vivo
mechanizmai, AIDS ir gyvûnø bei þmoniø leukemijas sukelianèiø retrovirusø savybiø ir sàveikos su sistemose tai per daug sudëtinga. Mes
imunokompetentinëmis làstelëmis tyrimai, imuniniø signalø perdavimo ir kitø problemø tyrimas. siekëme ðá bûdà pritaikyti leukemijø
gydymui. Biochemijos institute tuo
reikia turëti specializuo- metu buvo sintetinama daug chemi-
tas laboratorijas. Mes to- niø medþiagø, o kartu norëta suda-
kio grieþto reþimo speci- ryti galimybæ rinktis, kad bûtø galima
finiø laboratorijø neturi- taikyti ir chemines, ir biologines me-
me. Ten turëtø bûti izo- dþiagas. Imunologø uþduotis buvo
liuota aparatûra, þmonës kuriant naujus vaistus naudotis anti-
apsaugoti, nes juk þmo- kûnais. Ieðkota naujø imunoterapijos
gaus imunodeficito viru- schemø piktybinëms ligoms gydyti.
sas pavojingas. Kai dir- Taikant imunoterapijà imuninæ siste-
bama su augalø ar gyvû- mà galima slopinti, bet galima ir sti-
nø virusais, kurie neplin- muliuoti.
ta per kraujà, tai tokio di- Tai ðtai prie tø limfocitø ir pasili-
delio tiesioginio pavojaus kau. Dabar mums daugiau rûpi, kaip
nëra. làstelë priverèiama daugintis, kaip
Taèiau imunologai su perduodami signalai. Daug paþinimo
tais virusais gali mode- pakopø, gal panaðu net á daugiapa-
liuoti ávairias situacijas. kopæ raketà, tik ðá kartà ji nukreipta á
Yra padaryti sintetiniai làstelës branduolá: kad làstelë atpaþin-
peptidai, sintetiniai anti- tø „svetimà“, dalytøsi, daugintøsi ir
genai, sintetiniai diag- ávyktø imuninis atsakas. Tai labai ádo-
nostikumai ir sintetinës mu: kà blokuoti ir kà skatinti, kad sig-
vakcinos – tiesioginio pa- nalas praeitø.
Vilniaus universiteto Imunologijos instituto direktorius Vytas Antanas Tamoðiûnas (viduryje) su kolegomis vojaus dirbanèiam nëra.
– Vilniaus universiteto Teorinës fizikos ir astronomijos instituto direktoriumi prof. Zenonu Rudziku ir Dirbti su ÞIV ar AIDS Kaip rengiami
Lietuvos þemës ûkio universiteto Þemës ûkio inþinerijos instituto direktoriumi dr. Vytautu Kuèinsku net ir psichologiðkai në- antikûnai
ra paprasta – darbuoto-
mo metu. Kalbant apie konkretø ka- gi pribloðkiantiems faktams ið Alytaus ko- jas bijo uþsikrësti. Pagaliau tai ið tikrø- Ar seniai á làstelæ buvo þvelgiama
lëjimà ar kolonijà – tai nusikalstamo ap- lonijos, ar kas nors keièiasi Imunologi- jø yra visiðkai specifinë veiklos sritis ir kaip á organinës chemijos laboratorijà,
laidumo, narkomanijos pasekmë. Þi- jos instituto darbe? Gal Instituto darbuo- jai turëtø bûti rengiami darbuotojai, su- gal net á tam tikrà chemijos gamyklëlæ.
noma, ir paèiø kaliniø sveikatai gali bûti tojai praðomi atlikti kokius nors naujus daromos ypatingos sàlygos. Dabar tai gerai kompiuterizuota infor-
pakenkta, nes susidaro ne visai ápras- tyrimus, gauna naujas temas? macinë sistema…
tos þmogaus gyvenimo sàlygos. Konkreti specializuota ðiø tyrimø Imunologø raketa á Aiðku, á imunokompetentines làs-
Ávairiose ðalyse skirtingos socialinës laboratorija yra Lietuvos AIDS centre. làstelës branduolá teles, kurios gamina antikûnus, cito-
kinus, augimo faktorius, galima þiû-
sàlygos, bet ðtai koks paradoksas: argi Kiekvienas infekuotasis – potencialus
ne ið turtingøjø Vakarø mus ir pasiekë ðis ligonis. Nepamirðkime, kad dirbant su Norëèiau, gerbiamasis Profesoriau, rëti kaip á biologinæ mikrogamyklëlæ...
naujas uþkratas – AIDS? AIDS ligoniais turi bûti specializuota paklausti, kaip pasirinkote imunologijos Bet prieð tai reikia þinoti, kà gaminti.
Manoma ir retrospektyviniai tyri- grieþto reþimo laboratorija, sritá? O gal ði sritis pasirinko Jus? Todël pirmiausia svarbu suvokti, kaip
mai parodë, jog ÞI virusas evoliucio- nes kiekvienas kraujo laðas
Gedimino Zemlicko nuotraukos
nuodamas galëjo ið beþdþioniø patek- gali uþkrësti atliekantá tyrimus
ti á þmogø. Ið Afrikos persimetë á ar gydantá personalà. Taigi sa-
Amerikos þemynà, o ið ten – á Euro- viveikla èia neleistina. Imuno-
pà. Bet tai prielaida, nors ir viena áti- logijos institutui tenka ben-
kinamiausiø hipoteziø. Tai gana tam- dradarbiauti su AIDS centru,
sus AIDS gyvavimo periodas, nes ið teikti jam informacijos, daly-
pradþiø neþinota, kokia tai liga, kas jos vauti konferencijose.
sukëlëjas, kokios sàlygos lemia ir pan. Þinomi ne tik þmoniø, bet ir
Visi tie etapai jau praeityje. Man gyvûnø ÞI virusai. Kaip tyrimø
atrodo, jog ir Lietuvos AIDS centras objektas, ðie virusai labai ádo-
dirba gana daug, kad ta informacija mûs ir dar nepakankamai pa-
apie ligà ir jos sukëlëjà pasiektø þmo- þinti. Pirmiausia tie virusai pa-
nes. Lygiai kaip ir prevencinës prie- keitë ligi tol vyravusià biologijos
monës turi bûti þinomos. Yra ir spe- dogmà: pasirodo, informacija
cialûs centrai, dalijantys sergantiems gali bûti perduodama ne tik ið
ðvirkðtus bei apsaugos priemones. DNR, bet ir ið RNR. Yra atskiri
Taèiau kalëjimuose ir kolonijose su- fermentai, kurie dalyvauja tuo-
sidariusi situacija, iðplitusi narkoma- se procesuose. Uþ reiðkinio at-
nija – tai jau ne imunologijos ir ne skleidimà – atvirkðtinæ transk-
mokslo, bet visai kita problema. Tai so- ripcijà – gauta Nobelio premi- Prieð mokslo institutø direktoriø posëdá prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas ir Biotechnologijos
cialinë, organizacinë, gal reþimo ir la- ja. Daug padaryta, bet lieka ir instituto direktorius habil. dr. Algimantas Pauliukonis
bai iðplitusio nusikalstamumo pro- daug neaiðkumø: kokie virusai,
blema. Jeigu kalëjimø kameros per- jø tipai, kokie subtipai? Ligi ðiol nelabai ir susimàstyda- làstelë apie tai suþino, t.y. kaip atpa-
pildytos, narkotikai lengvai patenka á O sprendþiant konkreèias AIDS vau, kaip èia atsitiko. Kai buvau as- þásta „svetimà“ molekulæ. Labai ádo-
kalëjimus, tai apie kà galima kalbëti. ir ÞIV problemas, be AIDS centro, pirantas, mano tema buvo leukoci- mus darinys làstelës pavirðiuje esan-
dalyvauja Sveikatos apsaugos ir Vi- tø tyrimai. Nagrinëjau, kaip leuko- tys receptoriai – su kuo làstelë gali sà-
Kaip tyrimø objektas, daus reikalø ministerijos. ziø atveju ávyksta tos leukeminës veikauti. Kaip ir visur biologijoje, yra
ÞI virusai labai ádomûs Jeigu teisingai supratau, tai Imuno- transformacijos. alternatyvos: jeigu vienu keliu signa-
Savotiðkai pamëgau limfocità, ka- las nepraeina, tai ieðko kitø keliø. Yra
logijos institutas per daug ir nesiverþia at-
Bet ar mokslas neturëtø daryti dides- likti konkreèius AIDS sukëlëjø tyrimo dangi tyrinëjimai daugiausia buvo su- ávairiø variantø, pvz., citokinai – mo-
nës átakos socialiniam gyvenimui? Gal ne darbus? sijæ su jø paþeidimu – limfoidine leu- lekuliniai làsteliø „kurjeriai“, kurie ir
konkretus imunologijos mokslas, bet vis Dar kartà norëèiau pakartoti, kad kemija. Kiekvienà limfocità po tris kar- stimuliuoja, ir slopina informacijos
dëlto. Beje, iðaiðkëjus nemaloniems, net- darbas su ÞIV yra pavojingas ir tam tus perþiûrëdavau, atlikdavau citofo- perneðimà, dalyvauja làsteliø
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258) 5
kooperacijos procesuose.
Apskritai, ádomus yra imuninio
Tarkime, ásibrëþëme rankà. Á pa-
þeistà vietà atvyksta „kariai“, kurie lo-
Mokiniø konferencija, skirta
Pranui Dovydaièiui
atpaþinimo, mechanizmas. Organiz- kalizuoja procesà. Kartais jie susitvar-
mas atpaþásta, kokia medþiaga pateko, ko patys, taèiau jeigu infekcija paten-
bet atpaþinimo bûdai gali bûti skirtin- ka á kraujà, paþeidþiama visa sistema.
gi. Pagrindinis imuninës sistemos uþ- Informacija apie paþeidimà, pateku-
davinys – apsaugoti organizmà, ir tos sias á organizmà bakterijas, virusus
apsaugos bûdai gali skirtis. Tarkime, tuojau pat perduodama toliau, ásijun-
Profesorius Pranas Dovydaitis
„ásibrovëlis“ susitiko su làstele, kuri já gia apsaugos mechanizmai. Pati sàvo-
gimë 1886 m. gruodþio 2 d., o
suardo. Tà „juodà“ darbà atlieka mak- ka imunologija – nuo lotyniðko þodþio
1942 m. lapkrièio 4 d. Sverdlovskio
rofagas. Taèiau gali bûti ir taip, kad tas immunis, t. y. laisvas.
kalëjime buvo suðaudytas. Tad 2001-
makrofagas tik perduoda informacijà Nuo ko laisvas?
ieji bei 2002-ieji – 115-osios gimimo
apie ásibrovëlá kitai làstelei, o pastaroji Kad ir nuo ligos sukëlëjo. Juk
ir 60-osios mirties metinës – jau su-
– dar kitai. Galø gale parengiamas gin- yra sàvoka diplomatinis imunitetas, t.
laukë dëmesio.
klas – antikûnas. Jei bus pakankamai y. diplomatinio atstovo asmens ne-
2002 m. kovo 15 d. konferencija
antikûnø, tai jie apsaugos organizmà. lieèiamybë.
neatsitiktinai vyko Èekiðkës vidurinëje
Kas vis dëlto labiau rûpi imunologui:
mokykloje. Pranas Dovydaitis kûrësi
Kuo ádomi imunologija organizmo imunitetas ar tie ásiverþëliai
ðalia esanèiame Paprieniø kaime, ið
ið iðorës, ligø sukëlëjai, kurie pakenkia
Tai ir yra vakcinacijos esmë – pa- kur 1941 m. buvo iðveþtas á Sibirà.
làstelei ar visam organizmui? Juk jeigu
rengti kovai antikûnus? Renginyje dalyvavo Prano Dovydaièio
imuninë sistema stipri, tai jokie ásiverþë-
Vakcinacija – tai organizmo apmo- broliø vaikai, profesoriaus vaikaitë Jo-
liai nebaisûs?
kymas pasigaminti antikûnø. Organiz- lanta Dovydaitytë (profesoriaus sû-
Stiprus organizmas sugeba apsi-
mas gauna maþà dozæ ligos sukëlëjø naus Vytauto vyriausioji dukra), tau-
ginti. Dël to ir kartoju, kad yra alter-
(arba nekenksmingà ligos sukëlëjà) – todailininkas Leonas Juozonis, þino-
natyvûs apsigynimo bûdai: jei defek- Jolanta Dovydaitytë mokyklai padovanojo senelio profesoriaus P. Dovydaièio portretà
ájungiami visi mechanizmai, bet orga- mas kraðtotyrininkas Antanas Vai-
tyvus vienas, tai informacija perduo-
nizmas susitvarko. Svarbiausias laimë- èius, Èekiðkës Ðvè. Trejybës baþnyèios
dama kitais bûdais. Ðtai ðiuos dalykus
jimas tas, kad lieka atminties làsteliø klebonas Vaidas Bartkus, dr. Aldona
ir nagrinëja imunologijos mokslas. Ir
klonai. Uþtenka ligos sukëlëjui vël pa- Vasiliauskienë, Èekiðkës seniûnijos at-
vyksta làsteliø, ávairiø molekuliø ben-
tekti á làstelæ – iðkart kyla stiprus atsa- stovai. Konferencijai vadovavo abitu-
dradarbiavimas, savireguliacija.
kas. Ðitaip làstelë apgina organizmà. rientë Erika Marèiulionytë. Perskai-
Be to, imuninë sistema yra ne bet
Tarkime, ákando pasiutæs ðuo. Kol tyti praneðimai Prano Dovydaièio ðei-
kokia, o integruota su nervø ir endok-
virusas þmogaus organizme dauginsis, ma (Aurelija Baèiûnaitë, 10 klasë),
rinine sistema. Visos trys sistemos vei-
reikia spëti ájungti apsauginius làsteliø Profesorius, mokslininkas, mokytojas
kia viena kità. Kai reklamuojant kokius
mechanizmus, kad jie aplenktø pasiut- (Virginija Maziliauskaitë, 10 kl.), Pra-
nors vaistus ar preparatus girdþiu kal-
ligës sukëlëjus. Ðtai èia vakcinacijos me- nas Dovydaitis ir Èekiðkë (Monika Bui-
bant, girdi, jø vartojimas pagerina imu-
tu ir susiformuoja imuninë atmintis – vydaitë, 10 kl.). Abiturientas Evaldas
ninæ sistemà, tai mane ima pyktis: tai
labai ádomus reiðkinys. Tuo ádomi ir Rutkauskas perskaitë ukrainieèio Kri-
neatsiejamos sistemos. Jeigu gerai jau-
imunologija – atpaþástamas antigenas. katuno laiðkà P. Dovydaièio artimie-
èiuosi, nëra dirgiklio, tai ir mano imu-
Antra, tai kooperatyvus procesas, ku- siems. Mokinius parengë istorijos
ninë sistema gerai funkcionuoja, nes
ris pasireiðkia ásitraukus atskiriems or- mokytoja Genovaitë Vaicekauskaitë.
susieta su visu þmogaus organizmu.
ganams, làstelëms ir molekulëms. Da- Reikia pastebëti, kad mokiniai suma-
lyvauja visa sistema. Treèia ypatybë: Bus daugiau niai pateikë ne tik jau þinomà medþia-
imuninës atminties fenomenas. Kalbëjosi Gediminas Zemlickas gà, bet sugebëjo rasti, uþraðyti ir á pra-
neðimà ápinti naujø duomenø. Ido- Paminklinis akmuo su memorialine lenta Pranui Dovydaièiui
miai, chronologiðkai pateikti pra-
LIETUVOS TEISËS neðimai, didþiausià dëmesá skiriant
profesoriaus ðeimai. Buvo pateikti
UNIVERSITETAS svarbiausi biografiniai faktai, graþiai
iðplëtota tema, atskleidþianti P. Dovy-
praneða, kad pasikeitë eksternës GIEDRËS LASTAUSKIENËS dak- daièio ryðius su Èekiðke. Praneðimus
taro disertacijos „TEISINËS SANKCIJOS KAIP TEISINIO TEKSTO apibendrino, prasmingà bei kruopðtø
ELEMENTAS IR TEISINIØ IMPERATYVØ GARANTAS“ (socialiniai mokiniø darbà teigiamai ávertino ðio
mokslai, teisë, 01 S) gynimo data. straipsnelio autorë, kalbëjusi tema Kai
kurie Prano Dovydaièio charakterio
Giedrë Lastauskienë daktaro disertacijà gins 2002 m. rugsëjo 30 d. bruoþai. Daug naujos dokumentinës
16 val., o ne birþelio 28 d. 16 val. (kaip buvo nurodyta Mokslo Lietuvos medþiagos spalvotø kopijø mokyklos
Nr. 10). bibliotekai padovanojo Rita Dovydai-
Doktorantûros studijø vedëja tytë-Dagienë. Jolanta Dovydaitytë mo-
kyklai padovanojo paèios nutapytà se-
nelio profesoriaus Prano Dovydaièio
VETERINARIJOS INSTITUTAS portretà. Mokyklos direktorius Algir-
das Ðiauèiulis tikisi, kad Èekiðkës vidu-
praneða, kad 2002 m. rugsëjo 5 d. 13 val Lietuvos veterinarijos aka- rinë mokykla bus pavadinta profeso-
Èekiðkës vidurinëje mokykloje vykusios konferencijos praneðëjos – bûsimosios
demijos Veterinarijos institute (Instituto g. 2, LT – 4230 Kaiðiadorys) riaus P. Dovydaièio vardu – tam dëta
mokslininkës, ið deðinës: konferencijos vedanèioji Erika Marèiulionytë, Aurelija
vyks atviras habilitacijos komiteto posëdis, kuriame dr. SAULIUS PET- daug pastangø. Atvykusieji aplankë Ve-
Balèiûnaitë, Virginija Maziliauskaitë ir Monika Buivydaitë
KEVIÈIUS gins habilituoto daktaro disertacijà „ANGLIAVANDENIØ ronikos Brokaitytës (1907 – 1974 09 05)
POVEIKIS KIAULIØ OESOPHAGOSTOMUM SPP. IR ASCARIS SU- kapà, prisiminta, kaip ji, tarnavusi pro- fesoriaus Prano Dovydaièio atmini- kyklinæ, o gal tai bus net Prano Dovy-
UM PARAZITØ INVAZIJAI“ (biomedicinos mokslai, veterinarinë me- fesoriaus ûkyje, suëmus Pranà Dovy- mà saugoja 2000 m. spalio 15 d. pa- daièio skaitymai. Apie tai ir kalbëjo
dicina, 12 B). daitá likosi saugoti, kas ámanoma, ðven- statytas paminklinis akmuo. mokyklos pedagogai ir sveèiai,
tai tikëdama, kad ðeimininkai sugráð, Tikimasi, kad ði pirmoji mokiniø dþiaugdamiesi prasmingu renginiu.
Habilitacijos komitetas: tad viskà turi rasti tvarkingai. konferencija Èekiðkëje sulauks atgar-
pirmininkas – prof. habil. dr. Algimantas MATUSEVIÈIUS (Lietu- Aplankyti ir Paprieniai, kur pro- sio – taps tradicinë, iðaugs á tarpmo- Dr. Aldona Vasiliauskienë
vos veterinarijos akademija, biomedicinos mokslai, veterinarinë medici- SKELBIAMAS VALDO ADAMKAUS 2002 METØ PREMIJOS KONKURSAS
na,12 B);
2002 metø birþelio 5 dienà sukanka deðimt metø, kai Rio de Þaneire vykusioje Jungtiniø Tautø konferen-
nariai: cijoje „Aplinka ir plëtra“ beveik visos pasaulio valstybës pritarë sprendimui keisti kiekvienos ðalies vystymo
prof. habil. dr. Justinas Antanas DOBILAS (Lietuvos veterinarijos raidos perspektyvas subalansuotosios ir tvarios plëtros link.
akademijos Veterinarijos institutas, biomedicinos mokslai, veterinarinë Ðiø metø rugsëjo mënesá Johanesburge (Pietø Afrikos Respublika) Jungtiniø Tautø organizuojamoje pa-
medicina,12 B); saulio valstybiø vadovø konferencijoje bus aptariami valstybiø pasiekimai ir problemos, kilusios rengiant ir ágy-
akad. habil. dr. Vytautas KONTRIMAVIÈIUS (Lietuvos mokslø aka- vendinant XXI amþiaus darbotvarkæ, bus priimta ir nauja veiksmø programa.
demija, biomedicinos mokslai, biologija, 01 B); Pats laikas paklausti: kà ðioje srityje nuveikë Lietuvos mokslininkai, valstybës tarnautojai, nevyriausybinës
prof. habil. dr. Þilvinas PADAIGA (Kauno medicinos universitetas, organizacijos, kas pasiekë svariausiø laimëjimø keièiant valstybës ir visuomenës poþiûrá á subalansuotàjà plëtrà.
biomedicinos mokslai, medicina, 07 B); Tad tradicinë Valdo Adamkaus premija 2002 metais bus skiriama uþ subalansuotosios plëtros politikos
prof. habil. dr. Aniolas SRUOGA (Ekologijos institutas, biomedici- rengimui ir ágyvendinimui skirtus mokslo, planavimo ir projektavimo bei visuomenës ðvietimo darbus. Ji gali
nos mokslai, biologija, 01 B); bûti skiriama asmenims, darbo grupëms ir nevyriausybinëms organizacijoms.
prof. habil. dr. Antanas VYÐNIAUSKAS (Lietuvos veterinarijos aka- Konkurso komisija kvieèia iki ðiø metø rugsëjo mënesio 15 dienos pateikti trumpus (iki 5 puslapiø apim-
demijos Veterinarijos institutas, biomedicinos mokslai, veterinarinë me- ties) atliktø darbø, projektø apraðymus ðiuo adresu:
dicina, 12 B); Valdo Adamkaus premijos Konkurso komisijai, Aplinkos ministerija, A. Jakðto g. 4/9, Vilnius LT-2694.
prof. habil. dr. Henrikas ÞILINSKAS (Lietuvos veterinarijos akade-
mija, biomedicinos mokslai, veterinarinë medicina, 12 B). Valdo Adamkaus premija bus áteikta 2002 m. spalio mënesá.
Konkurso komisija
Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos veterinarijos akademijos
ir Veterinarijos instituto bibliotekose. Papildoma informacija: Dalia Viðinskaitë, Prezidento patarëjo padëjëja, tel. (370 2) 66 41 56, faks.
Instituto direktorius dr. R. Mockeliûnas (370 2) 66 41 50, davisi@president.lt
6 2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Bibliofilai, racionalumas ir intuicija (2)
Pradþia Nr. 11
Kalbamës su þymiu bibliofili-
jos teoretiku, autografø rinkëju
prof. Viliu Petrickiu (Vili Petricki),
kuris yra Sankt Peterburgo mið-
kø technikos akademijos Kultû-
rologijos, sociologijos ir polito-
logijos katedros vedëjas ir Ru-
sijos mokslø akademijos Peter-
burgo mokslininkø namø Kny-
gos ir grafikos sekcijos pirminin-
kas. Kitaip tariant, Peterburgo
miesto vyriausiasis bibliofilas.
Monoteizmas skatino
kaupti bibliotekas
Akimirkai mëginkime ásivaizduoti:
Kas bûtø, jeigu nebûtø bibliofilijos… mokyti tikëjimo tiesø.
Tai neámanoma, negalëjo ir ne-
gali nebûti. Jeigu nebûtø bibliofilijos,
tai nebûtø ir visuomeniniø knygø
saugyklø. Pamëginkite ásivaizduoti:
tik atsiradus raðtui þmonija iðmoko
fiksuoti savo þinias ir perduoti ið kar-
tos á kartà. Sutinku, ir prieð tai buvo
vartotas virvës mazgø ar kitas pana-
ðus raðtas, pvz., kripta. Neabejoju,
kad pirmieji bibliotekø rinkëjai jau
puikiai suvokë raðto reikðmæ. Kitaip
ir bûti negalëjo. Privaèios bibliotekos
juk ir buvo pirmøjø vieðøjø bibliote-
kø pirmtakës – ir chronologiðkai, ir
genetiðkai. Juk kada prireikë steigti
visuomenines bibliotekas? Tik tada,
kai pradëjo kurtis pirmieji universi-
tetai. Reikëjo mokyti studentus.
Taèiau argi ne vienuolynai bu-
vo pirmieji taip pat ir knygø kaupë-
jai, bibliotekø kûrëjai? Europos uni-
versitetai juk ið vienuolynø perëmë
ir mokslo bei kultûros þidiniø vaid-
mená.
Þinoma, vienuolynø kultûra se-
nesnë, bet argi ne pagal tà patá princi-
pà buvo kuriama? Atsirasdavo pavie-
niø ðviesuoliø, kurie tas knygas rink-
davo, saugodavo, jø rinkiniø ir biblio-
tekø pagrindu iðaugo ir vienuolynø
bibliotekos. Savo praneðime kalbëjau
apie vienuolius knygø perraðinëtojus,
bibliotekø komplektuotojus, be kuriø
bibliofilijos istorija bûtø toli graþu ne
visa. Bet dar anksèiau, prieð vienuoly-
nus, knygas rinko, bibliotekas
kûrë valdovai. Galëtume pri-
siminti garsiàjà Romos imperato-
riaus Trajano bibliotekà, Asirijos ka-
raliaus Aðurbanipalo (669 – apie 633
pr. m. e.) , pagaliau Aleksandrijos,
Ptolomëjaus bibliotekas. Visa tai bu-
vo valdovø bibliotekos.
O Egipto þyniai? Argi jie nekaupë
ðventø manuskriptø?
Matote, iki monoteizmo, kol vy-
ravo daugiadievystë, Senovës Egip-
te kiekviena sritis turëjo savo dievus.
Panaðiai buvo Senovës Graikijoje ir
Senovës Romoje, todël ir to meto
ðventyklose nebuvo bibliotekø. Tik
atsiradus ir paplitus judaizmui, bu-
dizmui, krikðèionybei, pagaliau ir
santykinai jaunai musulmonø religi-
jai, prie ðventyklø, maldos namø bu-
vo pradëtos kaupti pirmiausia ðven-
tos knygos, skirtos religiniams ritu-
alams. Vëliau ëmë rastis ir mokymui
skirtø knygø, nes juk reikëjo þmones
Suvokti svetimà galima
priimant arba
atsistumiant
Tikriausiai sutiksite, jog esame uþ-
kietëjæ europocentristai. Tai atsispindi
net ir mûsø intelektualø veikloje. Ðtai
konkretus pavyzdys. Sudarydamas Ri-
èardo de Bery knygos Philobiblonas
bibliografijà mûsø gerbiamas prof. Do-
mas Kaunas iðsiuntinëjo laiðkus á þy-
miausias Europos ðaliø bibliotekas, ið-
skyrus musulmoniðkàjà Albanijà. Ne-
rado reikalo siøsti paklausimø ir á Azi-
jos valstybiø bibliotekas, kadangi nesi-
tikëjo, jog tose ðalyse gali bûti já domi-
nanèios su R. de Bery knyga susijusios
informacijos. Prof. D. Kaunas savo po-
þiûrá pagrindþia tuo, kad Kinija, Viet-
namas, Japonija, abi Korëjos ar Indo-
nezija bei Indija – tai kitø religijø ðalys,
Dailininkas kolekcininkas Kazys Varnelis savo muziejuje su lankytojais
tad jas vargu ar bûtø sudominæs ir
R. de Bery Philobiblonas, krikðèionið-
kosios Vakarø kultûros ðedevras. O
kaip Jums atrodo? Ar tikrai japonai, in-
dai bûtø abejingi tokiam viduramþiø Eu-
ropos kultûros paminklui kaip Philo-
biblonas?
Ðiuo atveju drásèiau polemizuoti
su savo gerbiamuoju kolega Domu
Kaunu. Ðtai japonai yra nepaprastai
imlûs bet kokioms pasaulio, taip pat
ir Vakarø naujovëms. Japonijos eko-
nomika ir kultûra remiasi labai tvir-
tomis, beveik nepajudinamomis tra-
dicijomis ir nepaprastai imliu ir spar-
Sankt Peterburgo miesto vyriausiasis bibliofilas prof. Vilis Petrickis (deðinëje) bendrauja su prof. Domu Kaunu ir
Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojomis Irena Jackevièiene ir Alma Braziûniene
èiu naujoviø ásisavinimu. Japonai
puikiai paþásta Europos kultûrà. Ma-
ne daþnai aplanko Japonijos moks-
lininkai, kurie domisi ir tyrinëja
F. Dostojevská ar L. Tolstojø (tai vi-
siðkai suprantama), bet jie domisi ir
Nikolajumi Leskovu, Ivanovu-Ra-
zumniku ir kitais literatais. Japonø
dëmesys Rièardui de Bery taip pat la-
bai didelis ir jie nëra ðio kultûros reið-
kinio nuoðalëje.
Panaðaus lygmens knygø bûta ir
Senovës Graikijoje, bet R. de Bery
Philobiblone pirmà kartà sistemiðkai
apraðë bibliofilijà, pateikë jos santyká
su knyga ir knygos reikðme. Pagaliau
Philobiblone aptariamas senos ir nau-
jos knygos santykis, kokie veiksniai
nulemia knygos vietà ir reikðmæ vi-
suomenëje. Ðiuolaikiðkos knygotyros,
bibliotekininkystës bei bibliofilijos
uþuomazgos pateiktos toje nedide-
lëje knygelëje (tiesa, lietuviai tà vei-
kalà sugebëjo iðleisti kaip labai soli-
dþià knygà).
Gráþtu prie pateikto klausimo.
Tradicinës Azijos, Afrikos kultûros
gerokai senesnës uþ daugelá Euro-
pos kultûrø. Antai budizmas yra se-
niausia ið didþiøjø religijø planetoje.
Visø monoteistiniø religijø centre yra
þmogus, o budizmo ir kai kuriø kitø
seniausiø religijø centre yra þmogus
ir visa, kas gyva. Todël Europoje
mums niekaip ir nepavyksta iðbristi
ir ekologinës krizës, o Azijos ðalyse
juk gerbiamos visos gyvybës for-
mos – ir tai, kas ðliauþioja, ir kas
skraido, ir visa, kas juda. Tos gilios ir
labai rimtos tradicijos ne visada pa-
deda suvokti ir perimti daug ádo-
maus ið Europos tradicijø. Kad ir se-
novës indø kultûrai, kuri beveik pa-
siekë mûsø laikus, sunku, pavyzdþiui,
priimti Vakarø poþiûrá á knygà. Indø
kultûroje santykis su knyga kiek ki-
toks, todël visai galimas dalykas, kad
Indijoje ar Indonezijoje Rièardo de
Bery knyga susilauks maþesnio dëme-
sio negu Japonijoje. Visa tai labai
priklauso nuo kiekvienos nacionali-
nës kultûros specifikos, nes vis dël-
to egzistuoja labai dideli skirtumai
tarp Rytø ir Vakarø.
Beje, Lietuvoje 1984 ar 1985 m.
dalyvavau labai ádomioje konferen-
cijoje, kuri buvo skirta Rytø ir Vaka-
rø santykiams. Kaip tik ðie klausimai,
kuriuos dabar prisiminëme, buvo
nagrinëjami ir toje konferencijoje:
kokiuose Rytø regionuose ir kaip ási-
savinama Vakarø kultûra. Ir prieðin-
gai: kaip Vakarø Europa priima kad
ir budizmo tradicijas (dabar tai ma-
dinga visose Europos valstybëse).
Taigi kultûros tradicijos susipina, ta-
èiau visa tai priklauso nuo kiekvienos
nacionalinës kultûros specifikos. Ja-
ponai sugeba Vakarø pasaulio nau-
joves labai sparèiai ir giliai ásisavinti,
o kitos kultûros tas paèias vertybes
perima nuo jø atsispirdamos.
Gyvename kosminiame
laive
Dabar madinga mestis á Rytø reli-
gijas, mistikà. Ar tas blaðkymasis toks
jau nekaltas? Juk pratina tenkintis pa-
virðutiniðkumu, iðoriðku, kitaip tariant,
banaliu svetimos religijos ir kultûros su-
vokimu. Þmogui, kuris lengva ranka at-
sisako savo ðaknø, ryðio su savàja kul-
tûra ir tradicijomis, juk tai akivaizdi ne-
tektis, o atradimai labai abejotini. Bet
gal Jûsø poþiûris kitoks?
Kasdieniðkai màstant, esate visið-
kai teisus. Taèiau dabarties globalioji
problema ta, kad mes anksèiau ar vë-
liau suvoksime, jog gyvename viena-
me ir labai nedideliame kosminiame
laive, kurio vardas – Þemë. Ðio kos-
minio laivo tyko daugybë pavojø, o
Gedimino Zemlicko nuotraukos
treèiasis pasaulinis karas – vienas ið jø.
Globaliø ekologiniø katastrofø pasek-
mës nenusakomos: vienas ið planetos
plauèiø – pasaulinis vandenynas bai-
gia normaliai funkcionuoti, kitas pla-
netos plautis – pasauliniai miðkai taip
pat jau normaliai nedirba.
Vertinant nekasdienës sàmonës
lygmeniu, niekada nacionalinës kul-
tûros, net ir paèios maþiausios, ne-
praras savo specifiðkumo, originalu-
mo. Net jeigu visi ir suvoksime esà
vieno kosminio laivo keleiviai. Taèiau
neabejoju, kad ateis supratimas, kad
tautø ir religijø kivirèai kenkia visiems.
Tegu gyvuoja katalikybë, staèiatikybë,
budizmas, islamas ir visos kitos pa-
saulio religijos. Tegu þmonës laikosi
savo religijø, bet tai joks pretekstas
nesutarimams. Kivirèai tarp tautø
kelia grësmæ apskritai þmonijos eg-
zistavimui.
Norëjau paklausti ne visai apie tai.
Sutinku, kad per maþai domimës pasau-
lio kultûromis, prastokai jas paþástame,
gal nenujauèiame, kaip jos galëtø pra-
turtinti ir mûsø kultûrà. Pagaliau juk nie-
ko nëra pavojingesnio nacionalinei kul-
tûrai kaip uþdarumas. Visa taip. Taèiau
mestis á svetimas religijas, mano galva,
reiðkia pirmiausia viena – tai nepasiten-
kinimo savo sociumu iðraiðka, mëgini-
mas pabëgti nuo savo aplinkos, o gal ir
nuo savæs paties. Bet ar svetimi dievai,
kad ir kokie geri jie bûtø, atves á trokð-
tamà ir geidþiamà dvasios bûvá? Ar tai
ne saviapgaulë?
Pirmiausia tai mada, o kiekviena
mada yra laikinas, praeinantis daly-
kas. Mane labiau jaudina globalios
ðiuolaikiniø nacionaliniø ir pasauli-
niø kultûrø problemos.
Be dailininko
nëra knygos
Gerbiamasis Profesoriau, kai kal-
bame apie bibliofilijà, tai vis daugiau mi-
nime raðytojus, jø autografus ir pan. Tai-
gi plunksnos brolija groja pirmaisiais
smuikais. Taèiau ar tokiu bûdu nesu-
menkinamas dailininko iliustruotojo
vaidmuo kuriant knygà?
Be dailininko nëra knygos, nes
dailininkas ir kuria jos iðoriná vaizdà.
Genialûs dailininkai giliai perskaito
raðytojà, apipavidalina jo kûriná. Tai
labai svarbu. Neatsitiktinai daugelis
bibliofilø pasirenka savo kolekciona-
vimo pagrindu iliustruotà knygà. Ðtai
man teko su bibliofilijai skirtos
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
konferencijos Vilniuje dalyviais lan-
kytis dailininko Kazio Varnelio mu-
ziejuje. Jis turi surinkæs nuostabià ko-
lekcijà ir puikiai iliustruotø knygø. Jas
apipavidalino þymiausi pasaulio dai-
lininkai. Ir tai, kartoju, labai svarbi
bibliofilø rinkiniø dalis. Todël atsakau
á Jûsø pateiktà klausimà: bibliofilijo-
je dailininkas nediskriminuojamas,
netgi prieðingai. Esu ásitikinæs, kad la-
bai svarbios yra tos bibliofilijos kryp-
tys, kai kartu renkama ir su knyga su-
sijusi medþiaga (ïðèêíèæíûé ìàòå-
ðèàë): graviûra, ekslibrisai, ávairûs
ádomûs ruoðiniai (çàãîòîâêè), kny-
gos iliustravimo variantai. Taigi bib-
liofilø meile geriems dailininkams
abejoti nereikëtø.
Gal tai, kà pasakëte apie dailininko
reikðmæ kuriant knygà, galëtume iðplës-
ti ir á knygos gamybos technologijos sri-
tá? Tai ypaè ryðku kalbant apie senàsias
knygas, nes juk labai didelæ reikðmæ ka-
daise turëjo knygø áriðëjai, apkaustø ga-
mintojai, knygos iliustruotojai (gal jie
kitaip vadinosi, pvz., tà darbà galëjo at-
likti ir juvelyrai, dirbantys su brangiai-
siais metalais ir brangakmeniais). Þi-
noma, èia mintyje turiu praeities kara-
liðkøjø bibliotekø knygø meninius api-
pavidalintojus.
Keièiasi knygos gamybos technolo-
gijos, bet ar labai ðiandien tuo domimës?
Nebent bibliofilai, nors ir tai abejotina.
Tikriausiai viduramþiais naudoti klijai
Prof. Viliui Petrickiui didelá áspûdá padarë dailininko Kazio Varnelio muziejaus ekspozicija
ar daþai taps bibliofilø tyrinëjimø objektu
greièiau negu ðiuolaikiniø technologijø
maðinizuoti ir kompiuterizuoti procesai.
Manau, kad senovës knygoms naudo-
tas popierius, to popieriaus gamybos
technologijos, vandenþenkliai bibliofilus
turëtø ypaè dominti, bet juk ne dabarti-
nis popierius – ar jis bûtø suomiðkas,
ðvediðkas ar kareliðkas. O gal kai ko ir
nesuprantu keistokame bibliofilø pomë-
giø pasaulyje?
Ðá kartà esate visiðkai teisus, ir ðtai
dël ko. Galime kalbëti apie du kny-
gos apraðymo bûdus. Pirmasis – bib-
liografinis, kai iðvardijama autorius,
leidykla, puslapiø skaièius, knygos
formatas ir t. t. Antrasis bûdas – bib-
liofilinis, kuris skiriasi nuo biblio-
grafinio tuo, kad nurodoma popie-
riaus kokybë, vandenþenkliai, áriðimo
autorius ir visi tie dalykai, apie ku-
riuos ir pasakëte.
Pagaliau yra atskira bibliofilijos
rûðis, kai renkami knygø áriðimai. Ðtai
dailininkas Kazys Varnelis ðiuo po-
þiûriu mums pateikia tiesiog neátikë-
tinai puikiø pavyzdþiø. Apskritai Lie-
tuvà galima vadinti laiminga ðalimi,
nes K. Varnelio rinkiniai, kurie atke-
liavo á Lietuvà, – tai bibliofilijos po-
þiûriu pati nuostabiausia kolekcija.
Að net nesiryþèiau ðio turto áver-
tinti materialiais dydþiais. Pagaliau
ðiuo atveju svarbu juk ne materiali
vertë, o tai, kad tie dalykai kolek-
cionuojami pagal individualø sko-
ná ir su nepaprastai didele meni-
ne nuovoka.
Dabar dël knygos áriðimo me-
no. Juk ir dailininkas K. Varnelis,
pastebëjote, turi surinkæs ne tik
XVI-XIX a. knygø, bet ir turi pui-
kiø ðiuolaikiniø lietuviðkos knygos
leidybos pavyzdþiø. Tarp jø rasime
ir odiniais virðeliais bei su puikio-
mis iliustracijomis. Toje kolekcijoje
teko matyti ir Petro Cvirkos leidi-
ná, kurio áriðimas tiesiog puikus, o
iliustracijos tiesiog kvapà uþima. O
juk tai bene 1998 m. leidinys.
Galiu pasakyti, kad Sankt Pe-
terburge dar turime knygø áriðëjø,
kurie sugeba unikaliai áriðti. Savo
mieste turime ir dirbtuvæ, kurioje
naudojamos dar J. Gutenbergo
laikø knygø gamybos, áriðimo ir
meninio apipavidalinimo staklës. To-
je dirbtuvëje gaminamos knygos uni-
kaliais odos virðeliais ir metaliniais
apkaustais, kurie papuoðiami bran-
gakmeniais.
Kas daþniausiai tas knygas perka?
Suprantama, jog tos knygos kai-
nuoja nuo trijø iki keliø deðimèiø
tûkstanèiø JAV doleriø, o jas perka
daþniausiai uþsienieèiai.
Ir taip ið Rusijos iðveþamos unika-
lios vertybës. Ar Jums, kaip bibliofilui,
ðirdies dël to neskauda?
Þinote, paguodþia tai, kad leidë-
jas yra pasiturintis þmogus ir papras-
tai gamina ne vienà unikalià knygà,
o tris. Vienà dovanoja valstybinei Er-
mitaþo bibliotekai, o kitࠖ Rusijos
nacionalinei bibliotekai. Taigi tos uni-
kalios knygos lieka ir Rusijoje – kaip
unikalûs knygos paminklai.
Bibliofilai ir valstybiø
sienos
Ar valstybiø sienos trukdo plëtotis
bibliofilijai, gal tai kliûtis tarptautiniam
bendradarbiavimui? O gal bibliofilams
valstybiø sienos neegzistuoja?
Ið tiesø bibliofilams valstybiø sie-
nos neegzistuoja, su tokia nuomone
galëèiau sutikti. Europa jungiasi,
Ðengeno sutartis gerokai palengvina
galimybes bibliofilams lankytis ávairiø
ðaliø renginiuose. Labai svarbu ir tai,
jog gyvuoja Tarptautinë bibliofilø
asociacija (Association Internationale
de Bibliophilie), kurios bûstinë yra Pa-
ryþiuje. Ji kasmet rengia savo kolok-
viumus ir suvaþiavimus skirtingose
valstybëse ir net þemynuose. Tie ren-
Rusijos nacionalinei bibliotekai timà. Tik tokiu bûdu galima kovo- kianèios perkrovos labai didelës, bet
prof. Vilio Petrickio padovanotas rankraðèiø ti su baisiu fanatizmu ir tamsumu. puikiai organizuota bûtybë – þmogus
kolekcijos katalogas (1998 m.) Arabø pasaulyje ne visada tai bu- turi bûti aukðèiau uþ visus demonus.
giniai yra vykæ ne tik Europoje, bet ir apie tai ir samprotauju savo eilërað- logo, nuomonë.
Azijoje, Amerikoje, net Australijoje. èiø knygoje.
Suprantama, jog tie renginiai tampa
didele ðvente ir tai ðaliai, á kurià su-
vaþiuoja pasaulio bibliofilai: vyksta
ádomios parodos, iðleidþiami jø ka-
talogai. Todël ir tvirtinu, kad bent
ðiuo metu bibliofilijai valstybiø sienos
neegzistuoja. Ir tai labai svarbu kal-
bant apie tai, apie kà jau buvome uþ-
siminæ: þmonija turi pasijusti esanti
vieno kosminio laivo ekipaþas. Juk
kas sudaro pasaulá? Savitos ir labai
ávairios tautos. Visa, kas tose nacio-
nalinëse kultûrose yra geriausia,
reikðmingiausia, ir tampa pasaulio
kultûros dalimi.
Taèiau pasaulio realijos kelia ne tik
pasigërëjimà. Vargu ar galima pamirð-
ti, kaip talibai sprogdino unikalias Bu-
dos skulptûras. Toks nepakantumas ki-
tai religijai, kultûrai kelia didþiulæ grës-
mæ ir knygoms. Juk vertingiausiø knygø
buvo sunaikinta ne tik per gaisrus ir ka-
rus, bet ir taikos metais, kai neþabotas
fanatizmas iðliedavo savo átûþá ant kny-
gø, kaip svetimos ideologijos, religijos ir
kultûros simbolio. Panaðiø dvasios pa-
krikimø metu apie tø knygø bendraþmo-
giðkà ir pasaulinæ reikðmæ niekas në ne-
susimàstydavo. Jûs, kultûros þmogus,
tikriausiai filosofiðkai pritarsite: deja,
þmonijos istorijoje taip buvo, taip vyks-
ta ir niekas negali paneigti, kad taip ne-
bus ir ateityje.
Ðiuos faktus primindamas Jûs tik
dar kartà patvirtinate mano pasaky-
tø þodþiø teisingumà. Tai, kà talibai
padarë su unikaliomis Budos skulp-
tûromis, kuriø amþius siekë kelis
tûkstantmeèius ir kurios buvo pasau-
7
linë þmonijos vertybë, – tai ðiuolai- buvo minimas krikðèionybës jubilie-
kinës kultûros vëþio auglys. Ir visa jus. Juk krikðèioniðkieji Dievo ása-
tai neturi nieko bendro su islamo kymai – neþudyk, nevok, nesvetim-
religija, kadangi kiekviena Korano moteriauk… Bet paèioje þmogaus
sura prasideda tvirtinimu, jog þmo- prigimtyje, matyt, yra ádëta kaþkas,
gus privalo bûti nuoðirdus. Baisius kas já kartais nukreipia nuo bendrø
barbarizmo aktus vykdë vienos ið elgesio taisykliø. Pagaliau juk þmo-
islamo atðakos – karingojo islamiz- gus – biologinë ir socialinë bûtybë
mo – atstovai. Tai neperspektyvi at- ir gerai, jeigu vyrauja socialinis pri-
ðaka, nes jà propaguoja tipiðki vi- matas. Kaip teigë Sigmuntas Freu-
duramþiø þmonës, gyvenantys ne- das, nesàmoninga ir pasàmoninga
apsakomai sunkiomis ir primity- áveikia cenzûrà, prasiverþia á sàmo-
viomis sàlygomis. Juk jie tikriausiai næ ir kartais diktuoja poelgius, ku-
net neþino, kas yra soties jausmas. riuos logiðkai paaiðkinti bûna ne-
Fanatizmà ir gimdo tos baisios gy- ámanoma.
venimo sàlygos. Matau vienintelæ Pagaliau ir mûsø gyvenimas – dide-
iðeitá: pasaulio bendrija turi ben- lis tempas, nuolatinës psichikos perkro-
dromis pastangomis spræsti tas vos, ko gero, stimuliuoja tø þmogaus pa-
problemas, vienodinti ávairiø pa- sàmoningø, gaivaliðkø pradø proverþius.
saulio regionø gyvenimo lygá, ar- Pabunda demonai.
tinti kultûras ir tarpusavio supra- Ið tiesø þmogaus psichikà vei-
vo ir ateityje neturëtø bûti. Beje, Tokia mano, kaip filosofo ir kultûro-
Ðtai 2000 m. visame pasaulyje Bus daugiau
ÐIAULIØ UNIVERSITETAS
praneða, kad 2002 m. spalio 4 d. 10.30 val. Ðiauliø universitete (Vi-
ðinskio g. 25, Ðiauliai) 220 auditorijoje ávyks ÐU doktorantûros komite-
to posëdis, kuriame STEFANIJA ALIÐAUSKIENË vieðai gins sociali-
niø mokslø (edukologija) daktaro disertacijà tema „ANKSTYVOSIOS
REABILITACIJOS TARNYBØ VEIKLOS OPTIMIZAVIMAS, KON-
STRUOJANT BENDRADARBIAVIMO SU ÐEIMA MODELÁ“.
Doktorantûros komitetas:
pirmininkas ir darbo vadovas – Rusijos pedagoginiø ir socialiniø
mokslø akademijos akademikas, prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS
(Ðiauliø universitetas, socialiniai m., psichologija, 06 S);
nariai:
prof. habil. dr. Vanda ARAMAVIÈIÛTË (Vilniaus universitetas, so-
cialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Elvyra GRINIENË (Lietuvos kûno kultûros akade-
mija, biomedicinos mokslai, medicina, 07 B);
prof. habil. dr. Juozas VAITKEVIÈIUS (Vilniaus pedagoginis uni-
versitetas, socialiniai m., edukologija, 07 S);
doc. dr. Regina IVOÐKUVIENË (Ðiauliø universitetas, socialiniai
mokslai, edukologija, 07 S).
Oponentai:
Rusijos ugdymo akademijos uþsienio narys, prof. habil. dr. Vladas
RAJECKAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, edu-
kologija, 07 S);
doc. dr. Elvyra GIEDRAITIENË (Klaipëdos universitetas, sociali-
niai mokslai, edukologija, 07 S).
*****
praneða, kad 2002 m. spalio 4 d. 14 val. Ðiauliø universitete (Viðins-
kio g. 25, Ðiauliai) 220 auditorijoje ávyks ÐU doktorantûros komiteto po-
sëdis, kuriame LIUDA RADZEVIÈIENË vieðai gins socialiniø mokslø
(edukologija) daktaro disertacijà tema „KÛDIKIØ NAMØ AUKLËTI-
NIØ EMOCIJØ PLËTOTË EDUKACINËJE APLINKOJE“.
Doktorantûros komitetas:
pirmininkas ir darbo vadovas – Rusijos pedagoginiø ir socialiniø
mokslø akademijos akademikas, prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS
(Ðiauliø universitetas, socialiniai m., psichologija, 06 S);
nariai:
prof. habil. dr. Vanda ARAMAVIÈIÛTË (Vilniaus universitetas, so-
cialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Elvyra GRINIENË (Lietuvos kûno kultûros akade-
mija, biomedicinos mokslai, medicina, 07 B);
prof. habil. dr. Juozas VAITKEVIÈIUS (Vilniaus pedagoginis uni-
versitetas, socialiniai m., edukologija, 07 S);
doc. dr. Livija Cecilija MONDEIKIENË (Ðiauliø universitetas, so-
cialiniai mokslai, edukologija, 07 S).
Oponentai:
Rusijos ugdymo akademijos uþsienio narys, prof. habil. dr. Vladas
RAJECKAS (Vilniaus pedagoginis universitetas, socialiniai mokslai, edu-
kologija, 07 S);
doc. dr. Gediminas NAVAITIS (Lietuvos teisës universitetas, socia-
liniai mokslai, psichologija, 06 S).
Su disertacijomis galima susipaþinti Lietuvos nacionalinëje M. Maþ-
vydo bei Ðiauliø universiteto bibliotekose.
Rektorius
8 ÞINIØ EKONOMIKA 2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)

Palankus metas diegti

Gedimino Zemlicko nuotraukos

mobilaus interneto paslaugas
Birþelio 3 d. LR Seimo rûmø konferencijø salëje vykusio Þiniø ekonomikos forumo renginyje
Mobilaus interneto vystymasis. Japonijos patirtis 2002 Þiniø visuomenës tarybos prie LR
Prezidento pirmininkas, Seimo narys Andrius Kubilius pareiðkë, jog kiekviena ðalis privalo turëti
dideles ambicijas ir Lietuva neturi bûti jokia iðimtis. Kad tokioms ambicijoms esama ir tam tikro
realaus pagrindo, iðgirdome ir ið Þiniø ekonomikos forumo Tarybos pirmininko Dariaus Masionio,
kuris teigë, jog Lietuvoje bræsta dideli pokyèiai: skaièiuojame paskutines savaites, kai mobiliojo
ryðio naudotojø skaièius ðalyje pralenks fiksuoto ryðio abonentø skaièiø, atsiveria naujos
galimybës taikyti bevielio interneto technologijas. Ðie pokyèiai suteiks realø pagrindà kokybiniam
telekomunikacijø plëtros ðuoliui Lietuvoje. Todël ir sveèio ið Tekanèios saulës ðalies p. Atsuhiko
Ohkita, kompanijos Ericsson Nippon rinkos analizës specialisto, praneðimas apie Japonijos patirtá
Þiniø visuomenës tarybos prie LR Prezidento pirmininkas Seimo narys
mobilaus ryðio naudojimo srityje yra labai laiku. Ið 127 mln. Japonijos gyventojø 55 proc. naudojasi Andrius Kubilius ir Þiniø ekonomikos forumo tarybos pirmininkas, UAB Bitë GSM
mobiliuoju ryðiu, net 35 mln. japonø gauna mobiliojo interneto paslaugas. generalinis direktorius bei valdybos pirmininkas Darius Masionis
Po renginio á Mokslo Lietuvos atstovo klausimus maloniai sutiko atsakyti Þiniø ekonomikos
forumo Tarybos pirmininkas Darius Masionis, kuris yra UAB Bitë GSM generalinis direktorius tetø klausimo. Ðiuo metu plëtoja- ka rinka, o fiksuoto ryðio srityje ðian-
bei valdybos pirmininkas. si nacionalinio susitarimo proce- dien vis dar turime monopolá. Mo-
sas, kuriame dalyvauja pagrindinës nopolis suteikia iðskirtines teises,
politinës partijos ir nemaþai ávai- kuriomis galima efektyviai pasinau-
Þiniø plëtotei reikia potencialà. Tai gali padaryti tik at- temos, valstybës valdymo pertvarkos. riø asociacijø, tarp jø Þiniø ekono- doti, taèiau ámonë turi maþesnes ga-
vira visuomenë, kuri gali laisvai pri- Kas yra ta varomoji jëga, kuri ir mikos forumas, Lietuvos pramoni- limybes ágyti lankstumo, iðmokti nu-
atviros visuomenës eiti prie informacijos ir ja keistis turëtø veikti mûsø tolesnæ plëtrà? Ar tai ninkø konfederacija, ðalies profe- spëti savo vartotojø poreikius bei jø
Koká áspûdá Jums paèiam padarë per fiksuotà ar mobiløjá internetà. uþsienio kapitalas, investicijos, kuriø sinës sàjungos, Lietuvos aukðtøjø reakcijà á vienus ar kitus veiksmus.
Ericsson Nippon atstovo p. Atsuhiko Tokiu bûdu spartëja ir ekonomikos mums taip stinga? O gal tai auganèios mokyklø rektoriø konferencija. Vi- Be abejo, tai daro átakà tolesnei fik-
Ohkita praneðimas, skirtas mobilaus plëtra ðalyje. pramonës poreikiai? Pagaliau gal ne- sos ðios organizacijos pradeda vie- suoto ryðio plëtotei.
interneto plëtrai? Kaip tà informacijà pasotinamas vartotojø godumas gauti nodai suvokti, kokie ðiandien tu- Taèiau net ir tokià ligi ðiol nepaju-
vertinate Bitës GSM poþiûriu? Aukðtosios vis geresniø, tobulesniø paslaugø, nes rëtø bûti ðalies nacionaliniai priori- dinamà monopolijà kaip Lietuvos te-
Manau, kad ðis renginys yra svar-
bus – supaþindino Lietuvos visuo-
technologijos turi tapti já reikia tenkinti? tetai, o tai yra itin svarbi tolesnio lekomas juk galima pajudinti?
Daug pasieksime sujungæ verslà progreso sàlyga. Nereikës ir judinti, kadangi atei-
menæ su paskutinëmis þiniomis apie veiklos varikliu ir þinias. Manau, kad ðiandien svar- nant naujoms technologijoms mobi-
mobilaus interneto plëtrà tokioje ið- Kokios didþiausios kliûtys ðiuo me- biausias mûsø kapitalas – tai þmogið- Fiksuotas ryðys lieji operatoriai netrukus galës teikti
sivysèiusioje ðalyje kaip Japonija.
Þiûrint ið Bitës perspektyvos, ðian-
tu iðkyla kalbant apie ðiø tikslø ágyven- kasis potencialas. Mûsø þmonës yra pralaimi konkurencinæ lygiai tokias paèias paslaugas, tik nau-
dinimà? svarbiausia ðalies gyvybinë jëga. Turi- dodami alternatyvias technologijas.
dien sveèio pristatytos idëjos mums Labai svarbu numatyti ateities me juos aprûpinti þiniomis. Bet þinios
kovà
nëra labai naujos. Bitë GSM yra tarp- turi bûti diegiamos ne vien dël iðsila- Norëèiau Jûsø paklausti ir kaip Ateitis sietina su
tautinës ámoniø grupës narë, jos spe- vinusiø þmoniø – to per maþa. Þinios mobilaus ryðio bendrovës vadovo: mobilaus ryðio
cialistai nuolat dalijasi sukaupta pa- turi bûti kuo naudingiau pritaikytos, kokie bus mobiliojo ryðio ámoniø
tirtimi, be to, mûsø darbuotojai da- pvz., kad ir verslo poreikiams, kad santykiai su Lietuvos telekomu? technologijomis
lyvauja tarptautiniuose seminaruo- pradëtø teikti praktinæ naudà. Visi suras vietà po saule. Ne- Kai pamatai itin plaèià Ericsson
se ir konferencijose. Kalbamës Lietuvos Respublikos abejoju, kad á Lietuvà ateis tos pa- Nippon siûlomø mobilaus ryðio pa-
Taèiau atstumas tarp to, kas tele- Seimo III rûmuose, todël knieti ðtai ko èios tendencijos, kurias stebime ir slaugø skalæ, tai nejuèia pagalvoji: ka-
komunikacijø srityje naudojama Japo- paklausti: kaip ðias mintis, nuostatas kitose ðalyse. Ten informacijos da visa tai turësime Lietuvoje? Nejaugi
nijoje ir kokiomis priemonëmis dispo- priima valdþios struktûros, su kurio- srautai ir didþioji dalis paslaugø po 4 metø, nes, kaip sakote, maþdaug
nuojama mûsø ðalyje, gana didelis? mis Jums, kaip kompanijos generali- pamaþu pereina prie mobilaus ry- tiek ðiandien atsiliekame mobilaus ry-
Nuo Japonijos ðioje srityje atsi- niam direktoriui ir valdybos pirminin- ðio. Tai neiðvengiama. Akivaizdþiai ðio technologijø srityje?
liekame 4-5 metais. Taèiau ðtai kas kui, juk daþnai tenka turëti reikalø? Ki- matome, kad ir mûsø ðalyje vyks- Visa tai, kà matëme paskaitoje,
ádomu: Japonijoje mobilaus interne- taip tariant, kaip asociacijos Þiniø ta panaðûs procesai: per paskuti- net ir Japonijoje dar nëra visuotinio
to paslaugos populiarios tapo dël ekonomikos forumas vadovams seka- nius du ketvirèius fiksuoto ryðio naudojimo dalykai. Japonijoje 127
to, kad nebuvo labai paplitusios fik- mln. gyventojø tenka 100 tûkst. mo-
suoto interneto paslaugø. Lietuvo- biliø videotelefonø. Taigi dar ne itin
je turime panaðià situacijà ir geras Kompanijos Ericsson Nippon rinkos daug. Manau, 4-5 metus teks pa-
galimybes ja pasinaudoti – yra visos analizës specialistas Atsuhiko Ohkita laukti ir Lietuvoje, kol matysime kaþ-
sàlygos teikti daugelá paslaugø mo- pasakoja apie naujausias mobiliojo kà panaðaus.
biliaisiais telefonais ir ðitaip plëtoti interneto paslaugas Japonijoje Bet tai dar nereiðkia, kad paslau-
mobiløjá internetà. gos Lietuvoje netobulëja. Kaip tik at-
Suprantu, kad jûsø, t. y. telekomu- prioritetus ir jø laikytis. virkðèiai. Ðiuo metu turimomis tech-
nikacijø kompanijos, galimybës sieja- Mintyje turite telekomunikacijø sri- nologijomis mes galime pasiûlyti vi-
si su mûsø, kitaip tariant, vartotojø ga- ties prioritetus? sa, ko reikia rinkai. Geras pavyzdys
limybëmis. Kaip ðiandien yra: ar var- Ne, kalbu apie valstybës priori- yra GPRS technologijos pagrindu
totojas telekomunikacijø firmoms nuo- tetus. Dël jø bûtina susitarti, jeigu kuriamos paslaugos, kuriø potencia-
lat kelia vis naujus reikalavimus, ku- norime siekti „tigro ðuolio“, apie las dar tik pradedamas iðnaudoti.
riuos belieka tik ágyvendinti, o gal yra kurá daþnai girdime kalbant Þiniø Ar ámanoma prognozuoti kad ir
kitaip ir kompanijos turi tokià perspek- ekonomikos forumø metu. Mûsø mobilaus ryðio paslaugø poreiká at-
tyvià strategijà, kad sugeba vartotojams asociacija Þiniø ekonomikos foru- eityje? Tikriausiai sutiksite, kad
tiesiog ápirðti, primesti patrauklias pa- mas turi labai aiðkià vizijà ir þino, ko prieð penkerius metus nelabai kas
slaugas, vartotojas ápranta ir be jø ne- nori: bûtina ið pradþiø imtis aukð- ásivaizdavo, jog Lietuva yra tokia
moka iðsiversti? tøjø technologijø, kurias kurdami Þiniø ekonomikos forumo renginá Mobilaus interneto vystymasis. Japonijos patirtis– 2002 palanki ðalis mobilaus ryðio paslau-
Tam tikra prasme visa tai sieja- turëtø glaudþiai bendradarbiauti pradeda (ið deðinës) Seimo narys Andrius Kubilius, Darius Masionis ir Atsuhiko Ohkita gø plëtotei?
si. Lietuva neturi dideliø gamtiniø mokslo ir verslo atstovai, taip pat Ið tiesø mobilus ryðys Lietuvoje
iðtekliø, uþtat turi iðsilavinusiø svarbu suformuoti aukðtøjø techno- si bendradarbiauti su ministerijomis ir skvarba po truputá maþëja, o mo- sparèiai populiarëja. Anksèiau rin-
þmoniø, þinioms palankià terpæ. logijø inovacijø sistemà. Tai taps to- kitomis valdþios struktûromis? Paga- bilaus ryðio abonentø skaièius ne- ka kasmet iðaugdavo po keletà pro-
Natûralu, kad ðie þmonës turi min- lesnës plëtros varikliu. Ðiuo metu liau ir su Seimo nariais? paprastai sparèiai auga. Manau, centø, o paskutiniais metais padvi-
èiø ir idëjø, kà dar telekomunikaci- pradëtas ágyvendinti Saulëtekio slë- Manau, kad valdþios þmonës savaièiø klausimas, kada mobilio- gubëjo – ðoktelëjo nuo 13 proc. net
jø ámonë galëtø sukurti savo varto- nio projektas kaip tik turëtø padë- ðiuos mûsø siekius priima palankiai. jo ryðio vartotojø skaièius virðys iki 26 proc. Galima tikëtis, kad su-
tojams. Kita vertus, bendrovëje die- ti pasiekti ðá tikslà. Tai liudija projektai, susijæ su elek- fiksuotu ryðiu besinaudojanèiø lauksime bumo ir interneto vartoji-
giamos technologijos atveria gali- Aukðtøjø technologijø pagrindu tronine valdþia, elektronine komer- skaièiø. Spëju, kad metø pabaigo- mo srityje. Kol kas ðioje srityje mû-
mybes nuolat siûlyti rinkai naujo- svarbu toliau plëtoti tradicinës pra- cija ir pan. Tai irgi prielaidos kurti ir je mobilaus ryðio skvarba sudarys sø rodikliai prasti net tarp Baltijos
ves. Daug lemia ir mûsø ámoniø monës ðakas, kurios ateityje galës informacinæ, ir þiniø visuomenæ. Tie- 40 proc., o fiksuoto ryðio – apie ðaliø, bet tai tikrai nesitæs amþinai.
grupës patirtis kitose ðalyse. Tai su- perimti aukðtøjø technologijø patir- sa, þiniø visuomenës teks ilgiau pa- 30 proc. Kiekvienai ðaliai bûdingos savitos
teikia galimybes Lietuvoje pritaiky- tá. Ðitaip veikdami, manau, galëtume laukti. Informacinei visuomenei tu- Ar èia tik paslaugø kainos reika- plëtros tendencijos ir niekas negali
ti paslaugas, kurios jau tapo popu- Vakarø Europos ðalis pasivyti grei- rime daugiau prielaidø ir infrastruk- las, kad fiksuotas ryðys praranda ða- nuspëti, kada konkreèiai ávyks tas
liarios kitose ðalyse. Svarbiausia, èiau, negu plëtodamiesi tradiciniu, tûrà, o norint sukurti þiniø visuome- lyje turëtas pozicijas? ðuolis, taèiau viena yra aiðku – Lie-
kad visuomenë bûtø pasirengusi mums áprastu bûdu. næ tenka rûpintis þiniomis, kurias bû- Manau, jog lemia konkurencija. tuva nebus iðimtis.
priimti naujoves ir panau- Manau, mums taip pat labai svar- tø galima panaudoti ekonomikoje. Lietuvos mobilaus ryðio paslaugos Kokie svarbiausi veiksniai vis dël-
doti su jomis susijusiø þiniø bu susitarti dël aukðtojo mokslo sis- Gráþkime prie valstybës priori- ðiuo metu yra visiðkai konkurentið- to tà bumà gali paskatinti?
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Vienas svarbiausiø veiksniø Lie-
tuvos mobiliojo ryðio rinkoje buvo
konkurencijos sustiprëjimas. Tam
9
Paslaptingas nuskendæs
gelá metø. Todël prireiks laiko, kol
Lietuvoje nusistovës tarptautiniai Radiniai
verslo etikos reikalavimai. Ðiandien

miestas istorikus gali

tikrà átakà padarë ir tai, kad Lietu- to dar neturime.
vos telekomas, tuo paèiu metu per- Gráþkime prie Þiniø ekonomikos
þiûrëjæs savo tarifus, tapo ne itin pa- forumo renginiø. Kokius esate numatæ

priversti perraðyti vadovëlius

trauklus vartotojams. Galop vis dël- artimiausiu metu?
to viskà lëmë konkurencija. Birþelá savo tikslais ir ateities vi-
Tai buvo Lietuvos telekomo vado- zijomis pasidalinsime su uþsieny-
vø klaida – laiku nesusigriebti dël var- je reziduojanèiais Lietuvos diplo-
totojams patrauklesniø tarifø? matais, kurie suvaþiuos, savo kas-
Nesiimèiau kalbëti Lietuvos tele- metá susitikimà Vilniuje. Tikimës,
komo vardu. Vertinant mobiliø tech- kad ðis renginys padës mûsø di- guptos Maurjos valdþiusiø maþdaug
nologijø plëtros poþiûriu, klaidos plomatams uþsienio ðalyse for- 6000 metø);
èia nëra, nes bûtent ðios technolo- muoti Lietuvos, kaip ðalies, turin- 6) kalendorinis vëlyvosios vediðko-
gijos visame pasaulyje plëtojasi la- èios aukðtàsias technologijas, sios civilizacijos tapatumo harapiðka-
bai sparèiai. Tai yra ateitis. ávaizdá. Manau, tai paskatins uþsie- jai liudijimas (vienoje seniausiø indø
Kaip sekasi tarpusavyje konkuruo- nio investuotojus palankiau ver- kalendoriniø sistemø laiko atskaitos
ti mobilaus ryðio ámonëms? tinti mûsø ðalá. taðkas yra 3102 m. pr. Kr.);
Mes sveikiname konkurencijà, Rûpindamiesi studijø kokybe ir ge- 7) vedø komentarø (vad. brahma-
nes ji neleidþia uþsnûsti. Kiekvie- resniø specialistø parengimu, jau bu- nø) paleoastronominis datavimas
nà savaitæ, kas dienà tenka ieðkoti vome susitikæ su Kauno technologijos vëliausiai III tûkstantmeèiu pr. Kr.
naujø bûdø, kaip vartotojui árody- universiteto vadovybe, tokius susitiki- (ið brahmanø tekstø matyti, kad jie
ti, kad esi geriausias, kad verta mus numatome rengti ir ateityje. sukurti pavasario ekvinokcijai tebe-
rinktis naujas paslaugas. Kita ver- Toliau dalyvausime kuriant Sau- sant Tauro þvaigþdyne).
Pasak M. Kremo, Khambhato
álankos dugne besiilsinti gyvenvietë
tikriausiai bus iðaugusi prie vedose
nuolat minimos Sarasvati upës þio-
èiø. Dabar tokios upës Indijoje në-
ra, todël XIX-XX a. kai kurie moks-
lininkai bandë aiðkinti, esà vedose
Harapos civilizacijos miestuose rasti antspaudai minima galinga, daugybës miestø
aptûpta upë laikytina stepiø noma-
Ð. m. sausá paskelbta apie Arabijos ja, kad Harapos civilizacija be jokiø dus kaþkur ne Indijoje labai nuste-
jûros Khambhato álankos dugne (In- þymesniø sukrëtimø peraugo á „kla- binusia, ir todël vëliau jau Indijoje
dijos Gudþarato valstijoje, á vakarus sikinæ“ indø kultûrà. O naujausi ty- egzaltuotai apdainuota realija. Ta-
nuo Surato) 40 m gylyje rastà nusken- rinëjimai rodo netgi brahmi raðme- èiau ðios prieð maþdaug 5000 metø
dusá miestà, apie 7500 m. pr. Kr. gyva-
vusá netoli didelës upës þioèiø. Senovi-
nës gyvenvietës liekanos primena Ha-
rapos civilizacijos laikø (3000-1500 m.
pr. Kr.) pastatø pamatus. Kasinëjant
Po renginio Japonijos atstovui Atsuhiko Ohkita forumo dalyviai pateikë daug klausimø (tiksliau sakant, specialiu árenginiu siur-
biant jûros dugno gruntà) rasta þmo-
tus, yra svarbu spëti laiku jas pa- lëtekio slëná, stengsimës reklamuoti niø ir augalø fosilijø, akmeniniø áran-
siûlyti. Taigi tenka visà laikà ieðko- já uþsienyje, pritraukti þinomø inves- kiø, keramikos ðukiø ir kitø artefaktø.
ti novatoriðkø sprendimø. tuotojø, kaip tai vyko Airijoje. Esa- Aktyviosios anglies metodu nustatytas
Konkurencija yra geras dalykas, me numatæ ir kitø renginiø, bet ðiuo medienos mëginio amþius pasirodë
kai ji garbinga. O ar Lietuvoje konku- metu jø dar nenorëèiau konkreti- besàs 9500 metø!
rencija vyksta pagal garbës kodekso zuoti. Árodþius, kad miestai Indijoje eg-
reikalavimus? Aèiû uþ atsakymus. Sëkmës ágyven- zistavo jau 7500 m. pr. Kr., indiðkàjà
Lietuva nëra ðalis, turinti labai dinant sumanymus, apie kuriuos pasi- civilizacijà tektø pripaþinti esant 4000
gilias tradicijas. Sunku ir tikëtis, kad dalijote su Mokslo Lietuva. metø senesnæ uþ mesopotamiðkàjà.
per deðimtmetá mes jau bûtume ið- Vienas þymiausiø ðiuolaikiniø istori-
mokæ tai, kà kitos ðalys mokësi dau- Kalbëjosi Gediminas Zemlickas nës pakraipos þurnalistø amerikietis
Maiklas Kremo ásitikinæs, kad papil-
Neaiðkios paskirties ið plytø sudëlioti ratai Indijoje
domiems tyrimams galutinai iðsklai-
BOTANIKOS INSTITUTAS dþius abejones dël stulbinanèiai anks- nis iðsirutuliojus ið vadinamojo Indo iðdþiûvusios upës vaga aiðkiai mato-
tyvo gyvenvietës datavimo istorikai slënio raðmenø); ma ið kosmoso padarytose nuotrau-
norom nenorom turës perraðyti vi- 4) Rygvedos tekstø (áskaitant ar- kose ir bûtent ant jos krantø rasta
skelbia konkursà mokslo darbuotojø pareigoms uþimti ðiose labora- sus istorijos vadovëlius. Tiesa, kai chajiðkiausius) liudijamas urbanistið- jau apie 1000 prieðharapiðkojo ir
torijose: kurie vadinamosios prieðharapiðko- kas ir marinistiðkas vediðkosios civi- harapiðkojo laikotarpiø miestø bei
Floros ir geobotanikos – vyresniojo mokslo darbuotojo (3), mokslo sios kultûros ekspertai spëja indø lizacijos pobûdis; kitokiø gyvenvieèiø.
darbuotojo (2), jaunesniojo mokslo darbuotojo (1); okeanologus atradus ne miestà, o 5) senovës indø ir graikø istori-
Ekonominës botanikos – vyresniojo mokslo darbuotojo (3); tiktai vienà „ankstyvøjø neolitiniø gy- kø liudijamas itin ilgas Indijà valdþiu- Pagal uþsienio spaudà parengë
Làsteliø inþinerijos – vyresniojo mokslo darbuotojo (1 ir 0,5), moks- venvieèiø“. Neaiðki ir etninë rastojo siø èakravartinø sàraðas (daugiau Sigitas Garmus,
lo darbuotojo (1), jaunesniojo mokslo darbuotojo (2); miesto gyventojø priklausomybë, ta- kaip 150 imperatoriø, iki Èandra- Geistautas Geèys
Fitopatogeniniø mikroorganizmø – vyresniojo mokslo darbuotojo èiau tas pat pasakytina ir apie kur kas
(1), mokslo darbuotojo (1); vëlesnës Harapos kultûros kûrëjus.
Hidrobotanikos – vyresniojo mokslo darbuotojo (1), jaunesniojo
EKSPERIMENTINËS IR KLINIKINËS
Daugelis istorikø mano, kad indo-
mokslo darbuotojo (1); europieèiø kalbà ir vediðkàjà kultûrà MEDICINOS INSTITUTAS
Mikologijos – vyresniojo mokslo darbuotojo (1 ir 0,5 etato), jaunes- á jau civilizuotø dravidiðkai kalbëju-
niojo mokslo darbuotojo (1); siø australidø gyventà Indijà apie skelbia konkursà mokslo darbuotojø vietoms uþimti Socialiai sàly-
Radioekologijos – mokslo darbuotojo (1), jaunesniojo mokslo dar- 1500 m. pr. Kr. atneðë per dabartiná gotø sveikatos problemø skyriuje: 1 asistento (psichiatro), 1 asistento
buotojo (1); Afganistanà ásiverþæ stepiø nomadai. (sociologo), 1 asistento (dermatovenerologo) ir vyresniojo mokslinio
Radioekologijos laboratorijos Vandens toksikologijos sektoriuje – Kiti tyrinëtojai vedø raðtuose fiksuo- bendradarbio (skyriaus vedëjo).
vyresniojo mokslo darbuotojo (0,5); tos kultûros (jø tapatinamos su
Kraðtovaizdþio ekologijos – vyresniojo mokslo darbuotojo (2), moks- prieðharapiðkàja bei didþiausia ið vi- Praðymas direktoriaus vardu ir kvalifikacijà patvirtinanèius dokumen-
lo darbuotojo (1 ir 0,5), jaunesniojo mokslo darbuotojo (1); sø þinomø senovës civilizacijø Hara- tus pateikti per 1 mënesá nuo konkurso paskelbimo dienos adresu:
Augalø fiziologijos – vyresniojo mokslo darbuotojo (2), mokslo dar- pos kultûra) lopðiu laiko paèià Indi- EKMI, Þygimantø g. 9, 2600 Vilnius; tel. 62 88 41.
buotojo (1), jaunesniojo mokslo darbuotojo (1); jà. Jø pagrindiniai argumentai: Direktorius
Augalø fiziologijos laboratorijos Gravitacinës fiziologijos sektoriuje – 1) antropologinis dabartiniø Va-
vyresniojo mokslo darbuotojo (1), jaunesniojo mokslo darbuotojo (2); karø Indijos gyventojø ir Harapos ci-
Fitovirusø – vyriausiojo mokslo darbuotojo (1), vyresniojo mokslo vilizacijos kûrëjø tapatumas; BIOCHEMIJOS INSTITUTAS
darbuotojo (1), mokslo darbuotojo (1), jaunesniojo mokslo darbuoto- 2) Harapos civilizacijos laikotar-
jo (1); piu Mesopotamijoje gyvenusiø indo- SKELBIA KONKURSÀ Á BIOCHEMIJOS MOKSLO KRYPTIES
Biodestruktoriø tyrimo – vyresniojo mokslo darbuotojo (1); europieèiø (nesitø, mitanieèiø ir ka- DOKTORANTÛRÀ.
Genetikos – mokslo darbuotojo (1). sitø) lingvistinë (bei kultûrinë) pri-
klausomybë bûtent indoarijams (bet Dokumentai priimami iki ð. m. rugsëjo 1 d. Konkursas vyks rugsëjo
Dokumentai priimami iki ð. m. rugsëjo 13 d. adresu: Botanikos ins- ne indoiranënams ar dar kuriai kitai mënesá.
titutas, Þaliøjø eþerø g. 49, LT-2021 Vilnius. lingvistinei indoeuropieèiø grupei); Dokumentai priimami ir informacija teikiama Biochemijos institute
Iðsamesnë informacija: www.botanika.lt/bi, tel. 697740, el. paðtas bo- 3) archeologinis „nomadø inva- (Mokslininkø g. 12, 2600 Vilnius, tel. 72 91 44), el. p. Biochemija@bchi.lt.
tanika@botanika.lt. zijos“ hipotezës nepagrástumas (pas-
Direktorius tarøjø deðimtmeèiø atradimai bylo- Direktorius
10 2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)

Jau ðvieèia pastatytas kalbos rûmas

Gedimino Zemlicko nuotraukos

nizuotumu rengiant ðià iðties reikð-
mingà ðventæ. Jeigu ir tektø apgai-
lestauti, tai tik dël vieno: toli graþu
nepakankamo þiniasklaidos dëme-
sio ðiems renginiams. Valdþia su-
prato, kaip svarbu ðiomis dienomis
bûti kartu su þodynininkais ir visais
kalbininkais, bet masinës spaudos ir
televizijø kiti prioritetai. Kai á pirmà-
jà spaudos konferencijà naujuose
Lietuviø kalbos instituto rûmuose,
be paèiø Instituto darbuotojø, at-
vyksta tik Gimtosios kalbos ir Mokslo
Lietuvos redaktoriai, tai vis dëlto
maþoka.
Birþelio 5-oji – poeto Vytauto
Maèernio (1921 06 05–1944 10 07)
gimimo diena, tad nieko nuosta-
LKI direktorius habil. dr. Giedrius Subaèius ir direktoriaus pavaduotoja baus, kad Lietuviø kalbos þodyno vy-
dr. Jolanta Zabarskaitë sveikina dr. Jonà Paulauskà, uþbaigus Þodyno XX tomà riausiasis redaktorius Vytautas Vit-
kauskas pirmiausia poetà ir prisimi-
në. Tiksliau – jo lemtingà epitetà
Maþa tauta su dideliu þodynu… Kaip
joká kità Lietuvos poetà tomis die-
nomis daug kas citavo V. Maèerná,
keliais imliais þodþiais susiejusá tau-
tà ir þodynà, uþèiuopusá esminæ ir
dramatiðkà sàsajà.
Ádomu, jog V. Maèernio ðitaip
apie þodynà sakyta, kai didþioji jo
dalis tebegulëjo lapeliuose ir kar-
totekoje, nes tik 1941 m. buvo iðleis-
tas pirmasis Þodyno tomas. Tad tik
já vienà ir tebuvo lemta iðvysti po-
etui. Antrojo tomo 1947 m. poetas
nebesulaukë.
raðtø duomenis. Þi-
noma, bûtini vartoji-
mo pavyzdþiai. Pirme-
nybë buvo teikiama pa-
veldëtiems þodþiams,
iðgliaudytiems ið tarmiø ir se-
nøjø raðtø, ne tik ið spausdin-
tø knygø, bet ir ið rankraðèiø.
Visa tauta turi tapti Þodyno au-
tore, o svarbiausi þodþiø ir sakiniø
pateikëjai turëjo bûti moèiutës ir
senukai. Þodþius uþraðinëjo ir
gimnazistai, mokyto-
jai, Vytauto Didþiojo
universiteto dëstyto-
jai, kunigai bei visi susi-
pratæ inteligentai. J. Balèi-
konis jau turëjo 857 kores-
pondentus kone visose pa-
rapijose. Patys tø þodþiø
rinkëjai tëvø ir seneliø kal-
bà stengësi paþinti, jos tur-
tus suvokti bendraudami su
þodþiø pateikëjais. Þodyni-
ninkø darbà labai rëmë ir
Lietuvos prezidentas Anta-
nas Smetona, turëjæs filolo-
giná iðsilavinimà.

17 pûdø þodþiø medaus

Þodyno teksto raðytoja ir redaktorë Angelë Vilutytë dþiaugiasi dvideðimtuoju tomu
Kunigas Vaclovas Aliulis MIC, prof. Antano Salio þmona Sofija Salienë su dukra prof.
Rimgaile Salyte, Þodyno redaktorë dr. Irena Ermanytë, doktorantë Audronë Guþauskaitë
Atkelta ið 1 p.
Þodyno XX tomo
pasitiktuvës
Pasitvirtino sena tiesa, kad ðven-
të viena nevaikðto. Paskutinio Þody-
no tomo pasirodymas sutapo su
kalbininko prof. Antano Salio, ku-
ris 1941–1944 m. buvo ir Lietuviø
kalbos instituto direktorius, ðimto-
siomis gimimo metinëmis. Nors ðim-
tas metø sukaks tik liepos 2 d., bet
paskutinio Lietuviø kalbos þodyno to-
mo ir viso Þodyno pabaigtuvës tapo
ir A. Salio 100-øjø gimimo metiniø
minëjimu. Birþelio 6-7 d. vyko moks-
linë konferencija Leksikografijos ir
leksikologijos problemos, skirta þymia-
jam kalbininkui, Antrojo pasaulinio
karo metais iðsaugojusiam Lietuviø
kalbos þodyno kartotekà (1945 m.
rugpjûtá 12 kartotekos dëþiø rasta
Salantø baþnyèios bokðto rûsyje, o
4 dëþës – 1948 m. balandá Kauno ðv.
Antano baþnyèios rûsyje).
Simboliðka, kad A. Salys gimë tais
paèiais 1902 metais, kai kalbinæ me-
dþiagà bûsimajam Lietuviø kalbos þo-
dynui, jo kartotekai, pradëjo
rinkti Kazimieras Bûga, ska-
tinamas Janio Endzelyno ir kitø kal-
bininkø. Vadinasi, ðiemet 100 metø
sukako ir Lietuviø kalbos þodyno kar-
totekai, didþiausiam Lietuviø kalbos
instituto ir lietuviø tautos dvasiniam
turtui. Taigi visos ðios sukaktys, pas-
kutinio Þodyno tomo pasitiktuvës ir
viso Þodyno leidybos pabaigtuvës, bu-
vo pirmiausia ðvenèiamos naujuose
Lietuviø kalbos instituto rûmuose.
Jie tebestatomi, bet galima suprasti
Instituto darbuotojø norà savo ir vi-
sø mûsø didþià ðventæ sutikti bûtent
puikioje naujøjø rûmø salëje. „Juk ir
Lietuviø kalbos þodynà galima vadinti
lietuviø kalbos rûmais”, – pradëda-
mas Antanui Saliui skirtàjà konfe-
rencijà kalbëjo Lietuviø kalbos insti-
tuto direktorius habil. dr. Giedrius
Subaèius.
Siekdami tikslumo pastebësime,
jog Lietuviø kalbos þodyno XX tomo
pristatymas þurnalistams buvo su-
rengtas viena diena anksèiau, t. y.
birþelio 5 d., per spaudos konferen-
cijà, kuri taip pat vyko naujuosiuose
rûmuose. Galima tik stebëtis Insti-
tuto, kuriam vadovauja jaunas di-
rektorius habil. dr. Giedrius Suba-
èius, darbuotojø sutelktumu, orga-
Taigi á XXI amþiø áþengëme su
didþiuoju Þodynu, ir ið ðios virðukal-
nës galima apþvelgti nueità kelià. Jis
labai vingiuotas, todël dar branges-
nis. G. Subaèius priminë, jog
XIX a. – tai neparaðytø, nepabaig-
tø lietuviðkø þodynø amþius. Ið visø
iðlikusiø þodynø rankraðèiø Didþio-
joje Lietuvoje në vienas nebuvo ið-
spausdintas. Aplinkybës buvo labai
nepalankios, kopëjams á kalnà pri-
stigdavo jëgø. Taèiau lietuviai buvo Latviai dr. Laimutë Balode ir dr. Agris Timuðka dovanoja Institutui Kriðjanio Barono
tvirtai pasiryþæ turëti savàjá þodynà, surinktø latviø liaudies dainø 7 tomus
tad visà XX amþiø Lietuviø kalbos þo-
dynas buvo raðomas, þodþiai lasio-
jami ne tik ið senøjø raðtø, bet ir ið
gyvosios kalbos vartotojø.
Kuo ðiame darbe galëjo remtis
Kazimieras Bûga? 10-12 talkininkø,
susipratusiø inteligentø kunigø ir
mokytojø. 1902 metai – Lietuvoje
dar buvo spaudos draudimas, jau
70 metø, kai Vilniaus universitetas
uþdarytas, o Lietuvos valstybæ ne-
bent sapne galëjo regëti koks keis-
tuolis ar nuo tikrovës atitrûkæs sva-
joklis. Tikriausiai galëtume pasaky-
ti, jog á savàjà valstybæ ëjome ir per
savàjá Þodynà, kurio pradþia – tie Ka-
zimiero Bûgos priraðyti lapeliai su
þodþiø medumi. Nuo tø lapeliø ir Prof. Aleksas Girdenis su savo mokiniais Aurelija Genelyte, dr. Erdvilu Jakuliu,
pradëta kaupti bûsimojo Þodyno dr. Rolandu Mikulsku ir Jolita Urbanavièiene
kartoteka. Bet tai buvo dar pavieniø
bièiø neðamas medus. Visà ðá þodþiø
turtà, savo brangiàjà kartotekà, Pir-
mojo pasaulinio karo metais K. Bû-
ga iðsiveþë á Rusijos gilumà, veþiojo-
si po plaèiàjà ðalá. Á nepriklausomà
Lietuvos valstybæ kalbininkas atve-
þë 17 pûdø kartotekos, árodydamas,
kad ir maþomis pajëgomis galima
dirbti didelius darbus.
K. Bûga puikiai suvokë savo dar-
bo prasmæ ir bûsimojo Lietuviø kal-
bos þodyno svarbà tautai, taèiau vi-
sos tautos darbu ðá Þodynà, ko ge-
ro, galëtume laikyti tik nuo Juozo
Balèikonio laikø. 1930 m. jis buvo pa-
skirtas Þodyno redaktoriumi ir dar-
bà suaktyvino. Jis numatë ir bûsimo- Giedrius Subaèius ir Jolanta Zabarskaitë spaudos konferencijoje pristato leidiná
jo Þodyno kryptá: pateikti þodþiø is- „Dvideðimt Lietuviø kalbos þodyno tomø“, Lietuviø kalbos þodyno XX tomà ir
torijà, tarmiø, tautosakos, senøjø Bronës Vosylytës knygà, „Kelias á didájá Þodynà“
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Þodynas kliuvo kaip
nepakankamai
socialistinis
Po Antrojo pasaulinio karo, kai
Lietuva priklausë Tarybø Sàjungai,
ideologiniais varþtais pradëtas verþti
ir þodynininkø darbas. Daugelis uþ-
raðytø ir Þodyne teikiamø sakiniø jau
nebeatitiko valdþios nuostatø, nes tu-
rëjo byloti apie socialistinio gyvenimo
bûdà, o „slogi praeitis“ ir tarpukario
nepriklausomos valstybës gyvenimas
turëjo bûti kuo greièiau ir visiems lai-
kams uþmirðtas. Taip ið bûsimøjø Þo-
dyno tomø turëjo bûti iðvëtyta visa, kas
tautos gyvenime buvo savita ir nepa-
kartojama, uþtat „socialistinio màsty-
mo“ raðytojø kûrybos pavyzdþiams
buvo teikiama pirmenybë.
J. Balèikoniui 1947 m. dar pavyko
iðleisti Þodyno antràjá tomà, bet grei-
tai su vyriausiojo redaktoriaus parei-
gomis jam teko atsisveikinti. Já pakei-
tæs Þodyno atsakingasis redaktorius
Kazys Ulvydas su bendradarbiais vis
dëlto ir tomis sàlygomis dirbo be galo
svarbø darbà, nors treèiojo tomo pa-
vyko sulaukti tik 1956 m. K. Ulvydà pa-
keitæs Jonas Kruopas 1962–1976 m.
vadovavo sudarant ir leidþiant septy-
nis þodyno tomus (T. 6–10 ir
pakartotø ir raðytø pagal instrukcijà
T. 1–2). Po J. Kruopo mirties Þodyno
vyr. redaktoriumi vël gráþo K. Ulvydas,
kuris ið viso vadovavo net 9 tomø su-
darymui bei leidybai (T. 3–5 1956-1959
m. ir T. 11–16 1978–1995 m.).
Nuo 1996 m. Þodyno paskutiniø
keturiø tomø vyr. redaktorius ir
J. Balèikonio tradicijos tæsëjas yra
prof. Vytautas Vitkauskas, kuris
Lietuviø kalbos institute dirba nuo
1958 m., o jo pavardæ tarp Þodyno
tekstø rengëjø randame nuo
1973 m. iðleistojo IX tomo.
Ûgtelëjome su
paskutiniu tomu
2002 m. birþelio 3 d., kai ið
spaustuvës atëjo signalinis Lietu-
viø kalbos þodyno XX tomo eg-
Þodynininkai dr. Jonas Klimavièius ir dr. Antanas Balaðaitis
zempliorius, G. Subaèius prisipa-
þino iðgyvenæs nepaprastà aki-
mirkà, kuri iðsiliejo ðiais þodþiais:
Jau turime savo „Þodynà“ – dþiau-
kimës. Tad gal V. Maèernio siel-
vartingas atodûsis apie maþà
tautà su dideliu þodynu nuo ðiol
tëra praeitojo laiko poetinis
ávaizdis ir kartu su G. Subaèiumi
galime paklausti: gal jau nesame
maþa tauta, jeigu turime visà di-
dájá Þodynà? Kartu su Þodynu au-
gome kaip tauta, o su paskuti-
niuoju tomu neátikëtinai ûgtelë-
jome?
Pirmasis Þodyno tomas birþelio
6 d. iðkilmingai buvo áteiktas pasku-
tiniajam Þodyno vyriausiajam redak-
toriui prof. habil. dr. Vytautui Vit-
kauskui. Tokia pat dovana buvo ap-
dovanoti ir kiti þodynininkai, tarp jø
ir Gedimino ordino kavalierius dr.
Jonas Paulauskas, kuris per 50 me-
tø dirbo prie Þodyno.
Þodyno XX tomas iðkeliavo ir á
Rygà bei Daugpilá, ið kur lietuviø ko-
legø pasveikinti buvo atvykæ kone dvi
deðimtys latviø þodynininkø bei kal-
bininkø. Kaip èia neprisiminti, kad
latviø kalbininkas Janis Endzelynas
buvo Kazimiero Bûgos didysis ska-
tintojas imtis Lietuviø kalbos þodyno
raðymo darbo.
Vasara kaitina
þodynininkø kraujà
Þodynininkai jauèiasi uþbaigæ di-
delá savo pirmtakø pradëtà darbà,
tad mano turá moralinæ teisæ ir ðiek
tiek atsipûsti, nors labai neilgai. Ðià
vasarà jø dar laukia ekspedicija,
V. Vitkauskas uþsidegæs tyrinëti
aukðtaièiø ir þemaièiø sandûros ribas.
ni senoliø kalbai, turëtø nepasibodëti
vienà kità tarmës ar ðnektos groþybæ
ar keistybæ uþsiraðyti. Vis neiðnyktø,
nedingtø ið gyvenimo.
Beje, niekas kitas geriau uþ þo-
dþius neparodo, kas vyksta ðalia
mûsø, su mumis ir mumyse. Ðtai
kad ir þodis vogti. Visais laikais
neigiama sàvoka, taèiau Þodyno
XIX tome jau matome ir toká saki-
11
Prof. Anatolijus Nepokupnas
bos broliø, labai pavydëti gal neturë-
tume: patys latviai tvirtina suvokià, jog
tauta atsidûrë prie þûties ribos, to-
dël kalbininkai karðtligiðkai skuba
bent uþfiksuoti savo tautos buvimà.
Lietuviai tokios grësmës dar nejau-
èia, gal todël ir sustingæ,– randa pa-
aiðkinimà V. Vitkauskas.
Ypatingà dëmesá Lietuviø kal-
bos þodyno pabaigtuvëms parodë
Lietuvos Respublikos Prezidentû-
ra ir Prezidentas Valdas Adamkus,
Ministras Pirmininkas Algirdas
Brazauskas bei Lietuvos Respub-
likos Seimas. Prezidento rûmuo-
se birþelio 6 d. vyko Lietuviø kal-
bos þodynui skirta iðkilminga kon-
ferencija, birþelio 7 d. – Vyriausy-
bës rûmuose iðkilmingas minëji-
mas ir A. Salio 100-osioms meti-
nëms skirtos konferencijos uþda-
rymas. Ðventë nusitæsë ir á birþe-
lio 11 d., kai LR Seime buvo ati-
daryta paroda Lietuviø kalbos þo-
dynas – didþiausias lietuviø kalbo-
tyros veikalas. Þodyno pabaigtu-
vëms taip pat buvo skirtas Seimo
plenarinis posëdis. Bet apie tai ki-
toje raðinio dalyje.
Bus daugiau

Lietuviø kalbininkø pasveikinti su XX Þodyno tomu ir dalyvauti prof. Antano Salio

100-meèiui skirtoje konferencijoje atvyko didelis bûrys latviø kalbininkø

Þemaièiø riba pasitraukë á vakarus ir ná: Nevogsi – negyvensi. Vadinasi, þo-

kalbininkams rûpi – kodël? Kai kur
aukðtaièiø vietovëse aptinkama daug
þemaitiðkø formø, todël kalbininkai
jauèiasi uþëjæ visiðkai ámanomà kal-
bø ar tarmiø sàjungà. Bent jau dvie-
jose vietovëse ðitai, atrodytø, buvo vi-
sai ámanomas dalykas.
Þodþiu, vasara kaitina þodyni-
ninkø kraujà, jie norëtø pritraukti á
ðá darbà ir naujø þmoniø, nes vis dar
pasiseka sumeðkerioti vienà kità ásta-
bø sakiná ar ligi tol negirdëtà þodá.
Ðtai viena Jurbarko kraðto gyventoja
pateikë senuko ið apylinkiø pasaky-
Lietuviø kalbos instituto Tarybos pirmininkë dr. Danguolë Mikulënienë ir direktorius
mà, kai ðeimininkë já sodino uþ sta-
habil. dr. Giedrius Subaèius pradeda prof. Antano Salio 100-meèiui skirtàjà konferencijà
lo ir mëgino vaiðinti: Að ne koks didë-
da, kà tu man èia krauni. V. Vitkaus-
kas net perpasakodamas tam nepa-
þástamam senukui jauèia karðtà dë-
kingumà – kurgi ne, juk jis kalbinin-
kams dovanojo þodá didëda (su-
prask, daug valgantis), o jo nerasi-
me Þodyno tomuose.
Kita paðnekovë nuo Ariogalos
sakë: Að dar pirðtinæ nusiþabalioju. Ne-
primato, bet sugeba nusimegzti pirð-
tinæ – argi ne taikliai pasakyta. Paieð-
kojus, pasikalbëjus su senaisiais þmo-
nëmis dar ne vienà kalbos perlà bû-
tø galima iðsilukðtenti, ápûsti jam
naujos gyvybës ir paleisti gyventi. Var-
gu ar ámanoma ðiandien ásukti kal-
bos faktø rinkimo ratà, kaip tai buvo
J. Balèikonio laikais, bet lietuviø kal-
bos mokytojai, ypaè kaimuose, ato-
Kalbininkai prof. Pietro U. Dini ir prof. Vytautas Maþiulis konferencijos pertraukos metu kesnëse vietose, galëtø bûti jautres-
dis vogti, ágijæs sàvokos kombinuoti
prasmæ, tapo tam tikros visuome-
nës dalies gyvenimo kone norma,
o þodis atspindi visa, kas vyksta vi-
suomenëje ir þmoguje, net jeigu ir
norëtume nuslëpti.
V. Vitkauskui, regis, delnai nieþti
ir dël tolesniø darbø. Instituto þody-
nininkai turi 450 tûkstanèiø lapeliø
papildymø kartotekà su kalbos duo-
menimis, kurie Þodyne nepanaudo-
ti. Teisybë, ir tø þodynininkø jëgos ne
begalinës, dirba tik 12 darbuotojø
(kiti – po pusæ etato), vadinasi, liko
tik pusë ið buvusiøjø – reformos vë-
jai iðpustë. Natûralø senëjimà pri-
stabdyti galima tik vienu bûdu – nuo-
lat atnaujinant darbuotojus, pasitel-
kiant vis naujø norinèiø ðità darbà
dirbti. Beje, jaunus reikia pritraukti
ir iðmokyti, kadangi leksikografai
niekur nerengiami, o tam reikia ne
vieneriø metø pastangø.
Atokvëpiui –
tik akimirka
Niekam nekyla abejoniø, kad rei-
kalinga elektroninë Þodyno versija –
ðis darbas jau dirbamas. Kultûringos
tautos rûpinasi ir kitais þodynais –
sociologiniais, þargonø ir pan. Mes
vis dar nesulaukiame tarminiø, isto-
riniø ir kitokiø þodynø. Beje, kaimy-
nai latviai spausdina dvitomius tar-
miø þodynus. Dþiaugdamiesi dël kal-
12 DISKUTUOJAME
Visuotinë lietuviø enciklopedija:
sutelks ar suprieðins? (3)
Pabaiga, pradþia Nr. 10, 11
Lietuvos mokslø akademi-
joje geguþës 3 d. vykusios Vi-
suotinës lietuviø enciklopedi-
jos pirmojo tomo aptarimo me-
tu galëjo atrodyti, kad lietu-
viams svarbûs ir rûpi tik du da-
lykai: ideologija ir svetimvar-
dþiø raðyba. Ádomu, kaip visa
tai atrodys leidþiant paskutiná
dvideðimttomës Enciklopedi-
jos tomà? Bet kuriuo atveju
diskusijos dalyviø mintys turë-
tø neprarasti vertës, nes rodys
bent jau augimo sunkumus, su
kuriais susiduriame.
Pagarba enciklopediniø
kasyklø ðachtininkams
Arvydas Karaðka, nors prisis-
tatë esàs daugiabuèiø namø ben-
drijos valdytoju, bet daugeliui tik-
riausiai paþástamas labiau kaip mu-
zikologas, lietuviø liaudies muzikos
instrumentø tyrinëtojas ir þinovas,
Muzikos enciklopedijos straipsniø
autorius. Þodþiu, jam nesvetima
enciklopedinio darbo patirtis.
A. Karaðka ásitikinæs, jog nepaisy-
dami dþiaugsmo, su kuriuo pasi-
tinkame pirmàjá VLE tomà, turime
matyti ir trûkumus. Jie, akivaizdûs
ir paslëpti, glûdi maþdaug 10-12
metø ávykiø istorijoje. Jau turime
istorijos pamokà, kuri daugeliui
þmoniø ir ðiandien yra lyg krau-
juojanti þaizda.
Nuo paskutiniojo parodomo-
sios „raudonosios“ Lietuviðkos ta-
rybinës enciklopedijos XIII tomo
(1985) ir Tarybø Lietuvos enciklope-
dijos IV tomo (1988) pasirodymo
jau buvo praëjæ keleri metai ir spau-
dai buvo rengiamas Enciklopedinis
þodynas. Anot A. Karaðkos, tai bû-
tø buvusi ta pati visuotinë enciklo-
pedija, tik glausta. Ðis dvitomis bû-
tø uþpildæs didelæ mûsø kultûros
spragà, bet taip ir nebuvo iðspaus-
dintas. Susidûrë dviejø grupuoèiø,
norëjusiø vadovauti Enciklopedijø
leidyklai, interesai, o baigësi tuo,
kad buvo sujungtos dvi visiðkai skir-
tingos institucijos – Mokslo ir En-
ciklopedijø leidyklos.
Nesusigràþinsime þmoniø, ku-
rie dirbo Mokslo ir Enciklopedijø
leidyklose, tuo labiau kad kiti jau ið-
ëjæ negráþtamai. A. Karaðka prisi-
mena daugelio tø darbuotojø kom-
petentingumà, nepaprastà kruopð-
tumà ir profesiná sàþiningumà – tai
buvo tikri enciklopediniø kasyklø
ðachtininkai. Kaip dabar prisimena
vienà jø – Valdemarà Kvietkauskà,
kuris buvo tikras bûsimøjø enciklo-
pedininkø ugdytojas (në viena
aukðtoji mokykla jø nerengia), mo-
kæs sàþiningumo, logikos, precizið-
ko màstymo. Tai iðties tikras knygos
profesionalas, mokæs paprastø ir
vertingø tiesø: jeigu trûksta þiniø,
praleisk dienà bibliotekose, gilinkis,
apauk þiniomis, bet atsineðk aukso
smilèiø straipsniui.
A. Karaðka prisimena, kaip jo
kartos darbuotojai raðë savo pir-
muosius straipsnius enciklopedijai.
Ið pirmo straipsnio liko de-
ðimtadalis, uþtat ið antrojo –
gal jau pusë. Bûdavo, profesorius at-
neða straipsná, o ranka nekyla prisi-
liesti, nes tai traktatas, bet ne encik-
lopedinis straipsnis, kur reikia min-
ties esencijos ir tikslumo kaip svars-
tyklëse. Pajëgiø autoriø gal ir ðian-
dien pavyktø rasti, bet 10 litø uþ en-
ciklopedinio straipsnio maðinraðèio
puslapá, þinant, kiek reikia ádëti dar-
bo raðant, – juokingas atlygis. Nori
nenori ir paèiam þmogui tenka pasi-
rinkti: ar raðyti straipsnius, ar rinktis
geriau apmokamà darbà. Ðtai pa-
èiam A. Karaðkai ne ið gero ir tekæ
pasirinkti namø komendanto darbà.
Þinoma, yra ir profesinio prestiþo
dalykai, kuriø nepaneigsi, didelis
moralinis pasitenkinimas, kai pa-
vyksta pasiûlyti ir ágyvendinti idëjà,
kurios niekur kitur nerasi. A. Karað-
ka siûlo bet kurioje pasaulio encik-
lopedijoje paieðkoti straipsniø apie
folkloro ansamblius – juk nerasime.
O keturtomëje Tarybø Lietuvos encik-
lopedijoje jau buvo ir dvideðimttomëje
VLE bus, suprantama, ir Muzikos
enciklopedijoje taip pat. (Prie pasta-
rosios enciklopedijos paèiam A. Ka-
raðkai daugiausia ir teko darbuotis.)
Kalbëdamas apie svetimvardþiø
raðybà A. Karaðka papasakojo du
jam paèiam didelá áspûdá palikusius
prisiminimus. Taip jau nutiko, kad
jam, dar jaunam vaikinui, buvo tekæs
vienos prestiþinës uþsienio enciklo-
pedijø leidyklos uþsakymas: paraðyti
deðimtá ar daugiau straipsniø apie
lietuviø liaudies muzikos instrumen-
tus. Paskambinæs á Anglijà tos encik-
lopedijos vyriausiajam redaktoriui
A. Karaðka pradëjo vardyti, kiek
daug unikaliø, pasaulio kultûrai
reikðmingø muzikos instrumentø se-
novëje turëjæ lietuviai. Ilgai aiðkinti
nereikëjo, nes anglas tuojau pat pa-
reiðkë: mes viskà imam, pirksim, tik jûs
raðykit. Kai ið Anglijos pradëjo eiti ko-
rektûros skiltys, A. Karaðka buvo
maloniai nustebintas: senøjø lietu-
viðkø muzikos instrumentø pavadi-
nimai – þvejø lenta, barðkalas, skudu-
Pasak kalbininkës dr. Danguolës Mikulënienës, Enciklopedijos pirmojo tomo
paklausa yra geriausias atsakas kritikams
èiai visur su lietuviðko raidyno raidë-
mis þ, ð, è. Net ir pavardë Karaðka an-
glø enciklopedininkø uþraðyta taip,
kaip patys lietuviai raðo. Dar labiau
mûsø autorius nustebo, kai já pasie-
kë specialus ir labai mandagus laið-
kas: anglø enciklopedininkai praðë
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Muzikologas Arvydas Karaðka buvo maloniai nustebintas anglø enciklopedininkø
dëmesio lietuviø liaudies muzikos instrumentams
atsiøsti lietuviðkø diakritiniø þenklø sijos komisaras plëtrai Giunteris
pavydþius, kad leidëjai galëtø tiksliai Ferhoigenas (Günter Verheugen),
uþraðyti tø lietuviðkø muzikos instru- kurio pavardë lietuviðkoje televizijo-
mentø pavadinimus ir perteikti vizu- je buvo uþraðyta nei ðiaip, nei taip, tai
aliná jø vaizdà. Ðtai ðitaip. J. Klimavièius ir paklausë: Nejau mû-
Ir kitas prisiminimas. Kai Lie- sø Nacionalinëje televizijoje neatsiran-
tuva atgavo nepriklausomybæ ir da në vieno inteligento?
Kauno Þalgirio krepðininkai dràsiai Kalbininkui labai nuoðirdi atro-
verþësi á Europà, dël mûsø paèiø dë prof. K. Makariûno kalba. Ið tik-
neprincipingumo, o gal ir nemok- røjø kiekvienas þmogus turi savàjà
ðiðkumo kuriam laikui buvo palai- gyvenimo patirtá ir jam bûna sun-
dotas ðios komandos vardas: ant ku persilauþti, prisitaikyti prie nau-
sportininkø marðkinëliø ir visur ki- jø reikalavimø. Tai suprantama ir
tur buvo pradëta angliðkai raðyti þmogiðka. Taèiau 2001 m. buvo Eu-
Jalgiris. Kokiø dar bereikia komen- ropos kalbø metai, o Europoje ga-
tarø. lioja nuostata: be gimtosios bûtina
mokëti ir dvi svetimas kalbas. Taigi
Teks mokytis uþsienio niekur nedingsim, turësim mokytis.
kalbø
Dël raðybos neuþsisakë
Kalbininkas Jonas Klimavièius
priminë Valstybinës lietuviø kalbos
Enciklopedijos
komisijos pirmininkës Irenos Sme- Lietuvos vartotojø asociacijos
tonienës kalboje iðsakytà prieðprie- valstybinës kalbos grupës atstovas
ðà: inteligentas ir visuomenë. Atseit Mindaugas Tamoðiûnas VLE pir-
majame tome tvirtino pasigendàs
objektyvumo. Ðtai kad ir straipsnis,
nagrinëjantis sàvokà aneksija –
moksliðkai, dalykiðkai ir objektyviai
iðaiðkinta, kà ði tarptautinës teisës
sàvoka reiðkia. Bet kà matome áþan-
giniame þodyje ir toliau, skaityda-
mi kitus tekstus? Kalbama tik apie
sovietinæ Lietuvos okupacijà, kuri
truko 50 metø. M. Tamoðiûnui toks
aiðkinimas kliûva, nes supainioja-
mos dvi skirtingos sàvokos. Mat
okupantas bent nesisavina uþimtos
ðalies ar teritorijos, o aneksija –
grësmingesnis þingsnis, nes agre-
sorius tà teritorijà prisijungia prie
savo valstybës, ignoruodamas tarp-
tautines teisës normas.
Taigi dvi skirtingos tarptautinës
teisinës kategorijos, kurias VLE
autoriai ir sudarytojai teisingai ið-
aiðkina, bet kituose straipsniuose
patys kaþkodël visiðkai nesivado-
vauja. M. Tamoðiûnas visa tai verti-
na kaip þemo lygio politiná subjek-
tyvumà ir tendencingumà.
Kaip galima pirmàjá Enciklope-
inteligentai nepasitarë su visuome- dijos tomà vadinti objektyviu, jeigu
ne, kokios svetimvardþiø raðybos nesugebame objektyviai ir lietuvið-
laikytis Visuotinëje enciklopedijoje. Ka- kai taisyklingai pavadinti net buvu-
dangi geguþës 1 d., taigi kone VLE sios valstybës Tarybø Sàjungos? –
svarstymo Lietuvos MA iðvakarëse, toliau piktinosi M. Tamoðiûnas.
Lietuvos televizijos su Briuseliu nu- Taip pat ir su buvusiomis tarybinë-
tiestame tilte kalbëjo Europos Komi- mis respublikomis, neiðskiriant ir
Lietuvos TSR. Enciklopedijos auto-
riai ir sudarytojai visur prikiðamai
raðo SSRS, Lietuvos SSR, nors nie-
kam nëra paslaptis oficialûs to me-
to valstybës ir respublikø pavadini-
mai. Argi tai ne þemiausio lygio po-
litikos tendencingumas?
Kalbëtojas paþadëjo dël raðy-
bos kalbëti trumpai, bet pernelyg
daug susikaupusiø nuoskaudø su-
trukdë paþadà ávykdyti. Vartotojø
asociacijos valstybinës kalbos gru-
pë, kuriai priklauso ir M. Tamo-
ðiûnas, aiðkinosi, kaip visuomenë
vertina VLE priimtus svetimvar-
dþiø raðybos principus. Vilniaus
centriniame knygyne prie VLE
prenumeratos stalelio buvo siûlo-
ma atsakyti á anketos klausimus.
Pasak ðios apklausos organizato-
riø, uþ originalià svetimvardþiø ra-
ðybà pasisakë 3 ið 26 uþpildþiusiø
anketà. M. Tamoðiûnas teigë paþás-
tàs þmoniø, kurie dël tos nelemtos
svetimvardþiø raðybos neuþsisako
Enciklopedijos.
M. Tamoðiûnas priminë uþsie-
nio kalbø mokovo doc. Bartkaus
(gaila, nebuvo paminëtas vardas)
tarp uþsienio kalbø studentø atlik-
to tyrimo rezultatus: daugelis lietu-
viðkuose tekstuose norëtø matyti
sulietuvintus svetimvardþius,
skliausteliuose pateikiant origina-
lià formà. M. Tamoðiûnas taip pat
rëmësi akad. Laimuèio Telksnio
nuostata raðyti svetimvardþius lie-
tuviðkai, skliaustuose pateikiant
originalià formà ne tik raðanèiø lo-
tyniðka abëcële, bet ir kitais pasau-
lio tautoms áprastais raðmenimis –
Enciklopedijoje tai galima padaryti.
Þvelgiant á ateitá, informacinës vi-
suomenës reikalavimus, visa tai bû-
tina padaryti. Deja, mes vis dar ak-
lai mëgdþiojame Vakarus, – piktino-
si kalbëtojas.
Toliau jis priminë Atgimime
spausdintus prof. Arnoldo Piroè-
kino straipsnius, kuriuose árodinë-
jama, kad vienintelis bûdas iðsau-
goti mûsø kalbos sistemà ir svetim-
vardþiø autentikà – tai raðyti lietu-
viðkai, skliausteliuose nurodant
originalø raðybos bûdà, ir ne vien
lotyniðko raidyno.
Labai gerai, jeigu kiekvienas ið-
moksime tris kalbas ir bûsime geri
europieèiai, taèiau 60 kalbø, raðan-
èiø lotyniðku raidynu, neiðmoksi-
me, nebent bûtume iðskirtini poli-
glotai. Vadinasi, nuolat susidursi-
me su problema, kurià bûtina
spræsti. Todël M. Tamoðiûnas ir
kvietë naujos sudëties Valstybinës
kalbos komisijà imtis rengti geres-
nes svetimvardþiø transkribavimo ir
lietuviðkos perraðos taisykles. Jø
pagrindai esà buvo padëti dar ren-
giant tarybinio laikotarpio enciklo-
pedijas, ir tà darbà atliko ne parti-
jos funkcionieriai, o kalbininkai, ið-
studijavæ ne vien rusø kalbos, bet
ávairiø kalbø gramatikas ir foneti-
kas. Jeigu senos taisyklës ðiandien
netinka – taisykime, tobulinkime.
M. Tamoðiûnas kvietë imti pavyzdá
ið latviø, kurie leidþia transkribavi-
mui ið ávairiø kalbø skirtus atskirus
leidinius. Tà ir mes turëtume dary-
ti, o ne viskà jaukti, perbraukti tu-
rëtàjà patirtá.
Toliau kalbëtojas pabërë prie-
kaiðtø Valstybinës lietuviø kalbos
komisijai (matyt, senos sudëties).
Kliuvo ir garsiajam Komisijos nu-
tarimui Nr. 60 (priimtas 1997 m.
birþelio 19 d.), kuris autoriaus ir,
matyt, Vartotojø teisiø gynimo
asociacijos nariø nuomone, esàs
prieðtaringas, kertasi ir su Valsty-
binës lietuviø kalbos ástatymu.
Asociacijos valstybinës kalbos gru-
pë, – teigë kalbëtojas, – þada
kreiptis á teisininkus, kad ðie minë-
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Vartotojø teisiø gynimo asociacijos atstovas Mindaugas Tamoðiûnas apgailestavo,
kad enciklopedininkai aklai pasikliovë Valstybinës lietuviø kalbos komisijos
tàjá nutarimà Nr. 60 ir jo reglamen-
tuojamà autentiðkà svetimvardþiø
raðybà ávertintø LR Konstitucijos
poþiûriu.
Baigdamas M. Tamoðiûnas pa-
dëkojo enciklopedininkams uþ jø
triûsà, bet kartu iðreiðkë apgailes-
tavimà, kad jie aklai laikësi nutari-
mo Nr. 60 ir nepaisë argumentuo-
tø siûlymø, kaip reikëtø geriau su-
tvarkyti svetimvardþiø raðybà. Tada
Enciklopedijà bûtø galëjæ skaityti ne
tik iðrinktieji. Kiekvienas Lietuvos
pilietis turi teisæ reikalauti, kad tai
bûtø pirmiausia lietuviðka enciklo-
pedija, – baigë savo kalbà M. Tamo-
ðiûnas.
Paskutinis priekaiðtas enciklo-
pedininkams, kad ðie paisë Valsty-
binës lietuviø kalbos komisijos rei-
kalavimø, ðiø eiluèiø autoriaus
nuomone, atrodo ne visai logiðkas.
Reikalaudamas ávesti svetimvar-
dþiø raðybos tvarkà, kaip jà suvo-
kia Vartotojø teisiø gynëjø asocia-
cijos nariai, jos atstovas kartu kvie-
të nepaklusti valstybinës kalbos ir
raðybos reikalus reglamentuojan-
èios institucijos (tegu ir buvusios
sudëties) reikalavimams. Ar tai në-
ra kvietimas á kalbos tvarkybà ási-
leisti anarchijos ir revoliuciniø tra-
dicijø gaivalà?
Reikia pripaþinti, kad në vieno
kito oratoriaus kalba nesukëlë to-
kio gyvo klausytojø atgarsio, teisy- bar Lietuviø kalbos instituto Tary-
bë, ne visada pritarianèio. Viena ið bos pirmininkë) kalba buvo labai
salës replikø: Kaip ponas Tamoðiû-
nas reaguotø, jeigu prancûzai jo pa- tvirtino visà laikà potekstëje jautusi mokslø akademijos viceprezidentas
vardæ uþraðytø, pvz., Tamauchounas- arba atvirai girdëjo svarstant ið es- akad. Algirdas Gaiþutis pastebëjo,
se? Paklaustasis atsakë, jog reaguo- mës apie du dalykus – ideologijà kad VLE aptarimas vyko gana ko-
Kalbininkas akad. Zigmas Zinkevièius ir Lietuvos MA viceprezidentas Gaiþutis, kurios enciklopedinin-
nutarimo Nr. 60 reikalavimais
tø palankiai, jeigu skliaustuose ras-
tø paraðyta ir originalia forma.
Ideologijos ir raðybos
sankryþoje
Skirtingai nuo prieð tai kalbë-
jusiojo, buvusios Valstybinës lietu-
Kalbininkas Jonas Klimavièius pripaþásta, kad bûna sunku atsikratyti savo áproèiø
viø kalbos komisijos pirmininkës
dr. Danguolës Mikulënienës (da-
lakoniðka. Klausydamasi oratoriø
ir raðybà. Ar ne ið èia ir triukðmo
akad. Algirdas Gaiþutis kams bûsianèios labai vertingos.
13
dël svetimvardþiø raðybos ideolo- Neturëtø áþeis-
ginës ðaknys? Esame europieèiai, ti pastabos dël
norime bûti gerbiami ir vertinami ideologizuoto
kitø. Lygiai taip pat ir patys turi- kai kuriø asme-
me iðmokti tolerancijos. Todël D. nybiø, gyvø ir
Mikulënienei atrodo nelogiðka mirusiø, verti-
mokslinëje, informacinëje literatû- nimo. Ðiuo at-
roje svetimvardþius raðyti skliaus- veju enciklope-
teliuose, tarsi tai bûtø antrinë for- dininkams gal
ma. Uþsienyje mûsø pavardþiø praverstø net
niekas nekraipo. Skaityti gal ir ne ðioks toks san-
visai áprasta, bet juk Enciklopedi- tûrumas, nes
joje yra rodyklës. D. Mikulënienë stipriausios, la-
kvietë geranoriðkiau þvelgti á raðy- biausiai verti-
bos dalykus, nes geranoriðkumo namos tos en-
labiausiai trûksta. ciklopedijos,
Nepaisant visø diskusijø dël ra- kurios ne inter-
ðybos VLE pirmas tomas susilaukë pretuoja, o
didelio skaitytojø dëmesio, Encik- preciziðkai
lopedija noriai perkama ir prenu- konstatuoja
meruojama. Jeigu nepatiktø – ne- faktus. Tad ir
pirktø, juk gyvename laisvos rinkos lietuviams rei- Lagerius iðkentæs raðytojas ir publicistas Viktoras Alekna siûlo
sàlygomis. Tai ir yra visuomenës at- këtø susilaikyti neskubëti leidþiant Enciklopedijà – taip iðvengsime daugelio klaidø
sakas á pasiûlà. nuo skubotø
Buvusi Valstybinës lietuviø kal- vertinimø.
bos komisijos pirmininkë tvirtino Viceprezidentas iðreiðkë savo
labiausiai vertinanti du jos vadovau- nuostatà ir dël svetimvardþiø ra-
tos komisijos darbus: iðsaugotà nu- ðybos. Ðie klausimai buvo aptaria-
tarimà Nr. 60 (jis buvo priimtas mi Lietuvos MA Humanitariniø ir
anksèiau, kai Komisijai vadovavo socialiniø mokslø skyriuje, kurio
kitas pirmininkas) ir derybose su nariø – kalbininkø, istorikø, ko-
Lenkija apginti lietuviðki lenkiðkø munikacijø atstovø – nuomonë
pavardþiø raðybos principai. To pa- buvo gana nedviprasmiðka ir vie-
ties D. Mikulënienë palinkëjo ir ninga. Pasak A. Gaiþuèio, einant á
naujos sudëties Komisijai. Europà nederëtø skirtinguose
Enciklopedijos tomuose kaitalioti
raðybos principø. Jie esà sufor-
Gedimino Zemlicko nuotraukos
muoti kultûringø Europos ir pa-
saulio tautø, tad protingiausia
bûtø toms nuostatoms paklusti.
Jeigu kuris skaitytojas neástengia
perskaityti kita kalba paraðytos
pavardës, tai jo iðsilavinimo spra-
ga. Mûsø vaikams ir vaikaièiams ði
bëda negresia, – teigë akademi-
kas. Pagaliau juk yra Valstybinës
lietuviø kalbos ástatymo nuostata,
kad reikia pratintis prie autentið-
kos pavardþiø raðybos ir lietuvið-
kos tarties. Taèiau svarbu pasiek-
ti, kad ástatymo reikalavimai bûtø
átvirtinti praktiðkai. Nereikëtø uþ-
imti pozicijos, tarsi gintume nuo-
statas tik tam tikros tautos dalies,
paliktos savaimingam gyvenimui ar-
ba sujauktam kultûros supratimui.
Visi, o ypaè enciklopedininkai,
laukë, kà viceprezidentas pasakys
dël tolesnës VLE leidybos bei dël
paèios Mokslo ir enciklopedijø lei-
dybos instituto ateities. Vargu ar
Ar glausis Institutas sugebës iðlaikyti esamà
enciklopedininkai po statusà ir vykdyti visus mokslo ins-
titutui keliamus reikalavimus pa-
Akademijos sparnu gal naujàjá Mokslo ir studijø ásta-
tymà. Taigi kà siûlo Lietuvos MA,
Baigiamajame þodyje Lietuvos
kol kas viceprezidento A. Gaiþuèio
lûpomis?
Daugelyje pasaulio ðaliø, kur
yra nacionalinës mokslø akade-
rektiðkai, demokratiðkai ir rimtai.
Prof. L. Kadþiulio vaizdingas pasa- mijos, prie jø glaudþiasi leidybi-
kymas, puolimas prieð „Enciklopedi- niai centrai, ávairios institucijos,
jà“, A. Gaiþuèio nuomone, ðiuo at- enciklopedijø leidyklos, jauèian-
veju buvo tik laki metafora, kuria èios motiniðkà akademijos rankà ir
pats akademikas ateityje þadëjo bû- dalykiðkai dirbanèios. Ið to iðloðia
tinai pasinaudoti ir pirmiausia þo- tikrieji enciklopedininkai, nes ðie
dþiu puolimas. Mat kai aptarimas ar taip apsaugomi nuo partiniø, ide-
diskusija vyksta akademiðkai, ra- ologiniø nuostatø diktato, besi-
miai, tai þurnalistø neprisikviesi - keièianèios politinës konjunktû-
jiems neádomu, jiems leisk pulti, ros. Vis dëlto ðiomis uþuomino-
duok kraujo ir aukø. Bûtø uþtekæ mis viceprezidentas sakë nesieki-
paskelbti, kad pulsime Enciklopedi- às, kad enciklopedininkai bûtinai
jà, ir salæ bûtø uþplûdusi gerokai glaustøsi po Mokslø akademijos
aistringesnë publika. Þodþiu, sie- sparnu, taèiau tokios praktikos
kiantiems renginiø populiarumo pasaulyje esama. Taigi A. Gaiþu-
reikëtø ásidëmëti, kaip galima pri- tis jokiø konkreèiø pasiûlymø ne-
sivilioti publikà. pateikë, taèiau uþuominà padarë.
Diskusija parodë, kad niekas Dabar skaitytojai supras, kodël
nenuvertina enciklopedininkø ypaè enciklopedininkø kalbose
darbo, kaip ir jø iðleisto VLE pir- taip skrupulingai buvo vardijami
mo tomo. Taèiau ðalia gerø verti- straipsniø autoriø bei VLE Moks-
nimø iðgirdome ir sveikø dalykið- linës redakcinës tarybos nariø
kø kritiðkø pastabø, tæsë mintá A. akademiniai vardai.
Gediminas Zemlickas
14
Vilniaus pedagoginis universitetas
ðvenèia deðimtmetá
Atkelta ið 1 p.
Ateitis priklausys nuo
mokyklos
Iðkilmës prasidëjo viena diena
anksèiau negu buvo numatæ organiza-
toriai: iðvakarëse Vilniaus pedagogi-
niame universitete lankësi Lietuvos
Respublikos Prezidentas JE Valdas
Adamkus bei ðvietimo ir mokslo mi-
nistras Algirdas Monkevièius. Pasira-
ðydamas garbës sveèiø knygoje Prezi-
Lituanistikos fakulteto dekanas doc. Petras Braþënas pristato Vytauto ir Albino Milukø veiklà; sëdi VPU garbës profesorë
Aldona Vaitiekûnienë, garbës daktaras prof. Jean-Pierre Levet, AB banko Snoras valdybos pirmininkas
dentas palinkëjo Universitetui dar il-
gus deðimtmeèius sëkmingai rengti
mokytojus Lietuvai.
Linkëjimas paprastas ir kartu labai
prasmingas, beje, kaip ir pati Pedago-
ginio universiteto paskirtis – rengti mo-
kytojus ðaliai. Ðalies mokytojus – galë-
tume ir ðitaip sustiprinti tø þodþiø
reikðmæ. Ne pranaðus, ne bûsimus val-
dytojus ar veikëjus, o mokytojus, nes
kiekvienas juk esame tuo, kuo mus pa-
darë tëvai ir mokytojai – teneásiþeis ge-
netikos ir eugenikos þinovai, kurie lin-
kæ pabrëþti prigimties ir paveldëtø ge-
nø reikðmæ.
Apie mokytojø rengimo svarbà ða-
liai per iðkilmingà Senato posëdá kal-
bëjo ir kardinolas Audrys Juozas Baè-
VPU 10-meèio renginyje dalyvavo daug garbiø sveèiø: ðvietimo ir mokslo viceministras,
VPU doc. dr. Rimantas Vaitkus, LR Seimo pirmininko pavaduotojas Èeslovas Jurðënas,
kardinolas dr. Audrys Juozas Baèkis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius
prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas ir kiti aukðtøjø mokyklø rektoriai
kis, kuris pabrëþë, jog ateitis priklau-
sys nuo mûsø mokyklos, nuo to, kaip
mokësime jaunus þmones parengti gy-
venimui. Jo Eminencija prisiminë, kaip
prieð 10 metø pirmà kartà at-
vyko á Lietuvà ir lankësi ðioje
aukðtojoje mokykloje. Pedagoginis
universitetas priglaudë Tikybos kated-
rà, pradëjo rengti tikybos mokytojus
visai Lietuvai. Tai graþaus Baþnyèios ir
Universiteto bendradarbiavimo pavyz-
dys, – tæsë savo prakalbà kardinolas, at-
metæs teiginá, kad Baþnyèia esanti prieð
mokslà, atsilikusi ir atsigræþusi á vidu-
ramþius. Prieðingai, Baþnyèia visada
ëjo su kultûra, daro viskà, kad nebûtø
prieðinama mokslui. Baþnyèia siekia
Dievo tiesos ir tà tiesà nori atskleisti
Raimondas Baranauskas ir Romualdas Milukas
þmonëms, o kiekvienas mokslas juk
taip pat yra tiesos siekimas. Taigi Jo
Eminencija tvirtino, jog èia nëra prieð-
taros. Pagaliau juk Baþnyèia nieko ne-
perða prievarta, þmogus laisvas apsi-
spræsti, ar nori tiesos, gyvenimo pra-
smës ieðkoti savo sielos gilumoje, savo
patirtyje ir iðmintyje.
Per deðimtmetá
parengta 10 tûkstanèiø
bakalaurø
Giliø pedagoginës veiklos prasmiø
istorijoje mëgino ieðkoti Vilniaus pe-
dagoginio universiteto rektorius prof.
Antanas Pakerys. Jis priminë pirmàjà
þinomà Lietuvoje mokyklà, ásteigtà
1387 m. prie Vilniaus katedros. Tik-
riausiai niekada nesuþinosime, kas bu-
vo pirmieji tos mokyklos mokytojai, bet
netenka abejoti, jog pedagoginiam
darbui buvo rengiamasi, ieðkoma ðiai
veiklai atsidavusiø þmoniø. Juk ir talen-
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
tingiausi poetai, kuriuos iðugdë Lietu-
vos þemë – Adomas Mickevièius ir Sa-
lomëja Nëris dirbo mokytojais. A. Mic-
kevièius – 4 metus Kauno apskrities
mokykloje, S. Nëris, 1928 m. baigusi
Kauno universitetà, 10 metø mokyto-
javo Lazdijø, Panevëþio ir Kauno gim-
nazijose. Abu poetai guodësi, kad mo-
kytojo darbas labai alina, atima daug
jëgø – tai ir yra mokytojo kasdienybë.
Taèiau ir trumpo dþiaugsmo akimirkos
bendraujant su jaunimu padeda grei-
Kardinolas dr. Audrys Juozas Baèkis kalbëjo apie mokytojø rengimo svarbà ðalyje
kad ðalyje rengiama per daug moky- sugebame iðlaikyti geriausiø mokyto-
tojø, kai vaikø gimsta vis maþiau, o pa- jø? Matyt, pirmiausia reikia skatinti jau-
rengtieji mokytojai neretai vietoj ali- nimà rinktis darbà mokykloje, o pas-
nanèio darbo mokykloje renkasi visai kui kalbëti apie mokytojø pertekliø (o
kitas tarnybas. A. Pakerio nuomone, gal stygiø?) ðalyje. Jeigu neástengiame
reikia tik dþiaugtis, kad universitetiná jaunimo iðlaikyti savo valstybëje, daugelis
iðsilavinimà ágijæ jaunuoliai sugeba emigruoja, tai, matyt, ne viskas padary-
dirbti mokslo, verslo ir kultûros srity- ta, kad jaunimas savo ðalyje jaustøsi sau-
se. Kita vertus, juk nesistebime ir nesi- gus ir uþtikrintas dël savo ateities.
piktiname, kai inþinieriai, chemikai, fi-
lologai ar ekonomistai ásidarbina ma- Svarbiausias tikslas –
þa kà bendro su savo profesija turin- áamþinti V. Kudirkos
èioje tarnyboje – lyg ir normalu. Taèiau
mums kaþkodël nepatinka, kai moky- atminimà
tojas pereina dirbti á kità veiklos sritá. VPU Senatas balandþio 28 d. po-
Rektorius linkæs nesutikti, kad sëdyje slaptu balsavimu suteikë Uni-
Lietuvoje rengiama per daug mokyto- versiteto garbës profesoriaus, garbës
jø. Ðis teiginys grindþiamas ir Europos daktaro, mecenato ir rëmëjø vardus,
ðaliø statistika, taèiau neatsiþvelgiama, o regalijos buvo áteiktos minint Uni-
kad ten bakalaurais ar magistrais tapæ versiteto deðimtmetá. Uþ nuopelnus
jaunuoliai vëliau siekia pedagoginio lietuviø literatûros mokslui bei ilgame-
cenzo. Apie koká pedagogø pertekliø tá kûrybingà darbà Vilniaus pedago-
Lietuvoje galime kalbëti, jeigu etikà ginio universiteto garbës profesorës
dësto 70 proc. neturinèiø reikiamo ið- vardas suteiktas habil. dr. Aldonai
tai atgauti jëgas, – kalbëjo rektorius. silavinimo darbuotojø, geografijà – 60 Vaitiekûnienei.
Jis labai glaustai, keliais sakiniais proc., anglø kalbà – 30 proc., o lietuviø Kilusi ið palatvës garbës profeso-
priminë svarbiausias Vilniaus pedago- kalbà - net 29 proc. nespecialistø. Ið- rë sakosi esanti paribio þmogus. Ten
ginio universiteto istorijos datas, pa- ties kaip galima kalbëti apie lygias gali- neþinota, kà reiðkia þemaièiai, nes pro-
grindiná dëmesá vis dëlto telkdamas á mybes ðalies mokyklose ágyti kokybið- fesorës gimtajame kaime þemaièiais
problemas, kuriø, regis, ateityje gali bûti kà bendrà iðsilavinimà, jeigu jose ne- buvo visi „ið pa Utenas“. Vaiþgantas to
dar daugiau.
1935 m. Klaipëdoje ákurtasis Peda-
goginis institutas tapo pirmàja specia-
lizuota aukðtàja mokykla, kuri buvo
skirta reformuojamos pradinës mo-
kyklos mokytojams rengti. Nacistinei
Vokietijai 1939 m. kovo mën. uþgrobus
Klaipëdà Pedagoginis institutas buvo
perkeltas á Panevëþá, o Lietuvai atga-
vus Vilniø perkeltas á Lietuvos sostinæ
ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu ins-
titutu. 1992 m. geguþës 20 d. LR Aukð-
èiausiosios Tarybos Prezidiumas dek-
retu ðià aukðtàjà mokyklà pavadino Vil-
niaus pedagoginiu universitetu, liepos
2 d. buvo patvirtintas pirmasis VPU
statutas. Ðie aktai áteisino Universite-
to autonomijà, sudarë prielaidas per-
eiti prie dvipakopës studijø sistemos,
plëtoti fundamentinius ir taikomuo-
VPU garbës prof. Aldona Vaitiekûnienë
sius mokslus, teikti mokslo ir pedago-
ginius vardus. Pradëta rengti visiðkai
naujø srièiø specialistus pagal naujas
studijø programas: katalikø tikybos,
etikos, socialiniø mokslø, filosofijos,
ekonomikos ir verslo pagrindø, socia-
linës pedagogikos, psichologijos, svei-
kos gyvensenos, meno istorijos, infor-
matikos, taikomosios kompiuterijos,
baltarusiø filologijos ir kt. Per Univer-
siteto veiklos deðimtmetá parengta 10
tûkst. bakalaurø, 1,5 tûkst. magistrø,
daugiau kaip 100 doktorantø apgynë
mokslo daktaro disertacijas.
Ar per daug mokytojø
Daug vietos rektoriaus A. Pakerio
kalboje buvo skirta susiklosèiusioms
mûsø aukðtojo mokslo realijoms bei
mokyklos reikalams. Bandyta polemi- VPU mokslo prorektorë prof. Irena Musteikienë pristato Limoþo universiteto
zuoti su daþnai girdimais priekaiðtais, prof. Jean-Pierre Levet mokslinæ veiklà
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Naujasis VPU garbës daktaras indoeuropeistas prof. Jean-Pierre Levet ir VPU
kraðto þmonëms taip pat buvo þemai-
tis, nes kilæs ið tos pusës. Vincas Ku-
dirka atrodë kaip koks prûsas – toli-
mas, neþinomas.
Gimtinës keistumai nesukliudë
A. Vaitiekûnienei rinktis filologës, lie-
tuviø literatûros tyrinëtojos kelià. 50
metø dësto gimtajame universitete, o
prieð 7 metus apgynë solidø habilitaci-
jos darbà apie Vaiþgantà. Didþiausiu li-
kusio gyvenimo tikslu laiko Vinco Ku-
dirkos atminimo pagerbimà ir áamþi-
nimà. Tvirtina sieksianti, kad Lietuvos
himno autoriui Vilniuje bûtø pastaty-
tas paminklas.
Tapo Universiteto
bièiuliais
Uþ svarbià mokslinæ veiklà filolo-
gijos srityje ir vaisingà VPU ir Limoþo
universiteto bendradarbiavimà prof.
rektorius prof. Antanas Pakerys
Bankas remia VPU, ypaè studentø
renginius – studentø krikðtynas, Ka-
lëdø ðventes ir pan. Nuo ðiø metø ban-
ko Snoras vardines stipendijas gauna
VPU studentai, bankas universitetui
padovanojo kompiuteriø, bus mo-
dernizuota biblioteka.
Remia lituanistes
Uþ VPU studentams skiriamas sti-
pendijas ðio Universiteto rëmëjø var-
das suteiktas Jurgio Milerio fondo stei-
gëjams Vytautui ir Albinui Milukams,
gyvenantiems JAV. Su jø veikla supa-
þindino Lituanistikos fakulteto deka-
nas doc. Petras Braþënas.
V. Milukas daug metø dirbo inþi-
nieriumi, dabar pensininkas, o jo sû-
nus Albinas yra þurnalistas. Pagerbda-
mas savo buvusio mokytojo Jurgio Mi-
lerio atminimà V. Milukas su sûnumi
Jubiliejiniais VPU medaliais apdovanoti Seimo narë Kazimiera Prunskienë,
prof. Bronislovas Kuzmickas ir prof. Saulius Razma
ir ásteigë J. Milerio fondà. Beje, J. Mi-
leris buvo ir nepamirðtamas LR Prezi-
dento Valdo Adamkaus mokytojas.
Lankydamasis VPU deðimtmeèio mi-
nëjimo iðvakarëse, V. Adamkus bûsi-
mosioms lituanistëms áteikë ir savàjà
knygà, kurioje yra áraðas, bylojantis apie
pagarbà mokytojui.
Iðeivijoje gerai þinomas kunigo, vi-
suomenininko ir kultûrininko Antano
Miluko (1871–1943) vardas. Vytautas
Milukas yra jo sûnënas. Pirmàsias sti-
pendijas VPU lituanistëms studen-
tëms Vytautas ir Albinas Milukai ástei-
gë prieð 3 metus, vëliau jø skaièiø pa-
didino ir ðiuo metu stipendijas gauna
6 studentës. Gaus stipendijas dvejus
metus ir baigusios Universitetà, nes
jaunam þmogui nëra lengva áleisti ðak-
nis. Kodël iðskirtinis dëmesys bûtent
lituanistëms? Milukø nuostata tokia:
yra daug gerø specialybiø, bet gavæ
kompiuteriø specialisto ar vadybinin-
ko diplomà lengviau gali iðvaþiuoti dirb-
ti á kità ðalá, tad ar daug naudos bûtø
Lietuvai? O lituanistø darbo vaisiai ne-
abejotinai bus skirti gimtos ðalies vai-
kams – ðitai ir skatina stipendijø stei-
gëjai. Jie kvieèia puoselëti vaikuèiø Të-
vynës meilæ ir patriotizmà, kurio Lie-
tuvoje vis labiau pasigendama.
Gaila, V. Milukas dël sveikatos, o
A. Milukas – dël uþimtumo neástengë
atvykti á VPU deðimtmeèio iðkilmes,
tad savo dëdës ir pusbrolio garbës re-
galijas priëmë Romualdas Milukas.
Apdovanoti jubiliejiniais
medaliais
VPU jubiliejiniais medaliais buvo
apdovanoti trys profesoriai – Kazimie-
15
ra Prunskienë, Bronislovas Kuzmickas
ir Saulius Razma. Visi – uþ nuopelnus
Universitetui.
Pirmoji Lietuvos Respublikos
Ministrë Pirmininkë 1990–1991 m.
tikriausiai në neátarë, kad ði aukðto-
ji mokykla taps Universitetu, iðaugs
iki 11 tûkst. studentø. Taèiau tuo
metu Ministrë Pirmininkë savo po-
tvarkiu ðiai aukðtajai mokyklai pasky-
rë buvusios Aukðtosios partinës
mokyklos pastatus T. Ðevèenkos gat-
vëje su bendrabuèiais. Ðá potvarká
ágyvendinti pavyko tik 1991 m. rudená
po garsiøjø ávykiø, kai galutinai griu-
vo imperija.
1992 m. geguþës 20 d. LR Aukð-
èiausiosios Tarybos-Atkuriamojo
Seimo dekretu Vilniaus pedagogi-
nis institutas tapo Universitetu, o is-
toriná dekretà pasiraðë AT-AS pir-
mininko pavaduotojas prof. Bronis-
lovas Kuzmickas. Tø paèiø metø lie-
pos 2 d. patvirtintas pirmasis VPU
statutas: ðá dokumentà pasiraðë
tuometinis AT-AS pirmininkas Vy-
tautas Landsbergis. Prof. B. Kuz-
mickui áteiktas jubiliejinis VPU me-
dalis, o tuo paèiu metu turëjusiam
dalyvauti kituose svarbiuose rengi-
niuose prof. V. Landsbergiui
medalis bus áteiktas vëliau.
Itin sunkiu laikotarpiu ðiai aukð-
tajai mokyklai vadovavo Lietuvos
Nepriklausomos Valstybës Atkûri-
mo Akto signataras, buvæs VPI rek-
torius (1989–1993) Saulius Razma,
kuris ir atvedë buvusá Institutà iki
Universiteto. Pirmajam VPU rekto-
riui taip pat buvo áteiktas jubiliejinis
VPU medalis.
Ramûnas Daugandas

Gedimino Zemlicko nuotraukos

Jean-Pierre Levet suteiktas VPU gar-
bës daktaro vardas. Ðio Universiteto
mokslo prorektorë prof. Irena Mus-
teikienë, supaþindindama su indoeu-
ropeisto ið Limoþo veikla, priminë, jog
ið 100 jo paraðytø mokslo darbø net 10
yra monografijø. Savo leidþiamuose
prancûzø-lietuviø kalbø lyginamosios
kalbotyros sàsiuviniuose ir skaito-
muose kursuose profesorius J. P. Le-
vet propaguoja lietuviø kalbà, rengia
straipsnius apie lietuviø kalbà Euro-
pos kalbø kontekste. Profesoriaus
redaguojamame tarptautiniame
þurnale spausdinami ir VPU moks-
lininkø darbai.
Prof. J. P. Levet iniciatyva ir pastan-
gomis pasiraðytoji VPU ir Limoþo uni-
versiteto bendradarbiavimo sutartis
sëkmingai vykdoma. Vilnieèiams pran-
cûzai padeda rengti mokslo daktarus,
magistrus ir bakalaurus. Á Limoþo uni-
versiteto neakivaizdinæ magistrantûrà
priimti keli VPU studentai parengë
mokslo darbus ir gavo magistrø diplo-
mus. Parengti du jauni filologijos
mokslø daktarai. Labai naudingos mû-
sø studentams prof. J. P. Levet VPU
Uþsienio kalbø fakultete skaitytos ro-
manø filologijos, etimologijos ir lygi- VPU Senatas gieda Gaudeamus igitur
namosios kalbotyros paskaitos. Uþ
nuopelnus VPU ir Lietuvos ðvietimui
greta daugelio kitø garbingø vardø bei
titulø nuo ðiol prof. J. P. Levet bus ir
VPU garbës daktaras.
Uþ novatoriðkà bendradarbiavimà
su VPU ir nuolatinæ finansinæ para-
mà VPU mecenato vardas suteiktas
AB bankui Snoras. Mecenato diplomà
ir medalá ið rektoriaus A. Pakerio ran-
kø gavo banko Snoras valdybos pirmi-
ninkas Raimondas Baranauskas.
Savo veikloje bankas daug dëme-
sio skiria jaunimui: Snoras yra laimë-
jæs studentø atstovybiø paskelbtà
konkursà pagaminti bendrai studen-
tø paþymëjimo ir mokëjimo kortelei.
12 ðalies universitetiniø aukðtøjø mo-
kyklø ir kolegijø naudojasi Snoro pa-
slaugomis, o minëtas korteles turi Vilniaus pedagoginá universitetà 10-meèio proga sveikina Lietuvos tautinis VPU garbës daktaras Jean-Pierre Levet dþiaugiasi ir dëkoja uþ studentø
1400 VPU studentø ir 100 dëstytojø. olimpinis komitetas ir jo prezidentas Artûras Poviliûnas pagamintà paukðtæ, kuri já kvieèia á naujus mokslinius skrydþius
16 NAUJI PROJEKTAI 2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)

Nesijauèiame esà ateiviai,

nusileidæ su Plungës
þmonëms svetima idëja
PLUNGËS VIEÐOSIOS BIBLIOTEKOS UÞMOJAI
KLASCO, Gëtës tariausiø darbo kompiuteriu pagrin-
institutas Vilniuje. dø. Ðiuo naujuoju projektu ir bandy-
Plungës vieðoji sime ðiems þmonëms padëti. Projek-
biblioteka dalyvavo tas mums teikia galimybiø organizuoti
konkurse, parengë nemokamus anglø kalbos kursus (pir-
programà? mieji kursai pradëti vasario 4 d. ir tæsësi
Dalyvavome 3 mën.). Turëjome vienà grupæ prade-
Atviros Lietuvos danèiøjø ir kità – paþengusiøjø. Kur-
fondo paskelbtame sus vedë anglistë Nijolë Norvaiðienë.
konkurse. Mûsø Manome, jog mûsø Informacijos
programa pavadin- ir mokymo centre þmonës ágis ele-
ta Plungës bibliote- mentariausius darbo kompiuteriu
Plungës rajono meras Vytautas Jonutis didþiai vertina ka – informacijos pagrindus, o paskui galës savarankið-
knygà ir bibliotekininkø darbà sklaidos ir suaugu- kai mokytis uþsienio kalbø. Turime
siøjø studijø centras. magnetolø ir ausiniø, literatûros ávai-
Plungës vieðosios bibliote- Gavæ ALF finansavimà galëjome ati- riomis laikmenomis – knygø, garso ir
daryti Informacijos ir mokymo cen- vaizdo kaseèiø, kompaktiniø plokðte-
kos vedëja Violeta Skierienë pa- trà. Lietuvos Respublikos kultûros liø, CD ROM’ø. Norime, kad atëju-
sakoja apie naujausià projektà, ministerijos dëka bibliotekoje turi- sieji á bibliotekà galëtø ne tik áveikti ga-
kurio ëmësi ir vykdo ðio Þemaiti- me internetà, mûsø bibliotekai skir- na sudëtingà savo gyvenimo laikotar-
jos miesto biblioteka. ti keturi kompiuteriai su spausdin- pá, bet ir keltø savo profesinæ ir darbi-
tuvu leido ákurti naujas darbo vie- næ kvalifikacijà. Viena biblioteka viso
Koks tai projektas, kokios naujos ini- tas vartotojams. Pirkome uþsienio to nepadarys, todël mums labai svar-
ciatyvios ëmëtës? kalbø – anglø, vokieèiø ir prancû- bi sutartis su Klaipëdos universiteto
Projekto tikslas – Plungës vieðo- zø – mokymosi programø. Turime Kvalifikacijos këlimo institutu.
joje bibliotekoje sudaryti sàlygas mo- pakankamai modernios garso ir Dëstytojais Jus parems Kvalifikaci-
kytis visà gyvenimà. Mokymasis yra vie- vaizdo aparatûros, kad atvykæ jos këlimo institutas?
na esminiø bendruomenës modernë- lektoriai galëtø naudotis. Taip, ir plungiðkiams niekur nerei-
jimo sàlygø. Ligi ðiol Plungëje suau- Mûsø projektas yra atviras visiems kës vaþiuoti, nes þmoniø finansinës
gusiøjø ðvietimu niekas neuþsiëmë, bendruomenës nariams, bet pirmiau- galimybës ribotos. Klaipëdos univer-
todël suprantame, kokios atsakomy- siai jame kvieèiami dalyvauti 30–50 siteto Kvalifikacijos këlimo instituto
bës imamës. Mûsø iniciatyvà palaiko metø plungiðkiai, kurie yra darbingi direktorë doc. dr. Rûta Marija An-
Klaipëdos universiteto Kvalifikacijos ir turi darbà, taip pat bedarbiai, jau- driekienë su darbo grupe buvo atvy-
këlimo institutas, su kuriuo ðiø metø nimas ið vaikø globos namø ir spec. kusi á Plungæ atidarant Centrà. Tada
sausio mën. pasiraðëme bendradar- internatinës mokyklos. ir aptarëme, nuo ko pirmiausia turi-
biavimo sutartá. Viename ið sutarties Kodël bûtent ðis gyventojø kontingen- me pradëti savo naujà veiklà.
punktø numatytas mokomøjø semi- tas atsidûrë bibliotekos dëmesio centre? Kokiø profesijø darbuotojai naudo-
narø, kursø, darbuotojø kvalifikacijos Todël, kad ðios amþiaus grupës jasi ir ateityje naudosis Plungës vieðosios
këlimo, perkvalifikavimo, tæstiniø stu- þmonës daþniausiai turi specialø vidu- bibliotekos suaugusiøjø studijø centro pa-
dijø organizavimas. riná arba aukðtàjá iðsilavinimà, turi dar- slaugomis?
Bibliotekoje ákûrëme Informacijos bà, bet gana sunkiai prisitaiko prie gy- Tai kultûros darbuotojai, peda-
ir mokymo centrà, kurá árengti mums venimo tempo, psichologiðkai jauèiasi gogai, medikai, taip pat ir þiniasklaidos
padëjo Atviros Lietuvos fondas, Lietu- nesaugûs. Daþniausiai nemoka uþsie- atstovai. Be abejo, pirmiausia mums
vos Respublikos kultûros ministerija, nio kalbø, kartais neturi net elemen- reikia iðtirti poreikius. Pageidavimà
naudotis Centro paslaugomis pareið-
kë policijos komisariato darbuotojai.
LIETUVOS KÛNO Projekto metu per metus surengsime
KULTÛROS AKADEMIJA keturis seminarus su Lietuvos laisvo-
sios rinkos instituto mokslininkais. Jø
skelbia, kad 2002 m. rugpjûèio 30 d. 11 val. Lietuvos kûno kultûros aka- paskaitos skirtos provincijoje gyvenan-
demijos Centriniø rûmø 232 auditorijoje (Sporto g. 6, Kaunas) vyks vieðas tiems þmonëms, kad jie bent ðiek tiek
doktorantûros komiteto posëdis, kuriame VIDA OSTASEVIÈIENË gins
daktaro darbà tema „NEÁGALIØ PAAUGLIØ DORINËS VERTYBËS, DO-
susivoktø ir vertintø save: kà dar gali
padaryti. Kà besakytume, o juk þmo-
gui kas dienà gresia pavojus likti be dar-
bo, todël ir norime, kad psichologið-
kai jis bûtø pasiruoðæs tokiems netikë-
tumams, ið anksto galëtø pasitobulin-
ti mûsø Centre. Vyks sociologijos, psi-
chologijos, ekonomikos seminarai. Jie
vyks dienà ar dvi priklausomai nuo to,
kaip pavyks suderinti su lektoriais ið
Klaipëdos, Vilniaus ir Kauno. Tie se-
minarai – tai mûsø projektinis darbas
su Atviros Lietuvos fondu. O su Klai-
pëdos universitetu pasiraðydami sutar-
tá galvojome apie perspektyvà pradëti
tæstiná mokymà. Daug priklausys nuo
to, koks bus poreikis ir kokios bus pro-
gramos – visa tai aptarsime atsiþvelg-
dami á Plungës gyventojø poreikius.
Ðiems metams gavome finansa-
vimà ir visi mûsø rengiami semina-
rai gyventojams bus nemokami.
Kvalifikacijos këlimo instituto kur-
sai jau bus mokami, bet vis viena tai
bus pigiau, negu vykti á Vilniø, Kau-
nà ar Klaipëdà.
Koks Plungës rajono savivaldybës in-
dëlis á ðá Plungës vieðosios bibliotekos
projektà?
Labai dþiaugiuosi, kad Informa-
cijos ir mokymo centro kûrimo idëjà
nuo pat pradþios labai parëmë mûsø
rajono meras Vytautas Jonutis. Savi-
valdybë, nepaisydama gana sudëtin-
gos finansinës padëties, leido mums
kurti ir kompiuterines darbo vietas
darbuotojams, jos mums labai reika-
lingos. Be rajono valdþios palaikymo,
bibliotekai jokie panaðûs konkursai
nebûtø ámanomi. Pati suaugusiøjø
ðvietimo idëja priimtina ir mûsø rajo-
no tarybos nariams, tai árodë ir akty-
vus jø dalyvavimas atidarant centrà,
domëjimasis mûsø tolesne veikla. To-
dël tikrai nesijauèiame ateiviai, kurie
èia nusileido su svetima idëja. Esame
palaikomi ir mums tai labai svarbu.
Savivaldybë ir rajono tarybos nariai
suvokia, kad biblioteka ðiandien iðei-
na ið tradicinës bibliotekos sampratos
ribø ir bando teikti Plungës gyvento-
jams labai reikalingas paslaugas.
Kiek þinau, rëmëjø radote ne tik sa-
vivaldybëje ir tarp rajono tarybos nariø.
Pirmasis, kuris mus parëmë, bu-
vo mûsø þemietis, KLASCO prezi-
dentas Bronislovas Lubys. Jis yra ir
Lietuvos pramonininkø konfedera-
cijos prezidentas. Kreipëmës raðtu,
iðdëstæ apie savo projektà, ir
KLASCO mums skyrë 6 tûkst. Lt pa-
ramà. Tuos pinigus panaudojome
daugialypës terpës projektoriui.
Brangus dalykas, bet tai buvo atspir-
tis ir mûsø tolesniems sumanymams.
Kreipëmës ir á Vokietijos ambasa-
dà. Ji mûsø raðtà nukreipë á Gëtës ins-
titutà, kuris mus taip pat parëmë. Tai
nuostabu. Árodëme, kad Plungë turi
daug ryðiø su Vokietijos miestais. Ga-
vome naujausios literatûros vokieèiø
kalbai mokyti. Beje, Plungë ir Men-
deno miestas Vokietijoje turi pasira-
ðæ bendradarbiavimo sutartá. 2003 m.
sukaks 10 metø, kai Plungë ir Men-
denas bendradarbiauja. Labai nema-
þai plungiðkiø tenka su vokieèiais ben-
drauti. Ið projektui gautøjø pinigø ga-
lëjome pirkti tik ribotà kieká anglø,
vokieèiø ir prancûzø kalbø mokymo
priemoniø, o Gëtës institutas mums
suteikë galimybæ ásigyti net 15 vienos
mokymo priemonës komplektø. Va-
dinasi, mûsø Centro lankytojai galës
tas mokymo priemones naudoti ir na-
muose. Pati biblioteka viso to nebûtø
gebëjusi ásigyti.
Bûtø gerai, jeigu Mokslo Lietuvos
skaitytojams papasakotumëte ir apie pla-
nus statyti Plungëje naujà vieðosios bib-
liotekos pastatà.
LR kultûros ministerija Vyriau-
sybei pateikë Bibliotekø renovacijos
ir modernizavimo programà 2003–
2013 m. Á ðià programà átraukta
naujos Plungës vieðosios bibliote-
kos statyba. Programa numatyta 10
metø, tikimës, kad pavyks jà ágyven-
dinti.
To ir linkime. Aèiû uþ pokalbá.
Kalbëjosi Gediminas Zemlickas
Gedimino Zemlicko nuotraukos

RYBIØ RAIÐKA IR JØ POKYÈIAI DËL TAIKOMOJO FIZINIO UGDY-

MO“ (socialiniai mokslai, edukologija, 07 S).

Doktorantûros komitetas:
pirmininkas ir darbo vadovas – prof. habil. dr. Kæstas MIÐKINIS (Lie-
tuvos kûno kultûros akademija, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Juozas Vytautas UZDILA (Vilniaus pedagoginis uni-
versitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Kæstutis KARDELIS (Lietuvos kûno kultûros akade-
mija, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);
prof. habil. dr. Juozas LEONAVIÈIUS (Kauno technologijos uni-
versitetas, socialiniai mokslai, sociologija, 05 S);
doc. dr. Rûta ADOMAITIENË (Lietuvos kûno kultûros akademija,
biomedicinos mokslai, medicina, 07 B) – nuo 1997 09 29;
prof. habil. dr. Palmira JUCEVIÈIENË (Kauno technologijos uni-
versitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S) – iki 1997 09 29.

Oficialieji oponentai:
prof. habil. dr. Vytautas GUDONIS (Ðiauliø universitetas, socialiniai
mokslai, edukologija, 07 S);
doc. dr. Romualdas MALINAUSKAS (Lietuvos kûno kultûros aka-
demija, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S).

Su disertacija nuo 2002-07-30 galima susipaþinti Lietuvos kûno kultû-

ros akademijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekose.
Rektorius Plungës vieðosios bibliotekos direktorë Violeta Skierienë vadovauja bibliofilø ir bibliotekininkø renginiui (2001 m. rugsëjis)
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
Matematikø draugijos konferencija
Lietuvos karo akademijoje
Birþelio 17 dienà Generolo Jo-
K. Dijoko nuotr.auka
no Þemaièio Lietuvos karo akade-
mijoje prasidëjo 43-ioji Lietuvos
matematikø draugijos konferencija,
kuri tæsësi dvi dienas.
Konferencijos organizatorë –
Lietuvos karo akademija – sukvietë
maþdaug pusantro ðimto matemati-
kø ið Vilniaus universiteto Matema-
tikos ir informatikos fakulteto, Ma-
tematikos ir informatikos instituto,
Kauno technologijos universiteto,
Vilniaus Gedimino technikos univer-
siteto, Ðiauliø universiteto. Dalyva-
vo garsûs Lietuvos matematikai –
akad. Bronius Grigelionis, prof. Fe-
liksas Ivanauskas, prof. Mifodijus Sa-
pogovas, prof. Vygirdas Mackevièius,
prof. Vygantas Paulauskas, prof. Do-
natas Surgailis ir kiti.
Sveèius pasveikino Akademijos
vyrø choras Kariûnas.
Áþanginiu þodþiu Karo akademi-
jos virðininkas plk. Algis Vaièeliûnas
konferencijos dalyvius supaþindino
su Akademijos studijø sistema, kari-
nëmis ir universitetinëmis progra-
momis, lyderio ugdymo koncepcija.
LMA viceprezidentas akade-
Dar vienas graþus mokslinis
atgarsis ið uþsienio
Jau du kartus turëjome progà
Mokslo Lietuvoje (2000 m. Nr. 10 ir
2001 m. Nr. 11) raðyti apie puikø
profesoriaus Liubomiro Kulvieco
mokslinio palikimo ávertinimà, pa-
skelbtà Rusijos mokslø akademijos
ir Ukrainos nacionalinës mokslø
akademijos leidiniuose. Pirmà kar-
tà apie L. Kulviecà buvo raðoma jam
iðëjus Anapilin, o antrà kartà – já pa-
gerbus tarptautinëje mokslinëje
mokykloje Ukrainoje.
Prieð kelias savaites mus pasie-
kë dar vienas Ukrainos nacionalinës
mokslø akademijos Matematikos
instituto leidinys, kuriame nauja
proga ir naujomis spalvomis vël gra-
þiai ávertinti labai saviti L. Kulvieco
mechanikos istorijos darbai. Leidi-
nys skirtas mûsø ankstesnëse þinu-
tëse minëto Ukrainos nacionalinës
mokslø akademijos akademiko, ma-
tematikos, mechanikos ir technikos
mokslø istorijos specialisto Oleksio
Mikolajovièiaus (rusiðkai – Aleksiej
Nikolajeviè) Bogoliubovo 90-meèiui.
L. Kulviecas O. M. Bogoliubovo va-
dovaujamame moksliniame semina-
re yra skaitæs mokslinius praneði-
mus, Ukrainos mokslø akademijos
leidiniuose skelbæs savo darbus
(L. Kulviecas mirë 1995 m.).
Taigi tik kà ið Ukrainos gauta-
Atsakymai á ML Nr. 11
spausdinamus galvosûkius
1. 1+7
2. 34
2= 4 3
3 -4
3.
4. 1234560. Gale – nulis, nes
daugiau nëra skaièiø.
Genius Strazdas
mikas prof. Algis Piskarskas pa-
sveikino konferencijos dalyvius
LMA prezidento akademiko Be-
nedikto Juodkos vardu ir pasi-
dþiaugë stiprëjanèia Lietuvos ka-
riuomene. Taèiau, pasak prele-
gento, matematikø, fizikø, biologø
kariuomenë silpnëja, kadangi ge-
me minëtame leidinyje ðalia siau-
resniø mokslo istorijos tyrimø yra
paties O. M. Bogoliubovo, kitø au-
toriø ádomûs apþvalginiai straips-
niai, atsiminimai. Keliuose jø raðo-
ma ir apie L. Kulviecà. S. O. Cho-
roðeva ir E. J. Antaniuk plaèiame
straipsnyje Mokslinë A. N. Bogoliu-
bovo mokykla iðsamiai nagrinëja tà
tarptautinio garso matematikos,
mechanikos ir technikos istorijos
mokyklà, padëjusià iðaugti dauge-
liui þymiø specialistø. Tarp jø mû-
siðkis L. Kulviecas vienoje vietoje
minimas kaip tobulinæs toje mokyk-
loje þinias, pats mokæsis ir kitus mo-
kæs. Kitoje vietoje apie L. Kulviecà
raðoma kaip apie svarbiø moksliniø
darbø rinkiniø autoriø, dar kitur –
apie tai, kad L. Kulviecas tapo
mokslø daktaru (Lietuvoje tai ha-
bilituotas daktaras).
Mokslo Lietuvoje (2001 m. Nr.
11) mes jau minëjome, kad L. Kul-
vieco knygoje Klasikinë mechanika,
kurià 2001 m. iðleido Vilniaus pe-
dagoginis universitetas, yra jo duk-
ters Donatos Kulviecaitës angliðkai
paraðyta tëvo biografija. Ukrainos
nacionalinës mokslø akademijos
leidinyje, kurá èia aptariame, yra
D. Kulviecaitës straipsnis A. N. Bo-
goliubovas ir L. L. Kulviecas. Kad ðis
skelbia konkursà á biomedicinos mokslø srities botanikos krypties
doktorantûrà: 1 vieta – á dieninæ, 2 vietos – á neakivaizdinæ.
Norintieji dalyvauti konkurse per mënesá pateikia: praðymà direkto-
riaus vardu, gyvenimo apraðymà, magistro kvalifikacinio laipsnio (aukð-
tojo mokslo) diplomo ir jo priedø kopijas, dviejø mokslininkø rekomen-
dacijas, paskelbtø darbø sàraðà arba moksliná referatà, paþymà apie darbo
veiklà, sveikatos paþymëjimà, 4 nuotraukas (3x4 cm).
Doktorantûros pradþia spalio 1 d.
Informacija teikiama ir dokumentai priimami Botanikos institute,
Þaliøjø eþerø g. 49 (3 k.), 2021 Vilnius, tel. 697740.
Konferencijos dalyviai
riausi protai iðvaþiuoja á uþsiená.
Po plenariniø praneðimø prasi-
dëjo darbas 13-oje sekcijø. Sekcijo-
se nagrinëti fundamentiniai ir tai-
komojo pobûdþio matematikos
klausimai.
Alina Þebrauskaitë
straipsnis átrauktas á jubiliejiná lei-
diná, rodo labai didelá ne tik
O. M. Bogoliubovo, bet ir L. Kul-
vieco ávertinimà. Labai graþus ir
D. Kulviecaitës ryþtas. Ji minëtame
straipsnyje pristato keturias
O. M. Bogoliubovo publikacijas
apie L. Kulviecà. Ukrainietiðkai pa-
raðytoje leidinio áþangoje L. Kulvie-
cas pavadintas áþymiu Lietuvos me-
chanikos istoriku. Pats O. M. Bo-
goliubovas laiðke D. Kulviecaitei dë-
koja uþ pastangas áamþinti tëvo var-
dà ir sako matàs, jog L. Kulviecas
nemirë. O. M. Bogoliubovas raðo,
kad rengia jo paties 1983 m. iðleis-
to didelio veikalo Matematikai. Me-
chanikai antràjà laidà apie maþdaug
2000 visø laikø áþymiø mokslininkø,
kur bus ir L. Kulvieco vardas.
Prie to nieko nereikëtø pridurti.
Gal tik tiek, kad ðiø eiluèiø autoriø
visa tai labai jaudina. Mat beveik kar-
tu studijuota, daug metø vienoje ka-
tedroje dirbta, drauge á konferenci-
jas vaþinëta, diskutuota. Visuose lie-
tuviðkuose vadovëliuose prigijo
L. Kulvieco pasiûlytas sunkio termi-
nas. Vis labiau ásigali ir jo labai pamëg-
tos matematinës logikos metodai.
Doc. dr. Jonas Algirdas Martiðius
mokslo istorikas
BOTANIKOS INSTITUTAS
Direktorius
Gráþta literatûros lobiai
Knygynø lentynose pasirodë Lie-
tuviø egzodo vaikø ir jaunimo literatû-
ros 1945–1990 I tomas – lietuviø skai-
tytojui maþai þinomø tekstø antolo-
gija. Ði knyga atsirado ið skausmingø
XX amþiaus antrosios pusës tautos
iðgyventø ávykiø: karø, okupacijø, po-
litinio smurto grësmës, bëgant ið
gimtojo kraðto, klajojant, ásikuriant
ir gyvenant svetimose ðalyse. Ðioje
640 puslapiø knygoje sudëta 57 pro-
zininkø kûrybos. Ateinanèiø metø pra-
dþioje turëtø pasirodyti II tomas, ku-
ris reprezentuos egzodo vaikø ir jau-
nimo poezijà ir dramaturgijà.
Per penkiasdeðimt nepriklauso-
mybës netekties metø vaikams ir jau-
nimui raðë daugiau kaip ðimtas iðeivi-
jos autoriø – trijø kartø raðytojai. Pro-
zininkai Antanas Giedrius-Giedraitis,
Antanas Vaièiulaitis, Stepas Zobars-
kas, Liudas Dovydënas, Vytautas Ta-
mulaitis ir daug kitø buvo áþymûs iki-
karinës Lietuvos raðytojai, kûræ ir vai-
kams. Tai vyriausiosios kartos raðyto-
jai. Vidurinioji prozininkø karta forma-
vosi po 1944 metø Vokietijoje. Bûsima-
sis gydytojas psichiatras Julius Kaupas
iðgarsëjo romantine pasaka – apysaka
Daktaras Kripðtukas pragare (1948). Tuo
metu broliai Jonas ir Adolfas Mekai ið-
leido tris savitø pasakø ir pjesiø kny-
geles. Vëliau uþjûryje kûrybos gausu-
mu, problematikos naujumu iðgarsë-
jo dabartinë Draugo redaktorë Danu-
të Brazytë-Bindokienë, Nijolë Janku-
të, È. Grincevièius ir daugelis kitø
plunksnos darbininkø.
Treèiajai kartai priklauso iðeiviø
vaikaièiai, savo tëvø ir seneliø tëvynës
nemaèiusieji raðytojai: mergaièiø ro-
manø autorë Mirga Pakalniðkytë-Gir-
niuvienë, detektyviniø apysakø raðytoja
Auðra Kubiliûtë, O. Mikailaitë. Dau-
gelis jø gimë arba jau augo ir mokësi
svetimose ðalyse. Jø knygos beveik ne-
þinomos ðiandieniniam Lietuvos skai-
tytojui. Akivaizdu, kad uþ etnografi-
niø Lietuvos ribø sukurta lietuviø eg-
zodo vaikø ir jaunimo literatûra tur-
tinga vaizdø ir ávairiø formø. Kai kurie
kûriniai yra pasiekæ aukðtas meno vir-
ðukalnes. Ið jø atsiskleidþia platûs pa-
saulio horizontai, plûsta meno jë-
ga,veikianti skaitytojo protà, jausmus,
fantazijà, kalbà. Kiti kûriniai yra lai-
kotarpio liudytojai, saviti specifinio
meno dokumentai. Jie irgi suvaidino
tam tikrà vaidmená iðsaugant maþøjø
lietuviukø tautinæ tapatybæ, gimtosios
kalbos paveldà.
Lapà po lapo verèiant antologijà
ið istorinës uþmarðties miglø iðnyra
1940–1944 metø sovietø ir naciø Lie-
tuvos okupacijø vaizdai, prieð okupan-
tus kovojantys paaugliai, jø kalinimas
ir þygdarbiai dalyvaujant 1941 m. bir-
þelio 23 d. nepriklausomybës atkûrimo
sukilime Kaune. Skaitytojà sukreèia
ðiurpûs, kraupûs holokausto ávykiai,
Vokietijos pasienio gimnazijoje graþiai
sugyvenusiø lietuviø, vokieèiø, þydø
moksleiviø likimai gruoblëtuose ir dra-
matiðkuose okupacijos karo ir poka-
rio keliuose. Blaðkësi vieniði pabëgëliai
gimnazistai, vëliau jie siekë mokslo
niûriose lietuviø stovyklø gimnazijose.
Blykstelës vienas kitas epizodëlis ið
Eichstätto lietuviø gimnazijos, kurios
bendrabuèio gyventojus ðiurpino ame-
rikieèiø karo policija ieðkodama tarp
plikai iðrengtø jaunuoliø karo nusikal-
tëliø þenklø. Beje, ðioje gimnazijoje kla-
sës seniûnui gimnazistai iðpranaðavo
ir Lietuvos prezidento ateitá.
Sunkiu tautai laikotarpiu sukurta
egzodo vaikø ir jaunimo proza turtin-
ga netikëèiausios tematikos ir proble-
matikos kûriniø, Vakarø literatûrai bû-
dingø meniniø formø. Parodomi
Amerikos, kitø ðaliø gyvenimo poky-
èiai: nauji, neátikëtini juodaodþiø ir bal-
17
Knygos virðelis
tosios rasës paaugliø santykiai, smur-
tas, narkomanija mokyklos bendruo-
menëje, mergaièiø „vyriðkëjimas“, lie-
tuviukø gyvenimas dvikalbëje aplinko-
je, ðeðtadieniniø mokyklø veikla. Ryð-
kûs ir kosminiø kelioniø motyvai, ypaè
þmonijos katastrofos á þemæ ásibrovus
kosminëms jëgoms. Visa tai buvo nau-
ja ir ádomu kitoje socialinëje, etninëje
ir kultûrinëje aplinkoje augantiems lie-
tuviø vaikams. Netikëtas etninës lietu-
viø vaikø ir jaunimo literatûros feno-
menas Amerikoje.
Ðià kûrybos sritá tyrinëti pradëjau
bûdamas vaikø literatûros dëstytoju
Vilniaus universitete ir Pedagoginiame
institute, ypaè rengdamas ir leisdamas,
pradëdamas M. Maþvydu, lietuviø vai-
kø prozos, poezijos ir dramaturgijos
tritomá (1977–1984). Visaip apeinant
sovietinæ cenzûrà, kuri siekë ið lietuviø
kultûros iðtrinti egzodo raðytojø var-
dus, á tà tritomá tepavyko ádëti tik
A. Giedriaus-Giedraièio, V. Tamulai-
èio, Vytës Nemunëlio (Bernardo Braz-
dþionio), L. Þitkevièiaus ir S. Toma-
rienës kûrybos. Atkûrus Lietuvos ne-
priklausomybæ Vilniaus pedagoginia-
me institute organizavau nuolatiná lie-
tuviø egzodo vaikø ir jaunimo litera-
tûros seminarà, vadovavau doktoran-
tûros studijoms, parengiau ðios litera-
tûros studijø aukðtosiose mokyklose
programà, iðleidau lietuviø egzodo vai-
kø ir jaunimo literatûros paskaitø kon-
spektà, kuris deponuotas Mokslo ir
studijø fonde. Man konsultuojant pa-
raðyta nemaþa seminariniø, kursiniø,
diplominiø darbø, apginta magistro
studijø. Kai kuriø raðytojø kûryba bu-
vo nagrinëjama mano vadovautoje
daktaro disertacijoje. Ilgainiui buvo su-
brandinta ir ði antologija, kurios idëjà
ir leidimà remia Lietuviø fondas Ame-
rikoje, o nuoðirdþiai ir vaisingai talki-
na raðytojas Stasys Dþiugas ir Raðyto-
jø draugijos pirmininkë Stasë Vanagai-
të-Petersonienë. Taigi ði antologija lei-
dþiama siekiant akademiniø tikslø,
aukðtøjø mokyklø humanitariniø fa-
kultetø studijoms. Antologijà bus ádo-
mu skaityti istorijos, lietuviø kalbos ir
literatûros, geografijos, biologijos ir ki-
tiems mokytojams. Antologija gali im-
ponuoti visiems, kam ádomu suþinoti,
kaip gyveno ir saugojo savo tautinæ ta-
patybæ bei jà perdavë kitoms kartoms
per 60 tûkst. tautieèiø, 13 tûkst. vaikø
ir 1,2 tûkst. mokytojø, kuriuos karo
audros iðblaðkë po platøjá pasaulá.
Joje ir vaikai pagal savo amþiø ir
suvokimà ras ðirdþiai mielø skaitymë-
liø.Tai universali vaikø, mokyklos,
ðeimos, humanitarinæ edukologijà
studijuojanèio jaunimo ir visuome-
nës knyga, paties dramatiðkiausio lie-
tuviø tautos laikotarpio liudijimas, jo
dokumentas ir neiðsemiamø esteti-
niø áspûdþiø versmë apie lietuviø, li-
kusiø be tëvynës, vaikystæ ir iðgyveni-
mus plaèiame pasaulyje.
Prof. Vincas Auryla
18 KRAÐTO MEDICINOS ISTORIJA
Lietuvos pirmajai valstybinei
dþiovos sanatorijai Varënoje 75-eri
Doc. dr. Graþina Jaronienë
Áþanga
Ðiais metais sukanka 75-eri, kai
1927 m. rugpjûèio 1 d. Varënoje pra-
dëjo darbà pirmoji Lietuvos valsty-
binë dþiovos sanatorija [1]. Jos ákû-
rëjas ir direktorius per visà sanatori-
jos gyvavimo laikotarpá (iðskyrus so-
vietiná – 1940 06–1941 07) buvo gydy-
tojas Albinas Grigaitis [1, 2, 3, 4]. Li-
teratûroje apie sanatorijos ákûrimà
ir jos darbà duomenø maþai. 1987 m.
Èikagoje iðleistoje J. Meðkausko Lie-
tuvos medicinos istorijoje dr. Milda
Budrienë savo straipsnyje Kova su tu-
berkulioze Lietuvoje [6; 561-679 p.] Va-
rënos dþiovos sanatorijai skyrë tik
Carinës armijos lageriø cerkvë. Atvirukas atspausdintas 1915 m. vokieèiø okupacijos metu su uþraðu: kituose ðaltiniuose [2, 3, 4, dà, Lietuvos kariuomenës vasaros Budrienës [6] sakinys, kad sanato-
LAGER ORANY LAGER KIRCHE, ZEITUNG DER 10. ARMEE FELDPOSTKARTE. Straipsnio autorë já gavo ið 5] nurodomi 1926-ieji. No- manevrai Varënos poligone – vyko á rija Varënoje buvo pastatyta, neati-
sanatorijos virëjos Jadvygos Eidukevièiûtës-Zakðevskienës Kazlauskienës (1902–1988) rint patikslinti bûtina prisi- Varënà. Labai galimas dalykas, kad tinka tikrovës: jos statyti (paryðkin-
Tos paèios cerkvës vidus (atvirukas gautas ið minëtos sanatorijos virëjos J. Kazlauskienës) tus. 1922 m. jis jau Kauno kilometrai nuo Varënos buvusios ru- rai buvo sunaikinæ Varënos miestelá,
Albinas Grigaitis (1893–1968)
vienà sakiná: Valstybinë TB sanatorija
Varënoje buvo pastatyta (paryðkinta
autorës – G. J.) 1927 m. ir turëjo 50
lovø [569 p.]. Sanatorijoje ligoniai bu-
vo gydomi iki 1944 m. vasaros (17
metø). B. Kviklio duomenimis, joje
nuolat gydësi 150-200 ligoniø [3].
Antrojo pasaulinio karo metu atsi-
traukianti ið Varënos vokieèiø kariuo-
menë jà susprogdino, o sanatorijos
direktorius A. Grigaitis, vengdamas
galimø gráþusios sovietinës valdþios
represijø, su sûneliu Algirdu ir þmo-
na Jadvyga, sanatorijos vyr. medici-
nos sesele, emigravo á Vakarus.
Prabëgæ deðimtmeèiai visa skan-
dina uþmarðtin. Buvusios sanatorijos
vietoje, Glûko girininkijos miðke, iki
ðiolei iðlikæs lageriø miðko plotelis, ku-
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
riame jau ne kiekvienas netgi varënið- karo ligoninës etatinis gydytojas. 1923 sø Caro karininkø ramovës rûmuose
kis suras buvusio susprogdintos sa- m. liepos 15 d. jam suteiktas kapito- ásteigë valstybinæ dþiovininkø sanato-
natorijos rûsio liekanas. Vienas po ki- no laipsnis. Ásikûrus Kauno valstybi- rijà. Po keliø metø apie vienà kilomet-
to Anapilin iðkeliauja varëniðkiai – bu- niam universitetui su Medicinos fakul- rà á ðiauræ nuo ðios sanatorijos buvu-
vusieji sanatorijos darbuotojai: sani- tetu A. Grigaitis jame baigë studijas sioje gelþkelio Artilerijos stotyje ásteigë
tarës, virëjos, staliai, veþëjai, monte- ir 1923 m. ágijo medicinos daktaro di- ligoniø kasos dþiovininkø sanatorijà
riai, nusineðdami su savimi prisimini- plomà. Tai gydytojas, jau turintis soli- Dainava (tai Kauno ligoniø kasø dþio-
mus. Iki 1997-øjø metø neþinomas bu- dø karo gydytojo praktiko staþà, ágy- vos sanatorija Varënos lageriuose,
vo ir gydytojo Albino Grigaièio ðeimos tà sunkiausiomis nepriklausomybæ ásteigta 1931 metais [6], kuriai taip pat
likimas. Varënos vyresni þmonës, pri- atgavusios Lietuvos sàlygomis. Kau- vadovavo A.Grigaitis).
simindami já vien geru þodþiu, tegalë- no Karo ligoninëje tebedirbo iki 1927 Taigi nelieka abejoniø, kad pir-
jo pasakyti, kad jis Amerikoje, atro- metø. Per ðá laikotarpá, kaip karo gy- moji Lietuvos valstybinë dþiovos sa-
do, jau miræs. Ir tik dël laimin-
go atsitiktinumo, kai rûpino-
mës Varënoje pagerbti iðkiløjá
emigracijos varëniðká raðytojà,
ðaulá patriotà Balá Graþulá (jo
vardu pavadindami Senosios
Varënos bibliotekà), uþmezgæ
ryðius su Balio þmona Marija
Graþuliene, gavome gydytojo
Albino Grigaièio sûnaus Al-
girdo adresà. Mûsø laiðkas já
pasiekë jau ligos patale, para-
lyþiuotà (prieð 2,5 metø Algir-
das mirë), bet jo þmona, gydy-
tojo Albino Grigaièio marti
Irena, tapo nuoðirdi mûsø pa-
galbininkë. Ji paskolino svar-
biø dokumentø, nuotraukø,
priminë mums reikðmingø
Lietuvos ir medicinos istorijos
faktø. XIX a. pabaigoje Varënos lageriuose pastatyti namai-butai karininkams. Ákûræs Varënos dþiovos
sanatorijà, ðiame name gyveno gydytojas Albinas Grigaitis su ðeima ir dalis sanatorijos personalo
Sanatorijos
ásteigimo datos
patikslinimas
Visuose aukðèiau nuro-
dytuose literatûros ðaltiniuo-
se [1, 2, 3, 4] tvirtinama, kad
sanatorijos ákûrë-
jas buvo gydytojas
Albinas Grigaitis.
Nesutampa tik sa-
natorijos ákûrimo
data: Akiras Birþys
[1], raðæs savo pri-
siminimus 1931 m.
(apsilankæs pas Va-
rënos sanatorijos
direktoriø A. Gri-
gaitá), labai tiksliai
nurodo sanatori- XIX a. pabaigoje Varënos lageriuose pastatyti rusø caro armijos stovyklos karininkø klubo
jos ákûrimo datà. rûmai. Juose 1927 m. rugpjûèio 1 d. gydytojas A. Grigaitis ásteigë Lietuvos pirmàjà
Tai 1927 m. rugpjû- valstybinæ 50 lovø dþiovos sanatorijà. Nuotrauka ið Irenos Teðaitienës archyvo
èio 1 diena. 1927 m.
nurodo ir anksèiau minëta dytojas, vyko ten, kur buvo siøstas: ávy- natorija Varënoje ásteigta 1927 m.
dr. Milda Budrienë [6], o kiai Klaipëdos kraðte – vyko á Klaipë- rugpjûèio 1 dienà. Tik dr. Mildos
minti sanatorijos ákûrëjo mintis kurti dþiovos sanatorijà Varë- ta autorës – G. J.) nereikëjo, nes to
gydytojo Albino Grigaièio nos lageriø pastatuose gydytojui meto Lietuvos valdþia kûrybingai pa-
biografijà. A. Grigaièiui kilo ávertinus esanèiø sà- naudojo XIX a. pabaigoje caro ka-
Albinas Grigaitis gimë lygø tinkamumà: patalpos jau yra, re- rinei stovyklai pastatytus ir karø bei
1893 metais Skropiejø kai- giono klimatas idealus, nuo gyvenvie- þmoniø nesunaikintus pastatus (ki-
me, Lankeliðkiø valsèiuje, tës lageriai nutolæ per 2-3 kilometrus tos Lietuvos dþiovos sanatorijos,
Vilkaviðkio apskrityje. Bai- puðyno, apskritai puðynø masyvai drie- kuriø patalpas dar reikëjo pastaty-
gæs Marijampolës gimnazi- kiasi deðimtis kilometrø á visas puses, ti, buvo atidarytos daug vëliau, pvz.,
jà iki Pirmojo pasaulinio ka- taigi oras grynas. Varënos miestelyje V. Tumënienës vaikø sanatorija A.
ro studijavo Maskvos uni- daug jaunø þmoniø – bedarbiø, ku- Panemunëje – 1933-1937 m.; A. Pa-
versitete medicinà. Karas riuos galima pasikviesti dirbti sanato- nemunës dr. Griniaus vardo sana-
sutrukdë studijas, tad gráþo rijoje. torija – 1934, taigi net 6-10 metø vë-
á Lietuvà ir 1919 m. stojo sa- Ðtai ádomus posûkis daktaro Albi- liau negu Varënoje).
vanoriu karo gydytoju á jau- no Grigaièio biografijoje: 1927 m. lie-
nà Lietuvos kariuomenæ. pos 2 d. karo gydytojas kapitonas Al- Sanatorijos materialinë
1920 m. geguþës 14 d. jam binas Grigaitis iðleidþiamas á atsargà bazë
suteiktas jaunesniojo leite- (áraðas karininko dokumente), o jo
nanto laipsnis, po metø – biografijoje (raðytoje sûnaus) toliau pa- Dþiovos sanatorijai ákurti Varëno-
pakeliamas á vyr. leitenan- teiktos ðios þinios: 1927 metais apie trys je buvo palankios sàlygos. Karø gais-
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258) 19

XIX a. pabaigoje Varënos lageriuose Rusijos pastatyta Ar tilerijos geleþinkelio stotis.

1931 m. ðiame pastate ákurta Kauno ligoniø kasø dþiovos sanatorija Dainava. Jos
vadovas buvo taip pat gydytojas Albinas Grigaitis. Gintaro Jaronio nuotr.

Vëliavø saugykla caro armijos lageriuose. Spaudos bûdu 1915 m. iðleistas

atvirukas su uþraðu LAGER ORANY RUSSICHE FAHNENWACHE ZEITUNG DER 10.
ARMEE FELDPOSTKARTE (atvirukas gautas ið sanatorijos virëjos J. Kazlauskienës)

bet Caro armijos stovyklos lageriai ið-
liko beveik nenukentëjæ. Kuriantis sa-
natorijai, be jau minëtø pastatø, buvo
iðlikusiø mediniø kokybiðkø namø per-
sonalui. Ûkiniams poreikiams buvo re-
montuojami ir kareiviniø barakai.
Sanatorijai pradëjus gyvuoti,
dar tebestovëjo caro laikais pasta-
tyta pravoslavø cerkvë. Tebestovëjo
ir ádomios architektûros medinis na-
melis – vëliavø saugykla. Kaip nu-
rodama literatûroje [1], Varënos po-
ligonà iki Pirmojo pasaulinio karo
spjaudyklës, kad TB bacilomis ne-
bûtø uþterðiama patalpø ir miðko
aplinka (spjaudykliø plovimas,
dezinfekcija – sanitariø darbas).
Patalpoms ir teritorijai apðvies-
ti sanatorija turëjo autonominæ
elektrinæ. Sanatorijoje buvo Varë-
nos klimatologinis postas, priklau-
sæs Hidrometeorologinës tarnybos
Lietuvos valdybai. Duomenø stebë-
toja ir registratorë – sanatorijos vyr.
seselë Jadvyga Grigaitienë [7].
Bus daugiau

Ávertintos teisës studijø programos

naudojo Vilniaus karo apygardos
kariuomenë. Vykdavo 12 kariuome- Literatûra
nës stambiø vienetø vasaros praty- 1. Akiras Birþys. Lietuvos miestai
bos, tiek lizdø vëliavoms buvo pada- ir miesteliai. T. 1: Alytaus apskritis,
ryta vëliavø piramidëje – vëliavø sau- Kaunas, 1931.
gyklos namelyje. 2. A. Ryliðkis. Fragmentai ið Birþelio 11 d. Studijø kokybës ekspertø apsilankymo). Kitas trû- valstybës reguliuojama).
Sanatorijai priklausë 27,5 ha praeities miglø, Chicago, 1974. vertinimo centre vyko spaudos kumas tas, kad studentai nedrásta Pasak VU akademiniø reikalø
miðko ir 2,3 ha dirbamos þemës [1]. 3. B. Kviklys. Mûsø Lietuva. T. 1, konferencija Tarptautinio teisës stu- pateikti apeliacijø ir nereglamen- prorektoriaus doc. Sauliaus Veng-
Netoli sanatorijos Glûko ir Varënio 1989, 412–419 p. dijø programø vertinimo rezultatai. tuota apeliacijø pateikimo tvarka. rio, ekspertai teigiamai ávertino
eþerai. Puðynai á visas puses tæsiasi 4. Lietuvos enciklopedija. T. 33, Su rezultatais supaþindino Centro Utenos ir Kauno verslo kolegijoje vienpakopiø VU teisës studijø mo-
deðimtis kilometrø, oras grynas, pri- JAV, Bostonas, 1965, 121–125 p. direktorius dr. Eugenijus Stumb- taip pat per maþai visu etatu dirban- delá, kai studentas per 5 metus ágy-
sotintas fitoncidø. Varënos klima- 5. Maþoji lietuviðkoji tarybinë rys. Jis referavo, kad ið 17 vertintø èiø teisës dëstytojø, bibliotekos ne- ja magistro diplomà. VU Teisës fa-
tas – þemyninis: þiemos ðaltos, bet enciklopedija, III tomas R–Þ. teisës studijø programø 14 siûloma patenkina studentø poreikiø. Pa- kulteto studentai paprastai lengvai
sausos. Ðios sàlygos labai palankios Vilnius, 1971. akredituoti ir 3 programas (2 VU stebëta, kad reikia sukurti mecha- ásidarbina pagal specialybæ. Taip pat
ligoniams su kvëpavimo sistemos li- 6. J. Meðkauskas. Lietuvos ir 1 Kauno verslo kolegijos) – ak- nizmà, pagal kurá kolegijose studi- teigiamai ávertintas ðio fakulteto
gomis gydyti. medicinos istorija. Chicago, 1987, redituoti laikinai. Galutiná sprendi- juoti dalykai bûtø áskaitomi univer- neakivaizdiniø studijø lankstumas:
Literatûroje nurodoma, kad 561–579 p. mà priims ðvietimo ir mokslo mi- sitetuose, siekti, kad akademinæ kva- tik pirmame kurse norint tæsti stu-
sanatorija turëjusi rentgeno, kvar- 7. Varënos klimatologinio posto nistras. lifikacijà turintys dëstytojai bûtø dijas kità semestrà reikia iðsilaikyti
co aparatus. Bûtina priemonë, ku- uþraðø knyga. 1941 m. kovo ir Ekspertai rekomenduoja Lietu- ádarbinti kolegijose. visø ankstesnio semestro dalykø eg-
rià ligoniai visuomet privalëjo ne- rugpjûèio mën. vos teisës universitete sumaþinti per Ekspertai mano, kad teisës stu- zaminus ir gauti áskaitas; vëlesniuo-
ðiotis ir naudoti, tai individualios 8. Rapolo Ðaltenio laiðkas semestrà dëstomø dalykø skaièiø, dijos pernelyg grindþiamos paskai- se kursuose tokiø apribojimø në-
portatyvios sandariai uþdaromos G. Jaronienei, 1999-03-01. patobulinti bibliotekos veiklà, Vytau- tomis, tad siûloma daugiau taikyti ra. Pastebëta, kad Lietuvoje trûks-
to Didþiojo universitete daugiau kitus þiniø perteikimo bûdus. Be to, ta aukðtos kvalifikacijos teisininkø,
Gerb. laikraðti Mokslo Lietuva, Mums raðo dëstytojø ádarbinti visu etatu, pako- beveik visose teisës studijø progra- todël dëstytojai paprastai dirba ne
reguoti administracinës teisës stu- mose per semestrà dëstomø daly- tik universitete ir nuo to nukenèia
Norëèiau atkreipti mokslininkø dëmesá á ðià naujovæ: argi blogai, kad dijø programà. Vilniaus universite- kø skaièius – septyni, ekspertø nuo- studijø kokybë.
kuriamas ir jau beveik sukurtas „euroraðtas“, ar kitaip já pavadintume, tas gavo pastabà dël nekritiðkai pa- mone, yra per didelis. Kitas trûku- Kauno verslo kolegijos direkto-
pvz., „pasaulio informacijos integracijos raðtas“ (PIIR). Pavadinimas ne- rengtos savianalizës (jà aukðtosios mas – kolegijø rengiamiems teisi- rë Eugenija Vagnerienë vertina ávai-
keièia esmës. mokyklos ekspertams buvo iðsiun- ninkams nenumatyta vieta darbo riø ekspertø grupiø apsilankymà
Pasaulyje yra per 6000 kalbø! O kiek raðmenø ir abëcëliø! Begalë sim- tinëjusios likus dviem mënesiams iki rinkoje (teisininko profesija yra kaip galimybæ tobulëti. Kauno ver-
boliø! slo kolegija teisininkus pagal aukð-
Ásitvirtino kompiuterinë technika ir atgal jau nebeþengsime në vieno tojo mokslo programas rengia tik
þingsnio. Todël siûlau visas kalbas ir jø raðtà palikti ramybëje, o ávesti LIETUVIØ LITERATÛROS IR nuo 2000 metø. Ekspertai rekomen-
papildomà sistemiðkà, logiðkà ir lengvà abëcëlæ viso pasaulio tautø rað- TAUTOSAKOS INSTITUTAS davo plëtoti tas paèias studijø kryp-
tui. Ir pasaulio informacija nebepaskæs kalbø jûroje. Naujovëms þalià tis, kurioms Kauno verslo kolegija
ðviesà, neslopinkime bet kokios vilties! Gal ji dar tik besikalantis daigelis skelbia konkursà mokslo darbuotojo vietai Senosios literatûros sky- skiria didþiausià dëmesá ir iðteklius.
ateities laikmeèio vandenyne. riuje uþimti. Dr. Eugenijus Stumbrys pabrë-
Aptarkite, praðau, ðá pasiûlymà ir ágyvendinkime kartu. Jis keistø ne- Praðymà ir dokumentus mënesá nuo konkurso paskelbimo dienos þë, kad vertinant pralaimëjusiø ne-
regiø Brailio raðtà ir lengvai uþraðomas 7 segmentø (diode) indikato- priima Instituto mokslinis sekretorius adresu: Antakalnio g. 6, LT-2055 bûna: suvokus savo padëtá ðvietimo
riuje. Vilnius, telefaksas 61 62 54. sistemoje yra galimybë tobulëti.
Kaip já ágyvendinti? Ar iðleisti knygutæ? Patarkite ir padëkite.
Anicetas Pauþa Direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams Bronë Stundþienë Kristina Buèionytë
20 EUROSKEPTIKO POÞIÛRIU
Stoti Lietuvai á NATO ar ne, turi
nuspræsti Tauta, o ne valdþia
1993 m. spalio pradþioje mûsø
valdþia pareiðkë, kad Lietuvai bûtina
stoti á NATO ir laiðku informavo tuo-
metiná NATO generaliná sekretoriø
Manfredà Woernerá apie oficialø
Lietuvos sieká ir norà tapti Aljanso
nare. 1994-01-04 valdþia oficialiai
kreipësi á NATO vadovybæ, praðyda-
ma priimti Lietuvà á Aljansà. 1996 m.
kovo mënesá Rusija grieþtai pareika-
lavo nepriimti Baltijos ðaliø á NATO.
1996 m. rugsëjo 29 d. JAV Kongre-
sas priëmë rezoliucijà, patvirtinanèià
Baltijos ðaliø teisæ bûti ðios gynybinës
sàjungos narëmis.
Taigi jau praëjo daugiau kaip
septyneri metai, kai Lietuvos pasi-
ruoðimas ir stojimas á NATO tapo ða-
lies militarizavimo politikos priorite-
tu. Tai vaizdþiai parodo ir pateikiama
lentelë.
Ið lentelëje pateiktø duomenø
matome, kad ypaè daug ir visiðkai eko-
nomiðkai bei politiðkai nepagrástai
biudþeto lëðø skiriama kraðto apsau-
gai. 2002 m. kraðto apsaugai skirtos
biudþeto ir kitos lëðos sudarys net 2,3
proc. bendro vidaus produkto (toliau
vadinama – BVP). Be to, Vyriausybë,
ágyvendindama Kraðto apsaugos sis-
temos finansavimo strategijos ástaty-
mà, nevarþomai ir niekieno neatsi-
klaususi dar gali skirti asignavimø ið
Privatizavimo fondo bei skolintø lëðø.
Antai ið su valdþios garantija sko-
lintø 150 mln. litø 2000 m. buvo sta-
toma pirmos eilës ðoviniø gamykla
Kauno rajone, Vijûkø kaime. Joje
buvo planuota sumontuoti Kalaðni-
kov automatø ðoviniø gamybos lini-
jà. Valdþios paslaptimi apgaubta ga-
mykla mokesèiø mokëtojams jau kai-
navo per 220 mln. litø. Buvo planuo-
jama, kad pirmieji ðoviniai ðioje ga-
mykloje bus pradëti gaminti 2001 m.
rugsëjo mënesá.
Taèiau paaiðkëjo, kad Lietuvos
kariuomenë (pagrindinis ðoviniø pir-
këjas – K. P.) per artimiausius metus
pereis prie NATO standartø ginklo
G-3, kuriam naudojami ne Kalaðni-
kov, o gerokai galingesni ðoviniai. To-
dël gamykloje sumontuota Kalaðni-
kov automatø ðoviniø gamybos linija
dar nepradëjus gaminti ðoviniø tapo
niekam nereikalinga. Kiek mokesèiø
mokëtojams kainuos toks „karo va-
dø“ ir valdþios neapsiþiûrëjimas, tëra
giliausia paslaptis. Taèiau nëra garan-
tijø, kad ðiuos patirtus milijoninius
nuostolius valdþia padengs ið Priva-
tizavimo fondo lëðø, nes ástatymas jai
tokià teisæ suteikia.
Toká besaiká biudþeto bei kitø lë-
ðø didinimà kraðto apsaugai valdþia
aiðkina þmonëms bûtinumu stoti
Lietuvai á NATO, nes neutralitetas
arba individuali ðalies gynyba Lietu-
vai yra nepriimtina. Ji teigia, kad tik
dalyvavimas kolektyvinëje saugumo
sistemoje Lietuvai yra patikimiau-
sias ir pigiausias ðalies saugumo uþ-
tikrinimo bûdas. O tokias saugumo
garantijas, saugumo patikimumà ir
tvirtumà Lietuva ágytø tapusi Ðiau-
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas
Sekretorë Kristina Buèionytë
Stilistë Angelë Pletkuvienë
Dizaineris Valdas Balciukevièius
Techninis redaktorius Vytautas Kundrotas
rës Atlanto sutarties organizacijos
(NATO) nare.
Taigi pirmiausia panagrinëkime
argumentus „uþ“ ir „prieð“, stoti
Lietuvai á NATO ar dar palaukti?
Taip pat turime iðsiaiðkinti, kas yra
NATO, ar Lietuva pasirengusi integ-
racijai á NATO, ir pagaliau kokia bus
stojimo á NATO kaina?
Kas yra NATO, aiðkiausià atsaky-
mà randame paskelbtoje NATO plët-
ros studijoje, kurioje yra atsakyta á du
pagrindinius klausimus: kaip ir kodël
Išlaidø straipsniai
Krašto apsaugai
Sveikatos apsaugai
Švietimui
Þemës ûkiui ir kt.
Viešajai tvarkai ir visuomenës
apsaugai
Biudžeto asignavimai iš viso
plësis NATO? Studijoje pagrindiniu
NATO plëtros tikslu buvo paskelbtas
bendro Europos saugumo ir stabilu-
mo zonos iðplëtimas. Joje yra akcen-
tuojama: NATO saugumà traktuoja
kaip daugialypæ ir nedalomà sàvokà,
jungianèià politinius, ekonominius ir gy-
nybinius elementus. Dokumente taip
pat iðaiðkinta, ko tikimasi ið naujø na-
riø, nurodomos jø teisës ir pareigos
bei kà jie turi padaryti ruoðdamiesi na-
rystei NATO. Ið naujø nariø tikimasi,
kad jie laikysis pagrindiniø stojimo
sutarties principø – demokratijos, as-
mens laisvës ir teisëtumo, nepaþeis
NATO saugumo taisykliø, procedû-
rø ir pagrindiniø Aljanso nuostatø,
skirs reikiamà kieká lëðø ir kvalifikuo-
tø specialistø darbui Aljanso politinë-
se ir karinëse struktûrose. Studijoje
yra ávardytos ir privalomos politinës
bei karinës techninës sàlygos, kelia-
mos valstybëms kandidatëms á NATO
narius. Taip pat pabrëþiama, kad kiek-
viena stojanèioji á NATO valstybë turi
parengti savo ginkluotàsias pajëgas
pagal NATO ginkluotës ir kariuome-
nës standartus.
Þinome, kad mûsø ðalies gin-
kluotosios pajëgos, palyginti su
NATO standartais, galima sakyti,
yra beginklës. Sausumos kariuo-
menei labai trûksta prieðtankinës
ginkluotës, moderniø ryðiø prie-
moniø. Palyginti su NATO, visiðkai
beginklës yra ir karinës oro pajë-
gos. Lietuva realià karinæ jëgà ore
galëtø turëti tik ásigijusi apie 100 ir
daugiau moderniausiø naikintuvø,
kurie kainuotø apie 1,5–2 mlrd. do-
leriø. Taip pat visiðkai beginklës,
palyginti su NATO standartais, yra
ir karinës jûrø pajëgos.
Visiðkai NATO standartø neati-
tinka ir kariuomenës rengimas –
mokymas ginti ðalá nuo tariamø prie-
„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas
El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8–5) 2 12 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29
Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja
ðø. Kariuomenës daliniuose, ku-
riuose tarnauja per 25 tûkst. maþai
raðtingø kareiviø ir 5 tûkst. laisvai
samdomø „profesionalø“, klesti vy-
resniøjø savivalë ir net teroras, juo-
se nemokoma taktikos subtilybiø,
jau nekalbant apie kitas efektyvias,
intelektualias kovos su prieðu for-
mas. Kai kuriuose daliniuose tvyro
net kalëjimo dvasia. Tuo paèiu vyks-
ta tuðèios pamokos ir pratybos, ku-
riose kariai neiðmokomi nieko nau-
jo. Be to, silpnesni serþantai daþnai
Nacionalinio biudþeto iðlaidos
Išlaidø apimtys, mln. Lt
1995 m. 2002 m. (planinës)
125,3 1135,0
887,7 599,6
1350 3006,0
532,9 658,7
678,6 980,6
6196,8 12020,0
boikotuojami, o þeminanèios paty-
èios tarp eiliniø kariø bûna kasdie-
nine atrakcija ir t. t.
Taip pat paþymëtina, kad ir
NATO turi daug spræstinø kariniø
techniniø problemø. Kosovo krizë
parodë, kad jos sprendimui NATO
karinis techninis arsenalas nebuvo
tinkamai paruoðtas. Per oro opera-
cijas svarbiausias karines technines
pajëgas sudarë amerikieèiai, o ne
europieèiai. Kosovo krizës likvida-
vimo operacija prasidëjo tik dël di-
dþiulës JAV átakos ir vienaðaliðkos
iniciatyvos, nes nepasiekta konsen-
suso. Dël to smuko Aljanso ávaizdis
ir smarkiai sumaþëjo parama narys-
tës NATO idëjai.
Integruojantis á NATO labai
svarbu þinoti ir narystës kainà. JAV
tarptautiniø santykiø ekspertai tei-
gia, kad NATO plëtimas JAV mokes-
èiø mokëtojams per 10 metø kainuo-
tø apie 100 mlrd. doleriø. JAV Kon-
gresas mano, kad naujø valstybiø –
Èekijos, Lenkijos ir Vengrijos NATO
narystës kaina gali siekti nuo 60 iki
100 mlrd. JAV doleriø.
Jeigu radijo stotis Svoboda neme-
luoja ir JAV kariniai ekspertai patei-
kë pakankamai tikslius duomenis, tai
Lietuvai vien tik pasiruoðimas stoti á
NATO kainuotø per 10 mlrd. litø. Ði
suma apskaièiuota remiantis JAV bu-
vusio prezidento B. Klintono pareið-
kimu, kad naujai á NATO priimamos
valstybës – Èekija, Lenkija ir Vengri-
ja privalës á NATO biudþetà ámokëti
per 35 mlrd. JAV doleriø.
Tai didþiulës karinës iðlaidos, to-
dël dar 1996 m. rugsëjo pabaigoje
Kopenhagoje vykusioje konferenci-
joje Baltijos regiono ðaliø saugumo
klausimu tuometinis Vokietijos gyny-
bos ministras Volkeris Ruhe nedvip-
rasmiðkai pareiðkë: Rytø Europos vals-
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,
D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.
Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius
Laikraðtis internete: http:/www.versme.vilnius.lm.lt/~wwwlms/ML/
2002 m. birþelio 20 d. Nr. 12 (258)
tybës neturëtø suþlugdyti savo ekonomi-
kos bet kokia kaina siekdamos apgin-
kluoti kariuomenæ pagal NATO stan-
dartus... Svarbiausia yra politiniai pro-
cesai ir iniciatyva nei standartø vaiky-
masis. Ðiai minèiai tada pritarë ir tuo-
metinis NATO vadovas Ch. Solana.
Mûsø ðalis lëðø NATO narystei
apskritai neturi, todël valdþios teigi-
niai, kad Lietuva gana gerai pasiruoðusi
stojimui á NATO su pirmàja banga jau
ðiandien yra ne kas kita, kaip ðiurkðti
Lietuvos þmoniø ir Aljanso vadovybës
2002 m. (planinës), palyginti su
1995 m., procentais
908,0
67,5
222,6
123,6
144,5
193,9
apgaulë. Siekdama uþmaskuoti ðià ap-
gaulæ valdþia visomis iðgalëmis sten-
giasi átikinti tautà, kad Lietuvai labai
svarbu greièiau integruotis á NATO,
nes gresia prorusiðkø jëgø pavojus.
Taèiau Lietuvos ekonomika yra visið-
kai suþlugdyta ir be NATO narystës
kainos. Lietuva jau tapo valstybe, kur
treèiojo pasaulio ðaliø ekonomikos ly-
gis ir iðsivysèiusiø ðaliø þmoniø inte-
lekto potencialas.
Dar pirmaisiais nepriklausomy-
bës metais (1991-1993) politiniais
tikslais ir komandiniais metodais
konservatoriø valdþios virðûniø vyk-
dyta „ekonomikos reforma“ iki pa-
matø sugriovë ðalies ûká ir labai smar-
kiai nuskurdino beveik visus Lietu-
vos þmones. Þemës ûkyje padaryta
nuostoliø uþ daugiau negu 35 mlrd.
Lt, o pramonëje ir socialinëje sfero-
je – apie 50-55 mlrd. litø. Palygi-
nkime, per visà sovietø okupacijos
laikotarpá (45 metus) Lietuvos ûkis
ir þmonës patyrë tik apie 80 mlrd. li-
tø nuostoliø.
Ypaè skausmingi Lietuvos eko-
nomikai buvo pirmieji reformø me-
tai. Per 1991–1993 m., palyginti su
1990 m. rodikliais, beveik per pusæ
sumaþëjo BVP. 1990 metø BVP ne-
buvo pasiektas ir 2001 metais. Jeigu
1990 m. BVP palyginamosiomis kai-
nomis vidutiniðkai vienam gyvento-
jui teko po 11 160 Lt, tai 2001 m. –
tik 7 500 litø.
Ðalies ekonomikos iðsivystymo ly-
gá gana gerai parodo ir bendro þmo-
niø gyvenimo lygio rodiklis, kuris
Lietuvoje yra labai þemas. 1990 m.
Lietuvos þmoniø bendras gyvenimo
lygis, iðreikðtas procentais, buvo 37
proc. labiausiai iðsivysèiusiø Europos
ðaliø þmoniø gyvenimo lygio, 1996
m. – 12 proc., o 2000 m. ðis rodiklis
tesiekë tik 9 procentus. Lietuvà kon-
servatoriø valdþia taip nugyveno, kad
net ðalies vadovas buvo priverstas
inicijuoti þmoniø skurdo áveikimo
programà ir paraginti politines par-
tijas padëti vargðams. Dël baisaus
þmoniø skurdo net buvæs Seimo „di-
dysis mokytojas ir vairininkas“ bijo-
jo be prieþiûros palikti Lietuvà, kad
ji visai nedegraduotø, o sugráþæs ið
koncertiniø kelioniø po uþsienio ða-
lis – nerastø tautos ðliauþiojanèios.
Þmoniø skurdà aiðkiausiai paro-
do ir jø gaunamos pajamos bei ið-
laidos. Namø ûkiø biudþetø tyrimai
rodo, jog vidutinës mënesio iðlaidos
(ir pajamos – K. P.) vienam ûkio na-
riui tesudaro tik apie 432 Lt: – 342
Lt kaime ir 456 Lt mieste. Pakanka-
ma suma vidutiniðkai gyvenant lai-
koma 755 Lt vienam þmogui per më-
nesá. Absoliuèiai minimalia pajamø
suma, bûtina tik iðgyventi, laikoma
apie 367 Lt vienam þmogui per më-
nesá. Tuo tarpu vidutinë mënesio se-
natvës pensija ðalyje dabar tesiekia
tik apie 309 Lt, o invalidumo paðal-
pa – apie 279 litus. Senatvës pensija
Lietuvoje yra 31 proc. þemesnë nei
Latvijoje, 26 proc. maþesnë nei Es-
tijoje ir 2,6 karto maþesnë nei Len-
kijoje. Pensijø ir paðalpø dydis kar-
tu parodo ir ðalies ekonomikos bei
þmoniø skurdo lygá.
Taigi matome, kad þemiau abso-
liuèiai minimalios gyvenimo lygio ri-
bos – þemiau skurdo ribos yra pensi-
ninkai, þemdirbiai, bedarbiai, jaunos
ðeimos, jau nekalbant apie ðiukðlynø
gyventojus, tûkstanèius nebesimo-
kanèiø vaikø, jaunimas, nematantis
jokios perspektyvos gyventi nepri-
klausomoje Lietuvoje ir emigruojan-
tis á Vakarus, senoliai, beieðkantys
ðiukðliø konteineriuose supelijusios
duonos gabalëlio ir t. t.
Europos rekonstrukcijos ir plët-
ros banko specialistø atlikti tyrimai
taip pat rodo, kad Lietuvoje net apie
46 proc., arba apie 1,7 mln., þmoniø
yra atsidûræ ties skurdo riba ir þemiau
skurdo ribos (16 proc. þemiau skur-
do ribos ir l proc. badauja). Pa-
vyzdþiui, Èekijoje – l proc., Latvijo-
je – 23 proc. ir Estijoje – 40 proc. Lie-
tuva pirmoji Europoje áþengë á XXI
amþiø su dar negirdëtu jos istorijoje
þmoniø skurdu.
Dël skurdo ir jo padariniø nyks-
ta bei mirðta ir visa lietuviø tauta. Vai-
kø gimdymas jau tapo daugelio
skurstanèiø ðeimø vienintelis pragy-
venimo ðaltinis. Per 11 nepriklauso-
mybës metø gimstamumas ðalyje su-
maþëjo nuo 20 iki 10 kûdikiø 1000 gy-
ventojø. Nepamirðkime, kad gimsta-
mumo lygá daugiausia palaiko aso-
cialûs ar net protiðkai atsilikæ gyven-
tojai. Pridëjus tai, kad 100 tûkst. gy-
ventojø tenka po 44 saviþudþius
(pagal saviþudþiø skaièiø Lietuva pir-
mauja pasaulyje), ir tai, kad jau de-
ðimtmetá þmoniø daugiau mirdavo
nei gimdavo, radikaliai nespren-
dþiant problemø fizinis lietuviø tau-
tos iðlikimas jau tampa nebeámano-
mas. Tikëtina, kad á iðnykusiøjø vietà
atplûs nelegalai ið Rusijos, Èeèëni-
jos, Vidurinës Azijos, Afganistano ir
kitø ðaliø.
Bus daugiau
Prof. habil. dr. Ksaveras Purvinskas
Tarptautinës informatizavimo
akademijos tikrasis narys
ISSN 1392-7191
Leidþia
UAB „Mokslininkø laikraðtis“
SL Nr. 169
Spausdino
„Baltas miestas“,
Kauno g. 3a, 2006 Vilnius